Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Preliminarūs susitarimai dėl Irano balistinių raketų tiekimo Rusijai jau sudaryti, bet Teheranas dar dvejoja.
Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Iranietiški dronai toliau tiekiami. O dėl balistinių raketų, tai jos yra trokštamas ginklas Putinui, bet kol kas jis niekaip negali jų gauti. Tęsiasi rimtas darbas šiuo klausimu, nors preliminarūs susitarimai, mes tai žinome, jau sudaryti. Dabar liko palaukti ir pažiūrėti. Kiek mums žinoma, Irane ne visi dega noru padėti Putinui, nes supranta, kokie to padariniai gali būti Irano režimui“, – sakė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovu Jurijumi Ihnatu, Rusija nori išmainyti dvi lėktuvų Su-24 ir Su-35 eskadriles į pigius iranietiškus dronus „Shahed“, kadangi nedrįsta naudoti savo aviacijos Ukrainos padangėje.
Rusijos slaptoji tarnyba FSB
Maskva, gruodžio 26 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį Rusija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą tyrimo tinklalapyje „Bellingcat“ aukštas pareigas einantį žurnalistą, rengiantį išsamius reportažus apie Maskvos puolimą Ukrainoje.
Bulgarijos žurnalisto Christo Grozevo pavardė buvo įtraukta į ieškomų asmenų sąrašą Rusijos vidaus reikalų ministerijos svetainėje.
Ministerija nenurodė, už kokį nusikaltimą jis ieškomas. Tačiau naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo šaltinį, sakiusį, kad Ch. Grozevui iškelta baudžiamoji byla už „melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimą“, vadovaujantis įstatymu, kuris buvo priimtas Maskvai vasarį pasiuntus kariuomenę į Ukrainą.
Rusijos vidaus saugumo agentūra FSB kaltina Ch. Grozevą padedant Ukrainos žvalgybai.
Ch. Grozevas yra „Bellingcat“ vyriausiasis Rusijos tyrėjas ir vadovavo tiriant opozicijos politiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą. Šiais metais jis daugiausia dėmesio skyrė Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje.
Liepą Maskva paskelbė „Bellingcat“ „nepageidaujama“ organizacija ir sakė, kad ji kelia grėsmę šalies saugumui. Pernai Rusija jau paskelbė „Bellingcat“ „užsienio agentu“.
Nuo tada, kai Maskva vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, „Bellingcat“ dokumentuoja įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, daugiausia dėmesio skirdama medžiagai atviruose šaltiniuose ir socialinėje žiniasklaidoje.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, gruodžio 23 d. (dpa-ELTA). Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija gabena karių pastiprinimą į frontus rytų ir pietų Ukrainoje.
„Priešas padidino karių, įrangos ir amunicijos gabenimo geležinkeliu į kovos rajonus apimtis“, – penktadienį paskelbė generalinis štabas Kyjive.
Pagrindinės kovos zonos – Bachmuto, miesto prie fronto linijos, apylinkės rytuose, taip pat Avdijivkos, Kupjansko ir Lymano vietovės Donbaso regione.
Rusijos pusės pastiprinimas taip pat buvo pastebėtas šalies pietuose, sakoma pranešime. Tačiau nauji daliniai Chersono regione dislokuojami tik gynybos linijoms stiprinti.
Šios informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 17 d. (ELTA). JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) nemato Rusijos valdžios pasirengimo rimtoms deryboms su Ukraina.
Tai penktadienį interviu televizijos kanalui PBS pareiškė CŽA direktorius Williamas Burnsas.
„Dauguma konfliktų baigiasi derybomis, tačiau šiuo atveju reikia rimto rusų požiūrio, kurio, mano manymu, mes nematome. Bent jau mes nemanome, kad rusai šiuo metu rimtai nusiteikę tikroms deryboms“, – sakė žinybos vadovas.
W. Burnsas taip pat laiko nepagrįstomis Rusijos prezidento Vladimiro Putino viltis laimėti išsekinimo karą.
„Jis klysta taip pat, kaip klydo, ir smarkiai klydo, vasario 24-ąją, pradėdamas šį karą“, – teigė JAV žvalgybos vadovas.
Anot jo, atėjus žiemai, kovos veiksmų intensyvumas abiejose pusėse šiek tiek sumažėjo.
„Rusijos kariuomenė patyrė didelių nuostolių, šiuo metu ji yra smarkiai sumušta. Ukrainos kariuomenė yra pasiryžusi išlaikyti spaudimą, išplėsti savo pastarųjų mėnesių laimėjimus mūšio lauke, bet jai taip pat reikia laiko persitvarkyti ir papildyti atsargas“, – pažymėjo W. Burnsas.
Bet vis žiauresnių V. Putino smūgių taikiems Ukrainos gyventojams ir Ukrainos civilinei infrastruktūrai tempas nė kiek nemažėja, konstatavo CŽA direktorius. Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV)
Anot W. Burnso, jis „nė akimirkai nenuvertina sunkumų ir iššūkių, kuriuos šis karas kelia pirmiausia ukrainiečiams, bet taip pat ir visiems, kurie palaiko Ukrainą“.
„Tačiau strateginiu požiūriu Putino karas iki šiol buvo nesėkmingas Rusijai. Rusijos kariuomenė prastai kovojo ir patyrė didžiulių nuostolių. Rusijos ekonomika patyrė ilgalaikę žalą. Didžioji dalis pažangos, kurią Rusijos vidurinė klasė pasiekė per pastaruosius 30 metų, yra naikinama. Manau, kad Rusijos reputacija smarkiai pakirsta, atskleistos jos silpnybės. Taip pat atrodo, kad Rusijos gyventojai vis labiau nerimauja dėl karo kainos“, – pareiškė W. Burnsas.
Praėjusį mėnesį CŽA vadovas lankėsi Kyjive, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei kolegomis iš Ukrainos žvalgybos.
Ukrainos žvalgyba: Putinas turi mažiausiai tris antrininkus. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, spalio 31 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi mažiausiai tris antrininkus. Tai pirmadienį „Telegram“ kanale praneša Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Valdybos viršininkas generolas majoras Kyrylas Budanovas interviu leidiniui „Daily Mail“ pareiškė, jog anksčiau jau buvo aptikta Putino antrininkų, kurie jį pavaduodavo „ypatingais atvejais“, bet dabar tai jau „įprastinė praktika“.
„Mes žinome apie tris asmenis, kurie nuolat pasirodo, bet kiek jų yra iš viso, neaišku. Jiems visiems atliktos plastinės operacijos, kad būtų panašūs. Bet juos išduoda ūgis. Tai matyti vaizdo įrašuose ir nuotraukose. Taip pat gestikuliavimas, kūno kalba ir ausų speneliai, kadangi jie unikalūs“, – sakė K. Budanovas.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
Kyjivas, spalio 21 d. (ELTA). Okupantai rusai užminavo Kachovkos hidroelektrinę dar balandžio mėnesį, o dabar atlieka šliuzų ir atramų minavimo darbus.
Tai penktadienį pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Valdybos duomenimis, rusai prognozuoja, kad Ukrainos gynybos pajėgos netrukus išvaduos dešiniajame Dniepro krante esančius Chersono srities rajonus, ir ruošiasi vykdyti teroro aktus šioje teritorijoje. Be kita ko, gresia pavojus, kad bus sugriauta Kachovkos vandens telkinio užtvanka ir sunaikinti Kachovkos hidroelektrinės agregatai.
„Susprogdinti užtvanką buvo numatyta gerokai anksčiau – pagrindiniai minavimo darbai buvo atlikti dar balandžio mėnesį. Šią savaitę buvo papildomai užminuoti Kachovkos hidroelektrinės šliuzai ir atramos. Ant užtvankos pastatyti du kariniai sunkvežimiai „KamAZ“ be vairuotojų. Abi mašinos prikrautos dėžių su sprogmenimis“, – patikslino valdybos atstovai. Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Pasak jų, jei šie planai bus realizuoti, stichijos smūgį patirs dešimtys Ukrainos gyvenviečių, tarp jų – Chersonas. „Ekologinės katastrofos mastas peržengs Ukrainos ribas, ji bus juntama visame Juodosios jūros regione“, – įspėjo Ukrainos žvalgybos pareigūnai.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad okupantai rusai užminavo Kachovkos hidroelektrinę ir rengia teroro aktą. Jis paragino nusiųsti į jėgainę tarptautinę stebėtojų misiją.
Oleksiejus Arestovyčius
Rusija apie Ukrainą žinojo kone viską, tačiau iš tiesų nesuprato šios šalies. Tai ir buvo esminė Kremliaus klaida, nulėmusi jo strateginį pralaimėjimą jau daugiau, nei pusmetį trunkančiame kare.
Taip sakė Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, kalbėjęs Vilniuje vykstančioje konferencijoje, skirtoje Oršos mūšio metinėms.
Šią konferenciją, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalei prieš Maskvos didžiosios kunigaikštystės pajėgas 1514 m. rugsėjo 8 d. dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
Pasak O. Arestovičiaus, didžiausias smūgis ir netikėtumas Rusijai buvo tai, kad bene labiausiai ir atkakliausiai prieš ją kaunasi rusakalbė Ukrainos visuomenės dalis.
„Jie nesuprato ukrainietiškos tapatybės ir to, kad kalba joje – ne pagrindinis dalykas. Jie galvojo, kad jei žmonės kalba rusiškai, tai reiškia, jie jau priklauso Rusijos įtakos sferai“, – sakė Ukrainos pareigūnas.
Pamuštos Rusijos ginkluotės paroda Kijeve
Tuo tarpu, pasak O. Arestovičiaus, esminė ukrainietiškos tapatybės idėja – laisvė. Taip pat – saviorganizacija. „Rusus pribloškė ir tai, kad žmonės pradėjo į juos šaudyti, net negavę įsakymo”, – invazijos vasario mėnesį pradžią prisiminė patarėjas.
Jis taip pat citavo Napoleoną, pasak jo, sakiusį, kad viskas, ko reikia kare – „sėkmė ir kvailas priešas“.
„Rusai – labai kvaili. Jie pradėjo šį karą net 9 kryptimis, nors neturėjo pajėgumų tam. Jie neturėjo pajėgumų net užimti Kijevui, o vien bandymas tai padaryti buvo labai kvailas”, – sakė kalbėtojas.
O. Arestovičius priminė, kad aršiausios kovos, kur rusai patiria didžiausius nuostolius, vyko ir tebevyksta Donbase, dėl Chersono, Charkovo, aršiausiai priešinosi Mariupolis.
Prezidento administracijos atstovas sulaukė ir klausimų apie tai, kodėl Ukrainos valdžia iki pat invazijos išvakarių neigė jos tikimybę, nors turėjo žinoti apie ją. Taip pat – kodėl nebuvo pasiruošta Kijevo, Chersono puolimui.
Pasak O. Arestovičiaus, pačiose invazijos išvakarėse aukščiausi Ukrainos politiniai ir specialiųjų tarnybų pareigūnai, nors ir matė pavojų bei žinojo rusų planus, nesutarė dėl to, ar Rusija tikrai imsis juos įgyvendinti – pavyzdžiui, pulti Kijevą. Kijevo centre demonstruojas pamuštas rusų armijos tankas
Tuo tarpu Chersone esą centrinę valdžią išdavė vietiniai Rusijos agentai, sugriovę pasirengimą atremti Rusijos puolimą iš Krymo. „Bet mes tai dabar juk atsiimame. Vienas-du mėnesiai ir mes atsiimsime Chersoną”, – sakė O. Arestovičius. Sudegusi rusų karo mašina. Paroda po atviru dangumi Kijeve
Jis kartojo, jog iš Vakarų Ukrainai tereikia „dvigubai daugiau“ sunkiosios ginkluotės, nei jie teikia dabar ir Ukraina laimės karą – išstums agresorių iš visos savo teritorijos.
O. Arestovičius teigė, kad šis karas „bendras visų karas” ir kartojo Ukrainos valdžios pagrindinę ir nuolatinę mintį, jog jei Rusija įveiks Ukrainą, tai, pasinaudojusi jos resursais, puls Baltijos šalis ir Lenkiją.
Jis tvirtino „gerai žinąs” Rusiją, nes, kaip Ukrainos žvalgybos pareigūnas, dirbo ten, buvo infiltruotas į Rusijos imperialistų ir šovinistų struktūras, kurioms vadovavo Aleksandras Duginas. Pastarojo duktė neseniai buvo nužudyta Rusijoje.
Tad O. Arestovičius teigė, jog nors Rusija ir gali tapti demokratine šalimi ir Rusijos opoziciją reikia remti, jai turi būti duotas „vienas šansas” po dabartinio režimo žlugimo.
Rusija turi būti arba „demilitarizuota ir denuklearizuota”, arba „padalinta“ – kitaip po dešimtmečio vėl griebsis agresijos.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Kyjivas, liepos 29 d. (dpa-ELTA). Ukrainos žvalgybos tarnybos teigia, kad mirtina ataka prieš karo belaisvių kalėjimą Rytų Ukrainoje buvo tikslinis Rusijos pajėgų sprogdinimas.
„Sprogimai įvyko naujai pastatytame pastate, specialiai paruoštame „Azovstal” kaliniams“, – penktadienį sakoma Ukrainos pranešime. „Azovstal” yra plieno gamykla Mariupolyje, kurioje Ukrainos kariai buvo įsitvirtinę prieš patekdami į Rusijos nelaisvę.
Ukrainos žvalgyba apkaltino Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“ surengus incidentą, kad prieš artėjantį patikrinimą būtų sunaikinti įrodymai apie grobstymą vykstant statyboms. Rusijos gynybos ministerija Maskvoje teigė nieko apie tai nežinanti.
Ukrainos saugumo SBU ženklas
Kyjivas, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Po didelio dėmesio sulaukusio Ukrainos žvalgybos vado Ivano Bakanovo atleidimo prezidentas Volodymyras Zelenskis laikinuoju institucijos vadovu paskyrė ligšiolinį jo pavaduotoją.
Remiantis pirmadienį pasirašytu dekretu, slaptajai tarnybai SBU kol kas vadovaus 39-erių Vasylis Maliukas. Jis nuo kovo buvo pirmasis I. Bakanovo pavaduotojas. Kariškis yra įgijęs teisininko išsilavinimą Žvalgybos akademijoje ir dirbęs institucijos kovos su korupcija struktūrose.
Sekmadienį V. Zelenskis iš SBU vado posto atleido savo jaunystės draugą I. Bakanovą, kuris nuo 2019 metų vadovavo daugiau kaip 30 000 darbuotojų turinčiai tarnybai.
Oficialiai argumentuojama, kad I. Bakanovas, taip pat generalinė prokurorė Iryna Venediktova atleisti, nes daug darbuotojų iš Ukrainos saugumo aparato perbėgo pas rusų okupantus Pietų Ukrainoje.
Tačiau žiniasklaida atkreipia dėmesį ir į tai, kad 47 metų I. Bakanovas, kuris nebuvo žvalgybos specialistas, neturėjo didelio autoriteto tarp pavaldinių.
Kyjivas, liepos 10 d. (ELTA). Ukrainos žvalgybos SBU duomenimis, Rusijos daliniai atakavo vieną „Donecko Liaudies Respublikos“ batalioną. Tai rodo perimti pokalbiai telefonu, rašo „Kyjiv Independent“.
Abiejų apsišaukėliškų, nuo Maskvos priklausomų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ kareiviai remia Rusijos invaziją į Ukrainą. Anot pranešimų, jie neretai naudojami kaip „patrankų mėsa“.
Laikraščio teigimu, atakuotas batalionas Zaporižios regione traukėsi nuo fronto linijos, kai buvo užpultas rusų.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, liepos 4 d. (ELTA). Pirmąsias Ukrainos pergales kare prieš agresorę Rusiją ukrainiečiai pamatys netrukus – šių metų rugpjūtį. Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas Kirilas Budanovas.
Jis pažymėjo, kad reikia teisingai suvokti persilaužimo kare reikšmę.
„Aš anksčiau sakiau, kad rugpjūtį jūs pamatysite, visas pasaulis pamatys pirmąsias Ukrainos pergales. Tai bus pirmasis persilaužimas“, – teigė K. Budanovas.
Bet Ukrainos žvalgybos vadovas atsisakė atskleisti detales.
„Jūs norite, kad aš dabar atskleisčiau visus planus, kad priešas perskaitytų ir pasiruoštų? Atsakysiu jums retoriškai. Jeigu analizuojate mano pasisakymus, ar matėte, kad aš bent sykį būčiau suklydęs? Todėl laukite“, – pabrėžė K. Budanovas.
„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Vyriausiosios žvalgybos valdybos viršininkas teigė, kad ukrainiečiai turi pamatyti „konkrečius“ kontrpuolimo okupuotoje Chersono srityje rezultatus rugpjūčio mėnesį.
Atsargiai – nenukrisk. Slaptai.lt foto
Kyjivas, liepos 2 d. (ELTA). Gauta pranešimų apie galimas Baltarusijos provokacijas. Ji gali permesti į Ukrainą diversinių-žvalgybinių grupių.
Tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, informuoja portalas „rbc.ua“.
„Mes turime informacijos apie galimas provokacijas, galutinį Baltarusijos įtraukimą į Rusijos ir Ukrainos karą. Kalbama apie diversinių-žvalgybinių grupių siuntimą. Kaip tik todėl mūsų pareigūnai sugriežtino režimą kontrolės postuose“, – sakė viceministras.
Kartu jis pabrėžė, kad puolimo iš Baltarusijos teritorijos klausimu ukrainiečiai susiduria su didžiuliu dezinformacijos srautu.
„Deja, kai kurie vietos valdžios atstovai pasigauna šią dezinformaciją ir šitaip kelia paniką“, – konstatavo J. Jeninas.
Penktadienį portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovu Vadymu Skibickiu, pranešė, kad Baltarusija prie Ukrainos sienos sutelkė septynias bataliono taktines grupes. Jų tikslas – laikyti įtampoje Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir neleisti permesti daugiau karių į šalies rytus.
Aleksejus Arestovičius – Politeka televizijos svečias
Kyjivas, liepos 2 d. (ELTA). Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasirengusios smogti Krymo tiltui, jeigu kils tokia būtinybė, bet tam reikia pasirinkti momentą, kada objekto sunaikinimas padarys didžiausią žalą Rusijai.
Kaip praneša UNIAN, tai pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo pavaduotojas Oleksijus Arestovyčius.
Pasak jo, Krymo tilto ataka tikrai įmanoma. Bet kol kas sunku kalbėti apie konkrečius Ukrainos karinės vadovybės planus.
„Sentimentų niekas nejaučia. Jei reikės – smogsime Krymo tiltui tinkamu momentu, reikiamu laiku. Ne problema“, – sakė O. Arestovyčius.
Jis pridūrė, kad šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi ginkluotės, kuri galėtų smogti perkėlai į Rusijos aneksuotą Krymą.
„Bet ateis laikas, ir… Pamatysime. Šiame kare jau seniai nėra jokių apribojimų“, – konstatavo patarėjas.
UNIAN primena, jog anksčiau buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Ihoras Romanenka pareiškė, kad Ukraina gal ir negali sugriauti viso tilto, bet teoriškai reikiamu momentu galima smogti smūgį, kai juo permetama kariuomenė.
Neseniai pasirodė pranešimų, kad Ukrainos žvalgyba gavo išsamią Krymo tilto techninę dokumentaciją.
Baltarusijos tankai. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 1 d. (ELTA). Baltarusija prie Ukrainos sienos sutelkė septynias bataliono taktines grupes (BTG). Jų tikslas – laikyti įtampoje Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir neleisti permesti daugiau karių į šalies rytus.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovu Vadymu Skibickiu.
„Šiandien tiesioginės grėsmės (iš Baltarusijos pusės) nėra, nes ten nesudaryta kariuomenės grupuotė, nesukurta šios grupuotės valdymo sistema. O juk tai yra pagrindinis tiesioginio pasirengimo kovos veiksmams elementas“, – paaiškino V. Skibickis.
Pasak jo, septynių Baltarusijos BTG dislokavimas skatina Ukrainos karinę vadovybę veikti adekvačiai, aktyvinti žvalgybą.
„O tai atitraukia išteklius ir priemones iš mūsų rytų fronto. Nuolatiniu Baltarusijos kariuomenės judėjimu taip pat siekiama laikyti mus įtampoje. Tobulinami kai kurie galimų puolamųjų veiksmų iš Baltarusijos teritorijos elementai, taktiniai epizodai“, – pridūrė V. Skibickis.
„rbc.ua“ pažymi, kad vieną BTG sudaro maždaug 600-800 kareivių ir karininkų, įskaitant apie 200 pėstininkų su transporto priemonėmis – 10 tankų ir 40 pėstininkų kovos mašinų.
Anksčiau pasirodė pranešimų, kad Baltarusijos kariškiai tikrina galimybes pradėti mobilizaciją keliuose šalies regionuose.
Vladimiras Putinas. Interente gausu videomontažų, kuriuose diktatorius vaizduojamas miręs
Kyjivas, birželio 25 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtai laikosi savo požiūrio į karą, kurį sukėlė. Žvalgybos nuomone, Rusijoje iki metų pabaigos nebus perversmo.
Tai interviu portalui „rbc.ua“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibickis.
Pasak pareigūno, Putinas supranta, kad karas su Ukraina nesibaigs per dvi savaites, kaip jis norėjo.
„Jo planas – žingsnis po žingsnio užgrobti mūsų teritorijas ir paskui kažką su jomis daryti. Jis turi patarėjų. Bet tikriausiai artimiausiu metu nei perversmo, nei jo pozicijos pasikeitimo nebus. Bent jau iki šių metų pabaigos – vienareikšmiškai“, – teigė V. Skibickis.
Jis priminė, kad užsienio lyderių vizitai į Maskvą nieko neduoda. Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
„Iš pat pradžių matome, kad Putinas iš esmės nieko negirdi. Putinas užsibrėžė sau tikslą ir pamažu artėja prie jo. Jis tiesia istorines paraleles su Rusijos imperija, su Petru I, išvedusiu Rusiją į Europą. Jis jau kalba apie Rusijos karą su Švedija, trukusį 21 metus“, – sakė V. Skibickis.
Jo nuomone, artimiausiais metais neverta tikėtis, kad Putinas mirs nuo ligos.
„Viskas priklausys nuo jo sveikatos. Bet čia irgi reikia kalbėti apie 2-3 metus. Taigi, laikas veikia okupantų naudai, ir jie tai supranta. Net jei turėsime omenyje gyventojų skaičių – Rusijos ištekliai kur kas didesni“, – pažymėjo V. Skibickis.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Kyjivas, birželio 22 d. (ELTA). Praėjusią savaitę Ukrainos VRM darbuotojai sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, galimai bendradarbiavusių su priešu, iš jų apie 10 – Kyjive.
Tai pranešė vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenas Jeninas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Strateginių tyrimų departamentas ir nacionalinė policija praėjusią savaitę sulaikė daugiau kaip 20 žmonių, kurie galėjo dirbti priešui. Vien tik Kyjive sulaikyta apie 10 galimų diversantų“, – sakė jis.
Viceministras priminė, kad pareigūnai tęsia darbą, kurio tikslas – išaiškinti ir sulaikyti diversines-žvalgybines grupes. Pavyzdžiui, kontrolės postuose ir patruliuojant tikrinamos įtartinos transporto priemonės. Praėjusią savaitę šalyje atlikta apie 20 tūkst. tokių patikrų.
„Šimtai žmonių sukėlė įtarimą, kad jie galimai dirba priešui. Tokie asmenys iškart perduodami Ukrainos saugumo tarnybai toliau aiškintis. Todėl prašau supratimo dėl iškylančių nepatogumų, tai daroma dėl mūsų saugumo“, – sakė J. Jeninas.
Anot ministro pavaduotojo, pas sulaikytuosius randama šaunamųjų ginklų, granatų, šovinių, draudžiamos simbolikos.
J. Jeninas patikslino, kad nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios pareigūnai demaskavo 90 diversinių-žvalgybinių grupių ir sulaikė daugiau kaip 820 diversantų.
Ukrainos slaptosios tarnybos suima įtariamąjį
Kyjivas, birželio 17 d. (ELTA). Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą. Vienas iš jo koordinatorių buvo Rusijos okupuoto Krymo vadinamojo vadovo Sergejaus Aksionovo patarėjas.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST).
Per specialią operaciją Kyjive, Charkive, Odesoje, Zaporižioje, taip pat Dnipropetrovsko ir Vinicos srityse buvo sulaikyta 19 Rusijos agentų.
Šnipai koregavo apšaudymus raketomis, rinko duomenis apie Ukrainos karių pozicijas ir informaciją apie belaisvių rusų laikymo vietas.
Agentūra taip pat stengėsi sužinoti Ukrainos partizanų, kurie pogrindžio sąlygomis priešinasi Rusijos kariuomenei laikinai okupuotose teritorijose šalies pietuose, duomenis.
UST nustatė, kad grupei vadovavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentas Chersono srityje. Gautus duomenis jis perduodavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovams, tarp kurių – Krymo „vadovo“ S. Aksionovo patarėjas.
Dabar ruošiamasi pateikti įtarimus sulaikytiesiems. Jiems gresia iki 15 metų kalėjimo arba įkalinimas iki gyvos galvos.
Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Ukrainos nacionalinė policija užkirto kelią teroro aktui prieš šalies vadovus. Tai trečiadienį pareiškė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša UNIAN.
Pasak jo, pareigūnai kasdien gauna informacijos apie įvairius įtartinus asmenis, kurią teikia gyventojai. Tai padeda imtis antidiversinių priemonių.
„Ir kaip tik mūsų operatyvinių šaltinių informacija leido išvengti teroro akto prieš mūsų valstybės vadovus. Po pergalės apie tai bus galima papasakoti kur kas daugiau“, – sakė viceministras.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro pirmininko patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams pareiškė, kad į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio gyvybę buvo mėginta pasikėsinti jau daugiau kaip dešimt kartų.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, birželio 10 d. (ELTA). Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketų atsargos, bet dabartiniais tempais ji gali dar metus kariauti prieš Ukrainą.
Tai penktadienį feisbuke pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba.
„Mes pastebėjome, kad Rusija gerokai sumažino apšaudymų raketomis skaičių ir dabar naudoja raketas „X-22“. Tai senos sovietinės raketos, pagamintos praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Šis faktas byloja, kad Rusijoje baigiasi tiksliojo nutaikymo raketos“, – sakė žurnalistams Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis.
„Kremlius galbūt mėgins įšaldyti karą tam tikram laikotarpiui, kad įtikintų Vakarus atšaukti sankcijas, bet vėliau jis vėl tęs agresiją. Rusijos tikslas – užimti visą Ukrainą, ir ne tik ją“, – pabrėžė V. Skibickis.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Kyjivas, birželio 4 d. (ELTA). Ukrainos žvalgyba, vyriausybės Kyjive duomenimis, palaiko kontaktą su Rusijos į nelaisvę paimtais „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje gynėjais, praneša agentūra „Reuters“.
Vyriausybė daro viską, kad juos išlaisvintų, per Ukrainos televiziją sakė vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis. Iš žvalgybos esą gaunama duomenų apie kovotojų kalinimo sąlygas, aprūpinimą ir paleidimo galimybes.
Rusijos gegužę pateiktais duomenimis, pasidavė beveik 2 000 ukrainiečių, kurie prieš tai kelias savaites nuožmiai priešinosi milžiniškos „Azovstal“ gamyklos bunkeriuose ir tuneliuose.
