Seimo narys Artūras Skardžius. LRS nuotr.

Seimas po pertraukos antradienį ketina sugrįžti prie Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo išvadų dėl Seimo nario Artūro Skardžiaus.

Lapkričio 28 d. komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius Seimui pristatė tyrimo išvadas, tačiau konservatoriams ir Seimo nariui Vytautui Bakui paprašius, nutarta padaryti pertrauką iki kito posėdžio.

Atskirąją nuomonę pateikęs Seimo narys V. Bakas pasiūlė parlamentarą A. Skardžių pašalinti iš Seimo Energetikos komisijos. Beje, vėliau pats A. Skardžius pranešė savo noru pasitraukiąs iš Seimo Energetikos komisijos narių.

Pats A. Skardžius piktinosi komisijos išvadomis, įžvelgdamas jose manipuliavimą. Politikas tvirtino, kad neteikė jokių korupcinių įstatymų.

Antikorupcijos komisijos išvadose konstatuojama, kad Seimo narys A. Skardžius „turėjo interesų atsinaujinančių išteklių energetikoje ir teikdamas pasiūlymus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.

Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Seimo statuto nuostatomis šią Antikorupcijos komisijos išvadą siūloma perduoti pagal kompetenciją Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

Lapkričio 9 d. už komisijos išvadas balsavo 8 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė – 1.

Vitalijaus Gailiaus vadovaujama komisija tyrimo metu negavo duomenų, kad Seimo narys A. Skardžius darė poveikį AB „Lietuvos energija“ 2005 metais skelbtam konkursui dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“.

Komisija nustatė, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinė Snieguolė Skardžiuvienė už žemės (priklausančios S. Skardžiuvienei ir A. Skardžiui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) nuomą Šilutės rajono Čiūtelių kaime iš žemės nuomininko UAB „Renovacijos partneriai“ gauna 23 863 eurus per metus.

Civiliniame kodekse numatyta, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.

„Teisės aktai nereglamentuoja privačios žemės nuomos kainos nustatymo. Vadovaujantis šiomis Civilinio kodekso nuostatomis nėra pagrindo teigti, kad žemės nuomos kaina pagal Skardžiuvienės ir UAB „Renovacijos partneriai“ 2010 m. gegužės 6 d. sudarytą Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartį pagal joje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra nepagrįsta“, – nustatė tyrimo komisija.

S. Skardžiuvienės su UAB „Renovacijos partneriai“ sudarytoje Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartyje žemės Šilutės rajono Čiūtelių kaime nuomos kaina keitėsi vadovaujantis šios sutarties nuostatomis. Žemės nuomos mokestis S. Skardžiuvienei pradėtas mokėti nuo 2010 metų, vadovaujantis Žemės nuomos ir užstatymo teisės suteikimo sutartimi.

„Vėjo jėgainių statybos laikotarpiu (2010-2012 metais), nuomininkas – UAB „Renovacijos partneriai“ – mokėjo minėtoje sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 17 500 eurų (po mokesčių – 14 875 eurus). 2013 metų antrą ketvirtį žemės subnuomininkui UAB „Naujoji energija“ pradėjus eksploatuoti vėjo jėgaines, nuomos mokestis, kaip ir numato sutartis, buvo perskaičiuotas ir susietas su vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina (iki 2025 metų). Fiksuotą tarifą 12 metų laikotarpiui nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo 2013 metų antro ketvirčio UAB „Renovacijos partneriai“ moka ir iki 2025 metų Skardžiuvienei mokės sutartyje numatytą fiksuotą nuomos mokestį – 23 863 eurus (po mokesčių – 20 283 eurus). Nuo 2025 metų vėjo jėgainių parke pagamintos elektros energijos pardavimo kaina priklausys tik nuo rinkos, tuo pačiu ir žemės nuomos mokestis, kuris negalės būti mažesnis kaip 17 500 eurų (iki mokesčių)“, – sakoma komisijos išvadose.

Komisija negavo duomenų ir nenustatė, kad A. Skardžius asmeniškai darė įtaką valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo kaina.

Tyrimo metu nenustatyta, kad Seimo nario A. Skardžiaus sutuoktinės S. Skardžiuvienės ir įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo neatitiko rinkos sąlygų ir įstatymų, ar kad šis sandoris turi apsimestinio sandorio požymių.

Komisija ištyrė ir epizodą, susijusį su Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijomis.

„Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcijos laikytinos Seimo nario Skardžiaus šeimos turtu, o šios įmonės veiklos sėkmė tiesiogiai lemia jo šeimos finansinę gerovę, taip pat į tai, kad vienas iš Baltarusijos bendrovės akcininkų yra Seimo nario šeimos draugas, buvęs bendrapartietis ir bendradarbis, verslininkas Romualdas Patalavičius, aktyviai užsiimantis atsinaujinančių išteklių energetikos verslu tiek Baltarusijoje, tiek Lietuvoje, o pats Seimo narys yra aktyviai veikiantis energetikos srityje specialistas, be to, yra Seimo parlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika pirmininkas, nuolat dalyvaujantis ekonomikos forumuose Baltarusijoje, – visuomenėje galėjo kilti abejonės, kad Seimo nario Skardžiaus parlamentinei veiklai galėjo ir gali turėti įtakos Baltarusijos įmonės „Investenergostroj“ akcininkai“, – sakoma komisijos išvadose.

Komisija konstatuoja, kad, sutikdamas eiti parlamentinės grupės su Baltarusija pirmininko pareigas ir jas eidamas, Seimo narys A. Skardžius galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, pagal kurias asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

Seimo nutarime numatytas klausimas, į kurį turėjo atsakyti Komisija, yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo piktnaudžiavimo.

Ikiteisminis tyrimas Specialiųjų tyrimų tarnyboje pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio („Piktnaudžiavimas“) 2 dalį buvo pradėtas gavus Seimo narių pareiškimą dėl galimo piktnaudžiavimo. Tyrimą atlikusi komisija pareiškė, kad negali kištis į atliekamą ikiteisminį tyrimą bei viešinti jo duomenų.

Šių metų birželio 22 d. Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Seimo Antikorupcijos komisijai parlamentarai suteikė laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus.

Informacijos šaltini – ELTA

2017.12.05; 00:01

Seimo narys Artūras Skardžius. LRS nuotr.

„Slaptai.lt“ siūlo apžvelgti, kaip klostėsi kontraversiškai pagarsėjusio Seimo nario Artūro Skardžius politinė-ūkinė veikla per pastarąjį dešimtmetį – nuo 2007-ųjų.

2007 m. pavasarį spauda ėmėsi cituoti A. Skardžių kaip Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotoją: jis piktinosi bankrutuojančios, antrąkart privatizuojamos „Alytaus tekstilės“ akcijų pardavimu, gyventojų permoka už šilumą ir karštą vandenį 2000-2002 m. Bet taip pat A. Skardžius buvo pastebėtas kaip vienas labiausiai mėgstančių pakeliauti po užsienį darbo reikalais Seimo narių. Įklimpo į nedidelį skandaliuką kaip vienas iš Pelno mokesčio įstatymo pataisų, kuriose siūlyta golfą įtraukti į reprezentacines įmonės išlaidas, autorių.

Vasarą puolė kritikuoti „Lietuvos paštą”, kad šis su valstybės turtu ėmė elgtis kaip su savu. Rudenį prasideda A. Skardžiaus pavardės linksniavimas minint „trigalvį slibiną“ – Atominės energetikos (AE) įstatymo pataisomis numatytą steigti nacionalinį investuotoją.

2008 m. sausį A. Skardžius balsuoja už AE nacionalinio investuotojo kūrimą naujos patronuojančios bendrovės – LEO.LT – pagrindu. Pavasarį pagarsėja kaip emocingas politiko ir verslininko Rolando Zujevo nelegalaus vagonėlio ant Kuršių marių kranto gynėjas. Antrą kartą tampa Seimo Audito komiteto pirmininku. Su gėlėmis kaip valstiečių liaudininkų rinkimų štabo vadovas sveikina kylančios Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho žmoną Jolantą Blažytę.

Vasarą pagarsėja kaip šimtus kilometrų tarnybiniu automobiliu į įvairias šventes nukeliaujantis parlamentaras. Rudenį minimas per milijoną litų vertės turto ir santaupų (neįskaičiavus sutuoktinių turimo turto) deklaravusių politikų sąraše. Spalio mėn. vienmandatėje apygardoje neišrenkamas į Seimą.

Vėjo energetika. Slaptai.lt nuotr.

2012 m. vasarą A. Skardžius vėl pasirodo žiniasklaidoje kaip Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas. Rudenį vėl minimas tarp milijonierių, mėginsiančių patekti į Seimą. Šįkart patenka, tampa Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoju. Paskiriamas į V. Uspaskicho vadovaujamą delegaciją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA).

2013 m. A. Skardžius vėl minimas tarp verslo interesų turinčių Seimo narių. Dalyvauja ginčuose dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisos, balsuoja prieš Žemės gelmių įstatymo pataisas, leidžiančias pasirašyti sutartį su JAV energetikos milžine „Chevron“ dėl skalūnų dujų gavybos ir žvalgybos Lietuvoje, kritikuoja derybas su „Gazprom“. Seimo narys Kęstutis Masiulis pareiškia, kad dujų terminalo tyrimo komisijoje besidarbuojantys Birutė Vėsaitė, Artūras Skardžius, Valdas Vasiliauskas ir kiti asmenys yra propagandistai, kurie nenuilstamai skleidžia melagingas žinias.

STT užrašas

Premjeras Algirdas Butkevičius imasi palaikyti A. Skardžiaus vadovaujamą laikinąją tyrimo komisiją. Pačioje metų pabaigoje į viešumą iškyla informacija, kad A. Skardžiaus žmona Snieguolė Skardžiuvienė pardavė verslą – didžiulius žemės plotus Dauguose valdančią bendrovę „Kornelita“ įmonei, kurios tikrieji savininkai – maskviečiai. O Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis A. Skardžių apkaltina mėginimu „prastumti“ korupcinį įstatymą – nelaukiant Vyriausybės išvados balsuoti dėl Žuvininkystės įstatymo pakeitimų.

2014 m. pradžioje premjeras A. Butkevičius imasi aštriai kritikuoti A. Skardžiaus vadovaujamos Seimo laikinosios energetikos komisijos, narstančios buvusios Vyriausybės darbus, išvadas – nes komisijos tezės puikiai atitinka „Gazprom“ interesus ir labiausiai stabdo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą.

Lietuvo saugumo būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius pavadina energetikos reikalus tyrusio A. Skardžiaus ir jo vadovaujamos laikinosios komisijos veiklą atvirai kenkėjiška ir susieja ją su Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimu dėl Rusijos spec. tarnybų pastangų diskredituoti svarbiausius strateginius energetikos projektus.

Dar dorai nenurimus šiam skandalui, pavasarį A. Skardžius prabyla apie vėjo jėgaines – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas saulės šviesos energiją naudojančių elektrinių plėtrai ir skatinti saulės šviesos elektrinių steigimą. Metų pabaigoje A. Skardžius viešai pareiškia, kad aiškėja konservatorių ir liberalų valdžios ir energetikų vykdytos aferos, kai Lietuvos gyventojai mokėdami už elektrą apmokėdavo buvusių valdininkų keliones, pirtis ir netgi šampaną.

2015 m. A. Skardžiui pasiūloma užimti parlamentinės Seimo Energetikos komisijos pirmininko postą. Vasarą A. Skardžius pateikia pataisą – pratęsti PVM lengvatą šildymui dar vieneriems metams, paskelbia karą „šešėliniam“ atliekų tvarkymui. Rudenį imasi ginti A. Butkevičiaus žento valdomą įmonę nuo konservatorių mestų kaltinimų skandale dėl supainiotų viešų ir privačių interesų, apkaltina konservatorius veikiant KGB metodais, vėliau ieško interesų konflikto Tėvynės sąjungos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio šeimos versle. Metų pabaigoje konfliktuoja su liberalais – ginasi nuo Eugenijaus Gentvilo iškeltų kaltinimų dėl AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) problemų.

2016 metus A. Skardžius pradeda priešpriešiniais kaltinimais gindamasis nuo Arvydo Sekmoko ir konservatoriaus Dainiaus Kreivio kaltinimų Vyriausybei elektros vartotojų lėšų švaistymu, elektros ir šilumos kainų didinimu, intensyviai kritikuoja kitus konservatorius – Seimo Antikorupcijos komisijos narius Agnę Bilotaitę ir Arvydą Anušauską. Paskutinę pavasario sesijos dieną viešai apsižodžiuoja su konservatore Rasa Juknevičiene. Metų viduryje A. Skardžius minimas STT byloje prieš Eligijų Masiulį. Rudenį išrenkamas dar vienai kadencijai Seime.

Elektros tinklai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017 m. pavasarį iškeliamas vienu iš kandidatų į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko postą, tačiau juo neišrenkamas. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė Rasa Juknevičienė įžvelgia sąsajų tarp Seimo nario Mindaugo Basčio ir jį ginančio A. Skardžiaus, nes pastarasis stengėsi kompromituoti dujų terminalo projektą. Konservatoriai Agnė Bilotaitė ir Arvydas Anušauskas kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimo A. Skardžiaus interesų konflikto: jo sutuoktinė nuomoja žemę UAB „Šilalės vėjo elektra“, o A. Skardžius dalyvavo darbo grupėje, kuri rengė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, kuriame, be kita ko, numatoma valstybės parama vėjo energetikai.

Birželį Seimo Antikorupcijos komisijai pavesta atlikti parlamentinį tyrimą, A. Skardžius laikinai stabdo savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, ikiteisminį tyrimą pradeda ir STT. Liepą VSD pradeda tyrimą dėl energetiką kuravusio savo pareigūno Tomo Jakučionio interesų, o A. Skardžius, portalo 15min.lt duomenimis, yra T. Jakučionio sutuoktinės Audronės dėdė ir yra siūlęs taikyti geras verslo sąlygas saulės energetikos įmonėms.

Rugpjūtį Seimo etikos ir procedūrų komisija rekomenduoja A. Skardžiui nusišalinti nuo visų klausimų, susijusių su vėjo energetika, svarstymo.

Rugsėji paaiškėja, kad Skardžiaus šeimos iš dalies valdomos Baltarusijos energetikos įmonės „Investenergostroj“ saulės elektrinių projektą finansavo ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ bankas „Belgazprombank“. Spalį Seimo Etikos ir procedūrų komisijos paprašyta iš naujo įvertinti A. Skardžiaus veiklą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Komisija prašo jos veiklą pratęsti iki gruodžio. Tuo metu A. Skardžius tvirtai likosi įsikibęs Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime, priėmusios sprendimą toliau bendradarbiauti su Valstiečių ir žaliųjų frakcija.

Galutinį sprendimą dėl partijos valiai nepaklususių ir likti su „valstiečiais“ nusprendusių politikų socialdemokratų partijos valdyba priims šią savaitę.

Artūro Skardžiaus BIOGRAFIJA (pagal http://skardzius.lt

Gimė 1960 m. lapkričio 17 d. Kupiškio rajono Subačiaus miestelyje.

1978 m. baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą.

1986 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) statybos ekonomikos fakultetą ir įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę.

1983-1988 m. dirbo Vilniaus m. Gamybinėje butų ūkio valdyboje vyresniuoju inžinieriumi, gamybos skyriaus viršininku.

1989-2000 m. dirbo privačiame versle: UAB „Askara“ direktoriumi, bendros Lietuvos, Vokietijos ir Turkijos įmonės „Nefra“ komercijos direktoriumi, UAB „Rastma“ direktoriumi.

2000-2004 m. VIII Seimo narys, Seime ėjo Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, buvo Seimo valdybos nariu, dirbo biudžeto ir finansų komitete, ėjo Seimo delegacijos Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo narių asamblėjoje pirmininko pareigas.

2004-2008 m. IX Seimo narys. Ėjo Audito komiteto pirmininko pareigas. Dirbo Europos reikalų komitete, Verslo ir užimtumo, Jaunimo ir sporto reikalų, LRS ir JAV lietuvių bendruomenės komisijose.

2009-2012 m. dirbo UAB „AS Double Invest“ Vilniaus regiono vadovu.

2009-2012 m. ėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento pareigas.

Nuo 2012 m. XI Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, Energetikos komisijos narys, Žuvininkystės ir Jūrinių reikalų komisijos narys, LR Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje narys.

Yra apdovanotas ordino „Už nuopelnuos Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu, Lenkijos Respublikos ordinu.

2017.10.11; 04:00

Astravo atominei jėgainei – ne

Kaip bevartytum, nepriklausomybę atgavusios Lietuvos energetikos istorija – ne kas kita, kaip nuolatinis mūšio laukas. Kuris gi iš šių žodžių nesisieja su kovomis: Ignalinos AE? Mažeikių nafta? Skalūnų dujos? LEO.LT? Vėjo jėgainės? NordBalt? Astravo AE?

Panašu, kad ši grandinėlė nesibaigs nei šiandien, nei rytoj. Ir ne todėl, kad energija – labai geras būdas pasipelnyti pavieniams asmenims ar grupuotėms. Labiau todėl, kad esame stambių geopolitinių plokščių energetinių interesų sandūroje.

Strategai ir trumparegiai

Sodo kaimynas Juozas, po savaitgalinės žemkrapštystės užsitraukęs dūmą ar (ir) atsikimšęs alučio, dažnai mėgsta pafilosofuoti tema „valdžia viską daro per kitą galą“ (turbūt visi turime tokių kaimynų ar pažįstamų). Neapeina ir energetikos. Ir sako pūsdamas dūmą: ir elektra, ir šildymas būtų pigesni, jei nebūtume taip nosies užrietę ir tokie nedraugiški Rytų kaimynei. Mums kad tik atsiskirti. „Independence“…

Jei tokiam mėgini paaiškinti, kad draugiškumas rytoj gali tapti spąstais, atsako neatremiamu argumentu: niekas valdžioje negalvoja apie Lietuvos ateitį, visi žiūri, kaip kišenes greičiau prisikimšti. Ir dalinai yra teisus. Rytų kaimynė, kuriai energijos pardavimas labai svarbus tiek ekonomiškai, tiek politiškai, apie Lietuvą irgi galvoja panašiai. Vieną kitą politiką, žiūrėk, ima ir nuperka.

Ką siaubo filmuose pirmiausia daro žudikas, ketindamas įsibrauti į piliečio namus? Teisingai, išjungia elektrą. Ne tam, kad būtų baisiau, o kad apribotų to piliečio galimybes pasipriešinti. Veiksmas ne scenaristų išgalvotas, o paimtas iš gyvenimo.

O ką pirmiausia pamėgintų padaryti valstybė, sumąsčiusi intervenciją į kitą valstybę? Teisingai, pamėgintų apriboti galimybes priešintis. Jei galėtų – aišku, kad išjungtų elektrą – ne kad baisiau būtų, o kad nebeveiktų elektros srove maitinami prietaisai, įrengimai. Ne tiek barzdaskutės ir troleibusai, kiek radiolokaciniai įrenginiai, komunikacijos ir visuomenės informavimo priemonės (TV, radijas).

Be abejo, lygiai taip pat galimybes priešintis apriboja ir naftos, dujų tiekimo nutraukimas. Štai kodėl ir suskystintų dujų terminalo (SGD) atsiradimas Klaipėdoje nepraėjo be kaimynės komentarų. Prarasti pinigai – tai toli gražu dar ne viskas, kas skauda kaimynei.

Energetinis žiedas, tiltas ir antrankiai

Didelis Rusijos galvasopis – kad Baltijos šalys ims ir iškris iš Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą jungiančio elektros energijos žiedo, vadinamo BRELL. Ne tik todėl, kad mažiau parduos elektros energijos. Bus sutraukytas ir pats žiedas, t. y. be rusiškos elektros liks Rusijos Federacijai priklausanti Kaliningrado sritis. O Baltijos šalys iškris, iki 2020 m. yra nutarusios tai padaryti. Ir tas siaubo filmo herojus nebepasieks elektros jungiklio…

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Deja, siaubo filmo herojus nelabai turi kaip paspausti gyventoją. Galima įvairiais būdais ir per įvairius tarpininkus kalti piliečiui į galvą, kad dabar jis už elektrą moka brangiau ir kaina dar kils, kad ryšys su elektros tiekėju nestabilus (pvz., „NordBalt“ elektros jungtis su Švedija vis trūkinėja ir trūkinės), kiršinti su kaimynais, ketinančiais naudotis ta pačia elektros linija (latvių energetika priklausytų nuo laidelių iš Lietuvos, lenkai energetiškai spaus lietuvius ir pan.).

Tad sodo kaimynas Juozas, vis pažvelgdamas į atsiskaitymų už komunalines paslaugas knygelę, ir burba. Nes girdėjo, kad jei pirktų energiją iš ankstesniojo tiekėjo, būtų pigiau. Tačiau paklausus, kokios garantijos, kad tikrai būtų pigiau ir staiga nepabrangtų, atsakymo greičiausiai nebus. Dar galima paklausti Juozo, kodėl jis yra apdraudęs savo nekilnojamą turtą ir automobilyje įmontavęs signalizaciją. Juk pigiau būtų be šito.

Astravošima

Vis dėlto kaimynas (ar siaubo filmo herojus, kaip čia geriau pavadinti) neapsiriboja vien propaganda ir kiršinimu. Lietuvos pašonėje jau baigia išdygti branduolinis monstras – Astravo atominė elektrinė. Kiek anksčiau ji gan tiesmukai ir buvo pristatyta kaip „šekit jums už tai, kad norite pasitraukti iš BRELL“.

O dabar pristatoma kaip pigios elektros energijos šaltinis, kuriuo jau baigia susigundyti latviai, kurį dėl kažkokių priežasčių staiga pamilo švedai. Astravo monstras sulaukė palaikymo net ir Lietuvoje – prisiminkime Seimo narį Mindaugą Bastį, taip pat Artūrą Zuoką, Rolandą Paksą. Visi šie veikėjai mėgina tikinti, kad galėtume sau sėkmingai bendradarbiauti su Baltarusija ir naudotis pigia elektra. Kokia dar energetinė priklausomybė? Čia tik mitas, konservatorių išmsigalvojimas, Prezidentės viešųjų ryšių arkliukas. Svarbiausia juk – žmonių gerovė. Čia ir dabar. Sodo kaimynas Juozas pritartų. Rytų kaimynė nei puola mus, nei ruošiasi pulti, tai tik antirusiška propaganda, neturinti realaus pagrindo. Ir dar – Vakarų interesai brangiai pardavinėti savo energiją Baltijos šalyse. 

Astravo atominei elektrinei – NE

Kitaip mano Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas, kitaip mano ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei kiti įtakingi Lietuvos politikai. Tiesa, ši stovykla daugiausia kalba ne apie ekonominę, bet apie ekologinę Astravo grėsmę. Jei katastrofa įvyko technologiškai daug toliau pažengusios Japonijos Fukušimoje, ką bekalbėti apie katastrofos riziką Baltarusijoje, kur iki šiolei statoma „penkmečio planus – per tris metus!“ principu. Potencialus „bum“ tik 20 km nuo Lietuvos sienos. Pasekmės būtų liūdnos.

O kas gi toliau

Lietuvos energetikos ateities scenarijai kažkuo primena pasirinkimą – žvirblis rankoje ar briedis girioje. Bent jau taip sakytų sodo kaimynas Juozas, gyvenantis nuo pensijos iki pensijos ir norintis žvirblio – kad energija pigi taptų tučtuojau, iki artimiausios pensijos. O briedis anūkams – gal ir gerai būtų, bet anūkai dirbantys ir uždirbantys, išsisuks. O ten energetinė Lietuvos nepriklausomybė – ai, mes prisikovojom už tą nepriklausomybę, dabar kiti tegul pakovoja.

Juozas kaip Juozas. O Lietuvos politikai, panašu, laikosi ir bent artimiausiu metu laikysis aiškios energetinės nepriklausomybės nuo Rytų pozicijos. Kaip ir turėtų elgtis strategiškai mąstantys žmonė. Tik gaila, kad ir tarp politikų vis dar pasitaiko susigundančių rusiškais pinigais ar kitokiomis rusiškomis gėrybėmis. Arba mėginančių pasinaudoti energetiniais klausimais savo reitingams kelti.

2017.09.12; 05:57

Seimo Etikos ir procedūrų komisija mano, kad Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius tinkamai deklaravo visus sandorius, kuriuos privalo deklaruoti pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. 

Seimo narys Artūras Skardžius

Tačiau, komisijos nuomone, parlamentaras, nors neprivalėjo, bet galėjo deklaruoti ir žemės, ant kurios pastatyta vėjo jėgainė, subnuomos santykius.

„Mūsų komisija, įvertinusi visas aplinkybes, mano, kad galėjo kilti interesų konfliktas subnuomojant žemę. (…) Taip pat noriu pažymėti, kad nėra nustatyta, jog Seimo nariai ar valstybės tarnautojas privalo subnuomos santykius deklaruoti, nes jie jiems gali būti ir nežinomi“, – žurnalistams trečiadienį sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė.

Etikos sargai rekomendavo Seimo nariui Artūrui Skardžiui nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetika.

„A. Skardžius iš tiesų nedalyvavo balsavimuose, jis nusišalindavo tiek komiteto, tiek Seimo posėdžių metu sprendžiant klausimus, susijusius su vėjo jėgainių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu. Jis elgėsi tinkamai ir mes taip pat rekomenduojame jam ir ateityje nusišalinti nuo klausimų, susijusių su vėjo energetikos klausimų svarstymu, neteikti pataisų ir siūlymų, reglamentuojančių vėjo energetiką“, – sakė R. Tamašunienė.

Žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija, kad Seimo narys A. Skardžius galimai proteguoja jo šeimai priklausančios žemės nuomininkų interesus valdžios institucijose ir galimai gauna iš to naudos.

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdį atvykęs A. Skardžius sakė, kad tai „išgalvota, netikra žinia“. „Tai melaginga žinia, kurią aš skundžiu teismui“, – sakė A. Skardžius, manantis, kad taip yra siekiama sumenkinti jo, kaip politiko, įvaizdį.

Politikas tvirtino, kad jokių korupcinių įstatymų projektų dėl vėjo energetikos niekada neteikė, o jo teikti pasiūlymai susiję su viešojo intereso gynimu.

„Aš neteikiu jokių korupcinių įstatymų“, – tvirtino politikas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos įstatymai nenumato pareigos deklaruoti subnuomos santykius.

„Deklaruoti, kas yra subnuomininkai mano žmonos nuomojamos žemės nuomininko, to nenumato Lietuvos įstatymai, nuomininkas neturi pareigos informuoti žemės savininką. (…) Tai neužsiiminėkime tokiomis interpretacijomis, tai yra neteisinis procesas. Jeigu bus reglamentuota, bus nustatyta tvarka, kad apie subnuomininkus, apie jų akcininkus privaloma pranešti, tai turi būti numatyta sutartyse, tada ir Seimo nariai deklaruos. Tai būtų tas pats, kai, pvz., išnuomojus pastatą, viešbučiui deklaruoti viešbučio gyventojus“, – žurnalistams aiškino A. Skardžius.

Šių metų birželio 20 d. Seimas priimdamas protokolinį nutarimą pavedė Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.

Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas pavedė etikos sargams nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.

Seimo Etikos ir procedūros komisija taip pat turėjo nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas Seime svarstant klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką.

Seimas pavedė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus iki šių metų rugsėjo 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.31; 05:00

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, gavusi Seimo narių kreipimąsi dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad Seimo narys Artūras Skardžius gauna pajamų nuomodamas žemės sklypus vėjo jėgainių verslui plėtoti verslininkams, kurių interesus galimai gina Seime. 

Vėjo jėgainės

Atliekant tyrimą bus surinkti, išanalizuoti duomenys ir įvertinta, ar buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų rengiant ir svarstant atskirus teisės aktų projektus, kuriais reglamentuojamas vėjo energetikos ir kitų atsinaujinančių išteklių energetikos rūšių plėtros skatinimas.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jį kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

Praėjusią savaitę Seimas pavedė Seimo Antikorupcijos komisijai ištirti Seimo nario A. Skardžiaus veiklą.

Parlamentarai suteikė šiai komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Seimo narys A. Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, primena ELTA.

Antikorupcijos komisijai pavesta nustatyti, ar A. Skardžius darė poveikį fiziniams ar juridiniams asmenims, darydamas įtaką AB „Lietuvos energija” skelbto konkurso dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų, kurį laimėjo UAB „Naujoji energija“, rezultatams; jeigu darė poveikį, kokiais konkrečiais veiksmais šis poveikis buvo padarytas.

Seimo Antikorupcijos komisija aiškinsis, ar Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamų iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinė žemės naudotoja yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, ir ar žemės nuomos kaina pagal sutartyje numatytas sąlygas, sklypo dydį ir paskirtį yra pagrįsta.

„Jei nuomos kaina laikytina nepagrįsta, kas leidžia konstatuoti esamos kainos nepagrįstumą ir kokia kaina būtų laikytina pagrįsta“, – toks klausimas pateiktas Antikorupcijos komisijai.

Parlamentinį tyrimą atliekanti komisija turės nustatyti, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, jei keitėsi, kada ir dėl kokių priežasčių. Komisija domins ir tai, ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, tuo pačiu ir žemės nuomos kaina. Jei įtaka buvo daroma, Antikorupcijos komisija turės nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ji pasireiškė.

„Ar A. Skardžius kaip nors dalyvavo svarstant ar priimant šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu, ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę poveikio aplinkai vertinimą dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką, ar teikė pasiūlymus dėl šios nuostatos įrašymo“, – toks klausimas pateiktas Seimo nutarime.

Parlamentinio tyrimo metu bus atsakyta, ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš sprendimų, kuriuos priimant jis asmeniškai dalyvavo ar galimai paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas.

Taip pat numatyta įvertinti antikorupciniu aspektu A. Skardžiaus teiktus pasiūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo.

Ji turės išsiaiškinti ir tai, kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai, įsigiję tos įmonės akcijų, kokie šių asmenų ryšiai su A. Skardžiumi, ar jie neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai.

Seimo Antikorupcijos komisija iki šių metų lapkričio 10 d. turės atlikti parlamentinį tyrimą ir pateikti Seimui išvadas.

Beje, A. Skardžius atsidūrė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje. Ši komisija nutarė pradėti tyrimą dėl jo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Etikos sargai atsižvelgė į Seimo narės Aušros Maldeikienės prašymą išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario A. Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.

Tyrimas pradėtas ir vykdant Seimo pavedimą Etikos ir procedūrų komisijai išnagrinėti ir pateikti išvadas dėl Seimo nario A. Skardžiaus veiklos suderinamumo su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Seimo statuto ir kitų teisės aktų nuostatomis.

Birželio 20 d. Seimas priėmė tokį Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio pateiktą protokolinį nutarimą, primena ELTA.

Seimas pavedė etikos sargams nustatyti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, ar nekyla interesų konfliktas A. Skardžiui einant Seimo nario pareigas dėl nuomojamos žemės subnuomininko UAB „Naujoji energija“ veiklos – vėjo jėgainių parko eksploatacijos.

Seimo Etikos ir procedūros komisija taip pat turės nustatyti, ar Seimo nariui A. Skardžiui dėl jo šeimos turimos žemės nuomos sutarties su UAB „Renovacijos partneriai“ nekyla viešųjų ir privačių interesų konfliktas svarstant Seime klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais, reglamentuojančiais vėjo energetiką.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija turės pateikti Seimui išvadas bei pasiūlymus iki šių metų rugsėjo 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.27; 15:20

Be abejo – Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklą derėtų kuo kruopščiau ir nuodugniau išnagrinėti, kad ateityje nebeliktų nė kruopelės abejonių. Jei jau kalbėtume visiškai atvirai, tai reikėjo padaryti senų seniausiai. Bet kaip sako tautos išmintis: geriau vėliau nei niekada…

Siūloma suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams. 

Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tokį nutarimo projektą antradienį Seimui 37 parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.

Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma atsakyti į 9 su A. Skardžiaus veikla susijusius klausimus. Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas bei pasiūlymus pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 10 d.

Siūloma įpareigoti komisiją nustatyti, ar „2005 metais AB „Lietuvos energija“ skelbtą konkursą dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų pagrįstai laimėjo daugiau kaip dvigubai mažesnę kainą nei du konkurentai pasiūliusi bendrovė ir ar A. Skardžius galėjo daryti įtaką to konkurso rezultatams?“

Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų nustatyti, ar atitinka tikrovę teiginys, kad „Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamas iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinis žemės naudotojas yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, o nuomos kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei kitiems žemės savininkams mokama kaina“.

Komisijai siūloma aiškintis, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, o jei keitėsi, tai dėl kokių priežasčių, ir ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, kartu ir žemės nuomos kaina.

Projektą inicijavę Seimo nariai norėtų išsiaiškinti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, nuslėpdamas faktą, kad galutinis žemės naudotojas yra vėjo jėgainių parką eksploatuojanti bendrovė.

Komisija taip pat domėtųsi, ar A. Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų bei svarstymų Seimo plenariniuose, komitetų ar komisijų posėdžiuose, kai juose buvo svarstomi klausimai, susiję su atsinaujinančia ar vėjo energetika, ar teikė šiomis temomis siūlymų, ar jie buvo priimti.

Seimo narys Artūras Skardžius

Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma nustatyti, ar A. Skardžius „kaip nors dalyvavo ar teikė siūlymus įrašant į šiuo metu galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu ydingą nuostatą, kad verslininkai, savo lėšomis jūroje atlikę Poveikio aplinkai vertinimą (PAV) dėl vėjo jėgainių parkų statybos, įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką“.

„Ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš tų sprendimų, kuriuos priimant jis galimai asmeniškai dalyvavo, ar paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas“, – tai dar vienas iš 9 komisijai formuluojamų klausimų.

Komisijai taip pat siūloma nustatyti, „ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos įstatymus A. Skardžiaus žmonos ir Maskvoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Tradicija-L“ valdomos įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių, kai buvo brangiai sumokėta už įmonę, kuri nedisponavo žeme, o tik varganos būklės nusidėvėjusiais statiniais“.

„Kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų, ar įgytų akcijų vertė atitinka investicijos dydį, kokie šių asmenų ryšiai su Seimo nariu A. Skardžiumi, ar tie ryšiai neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai“, – atsakyti į tokį klausimą siūloma komisijai.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo narys socialdemokratas A. Skardžius kategoriškai nesutinka su jam adresuotais kaltinimais, jis tvirtina visada gynęs tik viešąjį interesą ir nieko neprotegavęs.

Birželio 16 d. A. Skardžius laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP).

„Gerbdamas partijos reputaciją nuo 2017 metų birželio 17 dienos laikinai stabdau savo narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kol bus ištirta viešai apie mane paskelbta informacija“, – A. Skardžiaus žodžius cituoja LSDP informacijos centras.

Kaip skelbta žiniasklaidoje, A. Skardžius kasmet gauna dešimtis tūkstančių eurų iš verslininkų, kurių interesus esą gina parlamente. Skardžiams priklausančiame žemės sklype Šilutės rajone pastatytos vėjo jėgainės, o politiko šeima už tai gauna apie 24 tūkst. eurų per metus, tai yra gerokai daugiau nei greta esančių sklypų savininkai. Kaip parodė 15min.lt žurnalistinis tyrimas, politikas ne tik nenusišalina nuo susijusių klausimų svarstymo Seime, bet gina savo žemės nuomininkų interesus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.20; 08:30

Svarbiausi klausimai

Šiandien Lietuvos parlamente – dar viena intriga. Siūloma suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo nario socialdemokrato Artūro Skardžiaus galimo interesų konflikto bei galimai gautos asmeninės naudos darant poveikį Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams.

Šį nutarimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo įvairioms Seimo frakcijoms, išskyrus socialdemokratus, atstovaujanti parlamentarų grupė. Tarp projekto teikėjų yra ir Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Seimo Antikorupcijos komisijai siūloma atsakyti į devynis su A. Skardžiaus veikla susijusius klausimus. Nutarimo projekte siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas bei pasiūlymus pateikti Seimui iki šių metų lapkričio 10 d.

Taigi norima įpareigoti komisiją nustatyti, ar „2005 metais AB „Lietuvos energija“ skelbtą konkursą dėl Šilutės rajone numatyto plėtoti vėjo jėgainių parko prijungimo prie elektros tinklų sąlygų pagrįstai laimėjo daugiau kaip dvigubai mažesnę kainą nei du konkurentai pasiūliusi bendrovė ir ar A. Skardžius galėjo daryti įtaką to konkurso rezultatams?“

Jeigu Seimas pritartų, komisija turėtų nustatyti, ar atitinka tikrovę teiginys, kad „Seimo narys A. Skardžius ar jo šeimos nariai gauna pajamas iš žemės nuomos Šilutės rajono Čiūtelių kaime, kai galutinis žemės naudotojas yra toje vietovėje įsteigto vėjo jėgainių parko konkurso laimėtoja ir eksploatuotoja UAB „Naujoji energija“, o nuomos kaina yra keliasdešimt kartų didesnė nei kitiems žemės savininkams mokama kaina“.

Komisijai siūloma aiškintis, ar A. Skardžiaus ar jo šeimos narių sudarytose žemės nuomos sutartyse įrašyta žemės nuomos kaina keitėsi, o jei keitėsi, tai dėl kokių priežasčių ir ar A. Skardžius asmeniškai nedarė įtakos valstybės institucijoms, kad padidėtų elektros energijos supirkimo, o tuo pačiu ir žemės nuomos kaina. 

Seimo narys Artūras Skardžius

Projektą inicijavę Seimo nariai norėtų išsiaiškinti, ar A. Skardžius tinkamai deklaravo savo privačius interesus, nuslėpdamas faktą, kad galutinis žemės naudotojas yra vėjo jėgainių parką eksploatuojanti bendrovė.

Komisija taip pat domėtųsi, ar A. Skardžius buvo nusišalinęs nuo balsavimų bei svarstymų Seimo plenariniuose, komitetų ar komisijų posėdžiuose, kai juose buvo svarstomi klausimai, susiję su atsinaujinančia ar vėjo energetika, ar teikė šiomis temomis siūlymų, ar jie buvo priimti.

Seimo Antikorupcijos komisijos prašoma nustatyti, ar A. Skardžius „kaip nors dalyvavo ar teikė siūlymus įrašant į šiuo metu galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Specialiųjų tyrimų tarnybos požiūriu ydingą nuostatą, kad verslininkai savo lėšomis jūroje atlikę Poveikio aplinkai vertinimą (PAV) dėl vėjo jėgainių parkų statybos įgyja teisę reikalauti be konkurso statyti toje teritorijoje vėjo jėgainių parką“.

„Ar A. Skardžius gavo asmeninės naudos iš tų sprendimų, kuriuos priimant jis galimai asmeniškai dalyvavo, ar paveikė kitų institucijų sprendimus kaip asmuo ar Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos vadovas“, – tai dar vienas iš devynių komisijai formuluojamų klausimų.

Komisijos taip pat prašoma išsiaiškinti, „ar atitinka rinkos sąlygas ir Lietuvos įstatymus A. Skardžiaus žmonos ir Maskvoje registruotos ribotos atsakomybės bendrovės „Tradicija-L“ valdomos įmonės „Daugų sala“ sandoris dėl UAB „Kornelita“ pardavimo ir ar nėra apsimestinio sandorio požymių, kai buvo brangiai sumokėta už įmonę, kuri nedisponavo žeme, o tik varganos būklės nusidėvėjusiais statiniais“.

„Kokie fiziniai ar juridiniai asmenys valdo Baltarusijos įmonę „Investenergostroj“, kuriai paskolą yra suteikę A. Skardžiaus šeimos nariai bei įsigiję tos įmonės akcijų, ar įgytų akcijų vertė atitinka investicijos dydį, kokie šių asmenų ryšiai su Seimo nariu A. Skardžiumi, ar tie ryšiai neturėjo įtakos Seimo nario parlamentinei veiklai“, – atsakyti į tokį klausimą siūloma komisijai.

Kaip ELTA ir slaptai.lt jau rašė, Seimo narys socialdemokratas A. Skardžius kategoriškai nesutinka su jam adresuotais kaltinimais, jis tvirtina visada gynęs tik viešąjį interesą ir nieko neprotegavęs.

„Jokių protegavimo apraiškų per įstatymų projektų teikimą niekuomet nebuvo ir man metami įtarimai yra išgalvoti, todėl kaip LSDP frakcijos narys paprašiau frakcijos vardu kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kuri ištirtų man metamus įtarimus. Tikiuosi atsakingos institucijos išaiškins ne tik man, kaip politikui, įtarimus dėl galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto, bet bus ištirti ir žurnalistų etikos požiūriu tendencingi konkretaus žiniasklaidos atstovo puldinėjimai, pagrindžiami išgalvotomis prielaidomis“, – yra pareiškęs Seimo narys A. Skardžius.

Parengta pagal ELTA pranešimus

2017.06.17; 06:35

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turėtų imtis parlamentaro Artūro Skardžiaus veiklos tyrimo ir nustatyti, ar jis nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, proteguodamas vėjo verslininkų interesus, mano Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Arvydas Anušauskas. 

Vėjo jėgainės

Parlamentaro teigimu, tai taip pat atveria galimybę Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) tyrimui dėl galimos prekybos poveikiu, kurios rezultatas – Seime priimti vėjo energetikos verslui palankūs sprendimai ir iš to paties verslo gautos pajamos.

Taip A. Anušauskas nutarė reaguoti į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Seimo narys Artūras Skardžius kasmet galimai gauna dešimtis tūkstančių eurų iš energetikos verslininkų, kurių interesus gina Seime. Remdamasis 15min. atlikto tyrimo duomenimis, parlamentaras sako, kad A. Skardžius vėjo verslininkams nuomoja jam Šilutės rajone priklausantį žemės sklypą, kuriame stovi vėjo jėgainių parkas, ir gauna gerokai didesnę nuomos kainą nei šalia esančių sklypų savininkai. A. Anušauskas atkreipia dėmesį, kad A. Skardžius aktyviai dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, susijusius su elektros energija ir atsinaujinančiais ištekliais.

Seimo narys Artūras Skardžius

„Šiuo metu būtent dėl priešiškos A. Skardžiaus pozicijos yra vilkinamas dabartinės tvarkos dėl jėgainių statybos, kurią Specialiųjų tyrimų tarnyba įvertino kaip ydingą ir sudarančią prielaidas korupcijai, pataisų priėmimas“, – sako parlamentaras.

Seimo TS-LKD frakcijos nario A. Anušausko nuomone, tokie atvejai atskleidžia „vis dar neįveikiamas potencialios korupcijos džiungles, žemina Seimo autoritetą bei kelia dar didesnį visuomenės nepasitikėjimą valdžia“.

Tuo tarpu Seimo narė Aušra Maldeikienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išnagrinėti žiniasklaidoje pateiktą informaciją dėl galimai supainiotų Seimo nario Artūro Skardžiaus privačių ir viešųjų interesų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.08:00

atomine_1

Būtent – Didžiojoje Britanijoje ir vėl pradėjo daugėti žmonių, kurie nebijo atominių jėgainių ir bevelytų puoselėti būtent branduolinės energijos rūšį. Bent jau – šiai rūšiai skirti patį didžiausią prioritetą. Ir tai – ne tušti žodžiai.

“YouGov” atliktos apklausos duomenimis, praėjus 16-ai mėnesių po tragiškos Fukušimos atominės katastrofos (oficiali Japonijos išvada dabar jau skelbia, kad dėl minėtos avarijos kalta ne gamtos stichija, bet žmonių padarytos klaidos), pasisakančiųjų už atominę energiją skaičius Didžiojoje Britanijoje vėl ėmė augti.

Continue reading „Daugėja Didžiosios Britanijos gyventojų, kurie remia atominių jėgainių statybą“

zivile_makauskiene

Siekiant sumažinti anglies dvideginio emisiją, kuri – kaip manoma – yra klimato atšilimo priežastis, 2008 m. gruodžio mėnesį ES priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyvą, kuri privalomą tikslą – kad iki 2020 metų 20% visos bloko energijos sudarys energija iš atsinaujinančių šaltinių, pavertė teisės aktu. Pagrindiniai atsinaujinančios energijos šaltiniai – tai vėjas, saulės, vandens energija, geoterminė energija, biomasė ir kt.

Kadaise Olandija buvo vadinama vėjo malūnų šalimi, tačiau šiandien galima drąsiai teigti, kad tą vardą perėmė Vokietija. Jėgainių sparnai, varomi vėju, tapo neatskiriama šios šalies kraštovaizdžio dalimi. Vokiečiai gamina beveik pusę visos planetos elektros, gaunamos naudojant vėjo energiją. Galbūt viena iš priežasčių yra ta, kad daugelį metų Aplinkosaugos ministerijai vadovavo Žaliųjų partijos atstovas, kuris statant kiekvieną naują jėgainę didžiavosi, jog jo šalis artėja prie aplinkai draugiškos valstybės idealo.

Continue reading „Vienintelė nauda – visi kurmiai išsilakstė“