Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį padėkojo rusams už pasitikėjimą, kai valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ paskelbė laimėjusi visišką daugumą parlamento rinkimuose.
 
„Norėčiau pasakyti ypatingus padėkos žodžius Rusijos piliečiams (ir) ačiū už jūsų pasitikėjimą, mieli draugai“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą susitikimą su Centrinės rinkimų komisijos vadove Ella Pamfilova.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.09.21; 06:30

Ramzanas Kadyrovas. AP/Scanpix nuotr.

Rusijos Čečėnijos Respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas šį savaitgalį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko daugiau kaip 99 proc. regiono rinkėjų balsų, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.
 
R. Kadyrovas, buvęs karo vadas ir prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, valdo šį daugiausia musulmonų gyvenamą regioną jau daugiau kaip dešimtmetį ir yra sukūręs savo asmenybės kultą.
 
Suskaičiavus kiek daugiau nei pusę rinkėjų balsų, RIA Novosti naujienų agentūros duomenimis, R. Kadyrovas surinko 99,6 proc. balsų.
 
Rusijos opozicija kaltina valdžios institucijas masiniu rinkimų klastojimu. Pirmadienį paskelbti rinkimų rezultatai parodė, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ laimėjo didžiulę daugumą Valstybės Dūmoje.
 
R. Kadyrovas tradiciškai laimi labai daug balsų nestabiliame Šiaurės Kaukazo regione. 2016 metų parlamento rinkimuose jis surinko 97,9 proc. balsų.
 
Jo režimas kaltinamas žmogaus teisių pažeidimais, tarp jų nužudymais be teismo, aktyvistų ir seksualinių mažumų persekiojimu.
 
Šį mėnesį Čečėnijos pareigūnai pažadėjo tūkstančius dolerių dailininkui, kuris sukurs geriausią R. Kadyrovo, laikomo svarbiu Rusijos politinio gyvenimo veikėju, portretą.
 
44 metų R. Kadyrovas į valdžią Čečėnijoje atėjo po to, kai 2004 metais buvo nužudytas jo tėvas Achmatas – sukilėlių lyderis, tapęs Kremliaus sąjungininku, vadovavęs autonominei respublikai po dviejų karų tarp Rusijos pajėgų ir separatistų, vykusių dešimtajame dešimtmetyje ir šio amžiaus pradžioje. Šie du karai sukėlė emigracijos bangą, daug čečėnų išvyko į Vakarų Europą.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.09.20; 16:01

Parlamento rinkimai Rusijoje. EPA-ELTA nuotr.

Šis sekmadienis yra paskutinė Rusijos parlamento rinkimų tridienio diena, o pergalę beveik užtikrintai švęs valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija.
 
Teisę rinkti naująją valstybės Dūmą, kurią sudaro 450 narių, turi maždaug 110 milijonų šalies gyventojų.
 
Rinkimų nugalėtoja iš anksto laikomą „Vieningąją Rusiją“ prezidentas Vladimiras Putinas remia jau du dešimtmečius.
 
Šįsyk parlamento rinkimai vyksta net tris dienas. Valdžia taip nusprendė esą siekdama pažaboti COVID-19 plitimą, o opozicijos atstovai tvirtina, kad taip tik dar labiau išaugs sukčiavimo rinkimuose galimybės. Per pirmąsias dvi balsavimo dienas pasirodė pranešimų apie daugybę įvairių pažeidimų, sukčiavimo atvejų ir prievarta išgautų balsų.
 
Be to, šįkart rusai balsus gali atiduoti ir internetu – taip padarė ir pats V. Putinas. Planuojama, kad internetiniai balsai bus suskaičiuoti visai netrukus po rinkimų apylinkių užsidarymo.
 
Nors „Vieningoji Rusija“ siekia išsaugoti šiuo metu turimą absoliučią daugumą, Komunistų partija irgi tikisi atsiriekti tam tikrą balsų dalį dėl augančio gyventojų nepasitenkinimo Kremliaus politika.
 
Opozicijos atstovai iš šių parlamentų rinkimų buvo praktiškai pašalinti.
 
Irma Jančiauskaitė (DPA, ELTA)
 
2021.09.19; 09:30

Rusijos Valstybės Dūma ketvirtadienį pritarė prezidento Vladimiro Putino siūlomų Konstitucijos pataisų projektui. Tai buvo pirmasis iš trijų įstatymo projekto svarstymų.
 
Diskutavę tik mažiau nei dvi valandas, už Konstitucijos pataisas balsavo visi 432 parlamentarai. Praėjusį trečiadienį V. Putinas paskelbė apie siūlomus Konstitucijos pakeitimus, įtraukiant ir didesnės valdžios perdavimą Rusijos Valstybės Dūmai bei Valstybės Tarybos, kaip patariamosios institucijos, vaidmens įtvirtinimą.
 
„Tai buvo galingas vienybės ženklas“, – teigė atstovas Viačeslavas Volodinas po V. Putiną remiančios Dūmos balsavimo.
 
Parlamentinė komunistų frakcija, nors ir balsavo už įstatymo projektą, parengs pasiūlymų antrajam svarstymui, sakė partijos lyderis Genadijus Ziuganovas.
 
Antrasis svarstymas, Rusijoje priimant įstatymus dažniausiai laikomas esminiu, turėtų įvykti vasario 11 d., teigė V. Volodinas.
 
Dabartinė Rusijos konstitucija, galiojanti nuo 1993 m., buvo priimta tuomečio prezidento Boriso Jelcino po konstitucinės krizės, kuri kilo dėl konflikto su parlamentu, jam nepritarus prezidento galių didinimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.23; 13:41

Kai kurie azerbaidžanietiški leidiniai pastebi, kad naujasis Rusijos premjeras Michailas Mišustinas, kurį prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė į Rusijos Federacijos Ministro Pirmininko postą, turi armėniškų šaknų. Pagal motinos liniją. Teigiama, kad jo motina – armenė. Pats jis kilęs iš Taičaruko (dabar – Megradzor) kaimo Armėnijoje.

Manoma, kad naujojo premjero proseneliai, gyvendami Rusijoje, šiek tiek pakeitė savo pavardę: iš Mičustinų tapo Mišustinais.

Primename, kad už M.Mišustino kandidatūrą balsavo 384 Rusijos Valstybės Dūmos deputatai, tik 41 – susilaikė, o balsavusiųjų prieš nebuvo nė vieno.

M.Mišustinas pakeitė ilgai V.Putinui ištikimai tarnavusį Dmitrijų Medvedevą.

Azerbaidžano spaudoje svarstoma, ar naujojo premjero M.Mišustino kilmė turės įtakos Rusijos – Azerbaidžano ir Rusijos – Armėnijos tarpusavio santykiams.

Slaptai.lt informacija

2020.01.18; 10:00

cenzura_2

Rusijos Valstybės Dūma antruoju ir iš karto trečiuoju, galutiniu, svarstymu pritarė pataisytam įstatymui dėl draudžiamą informaciją skelbiančių tinklalapių ir interneto puslapių „juodųjų sąrašų“.

Priimtu įstatymu ribojama prieiga prie neteisėtos, socialiai pavojingos vaikų gyvybei, sveikatai ir vystymuisi informacijos, skelbiamos internete.

Pataisose pateikiami keturi domenų vardų ir IP adresų sąrašai, taip pat numatoma blokuoti visą tinklalapį, pavyzdžiui, facebook.com arba twitter.com dėl keliančio grėsmę vaikų sveikatai pranešimo bent vienoje iš milijardų jo paskyrų.

Protestuodama prieš tai viena didžiausių interneto bendrijų rusų kalba antradienį parai blokavo prieigą prie 3 mln. puslapių turinčios populiarios interneto enciklopedijos „Wikipedia“.

Continue reading „Kokias internetines svetaines Kremlius įtrauks į “juoduosius sąrašus”?”