Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Prisipažinsiu: prieš keletą metų pritariau Lietuvos ketinimams per dvejus metus priimti daugiau kaip 1100 pabėgėlių iš užsienio. Argumentas istorinis: juk ir lietuvių „dipukai“ kažkada – prieš šimtmetį ar daugiau, taip pat karo ir pokario laikais – buvo priglausti Vakaruose, ir šiandien mūsų krikščioniška pareiga teikti prieglobstį bėgantiems pas mus iš kitų varganų šalių.

Kaip globėme pabėgėlius…

2015 m. Lietuva įsipareigojo priimti pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas, Eritrėja. Jose siaučia karai, terorizmas, nestabili politinė situacija. Šventas Raštas moko ne tik tokius vargetas užjausti, bet ir visokeriopai jiems padėti. Kilnus demokratinės šalies bruožas. Priglaudėme, kiek galėjome: per ketverius metus tokių buvo apie 490.  Vieni pasiliko, kitiems Lietuva buvo tramplynas į Vakarus, į turtingesnius kraštus. Neprieštaravome.

Laikinam apsistojimui mūsų šalyje įrengėme stovyklą Rukloje, paskirstėme užsieniečių šeimas į  naujus butus. Skandinavijos šalių pavyzdžiu atvykėlių vaikus mokėme lietuvių kalbos. VLKK ragino savivaldybes sukurti valstybinės kalbos mokymo tinklą ir rengti įvairių sričių pedagogus. Vien tik Ruklos pabėgėlių priėmimo centre 2015 m. organizuoti 190 valandų kalbos kursai ir 40 valandų mokymai pažinti Lietuvos kultūrą.

Migrantai. EPA – ELTA nuotr.

Kai kas mokėsi su didžiausiu noru, kai kas ignoravo ir, vos gavę išmoką, išsinešdino svetur.  Buvo ir tokių, kurie Lietuvos valdžią apskundė teismui, kad mūsų valstybė neužtikrina normalių gyvenimo sąlygų. Tai numato JT priimta Konvencija dėl pabėgėlių statuso. Taip 2016 m. pradžioje viena irakiečių šeima kreipėsi į teismą dėl negauto pabėgėlio statuso, bet neįrodė, kad Irake ji buvo persekiojama dėl religinių priežasčių.

Atvyksta visokių. Antai, paaiškėjo, kad 2017-ųjų sausį Į Lietuvą kaip prieglobsčio prašytojai perkelti irakiečiai esantys paprasčiausi ekonominiai migrantai. Migracijos departamentas atsisakė suteikti jiems prieglobstį ir norėjo išsiųsti iš Lietuvos. Tačiau migrantai nusprendė kreiptis į teismą – esą mūsų specialistai nesuvokia, koks pavojus jiems gresia tėvynėje, nors ekspertai sako tiesiai šviesiai – nei karo, nei kitų susirėmimų ten nėra… Nežinau, kaip baigėsi ši byla.

Turkai, ukrainiečiai ir… kiti

Bet štai pastaraisiais metais, beje, kaip ir buvo prognozuota, vietoj didžiulės bangos emigravusių lietuvių į mūsų šalį plūstelėjo vadinamieji ekonominiai migrantai – sveiki, stiprūs jauni žmonės, ieškantys geresnio gyvenimo. Jų nepavadinsi politiniais pabėgėliais ar prieglobsčio prašančiais. Tiesiog jie nori daugiau užsidirbti, į savo šalį parsivežti pinigėlių, o galbūt praleisti svetur tą metą, kai ten vyksta neramumai ar karai.

Viskas tvarkoje. Dažnai tai neblogi specialistai, uolūs, lojalūs darbininkai. Juk žinome, kokie turkai geri statybininkai, ukrainiečiai garsėja meile Lietuvai ir darbštumu, baltarusiai – artimomis mums šaknimis. Tačiau pastaruoju metu vis girdime: įsileisk gyvatę į užantį… Su tuo srautu atvyksta visokių, galbūt netgi keliančių pavojų mūsų nacionaliniam saugumui. Štai keletas precedentų.

Prieš pat Naujuosius metus sukilo būrys turkų, stačiusių Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną. Spaudoje ironiškai buvo rašoma, kad greičiausiai Kaunas patirs Vilniaus stadiono statybos epopėją: ištisus dešimtmečius stovės tik jo griaučiai…

Apie pusšimtis plakatais apsiginklavusių turkų darbininkų susirinko ąžuolyne šalia stadiono ir reikalavo, kad darbdaviai jiems atlygintų skolą už pusmetį – nuo 8 iki 12 tūkst. eurų. Anksčiau skelbta, kad 5 turkai dėl to pradėję bado streiką. Streikininkai apeliuoja ne tiek į savo darbdavius – Turkijos bendrovę „Kayi Construction“, kiek į Lietuvos valdžią. Girdi, kodėl Lietuva neįveda tvarkos… Paskui jie susirinko prie Kauno savivaldybės ir ėmė reikalauti, jog ji „imtųsi visų priemonių, kad su darbuotojais būtų atsiskaityta“.

Kai jiems buvo patarta ieškoti teisybės savo šalyje (juk bendrovė yra turkiška), vienas iš darbininkų profsąjungos lyderių „Kauno dienai“ pareiškė: „Iš esmės mes nelabai ir pasitikime Turkijos teisine sistema, nes ten kas stipresnis, tas teisingesnis. Dėl to norime čia išsikovoti savo teises, nes jei grįšime į Turkiją, žinome, kad neaišku, kiek metų užtruks, kol atgausime savo pinigus…“

Va taip. Kaip sakoma, nuo skaudamos galvos ant sveikos… Gal tai ir menkas Lietuvos skaudulys, tačiau kas gali garantuoti, kad taip nekuriamas precedentas, kai tokių opų mūsų šalyje padaugės.

Bosnija ir Hercegovina uždarė džiunglėmis pramintą migrantų stovyklą. EPA-ELTA nuotr.

Žinome mūsų simpatijas Ukrainos laisvės kovotojams, Maidano gynėjams. Bet pastaruoju metu Lietuvą užplūdo šios šalies ekonominiai migrantai, nes, kaip skelbia toks portalas Hirelabas.lt, jau ketveri metai vykdoma darbuotojų paieška ir atranka, Ukrainoje atidaryta darbuotojų atrankų agentūra. Pernai pavasarį Lietuvos vyriausybė parengė įstatymo projektą dėl kvotų nustatymo Lietuvoje ketinantiems dirbti užsieniečiams. Vien 2018 m. Lietuvos įmonėse įsidarbino daugiau nei 52 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų atvyko iš Ukrainos, bet tik maža dalis oficialiai kreipėsi dėl darbo vizos.

Reikia tikėti, kad dauguma tų nelegalų – puikūs specialistai, geri darbuotojai. Bet žiniasklaida nurodo, kad su imigrantais atkeliauja…ligos, nes antai policijos suvestinėse paplito Ukrainos moterų, atvykusių į Lietuvą teikti intymių paslaugų, pavardės. Tos plaštakės juk darbo sutarčių neturi…

Tai dar pusė bėdos. Tačiau atvykę ukrainiečiai jau reikalauja tokių pačių darbo sąlygų, kokias turi lietuviai, nes tai esą numato dvišalė pernai liepą ratifikuota Lietuvos ir Ukrainos sutartis. Profesinės sąjungos įspėjo, kad susidursime su tomis pačiomis problemomis, kokias prieš 5-7 metus turėjo Airija ir Norvegija: nepatenkintųjų protestais, nusikalstamumu, nelegalų pertekliumi ir prasta jų kontrole. „Migracijos ir leidimų dirbti procedūros yra per daug sudėtingos ir painios, procesai per ilgi, egzistuojanti tvarka nėra pritaikyta įvertinti skirtingų rinkos aspektų ir poreikių. Esama migracijos politika ne tik apsunkina Lietuvoje veikiančių įmonių veiklos ir plėtros galimybes, bet ir neprisideda prie šalies konkurencingumo, siekiant pritraukti tiesiogines užsienio investicijas“, – priėmus šią sutartį aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vykdomasis direktorius R. Sartatavičius.

2018 m. pabaigoje FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo tarpininkavimo agentūrose, įdarbinant 39 Ukrainos piliečius. Faktas, kad ėmė plisti bendrovių, kurios įdarbina nelegalus ir taip didina šešėlinės ekonomikos dalį, kuri Lietuvos ūkiui yra tarsi akmuo po kaklu.

Vandalai iš Kinijos

Kitas imigrantų akibrokštas niekaip netapatinamas su turkų ar ukrainiečių keliamomis problemomis. Vėlgi prieš pat Naujuosius (kad įvykis per šv. Kalėdas nebūtų per didelis iššūkis katalikiškai Lietuvai) grupelė turistų (?) iš Kinijos  išniekino Kryžių kalną. Vandalizmo aktu kinai pasirinko vietą, kuri yra sakralinė krikščionims ir niekaip nesuderinama su politinėmis intencijomis. Po šio vandalizmo akto prisimintas ir nesenas susidūrimas Katedros aikštėje Vilniuje, kai Kinijos ambasados darbuotojai susikibo su Honkongo protestuotojų rėmėjais. Tai buvo iššūkis visai Lietuvai: esą, didžiulė Kinija sutraiškys liliputišką Lietuvą… Politologai išsakė prielaidą, kad visi šie nedraugiški aktai yra organizuojami Kinijos atstovybėje.

Kryžių kalnas žiemą. Vytauto Visocko nuotr.

Ar tai nereiškia, kad, įsileisdami į mūsų šalį gausią užsieniečių minią, mes rizikuojame savo valstybingumu ir nacionaliniu saugumu – nesvarbu, per kokias sferas jis pasireikštų? Mūsu meilė, simpatijos ir tolerancija vieną kartą gali išaugti į aklumą, kuris atneš žalą Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Gal nereikės minėti nei kokių nors Rusijos grėsmių, kai nekontroliuojama imigrantų invazija pasiglemš vos tris dešimtmečius atkurtą laisvę. Tai šliaužiantis pavojus, kurį stebėti ir kuriam priešintis turi visa visuomenė.

2020.01.04; 16:06

 

Daugiau nei pustrečio milijono Ukrainos gyventojų pasinaudojo pernai įvestu beviziu režimu su Europos Sąjunga, skelbia kadenciją baigiantis šalies prezidentas Petro Porošenka.

„2 575 390 – tiek ukrainiečių asmeniškai pajuto visus bevizio režimo su ES privalumus! Europos Sąjungos šalis ir visą pasaulį be vizos įforminimo galinčių pasiekti mūsų tautiečių skaičius auga kasdien. Tokių šalių – jau daugiau nei 100. Pasaulis mums tampa vis atviresnis“, – feisbuke rašo P. Porošenka.

Bevizis režimas tarp Ukrainos ir ES įsigaliojo 2017-ųjų birželio 11 d. Ukrainiečiai nuo tada gali lankytis ES šalyse iki 90 dienų laikotarpiui, tačiau ne dažniau nei kartą per pusę metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.13; 08:30

Su darbo vizitu Ukrainoje viešinti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė davė startą Lietuvos dienų Charkove renginiui. Tai tradicinis Lietuvos ambasados Ukrainoje organizuojamas renginys, šiemet vykstantis Charkove ir Odesoje. 

Pasak Prezidentės, simboliška, kad Lietuvos dienos vyksta Charkove – mieste, kuris žino, ką reiškia apginti savo laisvę. Ukrainos rytuose įsikūrusį Charkovą 2014 m. bandė užimti rusų separatistai, tačiau mobilizavusis nacionalinei gvardijai, piliečiams ir futbolo aistruoliams miestas buvo apgintas. 

Prezidentės teigimu, mūsų istorija ne kartą patvirtino, kad lietuviai ir ukrainiečiai yra draugai, kaimynai ir bendraminčiai. Nes mūsų tikslas tas pats – nepriklausomybė, demokratija, Europa. Todėl Lietuvos dienos Charkove – galimybė dar labiau pažinti mūsų šalį, kultūrą, muziką, o mums tai proga pasidalyti Lietuvos dalimi su Ukrainos žmonėmis. 

Prezidentės vizitas Ukrainoje vyksta likus vos 30 valandų iki tos akimirkos, kai ukrainiečiai galės keliauti į Europą be vizų. Nuo birželio 11 d. Ukrainos piliečiai galės laisvai keliauti po ES šalis. Pasak Prezidentės, tai ženklas Ukrainos žmonėms, kad Europa yra su jais, o Ukrainos ateitis – Europoje. 

Lietuvos dienų Charkove metu veiks tradicinių lietuviškų amatų mugė, bus pristatomos turizmo ir studentų mainų galimybės, organizuojamas Lietuvos ir Ukrainos verslo forumas, kuriame dalyvaus beveik 30 Lietuvos verslo atstovų. Taip pat Lietuva ketina pasidalyti savo kultūros sostinių tradicija, kai kasmet kitame mieste ir miestelyje organizuojami renginiai atveria galimybę regionų plėtrai. 

Lietuvos dienų tradicija Ukrainoje prasidėjo prieš dešimtmetį, jos tikslas – populiarinti Lietuvą, ypač tuose Ukrainos regionuose, kurie turi didelį dvišalio bendradarbiavimo potencialą, pritraukti į Lietuvą daugiau turistų, studentų, plėsti verslo ryšius.

 Informacijos šaltinisPrezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.06.10; 08:30

timosenko-

Praėjo 21-eri metai nuo to laiko, kai Ukraina tapo nepriklausoma nuo SSSR. Per tą laiką ukrainiečiai padarė didelę pažangą, reformuodami ir modernindami savo šalį, rašo JAV valstybės sekretorė Hilari Rodem Klinton ir ES užsienio reikalų ir saugumo politikos aukščiausioji atstovė Ketrin Ešton straipsnyje “The New York Times”.

Šiuo metu šalyje pastebimos kai kurios nerimą keliančios tendencijos, ir tai patvirtina paskutinė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro stebėtojų tarpinė ataskaita, pažymi autorės parlamento rinkimų Ukrainoje išvakarėse.

Continue reading „Nerimą keliančios tendencijos Ukrainoje“