Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas ir kiti aukšti valstybės pareigūnai neseniai dalyvavo naujo fabriko statybos iškilmėse bei džiaugėsi investicijomis Akmenėje. Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje sparčiai gausėjo užsienio, o ir Lietuvos, įmonių, kurios kuria arba plečia veiklą Lietuvoje. Tuo šiandien galime džiaugtis todėl, kad prieš 7–8 metus valstybė tinkamai ėmėsi vykdyti investicijų pritraukimo politiką.

Investicijų nebūtų, jei ne 2009 m. proveržis

Politikai žino, kad rinkėjų atmintis trumpa, todėl rezultatų reikia greitai. Strateginiai valstybės sprendimai daromi vangiai, nes rezultatai pamatomi po 5 ar 10 metų. Investicijų pritraukimo politika yra būtent toks pavyzdys, kai daug metų buvo kalbama, bet realiai niekas nieko nedarė. Galime prisiminti, kad pirmosios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įkurtos dar 1996 m., bet įkurtuvių deklaracijomis visa politika baigėsi. Taip ir stovėjo dešimtmečius tušti laukai ir tai niekam nekliudė. Stambiosioms Lietuvos įmonėms ir koncernams net buvo naudinga, kad konkurentų dėl darbuotojų nelabai yra.

Viskas pasikeitė 2009 m., kai ūkio ministru tapus Dainiui Kreiviui, buvo imtasi iš esmės pertvarkyti investicijų pritraukimo politiką. Buvo įkurtos specializuotos agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“, buvo pakeista teisinė ir ekonominė aplinka. Tuometis Premjeras Andrius Kubilius pats skraidė į Ameriką, važinėjo po Europą ir kvietė investuoti Lietuvoje. Pagaliau buvo pasitelkta ir gausi lietuvių diaspora. Tai buvo didelė naujiena tuometėje politikoje. Iki tol jokie ministrai taip nesirūpino investuotojų pritraukimu, o premjerai apskritai net nekalbėjo jokia užsienio kalba, išskyrus rusų.

Po to sekė ūkio ministrų Birutės Vėsaitės ir Evaldo Gusto bandymai investicijų pritraukimo bendroves sugriauti ir politizuoti, bet dabar jau niekas neabejoja, kad politiškai patogiausia yra ne pastatyti kišeninius vadovus, bet sulaukti gerų rezultatų. Dabartinis Ministras Pirmininkas, ūkio ministras, Seimo nariai – visi džiaugiasi žiniomis apie investicijas, atrodo, taip juk visada buvo ir investuotojai kažkaip patys staiga suprato Lietuvos privalumus.

Nespėti darbai

Jeigu prisiminsime 2009-2012 metus, tai prioritetai buvo krizės suvaldymas ir energetinė nepriklausomybė. Galima džiaugtis, kad buvo spėta pertvarkyti investicijų pritraukimo politiką, šiandien raškome vaisius. Deja, kai kurių tikslų nebuvo spėta pasiekti ir jie vis dar yra Lietuvos problema, nes neatsiranda kompetentingų politikų, kurie turėtų viziją ką ir kaip reikia daryti.

Viena iš skaudžiausių bėdų yra Darbo birža ir visa darbo politika. Ūkio ministro D. Kreivio sumanymas buvo darbo politikos valdymą iš socialinės srities iškelti į ekonomikos. Buvo norima pakeisti pačią filosofiją, kad darbas yra ne socialinė problema, bet ūkio plėtros stuburas. To nebuvo spėta padaryti ir dabar turime prasčiausius darbo politikos rezultatus visoje Rytų Europoje. Išleidžiami milijardai ES investicijų, neva bedarbių kvalifikacijai tobulinti, padėti įsilieti į darbo rinką, bet specialiųjų poreikių bedarbių turime beveik daugiausiai Europoje. Niekam nerūpi, išskyrus gal tik Seimo narę Aušrą Maldeikienę, labai blogi įdarbinimo rodikliai tarp riboto darbingumo žmonių, kalinių, senjorų ar jaunimo. Švaistomi pinigai, o rezultatai apgailėtini. Net formalus Lietuvos nedarbo rodiklis sukasi apie 7 proc., kai Estijoje, Lenkijoje vos 4 proc., o Čekijoje tik apie 2 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis vaizduoja labai susirūpinusį, bet rezultatų pasiekti negeba, tik pažadėjo pakeisti Darbo biržos pavadinimą į Užimtumo tarnybą ir atleisti 25 darbuotojus iš beveik 1,5 tūkst., štai ir visa reforma.

Kitas rūpestis, kurio niekas negali įveikti, nors visi ekspertai apie tai kalba, yra regionų politika. Akivaizdu, kad Lietuvos provincija degraduoja: gyventojų mažėja, jaunimas išvažiuoja, bet vyriausybės nariai tik kalba apie regionų politiką, bet nieko nedaro. Danija, Estija, Vokietija į regionus perkelia valstybines institucijas, kurios tampa ekonominio augimo židiniais, bet Lietuvoje to girdėti nenorima. Priešingai, kaip skelbia Statistikos departamentas, visoje Lietuvoje mažėja valstybės tarnautojų jau keletą metų, tik ne Vilniuje. S. Skvernelio vyriausybė aktyviai uždarinėja valstybines įstaigas regionuose ir viską telkia išimtinai sostinėje. Jei dar 2013 m. Vilniaus apskrityje valstybės apmokamų darbuotojų buvo 114,2 tūkst., tai 2017 m. šis rodiklis pasiekė 115,6 tūkst.

Statistika. Slaptai.lt nuotr.

Naujausias pavyzdys yra 8 mln. eurų investicijos Antakalnyje archyvų saugyklai statyti. Kodėl tokia saugykla negali atsirasti Šalčininkuose, Širvintose, Švenčionyse ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste? Kodėl saugykla turi veikti būtinai Antakalnyje, kur yra vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto kainos ir žemė labai patraukli investuotojams?

Nesvarbu ministro, mero ar bet kurio politiko partinė priklausomybė, bet svarbu, ar jis turi viziją ir geba jos siekti. Nuo to priklauso Lietuvos sėkmė. Džiaugiamės visa Lietuva, kad kažkada buvo pasistengta dėl investicijų pritraukimo, gal pagaliau atsiras sumanus politikas, kuris pasieks proveržį ir darbo politikoje ar sustabdys regionų žlugimą?

2018.08.21; 15:25

Krašto apsaugos ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“ surėmė pečius, kad atvertų galimybes įvairių sektorių Lietuvos įmonėms dalyvauti tarptautiniuose gynybos srities pirkimuose.

Institucijos rugsėjo 14 d. rengia seminarą, kuriame išsamiai pristatys, kaip galima dalyvauti NATO paramos ir pirkimų agentūros (angl. NATO Support and Procurement Agency – NSPA) rengiamuose prekių ir paslaugų pirkimuose. NATO šalių gynybos institucijos šią agentūrą naudoja kaip pagrindinę viešųjų pirkimų platformą, vykdydamos įvairius prekių ir paslaugų įsigijimus. Agentūra, kurios duomenų bazėje registruota daugiau nei 10 000 tiekėjų, užtikrina greitą, sklandų ir skaidrų pirkimo procesą, taip pat aukščiausią įsigyjamų prekių ar paslaugų kokybę už geriausią kainą.

„Augant gynybos sektoriui turime sudaryti sąlygas plėstis ir lietuviškai pramonei. Mūsų produkcija aukštai vertinama, o spektras itin platus – nuo tekstilės iki informacinių technologijų sistemų, lazerių ir robotikos – todėl galimybė dalyvauti NATO pirkimuose turėtų sudominti visus, norinčius eksportuoti arba teikti paslaugas kaip subrangovams Lietuvoje“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

„Galiu drąsiai teigti, jog NSPA vykdomi pirkimai yra neišnaudota mūsų verslo galimybė – tarp daugiau kaip 10 000 registruotų NSPA tiekėjų Lietuvos įmonių, mūsų žiniomis, vos apie šimtą“, – sako „Versli Lietuva” vadovė Daina Kleponė. Pasak D. Kleponės, stambūs tarptautiniai užsakymai Lietuvos įmones neretai atbaido nuo dalyvavimo konkursuose dėl negalėjimo užtikrinti tiekimo, tačiau visada yra galimybė dalyvauti konkurse su partneriais.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas sako, jog bendradarbiavimu su „Verslia Lietuva“ siekiama parodyti, kaip iš augančių NATO šalių gynybos biudžetų gali išlošti verslas: „NSPA metinė apyvarta yra apie 3 mlrd. eurų ir ji didėja kasmet. NSPA atliekami pirkimai gana dažnai yra konsoliduoti, kai užsakoma iš kelių tiekėjų skirtingose šalyse su galimybe pratęsti sutartį keliems metams ar atsiradus papildomam poreikiui, tad esame suinteresuoti, kad Lietuvos įmonės kuo aktyviau dalyvautų NSPA pirkimuose“. Pasak G. Jeglinsko, NSPA pirkimai sudaro sąlygas dalyvauti konkursuose ir su partneriais, taip pat užtikrina skaidrumą ir vienodas sąlygas visiems potencialiems tiekėjams, todėl tai skatintų įmonių tarptautinio konkurencingumo augimą.

Seminaro dalyviams tai pat bus pristatytos Europos Gynybos fondo (angl. European Defense Fund – EDF) veiklos kryptys bei prioritetai.

Šis fondas yra viena Europos Komisijos (EK) gynybos stiprinimo iniciatyvų, kuria siekiama paskatinti Europos gynybos pajėgumų vystymą bei efektyviau naudoti gynybai skiriamas išlaidas.

Planuojama, jog Europos gynybos fondas teiks paramą gynybos srities tyrimams, bendradarbiavimo projektams ir rinkos konkurencingumo didinimui ir taip paskatins mokslo ir verslo atstovus bendrai vykdyti gynybos srities mokslinius tyrimus, kurti naujas technologijas ir gaminius, reikalingus Europos gynybos ir saugumo užtikrinimui.

Lietuva turi stiprių nišines technologijas kuriančių įmonių, kaip antai gynybos pramonei itin reikalingų lazerių technologijų srityje.

KAM archyvo nuotrauka (autorinės teisės „Daimler AG“) Lietuvos kariuomenė, atnaujindama sunkvežimių parką ir siekdama išlaikyti vienodą sunkvežimių modelį, per NATO Paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA) 2015 metais pradėjo naujų taktinės paskirties penkių tonų sunkvežimių įsigijimą. Iki 2021 metų planuojama iš sunkvežinius gaminančios įmonės „Daimler AG“ įsigyti 340 vienetų sunkvežimių UNIMOG.

Nuotrauka ir informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija

2017.08.20; 00:01

Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.

Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.

Continue reading „Lietuvos gamintojų eksportas gali augti net ir lėtėjant didžiosioms eksporto rinkoms“

vers_1

Į Kau­no ra­jo­no Ver­sli­nin­kų na­mus su­si­rin­kę Lie­tu­vos smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo (LSVV) at­sto­vai – LSVV Ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, Aly­taus kraš­to ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Da­lia Ma­tu­kie­nė ir Aly­taus kraš­to ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos stu­den­tų ver­slu­mo ug­dy­mo pro­jek­to ko­or­di­na­to­rė Gin­ta­rė Va­la­ši­nai­tė, Kau­no re­gio­no smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo aso­cia­ci­jos (KRSVVA) Vie­šo­sios įmo­nės „Ver­sli­nin­kų na­mai“ di­rek­to­rius Do­na­tas Žio­gas bei eko­no­mis­tė Do­vi­lė La­ta­kai­tė, Vie­šo­sios įmo­nės „Ver­slo ini­cia­ty­va“ di­rek­to­rius Da­rius Ka­ra­ša, Kau­no kraš­to smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas, LSVV ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Mac­ke­vi­čius, KRSVVA di­rek­to­rius Gied­rius Ro­mei­ka ir JSC „Tran­ser“ tech­ni­nių ver­ti­mų biu­ro di­rek­to­rius Vai­das Ber­no­tas – ap­ta­rė, kaip ir ką rei­kė­tų šian­dien keis­ti Lie­tu­vo­je, kad jau­ni­mas ne­bėg­tų iš tė­vy­nės, o čia įleis­tų sa­vo šak­nis ir sėk­min­gai įsi­dar­bin­tų ar­ba pra­dė­tų ver­slą.

Continue reading „Verslininkai suka galvas, kaip sumažinti jaunimo emigraciją“