Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad Konkurencijos tarybai paskelbus duomenis apie Lietuvos vaistų pardavėjų susitarimą dėl kompensuojamųjų vaistų antkainio būtina, jog visi šio proceso dalyviai papasakotų tiesą, kas iš tikrųjų vyksta.
„Man atrodo, pagrindinė čia žinutė yra – mielieji, turiu mintyje ir viešasis sektorius, ir privatus sektorius, visi dalyviai, kurie dalyvauja vaistų visame šiame procese, mums, žmonėms, trūksta skaidrumo. Pradėkite sakyti tikrą tiesą ir pasakoti, ką jūs iš tikrųjų čia darote ir kas čia vyksta“, – „Žinių radijui“ teigė A. Dulkys.
Ministras akcentuoja, kad skaidrumo trūksta net ir pačioje diskusijoje apie kompensuojamų vaistų tvarką Lietuvoje.
„Man keista, kad vaistinių tinklai, tiekėjai, didmenininkai, jie labai susikoncentravo į vieną labai aiškią temą, tai yra, kadangi valstybėje yra labai griežtas kompensuojamų vaistų reguliavimas, štai todėl mes turime tas visas problemas. Ir jeigu nebūtų to reguliavimo, tai viskas būtų gerai“, – sakė jis.
Visgi, pasak A. Dulkio, faktai rodo, kad problema slypi kiek kitur.
„Pirmas dalykas, faktai rodo, kad tiekimo grandinės dėl karo, dėl pandemijos yra sutrūkinėjusios ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Antras faktas, visą laiką kalbame apie kompensuojamų vaistų, apie kuriuos buvo medijoje rašyta ir kurių trūko, pusė jų iš viso yra nekompensuojami vaistai. Tai kodėl mes kalbėdami apie trūkumą nekompensuojamų vaistų, pradedame kalbėti apie tai, kad Lietuvoje yra sudėtinga kompensuojamų vaistų reguliavimo schema“, – akcentavo ministras.
A. Dulkys atkreipia dėmesį, kad buvo nutylėta, jog kompensuojami vaistai buvo didmenos sandėliuose, tačiau vaistinių jie nepasiekė.
„Kodėl jie nepasiekia vaistinių? Kažkas atsitiko su logistika? Pasakykite, koks yra jūsų planas. Nereikia vynioti į vatą ir kalbėti tik apie griežtą vaistų reguliavimą. Tiesiog pasakykite, ką darysite, kad pagerėtų tas tiekimas“, – teigė A. Dulkys.
„Tai vaistų temoje reikia daugiau skaidrumo, daugiau sąžiningumo argumentuojant, nes žmonės juk nežino šių detalių, juos labai lengva supainioti. (…) Lietuvoje 1 mln. žmonių naudojasi kompensuojamų vaistų sistema“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad gruodžio 13 d. Konkurencijos taryba nustatė, jog Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir 8-ios vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.
Taryba aiškina, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė LVA pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus. Tarpininkaujant asociacijai, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais.
Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur.
Tuo metu „Gintarinė vaistinė“ ir „Limedika“ atstovai antradienį išplatino pranešimą, kad toks sprendimas neturi teisinio pagrindo, esą įmonės niekada nėra sulaukusios SAM kvietimo ar prašymo pateikti pasiūlymus dėl antkainių. Bendrovės tikina, kad formuodamos savo pasiūlymus neperžengė konfidencialumo ribų, nesikeitė jautria komercine informacija su savo konkurentais, nesitarė dėl antikonkurencinių veiksmų.
Seimas nelinkęs atidėti nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliosianti reikalavimą, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.
Antradienį parlamentarai nepritarė po pateikimo Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės pristatytoms Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma gyvenvietėse, kur yra tik viena vaistinė, jos patalpose nesant vaistininko leisti dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui).
Jo darbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūrėtų vaistininkas ryšio priemonėmis. Buvo siūloma, kad vienas vaistininkas galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus. Pristatydama projektą R. Šalaševičiūtė pažymėjo, kad 106 miestuose, miesteliuose ar kaimuose yra tik viena vaistinė.
Tačiau parlamentarų neįtikino R. Šalaševičiūtės argumentai, kad tokiu būdu siekiama spręsti vaistų prieinamumo problemą miestų, miestelių ir kaimo gyventojams, išsaugoti darbas vietas vaistininko padėjėjams.
Farmacijos įstatymo pataisos nesulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 32 parlamentarai, prieš buvo 4, susilaikė – 31. Jos dar turi galimybių Seime, nes parlamentarai grąžino iniciatoriams projektą tobulinti.
Farmacijos įstatymo pataisas parengė Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta spręsti problemas, susijusias su vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veikla.
Darbo grupei vadovavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Nepalankaus teismo sprendimo sulaukęs dėl įgaliojimų viršijimo nustatant kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl platesnio išaiškinimo.
„Kaip jūs žinote, teismas davė dar du mėnesius iki sprendimo įsigaliojimo, ir labai rimtai svarstome kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Tokio bendresnio išaiškinimo, ką vis dėlto gali nuspręsti ministras, ką gali savo sprendimais nustatyti, nes, mano supratimu ir kai kurių teisininkų nuomone, iš tikrųjų viską kelti į įstatymą, net smulkiausias detales, nėra racionalu (…) Manyčiau, tai būtų labai naudinga ir ateičiai tokį išaiškinimą gauti, kad ir kiti ministrai neįsiveltų į istorijas. Juk puikiai suprantate, kad niekas tų savo įgaliojimų viršyti nenori ir užklimpti tokiuose procesuose“, – teigė A. Veryga.
ELTA primena, kad LVAT anksčiau nutarė, kad sveikatos apsaugos ministras viršijo įgaliojimus nustatydamas kompensuojamųjų vaistų išdavimo tvarką.
„Sveikatos apsaugos ministras viršijo savo kompetenciją nustatydamas, kad apdraustajam ar jo atstovui pagal elektroninį receptą su žyma „Pirmas paskyrimas“ turi būti išduotas (parduotas) pigiausias kompensuojamasis vaistinis preparatas, o jei apdraustasis ar jo atstovas atsisako įsigyti pigiausią kompensuojamąjį vaistinį preparatą, kito kompensuojamojo vaistinio preparato įsigijimo išlaidos jam visiškai nekompensuojamos“, – rašoma išplatintame teismo pranešime.
LVAT taip pat pripažino, kad sveikatos apsaugos ministras nėra kompetentingas priimti sprendimą dėl vaistinio preparato išbraukimo iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, nes tokia jo teisė taip pat tiesiogiai nenustatyta įstatyme. Vaistinio preparato išbraukimu iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno yra sukeliamos pasekmės ne tik vaistinių preparatų tiekėjams, pagal kurių prašymą vaistiniai preparatai įrašyti į šį kainyną, bet ir pacientams, nes ribojama jų teisė įsigyti vaistinį preparatą, kurio kaina yra priimtinesnė.
Teismas nusprendė, kad neteisėtais pripažintos sveikatos apsaugos ministro įsakymų dalys neteks galios šių metų gruodžio 31 d. teismo sprendimą paskelbus Teisės aktų registre.
Seimo opozicija rengiasi inicijuoti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Aurelijus Verygai.
„Mes buvome susitikę su opozicinių frakcijų vadovybe ir sutarėme pradėti pirmuosius žingsnius, tai yra pradėti rengti klausimus sveikatos apsaugos ministro A. Verygos interpeliacijai“, – pirmadienį Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Pasak jo, susitikime dalyvavo konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Socialdemokratų partijos, Tvarkos ir teisingumo frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės vadovai.
„Vieningai sutarėme, kad tuos žingsnius pradedame. Tikimės per šią savaitę suderinti klausimus ir tada spręsime, ką toliau darome su interpeliacijos registracija“, – sakė G. Landsbergis.
Jo teigimu, klausimų ministrui prisikaupė labai daug.
„Paskutinis lašas kantrybės taurėje yra turbūt dėl receptinių nekompensuojamų vaistų, dėl kurių susidarė problemos daugeliui Lietuvos žmonių, jie negali jų įsigyti pagal anksčiau galiojusią netvarką. Bet akivaizdu, kad Vyriausybė ir ministras galėjo būti tam pasiruošę ir numatyti tokias pasekmes, kurios atsitiko dabar. Tai vienas iš klausimų “, – sakė G. Landsbergis.
Antras dalykas, jo teigimu, tai yra rezervo fondo lėšų panaudojimas medikų algoms kelti ir kodėl ministras to nepalaiko.
G. Landsbergis sako, kad keliamas klausimas ir dėl „spaudimo, daryto ministerijos pavaldžių įstaigų vadovams pasitraukti iš pozicijos, remiantis ne vieša slapta informacija“.
„Taip pat turime klausimų dėl žmonių, įdarbintų į politinius postus ministerijoje. Tų klausimų yra labai daug“, – sakė konservatorių lyderis.
Tikimasi iki trečiadienio tarp opozicinių frakcijų suderinti interpeliacijos klausimus ir surinkus reikiamą parašų kiekį ne vėliau kaip ketvirtadienį pradėti interpeliacijos procedūrą.
Seimo statutas numato, kad ministro interpeliacijai pradėti reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašų. Interpeliacijos metu ministrui raštu pateikiami klausimai ir reikalaujama į juos per dvi savaites pateikti atsakymus. Ministrui pateikus atsakymus raštu, Seimas plenarinio posėdžio metu šiuos atsakymus nagrinėja ir galiausiai priima sprendimą slaptu balsavimu. Jeigu nepritariama ministro atsakymams – jis privalo atsistatydinti.
Kaip ELTA jau skelbė, vaistininkai, pažeidę vaistų išdavimo taisykles, piniginėmis baudomis dar nebus baudžiami – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad bus taikomas pereinamasis pusmečio laikotarpis (iki kitų metų gegužės 1 d.). Vaistinėse apsilankę ir pažeidimų užfiksavę Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) slapti pirkėjai nebaus vaistininkų piniginėmis baudomis, o tik įspės.
Ministro A. Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas įvertinus vaistinių veiklos trūkumus, susikaupusius per daugybę metų, kurie išryškėjo nuo lapkričio įsigaliojus naujovėms, nors iki šiol dar nė vienoje vaistinėje nebuvo apsilankęs joks slaptas pirkėjas.
SAM primena, kad pastarosiomis dienomis paaiškėjo, jog dauguma vaistinių ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo iš pacientų receptų tam tikriems vaistams, nors privalėjo tai daryti.
Aurelijui Verygai reikėtų prieš mokant visus gyventi verčiau nors kartą pavartyti savo vaistų registrus. Pamatytų įdomių dalykų, kurie matomi plika akimi.
Pikti liežuviai seniai plaka, kad jei vaisto importuotojas netuščiom rankom ateina į Vaistų kontrolės tarnybą prie Sveikatos ministerijos, tai ir įregistruoja vaistą kaip nereceptinį ir taip galima daugiau parduoti ir uždirbti. O kas ateina šiaip švilpaudamas, tai tokį pat vaistą galės importuoti kaip receptinį.
Ir jei vaisto tau parduos vieno gamintojo pakelį, tai bus baisus pavojus sveikatai, siaubingas pažeidimas, vaistininką nubaus ir atims licenziją. O jei parduos kito gamintojo pakelį absoliučiai tokio pat vaisto tokį pat kiekį – tai bus normalu. Tik nei vienas normalus žmogus nepasakys, kad tai normalu, išskyrus Vasaros g. 5 gyventojus ir išprotėjusį ministrą.
Tai tas pat, jei vienos firmos degtinę būtų draudžiama pardavinėti naktimis ir nepilnamečiams, o kitos firmos – leidžiama, arba jei leidimai ar draudimai priklausytų nuo butelio dydžio.
Beje, dėl dydžio. Perkant “nereceptinio“ ibuprofeno mažas pakuotes pardavimai ir pelnas daug didesni, nei “receptinių“ to paties vaisto didelių pakuočių, kadangi tos pačios dozės kaina mažose pakuotėse didesnė. Taip kad čia A.Veryga dirba vaistinių naudai, priversdamas žmones pirkti tą patį preparatą brangiau ir taip toliau “kovoja“ už vaistų atpigimą.
Taip dirba sistema. Pasirašykit, kad iš anksto sutinkat su viskuo, ką darysim ir ko nedarysim, ir kad neturėsit mums jokių pretenzijų, kitaip mes iš viso nieko nedarysim. Nebijokit, jei numirsit ar šiaip jums gyvenimą apšiksim, juk sudarysim komisiją iš tų, kurie apšiko ir ištirsim.
Dabar sistema tobulinama. Suskaudus galvai ar ėmus nepakeliamai degti stemplei dėl refliukso, kuriuo sergat visą gyvenimą, užsiregistruosit pas šeimos gydytoją, po savaitės kitos išsiprašysit iš darbo, sugaišit pusdienį čiaudinčioje ir kosinčioje minioje, gausit receptą ir nusipirksit. O jei užklups šlapimo pūslės uždegimas, tai po mėnesio nepaliaujamo myžimo ir nepakeliamo skausmo sulauksit pas specialistą ir gausit tų savo tablečių!
Linksminkimos ir džiaukimos, įsivaizduotojai, kad jei žmogelis sunkiau nusipirks šnapso – Tėvynė prisikels. Kokios čia problemos, tvarka juk bus! Argi ne, mieli piliečiai, senutės ir kiti valstiečių balsuotojai?
Palauksit per šalčius savo kaime mikriuko, po mėnesio nuvažiuosit poliklinikon ir gausit tabletę! Cypsit iš skausmo naktimis jūs ar jūsų vaikutis? Na tai cypkit, švelniabalsis ministerijos tešlagalvis kiaulės akimis taip nustatė.
Žmogus gali pakelti labai daug. Iškęsti daug skausmo ir pasityčiojimų, jei supranta, kad to reikia ir yra bent koks tikslas ir prasmė. Bet čia prieita riba, fizinio skausmo tiesiogine prasme riba, neturinti jokios prasmės ir tikslo, tik pasityčiojimą. Nenustebkit, jei žmonės pasius, čia jums ne koks Gedimino kalnas.
Apsaugok Dieve nuo tų, kurie ateina mus nuo mūsų išgelbėti. Politikai yra kaip žvakutės. Vieni atneša šviesą į mūsų namus ir šventyklas. Kiti skirti įsikišti į užpakalį.