Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lapkričio pirmoje pusėje planuoja vizitą į Vatikaną. Jo metu parlamento vadovė ketina išdėstyti Lietuvos poziciją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
„Taip, planas toks yra, trumpas vizitas numatytas lapkričio pirmoje pusėje“, – Eltai patvirtino V. Čmilytė-Nielsen. Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
Parlamento vadovė neslepia, vizito metu ketinanti išdėstyti Lietuvos pozicija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Suprantama, kad susitikimo metu, jei toks susitikimas, kaip planuojama, įvyks, tai, manau, kad Rusijos karas Ukrainoje bus viena iš pagrindinių temų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visuose savo susitikimuose su užsienio šalių politikais aš visada (…) apie tai kaip Lietuva apskritai mato šį karą ir jo keliamą pavojų ne tik Ukrainai, ne tik Europai, bet viso pasaulio taikai. Tai, manau, kad turėsiu progą apie tai pakalbėti ir savo vizito Vatikane metu“, – pažymėjo ji.
Apie planus vykti į Vatikaną Seimo pirmininkė užsiminė dar rugsėjo pradžioje, tačiau tuomet konkretesnė data dar nebuvo aiški.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl popiežiaus Pranciškaus jauniems rusų katalikams skirto pasisakymo, kuriame jis gyrė „didžiosios Rusijos“ palikimą. Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiems jaunuoliams popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad popiežiaus Pranciškaus pastarieji pasisakymai apie „didžiosios Rusijos“ palikimą užgauna labai daug žmonių, todėl turėtų būti labiau apgalvoti.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį popiežius Pranciškus susitiko su naujuoju Rusijos ambasadoriumi Vatikane, sakiusiu, kad jiedu aptarė pontifiko pastangas atnešti taiką į Ukrainą.
Diplomatas daugelį metų Ivanas Soltanovskis įteikė oficialią akreditaciją 86 metų Katalikų bažnyčios vadovui, sakoma Vatikano pranešime. Jiedu „ypač aptarė popiežiaus specialiojo pasiuntinio Ukrainoje kardinolo Matteo Zuppi misiją, kuria siekiama išspręsti daugelį humanitarinių problemų“, Rusijos naujienų agentūrai TASS sakė I. Soltanovskis.
„Susitarta tęsti sąžiningą ir atvirą dialogą su Šventuoju Sostu, tradiciškai kuriamą abipusės pagarbos pagrindu“, – pridūrė diplomatas.
Anksčiau šiais metais popiežius paskyrė Italijos Vyskupų konferencijos vadovą M. Zuppi vadovauti taikos misijai, kad karas Ukrainoje būtų sustabdytas. M. Zuppi jau lankėsi Maskvoje, Kyjive ir Pekine.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusią savaitę užsiminė, kad kardinolas vėl atvyks į Maskvą. Per apskritojo stalo renginį jis, pasak TASS, sakė: „Pastangos su Vatikanu, kurio pasiuntinys vėl atvyks, tęsiamos. Esame pasirengę susitikti su visais, kalbėtis su visais“.
Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos įsiveržimo į kaimyninę šalį 2022 m. vasarį sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos agresore. Kitą dieną po invazijos Pranciškus atvyko į Rusijos ambasadą prie Šventojo Sosto „pareikšti susirūpinimo dėl karo“, tuomet teigė Vatikanas.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Vatikanas antradienį stengėsi sušvelninti nesutarimus su Ukraina po to, kai Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“ vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams.
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiai grupei popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“, sakoma internete paskelbtame vaizdo įraše.
„Niekada nepamirškite šio didžio palikimo. Jūs esate didžiosios Motinos Rusijos paveldėtojai, eikite pirmyn su tuo“, – sakė popiežius.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka sakė, kad popiežiaus kalba buvo „labai apgailėtina“.
„Būtent tokia imperialistine propaganda, „dvasinėmis jungtimis“ ir „būtinybe“ gelbėti „didžiąją motiną Rusiją“ Kremlius pateisina tūkstančių ukrainiečių išžudymą ir šimtų Ukrainos miestų bei kaimų sunaikinimą, – pirmadienį vakare sakė jis. – Labai gaila, kad rusiškos didžiavalstybinės idėjos, kurios iš tiesų yra chroniško Rusijos agresyvumo priežastis, sąmoningai ar nesąmoningai sklinda iš popiežiaus lūpų, kurio misija, mūsų supratimu, kaip tik ir yra atverti Rusijos jaunimui akis ir parodyti destruktyvų dabartinės Rusijos vadovybės kursą“.
Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni antradienį išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad pontifiko „ekspromtu“ pasakytos pastabos buvo skirtos „padrąsinti jaunimą saugoti ir skatinti tai, kas yra pozityvaus didžiajame Rusijos kultūriniame ir dvasiniame pavelde“.
Pastabomis „tikrai nebuvo siekiama šlovinti imperinę logiką ir valdžios asmenybes“. Popiežius Pranciškus. Slaptai.lt nuotr.
Popiežius Pranciškus reguliariai ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį jis sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.
Anksčiau šiais metais jis paskyrė aukščiausio rango kardinolą, kuris bandys tarpininkauti siekiant taikos ir kuris jau lankėsi ir Maskvoje, ir Kyjive.
Vatikano oficialus žiniasklaidos portalas pranešė apie popiežiaus vaizdo pranešimą, skirtą Rusijos jaunimo dienai rugpjūčio 25-ąją paminėti, tačiau nepateikė vaizdo įrašo ar konkrečių citatų, kurioms prieštaravo Kyjivas.
Vietoj to buvo pranešta, kad popiežius ragino Rusijos jaunimą būti „taikos kūrėjais“ ir „sėti susitaikymo sėklas“.
Kremlius savo ruožtu palankiai įvertino popiežiaus pastabas. „Pontifikas išmano Rusijos istoriją. Tai labai gerai“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 26 d. (dpa-ELTA). Finansiniu sukčiavimu kaltinamam kardinolui Giovanniui Angelo Becciu gresia keleri metai kalėjimo už dalyvavimą nuostolingame Vatikano nekilnojamojo turto sandoryje Londone.
Trečiadienį Vatikano prokuroras Alessandro Diddi paragino skirti jam septynerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. G. A. Becciu kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir lėšų, susijusių su investicijomis į prabangų nekilnojamąjį turtą, pasisavinimu. Tai precedento neturintis atvejis ir pirmasis kartas, kai kardinolas apkaltintas Vatikano teisme.
Teismo proceso esmė – Vatikano atliktas nekilnojamojo turto Londono Čelsio rajone įsigijimas, kai 2011–2018 m. G. A. Becciu ėjo svarbias pareigas Valstybės sekretoriate ir buvo pagal rangą antras valdžios pareigūnas. Sandoris žlugo, Vatikanas investavo daugiau pinigų, nei planavo, dėl to patirta daugiau nei 100 mln. svarų nuostolių. Nuo tada pastatas jau parduotas.
Sulaukęs kaltinimų, G. A. Becciu prarado kardinolo privilegijas ir buvo diskvalifikuotas dalyvauti popiežiaus rinkimuose, arba konklavoje. Tačiau kardinolo titulą jis išsaugojo. Popiežius Pranciškus taip pat pašalino jį iš pareigų, susijusių su kanonizacijomis ir beatifikacijomis.
G. A. Becciu tvirtina esąs nekaltas ir sako, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių kaltinimus, be to, teigia, kad klaidingai piešiamas jo portretas. Italijos žiniasklaida antradienį jį citavo sakiusį: „Esu nekaltas ir nepavargsiu tai kartoti“. Jis pareiškė, kad Vatikano prokuroras nepateikė nė „mažiausių įrodymų“, patvirtinančių kaltinimus, ir kad jis buvo vaizduojamas „visiškai iškreiptai“, o tai sumenko jo, kaip „žmogaus ir kunigo“, reputaciją.
Kaltinimais pareikšti ne tik 75 metų kardinolui G. A. Becciu, bet ir dar devyniems asmenims, prokuroras A. Diddi siekia skirti jiems ilgas įkalinimo bausmes ir baudas. Kaltinimai apima korupciją, piktnaudžiavimą tarnyba ir pinigų plovimą. Tikimasi, kad nuosprendis bus paskelbtas iki šių metų Kalėdų, 2021 m. viduryje prasidėjęs teismo procesas bus baigtas.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Tam tikras planetos dalis šiuo metu veikiant karščio bangoms, potvyniams ir gaisrams, popiežius Pranciškus sekmadienį paragino visų valstybių politinius lyderius imtis daugiau veiksmų dėl klimato kaitos.
Kaip pranešama, pontifikas šį raginimą išsakė po savo tradicinės „Viešpaties angelo“ maldos Šv. Petro aikštėje Vatikane.
„Čia ir daugelyje šalių išgyvename ekstremalius klimato reiškinius, – teigė popiežius. – Dar kartą kreipiuosi į valstybių lyderius, kad būtų imtasi konkretesnių veiksmų siekiant apriboti teršalų išlakas. Tai yra neatidėliotinas iššūkis, kurio nevalia nukelti, tai liečia visus. Apsaugokime mūsų bendrus namus!“
Šventasis Tėvas paminėjo Pietų Korėją neseniai ištikusius potvynius.
Pastarosiomis dienomis Italiją ir nemažą Pietų Europos dalį taip pat užklupo karščių bangos. Tuo metu iš Graikijos Rodo salos dėl miškų gaisrų teko evakuoti tūkstančius žmonių.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Antroji popiežiaus Pranciškaus naktis ligoninėje praėjo gerai, penktadienį pranešė Vatikanas.
„Ši naktis taip pat praėjo gerai“, – trumpame pranešime tvirtino Vatikano spaudos tarnyba, pridurdama, kad vėliau informaciją atnaujins.
86-erių pontifikui trečiadienį Romos Gemelli ligoninėje buvo atlikta tris valandas trukusi išvaržos operacija. Teigiama, kad po pabudimo Šventasis Tėvas buvo geros nuotaikos. Ketvirtadienio vakarą paskelbtame pranešime Vatikanas nurodė, kad popiežiui taikoma „vandens dieta“, o pooperacinis atsigavimas vyksta taip, kaip buvo tikėtasi.
Dėl šios procedūros iki birželio 18 d. atšauktos visos Pranciškaus audiencijos.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 7 d. (dpa-AFP–ELTA). Popiežiaus Pranciškaus operacija, Vatikano duomenimis, praėjo „be komplikacijų“. Tris valandas trukusi operacija baigta, trečiadienio vakarą pranešė Vatikanas. 86-erių pontifikas į ligoninę operacijai buvo paguldytas trečiadienį popiet.
Popiežiui prireikė operacijos dėl randinės pooperacinės išvaržos. 2021 m. jam buvo atlikta storosios žarnos operacija.
Pasak Vatikano atstovo Matteo Bruni, popiežiaus jautė pasikartojančius skausmus. Be to, esą kilo žarnų nepraeinamumo rizika.
Ar Katalikų bažnyčios vadovas jau pabudo po narkozės, nepatikslinta. M. Bruni pareiškė, kad daugiau informacijos bus suteikta vėliau.
Prieš tai pranešta, kad iki birželio 18 d. atšaukiamos visos popiežiaus audiencijos.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 3 d. (dpa-ELTA). Šeštadienį Vatikanas pranešė, kad popiežius Pranciškus vasaros pabaigoje vyks oficialaus apaštališkojo vizito į Mongoliją, informuoja naujienų agentūra dpa.
Katalikų Bažnyčios vadovas šioje Azijos valstybėje planuoja lankytis nuo rugpjūčio 31 iki rugsėjo 4 d. prezidento Uchnaagijno Churelsucho ir šalies Bažnyčios vadovų kvietimu. Vatikano oficialus naujienų portalas „Vatican News“ paskelbė, kad Pranciškus taps pirmuoju popiežiumi apsilankiusiu Mongolijoje, kur iš 3 mln. gyventojų tik 1 300 yra katalikai.
Primenama, kad 2020 m. popiežius paskyrė italą Giorgio Marengo apaštaliniu prefektu Ulan Batore, o 2022 m. jis tapo jauniausiu kardinolu pasaulyje. Šventasis Sostas taip pat paskelbė, kad apie vizito programą išsamiau bus pranešta artimiausiomis savaitėmis.
Šiais metais popiežius jau lankėsi Vengrijoje, Pietų Sudane ir Konge. Tačiau keliauti jam tampa vis sunkiau dėl sveikatos problemų su keliais. Lankydamasis Afrikoje popiežius didžiąją dalį susitikimų praleido sėdėdamas, o iš vienos vietos į kitą judėjo naudodamasis neįgaliųjų vežimėliu.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 26 d. (AFP-ELTA). Vatikanas pranešė, kad popiežius Pranciškus karščiuoja ir dėl to penktadienio rytą jam teko atšaukti savo planus.
„Dėl karščiavimo popiežius Pranciškus šįryt nerengė audiencijos“, – tvirtino Vatikano atstovas Matteo Bruni. Jis nedetalizavo.
Apie tai pranešta praėjus dviem mėnesiams po to, kai 86-erių pontifikas buvo hospitalizuotas dėl bronchito. Tada jis ligoninėje praleido tris naktis.
Pastaruoju metu popiežių vis dažniau kamuojančios sveikatos problemos kelia daugelio nerimą. Esama spėlionių, kad Pranciškus gali pasitraukti iš Šventojo Sosto, kaip tai padarė jo pirmtakas Benediktas XVI.
Ketvirtadienį parodytame interviu stočiai „Telemundo“ pontifikas teigė, kad jo sveikatos būklė yra „kur kas geresnė“. „Jau galiu vaikščioti. Mano kelis gyja. Prieš tai vaikščiojau sunkiai, o dabar jau galiu. Kai kuriomis dienomis skausmas didesnis, pavyzdžiui, šiandien“, – sakė popiežius.
Paklaustas apie bronchito diagnozę, Pranciškus nurodė, kad gydytojai ligą pastebėjo laiku. „Jei būtume laukę dar kelias valandas, padėtis būtų gerokai rimtesnė. Tačiau (iš ligoninės) išvykau po keturių dienų“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 18 d. (ELTA). Ukraina ir Rusija sutiko su popiežiaus Pranciškaus pasiūlymu priimti jo specialiuosius pasiuntinius ir aptarti galimas paliaubas.
Tai ketvirtadienį pranešė Vatikano portalas „Il Sismografo“, pažymėdamas, kad anksčiau su abiem šalimis buvo pasiektas principinis susitarimas dėl popiežiaus specialiųjų pasiuntinių priėmimo. Gautomis žiniomis, Vatikanui buvo iškelti keli svarbūs klausimai, pavyzdžiui, ar bus du pasiuntiniai, ar tik vienas lankysis dviejose sostinėse. Šalys taip pat paprašė duomenų apie pasiuntinius, kurie leistų susipažinti su jų biografijomis.
„Il Sismografo“, nepatikslindamas savo informacijos šaltinių, praneša, kad, preliminariais duomenimis, į Kyjivą vyks Italijos vyskupų konferencijos vadovas kardinolas Matteo Zuppi, o į Maskvą – Rytų bažnyčių kongregacijos prefektas arkivyskupas Claudio Gugerotti. Bet šios kandidatūros nėra galutinės.
Claudio Gugerotti buvo apaštališkasis nuncijus Sakartvele, Armėnijoje, Azerbaidžane, Didžiojoje Britanijoje. 2015–2020 metais jis buvo apaštališkasis nuncijus Ukrainoje. 2022 metų lapkritį jis buvo paskirtas Rytų bažnyčių kongregacijos prefektu.
Matteo Zuppi – buvęs Bolonijos arkivyskupas ir Romos vyskupas augziliaras 2012–2015 metais. 2019 metais jis buvo įšventintas į kardinolus. Nuo 2022 metų gegužės – Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas. Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Balandžio pabaigoje popiežius žurnalistams pareiškė, kad esą Vatikanas dalyvauja taikos misijoje, kuria siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau tiek Ukrainos, tiek Rusijos atstovai pareiškė nežinantys apie jokią misiją, kurioje dalyvautų Vatikanas.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Vatikane, kur pirmą kartą nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios susitiko su popiežiumi Pranciškumi. Susitikimo metu jie aptarė ukrainiečių vaikų deportacijos klausimą, V. Zelenskis taip pat supažindino popiežių su Ukrainos taikos formule.
Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gegužės 14 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nemano, kad Vatikano pastangos užmegzti dialogą su Rusija dėl taikos yra perspektyvios.
„Su visa pagarba popiežiui: reikalas tas, kad mums reikia ne tarpininkų tarp Ukrainos ir agresoriaus, okupavusio mūsų teritorijas, o veiksmų plano, kaip užtikrinti teisingą taiką Ukrainoje“, – sakė V. Zelenskis Italijos transliuotojo „Rai 1“ laidai „Porta a Porta“. Jis buvo konkrečiai paklaustas apie galimą popiežiaus tarpininkavimą.
Praeitis, anot V. Zelenskio, parodė, kad tarpininkavimas prezidentaujant Vladimirui Putinui yra neįmanomas. „Jokia pasaulio šalis negali to padaryti“, – teigė jis. V. Zelenskis prisiminė vadinamąjį 2014 m. Minsko taikos susitarimą dėl smurto nutraukimo Rytų Ukrainoje. Jis esą daug metų nieko nedavė, o galiausiai Maskva užpuolė Ukrainą.
Paklaustas, ar šiuo metu apskritai kalbėtų su V. Putinu, V. Zelenskis teigė: „Ne, apie ką mes kalbėtume?“ V. Putinas esą galėtų teoriškai padaryti diplomatinių nuolaidų. „Tačiau po metų jis vėl pradėtų žudyti iš naujo“, –pabrėžė Ukrainos vadovas.
Šeštadienis lankydamasis Romoje V. Zelenskis susitiko su popiežiumi Pranciškumi.
Popiežius Pranciškus ir V. Zelenskis aptarė humanitarinę pagalbą Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, gegužės 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį Vatikane priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir aptarė nuo Rusijos sukelto karo nukentėjusiems žmonėms reikalingą pagalbą, informuoja AFP.
Vatikano išplatintame pranešime sakoma, kad popiežiaus asmeninė audiencija su V. Zelenskiu truko 40 minučių, o jos metu buvo aptarta „besitęsiančio karo sukelta humanitarinė ir politinė situacija Ukrainoje“. Tačiau Rusija pranešime nebuvo įvardinta tiesiogiai.
86-erių metų pontifikas užtikrino V. Zelenskį nuolat besimeldžiąs ir prašąs Dievo taikos dar nuo 2022 m. vasario ir tai liudija daugelis jo viešų pareiškimų.
Ukrainos prezidentas ir Vatikano vadovas sutiko, kad humanitarinė pagalba Ukrainos žmonėms privalo tęstis. Popiežius ypač pabrėžė, kad skubi parama reikalinga labiausiai pažeidžiamiems žmonėms – nekaltoms karo aukoms.
Po susitikimo V. Zelenskis socialiniame tinkle „Telegram“ rašė esąs dėkingas už popiežiaus Pranciškaus asmeninį dėmesį milijonų ukrainiečių tragedijai. Jis teigė, kad taip pat buvo aptartas dešimčių tūkstančių vaikų likimas, kuriuos Rusija prievarta išvežė iš Ukrainos.
Anksčiau šeštadienį V. Zelenskis susitiko su Italijos prezidentu Sergio Mattarella ir premjere Giorgia Meloni, o sekmadienį lankysis Vokietijoje.
Balandžio mėnesį popiežius priėmė Ukrainos premjerą Denysą Šmyhalį, kuris pakvietė jį apsilankyti Ukrainoje. Premjeras taip pat paprašė pagalbos susigrąžinant vaikus, kuriuos rusai prievarta išvežė iš šalies. Pranciškus vėliau patvirtino žurnalistams norįs padėti.
Popiežius Pranciškus baigė šešias dienas trukusį vizitą Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane. EPA – ELTA foto
Vatikanas, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus baigė šešias dienas trukusį vizitą Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane bei sekmadienį grįžta į Vatikaną, informuoja dpa.
Lankydamasis Pietų Sudane, kur vyksta karinis konfliktas, popiežius paragino žmones ir politikus melstis už taiką. Jis taip pat išreiškė solidarumą su milijonais pabėgėlių, kuriems teko palikti savo namus šioje šalyje.
Vizito Pietų Sudane metu pontifiką lydėjo Anglikonų Bažnyčios vadovas Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby ir Škotijos Bažnyčios asamblėjos moderatorius Iainas Greenshieldsas.
Pietų Sudane, buvusioje britų kolonijoje, krikščionybė yra vyraujanti religija, o pagrindinės denominacijos – katalikai, anglikonai ir presbiterijonai.
Iki šiol su Benediktu XVI atsisveikino 159 000 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, sausio 4 d. (ELTA). Per tris pirmąsias dienas popiežiui emeritui Benediktui XVI paskutinę pagarbą atidavė 159 000 žmonių.
Vatikano policijos duomenimis, pirmąją viešo pašarvojimo šv. Petro bazilikoje dieną suskaičiuota 65 000 gedinčiųjų, antradienį – dar 70 000. Trečiadienį iki 12 val. nusilenkti buvusiam pontifikui atėjo 24 000 maldininkų.
Atsisveikinti su popiežiumi emeritu dar galima iki trečiadienio vakaro. Ketvirtadienį Benediktas XVI bus laidojamas. Laidotuvėse laukiama per 70 000 žmonių.
Trečiadienio vakarą bus užvožtas iš kipariso medienos pagamintas karstas. Į jį įdėta monetų, nukaldintų Benedikto XVI pontifikato metu.
Mirė popiežius emeritas Benediktas XVI. EPA-ELTA nuotr.
Karstas tada bus įdėtas į cinkuotą karstą ir užantspauduotas. Šis vėlgi bus perkeltas į dar vieną medinį karstą ir tada palaidotas, pranešė Vatikanas.
Į Benedikto XVI laidotuves laukiama atvykstant užsienio šalių lyderių, taip pat karalių, kilmingųjų ir dvasininkų iš viso pasaulio. Romoje imtasi griežtų saugumo priemonių.
Benediktas XVI mirė paskutinę praėjusių metų dieną. Jam buvo 95 metai.
Melsdamasis už Ukrainą Nekaltojo prasidėjimo dieną popiežius verkė. EPA-ELTA nuotr.
Roma, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ketvirtadienį per viešą maldą Nekaltojo prasidėjimo dieną verkė dėl karo Ukrainoje.
Romos Ispanijos aikštėje, priešais Nekaltojo prasidėjimo koloną, kurioje pavaizduota Mergelė Marija, popiežius sakė kalbą šios šventės proga ir paminėjo karą Ukrainoje.
Popiežius Pranciškus sakė, kad norėjo perduoti Ukrainos žmonių dėkingumą Marijai už taiką, kurios jis taip ilgai meldė Dievo, bet paskui nutraukė kalbą ir pradėjo verkti.
85 metų popiežius su drebuliu laikėsi įsikibęs kėdės ir apie pusę minutės tylėjo nuleidęs galvą. Susirinkusieji, taip pat iš šalia popiežiaus buvęs meras Roberto Gualtieris, ėmė ploti.
Vėliau popiežius tęsė kalbą, iš pradžių drebančiu balsu, sakydamas, kad užuot galėjęs švęsti karo pabaigą, jis turi toliau melstis už „vaikus, senelius, tėvus ir motinas, jaunimą šioje iškankintoje šalyje, kuri patyrė tiek daug skausmo“.
Popiežius Pranciškus šiemet, po dvejų metų pertraukos, padarytos dėl pandemijos, pagaliau vėl galėjo viešai švęsti Nekaltojo prasidėjimo dieną su kartu su visuomene prie garsiųjų Ispanijos laiptų.
Be ukrainiečių, Pranciškus taip pat meldėsi už visus kitus žmones žemėje, už jaunus ir senus žmones, taip pat už šeimas.
Po maldos popiežius, kuris ir toliau kenčia nuo sunkių kelio problemų, sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje spaudė žmonėms rankas.
Vieno žurnalisto paklaustas apie savo emocinį protrūkį, jis pavadino karą „žmonijos pralaimėjimu“.
Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, Pranciškus beveik visose savo viešose maldose minėjo kenčiančius Ukrainos žmones.
Šiandien jis prašė Marijos, „kad meilė nugalėtų neapykantą, tiesa – melą, atleidimas – nuoskaudas, o taika – karą“.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Ukrainos ambasadorius Vatikane Andrijus Jurašas trečiadienį sukritikavo naujausius popiežiaus Pranciškaus komentarus, kad prieš kelias dienas per bombos sprogimą žuvusi Rusijos ideologo Aleksandro Dugino duktė Darja yra „nekalta karo auka“, praneša agentūra „Reuters“.
„Dėl karo kenčia nekalti“, – trečiadienį per visuotinę audienciją pareiškė popiežius. Pasak jo, D. Dugina yra „vargšė mergina, kurią susprogdino bomba, padėta po automobilio sėdyne Maskvoje“.
D. Duginos tėvas prieš tai ilgą laiką pasisakė už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją ir aktyviai palaikė dabartinį Rusijos karą Ukrainoje. Karui pritarė ir D. Dugina. Manoma, kad būtent A. Duginas buvo tikrasis atakos taikinys, tačiau jo duktė paskutinę minutę pasiskolino jo automobilį.
Maskva dėl atakos kaltina Ukrainą. Kyjivas tai kategoriškai neigia.
A. Jurašas savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad „nusivylė“ popiežiaus žodžiais. „Kaip galima vieną (Rusijos) imperializmo ideologių įvardyti nekalta auka? Ją pražudė patys rusai“, – rašė ambasadorius. Pasak jo, Šventasis Tėvas „negali tose pačiose kategorijose tuo pat metu kalbėti apie agresorių ir auką, prievartautoją ir išprievartautąjį“.
Vatikanas į šiuos A. Jurašo komentarus dar nesureagavo.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, birželio 9 d. (ELTA). Italijos žiniasklaidoje sklando gandai apie galimą popiežiaus Pranciškaus atsistatydinimą rugpjūčio mėnesį.
Atitinkamas spėliones kursto pontifiko sveikatos problemos, sprendimas pačiame vasaros įkarštyje Romoje sušaukti kardinolų susirinkimą ir numatyta viešnagė L’Akvilos mieste, kur palaidoti Celestino – pirmojo 1294 metais atsistatydinusio popiežiaus palaikai, rašo austrų naujienų agentūra APA.
Pranciškų kamuoja sveikatos problemos. Jis jaučia tokius stiprius dešiniojo kelio skausmus, kad vos gali paeiti. Audiencijose 85-erių pontifikas pasirodo sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Teigiama, kad Pranciškus atsisako operacijos nerimaudamas dėl narkozės. „Aš geriau atsistatydinsiu nei ryšiuosi kelio operacijai“, – esą taip neseniai privačiame susitikime su italų vyskupais kalbėjo popiežius, ketvirtadienį rašo Romos dienraštis „Il Messaggero“.
„Popiežiaus žodžiai sukėlė sumaištį Vatikane“, – komentuoja paprastai gerai informuotas leidinys. 2021 metų liepą, taikant pilną narkozę, popiežiui buvo atlikta žarnyno operacija. Ir tada pasigirdo spėlionių apie jo atsistatydinimą. V. Putinas į susitikimą su popiežiumi 2013 ir 2015 atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių. EPA-ELTA nuotr.
Spėlionių yra ir apie rugpjūčio 27-ąją sušauktą konsistoriją, kurioje bus paskirtas 21 naujas kardinolas. 16 jų tuomet turėtų teisę rinkti popiežių. Po šių paskyrimų Pranciškus kolegijoje bus palikęs ryškų savo pėdsaką. Iš šiuo metu 132 balsavimo teisę turinčių kardinolų 83, t. y, beveik du trečdaliai, yra paskirti jo.
Vatikano ekspertai spėlioja, kodėl popiežius konsistoriją paskyrė būtent atostogų mėnesį rugpjūtį – kai Romoje tvyro karščiai. „Neįprasta, kad popiežius kardinolus iš viso pasaulio kviečia į Romą karščiausiu metu“, – komentuoja „Il Messaggero“.
Stebėtojai kraipo galvą ir dėl to, kodėl Pranciškus praėjus dienai po konsistorijos vyks į L’Akvilos miestą Italijos Abrucų regione. Čia jis bus apskritai pirmasis popiežius, dalyvausiantis vadinamojoje „Perdonanza Celestiniana“.
Tai atleidimo šventė, kurią inicijavo popiežius Celestinas V. Celestinas buvo pirmasis naujųjų laikų popiežius, atsistatydinęs 1294-aisiais vos po penkių mėnesių pontifikato. Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI 2009-aisiais meldėsi prie Celestino kapo. Vėliau tai traktuota kaip nuoroda į po ketverių metų įvykusį jo atsistatydinimą. 95-erių Benediktas nuo tada gyvena viename Vatikano vienuolyne.
Vis dėlto daugelis Vatikano ekspertų mano, kad gandai apie galimą popiežiaus atsistatydinimą neturi pagrindo. Pranciškus dar turi daug planų ir, be kita ko, ketina liepą lankytis Kanadoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane. Jis taip pat tvirtai įsipareigojęs skatinti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, balandžio 12 d. (AFP-ETA). Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė „susirūpinimą“ dėl plano, pagal kurį per Didžiojo penktadienio ceremoniją, kurioje dalyvaus popiežius Pranciškus, rusės ir ukrainietės moterys turėtų kartu nešti kryžių.
Šis taikos gestas Rusijos karo Ukrainoje fone turėtų įvykti per Kryžiaus kelio procesiją šalia Romos Koliziejaus penktadienio vakarą.
Ambasadorius Andrijus Jurašas tviteryje parašė, kad „supranta ir pritaria Ukrainos ir daugelio kitų bendruomenių susirūpinimui dėl idėjos penktadienį Ukrainos ir Rusijos moterims kartu nešti Kryžių“.
„Dabar mes dirbame šiuo klausimu, bandydami paaiškinti jos įgyvendinimo sunkumus ir galimas pasekmes“, – rašė jis.
A. Jurašas neatsakė į AFP prašymus pakomentuoti savo poziciją, taip pat nebuvo komentarų ir iš Vatikano.
Moterys turėtų kartu nešti kryžių vieną Kryžiaus kelio – tradicinės procesijos, kurios 14 skirtingų stočių primena Jėzaus kančią ir mirtį nuo jo pasmerkimo iki palaidojimo – atkarpą.
Popiežius Pranciškus paragino žmones būti kukliais. EPA-ELTA nuotr.
Ceremonija vyksta Didįjį penktadienį, Jėzaus nukryžiavimo dieną, likus dviem dienoms iki Velykų – vienos svarbiausių krikščionių kalendoriaus švenčių. Ukrainos miestai po Rusijos bombardavimų. EPA – ELTA nuotr.
Dėl koronaviruso 2020 ir 2021 metais sumažintas procesijos variantas buvo surengtas Šventojo Petro aikštėje Vatikane.
Popiežiui artimas jėzuitų teologas Antonio Spadaro tviteryje patvirtino, kad kilo „prieštaravimų“ dėl idėjos rusėms ir ukrainietėms kartu nešti kryžių.
„Reikia suprasti vieną dalyką: Pranciškus yra ganytojas, o ne politikas“, – rašė jis.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Roma, lapkričio 30 d. (ELTA). Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas nesutinka su Europos Komisijos (EK) rekomendacijomis atsisakyti lytį apibūdinančių kreipinių ir nevartoti žodžio „Kalėdos“. Jo komentarą antradienį skelbia portalas „Vatican News“.
„Pastangas užkirsti kelią diskriminacijai laikau teisingomis, – pareiškė dvasininkas. – Bet, mano manymu, tai (EK rekomendacijos) tikrai nėra tinkamas būdas šiam tikslui pasiekti. Nes galiausiai šitaip galima sužlugdyti, sunaikinti žmogų“. Anot kardinolo, tie, „kurie neigia tikrovę, kelia sau didelį pavojų“.
Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Kaip pažymėjo P. Parolinas, „Europa už savo gyvavimą ir savo tapatybę yra dėkinga daugeliui indėlių“. „Mes, žinoma, negalime pamiršti, kad vienas svarbiausių indėlių, jeigu ne pats svarbiausias, buvo pati krikščionybė. Todėl naikinti skirtumus ir naikinti savo šaknis reiškia naikinti asmenybę“, – pabrėžė Šventojo Sosto valstybės sekretorius.
Anksčiau laikraštis „La Repubblica“ pranešė, jog EK parengė rekomendacijas vidaus naudojimui. Pasak leidinio, 32 puslapių dokumento tikslas buvo skatinti nediskriminuojančią komunikaciją, riboti tiesioginių nuorodų į lytį, tautinę priklausomybę, rasę ir religiją vartojimą. Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Pavyzdžiui, Europos institucijų darbuotojams buvo siūloma vadinti Kalėdų šventes „šventiniu laikotarpiu“, kadangi „žmonių religinės tradicijos ir kalendoriai yra skirtingi“. Be to, dokumente buvo rekomenduojama atsisakyti kreipinio „ponios ir ponai“ ir pakeisti jį kreipiniu „brangūs kolegos“.
„Tai buvo rekomendacija, kurios tikslas – atskleisti Europos kultūros įvairovę. Ji nebuvo privaloma. Galiausiai dokumentas buvo atšauktas, jis bus tobulinamas“, – pranešė antradienį oficialus EK komisijos atstovas Ericas Mameris.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, spalio 29 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus penktadienį žinutėje, paskelbtoje prieš COP26 klimato konferenciją, pareiškė, kad pasaulio lyderiai turi skubiai reaguoti į klimato krizę.
„Per COP26 Glazge susitiksiantys politinius sprendimus priimantys asmenys skubiai raginami efektyviai sureaguoti į dabartinę ekologinę krizę“, – popiežius sakė per BBC radiją transliuotoje žinutėje, išverstoje iš italų kalbos.
Jis pridūrė, kad tai „suteiktų ateities kartoms konkrečių vilčių“.
Pontifikas užbaigė žinutę pabrėždamas, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti „pakeičiant mūsų bendrą atsaką į beprecedentę klimato kaitos keliamą grėsmę ir mūsų bendrų namų nykimą“.
Popiežius anksčiau šį mėnesį prisijungė prie beveik 40 religinių lyderių ir kreipėsi į vyriausybių vadovus, ragindamas imtis „skubių, radikalių ir atsakingų veiksmų“ drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
84-erių popiežius pats nedalyvaus netrukus prasidėsiančioje klimato konferencijoje. Vatikanas vietoj jo siunčia į Glazgą Vatikano valstybės sekretoriaus, kardinolo Pietro Parolino vadovaujamą delegaciją.
Pranciškus prieš COP26 susitiks su keliais pasaulio lyderiais, šiems atvykus į Romą, kur savaitgalį vyks Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimas.
Popiežius penktadienį surengs audiencijas su JAV prezidentu Joe Bidenu ir Pietų Korėjos lyderiu Moon Jae-inu, o kitą dieną jis turėtų pirmą kartą susitikti su Indijos ministru pirmininku Narendra Modžiu.
