Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas ir kiti aukšti valstybės pareigūnai neseniai dalyvavo naujo fabriko statybos iškilmėse bei džiaugėsi investicijomis Akmenėje. Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje sparčiai gausėjo užsienio, o ir Lietuvos, įmonių, kurios kuria arba plečia veiklą Lietuvoje. Tuo šiandien galime džiaugtis todėl, kad prieš 7–8 metus valstybė tinkamai ėmėsi vykdyti investicijų pritraukimo politiką.

Investicijų nebūtų, jei ne 2009 m. proveržis

Politikai žino, kad rinkėjų atmintis trumpa, todėl rezultatų reikia greitai. Strateginiai valstybės sprendimai daromi vangiai, nes rezultatai pamatomi po 5 ar 10 metų. Investicijų pritraukimo politika yra būtent toks pavyzdys, kai daug metų buvo kalbama, bet realiai niekas nieko nedarė. Galime prisiminti, kad pirmosios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įkurtos dar 1996 m., bet įkurtuvių deklaracijomis visa politika baigėsi. Taip ir stovėjo dešimtmečius tušti laukai ir tai niekam nekliudė. Stambiosioms Lietuvos įmonėms ir koncernams net buvo naudinga, kad konkurentų dėl darbuotojų nelabai yra.

Viskas pasikeitė 2009 m., kai ūkio ministru tapus Dainiui Kreiviui, buvo imtasi iš esmės pertvarkyti investicijų pritraukimo politiką. Buvo įkurtos specializuotos agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“, buvo pakeista teisinė ir ekonominė aplinka. Tuometis Premjeras Andrius Kubilius pats skraidė į Ameriką, važinėjo po Europą ir kvietė investuoti Lietuvoje. Pagaliau buvo pasitelkta ir gausi lietuvių diaspora. Tai buvo didelė naujiena tuometėje politikoje. Iki tol jokie ministrai taip nesirūpino investuotojų pritraukimu, o premjerai apskritai net nekalbėjo jokia užsienio kalba, išskyrus rusų.

Po to sekė ūkio ministrų Birutės Vėsaitės ir Evaldo Gusto bandymai investicijų pritraukimo bendroves sugriauti ir politizuoti, bet dabar jau niekas neabejoja, kad politiškai patogiausia yra ne pastatyti kišeninius vadovus, bet sulaukti gerų rezultatų. Dabartinis Ministras Pirmininkas, ūkio ministras, Seimo nariai – visi džiaugiasi žiniomis apie investicijas, atrodo, taip juk visada buvo ir investuotojai kažkaip patys staiga suprato Lietuvos privalumus.

Nespėti darbai

Jeigu prisiminsime 2009-2012 metus, tai prioritetai buvo krizės suvaldymas ir energetinė nepriklausomybė. Galima džiaugtis, kad buvo spėta pertvarkyti investicijų pritraukimo politiką, šiandien raškome vaisius. Deja, kai kurių tikslų nebuvo spėta pasiekti ir jie vis dar yra Lietuvos problema, nes neatsiranda kompetentingų politikų, kurie turėtų viziją ką ir kaip reikia daryti.

Viena iš skaudžiausių bėdų yra Darbo birža ir visa darbo politika. Ūkio ministro D. Kreivio sumanymas buvo darbo politikos valdymą iš socialinės srities iškelti į ekonomikos. Buvo norima pakeisti pačią filosofiją, kad darbas yra ne socialinė problema, bet ūkio plėtros stuburas. To nebuvo spėta padaryti ir dabar turime prasčiausius darbo politikos rezultatus visoje Rytų Europoje. Išleidžiami milijardai ES investicijų, neva bedarbių kvalifikacijai tobulinti, padėti įsilieti į darbo rinką, bet specialiųjų poreikių bedarbių turime beveik daugiausiai Europoje. Niekam nerūpi, išskyrus gal tik Seimo narę Aušrą Maldeikienę, labai blogi įdarbinimo rodikliai tarp riboto darbingumo žmonių, kalinių, senjorų ar jaunimo. Švaistomi pinigai, o rezultatai apgailėtini. Net formalus Lietuvos nedarbo rodiklis sukasi apie 7 proc., kai Estijoje, Lenkijoje vos 4 proc., o Čekijoje tik apie 2 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis vaizduoja labai susirūpinusį, bet rezultatų pasiekti negeba, tik pažadėjo pakeisti Darbo biržos pavadinimą į Užimtumo tarnybą ir atleisti 25 darbuotojus iš beveik 1,5 tūkst., štai ir visa reforma.

Kitas rūpestis, kurio niekas negali įveikti, nors visi ekspertai apie tai kalba, yra regionų politika. Akivaizdu, kad Lietuvos provincija degraduoja: gyventojų mažėja, jaunimas išvažiuoja, bet vyriausybės nariai tik kalba apie regionų politiką, bet nieko nedaro. Danija, Estija, Vokietija į regionus perkelia valstybines institucijas, kurios tampa ekonominio augimo židiniais, bet Lietuvoje to girdėti nenorima. Priešingai, kaip skelbia Statistikos departamentas, visoje Lietuvoje mažėja valstybės tarnautojų jau keletą metų, tik ne Vilniuje. S. Skvernelio vyriausybė aktyviai uždarinėja valstybines įstaigas regionuose ir viską telkia išimtinai sostinėje. Jei dar 2013 m. Vilniaus apskrityje valstybės apmokamų darbuotojų buvo 114,2 tūkst., tai 2017 m. šis rodiklis pasiekė 115,6 tūkst.

Statistika. Slaptai.lt nuotr.

Naujausias pavyzdys yra 8 mln. eurų investicijos Antakalnyje archyvų saugyklai statyti. Kodėl tokia saugykla negali atsirasti Šalčininkuose, Širvintose, Švenčionyse ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste? Kodėl saugykla turi veikti būtinai Antakalnyje, kur yra vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto kainos ir žemė labai patraukli investuotojams?

Nesvarbu ministro, mero ar bet kurio politiko partinė priklausomybė, bet svarbu, ar jis turi viziją ir geba jos siekti. Nuo to priklauso Lietuvos sėkmė. Džiaugiamės visa Lietuva, kad kažkada buvo pasistengta dėl investicijų pritraukimo, gal pagaliau atsiras sumanus politikas, kuris pasieks proveržį ir darbo politikoje ar sustabdys regionų žlugimą?

2018.08.21; 15:25

Pasaulio automobilinių žibintų gamybos lyderė Vokietijos kompanija „Hella“ paskelbė apie savo investicijas Lietuvoje. Tai puiki žinia, kuri yra geriausias nacionalinis susitarimas dėl emigracijos sustabdymo.

Labiausiai pageidaujamos investicijos

Politikų kalbos apie bandymus sustabdyti emigraciją dažnai būna tuščios. Žmonės elgiasi racionaliai ir ieško kur geriau. Kai Lietuvoje bus geriau, tada kalbėsime ne apie emigracijos sustabdymą, bet apie imigracijos suvaldymą, apie ką dabar diskutuoja Jungtinė Karalystė ir kitos Vakarų šalys. Lietuva konkuruoja su kitomis šalimis dėl talentų ir kuo būsime patrauklesni bet kuriam savo srities specialistui, nepaisant jo tautybės ar įsitikinimų, tuo būsime patrauklesni ir savo tautiečiams, kuriems Lietuva dar yra ir namai.

Taigi vienintelis jau išbandytas būdas kaip sukurti konkurencingą ir žmonėms patrauklią ekonomiką yra investicijos. Todėl nereikia dirbtinai kurti nacionalinių susitarimų ir užimti eterį tuščiomis kalbomis, reikia daryti viską, kad Lietuva gebėtų pritraukti investuotojus. 

Senoviškas automobilis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Apie investicijas kalbama daug, tačiau šįkart žinia apie investuojančią kompaniją „Hella“ yra ypatingas atvejis. Visos investicijos yra svarbios, ar jos ateina iš valstybės biudžeto, ar iš Europos Sąjungos, ar smulkiojo verslo, startuolių, ar iš užsienio, tačiau labiausiai pageidaujamos yra stambiosios, pasaulinės, gerai žinomos kompanijos, tokios kaip minėta iš Vokietijos.

Pirmoji žinia, kad Kaune bus sukurta 250 darbo vietų, nėra jau tokia stulbinanti. Visgi 250 nėra užburiantis skaičius. Daug svarbiau, kad investuoja tokia pasaulinė gigantė, kurios praeitų metų apyvarta buvo 6,5 mlrd. eurų (tai beveik visas Lietuvos valstybės biudžetas), o viso darbuotojų ji turi per 35 tūkst.

Tokios pasaulinės lyderės, kaip „Hella“ naudoja pažangiausius darbo metodus, nuolat diegia inovacijas, turi didelį finansinį, žinių ir ekonominės galios potencialą, todėl tai labai patrauklus darbdavys. Darbuotojai iš tokios kompanijos gali tikėtis ne tik gero atlyginimo, bet ir tarptautinės karjeros, žinių ir aukščiausio lygio kompetencijų. Tokios stambios bendrovės aplink save sukuria ekonominį mikroklimatą, nes pritraukia kitus paslaugų ir gaminių tiekėjus, dažnai į savo aplinką įtraukia universitetus, nevyriausybines ir valstybės įstaigas.

Lietuvoje jau turime gerų pavyzdžių, kai pasiteisinus pirminėms investicijoms, toliau vykdoma plėtra įgauna pagreitį. „Western Union“ vietoj planuotų šimto darbuotojų jau turi per 1,7 tūkst. Stambiosios pasaulinės kompanijos labai gerai žino savo konkurentus ar partnerius, todėl vien pats faktas, kad investuojama vienoje ar kitoje konkrečioje vietoje yra stiprus signalas visai rinkai.

Slovakijos geroji patirtis

„Hella“ ypatinga ir tuo, kad ji yra dalis pasaulinės automobilių pramonės, kuri pasižymi didelėmis gamybos ir kapitalo apsukomis bei milijonais darbo vietų. Tapti šios pramonės dalimi siekia daugybė valstybių. Vienai iš jų labai pasisekė – tai Slovakija. Daug kuo panaši į Lietuvą, šalis po socialistinės sistemos žlugimo susidūrė su visomis Lietuvą kamuojančiomis problemomis: stambių bendrovių žlugimu, depresuojančiomis kaimiškomis teritorijomis, dideliu nedarbu ir t.t.

Dabar Slovakija jau yra pavyzdys ne tik kaimynei Čekijai, bet ir ne vienai kitai šaliai, kaip kompetencijas iš komunistinių ginklų pramonės kompleksų perkelti į automobilių sektorių. Slovakijoje investavo „Peugeot“, KIA, „Volkswagen“, „Jaguar Land Rover“ ir kiti pasauliniai gamintojai. Pas tokius darbdavius noriai samdosi jau ne tik slovakai ar ukrainiečiai, bet ir italai bei ispanai. 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.

Dabar toje nedidelėje šalyje automobilių pagaminama daugiausiai pasaulyje, skaičiuojant vienam gyventojui. Iškart smarkiai šoktelėjo BVP, ūgtelėjo atlyginimai ir gyventojų mažėjimą pakeitė augimas!

Taigi Lietuva turi matyti gerąją kitų šalių Slovakijos, Airijos, Izraelio patirtį, kaip investicijos leidžia valstybei suklestėti ir skirti prioritetą jų pritraukimui. Tai bus geriausias partijų susitarimas kaip sustabdyti emigraciją.

Tokios bendrovės kaip „Hella“, kurios pasirenka Lietuvą, suteikia viltį, kad galime susiimti ir pakreipti valstybės demografiją kita linkme.

2017.04.25; 01:05

 

Sekmadienis, kovo 13 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė rytoj, kovo 14 d. 16.30 val. susitiks su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angelu Gurria.

Šalies vadovė su vienos iš įtakingiausių pasaulyje organizacijos generaliniu sekretoriumi kalbės apie Lietuvos stojimo į EBPO procesą bei aptars valstybės gyvenimo sritis, kurioms yra būtinos reformos.

Continue reading „Prezidentė susitiks su EBPO generaliniu sekretoriumi“

ilja_larsas

Tautininkai buvo susitikę su „GetJar“ įkūrėju ir vadovu Ilja Laursu. Aptarta aukštųjų technologijų sektoriaus ir užsienio investicijų plėtros perspektyvos bei priemonės pagerinti ekonominę padėtį Lietuvoje.

Tautininkų iniciatyva „GetJar“ įkūrėjas ir savininkas Ilja Laursas Seime susitiko su Seimo nariu Gintaru Songaila ir Tautininkų sąjungos ekonomikos komiteto nariais.

Ilja Laursas – sėkmingiausias Lietuvos verslininkas aukštųjų technologijų sektoriuje.

„GetJar“ yra didžiausia aukštųjų technologijų įmonė Lietuvoje, jau tapusi pasaulinio lygio kompanija, o jos savininkas yra vienas iš turtingiausių Lietuvos žmonių. Nors I.Laurso įmonė veikia garsiajame Silicio slėnyje JAV, tačiau pats jos savininkas liko Lietuvos piliečiu, skirtingai negu daugelis lietuvių, pasirinko gyventi Lietuvoje ir čia stengiasi kuo daugiau įdarbinti darbuotojų bei pakviesti užsienio investuotojų.

Continue reading „Tautininkai buvo susitikę su „GetJar“ įkūrėjumi Ilja Laursu“