Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus stačiatikių Velykų pamaldose cerkvėje, jis apsilankys koplyčioje savo rezidencijoje Novo Ogariove ir uždegs žvakę. Tai šeštadienį žurnalistams pranešė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
 
„Prezidentas į šventyklą neis ir liks namuose. Kaip jūs žinote, jis dabar gyvena ir dirba Novo Ogariovo valstybinėje rezidencijoje, – sakė Kremliaus atstovas. – Vakare prezidentas uždegs žvakę nedidelėje koplyčioje šios rezidencijos teritorijoje“.
 
D. Peskovas pridūrė, jog Velykų proga prezidentas ir Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas apsikeis sveikinimais.
 
Anksčiau naujienų agentūra TASS, remdamasi šaltiniu Rusijos teisėsaugos institucijose, pranešė, jog tikinčiųjų buvimas prie cerkvių Maskvoje per stačiatikių Velykas gali būti laikomas saviizoliacijos režimo, įvesto dėl koronavirusinės infekcijos plitimo, pažeidimu.
 
Rusijos stačiatikių bažnyčios hierarchai rekomendavo tikintiesiems per Velykas likti namuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.19; 03:00

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis“ – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dar prieš Velykas Lietuvos medikams, kovojantiems su koronaviruso infekcija, išvežiota dar viena dalis iš Kinijos atskraidintos apsauginės aprangos, kurioje apsauginiai akiniai, vienkartinės medicininės kaukės, apsauginiai chalatai ir kombinezonai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
 
Penkioms pagrindinėms šalies ligoninėms – Santaros klinikų, Kauno klinikinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Panevėžio ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams – nuvežta daugiau nei 12 tūkst. apsauginių akinių, 20 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, 1850 apsauginių chalatų ir 9400 apsauginių kombinezonų.
 
Taip pat penkioms didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos stotims pristatyta 6600 apsauginių akinių, 10 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, 1500 apsauginių chalatų ir 9800 apsauginių kombinezonų.
 
Siunta šią savaitę Lietuvą pasiekė padedant Susisiekimo ministerijai, o į ligonines juos išvežioja valstybės valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.
 
SAM kiekvieną savaitę gauna patikslintus gydymo įstaigų poreikius asmens apsaugos priemonėms ir, skirstydama gautas siuntas, atsižvelgia į pačių įstaigų įvardintą asmens apsaugos priemonių trūkumą, taip pat į pagrindinius sveikatos priežiūros specialistų aprūpinimo prioritetus.
 
Siekiant užtikrinti racionalų asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, SAM, bendradarbiaudama su ekspertais, nustatė penkis saugumo lygius, apibrėžiant, kokiais atvejais ir kokias konkrečiai asmens apsaugos priemones turėtų naudoti mūsų šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai. Saugumo lygiai nustatyti atsižvelgus į medikų darbo specifiką, t. y. pacientų, su kuriais jie dirba, grupes, taip pat teikiamų paslaugų, patiriamo kontakto pobūdį ir kitus aspektus. Vadovaujantis šiais lygiais taip pat bus lengviau įvardyti asmens apsaugų poreikį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13; 00:30

Popiežius Pranciškus: „Sese, broli, nepasiduok“. EPA-ELTA nuotr.

Didžiojo šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Velyknakčio budėjimui ir aukojo šventąsias Mišias. Kaip ir per kitas pamaldas šiomis dienomis, tikintieji jose galėjo dalyvauti tik nuotoliniu būdu, praneša Vatikano radijas.
 
Evangelija pasakoja (Mt 28, 1 – 10), kad po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo. „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“, – tarė joms angelas.
 
Pasak Šventojo Tėvo, Didžiojo šeštadienio tylą dažnai nustelbia Didžiojo penktadienio kryžius ir sekmadienio „Aleliuja“. Tačiau šių metų Didysis šeštadienis yra kitoks, tai iš tiesų didelės tylos diena.
 
Jėzaus kapą ėjusių lankyti moterų jausmus galime lyginti su savo. Jos, kaip ir mes, atsidūrė prieš nelauktą kančios dramą, o skausmą lydėjo baimė ir nežinia dėl ateities. „Atmintis sužeista, viltis užgniaužta. Tai buvo jų tamsiausia valanda, kaip kad dabar yra mūsų“, – sakė popiežius šeštadienio vakaro homilijoje.
 
Tačiau šioje situacijoje moterys nepasidavė tamsioms skundų ir apgailestavimų jėgoms, neužsidarė pesimizme ir nenusigręžė nuo tikrovės. Jos pasirengė paprastam ir tuo pat metu ypatingam uždaviniui: patepti kvapniais tepalais Jėzaus kūną. Jos neišsižadėjo meilės, širdies tamsoje įžiebė gailestingumą ir, pačios to nežinodamos, pasirengė istoriją pakeisiančios dienos aušrai.
 
„Kiek daug žmonių dabartinėmis liūdnomis dienomis darė ir daro kaip šios moterys, mažais rūpesčio, meilės ir maldos gestais sėdami vilties sėklas“, – sakė Pranciškus.
 
Prie kapo moterys iš angelo išgirdo gyvenimo žodžius, o netrukus sutiko ir patį vilties Autorių, kuris viską patvirtino ir pridūrė: „Nebijokite“. Šiuos žodžius Dievas mums kartoja ir dabartinėje naktyje.
 
„Šią naktį įgijome pamatinę teisę, kuri nebus atimta: teisę į viltį. Tai nauja ir gyva viltis, kuri ateina iš Dievo. Tai nėra paprastas optimizmas, paplekšnojimas per petį ar atsitiktinis padrąsinimas. Tai Dangaus dovana, kurios negalėjome gauti vieni. „Viskas bus gerai“, – užsispyrusiai sakome šiomis dienomis, remiamės žmoniškumo grožiu, iš širdies tariame padrąsinimo žodžius. Tačiau bėgant dienoms ir augant baimei, pati drąsiausia viltis gali išgaruoti. Jėzaus viltis yra kitokia. Ji širdyje skleidžia tikrumą, jog Dievas viską gali pakeisti į gėrį, netgi kapą – į gyvenimo vietą“, – kalbėjo popiežius. Kapas yra vieta, iš kurios tas, kuris įeina, nebeišeina. Tačiau Jėzus išėjo dėl mūsų, prisikėlė dėl mūsų, mirties vietoje paskleidė gyvenimą, pradėjo naują istoriją ten, kur buvo antkapis. Ir mes neturime pasiduoti, neturime užritinti akmens ant vilties. Dievas ištikimas, jis ateina pas mus, apšviečia tamsiausią užkampį, skausmo, kančios ir mirties aplinkybes.
 
„Sese, broli, nepasiduok, net jei savo širdyje užkasei viltį: Dievas yra didesnis. Paskutinis žodis nepriklauso tamsai ir mirčiai. Drąsos, Dievui niekas nėra prarasta“, – kreipėsi į savo klausytojus popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad žodis drąsa Evangelijoje visada išeina iš Jėzaus lūpų.
 
„Tai Jis, Prisikėlusysis, padeda mums, stokojantiems, atsikelti. Jei esi silpnas, netvirtas kelyje, jei parpuoli, nebijok, Dievas tau tiesia ranką ir sako: „Drąsos!“, – kalbėjo Pranciškus. Drąsos sau negalime duoti, bet galime ją priimti kaip dovaną. Pakanka maldoje atverti širdį, truputį patraukti nuo širdies angos akmenį ir įsileisti Jėzaus šviesą. Pakanka kviesti: „Ateik, Jėzau, į mano baimes, pasakyk ir man: „Drąsos!“. Su Tavimi, Viešpatie, būsime išbandomi, bet neįbauginti. Kad ir koks liūdesys gyvena mumyse, jausime, jog turime viltį, nes su Tavimi kryžius virsta prisikėlimu, nes Tu esi su mumis mūsų naktų tamsoje, esi tikrumas mūsų neužtikrintume, mūsų tylos Žodis, niekas negalės pavogti meilės, kurią Tu jauti mums“, – tęsė popiežius. Tai yra velykinis skelbimas, vilties žinia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.12; 10:00

Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė 2014-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos vyskupai velykiniame ganytojiškame laiške sveikina tikinčiuosius su Šv. Velykomis, pažymėdami, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių yra džiugiausia žinia, kokią žmonija yra girdėjusi.
Kiaušinis – gyvybės ir vilties simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Vyskupai ragina vienytis maldoje šiomis ypatingomis dienomis. „Tegul šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo! Melskimės už ligos paliestuosius ir kenčiančius netektį artimuosius. Ypač prisiminkime maldoje ir remkime mūsų medikus ir medicinos darbuotojus, civilinės valdžios atstovus, mūsų krašto policijos, kariuomenės pareigūnus bei visus, kurie aukojasi padėdami kitiems. Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę! Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą. Teguodžia mus Viešpats, kad ir po sunkiausių išbandymų mūsų laukia Velykos!“, – rašoma ganytojiškame laiške.
 
„Šiais metais Velykas švenčiame neįprastai. Vienijamės su Jėzumi, kuris taip pat buvo priverstas dėl grėsmės gyvybei keliauti į šventes Jeruzalėje „ne viešai, o tarsi slapčiomis„ (Jn 7, 10). Ir mus karantino sąlygos verčia svarbiausią mūsų tikėjimo šventę išgyventi „tarsi slapčiomis. “Negalime viešai ateiti į Bažnyčią ir susirinkę draugėn švęsti Velykų. Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis. Tačiau visa tai neturi „pavogti„ mūsų džiaugsmo ir ramybės, tų brangių mūsų Prisikėlusio Viešpaties dovanų. Juk Kristus ne kartą savo mokinius guodė ir drąsino pasitikėti Juo, kuris yra istorijos ir pasaulio Viešpats“, – rašoma vyskupų laiške.
Šv. Velykos Vilniuje. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Jūs nebijokite!„ (Mt 28, 5), – taria Viešpaties angelas susigraudinusioms moterims, kurios atbėgo tą rytą prie Jėzaus kapo. Prisikėlęs Kristus ne kartą pasirodė išsigandusiems mokiniams tardamas: „Ramybė Jums!“ (Jn 20, 19). O tada juos ragino: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai„ (Mk 16, 15). Visus šiuos žodžius šiandien Viešpats taria ir mums. Krikščionio pašaukimas nešti į pasaulį ramybę ir Prisikėlusio Jėzaus paguodą.
 
Velykos. 2014-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mes, krikščionys, žinome, kad per Kryžių ateina Prisikėlimas. Tai Velykų slėpinys. Krikščioniškas tikėjimas parodo, jog kančia gali būti išganinga, nes net ir joje atsiskleidžia Dievo malonė. Juk neretai išgyvendamas trapumą žmogus atranda Dievą. Ir iš šio pasaulinės pandemijos išbandymo gali rastis be galo daug būdų, kaip Dievas prakalbins žmones. Tikime, kad į gera keisis mūsų pasaulis.
 
„Jis pamatė ir įtikėjo“, – taip Evangelija apibūdina mokinį, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo (Jn 20, 8). Ir mes nesiliaukime ieškoti Kristaus prisikėlimo ženklų mūsų gyvenime. Bėkime pas savo Mokytoją Kristų, net jei žmogiškai žiūrint atrodytų, kad nėra jokio pagrindo vilčiai, – sakoma Lietuvos vyskupų velykiniame laiške.

Savaitgalį laikinai keičiasi didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių darbo laikas.
 
Prekybos tinklo „Maxima“ XX ir XXX/XXXX tinklo parduotuvės šeštadienį dirbs nuo 9 iki 22 valandos. Dauguma X tinklo parduotuvių dirbs nuo 9 iki 21 valandos.
 
Sekmadienį, pirmąją Velykų dieną, prekybos tinklo parduotuvės nedirbs. Pirmadienį „Maxima“ parduotuvės dirbs nuo 9 iki 20 valandos.
Tuo metu „Rimi” parduotuvės šeštadienį dirbs įprastu karantino laikotarpiu darbo metu – nuo 9 iki 20 valandos, o Velykų sekmadienį taip pat nedirbs. Antrąją Velykų dieną tinklo parduotuvės dirbs nuo 9 iki 20 valandos.  
 
Prekybos tinklo „Iki” parduotuvės sekmadienį nedirbs, o po Velykų karantino laikotarpiu parduotuvės ir toliau dirbs sutrumpintu laiku – nuo 8 iki 20 valandos.
 
„Norfa“ tinklo parduotuvės balandžio 11 dieną dirbs iki 20 valandos, Velykų dieną nedirbs, o pirmadienį darbą pradės nuo 8 valandų ryto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:00

Penktadienį visas pasaulis ima ruoštis Dievo gailestingumo šventei

Šventė, kurią viso pasaulio katalikams švęsti nurodė popiežius Jonas Paulius II, pirmą kartą švęsta Vilniuje prieš 85-erius metus.
 
Tai Dievo Gailestingumo sekmadienis, minimas sekmadienį po Šv. Velykų. Jau šį – Didįjį penktadienį, balandžio 10 dieną, prasideda devynių dienų budėjimas su malda, kuris atves į Dievo Gailestingumo šventę.
 
1935 metais Vilniuje Atvelykio sekmadienį Aušros Vartų galerijoje buvo iškabintas iki tol viešai nematytas Dievo Gailestingumo paveikslas ir švęstas Dievo Gailestingumo sekmadienis.
 
Nuo to laiko šio paveikslo kartotės plačiai pasklido po pasaulį, o šv. popiežius Jonas Paulius II prieš dvidešimt metų visoje Bažnyčioje antrąjį Velykų sekmadienį paskelbė Dievo Gailestingumo sekmadieniu.
 
Jonas Paulius II tuomet, skelbdamas sesę Faustiną šventąja, sakė: „Kristus mums parodė daug gailestingumo kelių, pasilenkė prie žmogaus materialinio ir dvasinio skurdo. Kenčiančiam žmogui ištiesta jo ranka visų laikų žmonėms skelbia gailestingumo žinią.“
Aušros vartai. Slaptai.lt nuotr.
 
Garsusis Dievo Gailestingumo atvaizdas dabar gerbiamas Vilniuje, Dievo gailestingumo šventovėje, kurioje visą savaitę po Velykų bus švenčiama Gailestingumo savaitė. Žmonės kviečiami nuotoliniu būdu jungtis į maldą šv. Mišiose, kalbėti Gailestingumo vainikėlį, adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą, klausyti skaitomo Faustinos dienoraščio.
 
Norintieji gali surašyti savo artimųjų vardus, už kuriuos meldžiasi, – vardai bus sudėti prie Gailestingumo paveikslo. Šv. Mišios aukojamos kasdien 10.00, 12.00, 18.00 ir 20.00 valandomis. Lenkų kalba šv. Mišios – 16.00 val. Gailestingumo sekmadienį 17.00 val. vyks šv. Mišios anglų kalba, kurios bus transliuojamas EWTN kanalu daugeliui anglakalbių šalių.
 
Iš Antakalnyje esančio šv. Faustinos namelio, buvusio seserų vienuolyno, nuo penktadienio devynias dienas, 15 valandą, vadinamą Gailestingumo valanda, bus internetu transliuojamos devyndienio maldos. Visi kviečiami jungtis į maldą „Vilnius piligtim center“ feisbuko puslapyje. Atsinaujinęs šv. Faustinos namelis lankytojams ir piligrimams duris atvers pasibaigus karantinui. Gailestingumo novena nuo penktadienio bus meldžiamasi ir Dievo Gailestingumo šventovėje.
Vienuoliai Bernardinų sode. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Vilniuje, Antakalnyje, vienuolyne gyvenusi Šventoji s. Faustina, patyrė regėjimus, kuriuose Jėzus prašė melsti gailestingumo visam pasauliui. Pagal Šv. Faustinos regėjimus dail. E. Kazimirowskis nutapė Dievo Gailestingumo paveikslą, buvo užrašyta Jėzaus padiktuota malda – Dievo Gailestingumo vainikėlis, maldų devyndienis (novena) prieš Gailestingumo sekmadienį, įkurta Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija, visame pasaulyje pradėta melstis Gailestingumo valandą (trečia valanda po pietų), taip pagerbiant Jėzaus mirties laiką.
 
Faustinos dienoraštyje įrašyti tokie Jėzus žodžiai apie devynias maldos dienas prieš Gailestingumo šventę: „Trokštu, kad per šias devynias dienas vestum sielas prie mano gailestingumo versmės, idant jos pasisemtų jėgų ir atgaivos bei visų malonių, reikalingų gyvenimo sunkumuose, o ypač mirties valandą. Kiekvieną dieną atvesi prie mano širdies vis kitą sielų būrį ir panardinsi jas mano gailestingumo jūroje. O aš visas šias sielas nuvesiu į savo Tėvo namus.“
 
Visą parą transliaciją iš Dievo Gailestingumo šventovės galima stebėti internetu (Youtube kanalas „Dievo Gailestingumo šventovė“). Ne pamaldų metu šventovė yra atvira asmeninei maldai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.10; 03:00

Savaitgalį keliuose bus įrengta 300 policijos postų. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Velykų savaitgalį šalyje dirbs apie 3000 pareigūnų, kurie užtikrins viešąją tvarką keliuose, skelbia Vidaus reikalų ministerija.
 
„Norėdami apsaugoti vyresnio amžiaus artimuosius, turime susilaikyti nuo kelionių į kitus Lietuvos miestus. Savaitgalį keliuose bus įrengta 300 policijos postų, kuriuose automobiliais vykstantys piliečiai bus tikrinami, ar nepažeidžia izoliacijos taisyklių“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
 
Pasak Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, pareigūnai dirbs ne tik keliuose, bet ir patruliuos viešose vietose, kontroliuos asmenis, kuriems skirta izoliacija, ar tuos, kurie pažeidinėja karantino reikalavimus. Policija reaguos ir į kitus pranešimus apie pažeidimus ar nusikalstamas veikas.
 
Policijos pareigūnams, vidaus reikalų ministrės pavedimu, viešąją tvarką ir žmonių saugumą padės užtikrinti policijos rėmėjų, Viešojo saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai.
 
Policija pasitelks ir kitas, viešai nematomas technines priemones, kurios taip pat padės kontroliuoti asmenų judėjimą ir suvaldyti situaciją Šv. Velykų savaitgalį. Savivaldybės prie kai kurių įvažiavimų į miestus pastatys specialius ženklus, ribojančius įvažiavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.10; 07:24

Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas ketvirtadienį šalies gyventojus paragino pasilikti namuose ir per Velykų laikotarpį neiti į pamaldas, kad koronavirusas neplistų dar labiau. Šį raginimą premjeras išsakė krikščionių ortodoksų lyderiams nesutikus užverti cerkvių duris.
 
„Dvasininkai negali liepti žmonėms neiti į cerkves, tačiau tai galiu aš. Tad raginu Bulgarijos gyventojus neiti ir laikytis karantino priemonių“, – spaudos konferencijos metu sakė premjeras.
 
Bulgarijoje, kurioje dominuoja krikščionys ortodoksai, balandžio 12 d. bus švenčiamas Verbų sekmadienis, o balandžio 19 d. – Velykos.
 
Krikščionių ortodoksų Bažnyčiai vadovaujantis Šventasis sinodas reikalavo, kad katedros ir cerkvės ir toliau būtų atidarytos, nors medicinos ekspertai ir vyriausybė ragino uždaryti visus maldos namus. Šventajam sinodui atstovavęs ir bendroje spaudos konferencijoje su B. Borisovu dalyvavęs vyskupas užtikrino, kad pamaldose dalyvaujantys krikščionys turės laikytis saugaus atstumo ir dėvėti kaukes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.10; 08:00

Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį susitikęs su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, aptarė pasirengimą Šv. Velykoms karantino laikotarpiu, taip pat priemones, skirtas vargstančių bei pažeidžiamų asmenų padėčiai palengvinti.
 
Pasak šalies vadovo, jam įsiminė arkivyskupo G. Grušo išsakyta mintis, kad žmogus gali trejopai elgtis kančios atžvilgiu: ją atstumti, ignoruoti arba apsikabinti.
 
„Kiekvienas galime pasirinkti, kuriuo keliu einame. Mūsų dvasinis gyvenimas pastaruoju metu tapo kur kas intensyvesnis – beveik kasdien darome vertybinius pasirinkimus: imtis prasmingos savanorystės veiklos ar užsidaryti savo kiaute, teikti konstruktyvius pasiūlymus ar stovėti nuošalyje ir kaltinti, demonstruoti atsakingą požiūrį į karantino reikalavimus ar juos atsainiai ignoruoti. Svarbiausia, kad Lietuva nepalūžo pajutusi pandemijos protrūkio naštą. Atvirkščiai, žmonių santykiai ir vertybės išsigrynino, valdžios atsakomybė tapo labiau apčiuopiama ir kontroliuojama. Tai rodo, kad iš šio išmėginimų ruožo išeisime tvirtesni – tiesą sakant, jau dabar esame daug stipresni“, – sakė valstybės vadovas, kurį  cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
 
Prezidentas padėkojo Bažnyčiai už atsakingą požiūrį į tikinčiųjų ir visos visuomenės sveikatą, paramą labiausiai jos stokojančiam žmogui.
„Labai vertinu Bažnyčios labdaringą veiklą, prie kurios galime prisidėti ir mes su Diana. Šis darbas visada buvo nukreiptas į labiausiai paramos stokojantį žmogų, laisvas nuo politinių aspiracijų ir deklaratyvumo“, – sakė G. Nausėda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 16:45

Kadaise buvo štai tokios Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie Šv. Velykų savaitgalį numatomus patekimo į miestus ir miestelius ribojimus, savivaldybėms kyla nemažai techninių klausimų, į kuriuos atsakymai kol kas nepateikti. Pasak politiko, vis dar neaišku, kaip prie patikros punktų bus siekiama išvengti eilių, ar bus prašoma gyvenamosios vietos deklaracijos ir kitų kelionės svarbą patvirtinančių dokumentų.
 
„Laukiame sprendimo trečiadienį, nes kol kas jis buvo premjero tik anonsuotas pirmadienį. Matyt, šis išankstinis premjero anonsavimas leidžia jau numatyti ir galvoti, kaip jis bus įgyvendintas. Mes neabejojame, kad savivaldybės nebus visiškai paliktos vienos. Buvo ir anonsuojant pasakyta, kad bus įtraukta ir policija, ir kariuomenė, ir, jeigu reikės, pasitelkiami šauliai ir kitos specialiosios tarnybos“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
 
Jonavos rajono mero teigimu, savivaldybė jau strategiškai planuoja, kuriuos kelius reikėtų kontroliuoti ir kokių priemonių imtis, siekiant užtikrinti, kad Vyriausybės užmojis būtų įgyvendintas.
 
„Jonavoje jau tariamės, kokius įvažiavimus galėtume kontroliuoti. Į mūsų miestą galima patekti bent penkiais oficialiais keliais: nuo Kėdainių, nuo Ukmergės, nuo Kauno per kelias vietas. Mes svarstome, kuriuos kelius potencialiai reiktų kontroliuoti, juos prižiūrėti įrengiant laikiną užkardą ir klausiant atvykstančių, kokiais tikslais atvyksta: ar jie turi nekilnojamojo turto, ar jie išvažiuoja į darbą, ar dėl nelaimės šeimoje“, – kalbėjo Jonavos rajono meras.
Provincija. Alytus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
M. Sinkevičius teigia, kad bandomos modeliuoti ir įvairios hipotetinės situacijos. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, vis dar yra neaišku, kokia tvarka būtų taikoma asmenims, važiuojantiems nemagistraliniais, o savivaldybių reikšmės keliais, kai norint pasiekti savo galutinį tašką reikėtų pravažiuoti bent kelias savivaldybes.
 
„Ar tai reiškia, kad kol vyksite iki, pavyzdžiui, laidotuvių vietos, tai jums reikės bent keliuose punktuose kažką paaiškinti? Galų gale, kas yra įrodymas vykstant į laidotuves?“, – kalbėjo Jonavos rajono meras, akcentuodamas, kad klausimų kyla ir nekilnojamojo turto įrodymo atveju.
 
M. Sinkevičiaus teigimu, vis dar neaišku ir kokių priemonių reikės imtis, kad prie patikros punktų nesusidarytų eilės.
 
„Mes prašome pasakyti, kaip turėtume elgtis, kad nesusidarytų eilės. Jeigu pradėsime kiekvieną inspektuoti: vienas turi turto, kitas važiuoja į laidotuves, kitas dar kažkur važiuoja, juk susidarys eilės…“,– kalbėjo M. Sinkevičius pabrėždamas, kad Vyriausybė turėtų pateikti aiškesnius atsakymus į šiuos klausimus. Savivaldybių asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad įgyvendinat šį Vyriausybės užmojį būtinas bendras sutarimas tarp šalies savivaldybių.
 
Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

M. Sinkevičius taip pat akcentuoja, kad gyventojų patekimo į miestus ir miestelius ribojimą turės būtinai užtikrinti policijos pareigūnai, nes, pasak politiko, nei merai, nei savivaldybių administracijų direktoriai įgaliojimų neįleisti į savivaldybės teritoriją neturi.
 
Jonavos meras akcentuoja ir tai, kad į miestą galima patekti 4-5 įvažiavimais, todėl, pasak jo, prie kiekvieno iš jų paskyrus policijos ekipažą gali pritrūkti pareigūnų, užtikrinančių tvarką pačioje savivaldybėje.
 
„Jonavoje yra 4-5 įvažiavimai, prie kiekvieno reikia turėti po policijos ekipažą, kad sustabdymo, įleidimo veiksmai būtų teisėti, tai jeigu 5 ekipažus pastatant ir jiems budint visą savaitgalį mieste vykstant iškvietimams ar smurtui artimoje aplinkoje, ar kažkokiems rimtesniems kriminaliniams nusikaltimams, kas tada važiuos ten…“, – kalbėjo miesto meras, akcentuodamas, kad pajėgos turėtų būti tinkamai paskirstytos taip, kad policijos pajėgų užtektų ir savivaldybės teritorijoje.
 
„Dėl to aš ir galvoju, kad būtų tikslinga pasitelkti ir kariuomenės pareigūnus, ir valstybės struktūras, kurios čia galėtų pagelbėti“, – pridūrė jis.
Visgi Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius džiaugiasi, kad nemaža dalis šalies savivaldybių yra įsteigusios ir Viešosios tvarkos tarnybas, kurios galės padėti pareigūnams įgyvendinti gyventojų įvažiavimo į miestus ir miestelius ribojimą.
 
„Nemaža dalis savivaldybių turi įsisteigusios Viešosios tvarkos tarnybas. (…) Tai pasitelksime Viešosios tvarkos tarnybas šiai užduočiai atlikti. Nemažai savivaldybių ir mažesnių tokias turi, ir tuo pačiu, aš viliuosi, kad, jeigu reikės, bus pasitelkiama ir kariuomenė“, – sakė jis.
 
Nepaisant vis dar neatsakytų klausimų ir kylančių iššūkių, M. Sinkevičius viliasi, kad didžioji dalis žmonių premjero anonsą išgirdo ir šventinio savaitgalio planus pakeis.
 
„Aš manau, kaddaugiau kaip 90 procentų žmonių pirmadienį suprato labai aiškią valstybės centrinės valdžios žinią: nevykite, nes išvykimas, važinėjimas bus arba neįmanomas, arba labai komplikuotas. Aš manau, kad didžioji dalis žmonių suprato ir jau planuojasi savaitgalį Velykas minėti namuose, neišvykstant“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
 
Visgi politikas pripažįsta, kad ne visi į Vyriausybės raginimus įsiklausys.
Ištuštėję Lietuvos miestai ir miesteliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Aišku, atsiras mažuma, dėl kurios turbūt ir priimami tokie griežtesni reguliavimai ir kontrolė. Tokių žmonių suvaldymas savaitgalį, aš manau, kad yra reikalingas, dėl to ir atsiranda tie visi imperatyvūs reikalavimai“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
 
„Savivaldybės kol kas dar tik permąsto viską, lauksime trečiadienio, dar yra to laiko susidėlioti ir tikrai susidėliosime. Bet gyvenimiškų situacijų kils“, – apibendrino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
 
ELTA primena, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį informavo, jog šventinį Velykų savaitgalį, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius.
 
Premjero teigimu, šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius. Tai užtikrins policijos pareigūnai, prireikus jie pasitelks karius, šaulius, policijos rėmėjus, kitus talkininkus. Į pagalbą bus kviečiamos savivaldybės, bus prašoma techniškai apriboti visus nebūtinus įvažiavimus į miestus ir miestelius.
 
Išimtys bus taikomos tais atvejais, kai bus vykstama dėl artimųjų, giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, taip pat kai vykstama dėl būtino atlikti darbo ar suteikti būtinąją medicinos pagalbą. Draudimas negalios tiems, kurie vyks į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.
 
Oficialiai sprendimą planuojama priimti Vyriausybės posėdyje trečiadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.07; 14:30

Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sekmadienį katalikiškame pasaulyje minimu Verbų sekmadieniu, kuris švenčiamas likus savaitei iki Velykų, prasideda Didžioji savaitė.
 
Paskutinėmis jos dienomis – didįjį ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – Bažnyčia minės svarbiausius Išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą.
 
Tačiau šiemet ir Verbų sekmadienį, ir Velykas minėsime kiek kitaip. Kaip paragino Lietuvos vyskupai, susikaupsime maldoje ne bažnyčioje, o savo namuose ar kitoje saviizoliacijos vietoje.
 
Tokią per amžius susiklosčiusią tradiciją susiaurino pasaulį ir Lietuvą apėmusi koronaviruso pandemija.
 
„Aš noriu priminti, kad Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, yra aiškūs nurodymai, kokio atstumo turi laikytis gyventojai. Kad negalima būriuotis, net ir vaikščioti daugiau kaip dviejų asmenų grupėm, išskyrus šeimas, kur yra tėvai su vaikais, – spaudos konferencijoje šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Jokių būriavimosi, nesvarbu, kur jie vyktų, ar prie bažnyčių, ar prie vandens telkinių – jų negali būti. (…) Tiek Verbų sekmadienį, tiek kitus savaitgalius, kai yra pranašaujami geresni, šiltesni orai“.
 
Prieš stebint Šv. Mišias nuotoliniu būdu galima prisiminti, kad Evangelijoje Verbų sekmadienis vadinamas Palmių sekmadieniu. Kaip pasakoja biblinė istorija, Jėzus buvo pasitiktas kaip mesijas, tačiau jau po kelių dienų jam po kojomis palmių šakeles klojusi minia reikalavo nukryžiavimo.
 
Lietuvoje palmių nėra, todėl nuo seno į bažnyčią buvo nešamos ir šventinamos verbos, kurioms liaudyje priskiriami atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simboliai.
 
Lietuvių kalba verbos pirmą kartą paminėtos liuteronų postilėje 1573 metais. Suvalkijoje tikrąja verba seniau buvo laikomas kadagys, Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio beržo ar žilvičio šakelę su „kačiukais“, o vyresnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų.
 
Verbų sekmadienis apipintas daugybe liaudiškų tikėjimų. Tikima, kad verba saugo nuo visokio blogio. Verba pasmilkomi kambariai, anksčiau buvo apeinami laukai. Kai kur gaji tradicija Verbų sekmadienį šeimos narius pažadinti išplakant verba. Tikima, kad taip jie įgis stiprybės ir sveikatos. Ja būdavo pasmilkoma užėjus audros debesiui, genant galvijus pirmai ganiavai ar po žiemos apžiūrint bites.
 
Senosios verbos sudeginamos – jokiu būdu jų negalima bet kur išmesti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.05; 10:38

Šv. Velykos. Vytauto Visocko nuotr.

Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys ragina užsienyje dirbančius Lietuvos piliečius nevažiuoti į Lietuvą švęsti Velykų. Pasak jo, dėl pasaulyje siaučiančios epidemijos toks sprendimas yra pernelyg rizikingas. 
 
„Noriu atkreipti dėmesį tų, kuriems grįžimas į Lietuvą nėra būtinas. Jeigu jūs esate susiplanavę velykines atostogas ir dirbate užsienyje, tikrai kviečiu atsisakyti tų planų. Jūs turėsite 14 dienų praleisti griežtame karantine, griežtoje izoliacijoje“, – teigė jis, pabrėždamas, kad, viena vertus, policija akylai stebės, ar laikomasi karantino sąlygų, kita vertus, jo teigimu, grįžę iš užsienio piliečiai rizikuos užkrėsti savo artimuosius.
 
„Supraskite, vietoje planuoto Velykų „zuikio“ savo artimiesiems galite parvežti koronavirusą, – net jei nejaučiate jokių simptomų“, – spaudos konferencijoje pabrėžė G. Surplys.
 
Jis taip pat priminė, kad nuo balandžio 4 d. yra stabdomi skrydžiai ir keltai į Lietuvą, išskyrus Kylio maršrutą. Išimtys, jo teigimu, bus taikomos tik tiems, kurie yra įsigiję bilietus iki balandžio 1 d.
 
Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nepaisant to, tęsė G. Surplys, Lietuva nėra uždaryta. Pasak jo, šiuo metu į Lietuvą patekti yra du galimi keliai.
 
„Tai sausumos kelias per Latviją, nes Talino–Helsinkio keltas dar kelia. Jis kels, mano žiniomis, iki balandžio 6 dienos. Taip pat vyksta repatriaciniai „Lufthansa“ skrydžiai du kartus per savaitę maršrutu Londonas–Frankfurtas–Talinas. Taigi, grįžus į Taliną, galima sausuma parvažiuoti į Lietuvą“, – sakė G. Surplys.
 
Tuo metu nuo balandžio 4 dienos grįžti į Lietuvą iš Latvijos bus galima tik per Saločių punktą. „Žinoma, su visa ten būsima grįžtančių asmenų patikra“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.03; 00:30

„Pandemija neima atostogų“, teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskelbdama, kad Vokietijoje pratęsiami apribojimai visuomeniniam gyvenimui, įvesti dėl naujojo koronaviruso pandemijos, praneša „Deutsche Welle“.
 
Kanclerė po konferencinio pokalbio su 16-os Vokietijos žemių lyderiais paskelbė, kad šalyje socialinio atsiribojimo priemonės pratęsiamos iki Velykų atostogų pabaigos.
 
Kaip nurodoma, apribojimai Vokietijoje pratęsiami mažiausiai iki balandžio 19 dienos imtinai. Iš pradžių buvo numatyta, kad apribojimų galiojimas baigsis balandžio 5 d.
 
Tačiau, pasak A. Merkel, „pandemija neima atostogų“, ir būtų daug blogiau pernelyg anksti atšaukti apribojimus.
 
„Dar labai per anksti galvoti apie apribojimų sušvelninimą. Būtų daug blogiau atšaukti juos per anksti, mes vis dar esame pernelyg toli nuo to, ką turime pasiekti“, – sakė kanclerė.
 
Kovo 22 d. Vokietijos institucijos nurodė šalies restoranams užsidaryti ir uždraudė daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus, siekiant stabdyti koronaviruso plitimą.
 
Vokietijoje patvirtinti 67 366 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 03:00

Danija jau balandžio viduryje greičiausiai pradės švelninti griežtas priemones kovoje su koronavirusu.
 
Jei pozityvios tendencijos tęsis, jei danai ateinančias dvi savaites ir toliau taip protingai kovos su viruso plitimu, kaip iki šiol, vyriausybė žingsnis po žingsnio vėl atvers šalį, pirmadienį spaudos konferencijoje Kopenhagoje sakė ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen.
 
Daniškos priemonės prieš koronavirusą Sars-CoV-2 yra veiksmingos, kalbėjo premjerė. Atrodo, kad virusas šalyje plinta lėčiau nei būgštauta. „Tai yra ženklas atsargiam optimizmui“, – pabrėžė M. Frederiksen. Ji atkreipė dėmesį, kad danai turėtų nusiteikti skirtingu metu eiti į darbą ir į mokyklą. Dėl sienų uždarymo kol kas niekas nesikeis.
 
Danija ypač anksti griežtomis priemonėmis reagavo į koronakrizę. Nuo kovo 14-osios šalies sienos uždarytos visiems užsieniečiams. Taip pat nedirba mokyklos, vaikų darželiai, restoranai, kavinės, teatrai ir kitos laisvalaikio erdvės. Be to, draudžiama būriuotis didesnėmis nei 10 žmonių grupėms.
 
M. Frederiksen prieš savaitę pratęsė priemonių galiojimą po Velykų. Savaitgalį ji feisbuke rašė, jog nei tikisi, nei mano, kad prireiks mėnesių, kol Danija palaipsniui vėl atsivers.
 
Iki pirmadienio vakaro Danijoje patvirtinta per 2 500 infekcijos atvejų, 77 žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.31; 03:00

Šv. Velykos. Vytauto Visocko nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis akcentuoja, kad, norint sustabdyti koronaviruso plitimą ir išvengti mirčių, būtina artėjančias Velykas praleisti namuose su pačiais artimiausiais. Ministras pirmininkas tikinčiuosius ramina, kad šv. Mišios bus transliuojamos, o pasimelsti galima ir namuose.
Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Jeigu mes norime Velykas sutikti su savo artimaisiais ir kitais metais, ir dar kitais metais, ir dar po penkerių metų, tai gal šitos Velykos tegul būna kitokios. Namuose, su savo artimaisiais, su savo šeimos nariais, be judėjimo, be važinėjimo po Lietuvą, nes tokiu būdu mes tiesiog galime neturėti kitų Velykų“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
 
Ministras pirmininkas taip pat akcentuoja, kad Velykų mišias galima bus stebėti ir namuose, jos bus transliuojamos.
 
„Kalbant apie Mišias, melstis galima ir namuose, tą Bažnyčia leidžia, pripažįsta. Manau, kad bus aukojamos Mišios, jos bus transliuojamos, bet be žmonių“, – informavo Vyriausybės vadovas.
 
„Turime iškentėti, turime pagalvoti apie savo tėvus, vaikus, apie kiekvieną iš mūsų. Ir šios Velykos Lietuvoje tikrai bus kitokios, negu buvo įprasta“, – pridūrė premjeras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 03:30

Karalienė Elžbieta II. EPA – ELTA nuotr.

93 metų Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir 98-erių jos vyras princas Filipas koronaviruso pandemijos akivaizdoje keliasi į Vindzoro pilį.
 
Filipas čia atvyko ketvirtadienį, pranešė rūmų atstovė. Anot duomenų, jis iš Sandringamo dvaro  atskraidintas sraigtasparniu. Karalienė Bakingemo rūmus taip pat paliko ketvirtadienį, skelbia britų žiniasklaida. Kartu automobilyje sėdėjo ir abu jos šunys – korgiai Candy ir Vulcanas.
 
Karalienė su vyru Vindzore visad leidžia Velykas, dabar jie čia atvyko anksčiau. Abu monarchai dėl garbingo jų amžiaus laikomi ypač pažeidžiamais Covid-19 atžvilgiu.
 
Londone šiuo metu patvirtintų koronainfekcijos atvejų yra gerokai daugiau nei kitose šalies dalyse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.19; 18:18

Į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą įtrauktos marių vėtrungės, pirčių lankymas ir kitos išsaugotos tradicijos. Organizatorių nuotrauka

Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų. Kovo 13-ąją Vilniaus rotušėje vyks iškilmės, kurių metų vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai.
 
Šiuo įrašymu sąvadą, kaip teigiama Lietuvos nacionalinio kultūros centro pranešime, papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.
 
Iškilmingame renginyje rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos.
Žvejai mariose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai.
 
Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius.
 
Šiandien mūsų sąvade jau yra 32 vertybės, priskaičiuojant ir tris esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
 
Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 10:42

Juozas Tumas – Vaižgantas, kunigas, rašytojas

Trims dešimtims metų praslinkus, daug kas lietuvių papročiuose atsimainė. Ir nebegrįš anie laikai, anie žmonės tikrai lietuviškais, dar nepagadintais savo papročiais ir visais savo prietartais. Šiandien mes iš jų tyčiojamės ir juos „išpagonijame“; bet kitkart tie prietarai darė lietuvių tikėjimą, o tikėjimas darė ypatingą gyvenimo būdą.

Kas tą būdą šiandien panorėtų atspėti, kam prisireiktų senovės lietuvių kultūra ir civilizacija aprašyti, kas galų gale mėgsta grimzti grynon, tikrai vaikiškai nekalton poezijon, – tas turi ieškoti vienatinių tame dalyke istoriškų liekanų – papročiuose ir prietaruose. Aš vos keletą dalykų beatmenu ir juos štai šaltai išskaitau. Tariuos ir tai nebūsiant be naudos.

Vos tik pasibaigs, būdavo, paskutiniai Kalėdų pamaldos žodžiai, kaip galvon mušti, pradėdavo ir bažnyčios virsti, ir galvatrūkčiais namo lėkti. Kaip Velykų rytą, taip ir Kalėdų, kas greičiau namo parlėks, tas vasarą greičiau javus nuo dirvų nuvalys, ir kiti vasaros darbai seksis greičiau padirbti už kitus. Kliūdavo lietuviams už tatai nuo pamokslininkų. Todėl paskui tyčiomis ar iš baimės ėmė grįžti net labiau atsileidę, negu paprastai važiuojama.

Namo sugrįžę, rasdavo, kaip ir Kūčiose, balta staltiese papuoštą stalą ir ąsotį (uzboną) su grietine (smetona) šildyto alaus – „atsigauti“.

Šv. Kalėdos, 2019-ieji metai. Slaptai.lt nuotr.

Nuo to laiko iki pat Trijų Karalių vakarui, t.y. per ištisi dvi savaiti, buvo viena nepertraukiama pusiašventė: samdininkai viešėdavo pas savo tėvus ar globėjus, saviškiai, vieni patys bepasilikę, taip pat negalėjo sunkių darbų dirbti. Per abi savaiti ant stalo švietė balta staltiesė ir stovėjo ąsotis alaus kiekvienam, kurs tuo laiku teikės apsilankyti. Kaimynas, samdininkas, žydas, elgeta ar šiaip jau pakeleivis, – kas tik gryčion įėjo, jokio prašymo nelaukdamas, pylėsi alaus stiklinėn ar puodelin, o ne, tai ir iš paties ąsočio gėrė, kiek tiktai norėjo. Alus tam tyčia buvo daromas. Tiesa, mūsiškiai ir šiaip jau nebuvo tokie šykštūs, kaip dabar: kam nors pasidarius alaus ar giros, ąsotis nėjo nuo stalo, kol tik bačkutės tesėjo. Bet kalėdų laiku alaus galėjai rasti tiesiog kiekvieno ūkininko gryčioje (Tik alus būdavo ne toks kartus ir smagus, kaip daromas Pakuršėje, bet lengvutis, salsterys, rūgšterys).

Kalėdas lietuviai švęsdavo per tris dienas, kaip Bažnyčia reikalavo; Ketvirtą dieną, lygiai kaip Velykų ir Sekminių, patys pridėdavo, nes tai buvo „ledų dienos“: kas ketvirtos dienos nešvęstų, to javus ledai išmuštų.

Kryžių kalnas. Žiema. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Žemaičiuose iki šiai dienai užsiliko „kirvelninkų“ turgadieniai, nors jų pradžią ir prasmę retas kas bežino. Seniau darbo metai visuose Žemaičiuose pasibaigdavę ant Kalėdų, ne taip, kaip dabar: kitur „ant šv. Mertino“, kitur „ant šv. Endiejaus“ ir t.t. Vyriškieji samdininkai ateidavę ūkininkams dirbtų savais kirviais. Metams pasibaigus, imdavę savo kirvelius ir iškilmingai įkaldavę trobos virdin vinį, kaipo ženklą užbaigtų pilnų metų. Nuo to kalimo ir šventės Kalėdų vardą gavusios, nors galėjo būti ir priešingai: „Kalėdų“ žodis galėjo įkvėpti kalimo paprotį. Paskui, kirvelius už juostų užsikišę, samdiniai eidavę ant miesto rinkos ir laukdavę samdytojų. Ūkininkai iš tų kirvelių pajuostyje pažindavę darbo ieškančius, drąsiai juos užkalbindavę ir lygdavę. Sulygtasai atiduodavęs savo kirvelį ūkininkui, kaipo uždą, ir jau kitam nebegalėdavęs pasižadėti, nes tada reikdavę kirvelio išsižadėti. Bet niekas jo, nebematydamas kirvelio, ir neberungdavęs.

Dabar jau niekas savomis padargomis nebetarnauja, nei kirvelių nebesinešioja; ūkininkai taip pat darbininkų ant rinkos nebeieško, nes juos ir namie atranda.

Vilniuje – kalėdinės nuotaukos. 2017-ieji metai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tečiaus tarnaujant jaunuomenė abiejų lyčių tebesirenka tuo metu miestelin, ypač Plungėn, gaišina laiką dykiniuodama, vaišinasi gertuvėse ir daug nepadorumo pridaro. Užtai juos ilgainiui ėmė pravardžiuoti truputį perkreiptu vardu…

Aukštaičiuose tokių turgadienių aš neatmenu. Mūsų ūkininkai, jei samdinys tiko, „draudė ant vietos“ toli dar prieš Kalėdas, t.y. šeimininkas nešė degtinės butelį, šeimininkė lėkštę sviesto, antrą „lydytos smetonos“, sūrio, vaišino savo samdinį ir dėjo ant stalo rublį pinigų uždo, „padorko“, kurį paskui priskaitydavo prie algos.

Samdiniui nebeapsiimant būti ant vietos, ūkininkas, antrą ar trečią dieną Kalėdų pasikinkęs gerąjį arklį į gerąsias lugneles (šliedeles), prisirišęs varpelį, veždavo pas gimines, kur jis turi prieglaudą. Ūkininkė išleisdama dėdavo kiekvienam kalėdą, t.y. duonos kepalą, mėsos kumpį, kiek tiek grūdų ar miltų, kad turėtų kuo misti, neapsunkindamas globėjų, kol neapsiims kitur.

Jei samdinys per metus ūkininkui neįtikdavo, šisai „darė jam sarmatą“: vežė prastu arkliu, prastomis rogėmis, be skambalo arba ir visiškai pėsčią išleisdavo, kalėdą paskui veždamas. Tai buvo didelė nešlovė, didelis pabaudimas, nes „pėsčio parėjusio“ nelabai kas benorėjo samdyti. Todėl ir įkyrus samdinys rūpinosi nusižeminti ir atsiprašyti ūkininką už padarytus jam nemalonumus ir nepaklusnumą.

Išvežiojus šeimyną, reikdavo kitą susiieškoti, sulygti, paskui susivežioti. Bernai viešėdavo neilgai, dažniausia iki Trijų Karalių; mergaitės ilgiau, nes tuo laiku verpės ir audės išeigines sau drapanas.

Samdinių nebetekus, vyriškiesiems taip pat retai namie besirodant, ir kitiems saviškiams nebedaug kas beliko dirbti. Kiti ir galėdami, nebesiėmė sunkesnio darbo, nes tai – samdinių pareiga. Betgi ir laikas tai buvo keistas. Ims šeimininkė ką nors lopyti, jėraičiai bus margi ir vilna jų perniek; ims verpti, avys vasarą kaitulio suksis arba nuo ratelio tarškėjimo kosės, – jei bent moterys bažnyčioje, kunigui Evangeliją skaitant, už avis neatkosės. Pamokslininkai nemaža padėjo vargo, kol tų prietarų „neišpagonijo“. Tada atsirado „vakaravimai“, bendras darbas vakarą.

Kaimo keliukas žiemą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Mergaitės, namų ruošą ir gyvulių liuobą pabaigusios, pirmoje sambrėškoje bėgdavo savo rateliais ir linų kuodeliais nešinos vienon kurion gryčion ir imdavo rungčioties, kuri daugiau špūlių priverps. Laukiamos tai buvo viešnios. Kartu su kamuoliais šalto oro, įsiveržiančio vidun pro varstomas duris, atsirasdavo tiek klegesio, klyksmo ir linksmumo, kad net senieji atjaunėdavo. Terškė keliolika ratelių, terškė keliolika jaunų liežuvių, skambėjo sutartinės, o siūlas nepaliaudamas mašinos greitumu vyniojosi į špūlias.

Kadaise turėjome tokias lietuviškas žiemas. Ar besulauksime jų? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dviem trims valandoms praslinkus, pradėdavo rinkties ir bernaičiai, kas su sukiniu, kas su mezginiu, kiti ir be nieko. Linksmumas pasidarydavo dar didesnis, nes kiekvienas stengėsi kuo geriausias „štukas provyti“. Neapsakomai būdavo branginami amatininkai lojikai, daugiau svieto apėję, daugiau matę ir prityrę. Pasakininkai ar šiaip jau „mandragalviai“ buvo pirmosios eilės svečiai. Dažnai rateliai nutildavo, mergaitės vienu klausymu pavirsdavo. Liejas pasakos vis baisesnės, vis įdomesnės, kol įsibailinus nebebūdavo kaip ir oran beišeiti; prisieidavo kiekviena namo lydėti.

Retai kada apsieidavo ir be kokios muzikos. Vienas ar du muzikantu svajotoju, užlindusiu kur kertelėm, tyliai sau tyriliavo, ne tik nepertraukdami kalbos, dainų ir darbo, bet kaip kad prie viso to triukšmo pridėdami ypatingo saldaus ir raminančio malonumo. Tik prieš išeinant sužviegdavo klarnietas, smuikas balsiau užgaudavo stygas, idant susirinkę galėtų keletą kartų apsisukti, kol išsiskirstys.

Malonūs ir dori buvo tai vakaravimai. Per tokiuos draugavimus aukštaičių sušvelnėjo būdas, jie labiau susibendravo, labiau savo dainas išlavino negu žemaičiai. Sugebąs galėtų nupiešti gražų vakaravimo vaizdelį. (Vaižgantas Raštai, T.1, Pradai, 1994; pirmą kartą publikuota „Viltyje“ 1908)

2019.12.25; 06:47

Vytautas Visockas, šių nuotraukų autorius. (Slaptai.lt) nuotr.

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – pluoštas Vytauto Visocko nuotraukų, kurios pasakoja, kaip vilniečiai džiaugiasi sulaukę šv. Velykų. Nuotraukose – Velykų akimirkos, užfiksuotos 2013, 2014, 2015, 2016-aisiais metais. 

Tikimės, jog 2018-ųjų pavasaris taip pat padovanos saulės, džiaugsmo, vilčių, sveikatos. Turime vilties, jog 2018-ųjų pavasaris suteiks stiprybės ne tik mūsų šeimoms, giminėms, bet ir visai gražią, teisingą, gyvybingą, morališkai, ekonomiškai stiprią Lietuvos valstybę kuriančiai lietuvių tautai. Sveiki sulaukę šv. Velykų!

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2017.04.13; 08:40

Užgavėnės Mokytojų namų kiemelyje. 2013-ieji. Vytauto Visocko nuotr.

Statistikos departamento duomenimis, pernai, nuo sausio iki gruodžio, iš Lietuvos jau emigravo daugiau nei 54 tūkst. gyventojų. Anot Lietuvių etninės kultūros draugijos, gyventojų emigraciją lemia ne tik finansinės priežastys, bet ir silpnėjanti tautinė savimonė. Tautinę savimonę formuoja etninė kultūra, tuo tarpu Lietuvoje jai skiriama vis mažiau dėmesio. Seime vykusioje konferencijoje pristatytas Lietuvos kultūros tarybos dalinai remtas draugijos tyrimas, atskleidęs kylančią grėsmę šalies kultūros tradicijų ir tapatybės išsaugojimui, būtinybę keisti situaciją švietimo sistemoje bei užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą.

Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, šio tyrimo vadovas dr. Vytautas Tumėnas sako, kad mūsų etninė kultūra yra ne tik tradiciniai bendravimo papročiai, liaudies dainos, šokiai, žaidimai, tautosaka, bet ir tokios šventės kaip Kūčios, Vėlinės, Užgavėnės, taip pat tradiciniai amatai, tautodailė, liaudies medicina, astronomija, etnoarchitektūra ir kt. „Etninė kultūra – pagrindas, jungiantis dabarties kartas su tėvų bei protėvių palikimu. Kai visa tai pamirštama, susidariusią tuštumą bandoma užpildyti kitų kultūrų tradicijomis“, – atkreipia dėmesį dr. V. Tumėnas.

Užgavėnės. Vytauto Visocko nuotr.

Dr. V. Tumėno teigimu, nebesijaučiant tautos ir gimtinės dalimi, kilus finansinėms ar kitoms problemoms, žmogui nebelieka prasmės rūpintis savo šalies kultūra ar ekonomika, tampa daug lengviau emigruoti į kitas šalis, tikintis didesnio atlygio. Įsivaizduojama, kad svečių šalių aplinka, gyvenimo sąlygos patrauklesnės nei Lietuvos.

Pastebima, kad šalyse, kuriose yra monarchijos, tokiose, kaip Anglija, tradicijų išlaikymui skiriamas ypatingas dėmesys. Pavyzdžiui, Norvegijoje tautinis kostiumas yra demokratijos simbolis. Šioje šalyje įprasta daugeliui, taip pat ir karališkai porai, tautinį drabužį dėvėti per valstybės šventę. Pasaulyje yra nemažai sėkmingų pavyzdžių, kaip per kalbą ir kultūros tradiciją puoselėjimas tautinis tapatumas – nuo darželių iki aukštųjų mokyklų.

Lietuvos teisėkūroje etnokultūrai taip pat skiriama dėmesio: būtinybė moksleiviams suteikti etninės kultūros pagrindus jau daugelį metų įtvirtinta Švietimo įstatyme. Pagal Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą „etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas“. Be to, visai neseniai Nacionalinio saugumo strategijoje visuomenės identitetas įvardintas kaip prioritetinis uždavinys, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.

Tiesa, tikrovėje šie prioritetai nėra įgyvendinami. Draugija atliko tyrimą, kurio viena dalis – moksleivių apklausa. Jos rezultatai atskleidė etninės kultūros ugdymo spragas bendrojo lavinimo mokyklose. Lyginant 2016 m. abiturientų apklausos duomenis su identiška apklausa, atlikta 2002 m., paaiškėjo, kad etninės kultūros pamokų sumažėjo dvigubai. Šias specializuotas pamokas pakeitė chaotiška, menkai reglamentuota etninės kultūros integracija į kitus dalykus. Net penktadalis moksleivių abiejose apklausose tvirtino, kad etnokultūrinis ugdymas mokykloje iš viso nevyksta. Taip pat moksleiviai pasisakė norį, kad mokymas būtų aktyvesnis.

Šv. Velykų diena Vinco Kudirkos aikštėje. Vytauto Visocko nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė sako, kad dabartinę situaciją nulėmė tai, jog Lietuvoje buvo įtvirtintas pasirenkamasis etnokultūrinis ugdymas arba galimybė rinktis etninės kultūros integravimą į kitus dėstomus dalykus. „Mokykloms lengviau pasirinkti etninės kultūros integraciją ir minimaliai, paviršutiniškai ją pritaikyti nespecializuotose pamokose. Tai suteikia galimybę sutaupyti atsisakant etnologo etato. Etninės kultūros ugdymui mokyklos stokoja muzikos instrumentų, tautinių drabužių ir kitų priemonių. Taip smukdoma moksleivių tautinė savimonė – jiems darosi sunku suvokti, ką, apskritai, reiškia Lietuvos etninė kultūra“, – sako D. Urbanavičienė.

Vėlinės. Vytauto Visocko nuotr.

Pasak dr. V. Tumėno, grėsmė kyla net ir UNESCO paveldu pripažintai kryždirbystei, sutartinėms ir pan. „Etninės kultūros globos pagrindų įstatyme įtvirtinta būtinybė Lietuvos etninę kultūrą puoselėti. Deja, šiandien turime pripažinti, kad ilgalaikio strateginio planavimo, siekiant išlaikyti nykstančius etninės kultūros elementus, nėra. Nėra vykdoma nuolatinė stebėsena, per menkai analizuojama tolesnė raida, stiprybės ir kylančios grėsmės. Globos priemonės įgyvendinamos fragmentiškai, todėl nėra reikšmingesnių rezultatų. Visa tai galiausiai etninę kultūrą Lietuvoje verčia menkaverte, neperspektyvia sritimi, akivaizdžiai stokojančia prestižo“, – tikina dr. V. Tumėnas.

Lietuvos etninės kultūros turtai yra didžiuliai. Visgi tikėtis, kad jaunoji karta pati savaime ims domėtis papročiais, jų reikšmėmis ir pradės dainuoti sutartines, šokti arba meistrauti, būtų naivu. Tyrėjai atkreipia dėmesį į būtinybę šiuos iššūkius spręsti strategiškai ir kompleksiškai. Čia būtinas ir ekonominis mąstymas. Etninė kultūra neturėtų virsti puoselėjama vien pavienių asmenų neatlyginamu pasiaukojimu. Valstybės ir savivaldos valdymo institucijose būtinai turėtų dirbti kompetentingi etninės kultūros profesionalai. Etninės kultūros pamokoms būtina rasti vietos bendrojo ugdymo mokyklose, rengti etninės kultūros mokytojus, stiprinti ir kitų dalykų mokytojų kompetencijas, daugiau dėmesio skirti etnokultūrinei popamokinei veiklai, įtraukti į tradicinių papročių renginius ne tik moksleivius ir mokytojus, bet ir tėvus bei vietos bendruomenę.

Šv.Velykos. Vyt.Visocko nuotr.

Lietuvių etninės kultūros draugijos atliktame moksliniame tyrime pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į etninei kultūrai svarbių valstybės teisės aktų bei požiūrio į etninę kultūrą kitimą vidurinėse mokyklose analizę. Atliekant tyrimą, buvo vykdomos apklausos, vienoje iš jų 2016 m. buvo apklausti 317 abiturientai iš 14 Lietuvos mokyklų, duomenys palyginti su analogišku tyrimu, atliktu 2002 m., kai buvo apklausti 343 abiturientai iš 16 šalies mokyklų.

Lietuvių etninės kultūros draugija yra visuomeninė organizacija, įkurta 1989-aisiais.

Draugija plečia savo veiklą ne tik populiarindama ir kaupdama etninės kultūros vertybes, bet ir siekdama, kad lietuvių etninės kultūros globa taptų Lietuvos valstybės politikos prioritetu, gindama etninės kultūros srityje dirbančių pedagogų, folkloro ansamblių, klubų ir kitų kolektyvų interesus, bendradarbiaudama su kitomis panašių tikslų siekiančiomis Lietuvos ir užsienio organizacijomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.09; 10:00