V.Labutis

gin_1
Aktualijos

Dvidešimtaisiais Nepriklausomybės metais kuriama Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga. Kas galėjo pagalvoti, kad, nusimetę okupantų priespaudą, turėsime ginti lietuvių kalbą! Nuo ko? Kas ją puola?

Liepos 2 dieną Vilniuje, Seimo rūmuose Latvijos Respublikos Saeimos narė, buvusi švietimo ministrė, filologijos mokslų daktarė profesorė Ina Druvietė ir Latvių kalbos centro direktorius profesorius Maris Baltinis dvi valandas pasakojo apie kalbos politiką Latvijoje, apie kitų kalbų tikrinių daiktavardžių atkūrimo/perrašymo lingvistinius ir teisinius aspektus, atsakė į klausimus. Reikia tikėtis, kad Lietuvai labai aktualios jų mintys renginio organizatorių bus išguldytos popieriuje ir pasiūlytos žiniasklaidai. Reikia tikėtis, nors labai dažnai taip nepadaroma, todėl visuomenėje tokie renginiai neturi didesnio poveikio.

Continue reading „Steigiama Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga” →

Poland-official
Aktualijos

Nesitikėjau, kad Seimas sutriuškins Andriaus Kubiliaus vyriausybės pastangas pataikauti ir nuolaidžiauti lenkams. Ir prezidentei Daliai Grybauskaitei teko nusivilti. Ir Valdui Adamkui… Visi jie, neturėdami įgaliojimų, lenkams žadėjo tą nelemtą W. Šį kartą  neišdegė. Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis irgi nesitikėjo tokio LR Seimo “akibrokšto”, juk keliom valandom atvyko į Vilnių būtent pasidžiaugti labai laukta pergale. Dabar reikės palūkėti. Galima neabejoti, prie šio principinio W klausimo bus bandoma sugrįžti, tą Lenkijos prezidentas pažadėjo. Sugrįžti jau vien dėl to, kad Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas galėtų atvykti į Vilnių, kad elektros ir kitokie tiltai dar bent du dešimtmečius būtų tiesiami tarp Lenkijos ir Lietuvos. Raidė W Lietuvoje Lenkijai gyvybiškai svarbi, be jos neįmanomi draugiški dviejų kaimyninių tautų santykiai.

Continue reading „Lietuva – lenkams” →

govorit_po_litovski_maza
Aktualijos

Jau geras dešimtmetis nenutyla ginčai, kaip Lietuvoje išduodamuose dokumentuose pateikti nelietuviškus, svarbiausia lenkų, asmenvardžius. Pagal valstybinės kalbos statusą visų Lietuvos piliečių pagrindiniai asmenvardžių įrašai asmens dokumentuose turi būti lietuviški.

Deja, Vyriausybė, atsiėmusi ankstesnį įstatymo projektą,  Seimui teikia naują, tačiau Konstitucijai taip pat prieštaraujantį „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose  įstatymo“ projektą    (reg. nr. XIP-1644). Sąmoningai nepaisoma Konstitucinio Teismo 2009 m.  lapkričio 6 d. sprendimo, kuriame dar kartą pabrėžta, kad pagrindinis įrašas Lietuvos Respublikos piliečio pase privalo būti valstybine lietuvių kalba. Konstitucinis Teismas padarė vienintelę išlygą, kad pase, kitų įrašų skyriuje, kaip papildomas gali būti pateiktas asmenvardis kita kalba ir nelietuvišku pavidalu. Vis dėlto pagrindiniu Lietuvos piliečio dokumente laikomas lietuviškas asmenvardžio įrašas, o galimu papildomuoju – nelietuviškas, kuris nėra tolygus pagrindiniam įrašui.

Continue reading „Ar asmenvardžiai yra žodžiai?” →