Augant įtampai su Iranu, JAV siųs į Artimuosius Rytus dar 1 tūkst. karių, vėlai pirmadienį paskelbė JAV gynybos sekretoriaus pareigas einantis Patrickas Shanahanas, informuoja BBC.
 
P. Shanahano teigimu, papildomi kariai siunčiami, reaguojant į „priešišką Irano pajėgų elgesį“.
 
JAV gynybos sekretorius tvirtino, kad „JAV nesiekia konflikto su Iranu“, tačiau pridūrė, kad tokių veiksmų imamasi, „siekiant užtikrinti mūsų karinio personalo, dirbančio visame regione, saugumą ir gerovę“.
 
Pasak P. Shanahano, neseniai Irano įvykdytos atakos patvirtina patikimą žvalgybinę informaciją, gautą apie priešišką Irano pajėgų ir jų įgaliotų grupuočių elgesį.
 
Be kita ko, JAV karinis jūrų laivynas pirmadienį paskelbė naujas nuotraukas, kurios, jo teigimu, susieja Iraną su praėjusią savaitę įvykdytu dviejų tanklaivių užpuolimu Omano įlankoje.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano pradėjo didėti pernai, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 m. pasiekto daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Sudarius susitarimą, Irano urano atsargos buvo sumažintos 98 proc., iki 300 kg, ir uždrausta šį kiekį viršyti iki 2031 metų.
 
Pagal susitarimą, Iranui buvo leista sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, ir už tai Iranui buvo atšauktos sankcijos.
 
Tačiau pernai JAV vienašališkai pasitraukė iš daugiašalio susitarimo ir atnaujino Iranui sankcijas, laipsniškai tas sankcijas griežtindamos. Be to, tvirtindamos apie Irano keliamą grėsmę, šiemet gegužę JAV pasiuntė į Artimuosius Rytus karo laivus ir bombonešius.
 
Šių metų gegužę Iranas taip pat paskelbė, kad nustos laikytis kai kurių įsipareigojimų pagal 2015 metais pasiektą daugiašalį branduolinį susitarimą. Pirmadienį Iranas pareiškė, kad per ateinančias 10 dienų – iki birželio 27 dienos – Irano mažai prisodrinto urano atsargos peržengs 300 kilogramų ribą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 04:00

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pranešė apie susitarimą panaikinti Jungtinių Valstijų tarifus plieno ir aliuminio importui iš Kanados bei Meksikos, o tai sumažino įtampą tarp kaimynių, kuri buvo užblokavusi naująjį Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimą. 

D. Trumpas informavo besidžiaugiantis ką tik pasiektu susitarimu su Kanada ir Meksika bei teigė parduosiantis produktus šiose šalyse. 

Jo pranešimas paskelbtas praėjus kelioms akimirkoms po Kanadoje pateikto teksto, kad Otava ir Vašingtonas susitarė panaikinti JAV tarifus plienui ir aliuminiui bei Kanados atsakomąsias priemones per daugiau negu dvi dienas. 

Meksika patvirtino, jog su Jungtinėmis Valstijomis taip pat pasiekė panašų susitarimą. 

Pasak JAV prekybos sekretoriaus Wilburo Rosso, D. Trumpo strategija veikia, nes tarifai padeda šalies plieno bei aliuminio gamintojams. 

Pernai buvo įvesti 25 proc. Jungtinių Valstijų tarifai plienui. Aliuminiui pritaikytos 10 proc. priemonės. Jos tapo pagrindine kliūtimi naujajam Šiaurės Amerikos prekybos paktui, dėl kurio susitarta praėjusiais metais. Susitarimas buvo pasiektas tarp trijų šalių. 

Kanada ir Meksika iš pradžių bandė išvengti D. Trumpo įvestų JAV tarifų, naudodamos nacionalinio saugumo argumentą. Tarifai yra dalis prezidento prekybos taktikos. 

Vis dėlto Jungtinės Valstijos sulaukė atsakomųjų priemonių savo produktams. 

Netgi vyriausybėms susitarus dėl peržiūrėto laisvosios prekybos susitarimo, tarifai išliko, bet Otavos ir Meksikos pareigūnai pareiškė, kad nepasirašys sutarties, kol Vašingtonas nepanaikins priemonių metalams. 

Pagal susitarimą Kanada ir Meksika atsisakys visų skundų prieš JAV Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO). 

Remiantis Jungtinių Valstijų prekybos atstovo biuru, susitarimas suteikia agresyvaus monitoringo mechanizmą ir galimybę išvengti plieno bei aliuminio importo šuolio. 

JAV tarifai plienui ir aliuminiui iš Europos lieka galioti, kartu su Europos Sąjungos atsakomosiomis priemonėmis. Tokios šalys kaip Pietų Korėja priėmė eksporto kvotas, kad išvengtų tarifų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.19; 07:00

Jungtinės Valstijos dirbtinai kuria kaltinimus, kad Kinija verčia įmones perduoti technologijas mainais už prieigą prie rinkos, o tai yra naujausias posūkis prekybos kare. 

Šią savaitę Kinija paskelbė, kad atsakys į Vašingtono žingsnį padidinti tarifus 200 mlrd. JAV dolerių Pekino importui. Jungtinės Valstijos skundžiasi, jog Pekinas padarė labai nedaug, kad sumažintų JAV nerimą dėl intelektualinės nuosavybės vagysčių ir priverstinio technologijų perdavimo Kinijos firmoms.

Remiantis antros pagal dydį pasaulio ekonomikos žiniasklaida, Kinija niekada nevertė JAV įmonių perduoti technologijų ir šis teiginys yra pasenęs bei nemadingas argumentas, kurį naudoja kai kurie žmonės Jungtinėse Valstijose, siekdami sustabdyti Pekino plėtrą.

Pasak spaudos šaltinių, JAV argumentas dėl priverstinio technologijų perdavimo gali būti apibūdinamas kaip tiesiog sufabrikuotas. Jungtinės Valstijos kol kas nesugebėjo pateikti jokių įrodymų šiems teiginiams paremti.

Žiniasklaidos teigimu, JAV gerokai pasipelnė iš savanoriško bendradarbiavimo technologijų srityse ir vien 2016 metais uždirbo 7,96 mlrd. dolerių iš intelektualinės nuosavybės naudojimo mokesčių.

Vašingtono nerimą kursto greitas Kinijos mokslinių tyrimų ir plėtros galimybių augimas. 

Gilėjantis ginčas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų suerzino investuotojus ir sukrėtė pasaulines finansų rinkas. Jungtinių Valstijų teigimu, derybos turėtų greitai baigtis, bet Kinija tikina, kad jų data dar nėra nustatyta ir Vašingtonas turėtų parodyti šiek tiek nuoširdumo, jeigu nori naujo jų etapo pradžios.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra apkaltino JAV pasaulinės hegemonijos įvedimu ir teigė, kad Vašingtonas pasauliniame prekybos kare nukentės labiau negu Kinija.

Pasak jos, palyginti su Kinija, Jungtinės Valstijos yra labiau priklausomos nuo užsienio rinkų ir tarptautinių ekonominių santykių. Be to, JAV itin pažeidžiamos dėl pasaulinių ekonominių sukrėtimų.

Kinija pažymi, kad jeigu Jungtinės Valstijos nuolat kurstys prekybos ginčus, tai pakenks pasaulio rinkoms, o pasekmių neišvengs ir didžiausia pasaulio ekonomika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.19; 05:00

Po JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio ataskaitos Rusija nori siekti geresnių santykių su JAV, praneša agentūra „Reuters“.

Vis dėlto pirmąjį žingsnį turi žengti vyriausybė Vašingtone, pirmadienį pareiškė Kremlius. Jis teigė negalintis komentuoti ataskaitos, nes jos neturi, tačiau kartu pažymėjo, kad Rusija niekuomet nesikišo į kitų šalių vidaus reikalus ar rinkimus.

R. Muelleris tyrė Rusijos kišimąsi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus ir galimus ryšius su dabartinio prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos štabu. Remiantis savaitgalį paskelbta ataskaita, nerasta įrodymų, kad prezidentas D. Trumpas per rinkimų kampaniją būtų susimokęs su Rusija. Be to, nėra pakankamai duomenų, kad prezidentas trukdė teisingumui. Vis dėlto pastaruoju klausimu R. Muelleris prezidento visiškai neišteisino.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.26; 06:13

JAV valstybės sekretorius M. Pompeo. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo antradienį tvirtai gynė JAV užsienio politiką, tvirtindamas, kad Vašingtonas kuria pasaulio tvarką, kuria siekia kovoti su Rusijos, Kinijos ir Irano vykdomais ciniškais pažeidimais.

Viešėdamas Briuselyje buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovas atkirto kritikams europiečiams, kaltinantiems JAV pakertant tarptautinių institucijų pamatus, sakydamas, kad prezidentas Donaldas Trumpas tiesiog stengiasi sugrąžinti Amerikai tradicinį lyderės vaidmenį.

M. Pompeo paragino JAV sąjungininkes prisidėti prie D. Trumpo pastangų ir nuoširdžiai įvertinti, ar tokios institucijos, kaip Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išties tarnauja jų piliečių interesams.

„Blogi veikėjai išnaudojo mūsų lyderystės trūkumą savo tikslams pasiekti, – Briuselyje susirinkusiems diplomatams sakė M. Pompeo. – Tai – Amerikos atsitraukimo pasekmė. Prezidentas Trumpas yra pasiryžęs tai pakeisti.“

Šią kalbą M. Pompeo pasakė NATO užsienio reikalų ministrams susitikus aptarti padėties po Rusijos ir Ukrainos laivų konfrontacijos Kerčės sąsiauryje ir ant plauko pakibusios svarbios Šaltojo karo laikų sutarties.

JAV sprendimas pasitraukti iš 1987 metais pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties paskatino kaltinimus Vašingtonui, kad taip jis griauna Europos saugumo pamatą.

Tačiau M. Pompeo patikino, kad Vašingtonas paprasčiausiai imasi veiksmų tam, kad patobulintų arba nutrauktų „pasenusius arba kenksmingus“ susitarimus, neatitinkančius JAV ir jų partnerių interesų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.05; 05:00

Andrew Bankomb / Independent

„Visuomeninis aktyvistas Noamas Chomskis, turintis daugelio metų stažą, apkaltino Izraelį, kad šis „nesivaržydamas“ kišasi į JAV elektorinę politiką, ir tas kišimasis daug kartų pranoksta bet kokias pastangas, kurias, galimas dalykas, yra dėjusi Rusija“, – rašo Independent žurnalistas Endiu Bankombas.

89-rių metų mokslininkas lingvistas Chomskis „apkaltino daugelį žiniasklaidos priemonių susitelkimu į antraeiles, jo manymu, temas ir ignoravimu tokių klausimų, kaip klimato kaita, „grėsminga mūsų egzistencijai, o taip pat sakė, kad daugelyje šalių tapo „pajuokos objektu“ Amerikos žiniasklaidos susitelkimas į numanomą Rusijos kišimąsi 2016 metais“, – sakoma straipsnyje.

„Visų pirma, jeigu jūs domitės užsienio kišimusi į mūsų rinkimus, tai viskas, ką, galimas dalykas, padarė rusai, beveik nesiskaito, beveik nenusveria svarstyklių lėkštės, palyginus su tuo, ką kita valstybė daro atvirai, nesivaržydama ir smarkiai remiama“, – sakė Chomskis.

Interviu leidiniui Democracy Now jis pridūrė: „Izraelio kišimasis į rinkimus JAV kolosoliai pranoksta viską, ką, galimas dalykas, darė rusai, aš turiu omeny, net iki tokio laipsnio, kad Izraelio ministras pirmininkas Netanjahu ateina tiesiai į Kongresą, net neinformuodamas prezidento, ir kalbasi su Kongresu aidint kurtinantiems plojimams, kad pabandytų pakirsti prezidento politiką: tai, kas atsitiko su Obama ir Netanjahu 2015 metais?“

Laikraštis primena, kad 2015 metų kovą, pakviestas JAV Atstovų rūmų spikerio, Netanjahu pasakė Kongrese kalbą apie branduolinį susitarimą su Iranu, kuris tuo momentu dar nebuvo pasirašytas. Jis tiksliai leido suprasti, kad pasisako prieš tokį susitarimą.

„Argi Putinas buvo atvažiavęs, kad kreiptųsi į Kongresą abejų rūmų posėdyje, bandydamas paraginti juos pasukti JAV kursą 180 laipsnių, net neinformavęs prezidento? – klausė Chomskis. – Ir tai tik maža kruopelytė tos dominuojančios įtakos?.

Šaltinis: The Independent

2018.08.03; 08:17

Marija Butina

Polly Mosendz, Greg Farrell, IIya Archipov / Bloomberg

Anot teismo dokumentų, Rokfelerių klano atžala Džordžas O‘Nilas-jaunesnysis, galimas dalykas, padėjo Marijai Butinai kurti slaptą ryšio liniją su Kremliumi, praneša Bloomberg‘o žurnalistai Poli Mosendz, Gregas Farelas ir Ilja Archipovas.

O‘Nilas, 68-rių skulptorius ir konservatorių geradėjas, surengė privačią vakarienę Vašingtone Rusijos aukštų asmenų delegacijai, kuri 2017 metų vasario pradžioje atvyko į miestą Maldos pusryčių. Apie tai O‘Nilas pernai papasakojo Bloomberg‘ui viešai, pažymi publikacijos autoriai. Pasak jo, per vakarienę rusai susitiko su dviem kongresmenais respublikonais ir kitais žymiais konservatoriais.

O‘Nilas pranešė, kad renginys buvo orientuotas į konstruktyvaus dialogo palaikymą bei kovą su rusofobija. „Tačiau kai kurie atėję vakarienės rusai turėjo kenkėjiškesnių ketinimų, tvirtina dabar Amerikos prokurorai iš nacionalinio saugumo skyriaus. O‘Nilas galėjo – sąmoningai ar ne – padėti Butinai sprendžiant jos užduotį – įkurti neoficialų ryšio kanalą tarp Kremliaus ir vedančiųjų respublikonų“, – perduoda žurnalistai.

Viename elektroniniame laiške Butina rašė, kad maždaug dešimties žmonių delegaciją sudarys  Kremliui artimi „labai įtakingi“ žmonės. Tarp jų buvo Vladimirui Putinui artimas Aleksandras Toršinas, patikslina straipsnyje. Vėliau, anot kito laiško, Butina rašė – manoma, jog O‘Nilui, prašė padėkoti jam už „nuostabią vakarienę“. Ji pridūrė: „Mano brangusis Prezidentas gavo signalą apie jūsų organizacines iniciatyvas, jūsų konstruktyvų ir malonų dėmesį rusams“.

Bloomberg‘o žurnalistai praneša, kad papildomos rusų delegacijos vizito į Vašingtoną detalės surašytos penkių dienų kelionės tvarkaraštyje, kurio apačioje nurodyta Butinos pavardė ir telefonas. Vašingtone delegatai turėjo apsilankyti privačioje rusų ir amerikiečių vakarienėje sausio 31 dieną, Maldos pusryčiuose, o taip pat vakarienėje su pusryčių organizatoriais.

„Pakviestiems vakarienei sausio 31-ąją rusams buvo pateiktas ir maždaug dešimties amerikiečių sąrašas, su kuriais jie gali tikėtis ten susitikti. Jis buvo papildytas biografijos punktais rusų kalba ir daugumos dalyvių spalvotomis fotografijomis. Kas sudarė svečių sąrašą, neaišku“, – rašo straipsnio autoriai.

„Sąrašo priekyje O‘Nilas ir jo žmona, po jo eina Atstovų rūmų narys nuo Kalifornijos Dana Rorabacher, kuris, kaip pažymima aprašyme, pritaria Krymo aneksijai. Sąrašo pabaigoje Polas Eriksonas, kuris laikomas „Amerikos piliečiu 1“, visur figūruojantis Butinos dokumentuose. Aprašyme rusų kalba Eriksonas pavadintas Trumpo administracijos patarėju. Ar jis buvo tokioje pozicijoje, neaišku“, – pastebi Bloomberg‘o žurnalistai.

„Tarp kitų, patekusių į sąrašą, – Atstovų rūmų narys nuo Kentukio respublikonas Tomas Masis („pritaria rusų ir amerikiečių dialogui“, pažymėta sąraše) ir Holivudo režisierius Ronaldas Maksvelas („svarstomas kultūros ministerijos vadovo pareigoms prie Donaldo Trumpo“, „svajoja nufilmuoti filmą apie Stalino eros represijas“)“, – rašo straipsnio autoriai. Pagal dokumentus, rusų delegacijai vadovavo Toršinas.

„Anot teismo dokumentų, manoma, kad O‘Nilas pradėjo megzti Butinos ir žymių konservatorių kontaktus 2016 metų kovą, kai išaiškėjo, kad Trumpas taps Respublikonų partijos kandidatu į prezidento postą, – sakoma publikacijoje – Tuo pačiu metu Butina, anot teismo dokumentų, parašė dviem amerikiečiams – laikoma, kad Eriksonui ir O‘Nilui, – kad ji norėtų 2016 metų gegužės pabaigoje surengti Vašingtone ir Niujorke keletą „draugystei ir dialogui“ skirtų vakarienių“.

Viename laiške Butina rašė, kad Toršinas patvirtino esąs suinteresuotas „mūsiškiu rusų ir amerikiečių projektu“ ir kad Putino administracijos narys pritarė „tokiam komunikacijos kanalui“.

2016 metų rugsėjy Butina vėl parašė tiems dviem amerikiečiams, ragindama surengti dar vieną vakarienę Vašingtone spalio pradžioje. Ji įvyko lapkričio 4-ąją, ir tą pačią dieną, kaip spėjama, Eriksonas parašė savo pažįstamam, kad dalyvauja „kuriant labai konfidencialią ryšio liniją tarp Kremliaus ir pagrindinių lyderių“ respublikonų per organizaciją, ginančią teisę turėti ginklą. Laikoma, kad ta organizacija – Nacionalinė šaulių asociacija, sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis – Bloomberg

2018.07.30; 06:15

Krymo žemėlapis

Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo kolegos iš Rusijos Vladimiro Putino susitikimą Baltieji rūmai pabrėžė, kad JAV nesitaikys su Rusijos įvykdyta Krymo aneksija. „Mes nepripažįstame Rusijos mėginimo aneksuoti Krymą“, – Vašingtone pareiškė D. Trumpo atstovė Sarah’a Sanders.

Sankcijos Maskvai, kurias Vašingtonas paskelbė dėl aneksijos, bus išlaikytos tol, kol Rusija grąžins Krymą Ukrainai, pridūrė ji.

D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savaitgalį užsiminė, kad JAV gali svarstyti apie savo pozicijos dėl Krymo pakeitimą. Pieš tai D. Trumpas kategoriškai neatmetė galimybės pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Atsakydamas į reporterių klausimą, ar jis nori atsisakyti aneksijos pasmerkimo, D. Trumpas praėjusią savaitę išsisukinėdamas teigė: „Mes pažiūrėsime“.

Ukrainos Krymo pusiasalį kaimynė Rusija aneksavo 2014 metų kovą. Prieš tai po kelis mėnesius trukusių smurtinių protestų, kurie nusinešė per 100 gyvybių, nuo valdžios buvo nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Rusijos daliniai galiausiai Simferopolyje užėmė Krymo parlamentą ir kitas strategiškai svarbias pusiasalio vietas.

Ginčytiname referendume dauguma pusiasalio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Tačiau aneksijos nepripažįsta praktiškai nė viena šalis.

D. Trumpas ir V. Putinas turėtų susitikti liepos 16-ąją Suomijos sostinėje Helsinkyje. Rusijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad Krymas nebus pokalbių tema. V. Putinas ne kartą pareiškė, kad pusiasalis yra neatskiriama Rusijos dalis, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.03; 19:07

Lietuvos ambasadoje Vašingtone apsilankė laisvės kovų dalyvis J. Jakavonis-Tigras. URM nuotr.

Lietuvos ambasadoje Vašingtone apsilankė JAV viešintis Lietuvos laisvės kovų dalyvis, buvęs Lietuvos partizanų ryšininkas ir Adolfo Ramanausko-Vanago adjutantas Juozas Jakavonis-Tigras.

„Simboliška Jus priimti čia, Lietuvos žemės lopinėlyje Amerikoje, kuris visus okupacijos metus išliko Lietuvos dalimi, mūsų valstybingumo simboliu ir mūsų tautos laisvės viltimi“, – susitikime su lietuvių bendruomenės atstovais sakė Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Rolandas Kriščiūnas.

Gedulo ir vilties dienos išvakarėse vykusio susitikimo metu tylos minute buvo pagerbtas tremtinių, partizanų, politinių kalinių ir visų žuvusių už Lietuvos laisvę atminimas. Prisijungiant prie Lietuvoje jau trečius metus rengiamos akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ simboliškai buvo perskaityti tremtinių vardai ir pavardės.

Buvęs partizanas J. Jakavonis-Tigras susitikimo ambasadoje metu papasakojo savo gyvenimo istoriją, prisiminė savo bendravimą su A. Ramanausku-Vanagu, pasidalino skaudžiausiomis akimirkomis, kuomet buvo suimtas ir kankintas.

J. Jakavonis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi ir Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.16; 18:33

JAV prezidento Donaldo Trumpo vyriausybė svarsto tiekti ginklus Ukrainai. Nuspręsta suteikti šaliai „geresnius gynybinius pajėgumus“, Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovė Heather Nauert. Taip esą norima paremti Ukrainos pastangas ginti savo suverenumą ir teritorinį integralumą bei užkirsti kelią tolesnėms agresijoms.

Pasak stoties „ABC News“, JAV vyriausybė planuoja tiekti šaliai prieštankinių raketų.

Šis žingsnis gali dar labiau paaštrinti ir taip įtemptus santykius tarp JAV ir Rusijos. Rytų Ukrainoje jau daugiau kaip trejus metus vyriausybiniai daliniai kaunasi su Maskvos remiamais separatistais. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. 2015 metais sutartas taikos planas įgyvendinamas labai vangiai. Abi pusės trečiadienį susitarė dėl paliaubų žiemos švenčių dienomis.

H. Nauert pareiškė, kad JAV parama yra grynai gynybinio pobūdžio. Ukraina esą yra suvereni valstybė ir turi teisę gintis.

Parduodant ginklus kitoms šalims reikalingas JAV Kongreso pritarimas. Tačiau tikėtina, kad tam bus duotas leidimas. Senatoriai, pavyzdžiui, respublikonas Johnas McCainas jau seniai spaudžia aprūpinti Ukrainą ginklais. D. Trumpo pirmtako Baracko Obamos vyriausybė tai atmetė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.24; 00:02

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu su JAV kolega Donaldu Trampu (Donald Trump) antradienį ragino siekti politinio sprendimo Sirijos pilietiniame kare. V. Putinas per pokalbį pabrėžė, kad turi būti išlaikytas Sirijos suverenumas, nepriklausomybė ir teritorinis integralumas, pranešė Kremlius. Esą turi būti pasiektas politinis susitarimas, paremtas principais, dėl kurių būtų susitarta derybų procese Sirijoje, informuoja agentūra „Reuters“.

JAV vyriausybė patvirtino buvus pokalbio aukščiausiu lygiu. Baltųjų rūmų duomenimis, pokalbis truko maždaug valandą. Taip pat buvo kalbama apie Ukrainą, Iraną, Šiaurės Korėją ir Afganistaną.

Rusija yra svarbiausia Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al Assad) sąjungininkė. Tuo tarpu JAV bendradarbiauja su Sirijos sukilėliais – B. Asado priešininkais, kad drauge su tarptautiniu kariniu aljansu įveiktų radikalią grupuotę „Islamo valstybė“ (IS). JAV, be to, reikalauja B. al Asado atsistatydinimo. JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas (Rex Tillerson) neseniai pabrėžė, kad B. al Asadas ir jo šeima naujoje Sirijoje nevaidins jokio vaidmens.

Trečiadienį Rusijoje įvyks V. Putino susitikimas su Turkijos ir Irano prezidentais Redžepu Taipu Erdoganu (Recep Tayyip Erdogan) ir Hasanu Ruhani (Hassan Rouhani). Turkija ir Iranas Sirijoje remia skirtingas konflikto šalis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.22; 06:00

2016 metų sausį buvo sučiuptas neįvardytas „Amerikos valstybės tarnautojas, kuris dirbo, bazuodamasis Amerikos konsulate“ Kinijos didmiestyje Čendu, rašo Politico apžvalgininkė Eli Votkins.

Kinijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai civiliais drabužiais sučiupo jį Čendu  gatvėje. „Jie nuvežė belaisvį, kurį laikė CŽV bendradarbiu, į kažkokį saugumo tarnybos objektą, kur keletą valandų tardė, o tai pat, pasak vieno Amerikos valdininko, filmavo vaizdo kamera jo prisipažinimą įvykdžius kažkokius (nepatikslinama) išdavystės aktus JAV vyriausybės interesais.

Tik kitos dienos ankstyvą rytą kiti JAV valstybės tarnautojai (kolegos kinai ne iš karto juos informavo apie konsulato bendradarbio sučiupimą) atvyko jo gelbėti. Pagaliau jis buvo paleistas, perduotas jų priežiūrai, o netrukus jis buvo evakuotas iš Kinijos“, – sakoma straipsnyje.

„Ir Kinijos, ir Amerikos oficialūs asmenys tylėjo apie šį kol kas spaudoje nenušviestą incidentą, kurį aprašė ir patvirtino leidiniui Politico daugybė JAV oficialių asmenų“, – sakoma straipsnyje.

„Amerikos valstybės tarnautojų nuomone, pagrobimas tapo neįtikėtinai įžūliu žingsniu ilgai „rusenančiame“ Vašingtono ir Pekino šnipų žaidime, kurį neseniai užtemdė Rusija, pademonstravusi naują agresyvumą. Bet Amerikos valstybės tarnautojai ir sinologai (Kinijos reikalų specialistai) sako, kad dvi šalys dalyvauja, greičiausiai, tokioje pat aršioje, nors ir daug mažiau žinomoje šnipų kovoje“, – perduoda Votkins.

„Kinai niekur nedingo, – sakė neįvardytas kontržvalgybininkas, neseniai pasitraukęs iš valstybės tarnybos. – Tai, kas tiesiog dabar dedasi santykiuose su Rusija, smarkiai atitraukia mus nuo Kinijos“.

Straipsnyje minimi keli amerikiečiai (buvę CŽV bendradarbiai, Valstybės departamento bendradarbė ir buvęs studentas), apkaltinti perdavę valstybės paslapčių Kinijai arba bandę tai padaryti.

Lygindama požiūrius, straipsnio autorė rašo: „Ten, kur Maskva trypčioja, Pekinas vaikščioja pirštų galiukais – susitelkia daugiausia į ekonominių paslapčių vagystes ir, kiek žinoma, nebando paveikti elektorato politinio gyvenimo JAV“.

„Jungtinėms Valstijoms Kinija – svarbi, tegul ir nepatikima partnerė, tuo labiau, kad Donaldas Trumpas prašo Pekino padėti pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinę programą. Be to, Amerikos korporacijos, kurios nelabai domisi nuleipusia Rusijos ekonomika, nori gerų santykių su Kinija – potencialia rinka, kur per milijardą vartotojų“, – sakoma straipsnyje.

„Tai žymiai subtilesnės pastangos, nei Rusijos“, – kalbėjo apie kinų šnipinėjimą ekspertas Danielis Blumentalis (American Enterprise Institute). – Jie stipresni, ambicingesni ir galingesni. O Amerikoje daugiau suinteresuotų asmenų, kurie nori pozityvių santykių su Kinija“.

Amerikos valstybės tarnautojai interviu leidiniui sakė, kad numanomi kinų žvalgybininkai dažnai bando užverbuoti jų kolegas, kai tie lankosi Kinijoje. 2015 metais Kinija pagrobė milijonų JAV federalinių tarnautojų asmeninius duomenis, Kinijoje amerikiečiai akylai sekami, net iškratomi jų kambariai ir daiktai.

„Jie veikė iš esmės taip pat agresyviai kaip ir rusai“, – sakė interviu vienas buvęs Amerikos diplomatas. Jis pavadino Kinijos požiūrį „miklesniu“, nei rusų, ir pridūrė: „Jie visada žinojo, ką mes darome ir kur esame“.

Informacijos šaltinis: Politico

2017.10.21; 04:45

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina pasirašyti teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, penktadienį pranešė Baltieji rūmai.

Kiek anksčiau, atsakydama į JAV Kongreso Atstovų Rūmų sprendimą dėl sankcijų, Maskva liepė Jungtinėms Valstijoms sumažinti savo diplomatų Rusijoje skaičių ir pranešė perimsianti du JAV pareigūnų naudojamus pastatus, skelbia „Reuters“.

Kaip pranešta, ketvirtadienį JAV Senatas didžiąja balsų dauguma priėmė įstatymo projektą, sugriežtinantį sankcijas Rusijai. Dėl to D. Trampas buvo priverstas rinktis arba griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu ir iš esmės pamiršti savo išreikštą norą švelninti santykius su Rusija, arba vetuoti įstatymo projektą, vykstant tyrimui dėl galimų jo rinkimų štabo ryšių su Rusija.

Pasirašęs įstatymo projektą, D. Trampas nebegalės vienašališkai, be Kongreso pritarimo, sušvelninti ar kitaip pakeisti sankcijų Rusijai.

Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos pristatytas „keršto“ planas priminė Šaltojo karo laikus. Jei Maskva išties imsis žadamų veiksmų, iš JAV ambasados turės pasitraukti šimtai darbuotojų – kur kas daugiau, nei kai praėjusių metų gruodį buvusio prezidento Barako Obamos (Barack Obama) administracija nurodė iš Vašingtono išvykti 35-iems rusų diplomatams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.30; 05:48

The New York Times spausdina straipsnį apie Rinatą Achmetšiną – „rusų kilmės amerikiečių lobistą, kuris 2016 metų birželio mėnesį Trumpo bokšte susitiko su Donaldu Trumpu jn.“

Korespondentai Endrius Higginsas ir Endrius E. Krameris praneša, jog daug metų „Achmetšinas, susitikdavęs su žurnalistais, tvirtino, kad niekada nereikia naudoti elektroninio pašto perduodant informaciją, kurią reikia išsaugoti paslaptyje“.

„Nors, kaip jis įtikinėjo, jis ne programišių įsilaužimų techninių aspektų specialistas ir ne šnipas, Achmetšinas atvirai pasakojo, kaip dirbo su kažkokiu kontržvalgybos padaliniu, kai tarnavo Raudonojoje Armijoje po jos įsiveržimo į Afganistaną 1979 metais, ir kaip lengva rasti nusimanančių technikoje profesionalų, kurie geba ir pasirengę įsilaužti į bet kurią elektroninio pašto paskyrą“, – tvirtina autoriai. 

„Vienam žurnalistui, kuris lankėsi pas jį namuose, buvo įteikta atmintukė su elektroniniais laiškais, kuriuos, spėjama, buvo pavogę hakeriai, dirbę vienam iš jo klientų“. – sakoma straipsnyje.

„Kitą kartą, susitikęs su The New York Times reporteriu Maskvoje Ararat Park Hyatt viešbutyje, Achmetšinas, tuo metu jau gavęs Amerikos pilietybę, informavo žurnalistą, kad neseniai skaitęs vieną iš jo elektroninių laiškų“, – rašo autoriai.

„Tuo atveju reporterio elektroninis laiškas tapo viešai prieinamas, kai pakliuvo į teisminį ieškinį. Tas epizodas rodo, į ką Achmetšinas koncentravosi kaip profesionalas dešimtmečius po to, kai jis imigravo į JAV, – o taip pat tą patirtį, kurią jis atsinešė į susitikimą pernai birželį Niujorke su prezidento Donaldo Trumpo vyriausiuoju sūnumi Donaldu Trumpu jaunesniuoju, jo žentu Džaredu Kušneriu ir tuometiniu Trumpo rinkiminio vadovu Polu Dž. Manafortu“, – tęsia leidinys.

„Susitikimas buvo organizuotas dėka tvirtinimų, kad rusų juristė Natalja Veselnickaja pateiks kompromituojančios medžiagos apie Hilari Klinton, nors, kaip tvirtina Trumpas ir jo sūnus, nei Achmetšinas, nei Veselnickaja, nieko vertingo nepateikė“, – rašoma leidinyje.

„Bet Achmetšinas – draugingas, guviai šnekus žmogus, aštriai jaučiantis humorą – jis buvo sumanus praktikuojantis Rusijos „raumeningos“ versijos to, kas Amerikos politikoje vadinama „priešininkų tyrinėjimu“, specialistas. Klientai, dažniausiai rusai, kurių sąrašas nuolat keitėsi, samdydavo Vašingtone besibazavusį Achmetšiną, kad išvalytų savo įvaizdį arba apterštų varžovų įvaizdį. Kai kurie klientai buvo artimi Kremliui, kiti buvo jo mirtini priešai“,  – tvirtina leidinys.

Achmetšinas dažnai įspėdavo savo draugus ir pažįstamus: „Niekas neapsaugota“. Pasak žurnalistų, tas įsitikinimas buvo paimtas iš korporacinių ginčų Rusijoje dešimtajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje, kai „juodieji viešieji ryšiai“ tapo galingu verslininkų ginklu.

Šios praktikos šaknys – sovietiniai kompromitacinės medžiagos rinkimo metodai, bet suvešėjo ji po komunistinio režimo griūties ir KGB privatizavus „tamsiuosius menus“.

„Kai dėl jo paties tyrimų, per daugelį metų Achmetšinas pelnė reputaciją dėl to, kad gaudavo elektroninių laiškų archyvus, informaciją iš kompiuterinių šnipinėjimo programų ir kitus duomenis, kurie, atrodo, būdavo gauti iš rusų hakerių. Jis tai neigia, įtikinėdamas, kad atlikdavo tyrimus savo klientams ir perduodavo spaudai patikimą informaciją“, – rašoma leidinyje.

„Nėra jokių įrodymų, kad Achmetšino pastangos kurio nors jo kliento interesais, nepriklausomai nuo jų draugiškų ar priešiškų santykių su Kremliumi, būtų neteisėtos, – pabrėžia žurnalistai. – Nėra jokių įrodymų, kad jis asmeniškai būtų užsiiminėjęs techniniais kompiuterinių įsilaužimų aspektais. Bet teisminiame ieškinyje, pateiktame 2015 metais Niujorko valstijos teismui, išdėstyti detalūs tvirtinimai“. Ieškinį pateikė firma, kurią autoriai apibūdina taip: „tarptautinė kalnakasybos kompanija, kontroliuojama trijų ryškių milijonierių iš Kazachstano“. Ji „kaltino Achmetšiną organizavus kompiuterinio įsilaužimo kampaniją prieš jų firmą jų varžovo – rusų magnato Andrejaus Melničenkos – interesais“, – sakoma straipsnyje.

Šios kompanijos – International Mineral Resources – 2015 metų lapkritį paduotuose teismo bylos dokumentuose Achmetšinas pavadintas „buvusiu sovietų karinės žvalgybos karininku, kuris persikėlė į Vašingtoną, kad taptų lobistu“ ir „įgijo vadovavimo negatyvioms viešųjų ryšių kampanijoms kvalifikaciją“.

Leidinys praneša: „Achmetšinas pareiškė, kad tokia charakteristika klaidina. Pasak jo, jaunystėje jis buvo pašauktas į karinį dalinį, kurio funkcijos sovietų ir Afganistano karo metais buvo kontržvalgyba. Kadangi buvo “terminuotas“ karys, sakė jis, tai niekaip nebuvo apmokomas „neigiamų viešųjų ryšių“.

„2016 metais ieškinys buvo atšauktas, o Melničenka neigė visus jame išdėstytus tvirtinimus. Achmetšinas neigė, kad buvo įsilaužęs į kompanijos kompiuterius“, – rašoma leidinyje.

Autoriai pažymi, kad tarp Achmetšino klientų buvo „opozicijos lyderis iš Kazachstano“, o Kirgizijoje Achmetšinas „padėjo demaskuoti įžūlią buvusio prorusiško lyderio ir jo giminaičių korupcijos schemą“.

„Bet kitais atvejais Achmetšinas dirbo aiškiai Kremliui naudingais tikslais. Antai, ilgalaikė Veselnickajos kampanija buvo orientuota į tai, kad Kongresas atšauktų įstatymą dėl sankcijų Rusijos oficialiems asmenims, įtariamiems korupcija ir sąsajomis su rusų buhalterio Sergejaus Magnickio mirtimi Maskvos kalėjime 2009 metais“, – pažymima leidinyje.

Remdamiesi Achmetšino elektroniniu laišku, pridėtu prie vienos teismo bylos Niujorke, žurnalistai rašo: „2010 metais jis padavė skiltį į The Washington Times nuomonių skyrių Viktoro Ivanovo, kuris tada buvo Rusijos antinarkotinės policijos direktorius, vardu“.

Šaltinis: The New York Times

2017.07.26; 06:02

JAV vėliavos

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) Nepriklausomybės dienos proga.

Sveikinime Lietuvos vadovė pabrėžė, kad susitikimai su JAV prezidentu ir vyriausybės atstovais vienareikšmiškai liudija, kad JAV ir Lietuvą visada sujungia tie patys tikslai. Prezidentės teigimu, Lietuva ir JAV yra tvirtos sąjungininkės, mūsų šalis yra pasirengusi toliau stiprinti NATO ir kovoti su terorizmu, plėsti Europos energetinį saugumą, spręsti karo Ukrainoje problemą.

Anot D. Grybauskaitės, Lietuva vertina principingą JAV požiūrį stiprinant mūsų regiono saugumą ir yra dėkinga už mūsų šalyje dislokuotus karius ir karinę įrangą, kurių buvimas yra ne tik solidarumo ir draugystės išraiška, bet ir vienas mūsų valstybės saugumo stiprinimo pagrindų.

Prezidentė palinkėjo kartu sudaryti savo piliečiams dar daugiau galimybių įgyvendinti abipusiškai naudingus projektus, drauge stiprinti didžias mūsų valstybes, tautų laisvę ir gerovę.

Šventės proga šalies vadovė visiems amerikiečiams pasaulyje palinkėjo nuotaikingo minėjimo, taikos, visokeriopos sėkmės ir vienybės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.04; 11:50

JAV gynybos sekretorius Džeimsas Metisas (James Mattis) pirmadienį pareiškė nematąs jokių požymių, kad Rusija su JAV norėtų palaikyti pozityvius santykius, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

„Šiuo metu… nematau jokių požymių, kurie rodytų, kad ponas Putinas su JAV norėtų palaikyti pozityvius santykius. Tačiau tai nereiškia, kad, ieškodami sutarimo, negalėtume to pasiekti“, – JAV Kongreso ginkluotųjų pajėgų komiteto klausymų metu sakė Dž. Metisas.

„Tačiau šiuo metu jis pasirinko rungtyniauti, būti mūsų strateginiu varžovu ir turėsime su tuo tvarkytis taip, kaip tai įsivaizduojame“, – teigė JAV gynybos sekretorius.

JAV jungtinio štabo vadas Džozefas Danfordas (Joseph Dunford) pridūrė, kad JAV santykiai su Rusija yra priešiški.

Informacijos šaltinis  ELTA

2017-06-14; 02:02

JAV senatoriaus Džono Makeino (John McCain) nuomone, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui „nėra ką veikti Ovaliniame kabinete“. Jis tai pareiškė sekmadienį televizijos kanalui „Fox News“, komentuodamas neseniai Baltuosiuose rūmuose įvykusį prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) susitikimą su S. Lavrovu.

Dž. Makeinas pavadino Rusijos ministrą „žudiko marionete ir pakaliku“. Pasak senatoriaus, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojo „itin tikslią ginkluotę smūgiams Alepo ligoninėms“.

Senatorius jau ne pirmą kartą griežtai kritikuoja Kremliaus veiksmus. Anot jo, Rusijos pajėgos Sirijoje atakuoja civilinės infrastruktūros objektus, o ne smogikų pozicijas.

Dž. Makeinas taip pat ragino imtis naujų sankcijų prieš Maskvą dėl jos kišimosi į pernai vykusius JAV prezidento rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.23; 11:02

atomine_bomba_1

„Du senatoriai respublikonai kreipėsi į Baltuosius rūmus, reikalaudami suteikti daugiau žinių apie administracijos informuotumą apie tai, kaip Rusija pažeidinėja Vidutinio ir trumpo nuotolio raketų likvidavimo sutartį (VTNRS).

Laiškas perduotas prieš Nacionalinio saugumo tarybos administracijos vadovo Brajeno Makkeono (Brian McCann) kandidatūros tvirtinimo į aukščiausią Pentagono postą klausymus Senate“, – perduoda The Daily Beast.

Continue reading „Rusijos suktybės dėl branduolinio ginklo“

Artimiausiais metais pamatysime, ar ateis „naujas amerikietiškas amžius“, rašo Vitorio Emanuele Parsi laikraštyje II Sole 24 Ore.

„Tai, kad Baltieji rūmai atšaukė susitikimą su Vladimiru Putinu, rodo Barako Obamos susierzinimą dėl Kremliaus sprendimo suteikti prieglobstį, nors ir laikiną, CŽV bendradarbiui, nepatogių demaskavimų autoriui Edvardui Snoudenui“, – sakoma straipsnyje.

Baltieji rūmai patikslino, kad prezidentas dalyvaus G 20 viršūnių susitikime, užplanuotame rugsėjo 5–6 dienomis Sankt Peterburge, „bet galima lažintis, kad šių dienų įvykis nėra žingsnis link Rusijos ir Amerikos suartėjimo, kurio taip siekė B.Obama“, rašo korespondentas.

Continue reading „Skalūnų dujos – nesantaikos energija“

Edvardas Snoudenas padavė prašymą, kad jam būtų suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, bet Maskva gali gaišti su atsakymu iki trijų mėnesių. Vieša Vladimiro Putino pozicija nepriekaištinga, jis net „išgelbėjo Baraką Obamą“, mano politologė Lilija Ševcova.

Šiaip ar taip, išsigandęs demaskuotojas tapo „rekvizitu“ specialiųjų tarnybų ir politikų žaidimuose, rašo žiniasklaida ir prognozuoja: pagyvenęs Rusijoje ir Lotynų Amerikoje, jis supras, kad amerikiečiai turi nepalyginamai daugiau asmeninių laisvių už Rusijos ir Lotynų Amerikos šalių piliečius.

Organizavęs NSA informacijos nutekinimą Edvardas Snoudenas antradienį padavė Rusijos valdžiai prašymą suteikti jam „laikinąjį prieglobstį“, praneša The Wall Street Journal. Medžiagos autorė cituoja Anatolijaus Kučerenos interviu televizijos kanalui „Lietus“. A.Kučereną ji vadina „susijusiu su Kremliumi advokatu, kuris konsultuoja bėglį amerikietį“.

Continue reading „„Gudruolis V.Putinas“ sėkmingai tęsia žaidimus aplink E.Snoudeną“