Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad, norint proveržio kovoje su korupcija, reikėtų priimti apie 20 įstatymo pataisų, tarp jų suteikiant daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms.

„Seimo valdybos nariai labai rimtai žiūri į šį iššūkį valstybei. Jau rytoj bus svarstomi pirmieji įstatymo projektai, kurie reikalingi proveržiui. Aš tokių projektų turiu 20, tai paketas, kuris gyvybiškai būtinas, kad galėtume pajudėti iš vietos. Reikia šiek tiek suteikti daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, duoti tuos šiuolaikinius įrankius, kad jie galėtų stiprinti savo analitinius pajėgumus. Reikia priimti būtinai su lobizmu susijusius įstatymus ir baigti čia vaidinti, kad asociacijos neatlieka lobistinės veikos, ji turi būti skaidri, aiški. Taip pat, sakyčiau, pats žvalgybų finansavimas ir technologiniai pajėgumai, švelniai tariant, yra neadekvatūs, reikia daryti ryžtingus sprendimus“, – trečiadienį po Seimo valdybos susitikimo su VSD ir STT vadovais žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, mūsų žvalgyba turi turėti normalius technologinius įrankius, todėl reikia šiek tiek investuoti į technologijas. V. Bakas mano, kad STT galėtų kontroliuoti ir partijų finansavimą. „Aš norėčiau, kad tą galėtų vykdyti STT, ir mes siūlysime tokį sprendimą“, – sakė NSGK vadovas.

Jo teigimu, reikėtų suteikti galimybę STT, kaip Mokesčių inspekcijai, FNTT gauti prieigą prie juridinių asmenų finansinių operacijų. V. Bakas užsiminė ir apie problemas strateginėse įmonėse. „Kai kurias mūsų valstybės valdymo sritis tiesiog valstybė turi atsiimti, bent jau turi būti šeimininku“, – sakė V. Bakas, atsisakęs nurodyti, ką turi mintyje.

Apie tai, kas vyksta strateginėse įmonėse, nenorėjo kalbėti ir VSD vadovas Darius Jauniškis. „Mes kalbėjome apie slaptus dalykus, todėl nenorėčiau kalbėti, nes informacija arba ribota, arba slapta“, – į žurnalistų klausimus atsakė D. Jauniškis.

Jis pripažino, kad „per korumpuotus pareigūnus, per korumpuotus politikus galima daryti poveikį valstybės raidos ir valstybės gyvenimui“.

Seimo valdybos posėdis vyko už uždarų durų, todėl jo dalyviai ribojo informaciją žurnalistams.

Susitikime buvo aptartos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.20; 19:38

Ketvirtadienis, kovo 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Valstybės saugumo departamento (VSD) naujojo pastato atidaryme ir palinkėjo, kad nauji žvalgybos namai taptų nauja skaidrumo, efektyvumo ir tarnystės valstybei pradžia.

Premjeras Saulius Skvernelis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Iki šiol VSD pastatas neatitiko saugumo reikalavimų, atskiri padaliniai buvo išsklaidyti po visą miestą, buvo sudėtinga užtikrinti informacijos apsaugą. 

Naujoji VSD būstinė oficialiai atidaryta. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Prezidentė pabrėžia, kad VSD misija – operatyviai išaiškinti, užkardyti ir informuoti visuomenę apie kylančias grėsmes. Ypač tai svarbu nuolat besikeičiančios geopolitinės situacijos ir nesaugios kaimynystės akivaizdoje.

Naujus iššūkius diktuoja padažnėję informaciniai ir kibernetiniai išpuoliai – VSD užduotis yra prisidėti valdant šias krizes, užkirsti kelią incidentams bei atakoms prieš valstybę.

Prezidentės teigimu, Lietuvos žmonės turi būti tikri, kad jie yra vieninteliai savo valstybės šeimininkai. Valstybė saugi yra tik tuomet, kai valdžia tarnauja ne įtakos grupėms, „rosatomams“ ar Kremliaus propagandistams, o žmonėms, kurie nori būti laisvi, nepriklausomi ir girdimi savo valstybėje.

Todėl žvalgyba turi sutelkti pajėgas ne tik išorės, bet ir vidaus grėsmėms atremti.

Prezidentė taip pat pasveikino visus VSD pareigūnus ir darbuotojus su 27-osiomis tarnybos metinėmis. VSD buvo įsteigtas 1990 metų kovo 26 dieną.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.03.23; 10:56

adamkus13

Netrukus Lietuvoje gali įvykti recidyvas, kokio jau nebuvo, regis, nuo 1993 metų. Tada lengvai kvaištelėjusi posąjūdinė Vilniaus miesto taryba uždraudė Jurgos Ivanauskaitės knygą „Ragana ir lietus“. Beje, dabar kaip tik minime šviesaus atminimo rašytojos ir dailininkės penkiasdešimtmetį. Dailės akademijos „Titaniko“ parodų salėse atidaroma išsami jos darbų paroda.

Valdas Adamkus buvo didelis Jurgos talento gerbėjas. Jis visada stengdavosi aplankyti jos parodas, įsigydavo darbų. Ko gero, juos siejo tam tikras dvasios artumas. Ir ne vien todėl, kad abu gimę tą patį mėnesį. Kaip J. Ivanauskaitė Lietuvos kultūroje, taip V. Adamkus politikoje buvo savotiška anomalija: pusiau atsargus diplomatiškas biurokratas, pusiau aistringas meno ir kultūros žmogus.

Continue reading „Šalin rankas nuo Valdo Adamkaus!“