Premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pranešė, kad jam diagnozuota limfoma – kraujo vėžys.
 
„Diagnozė yra patvirtinta – yra limfoma. Pirminė stadija. Nėra išplitusi, yra taikomas gydymas. Imunoterapija ir chemoterapija. Pirmą ciklą aš praėjau. Šiandien jaučiuosi puikiai. Du mėnesiai, rugsėjis- spalis, ciklai turi būti pabaigti. Ir gydytojai tikisi pilno pasveikimo. To tikiuosi ir aš, dėkoju visiems už palaikymą, už supratimą, už subtilumą. Tokiais atvejais paaiškėja, kas yra kas Lietuvoje, artimoje aplinkoje ir tolimesnėje aplinkoje“, – sakė S. Skvernelis.
 
Pasak jo, dar būdamas pareigūnu jis sveikatą tikrinosi kasmet, šio įpročio laikėsi ir vėliau. Paskutinį kartą sveikatą buvo tikrinęsis praėjusių metų liepos mėnesį, tuomet ligos požymių aptikta nebuvo.
 
„Tokias diagnozes, deja, išgirsta keliolika tūkstančių žmonių kiekvienais metais, aš nesu išskirtinis. Niekam nelinkiu to patirti. (…) Bet toks gyvenimas yra. Galiu tiktai būti geru pavyzdžiu – tikrinkitės, nors ir jaučiatės puikiai. Aš visą laiką jaučiuosi puikiai. Ir dabar jaučiuosi puikiai, ir prieš operaciją jaučiausi puikiai. Sunku suvokti, kad kažkas galbūt yra…(…) Ir, nepaisant savijautos, savimi rūpinkitės, tikrinkitės, tyrimai yra reikalingi. Vienintelis dalykas kas gali užtikrinti sėkmę – pasitikėjimas medikais, rūpinimasis savimi. Gyventi reikia dėl svarbių tikslų, kilnių tikslų, mylėti savo artimus žmones…to linkiu visiems“, – sakė S. Skvernelis.
 
Pasak S. Skvernelio, jis ir toliau eina premjero pareigas, reikalui esant jį pavaduos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
 
„Aš esu premjeras. Prezidento dekretas yra sutartas taip, kad jeigu aš pasijausčiau blogiau arba, kaip aš jau minėjau, man yra atliekamos procedūros, vakar ir užvakar aš buvau nedarbingas, kitos procedūros bus dienos stacionare, ryte ateinu, per pietus išeinu… manau, kad kaip ir šiandien, galėsiu pilnu pajėgumu tęsti savo darbus, tą darysiu, kai negalėsiu, mane pavaduos Žygimantas Vaičiūnas. Tokia yra teisinė situacija“, – sakė S. Skvernelis.
 
ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis savaitės pradžioje pranešė, kad jam prieš kelias savaites atlikta operacija praėjo sėkmingai. Tuo pačiu metu pasirašytas ir prezidento Gitano Nausėdos dekretas, kuriame suteikiamas premjerui laikinas nedarbingumas nuo rugpjūčio 26 d. iki spalio 4 d.
 
Šiuo laikotarpiu premjeras turėtų dirbti kasdienį darbą, o nedarbingumu naudosis tik esant poreikiui. Dekrete taip pat skelbiama, kad nedarbingumo dienomis premjerą pavaduos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Apie atliktą operaciją pirmadienį feisbuke pranešęs S. Skvernelis pabrėžė, kad kurį laiką šalia vadovavimo Vyriausybei jam teks dėmesio skirti ir su gydymu susijusioms procedūroms.
 
„Deja, turiu tęsti gydymą, todėl artimiausiais mėnesiais teks (…) skirti dėmesio ir būtinoms procedūroms. Jų metu stengsiuosi, kiek tai įmanoma, neatsitraukti nuo darbų ir su atsinaujinusia komanda įgyvendinsime užduotis, kurias esame užsibrėžę“, – rašė premjeras, iškart atsiprašydamas tų, su kuriais dėl susiklosčiusių aplinkybių nepavyks susitikti.
 
„Turiu daugybę kvietimų dalyvauti įvairiuose renginiuose, tačiau šį kartą prašau man atleisti. Neatvyksiu pas Jus ne dėl to, kad nenorėčiau. Tikiu, įveiksiu ir šitą iššūkį, dėkoju savo artimiesiems, draugams ir visiems už palaikymą!“, – feisbuke rašė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.29; 03:00

Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama padėti pamatus atviros visaapimančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos sukūrimui.

Kultūros ministerija įsitikinusi, kad tokia sistema sujungs atskirai teikiamus duomenis, juos papildys ir tuo padidins viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumą bei sustiprins korupcijos prevenciją ir šalies vidaus saugumą.

Lietuvoje iki šiol nėra vieningos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos, kurioje būtų renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai visuomenei bei suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms skelbiami duomenys apie Lietuvoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius informacijos rengėjus ir skleidėjus.

Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, žiniasklaidos skaidrumas aktualus visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu peržiūrimos ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įžangoje deklaruojama, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas tiesiogiai susijęs su saviraiškos laisve – demokratinių sistemų kertiniu akmeniu. Visuomenės informavimo priemonių svarba Lietuvoje didėja, todėl procesų, susijusiu su visuomenės informavimo skaidrumu, suaktyvinimas yra būtinas.

Gegužės pradžioje Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas buvo pateiktas suinteresuotų institucijų (ministerijų, komisijų, tarnybų bei asociacijų) pastaboms derinti. Po kelių savaičių Kultūros ministerijoje vykusios diskusijos metu buvo aptartos valstybės institucijų, žiniasklaidos sektoriaus dalyvių pateiktos pastabos ir vertinimai, susiję su minėta teisėkūros iniciatyva. Diskusijoje dalyvavę žiniasklaidos priemonių ir asociacijų nariai bei atstovai pasisakė už biurokratinės ir administracinės naštos mažinimą, išreiškė norą skatinti didesnį duomenų integralumą tarp skirtingų informacinių sistemų ir valstybės registrų.

Su tuo susijęs ir rugpjūčio pradžioje Kultūros ministerijoje vykęs konsultacinis susitikimas su žiniasklaidos sektoriaus dalyviais dėl planuojamos steigti Medijų tarybos. Numatoma, kad tai bus Kultūros ministerijos patariamoji institucija, kuri galėtų prisidėti prie medijų politikos formavimo krypčių nustatymo, taip pat tapti diskusijų platforma visuomenės informavimo srities klausimams aptarti.

Visuomenės informavimo įstatymo projekto svarstymas planuojamas Seimo rudens sesijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.15; 17:32

 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ teigė, jog Lietuvoje išryškėjo smurto epidemijos tendencijos, kurios turi būti pažabotos.

„Šiandien vienas faktas išryškina baisias tendencijas. Vasario 1 d. pagalbos telefonu 112 sulaukta 125 skambučių dėl smurto artimoje aplinkoje. Šalį sukrėtė baisi vieno berniuko žūtis, tačiau remiantis tokiais duomenimis, potencialiai yra dar 125 žmonės, kurie patiria smurtą kasdien. Lietuvoje kilo smurto epidemija su dešimtimis tūkstančių kenčiančių žmonių. Aš manau, kad Seimas turi prisiimti politinę lyderystę ir šis klausimas turi būti sutvarkytas. Taip, suprantu, kad vien smurto apibrėžimas įstatyme problemos iš esmės neišspręs, tačiau įstatymais siekiame padaryti, kad vaikų teisių apsaugos sistema veiktų. Vienas žingsnis yra jį centralizuoti, sutelkti po vienu stogu, rūpintis, kad socialiniai darbuotojai būtų parengti ir žinotų instrukcijas, galėtų koordinuoti savo veiklą. Tai yra įstatymų ir Vyriausybės veiklos junginys. Mes 27-erius metus šį klausimą atidėliojome dėl įvairių priežasčių. Šiandien ministras Linas Kukuraitis rengia susirinkimą, telkia žmones tam, kad į Seimą atkeliautų bendras ir suderintas dokumentas. Aš labai tikiuosi, jog per savaitę suderinti pozicijas pavyks. Tikrai ministrui linkiu kantrybės, nes didžiulė atsakomybė krito ant jo pečių. Įstatyme kyla pagrindinis klausimas: ar fizinės bausmės yra prilyginamos smurtui? Mano manymu taip, tai yra smurtas, ir jeigu mes apsisprendžiame, jog valstybėje turime smurto epidemiją, reikia nedelsiant imtis veiksmų“, – teigė G. Landsbergis.

Vertindamas žiniasklaidoje pasirodžiusius valstiečių-žaliųjų skandalus ir informacijos slėpimą, TS-LKD frakcijos seniūnas teigė, jog pirmojo skaidrumo egzamino valdantieji neišlaikė.

„Į bet kurį klausimą aš žiūriu paprastai. Ar tai būtų automobilio nuoma, ar kas kitą, visa esmė, ar politikas, viešas asmuo gali atsakyti į klausimus? Jeigu jis nuomojasi automobilį iš kažkokios įstaigos ar įmonės, ir jeigu žiniasklaida ar visuomenė kelia klausimus: ar tai geriausia kaina, kiek tu moki, ir pan., politikas turi pateikti atsakymus. Jei visi atsakymai pateikti, aš nematau jokios problemos. Valstiečių atveju didžiausia problema tai, jog buvo atsiribota tylos siena, ir vis kartota, jog mus visi puola, mes esame aukos. Tačiau pasirodė, jog aukos užsidariusios prabangiame automobilyje su kailiniais ir jie nieko niekam neaiškins. Štai čia yra problema. Visuomenė nori atvirumo, jai tai buvo žadėta, ir pirmasis skaidrumo egzaminas – neišlaikytas. Manau, kai nebegali atsakyti į klausimus – pasitrauki. Jei vaizdas pateikus atsakymus taip pat ne koks – dedi mandatą ir iškeliauji“.

Komentuodamas pasirodžiusią informaciją, jog JAV prezidentas D. Trumpas ketina naikinti sankcijas Rusijai, G. Landsbergis teigė, jog svarbiausia, kokia išliks Lietuvos poziciją bei ką palaikysime.

 „Man tikrai neramu. Vakar pasirodė pranešimai dėl JAV sankcijų Rusijos užsienio žvalgyboms nuėmimo, tai yra negera trajektorija ir ji man kelia nerimą. D. Trumpo ir V. Putino draugystė – Lietuvai grėsmingas ženklas. Tačiau svarbiausia, ką šioje situacijoje kalbame mes. Kai pasigirsta iš valdančiųjų, kad iš Rusijos turime ko mokytis, kad su Rusija reikia draugauti, kviestis ambasadorius, o Ukrainai pasakome, jog jie turi nustoti kovoti už savo laisvę ir teritorinį vientisumą – tai neteisinga pozicija. Mano galva, net jei D. Trumpas eis taikytis su V. Putinu, Lietuva turi likti teisybės pusėje, turi likti Ukrainos pusėje, sankcijų Rusijai pusėje, tai yra ir mūsų saugumo ir idealų už kuriuos kovojome visą nepriklausomybės laikotarpį pozicija“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Apžvelgdamas partijos pirmininko rinkimų debatus ir pagrindinius klausimus, TS-LKD lyderis pažymėjo, jog svarbiausia – tęsti pradėtus gerus darbus.

„Jau antrą mėnesį mūsų partijoje vyksta agitacinės kampanijos. Mano vizija paprasta, tam tikra prasme konservatoriška – įvertinus rezultatus, pasiekimus, ką pavyko padaryti ir ko nepavyko, tęsti gerus darbus, bet netaisyti to, kas nėra sulūžę. Taip pat manau, reikia savęs paklausti, kas iš ties mus vienija? Esame sąjunga dėl Tėvynės – Tėvynės sąjunga. Mano manymu, nereikia akcentuoti mūsų dualumo, kad esame dvi organizacijos, neva kaišančios viena kitai pagalius į ratus, neva nerandame tapatybės, neva stengiamės išgryninti ko turime daugiau: krikdemų ar nuosaikiųjų konservatorių. Aš manau, kad turime apsibrėžti, jog mus vienija Tėvynė ir meilė jai. Ir, kad dėl jos dirbame“.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2017.02.06; 06:42

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ įtvirtina viešumo ir skaidrumo kriterijus paramos srityje. Jau paskelbta informacija apie visą „Lietuvos geležinkelių“ paskirstytą paramą per pastaruosius trejus metus.

„Lietuvos geležinkeliai“ laikosi pozicijos, kad viešumas yra būtinas paramos skaidrumui užtikrinti. Praėjusią savaitę paviešinta ir antrinių įmonių – „Gelsaugos“, „Geležinkelių projektavimo“, Geležinkelio tiesimo centro, Vilniaus lokomotyvų remonto depo – skirta parama.

„Iki šiol visuomenei kildavo daug klausimų dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos skaidrumo, į kuriuos nebūdavo atsakoma. Informacija apie paramą netgi buvo laikoma konfidencialia. Taip neturi būti – visuomenė turi teisę žinoti, kaip skirstomos „Lietuvos geležinkelių“ lėšos. Todėl šiandien paskelbėme informaciją apie paramos gavėjus 2014-2016 m. Tą darysime ir ateityje“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.

Bendrovė buvo išsiuntusi klausimus visiems paramos gavėjams dėl leidimo viešinti informaciją. Dauguma jų iš karto sutiko, kad informacija turi būti vieša. Likę teigiamą atsakymą pateikė po diskusijų su „Lietuvos geležinkeliais“. Neigiamų atsakymų nebuvo.

„Lietuvos geležinkeliai“ baigia rengti naują tvarką, pagal kurią bus skiriama parama ateityje. Pagrindiniai naujosios tvarkos principai – viešumas ir skaidrumas. Naujosios paramos skyrimo tvarkos projektas vakar (sausio 24 d.) pristatyta ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybai.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.01.28; 04:32

urbsys_kitoks1

M. K. Čiur­lio­nio na­muo­se Vil­niu­je į Lie­tu­vos Są­ra­šo su­bur­tą Tie­sos.lt klu­bą su­si­rin­kę pi­lie­čiai kar­tu su Sei­mo na­riais Vi­ta­li­ju­mi Gai­liu­mi, Po­vi­lu Urb­šiu ir Nag­liu Pu­tei­kiu svars­tė, kaip vi­suo­me­nė ga­lė­tų prie­šin­tis vals­ty­bės už­val­dy­mui.

Vie­šas Sei­mo na­rių pri­pa­ži­ni­mas, kad Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to veik­la ker­ta­si su įsta­ty­mais ir tam­pa nu­si­kals­ta­ma, kad šis de­par­ta­men­tas ne­leis­ti­nai sie­kia kon­tro­liuo­ti po­li­ti­kus ir teis­mus, kad po­li­ti­nės par­ti­jos vis daž­niau ima veik­ti kaip kri­mi­na­li­nės struk­tū­ros, ska­ti­na vi­suo­me­nę im­tis sa­vi­gy­nos ir ieš­ko­ti at­kur­tos Res­pub­li­kos gy­ni­mo bū­dų.

Continue reading „Siūlyta politiką skirti nuo kriminalinės veiklos“

siaures_koreja

Štai jau 40 dienų Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Yno žmona nepasirodo viešai.

Taip rašo Markas del Corona laikraštyje “Corriere della Sera”.

„Jau 40 dienų moteris, kuri kelis mėnesius vykdė KLDR pirmosios ponios vaidmenį, nesirodo viešai.

Li Sol Čžu, buvusi dainininkė, Kim Čen Yno žmona, nebepasirodo nei per oficialias ceremonijas, nei lankant pramogų parkus ar mokyklas, kaip kad būdavo anksčiau“, – rašo leidinys.

Continue reading „Šiaurės Korėja : dingusios pirmosios ponios paslaptis“

radzevicius_tttttttt

Užvakar Teisingumo ministerijoje vykusioje konferencijoje, skirtoje teismų veiklos viešumo problemoms ir iššūkiams, pasakiau paprastą mintį – vadinamojoje pedofilijos byloje maksimalų padorumo ribas išlaikantį viešumą facebook tinkle ir savo interneto svetainėje užtikrinantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas yra vertas didesnio pripažinimo visoje teismų sistemoje.

Jo bandymai aiškiai ir trumpai informuoti visuomenę apie bylos eigą, priimamus sprendimus, jų argumentus – tai geros praktikos pavyzdys, Jis yra revoliucinis. Bet tuo pačiu ir ne griaunantis teisinės sistemos principus, o juos pakylėdamas į akivaizdžiai naują, kokybišką veiklos organizavimo lygį.

Continue reading „Teisėjas Audrius Cininas – teismų veiklos viešumo pavyzdys“

video_cip

Dr. Algimanto Matulevičiaus vadovaujamas Tautos Ateities Forumas yra paskelbęs ilgalaikę akciją “STABDYK VALDININKŲ SAVIVALĘ”. Visi puikiai žinome, kaip Lietuvos valdininkai piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, mėgaujasi neteisėtomis privilegijomis, vangiai rūpinasi visuomenės bėdomis. TAF lyderis įsitikinęs, jog apie visus tokius atvejus būtina kalbėti viešai. Tik viešumas gali tapti valdininkų savivalę, gobšumą, pasipūtimą tramdančiu vaistu.

Ši TAF inicijuota akcija jau duoda konkrečių rezultatų. Į TAF pradejo kreiptis nuo valdininkų nukentėję žmonės. Šiandien Slaptai.lt pateikia TAF pirmininko Algimanto MATULEVIČIAUS pokalbį su savo interesus drąsiai ginančiu bei viešumo nepabijojusiu vilniečiu Vytautu.

Continue reading „Ką Tautos Ateities Forumui papasakojo vilnietis Vytautas“

degutiene

Seimo statuto pataisas rengianti darbo grupė neseniai pateikė pasiūlymą, kad Seimo komitetuose dirbantys nariai slapta galėtų posėdžiauti, jei už tokį siūlymą balsuotų komiteto narių dauguma.

Jei tam būtų pritarta, tai reikštų galutinį seimūnų atsiribojimą nuo juos rinkusių žmonių. Vilčių teikia tik Seimo pirmininkės ir kitų parlamentarų pozicija nepritarti tokiems siūlymams.

Iki šiol galiojantis Seimo Statutas numato, kad Seimo komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams. Išimtys numatytos tik uždariems posėdžiams, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai.

Continue reading „Kai kurie parlamentarai vengia viešumo“

VSD_logo

Teismo sprendimas suteikė galimybę Valstybės saugumo departamentui atsiriboti nuo pedofilijos ir žudymų bylos ir, neišsisukinėjant bei netempiant laiko, paviešinti visą įmanomą informaciją apie aukštą VSD pareigūną.

Gegužės 4 d. EKSPERTAI.EU kreipėsi į VSD generalinį direktorių Gediminą Griną su skaitytojo atsiųsta informacija apie įtarimus VSD aukštam Valstybės saugumo departamento  (VSD) pareigūnui Aidžiui Mieželiui.

Aidis Mieželis viešojoje erdvėje buvo minimas kaip vienas iš trijų pedofilų garsioje pedofilijos ir žudymų byloje, apie kurį sakoma, kad jis buvo šviesiaplaukis, o vėliau persidažė plaukus ir, kas įdomiausia, negalima niekur rasti šio pareigūno fotografijų bei jokios kitos informacijos.

Continue reading „Teismas atmetė Valstybės saugumo departamento skundą kaip nepagrįstą“