Švedija. Protestuotojas Salwanas Momika. EPA-ELTA nuotr.
Malmė, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Švedijoje per Korano deginimo akciją pratrūkus smurtinėms riaušėms policija sekmadienį suėmė du žmones ir sulaikė dar apie dešimt, pranešė pareigūnai.
Musulmonų šventosios knygos deginimo akcijos organizatorius – pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika, kuris praeityje jau yra surengęs panašių protestų. Jie vis sukelia didžiulį pasipiktinimą Viduriniuosiuose Rytuose.
Naujausia akcija vyko vienoje aikštėje pietiniame Malmės mieste, kuriame gyvena nemažai imigrantų. Visuomeninio transliuotojo SVT duomenimis, buvo susirinkę apie 200 stebėtojų.
Remiantis policijos pranešimu, kai kurie stebėtojai rodė nepasitenkinimą, kai organizatorius ėmėsi deginti raštus. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad 13 val. 45 min. (vietos, 14 val. 45 min. Lietuvos laiku) kilo „smurtinės riaušės“. Pasak policininkų, akcija buvo pasibaigusi, išvykus jos organizatoriui, tačiau vietoje dar liko grupė žmonių. Už viešosios tvarkos trikdymą buvo sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtinių riaušių kurstymu įtariami žmonės buvo suimti.
Koranas. Slaptai.lt foto
Vietos žiniasklaida skelbė, kad kai kurie stebėtojai apmėtė S. Momiką akmenimis, o įvykio vietoje užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip kai kurie jų bando prasiveržti pro užtvarą, tačiau yra sustabdomi policijos. Kitame vaizdo įraše vienas vyras bandė sustabdyti policijos automobilį, kuriuo iš protesto buvo vežamas S. Momika.
S. Momika savo akcijomis sukėlė prieš Švediją nukreiptą pykčio bangą ir diplomatinę įtampą tarp Švedijos ir keleto Viduriniųjų Rytų šalių. Nors Švedijos vyriausybė yra pasmerkusi Korano išniekinimo atvejus, Stokholmas savo ruožtu akcentuoja Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus.
Liepą buvo dukart šturmuota Švedijos ambasada Irake, o daugybė Viduriniųjų Rytų šalių yra išsikvietusios Švedijos ambasadorius.
Rugpjūčio viduryje Švedijos žvalgybos agentūra padidino terorizmo pavojaus lygį šalyje, motyvuodama tuo, kad Švedija laikoma nebe „legitimiu“, o „prioritetiniu“ teroristinių atakų taikiniu.
Stokholmas yra pažadėjęs ieškoti teisinių priemonių, kurios leistų tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią šventųjų tekstų deginimo protestams.
Policijos sraigtasparnis. Katedros aikštė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos policija tvirtina, kad kartu su kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis sėkmingai užtikrino viešąją tvarką liepos 11–12 dienomis vykusio NATO viršūnių susitikimo metu. Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas teigia, kad renginio metu netinkamose vietose buvo pastatyti ir iš jų perkelti per 80 automobilių.
Savo ruožtu policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sakė, kad renginio tvarkingumą ir saugumą gerai įvertino ir iš užsienio atvykę už saugumą atsakingi asmenys.
„Ilgas ir kruopštus pasirengimas, nuolatinis bendradarbiavimas su institucijomis ir partneriais, profesionalus ir pasiaukojantis pareigūnų darbas lėmė tai, kad NATO viršūnių susitikimo metu pavyko išvengti rimtų incidentų. Nuoširdžiai dėkoju visiems pareigūnams, atlikusiems didelį darbą ir dar kartą įrodžiusiems, kad yra tikri profesionalai ir puikiai geba atlikti jiems pavestas funkcijas, užtikrinti viešąją tvarką ir gyventojų saugumą. Renginio saugumą puikiai įvertino ir už saugumą atsakingi užsienio kolegos“, – sakė R. Požėla.
Didžiausias iššūkis policijos pareigūnams buvo delegacijų ir jų kortedžų lydėjimas, visgi, kaip teigia Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis, delegatų kelionės vyko, kaip buvo suplanuota ir skaudžių eismo įvykių mieste buvo išvengta.
„Kažkokių vėlavimų nebuvo, eismo įvykių susijusių su kortedžais nebuvo, kažkokių rimtų viešosios tvarkos pažeidimų irgi nefiksavome. Tai mes vertiname, kad šis renginys praėjo labai puikiai“, – Eltai teigė R. Matonis.
G. Grubinskas: dėl eismo ribojimų nesilaikymo buvo nutempti 89 automobiliai
Nors su viešosios tvarkos pažeidimais nesusidurta, Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas G. Grubinskas teigė, kad renginio metu įsigaliojus naujiems eismo ir automobilių stovėjimo apribojimams iš gatvių buvo patraukti 89 netinkamose vietose pastatyti automobiliai.
Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
„Įsigaliojant eismo ribojimams į „Susisiekimo paslaugų“ valdomas aikšteles buvo perkelta 20 automobilių, kurie ribojimų zonoje stovėjo iki pastatant draudžiančius ženklus ir kurių savininkai nepatraukė patys. Šiuos automobilius vairuotojai iš jiems nurodytų aikštelių galėjo pasiimti be jokių papildomų mokesčių. Nuo ribojimų pradžios priverstinai nuvežti 69 automobiliai, kurie pažeidė galiojančius kelio ženklus. Šie automobiliai nutempti į saugomą aikštelę, iš kurios automobilius buvo galima atsiimti tik sumokėjus nutempimo kaštus (135 eurus) ir administracinę baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą“, – Eltai komentavo G. Grubinskas.
„Daugiausia automobilių išvežta iš Upės, Barboros Radvilaitės, J. Jasinskio ir T. Ševčenkos gatvės. Daugumą automobilių vairuotojai atsiėmė tą pačią dieną, kai jie buvo priverstinai nuvežti“, – pridūrė jis.
Taip pat, pasak miesto savivaldybės atstovo, miestą prižiūrinčios įmonės buvo pasiruošusios eismo ir kitiems apribojimams ir veiklą vykdė sklandžiai.
„Visi eismo ribojimai buvo įvesti laiku ir sklandžiai, kaip buvo suplanuota pagal suderintas schemas ir keliamus saugumo reikalavimus. Miestą prižiūrinčios įmonės buvo pasiruošusios ribojimams: aplinkos tvarkymas ir šiukšlių išvežimas vyko pagal suderintus grafikus, tam buvo gauti leidimai, taip pat pasiruošta nenumatytiems atvejams, parengti reagavimo planai. Dėl to miesto tarnybos nepatogumų nepatyrė“, – sakė jis.
A. Bilotaitė: pareigūnai ir darbuotojai parodė ypatingą profesionalumą
Anot vidaus reikalų ministrės Agnė Bilotaitės, tiek pareigūnai, tiek darbuotojai rodė ypatingą profesionalumą ir kompetenciją, taip užtikrindami istorinio įvykio saugumą. Taip pat, jos manymu, labai svarbus buvo ir gyventojų, supratusių renginio mąstą ir išgirdusių institucijų prašymus, atsakingumas, geranoriškumas.
„Dėkoju visiems viešąjį saugumą ir visuomenės rimtį aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimo metu užtikrinusiems pareigūnams, demonstravusiems ypatingą profesionalumą ir aukštą kultūros standartą. Esu dėkinga tiems, kurie kantriai dirbo gatvėse, aikštėse, ant stogų, pasienyje ir vykdant kontrolę prie vidaus sienų, operacijų centruose. Taip pat tiems, kurie saugojo strateginius objektus, užtikrino renginių apsaugą ir darė daug nematomo daro. Gerai sutelktų pastangų dėka rimtų incidentų išvengėme. Istorinis renginys praėjo saugiai“, – sakė A. Bilotaitė. Sraigtasparnis virš Pilaitės. Gintaro Visocko nuotr.
Pasak renginyje dirbusių policijos pareigūnų, juos maloniai stebino ir gyventojų susitelkimas, atsakingumas, geranoriškumas, kas ženkliai prisidėjo prie sėkmingo institucijų darbo.
Sraigtasparniai virš Pilaitės. Gintaro Visocko nuotr.
„Dėkoju gyventojams, supratusiems renginio mąstą ir išgirdusiems institucijų prašymus“, – sakė R. Požėla.
Viešąją tvarką neeilinio renginio metu užtikrino Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos (VSAT), Viešojo saugumo (VST), Finansinių nusikaltimų tyrimų (FNTT) tarnybos.
Viešąją tvarką kiekvieną parą užtikrino nuo 1000 iki 1500 policijos pareigūnų, jiems talkino Šaulių sąjunga, policijos rėmėjai, taip pat Lenkijos, Latvijos, Estijos, Moldovos ir Europos sienų apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnų pajėgos.
Šiomis dienomis svarbias užduotis vykdė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai – atliko patikras ir kontrolę prie laikinai atkurtų valstybės vidaus sienų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistai dirbo operacijų centre.
2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Policija ruošiasi ketvirtadienį prasidėsiantiems Sausio 13-osios minėjimo renginiams. Kaip teigia policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, pareigūnai turi informacijos, kad renginiuose dalyvauti ketina įvairios protesto grupės. Todėl, pažymi komisaras, policija parengė konkretų priemonių planą, kuriame numatytos ir sustiprintos policijos pajėgos šalyje, ir fizinis barjeras Nepriklausomybės aikštėje.
„Ankstesniais metais tas pasiruošimas būdavo paprastesnis dėl to, kad į tokį renginį rinkdavosi laisvės kovų dalyviai ir jų artimieji, o šiuo metu turime informacijos, kad rytoj prie šių asmenų gali prisijungti ir įvairios kitos visuomenės grupės, kurios turės įvairių tikslų. Tai ir protesto grupės, ir asmenys, kurie turi kitų intencijų, – atvykus išsakyti vieną ar kitą savo pasakymą“, – žurnalistams trečiadienį teigė R. Požėla. Policija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Policija yra parengusi konkretų priemonių planą, ir jis bus kažkiek kitoks – sugriežtintomis tam tikromis priemonėmis“, – pridūrė komisaras.
„Policija dirbs sustiprintomis pajėgomis. Kiek ir kokių pareigūnų, ką konkrečiai jie darys, neatskleisime. Pareigūnų bus tiek, kiek reikalaus situacija“, – akcentavo R. Požėla.
Jo teigimu, Lietuvos policija yra pasijungusi visos šalies mastu. Kaip tvirtino R. Požėla, taip pat ketinama fiksuoti į sostinę atvykstančias autotransporto priemones.
„Fiksuosime autobusus, išvykstančias transporto priemones, kurios vyks į Vilnių iš kitų Lietuvos regionų“, – teigė generalinis komisaras.
„Siekiant išvengti tam tikrų grėsmių, prie Vilniaus bus įrengti patikros punktai. Pasirinktinai mes tikrinsime transporto priemones ir kontroliuosime, ar nėra vežama draudžiamų daiktų“, – pridūrė jis.
Be to, R. Požėlos teigimu, ketinama prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje pastatyti laikiną fizinį barjerą.
„Kalbant apie Nepriklausomybės aikštę, policijos bus pakankamai. Esminis dalykas, kad mes planuojame rytoj ties dalimi Seimo perimetro įrengti vadinamąjį fizinį barjerą, kuris padės užtikrinti mūsų funkcijas, mūsų gyventojų saugumą ir viešąją tvarką. Kartu tai padės susiorientuoti žmonėms, kur jiems reikia ateiti ir būti“, – sakė komisaras ir pažymėjo, kad minimus sprendimus dėl saugumo priėmė Lietuvos policija savarankiškai.
Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.
„Tai yra policijos planavimas, ne kažkieno kito planavimas, ir to fizinio barjero tikrai nebus ten, kur vyks renginys. Fizinis barjeras bus įrenginėjamas kiek kitose vietose“, – sakė komisaras.
Policija gali vykdyti pasirinktų žmonių patikras
Tuo tarpu Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas teigė, kad renginio metu viešąją tvarką palaikantys pareigūnai gali vykdyti ir pasirinktų asmenų patikras.
„Siekiant užtikrinti sklandų renginį, policijos pareigūnai vykdys įstatymų suteiktas jiems teises. Bus galimos pasirinktų žmonių patikros. Kodėl jas vykdysime? Vykdysime todėl, kad nebūtų nešami draudžiami daiktai, kurie gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar panašiai“, – žurnalistams sakė S. Gagas.
„Prašymas yra geranoriškai vykdyti policijos pareigūnų prašymus, nurodymus“, – pažymėjo jis.
Pasak Vilniaus apskr. policijos viršininko, į Nepriklausomybės aikštę patekimas bus šiek tiek apribotas. Sausio 13-osios minėjimas prie Lietuvos Seimo. 2016-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Policijos pareigūnai nukreips, patars, kaip galima patekti į renginį. Į Nepriklausomybės aikštę bus galima patekti iš Gedimino prospekto pusės nuo Katedros, iš Žvėryno tilto nuo Katedros, Goštauto gatve. Tačiau nebus galima patekti asmenims per Tumėno gatvę. Tarp fontanų nebus laisvas praėjimas“, – sakė jis.
Vyks Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto akcija
Policijos atstovų teigimu, tuo pačiu metu vyks ir Lietuvos šeimų sąjūdžio inicijuojama protesto akcija. Jau ne vieną protesto akciją surengusiam ir kontroversiškai vertinamam Šeimų sąjūdžiui, tvirtino pareigūnai, suteiktas leidimas suburti iki 1000 žmonių.
„Tikimės, kad tas skaičius nebus viršytas ir nebus keliamos problemos šioje vietoje“, – sakė S. Gagas.
Stop propagandai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kaune, Laisvės alėjoje, praėjus maždaug 20 minučių nuo seksualinių mažumų eisenos pradžios, prasidėjo pirmieji neramumai.
Renginio dalyvių laukė agresyviai nusiteikusių asmenų grupė, įvyko susistumdymas su pareigūnais, į eisenos dalyvius atskriejo keletas kiaušinių. Į tai minia atsakė šūkiais „demonstruokimės”.
Po keleto minučių specialiąsias priemones turintys pareigūnai praskynė kelią ir eisenai leido vykti toliau.
Tačiau vėliau kiaušiniai atskriejo ir iš Laisvės alėjoje esančių namų balkonų.
Galiausiai Laisvės alėja iki Visvaldo Matijošaičio vadovaujamos Kauno miesto savivaldybės atėjusi minia pradėjo skanduoti jam adresuotus šūkius.
„Tu ne mūsų meras”, – skandavo „Kaunas pride” dalyviai.
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad į policijos įstaigas pristatyti 8 asmenys, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.
Po pusantros valandos trukusių eitynių, jų dalyviai grįžo prie soboro. Antroje renginio dalyje didesnių neramumų išvengta.
Kaip jau skelbta, Kauno Laisvės alėjoje šeštadienį vyko pirmosios miesto istorijoje LGBTQ+ bendruomenės eitynės „Kaunas pride”. Organizatoriai vidudienį rinkosi prie rytinėje Laisvės alėjos dalyje esančio soboro ir žygiavo alėja bei grįžo ja atgal.
Renginio dalyviai Laisvės alėja žygiavo nešini LGBT vėliavomis, pirmosiose eilėse grupė žmonių laikė transparantą su užrašu „Mes esame visur” ir vaivorykštė spalvomis stilizuotą Kauno herbą, turėjo plakatus, skelbiančius „Visi yra verti tikros meilės”, „Meilė nėra nusikaltimas”, „Kada trans žmonės turės elementarias teises?”. Eisenoje buvo matomas ir ne vienas angliškas užrašas: „Love is love”, „Born this way”, „We are all human” ir t.t.
Renginio saugumui užtikrinti buvo pasitelktos gausios policijos pajėgos bei savanoriai. Pareigūnai dar prieš renginį įrengė metalinį atitvarą, ribojantį patekimą į renginio vietą.
Kelios dešimtys žmonių šalia Laisvės alėjos organizavo maldas už LGBT žmonių „atsivertimą.
Trims žmonėms įsiveržusiems į JAV Kapitolijų pateikti kaltinimai. EPA-ELTA nuotr.
JAV Teisingumo departamentas paskelbė, kad federalinis teismas pateikė įtarimus trims žmonėms, sausio 6 d. dalyvavusiems įsiveržime į JAV Kapitolijaus pastatą, praneša naujienų agentūra dpa. Prie Kapitolijaus. EPA – ELTA nuotr.
Vienas iš jų – Jacobas Anthonys Chansleys, dar žinomas kaip Jake‘as Angeli. Arizonoje gyvenančio vyro nuotrauka išplito žiniasklaidoje po trečiadienį Vašingtone įvykusių riaušių.
J. A. Chansleys išsiskyrė iš minios būdamas pusnuogis, dėvėdamas kailinę kepurę su ragais, išsidažęs veidą raudonais, baltais ir mėlynais dažais bei nešinas JAV vėliava. Jam pateikti kaltinimai įsibrovimu ir viešosios tvarkos pažeidimu.
Dieną anksčiau policija suėmė Adamą Johnsoną, kuris kaltinamas ne tik įsibrovimu, bet ir vagyste. Įtariama, kad jis pavogė pranešėjo stovą iš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi biuro. Neteisėtai patekęs į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Trečiasis įtariamasis yra Derrickas Evansas, Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų narys. Prokurorai paskelbė, kad jis feisbuke tiesiogiai transliavo, kaip veržiasi į Kapitolijų. Įsiveržusieji į JAV Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį 35-erių D. Evansas atsistatydino iš Vakarų Virdžinijos valstijos Atstovų rūmų, prisiimdamas atsakomybę ir gailėdamasis dėl savo veiksmų.
Dar penktadienį buvo suimtas ir Richardas Barnettas, vyras iš Arkanzaso valstijos, kuris įsibrovė į N. Pelosi kabinetą ir buvo nufotografuotas sėdintis jos kėdėje.
Teisingumo departamentas rengiasi pateikti kaltinimus dar 14 žmonių pagal federalinius įstatymus. Vieno iš įtariamųjų automobilyje buvo rasta 11 padegamųjų įtaisų.
FTB ir antrankiai
Aktyviausi trečiadienį JAV sostinėje kilusių riaušių dalyviai gali būti pripažinti kaltais dėl kurstymo kelti maištą ir nuteisti kalėti iki 20 metų.
Kaip pranešė ketvirtadienį laikraštis „Detroit Free Press“, tokios nuomonės laikosi Mičigano valstijos Rytų apygardos prokuroras Matthew Schneideris.
Pasak jo, tiriant dabartinio prezidento Donaldo Trumpo šalininkų surengtą JAV Kongreso šturmą bus nustatyti visų jo dalyvių veiksmai ir vaidmuo. Priklausomai nuo šio tyrimo rezultatų ir bus paskelbtos bausmės – nuo nedidelių piniginių baudų už šalies sostinėje įvestos komendanto valandos pažeidimą iki 10 metų kalėjimo už federalinei nuosavybei padarytą žalą, o kai kuriais atvejais galimas ir laisvės atėmimas iki 20 metų, jeigu riaušininkas bus pripažintas kaltu dėl kurstymo kelti maištą.
Trečiadienio vakarą dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko D. Trumpo šalininkai šturmu užėmė JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas, rezultatus.
Naujausiais duomenimis, per riaušes žuvo keturi žmonės, daugiau kaip 50 protestuotojų buvo sulaikyta.
Protestas prieš kaukių nešiojimą ir 5G ryšį Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Protestas prieš kaukių nešiojimą ir 5G ryšį Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį prie Seimo surengta protesto akcija prieš privalomą kaukių dėvėjimą ugdymo įstaigose.
Įsikišti teko ir viešąją tvarką prižiūrėjusiems policijos pareigūnams.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis informavo, kad dviem asmenims buvo surašyti protokolai.
„Buvo sulaikyti protokolo surašymui du asmenys.
Vienas asmuo dėl to, kad nedėvėjo apsaugos kaukės ir keikėsi viešoje vietoje, o kitas žmogus už tai, kad pažeidė susirinkimų įstatymą ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų“, – Eltai teigė R. Matonis.
Vienas iš sulaikytųjų buvo žinomas komikas Olegas Šurajevas. Jis apie sulaikymą pranešė savo feisbuko paskyroje.
Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja su šalyje užblokuoto tinklalapio „Chartija 97“ vyriausiosios redaktorės Natalijos Radinos pagalba išvežė savo vaikus į vieną iš Europos Sąjungos valstybių.
Tai S. Tichanovskaja pranešė pirmadienį Baltarusijos portalui „tut.by“.
„Taip, vaikai iš tikrųjų yra saugioje vietoje, Natalija mums padėjo tai padaryti“, – sakė kandidatė į prezidentus.
Dar parašų rinkimo etape S. Tichanovskaja skundėsi, kad nežinomi asmenys grasina jai ir dviem jos vaikams.
Baltarusijos prezidento rinkimai įvyks rugpjūčio 9 d. Centrinė rinkimų komisija nusprendė įregistruoti kandidatais į prezidentus penkis žmones – Aliaksandrą Lukašenką, Andrejų Dmitrijevą, Aną Kanopackają, Svetlaną Tichanovskają ir Sergejų Čerčenį. Du pretendentai – Viktoras Babarika ir Valerijus Cepkala – nebuvo įregistruoti.
S. Tichanovskaja nusprendė dalyvauti rinkimuose po to, kai CRK atsisakė įregistruoti jos vyro Sergejaus Tichanovskio iniciatyvinę grupę.
Gegužės 29 d. Gardine per piketą S. Tichanovskis buvo sulaikytas. Jis ir apie 10 jo šalininkų kaltinami rengę veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką.
Piešinys ar teplionė? Slaptai.lt nuotr.
Vilniuje trečiadienį įkliuvo sienų tepliotojas, praneša Vilniaus apskrities policija.
Jis buvo sulaikytas liepos 1-ąją, apie 4 val., Vakariniame aplinkkelyje po viaduku. Sulaikytas 1997 m. gimęs vyras aerozoliniais dažais tepliojo viaduko sienas.
Vyras pristatytas į policijos komisariatą, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Viešajai tvarkai palaikyti savaitgaliui bus sutelktos didelės pareigūnų pajėgos, sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jo teigimu, policijai padės pasieniečiai ir šauliai.
Penktadienį meras sakė, kad viešbučiuose uostamiestyje yra 118 karantinuojamų žmonių.
„Kalbant apie viešbučius ir tose patalpose esančius piliečius, šiandien yra 118 ten esančių žmonių. (…) Tikėtina, kad vakarop arba į vėlyvą popietę dar 20-30 sumažės šis skaičius“, – žurnalistams sakė meras.
Jis tikino, kad žmonėms, esantiems viešbučiuose, yra užtikrintas maitinimas.
„Kiek esu informuotas, incidentų, tokių rimtų, kuriems reikėtų policijos įsikišimų, nebuvo, tikiuosi, kad ir nebus“, – viliasi V. Grubliauskas.
Pasak jo, savaitgalį viešajai tvarkai palaikyti bus sutelkiamos didelės pareigūnų pajėgos.
„Kalbant apie savaitgalį, galiu informuoti, kad Klaipėdoje bus sutelktos didelės pajėgos pareigūnų iš įvairių institucijų. Papildys Klaipėdos apskrities policijos komisariato gretas pasieniečiai, Viešosios saugumo tarnybos pareigūnai iš Vilniaus, taip pat šaulių atstovai. Tai bus pirmiausia daroma tam, kad būtų užtikrintas tvarkos laikymasis parkuose, viešose erdvėse, pajūryje ir jo prieigose“, – Klaipėdoje sakė V. Grubliauskas.
„Galiu pasakyti, kad gaunama nemažai signalų dėl saviizoliacijos režimo pažeidimų“, – pridūrė jis.
Visgi jis pridūrė, kad policija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras į juos reaguoja operatyviai.
Šalyje paskelbus karantiną, viešojo transporto apimtys buvo sumažintos 3 kartus, o per šį laikotarpį keleivių skaičius sumažėjo 5 kartais, sakė Klaipėdos meras.
„Kitą savaitę bus svarstomas viešojo transporto srautų mažinimas“, – pridūrė jis.
Taip pat, kaip teigė V. Grubliauskas, bus svarstomas sprendimas dėl patekimo ir išvykimo iš Klaipėdos, ribojimo.
Meras sakė, kad Klaipėdos universitetinė ligoninės (KUL) nebespėja atlikti tyrimų.
„Dabar problema nebėra surinkti mėginius, tam dirba keturios brigados, (…) tačiau tampa problema dėl jų tyrimų. Laikyti jų negalima, (…) KUL su savo pajėgumais tyrimų atlikti nebespėja, (…) vakar su ministru ir premjero patarėja sutarėme, kad tam būtų išnaudotas Šiaulių ligoninės potencialas“, – sakė Klaipėdos meras.
Be to, uostamiesčio meras sakė tikįs kitą savaitę gauti aparatą, kuris padėtų paimti 1000 mėginių per parą.
Čekijos sostinėje Prahoje siautėja nežinomas asmuo, moterims nurėžiantis jų ilgus plaukus. Iki šiol policijai pranešta apie penkis tokius atvejus, antradienį informavo atstovas. Tyrėjai mano, kad yra daugiau nukentėjusiųjų ir paprašė jų atsiliepti. Chuligano motyvas nežinomas.
Viena moteris pasakojo ryte važiavusi tramvajumi, kai staiga pajuto, kad kažkas sugriebė ją už plaukų, pasakojo policijos atstovas Janas Danekas. Tada ji suprato, kad nebeturi kasos.
Policija paskelbė nuotrauką, darytą iš vaizdo kameros įrašo, kurioje matyti vyras, kuris kol kas ieškomas kaip liudininkas. Tyrimas vyksta dėl viešosios tvarkos trikdymo, už kurį gresia iki dviejų metų kalėjimo.
Jų vadukas triumfuoja: vilniečiams padovanojom gražią šventę! Ką čia vilniečiams, visam "demokratiniam" pasauliui! Šitiek filmuotojų ir fotografų sugužėjo į Gedimino prospektą ir Lenino aikštę!
Aš irgi pasiimu savo "kalašnikovą" (taip bičiulis vadina mano Lumix'są) ir, išlipęs iš troleibuso ties Medicinos banku, pro Genocido aukų muziejų bandau patekti į Gedimino prospektą. Stop! Kelią pastoja nuo namo iki namo ištemptos plastmasinės juostos, o prie jų ir policininkai bei policininkės.
Noriu patekti į Gedimino prospektą, – sakau. Negalima, ten vyks gėjų paradas. Bet aš ne į paradą einu, – meluoju pareigūnei. Imu nervintis, kaip dabar madinga, reikalauju nepažeisti mano, kaip piliečio, teisių, jas gerbti. Pareigūnė klausia kito pareigūno: ką su juo daryti? Jis reikalauja piliečio teisių! Tegul eina, – girdžiu, matyt, vyresnio pareigūno atsakymą, ir pralendu pro plastmasinę juostą.
Komisija sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės „Už teisingumą“ iniciatyva. Komisijos pirmininkas dr. Saulius Arlauskas – Mykolo Romerio universiteto profesorius Komisijos pirmininko pavaduotoja dr. Zita Šličytė – Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narė, Atkuriamojo Seimo deputatė, teisininkė.
Komisijos nariai:
Vytautas Budnikas – Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas,
Kęstutis Milkeraitis – buvęs Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojas, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius,
Kazimieras Motieka – Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo grupės narys, Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininko pavaduotojas, advokatas,
