Žvejys. Neris ties Vilniumi. Slaptai.lt nuotr.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) praneša, kad gauti pirminiai tyrimų rezultatai iš šeštadienį Vilniuje atliekų perdirbimo įmonės UAB „Ecoservice“ teritorijoje kilusio gaisro metu paimtų paviršinių nuotekų mėginių.
Pasak AAD, išleistuve į Neries upę buvo nustatyti skendinčių medžiagų – nuotekose pakibusių mineralinių ar organinių medžiagų dalelių – didžiausios momentinės koncentracijos viršijimai. Tyrimų rezultatas – 103 mg/l, normatyvas – 50 mg/l, nurodo departamentas.
Kaip pabrėžiama AAD pranešime žiniasklaidai, prie padidėjusios taršos galėjo prisidėti ir tarša nuo aplinkinių teritorijų, nes šiuo išleistuvu į Neries upę yra išleidžiamos paviršinės nuotekos ne tik nuo įmonės, bet ir nuo aplinkinių teritorijų, todėl šios taršos nereikėtų sieti vien su gaisru.
Pagal kitų tirtų parametrų – cheminio deguonies suvartojimo, bendrojo azoto, bendrojo fosforo, naftos produktų, sunkiųjų metalų: vario, chromo, nikelio – gautus tyrimų rezultatus, padidėjusi tarša į aplinką nebuvo užfiksuota. Neris. Žvejys. Slaptai.lt nuotr.
Neries vandens kokybės pokyčių žemiau paviršinių nuotekų išleistuvo taip pat kol kas nebuvo nustatyta, praneša departamentas. AAD atkreipia dėmesį, kad pagal turimus tyrimų rezultatus, kol kas tai yra tik pirminis situacijos vertinimas. Yra laukiami prioritetinių ir prioritetinių pavojingųjų medžiagų, dalies sunkiųjų metalų tyrimų rezultatai, ekotoksiškumo įvertinimas. Galutines išvadas apie į aplinką patekusius teršalus departamentas galės pateikti tik turėdamas ir kompleksiškai įvertinęs visus tyrimų rezultatus.
Papildomai AAD kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą ir Aplinkos apsaugos agentūrą, kurių prašoma atlikti aplinkinių teritorijų paviršinio grunto užterštumo tyrimus bei identifikuoti kitas teritorijas, kurios galėjo būti paveiktos kilusio gaisro taršos, pažymima pranešime.
Gaisrai Černobylyje. EPA – ELTA nuotr.
Sekmadienį, per 34-ąsias katastrofos Černobylyje metines, radiacija užterštoje Černobylio zonoje kelias savaites nerimstantį didžiulį miško gaisrą gesina per tūkstantį ugniagesių.
Ukrainos institucijos dėl gaisrų negyvenamoje Černobylio zonoje kaltina stiprų vėją ir ekstremalią sausrą po žiemos, per kurią trūko sniego. Gaisras Černobylio regione. EPA – ELTA nuotr.
Pastarąsias tris savaites su liepsnomis Černobylio zonoje kovojantys ugniagesiai sekmadienį gesina du smilkstančius gaisro židinius, pranešė Valstybės nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Aplinkosaugininkai baiminasi, kad gaisrai Černobylyje gali paskleisti radioaktyvius pelenus po apylinkes, o dėl stipraus vėjo užteršti dūmai gali pasiekti net už 100 km į pietus esančią Ukrainos sostinę Kijevą.
Tiesa, dėl smogo Kijeve Ukrainos pareigūnai kaltina miškų gaisrus gretimame Žytomyro regione ir tvirtina, kad radiacinis fonas Kijeve neviršija saugios normos.
Nepaprastųjų situacijų tarnybos teigimu, radiacijos lygis Kijeve yra „stabilus ir neviršija leistinų normų“.
Gelbėtojai, žuvę Černobylio avarijos metu. EPA – ELTA nuotr.
Aplinkosaugos specialistas Egoras Firsovas anksčiau šį mėnesį teigė, kad dėl gaisrų radiacinis fonas Černobylio zonoje 16 kartų viršija įprastą lygį.
1986 m. balandžio 26 d. įvykęs Černobylio atominės elektrinės 4-ojo reaktoriaus sprogimas yra laikomas didžiausia visų laikų atominės jėgainės katastrofa. Tiesiogiai nuo sprogimo ir radiacijos mirė dešimtys žmonių, dar tūkstančiams dėl gautos radiacijos dozės diagnozuotas vėžys. Radiacijos lygis. EPA – ELTA nuotr.
„Šiandien lenkiame galvas prieš šventą herojų atminimą, kurie apsaugojo ateitį nuo radiacijos pavojaus“, – katastrofos metinėms skirtame pranešime teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis taip pat išreiškė gilią pagarbą ugniagesiams ir kitiems pareigūnams, kurie šiuo metu dirba Černobylio zonoje, kad „apsaugotų šias žemes nuo naujų gamtos stichijų“.
Kas labiausiai užteršta Lietuvoje – vanduo, žemė, oras?
Kokia Lietuvos padėtis lyginant su kaimyninėmis Europos Sąjungos šalimis? Kur slypi mūsų Achilo kulnas?
Kas labiausiai teršia Vilniaus orą – gamyklos, šiukšlių deginimo įmonės ar automobilių išmetamos dujos? Kokių nuostolių patiriame transporto spūstyse? Ar metro padėtų išvengti daugelio šalių didmiesčius persekiojančios bėdos – transporto „kamščių“? Kas labiausiai neramina Lietuvos Aplinkos ministerijos vadovybę?
Šiandien portalo Slaptai.lt svečias – Aplinkos ministras Kęstutis TREČIOKAS.
Oras kaip ir vanduo būtinas kiekvieno iš mūsų egzistencijai.
Kuo daugiau judame, tuo daugiau suvartojame deguonies, jeigu oras švarus, o jeigu – užterštas, vadinasi, “pakrauname” į plaučius šlakų: cinko, kadmio, arseno ir kt…
Apie aukšto meistriškumo sportininkų kvėpavimo ypatumus galima pasakoti itin daug kaip apie tam tikrus fenomenus. Juk jie laikas nuo laiko specialiai treniruojasi netgi aukštikalnėse, kur oras retesnis, tačiau žymiai švaresnis, ir plaučiai išsivalo, taigi pasiekiama kitų, sudėtingesnių tikslų pasiekiama.
Vakar Vilniuje prie Seimo, prie Vyriausybės, Vinco Kudirkos aikštėje, su vėliavomis ir plakatais vilniečiai paminėjo didžiausią XX a. technologijos katastrofą – Černobylio atominės elektrinės sprogimą, pagerbė jos aukų atminimą.
Aikštėse dominavo jaunimas, apie tragediją žinantis tik iš pasakojimų, filmuotų vaizdų. Gal iš pažįstamų, artimųjų, nukentėjusių nuo “taikaus atomo”, jau mirusių arba sunkiai sergančių. Tik šiomis dienomis, po 25-erių metų, pirmą kartą visi – ir seni, ir jauni – galėjome matyti televizijos ekrane tą sunkiai išmatuojamą nelaimę, kruopščiai slėptą, vis dar slepiamą ir tebesitęsiančią iki šių dienų.
