Vietnamas sekmadienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga (ES).
 
Susitarimą Vietnamo ministro pirmininko Nguyn Xuan Phuco akivaizdoje pasirašė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstrom, Rumunijos verslo aplinkos, prekybos ir verslumo ministras Stefanas-Radu Oprea ir Vietnamo prekybos ministras Tran Tuan Anhas.
 
Susitarime numatoma, kad per ateinančius 10 metų dvišalėje prekyboje neliks 99 proc. dabar galiojančių muitų.
 
Vietnamas, be kita ko, įsipareigojo panaikinti itin aukštus muitus tokioms ES prekėms, kaip automobiliai (78 proc. muito tarifas) ir vynas (50 proc.).
Susitarimas taip pat leis Vietnamo bendrovėms dalyvauti ES viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkoje.
 
Kad susitarimas įsigaliotų, jį dar turės patvirtinti Europos Parlamentas (EP).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.01; 07:19


Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno antrininkas išsiųstas iš Vietnamo. EPA-ELTA nuotr.

Likus dviem dienoms iki Vietname vyksiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo viršūnių susitikimo su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu, šio antrininkas išsiųstas iš šalies. Howardas X pirmadienį trijų vyrų buvo išvestas iš viešbučio ir automobiliu nuvežtas į oro uostą. Po apklausos policijoje jam pareikšta, kad negalioja jo viza, prieš išsiuntimą sakė Howardas X.

Tačiau „tikroji priežastis“ yra ta, kad „aš gimiau su veidu, panašiu į Kim Jong-uną“, sakė Šiaurės Korėjos diktatoriaus antrininkas iš Honkongo. „Tai tikras nusikaltimas“, – pridūrė jis. Tikrasis Kim Jong-unas esą neturi humoro jausmo. Satyra yra „galingas ginklas prieš bet kokią diktatūrą“, – kalbėjo honkongietis. 

Tikrasis Kim Jong-unas trečiadienį ir ketvirtadienį Hanojuje dalyvaus antrajame viršūnių susitikime su D. Trumpu. Abiejų jų antrininkai jau nuo praėjusios savaitės buvo Vietname. D. Trumpą įkūnija aktorius Russellas White’as.

Kim Jong-uno antrininkas dar penktadienį buvo apklaustas Vietnamo policijos ir informuotas apie planuojamą jo išsiuntimą. D. Trumpo antrininkui leista likti Hanojuje. Tačiau jam nurodyta daugiau nesirodyti viešumoje kostiumuotam.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.25; 06:30

Australija ir JAV pradėjo bendras plataus masto pratybas Australijos teritoriniuose vandenyse, praneša „Reuters“. 

JAV ir Australijos kariškių pratybos. EPA – ELTA nuotr.

Agentūros duomenimis, jose dalyvauja 33 tūkstančiai Amerikos ir Australijos kariškių. Pratybos truks mėnesį. Jose bus treniruojamasi rengti karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų operacijas.

Pasak JAV ginkluotųjų pajėgų Ramiajame vandenyne vado Hario Hariso (Harry Harris), pratybos vyksta tuo metu, kai būgštaujama, kad gali paaštrėti konfliktas dėl ginčijamų salų Pietų Kinijos jūroje.

„Aš patenkintas žinia, kurį šios pratybos siunčia mūsų draugams, sąjungininkams, partneriams ir potencialiems priešininkams“, – cituoja žiniasklaida H. Hariso žodžius.

„Nerimaujant dėl Kinijos aktyvumo Pietų Kinijos jūroje, šios karinės pratybos pasiųs signalą ir turės didesnę reikšmę“, – pareiškė žurnalistams Sidnėjaus universiteto užsienio politikos specialistas Džeimsas Karenas (James Curran).

Kinija ir kai kurios regiono šalys – Japonija, Vietnamas, Filipinai – nesutaria dėl sienų ir atsakomybės zonų Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.30; 08:00

58 proc. visų Žemės dirbančių žmonių gyvena Azijos Ramiojo vandenyno regione. Šios pasaulio dalies ekonomikos reikšmė kasmet vis didėja: gyventojai tampa labiau pasiturintys, o valdančių politikų balsas skamba vis garsiau viso pasaulio arenoje.

Kartu su Rytų Azijos iškilimu menksta senųjų galybių – Europos ir Amerikos įtaka.

Sparčiausiai augantis regionas

Rytų Azija dabar dinamiškiausia pasaulio dalis. Spartus demografinis augimas, ekonomikos plėtra, urbanizacija, bendrosios pridėtinės vertės didėjimas traukia visų pasaulio lyderių dėmesį. Europoje ar Šiaurės Amerikoje visuomenė ir politikai yra įpratę, kad kalbant apie pasaulio reikalus pirmiausia domimasi, kas vyksta šiuose dviejuose žemynuose. Dar neseniai savaime suprantama buvo, kad tai, kas vyksta Vašingtone, svarbu visam pasauliui, o kas vyksta kokiam nors Bankoke, tėra vietos reikalai. 

Gytis Janišius, šio komentaro autorius.

Tačiau per paskutinius 15 metų įvyko svarbių pokyčių, kurie rodo, kad pasaulio centras vis labiau keliasi į Rytų Aziją, o Europa ir Amerika tampa antraplanėmis geopolitikos žaidėjomis.

Simbolinė žinia apie Rytų Azijos iškilimą apskriejo pasaulį visai neseniai. Vadybos ir finansų konsultacijų bendrovė „Copgemini“ paskelbė, kad Azijos Ramiojo vandenyno regione gyvena daugiausia milijonierių, kurie valdo daugiausia turto. Pirmą kartą šis regionas aplenkė ilgai pirmavusias Šiaurės Ameriką ir Europą. Ekspertai skaičiuoja, kad jeigu turtas Azijos Ramiojo vandenyno regione toliau augs tokiais tempais kaip nuo 2006 iki 2015 metų, tai po dešimtmečio čia bus sukaupta daugiau pasaulio turto negu Europoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kartu sudėjus.

Žinios apie milijonierius tik simbolinės, tačiau regionas pradėjo pirmauti ir daug rimtesnėse varžybose dėl ekspertų dėmesio. Jau ne tik Kinija kasmet fiksuoja spartų ekonomikos kilimą, tą patį daro ir kitos kaimyninės šalys – Malaizija, Indonezija, Filipinai. Dar 1990 m. Azijos dalis pasaulio ekonomikoje buvo 23,2 proc., 2014 m. pasiekė 38,8 proc., o po dešimtmečio viršys 45 procentus.

Rytų Azijoje sparčiai auga gyventojų pajamos ir vartojimas. 2020 m. vidurinės klasės išlaidos padvigubės, palyginti su 2009 m., o 2030 m. jos bus didesnės daugiau nei 6 kartus. Tokio šuolio išsivysčiusiose šalyse tikėtis neįmanoma. Jau beveik dešimt metų benzino ir kitų kuro rūšių azijiečiai sunaudoja daugiau nei amerikiečiai, ką jau kalbėti apie Europą.

Sėkmės paslaptis – užsienio investicijos

Kaip toks daug šimtmečių buvęs skurdus pasaulio užkampis taip sparčiai pradėjo demonstruoti augimą? Mokslininkai mano, kad pagrindiniai plėtros šaltiniai yra žmonių darbštumas, tarptautinė prekyba ir investicijos. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija pritraukė daug amerikiečių investicijų ir tapo pasaulio fabriku. Pradžioje prekės buvo pigios ir nekokybiškos, bet laikui bėgant ženklas „Made in Japan“ tapo prestižinis. Iš Japonijos pasaulinę gamybą greit perėmė Pietų Korėja, Taivanas ir Singapūras, jiems įkandin – atsivėrusi Kinija. Pabrangus kinų darbo jėgai, paskutiniu metu dideli fabrikai vis dažniau statomi Tailande, Vietname, Filipinuose ar Malaizijoje.

Ne mažiau svarbus faktorius nei investicijos yra vadinamosios globalios vertės grandinės (angliškai GVC): produktai gaminami vienoje šalyje, žaliavos perkamos iš kitų šalių, o produkcija parduodama trečiosiose, iš kur grįžta investicijos. Ekspertai pažymi, kad Azijos šalių ekonominis augimas labai priklauso nuo to, kiek jos įsitraukia į globalios vertės grandines, pavyzdžiui, pernai amerikiečių kompanijos „Apple“ 24 proc. pajamų atkeliavo iš Kinijos. Per keletą metų šie skaičiai padvigubėjo. Tokie perkėlimai veiklos grandinėje leidžia kompanijoms diferencijuoti pardavimus ir gamybą, o regionams teikia stimulą plėtrai.

Azijai praturtėti liko 35 metai

Nors ekonomikos ir gerovės augimas spartus, didžioji dalis Rytų Azijos vis dar išlieka nepasiturintis regionas. Filipinuose vidutinis mėnesinis atlygis siekia apie 155 eurus, Vietname apie 200, Tailande 338 eurus. Tai gerokai mažiau nei turtingiausiuose pasaulio regionuose ar pažengusiose kaimynėse Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre.

Skurdas ir nepritekliai programuoja ir kitus globalius iššūkius, su kuriais susiduria regionas: emigraciją, protų nutekėjimą, prekybą žmonėmis, vaikų išnaudojimą, net gamtos stichijų sukeliamus nuostolius. Dėl prastos informavimo sistemos ir neišplėtotų pažangių technologijų Azijos Ramiojo vandenyno regionas labiausiai visame pasaulyje kenčia dėl gamtos stichijų. 2015 m. 80 proc. visų nukentėjusiųjų buvo iš šios pasaulio dalies.

Jungtinės Tautos pažymi, kad dabar yra geriausias metas Azijos Ramiojo vandenyno šalims susikurti gerovę. Net 68 proc. gyventojų yra darbingo amžiaus – tokių palankių proporcijų niekada nėra buvę. Tačiau taip nebus amžinai. Dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ir pasikeitusių demografinių tendencijų azijiečiai nori turėti vis mažiau vaikų ir apie 2050 m. iškils ta pati problema kaip ir Europoje: visuomenė sens, dirbančiųjų mažės, o išlaikytinių daugės. Taigi, kaip sako Jungtinių Tautų pareigūnas Haoliang Xu: „Iki 2050 m. Rytų Azijai atvertas galimybių langas susikurti gerovę ateičiai.“

Ekonominė galia virsta politine

JAV prezidentas Barackas Obama savo paskutinį prezidentinį vizitą paskyrė Rytų Azijai. Lankydamasis Laose, jis apibendrino savo politiką ir nubrėžė ateities prioritetus, pareikšdamas, kad JAV atsigręžimas į Aziją yra ilgalaikis ir bus siekiama išlaikyti JAV lyderystę visame regione. Tai yra pripažinimas, kad didėjanti ekonominė ir karinė Azijos Ramiojo vandenyno šalių galia stiprėja ir politiškai.

Ekspertai pabrėžia, kad dar svaresnį regiono vaidmenį pasaulio politikoje nulemtų didesnė šalių integracija. Su tuo sutinka ir JAV bei Europos Sąjunga: jos laikosi nuomonės, kad didesnė integracija skatina taiką, klestėjimą ir padeda spręsti tarptautines problemas. JAV yra pasiūliusi Rytų Azijos ir Okeanijos šalims pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, panašių projektų siūlo ir Europos Sąjunga.

2015 m. rugpjūtį Kinijai paskelbus apie juanio devalvaciją, finansiniai burbulai nusirito per visą pasaulį. Šis įvykis tik rodo, kad Azijos Ramiojo vandenyno šalių įtaka pasaulio geopolitikai yra didelė ir ateityje didės dar sparčiau. Kylant naujajam galios centrui, seniesiems reikės pasispausti.

Informacijos šaltinis – www.geopolitika.lt portalas.

2017.02.18; 05:29

Rugpjūčio 18 d. po daugiau nei pusantrų metų trukusios paieškos ekstradicijos būdu iš Vietnamo į Lietuvą pargabentas Sergejus Rachinšteinas.

Už milijoninės vertės mokesčių sukčiavimą nuteistas verslininkas S. Rachinšteinas laisvės atėmimo vietoje praleis 2 metus ir 6 mėnesius. Tai pirmas asmuo, kurį pagal Lietuvos Respublikos prašymą išdavė Vietnamo Respublika.

Ekstradicijos pagrindu tapo 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) didžiosios išplėstinės 7-ių teisėjų kolegijos nutartis, kuria buvo pripažinta, kad Sergejus Rachinšteinas yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus – valstybei priklausančio svetimo turto didelės vertės sukčiavimus.

Valstybei jau negrįžtamai perėjo baudžiamojoje byloje prokurorų areštuotos S. Rachinšteino įmonių piniginės lėšos – 2 400 000 Lt (700.000 Eur).

Pasak Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, ši itin sudėtinga byla, joje priimtas precedentinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas ir visas paieškos – ekstradicijos procesas yra reikšminga Lietuvos teisingumo pergalė. „Buvo apginti valstybės finansiniai interesai, tarptautinės institucijos parodė aukščiausią pasitikėjimą Lietuvos Respublikos paieškos, kaltinimo bei teismų sistema, kalti asmenys neteko pagrobto turto, o nusikaltimo organizatorius pagrįstai yra siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės už prieš valstybę padarytus finansinius nusikaltimus“, – sakė E. Pašilis.

Valstybės kaltintojo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, S. Rachinšteinas, pasižymėjęs ypatingu savo veiklos maskavimu, teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su savo valdomų įmonių finansininkėmis ir statytiniais direktoriais 2000-2004 metais buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo daugiau nei 10 mln. litų (2 mln. 900 tūkst. eurų).

Teismas konstatavo, kad S. Rachinšteinas organizavo ir vadovavo organizuotoms įvairių sudėčių grupėms bei koordinavo grupių narių veiksmus, skirstė vaidmenis, keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius, be to, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą, apgaule įgijo didelės vertės turtą.

LAT pažymėjo, kad visas baudžiamasis procesas buvo atliktas nepažeidžiant S. Rachinšteino grupuotės narių teisių, jie nevaržomai padedami savo gynėjų galėjo gintis, ką aktyviai ir darė – S. Rachinšteino grupuotę proceso metu gynė net 18 advokatų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi pranešimą iš Interpolo apie galimą bėglio slapstymosi vietą, dar 2015 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Vietnamo Respublikos viešojo saugumo ministeriją su prašymu dėl S. Rachinšteino ekstradicijos.

Sėkmingas tarptautines paieškos bei ekstradicijos procedūras, bendradarbiaudami su Interpolo pareigūnais, atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių SIRENE ir Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. S. Rachinšteinas pasislėpė ir neteisėtai išvyko iš šalies 2014 m. gruodžio mėnesį, prieš pat teismui paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį.

2015 sausio 19 d. buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Jis slapstėsi Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje – JAE, Singapūre, Tailande, galiausiai 2016 m. sausio 21 d. buvo sulaikytas Vietname.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2016.08.19; 08:35

Generalinė prokuratūra gavo pranešimą iš Vietnamo Socialistinės Respublikos apie tai, kad šių metų sausio 21 d. Ho Ši Mino mieste (Vietnamas) sulaikytą Lietuvos Respublikos pilietį S. R., kurio tarptautinė paieška buvo vykdoma Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos apeliacinio teismo iniciatyva, ši valstybė sutinka perduoti Lietuvai. 

Toks rezultatas pasiektas po ilgą laiką trukusio sudėtingo proceso, kuriame glaudžiai bendradarbiavo Generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija, ir tai pirmas atvejis, kai Vietnamas sutiko perduoti šioje valstybėje sulaikytą Lietuvos pilietį.

Šių metų kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) didžioji išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė, kad pustrečių metų realiai kalėti nuteistas ir šių metų pradžioje Vietname sulaikytas asmuo yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir pagrįstai nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus, t. y.  didelės vertės – valstybei priklausančio svetimo turto, tęstinius sukčiavimus.

Paskelbus šią nutartį valstybei negrįžtamai perėjo šioje baudžiamojoje byloje buvusios areštuotos nuteistojo įmonių piniginės lėšos – beveik 700 tūkst. Eur (2 391 246, 90 Lt).

Minimas asmuo taip pat yra įtariamasis ir kitame itin sudėtingame, didelės apimties sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ikiteisminiame tyrime, kuris tebevyksta šiuo metu.

Atsižvelgiant į  Vietnamo atsakingų institucijų pateiktą informaciją manoma, kad S. R. į Lietuvą turėtų būti atvežtas šių metų rugpjūčio mėnesį.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.07.23; 07:28

Lu Džeimsas (Lu James) buvo šiaurės vietnamiečių paimtas į nelaisvę 1975 metų balandžio 16 dieną, kai tie priartėjo prie Saigono. Balandžio 30 dieną iš Vietnamo pasitraukė paskutiniai amerikiečiai, bet Džeimso su jais nebuvo. Jo likimas oficialiai nežinomas ir CŽV jis laikomas kaip dingęs be žinios „konsulato darbuotojas“.

Jis buvo sučiuptas su grupe Pietų Vietnamo armijos karininkų, mušamas ir kankinamas ilgalaikiais tardymais, o po to pergabentas į kalėjimą Hanojuje. Džeimso priedanga buvo nepatikima, jo asmens pažymėjime buvo parašyta, kad jis yra „JAV ambasados tarnautojas“ ir „diplomatinio darbo rezervistas“.

Continue reading „Paskutiniojo Vietnamą palikusio CŽV bendradarbio likimas“