Vokietijos slaptosios tarnybos emblema
Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba (BND), rinkdama užsieniečių interneto vartotojų duomenis užsienyje, pažeidė Konstituciją, nutarė Vokietijos Konstitucinis Teismas (KT) ir patenkino užsieniečių žurnalistų ieškinį.
BND žvalgybos praktika pažeidžia „pagrindinę telekomunikacijų privatumo teisę“ ir spaudos laisvę, nutarime teigia KT teisėjai.
Tačiau, atsižvelgiant į užsienio žvalgybos svarbą Vokietijos nacionaliniam saugumui, teismas suteikė BND laiko iki 2021-ųjų pabaigos pakeisti savo žvalgybinę veiklą atsižvelgiant į šį nutarimą.
Tai yra pirmas kartas Vokietijoje, kai KT aiškiai nurodo, kad BND turi gerbti pagrindines žmogaus teises, kurias užtikrina Konstitucija, net ir tada, kai žvalgybos pareigūnai veikia užsienyje.
Vokietijos žvalgybos tarnyboms jau dabar neleidžiama taip laisvai rinkti interneto duomenų šalies viduje.
Byla pradėta žurnalistams ir pilietinės visuomenės grupėms pateikus ieškinį po to, kai 2016 m. priimtu įstatymu BND suteikti įgaliojimai be atskiro pagrindimo imtis „strateginio telekomunikacijų stebėjimo“.
Tai leido BND užsienyje rinkti užsieniečių interneto duomenis, klausytis jų pokalbių ir stebėti jų elektroninius laiškus bei dalytis šia informacija su kitomis saugumo tarnybomis. Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne
Vienas ieškovų, organizacija „Reporters Without Borders“, tvirtino, kad tai suteikė BND galimybę šnipinėti užsieniečius žurnalistus „beveik be apribojimų“.
„Didžioji pergalė yra ta, kad Vokietijos institucijos negali išvengti savo konstitucinių pareigų išvykdamos į užsienį ir veikdamos ten“, – teigė kito ieškovo „Society for Civil Rights“ (GFF) atstovė Nora Markard.
JAV reguliavimo institucijos nusprendė „Facebook“ skirti 5 milijardų dolerių baudą už duomenų apsaugos pažeidimus, o šie pinigai, pagal susitarimą, bus panaudoti tyrimui – išsiaiškinti, kaip „Facebook“ bendrovė susidoroja su įvairiomis vartotojo duomenų ir privatumo problemomis.
Bendrovė į keblią padėtį pateko pernai, kai pasirodė kaltinimų, jog ji dalijosi vartotojų asmenine informacija su „Cambridge Analytica“ grupe.
Penktadienį „Wall Street Journal“ paskelbė, kad Federalinė prekybos komisija (FTC) nutarimą patvirtino – respublikonai sprendimui pritarė, demokratai buvo prieš.
Pagal prekybos komisijos ataskaitą, susitarimą, kuris bus didžiausia FTC komisijos kada nors skirta bauda už privatumo pažeidimus, dar turės patvirtinti Teisingumo departamentas.
Nors daugiau detalių dar nebuvo atskleista, manoma, kad susitarime taip pat bus įtvirtinti apribojimai, kaip „Facebook“ gali naudoti vartotojų asmeninius duomenis.
Airijos duomenų apsaugos komisaro tarnyba pradėjo pirmąjį „Google“ tyrimą. Airijos prievaizdai tirs, kaip JAV interneto milžinas naudoja asmeninius vartotojų duomenis reklamai.
Pasak tarnybos, tyrimas pradėtas dėl didelio kiekio paraiškų, nukreiptų prieš bendrovę, ir tai, kaip ji elgiasi su vartotojų duomenimis, praneša „Reuters“.
Kaip teigia vienos iš paraiškų autoriai, interneto naršyklės „Brave“ kūrėjai, kai žmogus apsilanko interneto svetainėje, asmeniniai to žmogaus duomenys, jam pačiam to nežinant, per „Google“ nukeliauja dešimtims ir šimtams kitų bendrovių.
Tyrimo metu tikimasi nustatyti, ar „Google“ laikosi pernai priimto ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR).
Airijos institucijos tiria „Google“, nes bendrovė būtent šioje šalyje yra įkūrusi savo būstinę Europoje. Būstines Senajame žemyne yra įkūrusios ir kelios kitos technologijų milžinės, kaip „Facebook“.
Anksčiau gegužę Airijos tarnybos atskleidė, kad iš viso yra atliekami net 17 didelių technologijų bendrovių tyrimai. Tarp tiriamųjų – „Twitter“, „LinkedIn“, „Apple“, „Facebook“ ir „Facebook“ priklausantys „WhatsApp“ bei „Instagram“.
Pagal BDAR, reguliuotojai už pažeidimus gali skirti baudas, siekiančias iki 4 proc. bendrovės pajamų arba 20 mln. eurų, jei 4 proc. pajamų nesiekia šios sumos.
Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zuckerbergas, anot Europos Parlamento pirmininko Antonio Tajanio, yra pasiruošęs asmeniškai liudyti Europos Parlamentui dėl su „Cambridge Analytica“ susijusio duomenų skandalo.
M. Zuckerbergas kiek įmanoma greičiau – gal jau kitą savaitę – atvyks į Briuselį, trečiadienį tviteryje rašė A. Tajanis. „Mūsų piliečiai nusipelno visiško ir detalaus paaiškinimo“, – teigė jis. „Facebook“ vadovas, be kita ko, turėtų susitikti su Parlamento frakcijų pirmininkais.
Europos Parlamentas daug savaičių mėgino įtikinti M. Zuckerbergą liudyti. Šis pradžioje mėgino pasiųsti į Europą savo pavaduotoją Joelą Kaplaną.
Skandalas kilo paaiškėjus, kad „Cambridge Analytica“ galėjo neteisėtai pasinaudoti iki 87 mln. „Facebook“ vartotojų duomenimis, 2,7 mln. iš jų – ES piliečiai.
Kompanija Google pirmą kartą atskleidė savo vartotojų duomenis Rusijos valstybinėms institucijoms, patenkindamos jų paklausimą, – tai matyti iš 2012 metų liepos–gruodžio laikotarpio "Google Transparency report" ataskaitos.
Google ataskaitoje nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį kompanija gavo iš Rusijos valstybinių institucijų 97 prašymus atskleisti 123-jų vartotojų duomenis.
