Vasario 16-osios Akto signataras

Aktualijos

Gydytoja rentgenologė Marija Dovydaitienė (Vanagaitė). Asmeninio archyvo nuotr.

Birželio 25-ąją Lietuva neteko iškilios nusipelniusios gydytojos rentgenologės – radiologės, žymios visuomenininkės Marijos Dovydaitienės (Vanagaitės). Ji buvo viena paskutiniųjų likusių tarp gyvųjų Prano Dovydaičio 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro, profesoriaus, politinio kalinio ir tremtinio Šv. Romos katalikų bažnyčios kankinio marti, lakūno sklandytojo, nusipelniusio kultūros veikėjo, rašytojo Jono Dovydaičio (1914–1983 m.) žmona.
 
M. Dovydaitienė gimė 1926 metais Vilučių kaime, Užpalių seniūnijoje (Utenos r.), buvo Užpalių kaimo seniūno dukra, viena iš nedaugelio šios laikmečio visuomenės žmonių, tebeturėjusių prieškario inteligentijos išsiauklėjimo bruožus bei gyveno vadovaudamasi garbės bei sąžinės principais, sakoma kolegų ir bendraminčių nekrologe.
 
Per savo ilgą ir gražią 95 metų gyvenimo tėkmę ji buvo gydytoja rentgenologė –radiologė iš pašaukimo. Didžiąją gyvenimo dalį dirbo dabartiniame Nacionaliniame vėžio institute, vėliau Medicinos diagnostikos centre, puikiai išmanė savo darbą kaip diagnostikė, ji buvo kviečiama į svarbius konsiliumus ir pasitarimus, vertinama kolegų, labai mylima ir savo pacientų, visą gyvenimą jai Hipokrato priesaika buvo šventa. Darbo praktikos metais parašė straipsnių ir paskelbė publikacijų vietinėje ir respublikinėje spaudoje.
 
M. Dovydaitienė pasižymėjo kaip aktyvi visuomenininkė, buvo Lietuvos radiologų draugijos narė, Vilniaus medicinos draugijos valdybos narė. Viena iš Vasario 16-osios klubo steigėjų, organizatorių, buvusi pirmininkė, vicepirmininkė. Ji 2008 metais sudarė Vasario 16-osios klubo istoriją, kurią išleido spalvoto žurnalo pavidalu, prisidėjo įamžinant šaulio ateitininko Vinco Dovydaičio (prof. Pr. Dovydaičio brolio) atminimą Valkininkuose (Varėnos r.). M. Dovydaitienė (Vanagaitė) yra parašiusi ir 2000 metais išleidusi knygą apie savo gimtąjį kaimą Vilučius, buvo žinoma ir gerbiama savo kraštiečių.
 
M. Dovydaitienė (Vanagaitė) buvo ir išliko atmintį kaip mylinti ir rūpestinga mama, senelė, ji kolegų, bendraminčių atmintyje išliko, nuostabus, darbštus, kūrybingas ir nepakartojamas Žmogus, savo padarytais darbais palikęs ryškų pėdsaką ir savo vardą ateities kartoms, sako kolegos medikai.
 
Jie reiškia nuoširdžią užjautą, šeimai: dukrai gydytojai Aušrai Marijai Dovydaitytei, sūnui Jonui Herakliui, jo žmonai Miglei, anūkams: Kornelijai Onai, Kotrynai – Marijai, Natalijai, Martynui, Kasparui Matui, Kristupui – Jonui, visiems giminėms, kaimynams, draugams, pažįstamiems, kuriems yra brangus šios iškilios neeilinės asmenybės atminimas. Tebus jai lengva Vilniaus Antakalnio menininkų kalnelio žemelė.
*************
Velionė bus pašarvota birželio 27 dieną (sekmadienį) nuo 11–14 val. Vilniuje, Olandų gatvėje esančiuose laidojimo rūmuose. Laidotuvės – urna su velionės palaikais išnešama birželio 27 dieną (sekmadienį) 14.00 val. Laidojama Vilniaus Antakalnio menininkų kalnelyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.27; 09:36
Trumposios naujienos

Gegužės 2 d., antradienį, 16 val., Kauno miesto muziejuje (Rotušės a. 15) atidaroma kilnojamoji paroda „Jonas Vileišis: tarnystė vardan Kauno ir Lietuvos“ 

Jonas Vileišis – iškilus Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, ilgametis Kauno miesto burmistras. Šiemet minimos burmistro 145-osios gimimo ir 75-osios mirties metinės, tai progai ir dedikuojama ši kilnojamoji paroda.

Jonas Vileišis

2022-aisiais Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau retas žino, kad Kauno, kaip modernaus europinio miesto pamatus padėjo būtent burmistras J. Vileišis, šias pareigas ėjęs 1921–1931 m. Jo pastangomis miestas iš esmės pakeitė savo veidą. 

Jonas Vileišis – antras iš dešinės pirmojoje eilėje.

Tuometinė Kauno savivaldybės taryba buvo mišri tautine prasme ir politinėmis pažiūromis, todėl burmistro diplomatiniai gebėjimai itin padėjo derinant skirtingus interesus. Be nuolatinės politinės veiklos J. Vileišis buvo aktyvus visuomenininkas, vadovavęs net keliolikai visuomeninių draugijų, klubų ir organizacijų. Kilnojamojoje parodoje atskleidžiama J. Vileišio kaip Kauno miesto burmistro veikla, signataro, politiko, visuomenininko darbai ir palikimas Kaunui ir Lietuvai. 

Kilnojamoji paroda šiemet apkeliaus Lietuvos mokyklas, bibliotekas, bus pristatoma bendruomenių centruose. Pirmąją gegužės savaitę kauniečiai ir miesto svečiai ją galės aplankyti Kauno rotušėje.

Nuotraukose:  J. Vileišis, 1930 m. LMAVB; Vytauto Didžiojo komitetas, 1930 m. Pirmoje eilėje iš kairės: komiteto pirmininko pavaduotojas kanauninkas J. Tumas-Vaižgantas, A. Gravrogkas, Valstybės Tarybos pirmininkas S. Šilingas, komiteto pirmininkas – Švietimo ministras K. Šakenis, komiteto pirmininko pavaduotojas – Kauno miesto burmistras J. Vileišis, A. Žmuidzinavičius; antroje eilėje: prof. V. Krėvė-Mickevičius, prof. Z. Žemaitis, prof. M. Biržiška, komiteto sekretorius plk. V. Braziulevičius, plk. A. Birontas, Z. Toliušis, J. Dobkevičius ir reikalų vedėjas P. Žaltauskas. LCVA.

201705.02; 05:05