razauskas_big

Sunku būtų rasti žmogų, kuris nieko nerinktų, nekolekcionuotų. Vieni – paveikslus, kiti – pašto ženklus, treti – degtukų dėžučių etiketes, dar kiti – uogas, grybus ir t.t.

Romualdas Razauskas, 40 metų Vilniaus universitete dėstęs vadybą, renka aforizmus, kurių turi per 150 tūkst., anekdotus (per 70 tūkst.) ir daiktų bei papročių ištakas.

Jau išleista 40 rinkinių. Svarbiausi: „Vadyba aforizmuose“, „Kodėl taip, o ne kitaip“ (papročių ištakos), „Viskas kažkada atsirado“ (būsto rakandų ir rykų atsiradimo pradžia), „Vadyba anekdotuose“, „Prie vairo su šypsena“, „Kas kada atsirado medicinoje“, „Žmogus klausimėliuose“ (1 dalis, bus 3), „Mūzos šypsosi“ (smagios įžymių muzikų, aktorių, dramaturgų istorijos), „Oi, broleli, neskubėk“ (apie vedybų ir vestuvių papročius, aforizmus ir anekdotus) ir t.t.

Continue reading „Nėra nieko stipresnio už žodį”

klaipeda_777

Anot Klaipėdos verslininkų, pajūrio regione jau kuris laikas trūksta stiprių tarptautinio verslo finansų specialistų, turinčių naujausių žinių. Į Klaipėdą atplaukia vis daugiau laivų iš užsienio šalių, per uostą eina pagrindinės laivybos linijos į Vakarų Europos, Pietryčių Azijos ir Amerikos žemynų uostus, tiesiogiai su Klaipėdos uosto veikla yra susiję daugiau kaip 800 įmonių.

Kaip tvirtina Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas, Lietuvos rinkai vis labiau prisitaikant prie pasaulinių verslo standartų, jaučiamas vis didesnis poreikis žmonių, kurie išmanytų darbo tarptautinėje erdvėje subtilybes ir gebėtų sėkmingai joje darbuotis. „Verslas pastaruoju metu vis intensyviau keliasi į virtualią erdvę, tampa vis globalesnis. Nebėra svarbu, iš kokio pasaulio kampelio jis koordinuojamas. Natūralu, jog tarptautinio verslo finansų specialistai Klaipėdoje ypač reikalingi, nes tinkamas finansų valdymas yra strategiškai svarbus kiekvienai įmonei, ypač plėtojančiai tarptautinius santykius“, – kalbėjo B. Petrauskas.

Continue reading „Tarptautinio verslo finansų studijos – galimybė Klaipėdos specialistams įgyti naujų žinių”

Genzzz

Nuolat girdime: „Lietuva turi tapti patraukli užsienio investicijoms.“ Kodėl? „Mūsų krašte pigi darbo jėga“, – girdime. Piginkime dar, mažinkime mokesčius. Į Lietuvą plaukte plauks investicijos.

Verslininkas nebūtų verslininkas, jeigu netrokštų gauti kuo daugiau pelno. Suprantama, kai vienos valstybės verslininkai ieško svetur pelningesnio verslo. Pigesnės darbo jėgos ieškota ir gūdžiais kolonizacijos laikais. Užsienio įmonės ginklu ir su savo statytinių pagalba valdė ištisus kraštus, kad ir Vest Indijos arba Lotynų Amerikos šalis, kur šeimininkavo JAV bendrovės. Kuo visa tai ten baigėsi, mūsų išminčiams nė motais.

Continue reading „Juk premjero veikla dabar visais atžvilgiais primena „jedinstvininkų“ nuostatas”

grobimai_antrankiai

Žmonių grobimas siekiant išpirkos – anaiptol ne 20-ojo amžiaus išradimas. Pavyzdžiui, biblijinį įsakymą “nevok” talmudas aiškina kaip draudimą “vogti žydą” ir reikalauti išpirkos už jo išlaisvinimą (išeitų, kad pagonis grobti buvo leidžiama).

Tiesa, dažniausiai istorija byloja apie tai, kad pinigai buvo imami už žymių karo belaisvių arba įkaitų išpirkimą. Vis dėlto šis verslas labiausiai suklestėjo praėjusiame šimtmetyje. Pirmasis vaikų grobimo plykstelėjimas įvyko prieškarinėje Amerikoje. Didžiosios depresijos metais kaip grybų po lietaus pridygo gangsterių grupuočių, kurios be atodairos grobė turtingų ir žymių žmonių vaikus ir giminaičius, reikalaudamos tiems laikams didžiulių pinigų. Šie nusikaltimai dažniausiai likdavo nenubausti, artimieji ne visada net į policiją kreipdavosi, todėl gangsteriai darėsi vis įžūlesni, “kolegų” sėkmė skatino naujus nusikaltimus.

Continue reading „Žmonių grobimas – pelningas verslas”

video_cip

2009 metų rugsėjo 16 – 19-ąją dienomis Vilniuje surengta 6-oji nacionalinė Baltarusijos prekių ir gaminių paroda “Expo”. Skaitytojams pateikiame 11-os minučių trukmės videoreportažą iš baltarusiškos parodos, kurioje mūsų kaimynai reklamavo pačius moderniausius, kokybiškiausius, populiariausius savo gaminius, įskaitant baltarusiškus traktorius, kilimus, aukso dirbinius, degtinę ir saldainius.

Continue reading „Baltarusiškos prekės savo kokybe mažai kuo skiriasi nuo europietiškų”