Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai išanalizavę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiklą aptiko korupcijos rizikos veiksnių tiek vidaus kontrolės, tiek administracinio poveikio priemonių taikymo srityse.
VMVT inspektoriai ne visada laikosi ūkio subjektų patikrinimų periodiškumo reikalavimų, kai kada patikrinimai atliekami nesilaikant nustatytų apimčių, o tai leidžia daryti prielaidą, kad atskiri ūkio subjektai diskriminuojami, priežiūros veiksmai neproporcingi.
Pastebėta atvejų, kai net ir nustatę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimų inspektoriai ne visada nurodė juos pašalinti bei pateikti atitinkamų trūkumų šalinimo planą, o turint pakankamai duomenų apie pažeidimus padariusius asmenims ne visada buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.
Be to, konstatavę maisto produktų saugos, higienos ar ženklinimo pažeidimus inspektoriai, ne visais atvejais priima vienodus sprendimus dėl šių pažeidimų mažareikšmiškumo.
STT manymu, būtina kuo skubiau stiprinti VMVT vidaus kontrolės procedūras, užtikrinti patikrinimų kokybę ir periodiškumą, teisės aktuose aiškiai apibrėžti atvejus, kuomet patikrinimus gali atlikti tik vienas inspektorius.
Svarbu patikrinimo aktuose aiškiau ir informatyviau įvardinti užfiksuotas aplinkybes, kad būtų aišku, ar veiklos patikrinimas buvo atliktas tinkamai.
Administracinių teisės pažeidimų protokolai, Maisto įstatymo pažeidimų protokolai turi būti surašomi griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, nediskriminuojant atskirų ūkio subjektų.
Nuo šiol kiekviena užsienio valstybė, turinti tikslą sužlugdyti lietuviško verslo įmonę arba net visą sektorių, diskredituoti Lietuvos valstybines institucijas ir visą valstybę, gali tai padaryti pačių Lietuvos valdžios institucijų rankomis pagal gerai pasiteisinusį metodą, kurį išbandė Rusijos tarnybos.
Veiklos modelis paprastas: užsienio (greičiausiai nedraugiškos šalies) atitinkamos srities institucija kreipiasi į Lietuvos prokuratūrą dėl galimo Lietuvos pareigūnų piktnaudžiavimo savo pareigomis, galimos prekybos įtaka ar kito galimai korupcinio veiksmo. Tada prokuratūra pradeda tirti ar kitaip stebėti Lietuvos institucijos veiklą/ų, žinoma, tai vykdo slaptai.
Susidarius tinkamoms politinėms sąlygoms (rinkimai, poreikis įdarbinti savus žmones), net ir neturint oficialių rezultatų Prokuratūra, pasitelkusi STT ir kitas jėgos tarnybas, įnirtingai ir kuo triukšmingiau imasi „ginti“ viešąjį interesą.
Galimi nusikaltusieji būna nukenksminti taip, kad, nepriklausomai nuo tyrimo rezultatų, įtariamieji patiria didžiulę ekonominę žalą, t. y. bankrutuoja jų verslas, netenka darbo, mokesčių mokėtojams tenka našta mokėti jų gydymo išlaidas bei pašalpas.
Priminsiu, kad Prokuratūra yra pagrindinė ir svarbiausia institucija, turinti ginti viešą interesą Lietuvoje. Kaip ši priedermė yra (ne) vykdoma, reiktų ne vieną tomą surašyti.
Mano aprašytas atvejis nėra labai paplitęs, bet šiomis dienomis vykstanti „Koldūnų isterija” parodė, jog mūsų slaptosioms tarnyboms pateikta net nepatikrinta „informacija“ iš užsienio gali sėkmingai paralyžiuoti bet kurios lietuviško verslo įmonės ar net viso sektoriaus veiklą, sumenkinti piliečių ir užsienio šalių pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko svarbų vaidmenį padedant nacionaliniam verslui pradėti veiklą kitose pasaulio valstybėse. Dar vakar ji turėjo didelį pasitikėjimą ir į ją pagal veiklos rezultatus lygiavosi dauguma kitų šalių analogiškų institucijų. Kokia žinia dabar yra jiems siunčiama?
Susirūpinimą kelia ir tai, jog Vyriausybė nebesugeba dirbti be skandalų, nepajėgia kokybiškai atlikti pačių paprasčiausių darbų, ministerijos bei kitos institucijos nebendradarbiauja, ypatingai jei jos priklauso skirtingoms partijoms.
Alvita Armanavičienė, Nevyriausybinės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė. Slaptai.lt nuotr.
„Koldūnų isterija“ akivaizdžiai parodė Vyriausybės valdymo broką: Premjeras pareikalavo Žemės ūkio ministrės pasiūlymų dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus tinkamumo eiti pareigas, ir tik dėl neištirto įvykio, kuriame nenukentėjo nė vienas vartotojas.
Tačiau kažkodėl visiškai nesijaudina, jog kita institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prie LR Teisingumo ministerijos, turinti taip pat rūpintis, jog nebūtų prekiaujama nesaugiais produktais, iš viso nerodo jokių rezultatų šioje srityje.
Nuo šių metų pradžios buvo panaikinta Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, kuri prižiūrėjo, kad vartotojams nebūtų parduodami nesaugūs ne maisto produktai (žaislai, elektrotechninės, cheminės prekės ir kt.). Nesaugių ir pavojingų produktų per metus ši inspekcija rasdavo bei išimdavo iš rinkos apie 60 rūšių. Panaikinus inspekciją, jos funkcijos buvo perduotos Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Praėjo daugiau nei puse metų, tačiau nei vieno, pabrėžiu nei vieno, nesaugaus produkto ši institucija nesurado. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl jokia valstybės institucija nekelia klausimų, ar kartais ši tarnyba neprekiauja poveikiu, o gal tiesiog nesugeba atlikti savo darbo? Gal todėl, kad ji yra prie „teisingos“ ministerijos ir gali pro pirštus žiūrėti į jai pavestas funkcijas?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sugebėjimu dirbti nesuabejota net tada, kai šių metų pradžioje galimai nesaugiu žaislu užspringo ir mirė mergaitė. Apie jokį šio mirtino atvejo tyrimą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje neteko girdėti, o ir joks ministras neparodė savo susirūpinimo.
Tuo tarpu galima tik įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei nuo „Judex“ koldūnų būtų sunegalavęs nors vienas žmogus?
Kitas skaudus atvejis, kai šių metų gegužės mėnesį nuo ūmaus infekcinio susirgimo, susijusio su infekuotu maistu, ligoninėje mirė karys, 21 metų sveikas ir stiprus, vienturtis sūnus Martynas Jurkus. Ar buvo pareikalauta atsistatydinti už maisto saugumą bei operatyvios ir veiksmingos pagalbos suteikimą kariuomenėje atsakingų tarnybų vadovų? Negirdėjome.
Kitą savaitę premjeras A.Butkevičius spręs, ar palikti Valstybinės maisto ir veterinarijos direktorių J.Milių savo pareigose. Jei nuspręs, kad jis nebegali atlikti savo pareigų, bus padaryta didžiulė žala ne tik maisto, bet ir visam lietuviškam eksportui. Kris pasitikėjimo mūsų valstybinėmis institucijomis „akcijos“ kitų šalių institucijų akyse. Atstatydinimo atveju turime pareikalauti viešai paaiškinti susidariusią padėtį ir prisiimti atsakomybę pačiu aukščiausiu lygiu, nes valstybės, jos institucijų reputacijai padaryta nepamatuotai didelė žala.
Šią milžinišką žalą Lietuvos valstybės ekonominiams interesams (eksporto mažėjimas, bedarbystės, emigracijos didėjimas, valstybės institucijų diskreditacija nacionaliniu ir pasauliniu mastu) vykdo patys Lietuvos politikai, įnirtingai kovojantys dėl darbo vietų sau ir savo rėmėjams dar keturiems metams…?
Dauguma „Judex“ įmonės, kurioje dirba apie 100 žmonių, gaminių buvo eksportuojama į Latviją, Estiją, Angliją, Airiją, Vokietiją, Ispaniją, Rusiją, Baltarusiją, tačiau tik Rusijos tarnybos pareiškė pretenzijas dėl produkcijos. Gal Rusijoje ar kitoje šalyje vartotojai apsinuodijo? Ne, vartotojų skundų nebuvo. „Blogi“ kaimyninės šalies laboratorinių tyrimų rezultatai, kurie yra sudėtinė politinio poveikio ir pastovi ekonominio karo su Lietuvos įmonėmis priemonė, tapo valstybės paslaptimi net tiesiogiai už maisto saugą atsakingai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri yra tiesiogiai pavaldi LR Vyriausybei.
Nelaukiant oficialių tyrimo rezultatų, didieji prekybos tinklai jau atsisako „Judex“ produkcijos. „Mes iškart priėmėme tą sprendimą, nes tiksliai nežinome, apie ką tiksliai eina kalba, bet mūsų principas yra, jeigu yra bent menkas įtarimas, kad produkcija nesaugi, tai produkcija išimama, o vėliau aiškinamės, ar įtarimai pagrįsti“, – tvirtino „Norfos“ atstovas.
Bet gi, pagal šį veiklos modelį, vadovaujantis prielaidomis bei nepatvirtintais tyrimo rezultatais, galima sužlugdyti bet kurią įmonę, banką, bet kokį žmogų Lietuvoje.
Šis skandalas kilo neva rūpinantis vartotojų sveikata, tačiau šioje istorijoje nėra nukentėjusių vartotojų. Žinoma, po kilusios isterijos žiniasklaidoje žmonės užplūdo vartotojų teisių apsaugos institucijas su klausimais, ką daryti su nusipirktais „Judex“ koldūnais, ar galima juos valgyti, ar galima juos grąžinti ir atgauti pinigus. Tačiau oficialių atsakymų į šiuos klausimus kol kas nėra. Vartotojus, jais neva susirūpinę politikai, kaip ir visada, pamiršo!
Ar ne per dažnai valdininkai, norėdami paslėpti savo darbo broką, naudojasi paslapties šydu. Nuo ko jie slepia informaciją? Nuo savo žmonių?
Ši istorija visiems, bent kiek blaiviai mąstantiems žmonėms, dar kartą parodė, jog egzistuoja didžiulės valstybės valdymo sisteminės spragos, valdininkų nekompetencija, didžiulis valstybinio mąstymo stygius, kurie yra grėsmingi ne tik asmens, bet ir visos valstybės saugumui. Vardan siaurų grupinių interesų be jokių skrupulų aukojamas verslas, žmonių likimai, valstybės interesai.
Alvita Armanavičienė, Nevyriausybinės Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė, jokios partijos narė, ne kandidatė į Seimą.
Ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai atliko 14 kratų, 3 poėmius, įtarimai pareikšti 6 asmenims.
Tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros prokuroras Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį supažindino su nutarimu apklausti jį specialiuoju liudytoju dėl prekybos poveikiu ir dokumentų klastojimo.
Šiuo metu galiojantis baudžiamojo proceso įstatymas leidžia rinkti duomenis apklausiant Lietuvos Respublikos Seimo narius ir nepanaikinus jiems teisinio imuniteto.
Klausimai, susiję su asmenų imuniteto panaikinimu, paprastai sprendžiami tuomet, kai tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog padarytas nusikaltimas ir nustatyti kalti asmenys, kuriuos reikia patraukti baudžiamojon atsakomybėn gaunant kompetentingų institucijų leidimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius atostogauja, prokuroras mano, kad šiuo metu netikslinga spręsti klausimą dėl jo nušalinimo nuo pareigų.
Primename, kad atliekamame tyrime ypatingas dėmesys skiriamas tikrinimui, ar vienos maisto produktus gaminančios bendrovės produkcija atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.
Tiriant prekybą poveikiu šiuo metu tikslinamos aplinkybės ir renkami papildomi duomenys apie suinteresuotos bendrovės vadovų įvairiomis formomis galimai perduotą turtinę naudą P. Gražuliui už pastarojo poveikį, pasinaudojant visuomenine padėtimi bei pažintimis, VMVT vadovui J. Miliui, o per jį ir kitiems jam pavaldiems darbuotojams.
Taip pat tyrimo veiksmai atliekami siekiant patikslinti aplinkybes, kaip poveikis valstybės tarnautojams įtakojo jų veiksmus tikrinant bendrovę ir jos gaminamą produkciją. Įtariama, kad VMVT ir Instituto darbuotojai piktnaudžiavo tarnyba ir bendrovei buvo išduoti tikrovės neatitinkantys (suklastoti) minėtos bendrovės produkcijos patikrinimo dokumentai, kuriuos bendrovė panaudojo realizuodama įtarimų sukėlusią produkciją.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu šeši asmenys yra įtariami pagal kelis skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu, kiti asmenys – piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. Detalesnė informacija apie įtariamuosius šiuo metu neskelbiama, siekiant nepakenti tyrimui ir atliekamiems veiksmams.
Įtariamiesiems skirtos įvairios kardomosios priemonės, nesusijusios su jų laisvės apribojimu (suėmimu).
Kaip jau buvo pranešta, šiuo metu turimi duomenys leidžia įtarti, kad vienos maisto produktus gaminančios bendrovės vadovai, norėdami, kad įmonė išvengtų nuobaudų, kurios paprastai yra taikomos aptikus darbų saugos, pakavimo, ženklinimo, higienos ar kitus pažeidimus, savo neteisėtų tikslų siekė papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams, pareigūnams daryti poveikį.
Šiuo metu duomenų apie tai, jog Lietuvos rinkoje būtų platinami šioje bendrovėje pagaminti ir vartotojų sveikatai galimai pavojingi produktai, nėra. Atliekamo tyrimo metu, pasitelkus specialistus, bus skirtas ypatingas dėmesys tikrinant, ar bendrovėje gaminami maisto produktai atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.
Siekiant išaiškinti visas aplinkybes buvo atliktos kratos, poėmiai bei kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybinėse patalpose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, šios Tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio darbo kabinete Seime bei gyvenamosiose patalpose Seimo viešbutyje (dalyvaujant Seimo kanceliarijos atstovams), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto teritoriniame skyriuje bei kitur.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kuriame taip pat tiriamos ir kitos galimai vykdytos bei su įtariama prekyba poveikiu susijusios nusikalstamos veikos: piktnaudžiavimas, dokumentų klastojimas bei kitos.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą šiandien buvo atliekamos kratos, poėmiai, vykdomi kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybinėse patalpose, jos vadovų kabinetuose bei namuose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje bei šios Tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio darbo vietoje.
Visos kratos vyko teismo patvirtintu prokuroro nutarimu.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Detalesnė informacija apie vykstančius proceso veiksmus, tyrimo akiratyje esančius asmenis šiuo metu neteikiama, tačiau bus papildyta ir patikslinta, kai tai nepakenks ikiteisminio tyrimo sėkmei.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Daugelio skandalingų istorijų šleifo persekiojamame Valstybės saugumo departamente ateina ilgai lauktas permainų metas. Prezidentė D.Grybauskaitė kovo 23 dieną Seimui pateikė kandidatą į šios svarbios žinybos vadovo postą. Tai Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (karinės žvalgybos) laikinasis vadovas Gediminas Grina. Šis pulkininkas leitenantas krašto apsaugos sistemoje dirba nuo 1992 metų, 2001-2004 metais dirbo Lietuvos kariniu ataše mūsų šalies ambasadoje Jungtinėse Amerikos Valstijoje. 2005 metais G.Grina paskirtas karinės žvalgybos vadovo pavaduotoju. Seimo frakcijų atstovai svarstys šią kandidatūrą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime atstovai jau kovo 24 dieną pareiškė, kad pritaria G.Grinos kandidatūrai. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas V.Mazuronis teigia, kad iš pirmo žvilgsnio G.Grina kelia pasitikėjimą, o išsamiau pritarti ar ne jo kandidatūrai, dar bus svarstoma frakcijoje.
