Pikta diskusija

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas Ainis Razma teigia, kad Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos yra skirtos piliečių apsaugai. Pasak A. Razmos, Lietuvai priešiškos žvalgybos taikosi į žmogų kiekvieną dieną, todėl, pabrėžia jis, diskusijas sukėlęs siūlymas įteisinti prevencinį pokalbį prisidėtų apsaugant piliečius nuo neigiamo priešiškų užsienio žvalgybos tarnybų poveikio.
 
„Prevenciniai pokalbiai skirti tam, kad asmuo būtų įspėtas, jog juo domisi užsienio žvalgyba. Galbūt jam nežinant (užsienio žvalgyba – ELTA) jau yra surinkusi tam tikros informacijos“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Razma.
 
 „Prevencinis pokalbis įvedamas dėl to, kad apsaugotų Lietuvos piliečius nuo užsienio žvalgybos poveikio. Neturėtume pamiršti, kad į mus taikomasi kiekvieną dieną. Priešiška žvalgyba dirba taip, kad gali būti nusitaikoma praktiškai į bet ką“, – teigė A. Razma.
 
Anot A. Razmos, Lietuvos žvalgyba, įgyvendinus Prezidentūros siūlomas pataisas, padės žmogui surasti išeitį iš padėties.
 
„(Įspės – ELTA), kad žmogus pakeistų savo elgseną ar padės jam surasti išeitį iš šios situacijos, kol jis dar nėra sukompromituotas ar pastatytas į kažkokią situaciją, kurioje nebėra kitos išeities. Tai skirta piliečių apsaugai“, – teigia prezidento patarėjas.
 
Pasak A. Razmos, šiuo metu Prezidentūros siūlomos Žvalgybos įstatymo pataisos įpareigos žmogų teisiškai. Todėl žmogus baudžiamojo persekiojimo metu nebegalės teigti, kad nebuvo įspėtas žvalgybos pareigūnų apie savo elgesį.
 
„Tai yra teisiškai įpareigojantis dalykas. Jeigu aš, kaip žvalgybos pareigūnas, susitikdamas su jumis, gerdamas kavą pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite „ačiū“ ir tęsite tai toliau (…), tai yra jūsų teisė ir t.t. Jeigu jūsų kontaktai atveda iki tos ribos, kai prasideda baudžiamasis persekiojimas – tai nebe žvalgybos darbas. Tuomet teismui ar tardytojui galite pasakyti, kad jūs nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų. Prevencinio pokalbio metu žmogui išdėstoma jo situacija. Jis yra supažindintas, turi pasirašyti, ir tai yra fiksuojama“, – teigė A. Razma.
 
Pasak A. Razmos, priešiška žvalgyba gali nusitaikyti į bet kurį asmenį nepriklausomai nuo jo socialinės padėties.
 
„Jeigu žmogus tampa žvalgybos taikiniu, jis apie tai niekada nesužinos. Žvalgyba neartėja pati, ji priartėja per žmogaus kontaktus, per jo asmeninius pažįstamus ir t.t. Su žmogumi pradeda dirbti ištisa (priešiškų žvalgybų – ELTA) profesionalių psichologų, ekspertų, analitikų komanda. Žmogus atsiranda vienas prieš sistemą. Valstybės žvalgybos institucijos, turinčios galias ir vykdančios kontržvalgybą, prieš kurios akis rutuliuojasi ši istorija, turėtų perspėti žmogų apie jam gresiantį pavojų, kol jis dar nėra pastatytas į tam tikrą kompromituojančią situaciją. Tai tokia yra prasmė prevencinio pokalbio“, – teigė A. Razma.
 
A. Razma primena, kad Žvalgybos įstatymu vadovaujasi dvi institucijos – VSD bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Diskusija, kai vienas kito nesuprata…
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda registravo Žvalgybos įstatymo, Kriminalinės žvalgybos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisas, siūlančias žvalgybos tarnyboms įteisinti galimybę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį. Taip pat Prezidentūros inicijuotose pataisose žvalgybos institucijoms numatyta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą. Teikiamoje Žvalgybos įstatymo redakcijoje numatytas ir draudimas vizualiai fiksuoti žvalgybos institucijų objektus.
 
Iniciatyva grindžiama tuo, kad Lietuvos, patiriančios hibridinių grėsmių, saugumo situacija sparčiai kinta.
 
„Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žvalgybos institucijoms efektyviai veikti naujų ir kintančių grėsmių sąlygomis. Dabartiniame teisiniame reguliavime įtvirtintas žvalgybos institucijų veiklos tikslas siejamas ne tik su informacijos apie rizikas bei grėsmes rinkimu, bet ir su šių pavojų prevencija, tačiau žvalgybos institucijos neturi pakankamų teisinių įrankių tokiai prevencijai vykdyti“, – teigia Prezidentūra.
 
Prezidentūros inicijuotas pataisas parengė VSD ir AOTD.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 10:30

aotd_pailgas
Antrojo departamento prie KAM ženklas

Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje pranešta apie šiuo metu atliekamus du anksčiau neskelbtus viešus ikiteisminius tyrimus, kuriuose trims asmenims pareikšti įtarimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 119 str. „Šnipinėjimas“ 2 dalį.

Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surinktą informaciją. Įtariamuosius, Lietuvos Respublikos piliečius, skirtingose vietose ir skirtingu metu praėjusių metų gruodžio mėnesį sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, atliekantys šiuos abu tyrimus. Teismui patenkinus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, visi trys įtariamieji šiuo metu yra suimti.

Vienas iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.

Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo sistemiškai rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.

klaipeda_7
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję tarpusavyje.

Nuo pat šių ikiteisminių tyrimų pradžios Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, intensyviai bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra bei AOTD, ypatingo konfidencialumo sąlygomis rinko tyrimui reikšmingus duomenis, atliko dešimtis kratų bei apklausų, įvykdė didelių pajėgų mobilizavimo ir sudėtingo veiksmų koordinavimo pareikalavusias sulaikymo operacijas bei kitas proceso priemones. Šiuo metu minimi ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, būtini tyrimo veiksmai tęsiami.

Tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekaltos“ ir nedarančios žalos. Tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis – potencialius verbavimo taikinius.

Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į LR žvalgybos institucijas.

Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.

Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra

2018.02.02; 01:00

Andrėjus Soldatovas / Foreign Policy

Tuo metu, kai Rusijos piliečiai savo dėmesį nukreipė į Valstybės Dūmos rinkimus, vienas iš populiariausių Rusijos leidinių „Komersant“ pranešė, jog šalyje nutiko kur kas svabesnis įvykis nei parlamento rinkimai.

Ką leidinys turėjo omenyje? „Komersant“ rėmėsi kitame leidinyje („Foreign Policy“) paskelbta Andrėjaus Soldatovo publikacija. Rusijos slaptųjų tarnybų istorija senokai besidomintis Andrėjus Soldatovas informuoja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo milžinišką šalies slaptųjų tarnybų reorganizaciją.

V.Putino sugalvotos ir įgyvendinamos reformos pagrindas – sujungti į vieną kumštį dvi skirtingas užduotis atliekančias tarnybas. Tai – SVR (Služba vnešnej razvedki), kurios veiklos arena – užsienyje, ir FSB (Federaline saugumo tarnyba), kurios dėmesio centre – Rusijos Federacijos teritorijoje besirutuliojantys įvykiai. Štai šias dvi struktūras Rusijos prezidentas ir nusprendė sujungti. Iš dviejų dabar esančių žvalgybos tarnybų sukurta naujoji organizacija turės ir naują pavadinimą – Valstybės saugumo ministerija.

Su kuo asocijuojasi šis pavadinimas? Ogi su 1943 – 1953 metais asmeniškai Josifui Stalinui pavaldžia žvalgyba. Taip pat akivaizdu, į ką labiausiai panašus išorės ir vidaus žvalgybų sujungimas į vieną darinį. Tokio pobūdžio organizacija dar visai neseniai turėjo KGB pavadinimą.

Belieka pridurti, kad KGB nebuvo tradicinė slaptoji tarnyba remiantis Vakarų standartais. KGB saugojo ne tik valstybės ir jos piliečių interesus. Ji juos dar ir persekiojo, baudė, jiems grasino. KGB veiklos sfera buvo itin plati: ne vien šnipų, bet ir disidentų, spaudos atstovų, sportininkų ir net dvasininkų persekiojimas. Tačiau svarbiausias KGB uždavinys buvo saugoti tą, kuris Kremliuje užėmė aukščiausias pareigas.

Žodžiu, V.Putinas apsisprendė, kokiu keliu turėtų eiti FSB. Tai galėtų byloti, kad jis rimtai susirūpinęs dėl savojo likimo. Ne vien tik rūpinasi savo kailiu, bet ir nervinasi. Tiksliau sakant, nesijaučia absoliučiai saugus. Juk 2018-ųjų rikimai – čia pat. Todėl V.Putinas neatsitiktinai pradėjo tendencingas parodomąsias represijas – pašalino iš įtakingų postų keletą savo senų draugų, į kalėjimą pasodino keletą gubernatorių ir valdininkų. V.Putinas atskleidžia savo tikruosius tikslus – stiprinti ir taip jau turimą milžinišką valdžią.

Aplinkiniams V.Putinas siunčia akivaizdų ženklą – jam reikia stiprios, įtakingos, viską apimančios represinės organizacijos, kuri pajėgtų apsaugoti jį nuo bet kokių nemalonumų.

Tačiau dviejų žvalgybų sujungimas gali neduoti laukiamų rezultatų arba juos pateikti per vėlai. Kartais reformos, ypač kai jos nėra natūralios, atneša netikėtų rezultatų: nesustiprina, bet susilpnina organizaciją. Dažnusyk naujojo darinio efektyvumas krenta žemyn. Bent laikinai.

Net ir slaptųjų tarnybų veikla nesidomintiems aišku, kad Rusijos slaptųjų tarnybų reorganizacijos vadovams teks daug jėgų ir lėšų paaukoti vien tam, kad išvengtų veiklos dubliavimo. O tai reiškia, kad nėra jokių garantijų, jog SVR ir FSB greitai bei sėkmingai susijungs. Tarp jų gali atsirasti trinčių ir piktumų. Kur reikės dėti be darbo ir įtakos likusius generolus? Kaip naujiesiems vadovams bus perduodami šalies viduje ir užsienyje veikiantys agentai?

Publikacijos autorius mano, kad naujoji struktūra bent trumpam turėtų susilpnėti. Susilpnėjimas įmanomas tol, kol nebus užbaigti jungimosi darbai. Beje, organizacija gali susilpnėti būtent tada, kai V.Putinui labiausiai reikės jos paramos.

Informacijos šaltinis: Foreign Policy leidinys.

2016.09.26; 04:30

 

Lenkijos karinė žandarmerija paskelbė Lenkijos armijos rezervo karininko Piotro Capalu paiešką, įtarus jį šnipinėjimu Rusijai. 

Lenkijos karinės žandarmerijos automobilis
Lenkijos karinės žandarmerijos automobilis.

Apie tai praneša Evropeiska Pravda, remdamasi TVP info.

Pranešimas apie paiešką buvo paskelbtas karinės žandarmerijos portale prokuratūros prašymu.

Karinis įgulos teismas Varšuvoje prokuroro teikimu leido suimti karininką trims mėnesiams.

Atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis slapstosi nuo policijos, paskelbta būtent visuotinė paieška. 

Lenkijos armijos rezervo karininkas Piotras Capala.
Lenkijos armijos rezervo karininkas Piotras Capala.

Anot skelbimo, 41-rių metų Piotras Capala įtariamas pažeidęs Lenkijos Baudžiamojo kodekso 130 straipsnį.

Tai reiškia, kad jis įtariamas lankęsis informacinėje sistemoje siekiant gauti informacijos, kurios perdavimas užsienio žvalgybai gali grėsti Lenkijos saugumui.

Galimas ir toks variantas: pasirengimas bendradarbiauti su užsienio specialiosiomis tarnybomis.

Toks nusikaltimas baudžiamas kalėjimu nuo 6 mėnesių iki 8 metų. Karininkas taip pat įtariamas pažeidęs kitus straipsnius.

Tuo pačiu Lenkijos Baudžiamasis kodeksas numato ir kitokias bausmes už šnipinėjimą įvairiomis formomis: už dalyvavimą užsienio žvalgybos veikloje numatoma 10 metų kalėjimo, už informacijos perdavimą – iki 15 metų, už vadovavimą žvalgybinei veiklai užsienio valstybės naudai – 25 metus laisvės atėmimo.

Informacijos šaltinis: Unian.net.

2016.08.26; 06:28 

Šios atmintinės tikslas – informuoti Lietuvos piliečius apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus, keliamas grėsmes ir patarti, kaip tokią veiklą atpažinti bei išvengti galimų pavojingų kontaktų.

Užsienio valstybių šnipinėjimą įprasta sieti su Šaltojo karo epocha, tačiau jo reikšmė nemažėja ir šiandien. Šnipinėjimo grėsmė aktuali ir Lietuvos Respublikai.

Kai kurios užsienio valstybės Lietuvoje turi interesų, kuriems įgyvendinti nepakanka viešai prieinamos informacijos. Tų valstybių žvalgybos institucijos siekia gauti įslaptintų ir kitų jų interesams svarbių duomenų.

Continue reading „Kas, kaip ir kodėl šnipinėja Lietuvoje?“

czv_pilka

Užsienio žvalgybos priežiūros teismas slapta teisminė institucija. Ji Amerikos teismų sistemoje –  unikali.

Kai kurie teisininkai net vadina ją nelemtai išgarsėjusių Anglijos karališkųjų Žvaigždžių rūmų šių laikų analogu.

Idėja įsteigti slaptą teismą kilo per parlamentinius tyrimus, kai buvo nagrinėjami piktnaudžiavimai, susiję su neteisėtu piliečių telefonų pasiklausymu. Slaptojo teismo įkūrėju laikomas senatorius Edvardas Kenedis, kuris 1976 metais suteikė jam įstatyminę bazę vadinamuoju Aktu dėl užsienio žvalgybos priežiūros (1978 metais jis įgijo valstybės įstatymo statusą).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Užsienio žvalgybos priežiūros teismas“

rusrep

Kuo Putinas geresnis už Koržakovą

Plano detalės: plane nenumatyta

Šiaip ar taip, jau dešimtojo dešimtmečio pradžioje ir viduryje buvę organų bendradarbiai ėmė tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti milžiniškas finansines lėšas.

Kodėl gi jie nepasinaudojo jomis, kad, kaip ir prisakė visuotinis numylėtinis Jurijus Andropovas, iškart paimtų valdžią?

Gal kaip tik todėl, kad bijojo tas lėšas prarasti.

Pradžioje „oficiali“ korporacinė versija, išdėstyta generolo Kondaurovo:

Continue reading „Vladimiro Putino – Jurijaus Andropovo planas ( 2 )“

spy_akys_vyriskos

Hamburgo kontržvalgybininkas Manfredas Murkas ragina mažas firmas būti budrias, rašo „Die Welt“.

Pramoniniame šnipinėjime visos priemonės yra geros: pradedant pasiųstais praktikantais ir baigiant kontroliuojamais laikmenų kaupikliais, sako jis.

„Pramoninio šnipinėjimo pavojus yra, bet jis nevienodai liečia kompanijas, – perspėja Manfredas Murkas. – Dažniausiai mažos ir vidutinės įmonės, skirtingai nuo didelių koncernų, neturi būtinų išteklių savo saugumo tarnybai išlaikyti“. Pasak kontržvalgybininko, žvalgybos labiausiai domisi kompanijomis, susijusiomis su energetika, gynyba ir informacinėmis technologijomis.

Continue reading „Vokietijos kontržvalgyba: pramoninis šnipinėjimas – realus pavojus“

raketa_bulava

Sverdlovsko srities teismas paskelbė nuosprendį. Gynybos įmonės bendradarbiui Aleksandrui Gnitejevui, kaltintam atskleidus slaptą informaciją apie raketą „Bulava“. Aleksandras Gnitejevas pripažintas kaltu dėl „valstybės išdavystės šnipinėjimo forma“. Ir nuteistas aštuonerius metus kalėti griežtojo režimo kolonijoje.

Taip praneša ITAR–TASS. RIA Novosti agentūros duomenimis, A.Gnitejevas buvo teisiamas už „duomenų apie naujausius darbus ginkluotės srityje, laikomus valstybės paslaptimi, perdavimą užsienio žvalgybai“. Be kalėjimo, teismas paskyrė ir 100 tūkst. rublių baudą.

Continue reading „Aleksandras Gnitejevas pripažintas šnipu“

raketa_bulava

Rusijos teismas skyrė aštuonerius metus laisvės atėmimo griežtojo režimo kalėjime vyrui, perdavusiam užsienio žvalgybai informaciją apie branduolines kovines galvutes, galinčias nešti modernias balistines raketas „Bulava“. Tai – maksimali bausmė šiuo konkrečiu atveju.

Taip sakoma penktadienį paskelbtame teismo pranešime. Aleksandras Gnitejevas, anksčiau dirbęs vienoje Rusijos gynybos pramonės įmonėje, buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo, nurodė Sverdlovsko srities teismas Jekaterinburgo mieste.

Continue reading „Rusijos balistinių raketų informaciją užsienio žvalgybai perdavęs vyras kalės aštuonerius metus“