Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto

Budapeštas, balandžio 27 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį prezidentės dekretu iš pareigų be jokių paaiškinimų buvo atleistas Vengrijos kariuomenės vadas – tai naujausias pastarųjų mėnesių pokytis NATO šalies narės ginkluotosiose pajėgose.
 
Pranešama, kad šiais metais buvo atleisti keli šimtai aukštų karininkų ir karinės žvalgybos pareigūnų, nes sausio mėnesį ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybės priimtas teisės aktas suteikė teisę gynybos ministrui atleisti visus vyresnius nei 45 metų asmenis.
 
Nors vyriausybė teigia norinti atjauninti ginkluotąsias pajėgas, opozicinės partijos personalo atleidimus pavadino „valymu“, kuriuo siekiama pakeisti į Vakarus bei NATO orientuotus karininkus.
 
„Nuo balandžio 27 dienos iš pareigų atleidžiu Vengrijos gynybos pajėgų vadą generolą leitenantą Romuluszą Ruszin-Szendi“, – sakoma prezidentės Katalinos Novak pasirašytame dekrete, paskelbtame Vengrijos oficialiajame leidinyje. Daugiau detalių nepateikiama.
 
R. Ruszin-Szendi buvo jauniausias visų laikų Vengrijos kariuomenės vadas, kai jį, sulaukusį 46 metų, 2019 metais paskyrė K. Novak pirmtakas prezidentas Janosas Aderis.
 
Kaip teigiama Gynybos ministerijos ketvirtadienį paskelbtame pranešime, vietoj jo siūlomas 52 metų Gaboras Borondi, kuris šiuo metu yra Vengrijos karinis atstovas prie NATO ir ES. R. Ruszin-Szendi „tęs tarnybą savo šaliai kitoje srityje“, sakoma pranešime.
 
Šis žingsnis žengtas po kitų šiemet vykusių permainų aukštesniuose kariuomenės sluoksniuose, o vyriausybė, padidinusi išlaidas gynybai, pareiškė, kad nori sukurti „nuo veiklos rezultatų priklausančią konkurencinę situaciją“ kariuomenėje.
 
Tyrimų svetainė „Atlatszo“ ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip teigiama, matyti vasario mėnesį į kaimyninę Ukrainą skrendantys sraigtasparniai, nufilmuoti Vengrijos Gyor-Pero oro uoste.
 
Anksčiau šį mėnesį JAV naujienų portalas „Politico“ teigė, kad nutekinti nepatikrinti JAV karinės žvalgybos dokumentai rodo, jog Vengrija galėjo slapta leisti sąjungininkėms naudotis savo oro erdve ginklams į Ukrainą gabenti.
 
Gynybos ministerija paneigė šį pranešimą ir ne kartą pareiškė, kad Ukrainai skirti sraigtasparniai negali skristi per Vengrijos oro erdvę.
 
Valdant V. Orbanui, kuris ir prasidėjus invazijai palaikė glaudžius ekonominius ryšius su Rusija, Vengrija atsisakė siųsti karinę pagalbą Ukrainai ar net leisti tranzitu per savo teritoriją gabenti karinę įrangą.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.04.28; 03:00

Lietuvoje lankosi Vengrijos kariuomenės vadas gen. ltn. dr. Romulusz‘as Ruszin-Szendi‘s. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Rugsėjo 19–21 Lietuvoje lankosi Vengrijos kariuomenės vadas gen. ltn. dr. Romulusz‘as Ruszin-Szendi‘s, kuris vakar susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu, Vengrijos atstovu NATO pajėgų integravimo vienete (angl. NATO Force Integration Unit, NFIU) bei lankėsi Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų treniruočių bazėje, pranešama Lietuvos kariuomenės išplatintame pranešime.
 
Pirmadienį vykusiame susitikime Lietuvos ir Vengrijos kariuomenių vadai aptarė saugumo ir atgrasymo situaciją regionuose, paramos Ukrainai svarbą ir šalių galimybes, galimas bendras pratybas ir bendrus pajėgumų vystymo projektus.
 
„Su vengrų kariuomenės vadu susitinku jau antrą kartą Lietuvoje. Pokalbių metu sutarėme, kad ne tik keisimės patirtimi, bet ir bendradarbiausime NASAMS ir PzH2000 projektų klausimais. Esu dėkingas už Vengrijos ginkluotųjų pajėgų indėlį NATO oro erdvės saugumui. Vengrija buvo pirmoji valstybė po JAV dislokavusi rotacines pajėgas Lietuvoje ir jau trečią kartą vykdo NATO oro policijos misiją Lietuvoje,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. V. Rupšys.
 
Atradienį svečias lankysis Lietuvos kariuomenės vienetuose, susitiks su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės (angl. NATO Enhanced Forward Presence, eFP) kariais ir aplankys NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Vengrijos kontingento karius.
 
Vengrijos kontingento kariai nuo Lietuvos įstojimo į Aljansą jau trečią kartą vykdo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse su naikintuvais JAS-39 „Gripen“. Bendradarbiavimas tarp šalių karinio mokymo ir kitose srityse vystomas dvišalių susitarimų pagrindu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.21; 08:00