Sausio 5-ąją sostinės centre nugriuvo dalis namo. Tai ne pirmas kartas, kai invazija į Vilniaus senamiestį baigiasi ne metafora, o realia griūtimi.

Tereikia prisiminti, kad prieš aštuonerius metus Šiaulių gatvėje sugriuvo 3 aukštų gyvenamojo namo dalis. Tąsyk be pastogės liko 12 šeimų. Ekspertai nustatė, kad namui pakenkė netinkamai atliekami statybos darbai – greta buvo statomas naujas daugiabutis. Neabejoju, jog ir šįkart kaltas žmogiškasis faktorius.

Yra įtarimų, kad prieš kelerius metus tame pastate veikusio banko vadovai nusprendė iškasti dalį grunto ir požemyje įrengti modernią pinigų saugyklą, o tai lėmė pamatų eroziją.

Continue reading „Silpni gražių fasadų pamatai”

Neseniai (rugsėjį) įvyko Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės kariniai manevrai Lietuvos pašonėje. Jie vyko ir Kaliningrado srityje.

NATO žinoti apie manevrus buvo leista labai ribotai, nors abi pusės jau seniai buvo išreiškusios norą nedaryti kliūčių informatyviems stebėjimams. Dėl to NATO pretenzijos Rusijai buvo pareikštos NATO ir Rusijos gynybos ministrų susitikime Briuselyje. Dar prieš susitikimą Lietuvos KAM ministras Juozas Olekas pareiškė, kad rusai buvo kritikuojami dėl rugsėjį vykusių pratybų ZAPAD – 2013 scenarijaus (Rusija jį pavadino antiteroristiniu) ir dalyvių skaičiaus.

Š.m. spalio 23 d. įvykusiame gynybos ministrų susitikime Rusija ir NATO pranešė ketinančios ieškoti būdų kartu naikinti seną ginkluotę Karaliaučiaus krašte. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė tikintis, kad nuo seno likusi amunicija Karaliaučiaus krašte bus pradėta naikinti 2014 metais, ir prie to prisidės NATO ekspertai. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, jog ši iniciatyva atitinka Lietuvos interesus, kad šalies pašonėje neliktų pavojingų senų ginklų. „Esame pasiruošę prie to prisidėti, kad sumažintume ginklų arsenalo susikaupimą mūsų pašonėje”, – BNS Briuselyje po susitikimo sakė J.Olekas.

Proga yra. Tik gal reikėtų Lietuvai susirūpinti ir naujais ginklais, pūpsančiais dirvoje po neseniai pasibaigusių ZAPAD – 2103 manevrų Kaliningrado srityje?

O reikalas štai koks.

Truputis istorijos

Portalas rusų kalba  http://swinokotleta.livejournal.com/256097.html, panašu, stebintis Rytų Prūsijos kultūrinio paveldo Kaliningrado srityje naikinimą ir informuojantis apie tai pasaulio visuomenę, straipsnyje „Iš tankų – į viduramžių bažnyčią“ (Из танков по средневековой церкви) pateikė liūdną įtarimą apie barbarišką Rusijos kariuomenės manevrų ZAPAD – 2013 metu poelgį kariniame Rusijos poligone netoli Kaliningrado, kurio teritorijoje dar buvo neblogai išsilaikiusios XIV amžiuje pastatytos bažnyčios-kirchės liekanos. Teutonų Ordino galybės laikais ta bažnyčia buvo pastatyta Gross Engelau miestelio parapijai. Na, tokios Zapyškio bažnyčios Lietuvoje analogas.

Bažnyčios bokštas ne kartą buvo naudojamas kaip stebėjimo punktas įvairiuose kariniuose konfliktuose (čia perpasakoju straipsnio autoriaus portale žinias). Pavyzdžiui, 1807 metais kautynes prie Friedlando iš varpinės bokšto stebėjo Rusijos imperatoriaus Aleksandro karininkai. I Pasaulinio karo metu 1914 metais bažnyčios bokštas taip pat pasitarnavo stebint kariuomenių judėjimus.

Po 1945 metų gyvenvietė Gross Engelau buvo pervardinta į Demjanovką. Bet neilgai joje gyveno pirmieji sovietiniai perkeltieji asmenys. Gyvenvietės rajone penkiasdešimtaisiais metais buvo įkurtas karinis poligonas ir senoji kirchė kartu su gyvenviete atsidūrė poligono centre. Neilgai trukus civilių gyvenvietėje neliko. Ir tik sunykusi viduramžių kirchė Gross Engelau bylojo apie buvusią gyvenvietę.

NATO ir ZAPAD – 13

Ir štai šį rudenį Kaliningrado srityje įvyko bendri Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės kariniai manevrai ZAPAD – 2013, kurių metu kirchė buvo apšaudyta sviediniais ir dar smarkiau apgriauta.

Iš apskritų kiaurymių akivaizdžiai matyti, kad sugriovimus sukėlė sviediniai.

Vienintėlis naudingas dalykas, kurį padarė kariškiai, tai susirinko nesprogusius užtaisus. Dėl visa ko, visą teritoriją aplinkui kirkę aprūpino užrašais: PAVOJINGA! NESPROGĘS SVIEDINYS! NELIESTI!

Ir ką su tokiais sviediniais daryti NATO, taip pat ir Lietuvai?

Tai vis žinios iš portalo http://swinokotleta.livejournal.com/256097.html

Komentaruose po straipsniu yra įvairių nuomonių:

Komentaras

Visiškai pamišo… 14 amžių taikiniu pasirinko. Idiotai. O ką pasakys UNESCO?

(Совсем охренели… 14 век под цель взяли. Идиоты. А что скажет ЮНЕСКО?)

Komentaras-klausimas

Ar jūs tikrai įsitikinęs, kad kirchė buvo sugriauta po pastarųjų karinių manevrų? Jūs galite tai patvirtinti neprasilenkiant su tiesa?

(Вы действительно уверены, что кирха была разрушена после последних военных учений? Вы это можете правдиво подтвердить?)

Komentaras-atsakymas

Ne, bl…ad, ji buvo sugriauta per NATO aviacijos antskrydį, įvykdytą su Estijos SS veteranų palaikymu. Dar yra versija, kad pastatas pats sugriuvo, nes kryžiuočiai nemokėjo statyti nieko tvirtesnio, negu medinius tupinykus.

Ir iš kur tokie debilai apskritai atsiranda. Ką tai reiškia „patvirtinti neprasilenkiant su tiesa“? Žmogus visą gyvenimą užsiima tokių objektų monitoringu ir jų griovimo istoriją matė vizualiai metai iš metų. Kokie dar reikalingi patvirtinimai. Tanką už vamzdžio sugriebti? Atleiskite…

(нет блядь, она была разрушена в результате налета натовской авиации осуществленного при поддержке эстонских ветеранов сс. Есть еще версия, что здание разрушилось само потому что крестоносцы не умели строить ничего прочнее деревянных сортиров. Откуда такие дебилы вообще берутся? Что значит „правдиво подтвердить”? Человек всю жизнь занимается мониторингом этих объектов и историю их разрушения видел в картинках, год от года. Какие еще нужны подтверждения. Танк за дуло поймать? Извините…)

Komentaras

Ant jos (kirchės, – red.) užrašas LIETUVA, ir jis taip užkūrė rus-putinistų patriotus, kad nutarė nugriauti visą kirkę, kaip kad ir arti esančią Karališkąją pilį Kaliningrade, kurios vietoje pastatė išsigimėlišką SSRS nebaigtą statinį – Tarybų Namus – po 2003 metų – putinomkino rūmus.

(на ней надпись LIETUVA [= ЛИТВА], и она так напрягла рос-путинских патриотов, что решили снести целую кирху, как не по далеку Королевский замок в Калининграде, где на его месте поместили уродлившую недостpойку СССР – знаменитый Дом Советов – с 2003 г. путиомкиновский дворец).

Reikėtų patikrinti, ar iš tiesų kirchė buvo taip sugriauta per manevrus ZAPAD – 2013 (tai galėtų sulaukti nors ir menko tarptautinio atgarsio), ar šiek tiek anksčiau. Kiekvienu atveju nekelia abejonių tai, kad į ją buvo šaudoma visai neseniai. Karinis poligonas tam reikalui labai tinkama vieta. Ir taikinys „antiteroristiniams“ apmokymams iš tankų kaip reta nuostabus – su užrašu LIETUVA.

Nuotraukose: senoji kirchė – praėjusiais šimtmečiais, sovietmečiu, prieš karines 2013-ųjų pratybas ir po 2013-aisiais surengtos tankų atakos.

2013.10.27

bartfeld

Šį interviu mūsų portalui atsiuntė kaliningradietis Michailas Kostiajevas. Kaliningradiečio Michailo Kostiajevo pokalbį su Rusijos rašytojų sąjungos regioninės organizacijos pirmininku kaliningradiečiu Borisu Bartfeldu išvertėme į lietuvių kalbą, ir šiandien be sutrumpinimų skelbiame savo internetinėje svetainėje.

Publikuojame ne todėl, kad sutinkame su visomis tekste išguldytomis idėjomis. Publikuojame tam, kad žinotume, kokias nuotaikas, idėjas bei sumanymus brandina dabartinės Kaliningrado srities inteligentija. O kaliningradiečių pozicija, nors ir labai sveikintina (kas gali prieštarauti raginimui restauruoti ar atstatyti senąsias pilis?), vis tik Lietuvai nėra iki galo priimtina. Mat kuriamuose kaliningradietiškuose manifestuose nė žodeliu neužsimenama apie turtingą Mažosios Lietuvos palikimą. Visas dėmesys koncentruojamas tik į germaniškus klodus, visiškai ignoruojant baltiškus aspektus.

Continue reading „„Manifestas 2024-ieji, Kaliningradas – Kantas – Kenigsbergas“”

palestinieciu_mergaite

Lietuva balsavo prieš Palestinos narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje UNESCO. Narystė UNESCO yra palestiniečių kampanijos dalis siekiant valstybingumo. Palestinos priėmimui labai priešinosi JAV ir Izraelis. Amerikiečiai teigė, kad palestiniečių tikslas tapti UNESCO nare yra netinkamas būdas siekti valstybingumo, – tai trikdo siekti valstybingumo taikos derybose su Izraeliu.
Už Palestinos priėmimą balsavo 107 šalys, 52 susilaikė, o prieš Palestinos narystę pasisakė vos 14 valstybių. Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO laikinoji reikalų patikėtinė Violeta Baltrušytė aiškino, kad sprendimas Lietuvai balsuoti prieš buvo priimtas Vilniuje. Ji sakė negalinti plačiau komentuoti Lietuvos pozicijos.
Iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių už Palestinos narystę pasisakė 11 šalių, tiek pat susilaikė, o penkios balsavo prieš: Čekija, Švedija, Vokietija, Nyderlandai ir Lietuva. Iš kitų įtakingų šalių, be minėtų JAV ir Izraelio, pasisakė prieš ir Australija, Kanada. Prieš balsavo ir tokios šalys, kaip Vanuatu ir Saliamono salos. Tam, kad prisijungtų prie UNESCO, palestiniečiams buvo būtinas dviejų trečdalių organizacijos narių sutikimas.
Izraelis prieš balsavimą pripažino, jog susitaikė su mintimi, kad Palestina bus priimta į šią organizaciją. Tačiau Izraelio atstovas N. Barkanas vis tiek pasmerkė šalis, kurios „painioja tikrovę su moksline fantastika, priimdamos neegzistuojančią valstybę į mokslo organizaciją…
UNESCO turėtų užsiimti mokslu, o ne moksline fantastika“. Jau kitą dieną po balsavimo, lapkričio 1-ąją, JAV pareiškė nutraukiančios UNESCO finansavimą. Pasak valstybės departamento atstovo, lapkritį planuota pervesti UNESCO 60 mln. dolerių, tačiau dabar šios lėšos nebus skirtos. Jungtinių Valstijų narystės UNESCO mokestis sudaro apie penktadalį organizacijos metinio biudžeto.
Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV priimtas įstatymas draudžia finansuoti bet kurią JT agentūrą, kuri priima Palestiną visateise nare, nepasiekus Izraelio ir Palestinos susitarimo dėl taikos. Jungtinės Valstijos nuo 1984 metų boikotavo šią organizaciją dėl, pasak JAV Valstybės departamento, „didėjančio atotrūkio tarp JAV užsienio politikos ir UNESCO tikslų“. JAV į UNESCO grįžo tik 2003 metais. Jungtinės Valstijos, kurios yra ištikimos Izraelio sąjungininkės, 1990 metais nutarė nefinansuoti jokių JT organizacijų, kurios priimtų Palestiną savo visateise nare.
Tad UNESCO gali netekti 70 mln. JAV dolerių – 22 proc. savo metinio biudžeto. Drauge su JAV finansavimą nutraukia ir Izraelis, o tai dar 3 proc. biudžeto. Tai sukeltų rimtų padarinių – kai kurias UNESCO programas tektų apkarpyti. UNESCO su Izraeliu turi daug problemų dėl neleistinų kasinėjimų, dėl atsisakymų įsileisti UNESCO misijas, dėl kultūros paminklų naikinimo.
Vasarį Palestina pasiūlė įtraukti į pasaulio paveldą Kristaus gimimo vietą Betliejų, kuris yra Vakariniame Krante. Šventojoje Žemėje daug vietų yra vienodai brangių skirtingoms religijoms. Pavyzdžiui, Hebrone esantys judėjų Patriarchų urvai musulmonams yra Ibrahimo mečetė – taip jie vadina pranašą Abraomą. Jeruzalėje esanti musulmonų Uolos šventykla dengia akmenį, nuo kurio pranašas Mahometas žengęs į dangų. Žydai tiki, jog ant to akmens Abraomas ruošėsi aukoti savo sūnų Izaoką, kada Dievas sulaikė jo ranką.
Vašingtonas teigia, kad Palestina dėl nepriklausomybės turi derėtis su Izraeliu, o ne prašyti JT pripažinimo. Dauguma JAV Kongreso narių teigia, kad Palestina turėtų siekti tarptautinių organizacijų narystės tik tada, kai pabaigs taikias derybas su Izraeliu.
Artėjant balsavimui Lietuvos užsienio reikalų ministerija derino savo poziciją šiuo klausimu su partneriais Europos Sąjungoje. Užsienio reikalų ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius teigė, kad Lietuva „atidžiai seka ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pastangas rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą“.
Be to, buvo teigiama, kad Lietuva „pripažįsta kiekvienos tautos teisę į valstybingumą ir nuosekliai pasisako už dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos, – taikiai gyvenančių viena šalia kitos, sukūrimą. Šiuo klausimu labai svarbu pasiekti vieningą ir subalansuotą ES poziciją“. Tačiau balsavimo metu pasirodė, kad dauguma ES šalių balsavo už Palestinos priėmimą, o Lietuva kažkodėl, net nepaaiškindama savo pozicijos, balsavo prieš.
Praėjus dviems dienoms po balsavimo, Lietuvos URM „paaiškino“, kad Palestinos priėmimas į UNESCO yra „ankstyvas“ ir „vargiai prisidės prie spartesnio Palestinos klausimo sureguliavimo“, netgi „veikiau apsunkins tarptautines pastangas sparčiau pasiekti visoms regiono partnerėms priimtiną, regiono taiką ir ilgalaikį stabilumą užtikrinsiantį sprendimą“. Užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė, nepritardama kai kurių politikų nuomonei, jog Lietuva „išsišoko“ balsuodama prieš Palestinos narystę UNESCO, vėliau aiškino, kad tokį Lietuvos sprendimą savo elgesiu išprovokavo pačios Palestinos laikysena. Esą Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad dėl Palestinos ateities pirmiausia reikėtų rasti bendrą sprendimą su Europos Sąjunga. Kadangi palestiniečiai „į kalbas nesileido“ ir nepavyko išlaikyti Europos Sąjungos konsensuso, ES šalys balsavo „remdamosios savo nacionaliniais interesais“.
Kai kurie apžvalgininkai stebisi Lietuvos balsavimu dėl Palestinos narystės UNESCO: Lietuva – pati pirmoji valstybė, pradėjusi trupinti geležinės imperijos gniaužtus, pirmoji nešusi Laisvės bei demokratijos vėliavą dar SSRS sudėtyje, taip parodydama pasauliui pavyzdį, kad ir maža tauta sugeba kovoti už savo laisvę, teises ir garbę, pasisakiusi už ukrainiečių Oranžinę revoliuciją ir moraliai rėmusi Gruziją, kai 2008 metais ją užpuolė Rusija, dabar išdavė nepriklausomybės siekiančius palestiniečius. Lietuvai, siekusiai nepriklausomybės, imperijos vadai teigė, jog yra per anksti norėti nepriklausomybės, o šiandien Lietuvos URM skelbia: Palestinos narystės klausimas „per ankstyvas“. Sarkastiškai klausiame, kad galbūt Lietuvos politikus paveikė nuolat mums klijuojama žydšaudžių etiketė?
Kartu atkreipiamas dėmesys, kad Vokietija, slegiama holokausto nuodėmės, irgi balsavo prieš Palestiną. Lietuva, „su išganymu laukusi bendros ES pozicijos“, taip ir nesulaukė jos. Suskystintas dujas būsimam terminalui planuojama pirkti iš Kataro, ne iš Izraelio. Aišku, paskolų klausimu akys krypsta kitur – į Izraelį. Tačiau ar tokie siekiai išsipildys – neaišku, nes angliška žydų ir arabų spauda Lietuvos nemini tarp „prieš“ balsavusių valstybių. Taip pat pastebima, kad tarptautinis pripažinimas palestiniečiams yra į naudą, tačiau atitinkamai Izraelio sankcijos ir reakcija „sunkina palestiniečių gyvenimą toje konkrečioje vietovėje”.
Palestiniečiai taip pat siekia narystės JT Generalinėje Asamblėjoje. Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abasas rugsėjį pateikė prašymą priimti Palestiną į JT Generalinę Asamblėją, o JT Saugumo Taryba lapkričio 11 dieną spręs, ar dėl šio prašymo reikia surengti oficialų balsavimą.
Nuolatinę vietą Saugumo Taryboje turinčios Jungtinės Valstijos žada blokuoti palestiniečių pastangas tapti visateisiais JT Generalinės Asamblėjos nariais. Per UNESCO balsavimą veto teisės neturėjo nei viena šalis.
Nuotraukoje: susimąsčiusi Palestinos arabų mergaitė.
Laikraštis “XXI amžius”
2011.11.20

Lietuva balsavo prieš Palestinos narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje UNESCO. Narystė UNESCO yra palestiniečių kampanijos dalis siekiant valstybingumo. Palestinos priėmimui labai priešinosi JAV ir Izraelis. Amerikiečiai teigė, kad palestiniečių tikslas tapti UNESCO nare yra netinkamas būdas siekti valstybingumo, – tai trikdo siekti valstybingumo taikos derybose su Izraeliu.

Už Palestinos priėmimą balsavo 107 šalys, 52 susilaikė, o prieš Palestinos narystę pasisakė vos 14 valstybių. Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO laikinoji reikalų patikėtinė Violeta Baltrušytė aiškino, kad sprendimas Lietuvai balsuoti prieš buvo priimtas Vilniuje. Ji sakė negalinti plačiau komentuoti Lietuvos pozicijos.

Continue reading „Kodėl Lietuva balsavo prieš Palestinos narystę UNESCO”

vaiskunas_jonas

Birželio 7 dieną žinomi Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją  ir Etninės kultūros globos tarybą.

Ragina šį klausimą spręsti Lietuvos paveldo, lietuvių gyvosios etnokultūros plėtojimo galimybių gausinimo ir stiprinimo, o ne mažinimo, menkinimo ir naikinimo linkme.

Tarp pasirašiusių kreipimąsi yra Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, ekologas prof. dr. Romas Pakalnis, rašytojai Marcelijus Martinaitis ir Jonas Mikelinskas, Vytautas V. Landsbergis, dainininkės Veronika Povilionienė ir Aistė Smilgevičiūtė, kompozitorius Laimis Vilkončius, aktorius Tomas Vaisieta, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, visa eilė garsių mokslininkų: hab. dr. Viktorija Daujotytė, prof., habil. dr. Romualdas Grigas, akademikas Zigmas Zinkevičius; profesoriai: Antanas Tyla, Bronislovas Genzelis, Steponas Ašmontas, Ona Voverienė, Krescencijus Stoškus, Juozas Pabrėža ir kiti.

Continue reading „Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai prieštarauja svarbiausių paveldo ir etninės kultūros institucijų naikinimui”