Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienį paragino dalintis vakcinomis nuo COVID-19 su skurdžiausiomis pasaulio šalimis, sakydamas, kad jos yra „būtinas įrankis“ kovoje su pandemija.
Per bene svarbiausią katalikų šventę, ant kurios šešėlį vėl užmetė koronaviruso krizė, popiežius savo pasakytoje kalboje sutelkė dėmesį į pažeidžiamiausius pasaulio žmones – sergančiuosius, migrantus, susiduriančius su ekonominiais sunkumais ir gyvenančius karo zonose, kaip Sirijoje, Jemene ir Libijoje.
„Pandemija vis dar plinta, o socialinė ir ekonominė krizė išlieka stipri, ypač skurdžiųjų atžvilgiu“, – sakė 84-erių argentinietis, kreipdamasis tik maždaug į 100 tikinčiųjų, kuriems buvo leista susirinkti į Šv. Petro baziliką.
„Vakcinos šioje kovoje yra būtinas įrankis“, – teigė jis, paragindamas tarptautinę bendruomenę įveikti vakcinų platinimo trukdžius ir užtikrinti jų platinimą, „ypač skurdžiausiose šalyse“.
Popiežius Pranciškus, kuris nuo 2013 metų, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, susitelkia į pažeidžiamiausių žmonių grupių padėtį, rugsėjį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje jau buvo įspėjęs turtingas šalis nekaupti vakcinų.
Popiežius pridūrė, kad yra „skandalinga“, jog pasaulyje tęsiasi ginkluoti konfliktai.
Jis paragino nutraukti karą Sirijoje, „kur milijonai žmonių šiuo metu gyvena nežmoniškomis sąlygomis“, bei Jemene, „kurio padėtis buvo sutikta su kurtinama ir skandalinga tyla“.
Pontifikas taip pat pareiškė savo artumą Mianmaro jaunimui, „įsipareigojusiam remti demokratiją“, paragino izraeliečius ir palestiniečius užmegzti dialogą bei paragino nutraukti smurtą Afrikoje, užsimindamas apie neramumus Nigerijoje, Sahelyje, šiauriniame Etiopijos Tigrėjaus regione ir Kabo Delgado provincijoje Mozambike.
„Pasaulyje vis dar per daug karų ir per daug smurto“, – teigė popiežius, pridurdamas, kad balandžio 4 d. pasaulyje minima supratimo apie minas, kurios yra „klastingi ir siaubingi įrenginiai“, diena.
Svarbus mėnesis Italijai
Popiežiaus palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui) paskelbtas 60 mln. italų švenčiant Velykas karantino sąlygomis.
Visa Italija nuo šeštadienio iki pirmadienio paskelbta „raudonąja zona“, kurioje taikomi judėjimo apribojimai, uždari restoranai ir nebūtinosios mažmeninės prekybos parduotuvės.
Nepaisant vyraujančio pesimizmo, esama vilties teikiančių ženklų, kad šalyje spartėja skiepijimo kampanija. Nors kovo pabaigoje pranešta apie sumažėjusią sergamumo kreivę, ligoninėse tebegydoma itin daug užsikrėtusių pacientų.
Balandis, kaip manoma, bus itin svarbus mėnesis Italijos vakcinacijos kampanijoje, valdžios institucijoms tikintis per ateinančias dvi savaites kasdien suskiepyti po 300 tūkst. vakcinos dozių, sakė vienas pareigūnas.
Trys Italijos regionai, įskaitant Veneciją apimantį Venetą, rengiasi nuo antradienio sušvelninti apribojimus ir kai kurių zonų žymėjimą pakeisti iš „raudono“ į „oranžinį“.
Šv. Velykos. Vytauto Visocko nuotr.
Velykos – pati džiugiausia šventė Katalikų bažnyčios metų liturgijoje, stiprinanti tikėjimą bei viltį, skatinanti dvasinį prisikėlimą. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tačiau tuo antrą kartą džiaugsimės tik savo šeimos rate – jokių draugų ar giminių. Tokias sąlygas pateikė besitęsiantis karantinas.
Tačiau šventinėmis dienomis mintimis ar technologijų pagalba pabūti su tais, kurie mums brangūs, virtualiai dalyvauti pamaldose niekas neuždraudė.
Jeigu elgsimės atsakingai, kitąmet galės būti taip, kaip būdavo prieš keletą metų ar anksčiau. O būdavo taip …
Nuo ankstaus ryto tikintieji rinkdavosi į Velykų pamaldas, kuriose pasauliui skelbiama džiaugsminga Kristaus prisikėlimo žinia.
Tradiciškai sekmadienį aplink bažnyčią einama iškilminga procesija, simbolizuojanti ėjimą kartu su prisikėlusiu Kristumi. Didžiausioje pagarboje nešamas Švenčiausiasis sakramentas, juo laiminami tikintieji, skamba bažnyčių varpai ir gražiausios Velykų giesmės. Po pamaldų – šventinami velykiniai valgiai. Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė 2014-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sekmadienį Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, popiežius aukoja Mišias ir po jų suteikia palaiminimą miestui ir pasauliui, sveikina žmones visame pasaulyje, ragina juos su džiaugsmu ir viltimi žvelgti į ateitį.
Senovėje buvo manoma, kad tas, kuris pirmas parvažiuos Velykų rytą iš bažnyčios namo, tas pirmas tais metais ir lauko darbus nudirbs.
Velykų pusryčiai būtinai turi prasidėti nuo kiaušinių. Kai kur yra paprotys pirmą kiaušinį visiems po truputėlį išsidalyti, kitur – kiekvienas ima po kiaušinį ir su kitu šeimos nariu susidaužia, bando lukšto stiprumą. Šv. Velykos Vilniuje. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
Pirmąją Velykų dieną žmonės vieni pas kitus į svečius nevaikščiodavo, tik vaikai po pietų pradėdavo velykauti.
Velykų rytą kartais vaikai prie savo lovyčių randa dažytų kiaušinių. Jiems sakoma, kad mažiesiems bemiegant Velykų bobutė ar Velykė juos atvežusi. Kai kur, kaime, dažyti kiaušiniai išdėstomi lauke ir nubudusiems vaikams paaiškinama, kad Velykė pilnus ratus margučių vežėsi ir juos išbarstė.
Senovėje tikėta, jog Velykų rytą patekėdama saulė šokanti iš džiaugsmo, kad Kristus prisikėlė.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus dėl pandemijos Didįjį penktadienį paminės tik labai ribota forma. Vakare (19.00 val. Lietuvos laiku) Katalikų bažnyčios vadovas šv. Petro bazilikoje Mišiose prisimins Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį.
Vatikano duomenimis, baiminantis viruso plitimo, Mišiose Velykų dienomis galės dalyvauti tik nedaug tikinčiųjų. Kaip ir pernai, Kryžiaus kelio Koliziejuje atsisakyta.
Vietoj jo, panašiai kaip pandemijos pradžioje, nedidelė Kryžiaus kelio procesija penktadienį (22.00 val.) bus surengta šv. Petro aikštėje prie bazilikos.
84-erių popiežiui Pranciškui tai jau antra Didžioji savaitė ir antrosios Velykos su dideliais koronaviruso ribojimais. 2020 metų pavasarį popiežius įspėjo dėl pesimizmo, tačiau pats atrodė liūdnas. Jis laikomas žmogumi, mielai ieškančiu asmeninių kontaktų su tikinčiaisiais. Popiežiaus pamokslai dabar bus transliuojami internetu, dalis – ir per televiziją. Velykos – Jėzaus prisikėlimo šventė – yra svarbiausia krikščionių religinė šventė.
Didįjį ketvirtadienį popiežius aukojamose mišiose šv. Petro bazilikoje dalyvavo tik apie 200 žmonių.
Velykų nakties pamaldos šeštadienio vakarą šiek tiek paankstintos, nes Italijoje nuo 22.00 val. galioja judėjimo ribojimai. Tada sekmadienį vyks Velykų mišios ir bus skelbiamas palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui).
Dėl pandemijos Italijoje per Velykas galios ypač griežti ribojimai. Popiežius ir daugelis kitų Vatikano gyventojų yra paskiepyti nuo koronaviruso.
Lietuvos keliuose šventinį Velykų savaitgalį judėjimo ribojimą kontroliuos daugiau nei 3300 pareigūnų, jie dirbs stacionariuose postuose.
Policijai talkins ir kitos viešojo saugumo tarnybos. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip siekiama užtikrinti judėjimo kontrolę bei kuo didesnį transporto pralaidumą tarp savivaldybių tiems asmenims, kurie vyksta dėl neatidėliotinų priežasčių.
Policijos pareigūnai taip pat skirs daugiau dėmesio susibūrimams viešose erdvėse, tikrins vykstančius keleiviniais traukiniais.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusį savaitgalį policija apgręžė beveik 1,4 tūkstančio automobilių. Už ribojimų nesilaikymą surašyti 102 administracinių nusižengimų protokolai. Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Judėjimas prie vidinių Europos Sąjungos sienų išlieka labai intensyvus, vidutiniškai per parą pravažiuoja apie 2000 transporto priemonių, patikrinama apie 350 asmenų. Iš viso nuo vasario 17 d. patikrinta beveik 18 tūkst. asmenų, atvykusių iš Lenkijos pusės.
Nuo pirmadienio Lenkija taip pat pradėjo taikyti papildomas kontrolės priemones prie sienos – reikės pateikti neigiamą testo, atlikto ne vėliau nei 48 val. iki atvykimo, rezultatą.
Statistikos departamento duomenimis, sergamumas per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų šalyje viršija 3 šimtus atvejų, daugiau nei dešimtyje savivaldybių šis rodiklis yra blogesnis už Lietuvos vidurkį.
Verbų sekmadienį popiežius Pranciškus aukojo šventas mišias. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pradėjo Didžiąją savaitę – paskutinę savaitę prieš Velykas, aukodamas šventas mišias, praneša „Euronews“.
Verbų sekmadienio mišios vyko Šv. Petro bazilikoje Vatikane, tačiau, kaip ir pernai, dėl koronaviruso pandemijos jose dalyvavo labai ribotas žmonių skaičius.
Šventose mišiose dalyvavo tik apie 120 tikinčiųjų, tarp kurių buvo vienuolės ir kelios šeimos, bei 30 kardinolų. Dalyviai laikėsi socialinio atstumo, taip pat dėvėjo apsaugines veido kaukes, tačiau popiežius mišias aukojo nedėvėdamas kaukės.
„Pernai mes buvome šokiruoti, šiemet esame išbandomi ir tikrinami“, – maldininkams sakė popiežius.
Pagal Bibliją, Verbų sekmadienį minimas Jėzaus Kristaus atvykimas į Jeruzalę. Po kelių dienų jis buvo nukryžiuotas.
Italija yra labiausiai pandemijos paveikta žemyninės Europos šalis. Pandemija Italijoje nusinešė jau daugiau kaip 107 tūkst. gyvybių, o susirgo per 3,5 mln.
Kovo viduryje pusė Italijos regionų grįžo prie griežto karantino, kai vėl pradėjo daugėti COVID-19 atvejų. Per Velykas likusioje šalies dalyje taip pat galios karantinas.
Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šį sekmadienį katalikiškame pasaulyje minimu Verbų sekmadieniu, kuris švenčiamas likus savaitei iki Velykų, prasideda Didžioji savaitė.
Svarbiausios jos dienos – didysis ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis, jomis Bažnyčia minės Išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą.
Evangelijoje Verbų sekmadienis vadinamas Palmių sekmadieniu. Kaip pasakoja biblinė istorija, Jėzus buvo pasitiktas kaip mesijas, tačiau jau po kelių dienų jam po kojomis palmių šakeles klojusi minia reikalavo nukryžiavimo.
Pavasaris. „Kačiukai“. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią verbą. Į namus parsinešta pašventinta verba turi saugoti juos nuo visokio blogio. Tradicija Verbų dieną pašventintais kadagiais, žilvičiais gintis nuo galimų nelaimių išliko iki mūsų dienų. Ja pasmilkomi kambariai, apeinama apie laukus. Senoji verba iš praėjusių metų yra pagarbiai sudeginama. Jokiu būdu jos negalima išmesti.
Šiemet, jau antrus metus iš eilės, dėl pasaulį ir Lietuvą apėmusios koronaviruso pandemijos ir Verbų sekmadienį, ir Velykas minėsime kitaip.
Šv. Velykų laikotarpiu bažnyčiose neplanuojama imtis papildomų ribojimų, pamaldos vyks tose savivaldybėse, kur naujų koronaviruso atvejų skaičius neviršys 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Katalikų parapijose, kuriose pamaldos tęsiamos, galios esama tvarka, kad vienam žmogui turi tekti 20 kv. metrų ploto.
Popiežiaus malonių tarnyba paskelbė, kad Didžiąją savaitę ir Velykų dieną Vatikane bus paskiepyti nuo koronaviruso 1,2 tūkst. varguolių. Atitinkamą pranešimą penktadienį paskelbė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
Kaip patikslinama, bus naudojamos kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozės. Ši akcija rengiama vadovaujantis popiežiaus Pranciškaus raginimu suteikti žmonėms vienodas galimybes pasiskiepyti nuo koronaviruso. Sausio pabaigoje buvo paskiepyti pirmieji 25 varguoliai, nuolat gyvenantys Vatikano labdaros struktūrose.
Anksčiau Vatikano atstovai pareiškė, kad vakcinacijos kampanija, prasidėjusi mieste-valstybėje sausio 13 d., iš esmės baigta. Sausio 14 d. Šventojo Sosto spaudos tarnyba oficialiai patvirtino, kad buvo paskiepyti 84 metų popiežius Pranciškus ir jo 93 metų amžiaus pirmtakas garbės popiežius Benediktas XVI.
Be to, nemokamai buvo vakcinuoti žurnalistai, lydėję pontifiką kelionėje į Iraką kovo 5-8 dienomis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus stačiatikių Velykų pamaldose cerkvėje, jis apsilankys koplyčioje savo rezidencijoje Novo Ogariove ir uždegs žvakę. Tai šeštadienį žurnalistams pranešė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
„Prezidentas į šventyklą neis ir liks namuose. Kaip jūs žinote, jis dabar gyvena ir dirba Novo Ogariovo valstybinėje rezidencijoje, – sakė Kremliaus atstovas. – Vakare prezidentas uždegs žvakę nedidelėje koplyčioje šios rezidencijos teritorijoje“.
D. Peskovas pridūrė, jog Velykų proga prezidentas ir Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas apsikeis sveikinimais.
Anksčiau naujienų agentūra TASS, remdamasi šaltiniu Rusijos teisėsaugos institucijose, pranešė, jog tikinčiųjų buvimas prie cerkvių Maskvoje per stačiatikių Velykas gali būti laikomas saviizoliacijos režimo, įvesto dėl koronavirusinės infekcijos plitimo, pažeidimu.
Rusijos stačiatikių bažnyčios hierarchai rekomendavo tikintiesiems per Velykas likti namuose.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis“ – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar prieš Velykas Lietuvos medikams, kovojantiems su koronaviruso infekcija, išvežiota dar viena dalis iš Kinijos atskraidintos apsauginės aprangos, kurioje apsauginiai akiniai, vienkartinės medicininės kaukės, apsauginiai chalatai ir kombinezonai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Penkioms pagrindinėms šalies ligoninėms – Santaros klinikų, Kauno klinikinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Panevėžio ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams – nuvežta daugiau nei 12 tūkst. apsauginių akinių, 20 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, 1850 apsauginių chalatų ir 9400 apsauginių kombinezonų.
Taip pat penkioms didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos stotims pristatyta 6600 apsauginių akinių, 10 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, 1500 apsauginių chalatų ir 9800 apsauginių kombinezonų.
Siunta šią savaitę Lietuvą pasiekė padedant Susisiekimo ministerijai, o į ligonines juos išvežioja valstybės valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.
SAM kiekvieną savaitę gauna patikslintus gydymo įstaigų poreikius asmens apsaugos priemonėms ir, skirstydama gautas siuntas, atsižvelgia į pačių įstaigų įvardintą asmens apsaugos priemonių trūkumą, taip pat į pagrindinius sveikatos priežiūros specialistų aprūpinimo prioritetus.
Siekiant užtikrinti racionalų asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, SAM, bendradarbiaudama su ekspertais, nustatė penkis saugumo lygius, apibrėžiant, kokiais atvejais ir kokias konkrečiai asmens apsaugos priemones turėtų naudoti mūsų šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai. Saugumo lygiai nustatyti atsižvelgus į medikų darbo specifiką, t. y. pacientų, su kuriais jie dirba, grupes, taip pat teikiamų paslaugų, patiriamo kontakto pobūdį ir kitus aspektus. Vadovaujantis šiais lygiais taip pat bus lengviau įvardyti asmens apsaugų poreikį.
Popiežius Pranciškus: „Sese, broli, nepasiduok“. EPA-ELTA nuotr.
Didžiojo šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Velyknakčio budėjimui ir aukojo šventąsias Mišias. Kaip ir per kitas pamaldas šiomis dienomis, tikintieji jose galėjo dalyvauti tik nuotoliniu būdu, praneša Vatikano radijas.
Evangelija pasakoja (Mt 28, 1 – 10), kad po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo. „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“, – tarė joms angelas.
Pasak Šventojo Tėvo, Didžiojo šeštadienio tylą dažnai nustelbia Didžiojo penktadienio kryžius ir sekmadienio „Aleliuja“. Tačiau šių metų Didysis šeštadienis yra kitoks, tai iš tiesų didelės tylos diena.
Jėzaus kapą ėjusių lankyti moterų jausmus galime lyginti su savo. Jos, kaip ir mes, atsidūrė prieš nelauktą kančios dramą, o skausmą lydėjo baimė ir nežinia dėl ateities. „Atmintis sužeista, viltis užgniaužta. Tai buvo jų tamsiausia valanda, kaip kad dabar yra mūsų“, – sakė popiežius šeštadienio vakaro homilijoje.
Tačiau šioje situacijoje moterys nepasidavė tamsioms skundų ir apgailestavimų jėgoms, neužsidarė pesimizme ir nenusigręžė nuo tikrovės. Jos pasirengė paprastam ir tuo pat metu ypatingam uždaviniui: patepti kvapniais tepalais Jėzaus kūną. Jos neišsižadėjo meilės, širdies tamsoje įžiebė gailestingumą ir, pačios to nežinodamos, pasirengė istoriją pakeisiančios dienos aušrai.
„Kiek daug žmonių dabartinėmis liūdnomis dienomis darė ir daro kaip šios moterys, mažais rūpesčio, meilės ir maldos gestais sėdami vilties sėklas“, – sakė Pranciškus.
Prie kapo moterys iš angelo išgirdo gyvenimo žodžius, o netrukus sutiko ir patį vilties Autorių, kuris viską patvirtino ir pridūrė: „Nebijokite“. Šiuos žodžius Dievas mums kartoja ir dabartinėje naktyje.
„Šią naktį įgijome pamatinę teisę, kuri nebus atimta: teisę į viltį. Tai nauja ir gyva viltis, kuri ateina iš Dievo. Tai nėra paprastas optimizmas, paplekšnojimas per petį ar atsitiktinis padrąsinimas. Tai Dangaus dovana, kurios negalėjome gauti vieni. „Viskas bus gerai“, – užsispyrusiai sakome šiomis dienomis, remiamės žmoniškumo grožiu, iš širdies tariame padrąsinimo žodžius. Tačiau bėgant dienoms ir augant baimei, pati drąsiausia viltis gali išgaruoti. Jėzaus viltis yra kitokia. Ji širdyje skleidžia tikrumą, jog Dievas viską gali pakeisti į gėrį, netgi kapą – į gyvenimo vietą“, – kalbėjo popiežius. Kapas yra vieta, iš kurios tas, kuris įeina, nebeišeina. Tačiau Jėzus išėjo dėl mūsų, prisikėlė dėl mūsų, mirties vietoje paskleidė gyvenimą, pradėjo naują istoriją ten, kur buvo antkapis. Ir mes neturime pasiduoti, neturime užritinti akmens ant vilties. Dievas ištikimas, jis ateina pas mus, apšviečia tamsiausią užkampį, skausmo, kančios ir mirties aplinkybes.
„Sese, broli, nepasiduok, net jei savo širdyje užkasei viltį: Dievas yra didesnis. Paskutinis žodis nepriklauso tamsai ir mirčiai. Drąsos, Dievui niekas nėra prarasta“, – kreipėsi į savo klausytojus popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad žodis drąsa Evangelijoje visada išeina iš Jėzaus lūpų.
„Tai Jis, Prisikėlusysis, padeda mums, stokojantiems, atsikelti. Jei esi silpnas, netvirtas kelyje, jei parpuoli, nebijok, Dievas tau tiesia ranką ir sako: „Drąsos!“, – kalbėjo Pranciškus. Drąsos sau negalime duoti, bet galime ją priimti kaip dovaną. Pakanka maldoje atverti širdį, truputį patraukti nuo širdies angos akmenį ir įsileisti Jėzaus šviesą. Pakanka kviesti: „Ateik, Jėzau, į mano baimes, pasakyk ir man: „Drąsos!“. Su Tavimi, Viešpatie, būsime išbandomi, bet neįbauginti. Kad ir koks liūdesys gyvena mumyse, jausime, jog turime viltį, nes su Tavimi kryžius virsta prisikėlimu, nes Tu esi su mumis mūsų naktų tamsoje, esi tikrumas mūsų neužtikrintume, mūsų tylos Žodis, niekas negalės pavogti meilės, kurią Tu jauti mums“, – tęsė popiežius. Tai yra velykinis skelbimas, vilties žinia.
Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė 2014-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos vyskupai velykiniame ganytojiškame laiške sveikina tikinčiuosius su Šv. Velykomis, pažymėdami, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių yra džiugiausia žinia, kokią žmonija yra girdėjusi. Kiaušinis – gyvybės ir vilties simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vyskupai ragina vienytis maldoje šiomis ypatingomis dienomis. „Tegul šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo! Melskimės už ligos paliestuosius ir kenčiančius netektį artimuosius. Ypač prisiminkime maldoje ir remkime mūsų medikus ir medicinos darbuotojus, civilinės valdžios atstovus, mūsų krašto policijos, kariuomenės pareigūnus bei visus, kurie aukojasi padėdami kitiems. Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę! Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą. Teguodžia mus Viešpats, kad ir po sunkiausių išbandymų mūsų laukia Velykos!“, – rašoma ganytojiškame laiške.
„Šiais metais Velykas švenčiame neįprastai. Vienijamės su Jėzumi, kuris taip pat buvo priverstas dėl grėsmės gyvybei keliauti į šventes Jeruzalėje „ne viešai, o tarsi slapčiomis„ (Jn 7, 10). Ir mus karantino sąlygos verčia svarbiausią mūsų tikėjimo šventę išgyventi „tarsi slapčiomis. “Negalime viešai ateiti į Bažnyčią ir susirinkę draugėn švęsti Velykų. Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis. Tačiau visa tai neturi „pavogti„ mūsų džiaugsmo ir ramybės, tų brangių mūsų Prisikėlusio Viešpaties dovanų. Juk Kristus ne kartą savo mokinius guodė ir drąsino pasitikėti Juo, kuris yra istorijos ir pasaulio Viešpats“, – rašoma vyskupų laiške. Šv. Velykos Vilniuje. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
„Jūs nebijokite!„ (Mt 28, 5), – taria Viešpaties angelas susigraudinusioms moterims, kurios atbėgo tą rytą prie Jėzaus kapo. Prisikėlęs Kristus ne kartą pasirodė išsigandusiems mokiniams tardamas: „Ramybė Jums!“ (Jn 20, 19). O tada juos ragino: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai„ (Mk 16, 15). Visus šiuos žodžius šiandien Viešpats taria ir mums. Krikščionio pašaukimas nešti į pasaulį ramybę ir Prisikėlusio Jėzaus paguodą.
Velykos. 2014-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mes, krikščionys, žinome, kad per Kryžių ateina Prisikėlimas. Tai Velykų slėpinys. Krikščioniškas tikėjimas parodo, jog kančia gali būti išganinga, nes net ir joje atsiskleidžia Dievo malonė. Juk neretai išgyvendamas trapumą žmogus atranda Dievą. Ir iš šio pasaulinės pandemijos išbandymo gali rastis be galo daug būdų, kaip Dievas prakalbins žmones. Tikime, kad į gera keisis mūsų pasaulis.
„Jis pamatė ir įtikėjo“, – taip Evangelija apibūdina mokinį, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo (Jn 20, 8). Ir mes nesiliaukime ieškoti Kristaus prisikėlimo ženklų mūsų gyvenime. Bėkime pas savo Mokytoją Kristų, net jei žmogiškai žiūrint atrodytų, kad nėra jokio pagrindo vilčiai, – sakoma Lietuvos vyskupų velykiniame laiške.
Savaitgalį laikinai keičiasi didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių darbo laikas.
Prekybos tinklo „Maxima“ XX ir XXX/XXXX tinklo parduotuvės šeštadienį dirbs nuo 9 iki 22 valandos. Dauguma X tinklo parduotuvių dirbs nuo 9 iki 21 valandos.
Sekmadienį, pirmąją Velykų dieną, prekybos tinklo parduotuvės nedirbs. Pirmadienį „Maxima“ parduotuvės dirbs nuo 9 iki 20 valandos.
Tuo metu „Rimi” parduotuvės šeštadienį dirbs įprastu karantino laikotarpiu darbo metu – nuo 9 iki 20 valandos, o Velykų sekmadienį taip pat nedirbs. Antrąją Velykų dieną tinklo parduotuvės dirbs nuo 9 iki 20 valandos.
Prekybos tinklo „Iki” parduotuvės sekmadienį nedirbs, o po Velykų karantino laikotarpiu parduotuvės ir toliau dirbs sutrumpintu laiku – nuo 8 iki 20 valandos.
„Norfa“ tinklo parduotuvės balandžio 11 dieną dirbs iki 20 valandos, Velykų dieną nedirbs, o pirmadienį darbą pradės nuo 8 valandų ryto.
Penktadienį visas pasaulis ima ruoštis Dievo gailestingumo šventei
Šventė, kurią viso pasaulio katalikams švęsti nurodė popiežius Jonas Paulius II, pirmą kartą švęsta Vilniuje prieš 85-erius metus.
Tai Dievo Gailestingumo sekmadienis, minimas sekmadienį po Šv. Velykų. Jau šį – Didįjį penktadienį, balandžio 10 dieną, prasideda devynių dienų budėjimas su malda, kuris atves į Dievo Gailestingumo šventę.
1935 metais Vilniuje Atvelykio sekmadienį Aušros Vartų galerijoje buvo iškabintas iki tol viešai nematytas Dievo Gailestingumo paveikslas ir švęstas Dievo Gailestingumo sekmadienis.
Nuo to laiko šio paveikslo kartotės plačiai pasklido po pasaulį, o šv. popiežius Jonas Paulius II prieš dvidešimt metų visoje Bažnyčioje antrąjį Velykų sekmadienį paskelbė Dievo Gailestingumo sekmadieniu.
Jonas Paulius II tuomet, skelbdamas sesę Faustiną šventąja, sakė: „Kristus mums parodė daug gailestingumo kelių, pasilenkė prie žmogaus materialinio ir dvasinio skurdo. Kenčiančiam žmogui ištiesta jo ranka visų laikų žmonėms skelbia gailestingumo žinią.“ Aušros vartai. Slaptai.lt nuotr.
Garsusis Dievo Gailestingumo atvaizdas dabar gerbiamas Vilniuje, Dievo gailestingumo šventovėje, kurioje visą savaitę po Velykų bus švenčiama Gailestingumo savaitė. Žmonės kviečiami nuotoliniu būdu jungtis į maldą šv. Mišiose, kalbėti Gailestingumo vainikėlį, adoruoti Švenčiausiąjį Sakramentą, klausyti skaitomo Faustinos dienoraščio.
Norintieji gali surašyti savo artimųjų vardus, už kuriuos meldžiasi, – vardai bus sudėti prie Gailestingumo paveikslo. Šv. Mišios aukojamos kasdien 10.00, 12.00, 18.00 ir 20.00 valandomis. Lenkų kalba šv. Mišios – 16.00 val. Gailestingumo sekmadienį 17.00 val. vyks šv. Mišios anglų kalba, kurios bus transliuojamas EWTN kanalu daugeliui anglakalbių šalių.
Iš Antakalnyje esančio šv. Faustinos namelio, buvusio seserų vienuolyno, nuo penktadienio devynias dienas, 15 valandą, vadinamą Gailestingumo valanda, bus internetu transliuojamos devyndienio maldos. Visi kviečiami jungtis į maldą „Vilnius piligtim center“ feisbuko puslapyje. Atsinaujinęs šv. Faustinos namelis lankytojams ir piligrimams duris atvers pasibaigus karantinui. Gailestingumo novena nuo penktadienio bus meldžiamasi ir Dievo Gailestingumo šventovėje. Vienuoliai Bernardinų sode. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Vilniuje, Antakalnyje, vienuolyne gyvenusi Šventoji s. Faustina, patyrė regėjimus, kuriuose Jėzus prašė melsti gailestingumo visam pasauliui. Pagal Šv. Faustinos regėjimus dail. E. Kazimirowskis nutapė Dievo Gailestingumo paveikslą, buvo užrašyta Jėzaus padiktuota malda – Dievo Gailestingumo vainikėlis, maldų devyndienis (novena) prieš Gailestingumo sekmadienį, įkurta Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija, visame pasaulyje pradėta melstis Gailestingumo valandą (trečia valanda po pietų), taip pagerbiant Jėzaus mirties laiką.
Faustinos dienoraštyje įrašyti tokie Jėzus žodžiai apie devynias maldos dienas prieš Gailestingumo šventę: „Trokštu, kad per šias devynias dienas vestum sielas prie mano gailestingumo versmės, idant jos pasisemtų jėgų ir atgaivos bei visų malonių, reikalingų gyvenimo sunkumuose, o ypač mirties valandą. Kiekvieną dieną atvesi prie mano širdies vis kitą sielų būrį ir panardinsi jas mano gailestingumo jūroje. O aš visas šias sielas nuvesiu į savo Tėvo namus.“
Visą parą transliaciją iš Dievo Gailestingumo šventovės galima stebėti internetu (Youtube kanalas „Dievo Gailestingumo šventovė“). Ne pamaldų metu šventovė yra atvira asmeninei maldai.
Savaitgalį keliuose bus įrengta 300 policijos postų. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Velykų savaitgalį šalyje dirbs apie 3000 pareigūnų, kurie užtikrins viešąją tvarką keliuose, skelbia Vidaus reikalų ministerija.
„Norėdami apsaugoti vyresnio amžiaus artimuosius, turime susilaikyti nuo kelionių į kitus Lietuvos miestus. Savaitgalį keliuose bus įrengta 300 policijos postų, kuriuose automobiliais vykstantys piliečiai bus tikrinami, ar nepažeidžia izoliacijos taisyklių“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Pasak Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, pareigūnai dirbs ne tik keliuose, bet ir patruliuos viešose vietose, kontroliuos asmenis, kuriems skirta izoliacija, ar tuos, kurie pažeidinėja karantino reikalavimus. Policija reaguos ir į kitus pranešimus apie pažeidimus ar nusikalstamas veikas.
Policijos pareigūnams, vidaus reikalų ministrės pavedimu, viešąją tvarką ir žmonių saugumą padės užtikrinti policijos rėmėjų, Viešojo saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Policija pasitelks ir kitas, viešai nematomas technines priemones, kurios taip pat padės kontroliuoti asmenų judėjimą ir suvaldyti situaciją Šv. Velykų savaitgalį. Savivaldybės prie kai kurių įvažiavimų į miestus pastatys specialius ženklus, ribojančius įvažiavimą.
Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas ketvirtadienį šalies gyventojus paragino pasilikti namuose ir per Velykų laikotarpį neiti į pamaldas, kad koronavirusas neplistų dar labiau. Šį raginimą premjeras išsakė krikščionių ortodoksų lyderiams nesutikus užverti cerkvių duris.
„Dvasininkai negali liepti žmonėms neiti į cerkves, tačiau tai galiu aš. Tad raginu Bulgarijos gyventojus neiti ir laikytis karantino priemonių“, – spaudos konferencijos metu sakė premjeras.
Bulgarijoje, kurioje dominuoja krikščionys ortodoksai, balandžio 12 d. bus švenčiamas Verbų sekmadienis, o balandžio 19 d. – Velykos.
Krikščionių ortodoksų Bažnyčiai vadovaujantis Šventasis sinodas reikalavo, kad katedros ir cerkvės ir toliau būtų atidarytos, nors medicinos ekspertai ir vyriausybė ragino uždaryti visus maldos namus. Šventajam sinodui atstovavęs ir bendroje spaudos konferencijoje su B. Borisovu dalyvavęs vyskupas užtikrino, kad pamaldose dalyvaujantys krikščionys turės laikytis saugaus atstumo ir dėvėti kaukes.
Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį susitikęs su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, aptarė pasirengimą Šv. Velykoms karantino laikotarpiu, taip pat priemones, skirtas vargstančių bei pažeidžiamų asmenų padėčiai palengvinti.
Pasak šalies vadovo, jam įsiminė arkivyskupo G. Grušo išsakyta mintis, kad žmogus gali trejopai elgtis kančios atžvilgiu: ją atstumti, ignoruoti arba apsikabinti.
„Kiekvienas galime pasirinkti, kuriuo keliu einame. Mūsų dvasinis gyvenimas pastaruoju metu tapo kur kas intensyvesnis – beveik kasdien darome vertybinius pasirinkimus: imtis prasmingos savanorystės veiklos ar užsidaryti savo kiaute, teikti konstruktyvius pasiūlymus ar stovėti nuošalyje ir kaltinti, demonstruoti atsakingą požiūrį į karantino reikalavimus ar juos atsainiai ignoruoti. Svarbiausia, kad Lietuva nepalūžo pajutusi pandemijos protrūkio naštą. Atvirkščiai, žmonių santykiai ir vertybės išsigrynino, valdžios atsakomybė tapo labiau apčiuopiama ir kontroliuojama. Tai rodo, kad iš šio išmėginimų ruožo išeisime tvirtesni – tiesą sakant, jau dabar esame daug stipresni“, – sakė valstybės vadovas, kurį cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
Prezidentas padėkojo Bažnyčiai už atsakingą požiūrį į tikinčiųjų ir visos visuomenės sveikatą, paramą labiausiai jos stokojančiam žmogui.
„Labai vertinu Bažnyčios labdaringą veiklą, prie kurios galime prisidėti ir mes su Diana. Šis darbas visada buvo nukreiptas į labiausiai paramos stokojantį žmogų, laisvas nuo politinių aspiracijų ir deklaratyvumo“, – sakė G. Nausėda.
Kadaise buvo štai tokios Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad premjerui Sauliui Skverneliui prakalbus apie Šv. Velykų savaitgalį numatomus patekimo į miestus ir miestelius ribojimus, savivaldybėms kyla nemažai techninių klausimų, į kuriuos atsakymai kol kas nepateikti. Pasak politiko, vis dar neaišku, kaip prie patikros punktų bus siekiama išvengti eilių, ar bus prašoma gyvenamosios vietos deklaracijos ir kitų kelionės svarbą patvirtinančių dokumentų.
„Laukiame sprendimo trečiadienį, nes kol kas jis buvo premjero tik anonsuotas pirmadienį. Matyt, šis išankstinis premjero anonsavimas leidžia jau numatyti ir galvoti, kaip jis bus įgyvendintas. Mes neabejojame, kad savivaldybės nebus visiškai paliktos vienos. Buvo ir anonsuojant pasakyta, kad bus įtraukta ir policija, ir kariuomenė, ir, jeigu reikės, pasitelkiami šauliai ir kitos specialiosios tarnybos“, – Eltai teigė M. Sinkevičius.
Jonavos rajono mero teigimu, savivaldybė jau strategiškai planuoja, kuriuos kelius reikėtų kontroliuoti ir kokių priemonių imtis, siekiant užtikrinti, kad Vyriausybės užmojis būtų įgyvendintas.
„Jonavoje jau tariamės, kokius įvažiavimus galėtume kontroliuoti. Į mūsų miestą galima patekti bent penkiais oficialiais keliais: nuo Kėdainių, nuo Ukmergės, nuo Kauno per kelias vietas. Mes svarstome, kuriuos kelius potencialiai reiktų kontroliuoti, juos prižiūrėti įrengiant laikiną užkardą ir klausiant atvykstančių, kokiais tikslais atvyksta: ar jie turi nekilnojamojo turto, ar jie išvažiuoja į darbą, ar dėl nelaimės šeimoje“, – kalbėjo Jonavos rajono meras. Provincija. Alytus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
M. Sinkevičius teigia, kad bandomos modeliuoti ir įvairios hipotetinės situacijos. Anot Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento, vis dar yra neaišku, kokia tvarka būtų taikoma asmenims, važiuojantiems nemagistraliniais, o savivaldybių reikšmės keliais, kai norint pasiekti savo galutinį tašką reikėtų pravažiuoti bent kelias savivaldybes.
„Ar tai reiškia, kad kol vyksite iki, pavyzdžiui, laidotuvių vietos, tai jums reikės bent keliuose punktuose kažką paaiškinti? Galų gale, kas yra įrodymas vykstant į laidotuves?“, – kalbėjo Jonavos rajono meras, akcentuodamas, kad klausimų kyla ir nekilnojamojo turto įrodymo atveju.
M. Sinkevičiaus teigimu, vis dar neaišku ir kokių priemonių reikės imtis, kad prie patikros punktų nesusidarytų eilės.
„Mes prašome pasakyti, kaip turėtume elgtis, kad nesusidarytų eilės. Jeigu pradėsime kiekvieną inspektuoti: vienas turi turto, kitas važiuoja į laidotuves, kitas dar kažkur važiuoja, juk susidarys eilės…“,– kalbėjo M. Sinkevičius pabrėždamas, kad Vyriausybė turėtų pateikti aiškesnius atsakymus į šiuos klausimus. Savivaldybių asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad įgyvendinat šį Vyriausybės užmojį būtinas bendras sutarimas tarp šalies savivaldybių.
Mūsų miesteliai. Žagarė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
M. Sinkevičius taip pat akcentuoja, kad gyventojų patekimo į miestus ir miestelius ribojimą turės būtinai užtikrinti policijos pareigūnai, nes, pasak politiko, nei merai, nei savivaldybių administracijų direktoriai įgaliojimų neįleisti į savivaldybės teritoriją neturi.
Jonavos meras akcentuoja ir tai, kad į miestą galima patekti 4-5 įvažiavimais, todėl, pasak jo, prie kiekvieno iš jų paskyrus policijos ekipažą gali pritrūkti pareigūnų, užtikrinančių tvarką pačioje savivaldybėje.
„Jonavoje yra 4-5 įvažiavimai, prie kiekvieno reikia turėti po policijos ekipažą, kad sustabdymo, įleidimo veiksmai būtų teisėti, tai jeigu 5 ekipažus pastatant ir jiems budint visą savaitgalį mieste vykstant iškvietimams ar smurtui artimoje aplinkoje, ar kažkokiems rimtesniems kriminaliniams nusikaltimams, kas tada važiuos ten…“, – kalbėjo miesto meras, akcentuodamas, kad pajėgos turėtų būti tinkamai paskirstytos taip, kad policijos pajėgų užtektų ir savivaldybės teritorijoje.
„Dėl to aš ir galvoju, kad būtų tikslinga pasitelkti ir kariuomenės pareigūnus, ir valstybės struktūras, kurios čia galėtų pagelbėti“, – pridūrė jis.
Visgi Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorius džiaugiasi, kad nemaža dalis šalies savivaldybių yra įsteigusios ir Viešosios tvarkos tarnybas, kurios galės padėti pareigūnams įgyvendinti gyventojų įvažiavimo į miestus ir miestelius ribojimą.
„Nemaža dalis savivaldybių turi įsisteigusios Viešosios tvarkos tarnybas. (…) Tai pasitelksime Viešosios tvarkos tarnybas šiai užduočiai atlikti. Nemažai savivaldybių ir mažesnių tokias turi, ir tuo pačiu, aš viliuosi, kad, jeigu reikės, bus pasitelkiama ir kariuomenė“, – sakė jis.
Nepaisant vis dar neatsakytų klausimų ir kylančių iššūkių, M. Sinkevičius viliasi, kad didžioji dalis žmonių premjero anonsą išgirdo ir šventinio savaitgalio planus pakeis.
„Aš manau, kaddaugiau kaip 90 procentų žmonių pirmadienį suprato labai aiškią valstybės centrinės valdžios žinią: nevykite, nes išvykimas, važinėjimas bus arba neįmanomas, arba labai komplikuotas. Aš manau, kad didžioji dalis žmonių suprato ir jau planuojasi savaitgalį Velykas minėti namuose, neišvykstant“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
Visgi politikas pripažįsta, kad ne visi į Vyriausybės raginimus įsiklausys. Ištuštėję Lietuvos miestai ir miesteliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Aišku, atsiras mažuma, dėl kurios turbūt ir priimami tokie griežtesni reguliavimai ir kontrolė. Tokių žmonių suvaldymas savaitgalį, aš manau, kad yra reikalingas, dėl to ir atsiranda tie visi imperatyvūs reikalavimai“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Savivaldybės kol kas dar tik permąsto viską, lauksime trečiadienio, dar yra to laiko susidėlioti ir tikrai susidėliosime. Bet gyvenimiškų situacijų kils“, – apibendrino Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
ELTA primena, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį informavo, jog šventinį Velykų savaitgalį, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius.
Premjero teigimu, šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius. Tai užtikrins policijos pareigūnai, prireikus jie pasitelks karius, šaulius, policijos rėmėjus, kitus talkininkus. Į pagalbą bus kviečiamos savivaldybės, bus prašoma techniškai apriboti visus nebūtinus įvažiavimus į miestus ir miestelius.
Išimtys bus taikomos tais atvejais, kai bus vykstama dėl artimųjų, giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, taip pat kai vykstama dėl būtino atlikti darbo ar suteikti būtinąją medicinos pagalbą. Draudimas negalios tiems, kurie vyks į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto.
Oficialiai sprendimą planuojama priimti Vyriausybės posėdyje trečiadienį.
Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sekmadienį katalikiškame pasaulyje minimu Verbų sekmadieniu, kuris švenčiamas likus savaitei iki Velykų, prasideda Didžioji savaitė.
Paskutinėmis jos dienomis – didįjį ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – Bažnyčia minės svarbiausius Išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą.
Tačiau šiemet ir Verbų sekmadienį, ir Velykas minėsime kiek kitaip. Kaip paragino Lietuvos vyskupai, susikaupsime maldoje ne bažnyčioje, o savo namuose ar kitoje saviizoliacijos vietoje.
Tokią per amžius susiklosčiusią tradiciją susiaurino pasaulį ir Lietuvą apėmusi koronaviruso pandemija.
„Aš noriu priminti, kad Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, yra aiškūs nurodymai, kokio atstumo turi laikytis gyventojai. Kad negalima būriuotis, net ir vaikščioti daugiau kaip dviejų asmenų grupėm, išskyrus šeimas, kur yra tėvai su vaikais, – spaudos konferencijoje šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Jokių būriavimosi, nesvarbu, kur jie vyktų, ar prie bažnyčių, ar prie vandens telkinių – jų negali būti. (…) Tiek Verbų sekmadienį, tiek kitus savaitgalius, kai yra pranašaujami geresni, šiltesni orai“.
Prieš stebint Šv. Mišias nuotoliniu būdu galima prisiminti, kad Evangelijoje Verbų sekmadienis vadinamas Palmių sekmadieniu. Kaip pasakoja biblinė istorija, Jėzus buvo pasitiktas kaip mesijas, tačiau jau po kelių dienų jam po kojomis palmių šakeles klojusi minia reikalavo nukryžiavimo.
Lietuvoje palmių nėra, todėl nuo seno į bažnyčią buvo nešamos ir šventinamos verbos, kurioms liaudyje priskiriami atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simboliai.
Lietuvių kalba verbos pirmą kartą paminėtos liuteronų postilėje 1573 metais. Suvalkijoje tikrąja verba seniau buvo laikomas kadagys, Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio beržo ar žilvičio šakelę su „kačiukais“, o vyresnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų.
Verbų sekmadienis apipintas daugybe liaudiškų tikėjimų. Tikima, kad verba saugo nuo visokio blogio. Verba pasmilkomi kambariai, anksčiau buvo apeinami laukai. Kai kur gaji tradicija Verbų sekmadienį šeimos narius pažadinti išplakant verba. Tikima, kad taip jie įgis stiprybės ir sveikatos. Ja būdavo pasmilkoma užėjus audros debesiui, genant galvijus pirmai ganiavai ar po žiemos apžiūrint bites.
Senosios verbos sudeginamos – jokiu būdu jų negalima bet kur išmesti.
Šv. Velykos. Vytauto Visocko nuotr.
Visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys ragina užsienyje dirbančius Lietuvos piliečius nevažiuoti į Lietuvą švęsti Velykų. Pasak jo, dėl pasaulyje siaučiančios epidemijos toks sprendimas yra pernelyg rizikingas.
„Noriu atkreipti dėmesį tų, kuriems grįžimas į Lietuvą nėra būtinas. Jeigu jūs esate susiplanavę velykines atostogas ir dirbate užsienyje, tikrai kviečiu atsisakyti tų planų. Jūs turėsite 14 dienų praleisti griežtame karantine, griežtoje izoliacijoje“, – teigė jis, pabrėždamas, kad, viena vertus, policija akylai stebės, ar laikomasi karantino sąlygų, kita vertus, jo teigimu, grįžę iš užsienio piliečiai rizikuos užkrėsti savo artimuosius.
„Supraskite, vietoje planuoto Velykų „zuikio“ savo artimiesiems galite parvežti koronavirusą, – net jei nejaučiate jokių simptomų“, – spaudos konferencijoje pabrėžė G. Surplys.
Jis taip pat priminė, kad nuo balandžio 4 d. yra stabdomi skrydžiai ir keltai į Lietuvą, išskyrus Kylio maršrutą. Išimtys, jo teigimu, bus taikomos tik tiems, kurie yra įsigiję bilietus iki balandžio 1 d.
Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nepaisant to, tęsė G. Surplys, Lietuva nėra uždaryta. Pasak jo, šiuo metu į Lietuvą patekti yra du galimi keliai.
„Tai sausumos kelias per Latviją, nes Talino–Helsinkio keltas dar kelia. Jis kels, mano žiniomis, iki balandžio 6 dienos. Taip pat vyksta repatriaciniai „Lufthansa“ skrydžiai du kartus per savaitę maršrutu Londonas–Frankfurtas–Talinas. Taigi, grįžus į Taliną, galima sausuma parvažiuoti į Lietuvą“, – sakė G. Surplys.
Tuo metu nuo balandžio 4 dienos grįžti į Lietuvą iš Latvijos bus galima tik per Saločių punktą. „Žinoma, su visa ten būsima grįžtančių asmenų patikra“, – pridūrė jis.
„Pandemija neima atostogų“, teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, paskelbdama, kad Vokietijoje pratęsiami apribojimai visuomeniniam gyvenimui, įvesti dėl naujojo koronaviruso pandemijos, praneša „Deutsche Welle“.
Kanclerė po konferencinio pokalbio su 16-os Vokietijos žemių lyderiais paskelbė, kad šalyje socialinio atsiribojimo priemonės pratęsiamos iki Velykų atostogų pabaigos.
Kaip nurodoma, apribojimai Vokietijoje pratęsiami mažiausiai iki balandžio 19 dienos imtinai. Iš pradžių buvo numatyta, kad apribojimų galiojimas baigsis balandžio 5 d.
Tačiau, pasak A. Merkel, „pandemija neima atostogų“, ir būtų daug blogiau pernelyg anksti atšaukti apribojimus.
„Dar labai per anksti galvoti apie apribojimų sušvelninimą. Būtų daug blogiau atšaukti juos per anksti, mes vis dar esame pernelyg toli nuo to, ką turime pasiekti“, – sakė kanclerė.
Kovo 22 d. Vokietijos institucijos nurodė šalies restoranams užsidaryti ir uždraudė daugiau kaip dviejų žmonių susibūrimus, siekiant stabdyti koronaviruso plitimą.
Vokietijoje patvirtinti 67 366 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
