Popiežius pasmerkė minios įsiveržimą į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pasmerkė trečiadienį įvykusį JAV prezidento Donaldo Trumpo šalininkų įsiveržimą į JAV Kapitolijų Vašingtone ir ragino žmones nesmurtauti. Savo nuomonę pontifikas išsakė interviu televizijai, kuris bus transliuojamas sekmadienį, informuoja naujienų agentūra dpa.
Duodamas interviu Italijos naujienų laidai TG5, popiežius gailėjosi, kad visada atsiras žmonių prieštaraujančių bendruomeniškumui, demokratijai ir bendram gėriui.
Katalikų Bažnyčios vadovas sakė buvęs nustebintas įvykių Vašingtone, tačiau, anot jo, buvo akivaizdu, kas juos nulėmė. Jis paragino žmones pasimokyti iš šios situacijos ir iš praeities, kad kas nors panašaus nebepasikartotų ateityje.
Anot popiežiaus, žmonės, kurie įsiveržė į Kapitolijų nėra integravęsi į visuomenę, todėl smurtas anksčiau ar vėliau prasiveržia.
Trečiadienį šimtai D. Trumpo rėmėjų įsibrovė į Kapitolijų sutrukdydami Kongreso posėdį, kurio metu turėjo būti oficialiai patvirtinta Joe Bideno pergalė 2020 JAV prezidento rinkimuose. Riaušių metu žuvo penki žmonės.
Posėdis įvyko pasibaigus neramumas ir J. Bidenas buvo oficialiai pripažintas nugalėtoju, o jo inauguracija įvyks sausio 20 d.
R. T. Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį Donaldo Trumpo šalininkų sukeltas riaušes JAV Kongrese gėda, kuri esą „šokiravo žmoniją“.
R. T. Erdoganas palaikė artimą asmeninę draugystę su kadenciją baigiančiu D. Trumpu ir laukė tris dienas iki pasveikindamas Joe Bideną su pergale lapkričio 3 d. vykusiuose prezidento rinkimuose.
Vis dėlto, jis nebuvo švelnus ir pasmerkė trečiadienio neramumus, kaip teigė R. T. Erdoganas „vadinamajame demokratijos lopšyje“.
„Tai yra demokratijos gėda“, – žurnalistams Stambule sakė R. T. Erdoganas.
„Tikimės, kad valdžios perdavimas ponui J. Bidenui sausio 20 d. bus taikus, o Amerikoje vėl įsivyraus taika“, – teigė jis.
Turkijos lyderis taip pat išreiškė užuojautą riaušių aukų artimiesiems.
Ankaros santykiai su Vašingtonu subjuro po nepavykusio 2016 m. perversmo Turkijoje, dėl kurio R. T. Erdoganas kaltina JAV gyvenantį musulmonų dvasininką, kurio Jungtinės Valstijos neišduoda Turkija.
Visgi R. T. Erdogano draugystė su D. Trumpu padėjo Turkijai išvengti sankcijų ir nutildė JAV kritiką dėl prastėjančios žmogaus teisių padėties R. T. Erdogano vadovaujamoje Turkijoje.
Šis Turkijos lyderio komentaras yra vienas griežčiausių D. Trumpo administracijos pasmerkimų.
Turkijos Užsienio reikalų ministerija trečiadienį paskelbė nuosaikesnį pranešimą, kuriame ragino JAV „brandžiai įveikti šią vidaus politikos krizę“.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) paragino Amerikos piliečius padėti rinkti informaciją apie asmenis, sukėlusius riaušes trečiadienio vakare prie JAV Kongreso ir jo viduje, kai ten buvo tvirtinami prezidento rinkimų rezultatai.
Tai ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Newsweek“.
„FTB renka informaciją, padėsiančią nustatyti asmenis, kurie aktyviai kurstė griebtis smurto Vašingtone, – sakoma dokumente, paskelbtame specialiosios tarnybos tinklalapyje. – FTB priima žodinius pranešimus ir vizualią informaciją iš skaitmeninių laikmenų apie riaušes ir smurtą Kapitolijaus pastate ir aplinkiniame Vašingtono rajone 2021 metų sausio 6 d.“.
FTB prašo visus neteisėtų veiksmų liudininkus pateikti jam visą su šiomis riaušėmis susijusią informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus. „Mūsų tikslas – užtikrinti konstitucinę piliečių teisę protestuoti apsaugant kiekvieną žmogų nuo smurto ir kitokio kriminalinio aktyvumo“, – sakoma tekste. Jame taip pat pranešama, kad atidaromas specialus interneto puslapis, į kurį reikia siųsti atitinkamus duomenis.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko Donaldo Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
Dvi trečiadienį Vašingtone rastos vamzdinės bombos, žinybų duomenimis, iš tikrųjų buvo pavojingi sprogmenys. Jie galėjo padaryti didelės žalos, ketvirtadienį pranešė Kapitolijaus policija.
Sprogmenys padaryti nekenksmingi ir tolesniam tyrimui perduoti Federaliniam tyrimų biurui (FTB).
Trečiadienį pradžioje buvo neaišku, ar abu įtartini objektai nėra muliažai. Vienas sprogmenų buvo padėtas prie Respublikonų partijos būstinės.
FTB ir antrankiai
Aktyviausi trečiadienį JAV sostinėje kilusių riaušių dalyviai gali būti pripažinti kaltais dėl kurstymo kelti maištą ir nuteisti kalėti iki 20 metų.
Kaip pranešė ketvirtadienį laikraštis „Detroit Free Press“, tokios nuomonės laikosi Mičigano valstijos Rytų apygardos prokuroras Matthew Schneideris.
Pasak jo, tiriant dabartinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengtą JAV Kongreso šturmą bus nustatyti visų jo dalyvių veiksmai ir vaidmuo. Priklausomai nuo šio tyrimo rezultatų ir bus paskelbtos bausmės – nuo nedidelių piniginių baudų už šalies sostinėje įvestos komendanto valandos pažeidimą iki 10 metų kalėjimo už federalinei nuosavybei padarytą žalą, o kai kuriais atvejais galimas ir laisvės atėmimas iki 20 metų, jeigu riaušininkas bus pripažintas kaltu dėl kurstymo kelti maištą.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko D. Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, komentuodamas kilusius neramumus Vašingtone, teigia, kad pasaulio dėmesį pritraukusia situacija JAV pirmiausia siekia pasinaudoti šalys, kurioms kyla didžiulių iššūkių dėl demokratijos.
„Rusijos pasisakymų negirdėjau, bet įvairios šalys, susiduriančios su labai dideliais demokratijos iššūkiais, tikrai skubėjo pasinaudoti šia proga. Tai yra faktas. Visada nedraugai kluptelėjimu pasinaudos pirmieji“, – Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jis pažymėjo, kad kilę neramumai keičiantis prezidentams nėra tai, kas susilpnintų Lietuvos tikėjimą JAV lyderyste ir jos skleidžiamomis demokratinėmis vertybėmis.
„Kai mes kalbame apie valstybę, kuri šimtmečius buvo statyta, (pasitikėjimą – ELTA) sudrebinti taip greitai… Tada mūsų tikėjimas būtų labai silpnas“, – pažymėjo jis.
Visgi G. Landsbergis neslėpė, kad įvykiai Vašingtone, kai Donaldo Trumpo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų, jį šokiravo.
„Šokiruoja, faktas. Valstybė, kuri yra demokratijos bastionas, yra dabar išbandoma“, – teigė politikas.
Tačiau Lietuvos diplomatijos vadovas nebuvo linkęs dėl neramumų Vašingtone versti kaltės tik prezidentui D. Trumpui. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
„Manau, kad atsakomybės galima ieškoti įvairiose pusėse, yra įvairių šios atsakomybės šaltinių ir socialinių tinklų, kurie padeda konspiracijos teorijoms lengvai plisti ir suburti bendraminčius, kurie tiki kartais sunkiai paaiškinamais dalykais ir paskatina radikaliems žingsniams“, – sakė G. Landsbergis.
Galiausiai konservatorių lyderis vylėsi, kad artimiausiomis savaitėmis aistros JAV nurims.
„Ateinančios savaitės visas šias emocijas nuramins ir šį etapą prisiminsime kaip vieną reikšmingą išbandymą. Galiausiai suprasime, kad ne tik jaunos valstybės yra išbandomos, bet brandžios taip pat“, – teigė G. Landsbergis.
„Aš labai tikiuosi, kad per tas dvi savaites pavyks nurimti ir valstybė žengs į naują gyvenimo etapą. O kas ten atsakingas, aš neabejoju, kad jie patys protingai išsiaiškins“, – pridūrė jis.
Kapitolijus. Wikipedia nuotr.
Lietuvos Prezidentūra, komentuodama kilusius neramumus Vašingtone, teigia, kad JAV šiuo metu laiko teisės viršenybės egzaminą. Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui sakė, kad prezidentas Gitanas Nausėda su nerimu stebėjo trečiadienio įvykius Vašingtone, kai Donaldo Trumpo šalininkai susirėmė su policija ir įsiveržė į Kapitolijų.
„Prezidentas tiki, kad JAV, būdama sena demokratinė valstybė, susitvarkys su šia situacija. JAV laiko teisės viršenybės egzaminą, kaip taikiu būdu perduoti valdžią. Labai tikimės, kad jie šį egzaminą gerai išlaikys“, – sakė A. Skaisgirytė, kartu pažymėdama, kad panašu, jog situaciją pavyko anoje Atlanto pusėje stabilizuoti.
„Gera žinia šį rytą, kad po daugiau kaip 6 valandų pertraukos abeji Kongreso rūmai tęsia rinkikų balsų skaičiavimą ir rinkimų laimėtojo sertifikavimą. Atrodo, kad tvarka atkurta, tačiau labai gaila, kad neapsieita be žmonių aukų, yra sužeistųjų“, – teigė patarėja.
Trečiadienį Vašingtone vykusiame mitinge dalyvaujantys D. Trumpo palaikytojai šturmavo Kapitolijaus kompleksą. Čia JAV įstatymų leidėjai rinkosi į posėdį, išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalei patvirtinti.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
JAV sąjungininkių lyderiai antradienį telefonu kalbėjosi su naujuoju šalies prezidentu Joe Bidenu ir pažadėjo bendradarbiauti.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasveikino J. Bideną, laimėjusį prieš Donaldą Trumpą prieš savaitę vykusiuose prezidento rinkimuose.
„Patikinau juos, kad Amerika sugrįžo. Vėl sugrįšime į žaidimą. Tai jau nebus vien Amerika“, – J. Bidenas sakė žurnalistams Delavere.
Pereinamojo laikotarpio komanda teigė, kad J. Bidenas planuoja bendradarbiauti su Europos šalimis kovoje su COVID-19 protrūkiu bei klimato kaita – tai sritys, kuriose D. Trumpo požiūris smarkiai skyrėsi nuo JAV sąjungininkių požiūrio.
Remiantis pranešimu, išrinktasis prezidentas pagyrė A. Merkel vadovavimą ir paragino „atgaivinti transatlantinius santykius, taip pat ir pasitelkiant NATO bei ES“.
B. Johnsonas, kuris neblogai sutarė su D. Trumpu, su J. Bidenu kalbėjo 20 min. ir vėliau tviterio paskyroje paskelbė besitikįs bendradarbiauti klimato kaitos srityje, kartu „skatinti demokratiją ir atsigauti po pandemijos“.
J. Bideną pasveikino ir Didžiojo septyneto lyderiai, ir tokie artimiausi D. Trumpo sąjungininkai kaip Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu bei Saudo Arabijos princas Mohammedas bin Salmanas.
JAV antradienį pranešė pasiekusios susitarimą su Rusija pratęsti branduolinės ginkluotės mažinimo sutartį „New START“, tačiau Maskva netrukus atmetė JAV sąlygas.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalavo, nors ir nesėkmingai, kad prie sutarties prisijungtų Kinija.
Ši sutartis, pagal kurią JAV ir Rusija gali turėti ne daugiau nei 1 550 branduolinių galvučių kiekviena, baigia galioti vasario 5 d.
Likus trims savaitėms iki prezidento rinkimų, o D. Trumpui apklausose atsiliekant nuo savo varžovo, administracija pabrėžė sieksianti išsaugoti susitarimą neapibrėžtam laikotarpiui.
„Norime pratęsti „New START“ sutartį neapibrėžtam laikotarpiui su sąlyga, kad jie sutiks apriboti – įšaldyti – savo branduolinį arsenalą“, – teigė JAV derybininkas Marshallas Billingsleas.
Tačiau Maskva paskelbė nesutinkanti su tokia sutarties pratęsimo sąlyga.
„Toks pasiūlymas yra nepriimtinas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo komentarą.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ketvirtadienį patikino, kad Vašingtonas darys viską, ką gali, kad Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekis nekeltų grėsmės Europai, skelbia „Reuters“.
„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume, jog dujotiekis nekeltų grėsmės Europai“, – Senato užsienio reikalų komiteto posėdyje kalbėjo M. Pompeo.
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, kad, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelė grėsmė. „Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Sietlo (Vašingtono valstija) policininkai šeštadienį sulaikė 45 riaušių dalyvius. Kaip pranešė tviteryje šio JAV miesto policijos departamentas, traumas patyrė mažiausiai 21 pareigūnas.
Anksčiau policija pranešė apie 25 sulaikytuosius ir tris sužeistus kolegas.
„22 val. (sekmadienio 8 val. Lietuvos laiku) duomenimis, dėl šiandieninių protestų policija sulaikė 45 žmones. 21 pareigūnas nukentėjo nuo (protestuotojų mėtomų) plytų, akmenų ir sprogmenų“, – pareiškė departamento atstovai. Anot jų, vienas policininkas buvo paguldytas į ligoninę dėl kelio traumos, bet dauguma nukentėjusiųjų vėl gali eiti savo pareigas.
Kaip anksčiau pranešė policija, demonstrantai mėtė į pareigūnus pirotechniką, akmenis ir butelius. Daugumai sulaikytųjų pateikti kaltinimai dėl policininkų užpuolimo ir atsisakymo vykdyti valdžios reikalavimus. Vaikant protestuotojus buvo panaudotos specialiosios priemonės. Prie policijos nuovados buvo susprogdintas, kaip spėjama, nedidelės galios sprogstamasis įtaisas. Nukentėjo viena iš pastato sienų.
Ketvirtadienį laikraštis „The Washington Post“ pranešė, jog JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketina nusiųsti į Sietlą papildomų federalinių pajėgų, kurios turėtų kovoti su nusikaltėliais ir įvesti tvarką nesiliaujant masiniams protestams. Liepos 19 d. Sietle mažiausiai 12 policininkų buvo sužeista per susirėmimus su protesto akcijų, kurias suorganizavo judėjimas „Black Lives Matter“ („Tamsiaodžių gyvybės svarbios“), dalyviais.
Sietlo valdžia jau sulaukė JAV federalinės vyriausybės kritikos dėl nesugebėjimo užkirsti kelio riaušėms. Birželį demonstracijų dalyviai paskelbė „autonomine zona“ vieną iš centrinių Sietlo rajonų, pastatė ten dešimtis palapinių ir užtvarų. Pareigūnai į šį rajoną iš esmės nebuvo įsileidžiami. Miesto valdžia jį vėl pradėjo kontroliuoti tik liepos 1 d.
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje JAV miestų po pareigūnų sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija delsia patvirtinti mažiausiai šešis Ukrainos ginklų ir šaudmenų tiekimo užsakymus, pateiktus Amerikos bendrovėms, ketvirtadienį pranešė interneto žiniasklaidos platforma „BuzzFeed“.
„Du Ukrainos pareigūnai, kalbėję su „Buzz Feed News“, mano, kad vėlavimas gali būti susijęs su Kinijos bandymu įsigyti strateginės svarbos Ukrainos aviacijos ir kosmoso technologijų bendrovę, kurį mėgino užblokuoti JAV. Todėl labiau tikėtina, kad Kijevas bus įtrauktas į Pekino ir Vašingtono galios žaidimą“, – rašoma straipsnyje.
Aš nežinau teritorinių Kinijos pretenzijų Rusijai šiandien. Žinau tik, kad Kinija ilgą laiką Čingischano užkariautas teritorijas iki Tolimųjų Rytų imtinai laikė savomis, nes šis užkariautojas paėmė valdžią ir Kinijoje. Tiesa, jo armija „ištirpo” joje, beveik nepalikusi Čingischano kultūrinės įtakos pėdsakų. Rusija užėmė didžiules Čingischano Kinijos teritorijas tuo metu, kai Kinija neturėjo galimybių jas apginti.
Kinijos kariuomenė – ir skaitlinga, ir galinga
Šia proga prisiminiau, kad 1969 m. įvyko virtinė Sovietų Sąjungos ir Kinijos kariuomenių susirėmimų, kurie vos nesibaigė karu tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Sovietų Sąjungos. Nesutarimai dėl sienos virto karine konfrontacija. Konfliktas kilo, kai Kinijos Liaudies Respublikos kariuomenė užėmė Damansko (Ženbao, kin. 珍宝) salą Usūrio upėje, o sovietinė armija kontratakavo.
Staiga padidėjęs teigiamas Kinijos dėmesys Ukrainai, ypač karinėje srityje, nežinant tikrojo Kinijos požiūrio į Izraelio valstybę ir pasaulio žydus apskritai (toje pačioje Ukrainoje šiandien turinčius didžiulę įtaką jos likimui), Lietuvai turėtų būti mažų mažiausiai įdomus saugumo prasme. Įsivaizduokime, kas būtų, jei ukrainiečiai kaip atsvarą grėsmėms iš Rusijos pasirinktų Kiniją, o ne JAV, kurios dažnai įtartinai flirtuoja su Vladimiru Putinu.
Nancy Pelosi. EPA – ELTA nuotr.
JAV Kongreso Atstovų Rūmai šią savaitę balsuos dėl rezoliucijos, kuria siekiama apriboti šalies prezidento Donaldo Trumpo įgaliojimus karinių veiksmų prieš Iraną klausimu. Tai sakoma sekmadienį paskelbtame Amerikos parlamento žemųjų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi laiške įstatymų leidėjams demokratams.
„Šią savaitę Atstovų Rūmai pristatys ir balsuos dėl karinių įgaliojimų rezoliucijos, kad apribotų JAV prezidento karinius veiksmus Irano atžvilgiu. Ši rezoliucija panaši į tą, kurią Senate pateikė senatorius Timas Kaine`as. Ji patvirtina seniai nustatytas Kongreso priežiūros funkcijas ir reikalauja, kad be įstatymų leidėjų pritarimo administracijos inicijuoti kariniai veiksmai Irano atžvilgiu būtų nutraukti per 30 dienų“, – pažymima dokumente.
Kaip pabrėžė savo laiške N. Pelosi, JAV ataka, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis, buvo „provokacinė ir neproporcinga“. „Šie veiksmai sukėlė grėsmę mūsų kariškiams, diplomatams ir kitiems asmenims, skatindami didelę įtampą santykiuose su Iranu. Mūsų, Kongreso narių, svarbiausia priedermė – užtikrinti amerikiečių tautos saugumą. Todėl mes nerimaujame, kad administracija ėmėsi šių veiksmų, nepasitarusi su Kongresu, neatsižvelgdama į Kongreso karinius įgaliojimus, kuriuos garantuoja Jungtinių Valstijų Konstitucija“, – paaiškino N. Pelosi. D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
Apie ataką Pentagonas pranešė sausio 3 d. JAV Kongresas iš anksto nebuvo informuotas apie jos rengimą. Pasak laikraščio „The Washington Post“, oficialiai apie įvykdytą operaciją Baltieji rūmai pranešė įstatymų leidėjams šeštadienį. Leidinio žiniomis, Baltųjų rūmų perduota ataskaita yra įslaptinta, neaišku, ar ji bus paskelbta.
Sekmadienį D. Trumpas tviteryje parašė, kad Jungtinės Valstijos gali smogti Iranui neproporcingai stiprų smūgį, atsakydamos į bet kokius išpuolius prieš Amerikos piliečius ar objektus. Kartu jis pabrėžė nemanąs, kad reikia oficialiai informuoti Kongresą, jei imamasi tokių veiksmų prieš Teheraną.
Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.
Sirijos vyriausybė pasmerkė JAV raketų ataką Bagdado oro uoste, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir sukarintos grupuotės „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al-Muhandisas. Savo ruožtu Sirijos opozicija džiūgavo dėl tokio JAV žingsnio.
Sirija yra „tikra, kad ši baili JAV agresija… tik sustiprins žmonių ryžtą sekti pasipriešinusių kankinių lyderių pėdomis“, Sirijos valstybinė naujienų agentūra citavo šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovą.
Atstovas JAV veiksmus pavadino „rimta padėties eskalacija“ regione ir apkaltino Vašingtoną naudojantis „nusikalstamų grupuočių metodais“.
Neįvardytas pareigūnas tikino, kad smūgis yra „dalis JAV politikos, siekiant sukurti įtampą ir skatinti konfliktus regiono šalyse“.
Q. Soleimani buvo svarbus Sirijos prezidento Basharo al-Assado rėmėjas, Irano generolas padėjo Sirijos lyderiui išsilaikyti valdžioje po 2011 m. prasidėjusio sukilimo.
Jis buvo atsakingas už Irano pajėgų ir musulmonų šiitų sąjungininkių grupuočių operacijas užsienyje, įskaitant ir Siriją. Pats Q. Soleimani dažnai lankydavosi Damaske.
B. al-Assadas penktadienį nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame dėkojo už Q. Soleimani paramą.
„Sirijos žmonės nepamirš, kad jis stovėjo kartu su Sirijos arabų armija. Kankinio Q. Soleimani atminimas amžinai liks Sirijos žmonių sąmonėje“, – laiške rašė B. al-Assadas.
Dėka Irano paramos ir 2015 m. Rusijos pradėtos intervencijos B. al-Assadui pavyko atsikovoti didžiąją dalį Sirijos teritorijos, kurią jis buvo praradęs pilietinio karo pradžioje. Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
Kai kuriose Sirijos teritorijose, kaip Idlibas, kurių nekontroliuoja B. al-Assado režimas, dalis sirų džiūgavo dėl Q. Soleimani žūties, nes jie generolą laiko atsakingu už tūkstančių civilių mirtis.
Per kassavaitinį protestą Idlibo mieste vienas demonstrantas laikė plakatą su tokiu užrašu: „Džiaugiamės dėl teroristo Qasemo Soleimani mirties. Ačiū jums, (D.) Trumpai“.
„Šios puikios naujienos įkvėps mus judėti pirmyn ir, jei pavyks, revoliucija tęsis, revoliucija triumfuos“, – sakė kitas protestuotojas Mohamedas Shkeibas.
Kiti demonstrantai Q. Soleimani žūtį pažymėjo dalydami saldainius.
Savo ruožtu Sirijos opozicinių grupių lyderiai džiaugėsi mirtimi žmogaus, kurį jie laiko atsakingu už tūkstančių civilių žūtis beveik devynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare.
JAV kariai Sirijoje. EPA – ELTA nuotr.
„Svarbiausio Revoliucinės gvardijos nusikaltimų prieš Sirijos ir Irako žmones vykdytojo Qasemo Soleimani nužudymas yra smūgis, kuris įrodo, kad pasaulis yra pajėgus sustabdyti Iraną ir apsaugoti Sirijos civilius, jei jis to nori“, – sakė aukštas Sirijos politinės opozicijos lyderis Nasras Hariri.
Kitas opozicionierius Ahmedas Ramadanas taip pat sveikino JAV sprendimą nukauti Q. Soleimani.
„Sirijos vaikų žudikas buvo nukautas, laisvų Irako žmonių žudikas buvo nukautas“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Ramadanas.
Dviejų Baltųjų rūmų darbuotojų liudijimai kelia susirūpinimą tuo, kad JAV galėjo iškelti sąlygas Ukrainai dėl paramos ir suteikti ją tik tokiu atveju, jei Ukraina imtųsi tirti JAV prezidento Donaldo Trumpo politinio konkurento Joe Bideno veiklą, praneša naujienų agentūra dpa.
Tyrimui dėl prezidento apkaltos vadovaujantis JAV Atstovų rūmų žvalgybos komitetas šeštadienį paskelbė Nacionalinės saugumo tarybos (NSC) darbuotojo Timothy Morrisono ir viceprezidento biuro darbuotojos Jennifer Williams liudijimus.
T. Morrisono suteikta informacija tik padidins spaudimą JAV ambasadoriui ES Gordonui Sondlandui, kuris atsidūrė skandalo epicentre ir viešai liudys trečiadienį.
„Kas galėtų padėti jiems gauti paramą, tai jei vyriausiasis prokuroras paimtų mikrofoną ir praneštų, kad jis pradeda tyrimą dėl „Burisma“, – T. Morrisonas citavo JAV ambasadoriaus ES žodžius Ukrainos atžvilgiu. „Burisma“ – tai įmonė, kurios valdybos nariu buvo Joe Bideno sūnus Hunteris.
Kitaip nei kiti liudytojai, T. Morrisonas teigė, kad liepos 25 d. vykęs telefono pokalbis tarp D. Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio jam nesukėlė įtarimų dėl kažko nelegalaus ar netinkamo.
Tačiau po kelių savaičių jis suprato, kad veikė paralelinis diplomatinis kanalas, kuriame dalyvavo ir G. Sondlandas, spaudęs Ukrainą dėl tyrimo.
Respublikonų rėmėjai veikiausiai T. Morrisono liudijimą pateiks kaip įrodymą, kad D. Trumpas nepadarė nieko bloga.
Tuo metu demokratai dėmesį atkreips į kitus šio liudijimo aspektus. Pavyzdžiui, neaiškų T. Morrisono susirūpinimą tuo, kad nutekėjusi informacija apie pokalbį būtų žalinga, dėl ko ji buvo apribota.
Krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza lapkričio 4–8 dienomis lankysis Vašingtone ir susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnais, atsakingais už kibernetinį saugumą. Susitikimuose su gynybos, užsienio ir vidaus reikalų bei energetikos departamentų atstovais viceministras aptars dvišalį bendradarbiavimą kibernetikos srityje, tarptautinius kibernetinio saugumo klausimus.
Susitikimuose, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, taip pat daug dėmesio bus skiriama Kaune steigiamam Regioniniam kibernetinės gynybos centrui, kuriame, planuojama, kartu su lietuviais ir amerikiečiais kartu dirbs ukrainiečiai ir kartvelai. Planuojama, kad regioninis centras visiškus operacinius pajėgumus pasieks 2021 metais.
Su JAV taip pat bus aptartas bendradarbiavimas užtikrinant 5G tinklų saugumą, galimos rizikos valdymo priemonės. Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, yra atlikusi nacionalinių rizikų vertinimą, iki metų pabaigos ES planuoja parengti bendras rekomendacijas dėl rizikų, susijusių su 5G tinklais, valdymo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas paneigė Irano žvalgybos duomenis, kad Islamo Respublikoje buvo atskleistas Centrinės žvalgybos agentūros (CIA) tinklas. Tai yra žlungančio „religinio režimo“, kuris nežino, ko griebtis, melas ir propaganda, pirmadienį tviteryje rašė D. Trumpas.
Irano slaptoji tarnyba prieš tai paskelbė atskleidusi JAV žvalgybos tinklą.
Suimta 17 agentų, sakė Irano slaptosios tarnybos kovos su šnipinėjimu skyriaus vadovas. Kai kuriems jų gresia mirties bausmė.
Augant įtampai su Iranu, JAV siųs į Artimuosius Rytus dar 1 tūkst. karių, vėlai pirmadienį paskelbė JAV gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas, informuoja BBC.
P. Shanahano teigimu, papildomi kariai siunčiami, reaguojant į „priešišką Irano pajėgų elgesį“.
JAV gynybos sekretorius tvirtino, kad „JAV nesiekia konflikto su Iranu“, tačiau pridūrė, kad tokių veiksmų imamasi, „siekiant užtikrinti mūsų karinio personalo, dirbančio visame regione, saugumą ir gerovę“.
Pasak P. Shanahano, neseniai Irano įvykdytos atakos patvirtina patikimą žvalgybinę informaciją, gautą apie priešišką Irano pajėgų ir jų įgaliotų grupuočių elgesį.
Be kita ko, JAV karinis jūrų laivynas pirmadienį paskelbė naujas nuotraukas, kurios, jo teigimu, susieja Iraną su praėjusią savaitę įvykdytu dviejų tanklaivių užpuolimu Omano įlankoje.
Įtampa tarp JAV ir Irano pradėjo didėti pernai, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 m. pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Sudarius susitarimą, Irano urano atsargos buvo sumažintos 98 proc., iki 300 kg, ir uždrausta šį kiekį viršyti iki 2031 metų.
Pagal susitarimą, Iranui buvo leista sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, ir už tai Iranui buvo atšauktos sankcijos.
Tačiau pernai JAV vienašališkai pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui sankcijas, laipsniškai tas sankcijas griežtindamos. Be to, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, šiemet gegužę JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
Šių metų gegužę Iranas taip pat paskelbė, kad nustos laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą. Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per ateinančias 10 dienų – iki birželio 27 dienos – Irano mažaiprisodrinto urano atsargosperžengs 300 kilogramų ribą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė apie susitarimą panaikinti Jungtinių Valstijų tarifus plieno ir aliuminio importui iš Kanados bei Meksikos, o tai sumažino įtampą tarp kaimynių, kuri buvo užblokavusi naująjį Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą.
D. Trumpas informavo besidžiaugiantis ką tik pasiektu susitarimu su Kanada ir Meksika bei teigė parduosiantis produktus šiose šalyse.
Jo pranešimas paskelbtas praėjus kelioms akimirkoms po Kanadoje pateikto teksto, kad Otava ir Vašingtonas susitarė panaikinti JAV tarifus plienui ir aliuminiui bei Kanados atsakomąsias priemones per daugiau negu dvi dienas.
Meksika patvirtino, jog su Jungtinėmis Valstijomis taip pat pasiekė panašų susitarimą.
Pasak JAV prekybos sekretoriaus Wilburo Rosso, D. Trumpo strategija veikia, nes tarifai padeda šalies plieno bei aliuminio gamintojams.
Pernai buvo įvesti 25 proc. Jungtinių Valstijų tarifai plienui. Aliuminiui pritaikytos 10 proc. priemonės. Jos tapo pagrindine kliūtimi naujajam Šiaurės Amerikos prekybos paktui, dėl kurio susitarta praėjusiais metais. Susitarimas buvo pasiektas tarp trijų šalių.
Kanada ir Meksika iš pradžių bandė išvengti D. Trumpo įvestų JAV tarifų, naudodamos nacionalinio saugumo argumentą. Tarifai yra dalis prezidento prekybos taktikos.
Vis dėlto Jungtinės Valstijos sulaukė atsakomųjų priemonių savo produktams.
Netgi vyriausybėms susitarus dėl peržiūrėto laisvosios prekybos susitarimo, tarifai išliko, bet Otavos ir Meksikos pareigūnai pareiškė, kad nepasirašys sutarties, kol Vašingtonas nepanaikins priemonių metalams.
Pagal susitarimą Kanada ir Meksika atsisakys visų skundų prieš JAV Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).
Remiantis Jungtinių Valstijų prekybos atstovo biuru, susitarimas suteikia agresyvaus monitoringo mechanizmą ir galimybę išvengti plieno bei aliuminio importo šuolio.
JAV tarifai plienui ir aliuminiui iš Europos lieka galioti, kartu su Europos Sąjungos atsakomosiomis priemonėmis. Tokios šalys kaip Pietų Korėja priėmė eksporto kvotas, kad išvengtų tarifų.
Jungtinės Valstijos dirbtinai kuria kaltinimus, kad Kinija verčia įmones perduoti technologijas mainais už prieigą prie rinkos, o tai yra naujausias posūkis prekybos kare.
Šią savaitę Kinija paskelbė, kad atsakys į Vašingtono žingsnį padidinti tarifus 200 mlrd. JAV dolerių Pekino importui. Jungtinės Valstijos skundžiasi, jog Pekinas padarė labai nedaug, kad sumažintų JAV nerimą dėl intelektualinės nuosavybės vagysčių ir priverstinio technologijų perdavimo Kinijos firmoms.
Remiantis antros pagal dydį pasaulio ekonomikos žiniasklaida, Kinija niekada nevertė JAV įmonių perduoti technologijų ir šis teiginys yra pasenęs bei nemadingas argumentas, kurį naudoja kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose, siekdami sustabdyti Pekino plėtrą.
Pasak spaudos šaltinių, JAV argumentas dėl priverstinio technologijų perdavimo gali būti apibūdinamas kaip tiesiog sufabrikuotas. Jungtinės Valstijos kol kas nesugebėjo pateikti jokių įrodymų šiems teiginiams paremti.
Žiniasklaidos teigimu, JAV gerokai pasipelnė iš savanoriško bendradarbiavimo technologijų srityse ir vien 2016 metais uždirbo 7,96 mlrd. dolerių iš intelektualinės nuosavybės naudojimo mokesčių.
Vašingtono nerimą kursto greitas Kinijos mokslinių tyrimų ir plėtros galimybių augimas.
Gilėjantis ginčas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų suerzino investuotojus ir sukrėtė pasaulines finansų rinkas. Jungtinių Valstijų teigimu, derybos turėtų greitai baigtis, bet Kinija tikina, kad jų data dar nėra nustatyta ir Vašingtonas turėtų parodyti šiek tiek nuoširdumo, jeigu nori naujo jų etapo pradžios.
Kinijos valstybinė naujienų agentūra apkaltino JAV pasaulinės hegemonijos įvedimu ir teigė, kad Vašingtonas pasauliniame prekybos kare nukentės labiau negu Kinija.
Pasak jos, palyginti su Kinija, Jungtinės Valstijos yra labiau priklausomos nuo užsienio rinkų ir tarptautinių ekonominių santykių. Be to, JAV itin pažeidžiamos dėl pasaulinių ekonominių sukrėtimų.
Kinija pažymi, kad jeigu Jungtinės Valstijos nuolat kurstys prekybos ginčus, tai pakenks pasaulio rinkoms, o pasekmių neišvengs ir didžiausia pasaulio ekonomika.
