Kad šiandieninė Rusijos spauda apie Baltijos valstybes skelbia daug melo, prasimanymų, dezinformacijos, – suvokiame. Kad dabartinė Rusijos žiniasklaida mūsų nemėgsta, kad ji priešiška, – nė neabejojame. 

Tačiau ar mums užtenka tik tiek žinoti apie dabartinius Rusijos žiniasklaidos tendencingumus? Ar nėra pavojinga beveik nieko konkrečiai nežinoti, kaip mus traktuoja šiuo metu agresyviai nusiteikusi galinga kaimynė?

Mūsų žinios apie Vladimiro Putino valdomos Rusijos erdvėje formuojamą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdį – vis tik per daug abstrakčios, paviršutiniškos, kad galėtume ramia sąžine pasakyti: „tiek, kiek mes žinome, mums užtenka“. Juk jei mūsų būtų paprašyta papasakoti, kas meluoja, kaip meluoja, kodėl meluojama būtent taip, o ne kitaip, vargu ar sugebėtume pateikti konkrečių pavyzdžių, faktų, skaičių.

Continue reading „Viktoras Denisenko: „Nuomonę apie Baltijos valstybes šiandieninė Rusijos žiniasklaida formuoja taip, kad Kremliui būtų kuo lengviau pateisinti agresiją“ (2)“

Kad šiandieninė Rusijos spauda apie Baltijos valstybes skelbia daug melo, prasimanymų, dezinformacijos, – suvokiame. Kad dabartinė Rusijos žiniasklaida mūsų nemėgsta, kad ji priešiška, – nė neabejojame. 

Tačiau ar mums užtenka tik tiek žinoti apie dabartinius Rusijos žiniasklaidos tendencingumus? Ar nėra pavojinga beveik nieko konkrečiai nežinoti, kodėl mus būtent taip traktuoja šiuo metu agresyviai nusiteikusi galinga kaimynė?

Mūsų žinios apie Vladimiro Putino valdomos Rusijos erdvėje formuojamą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įvaizdį – vis tik per daug abstrakčios, paviršutiniškos, kad galėtume ramia sąžine pasakyti: „tiek, kiek mes žinome, mums užtenka“. Juk jei mūsų būtų paprašyta papasakoti, kas meluoja, kaip meluoja, kodėl meluojama būtent taip, o ne kitaip, vargu ar sugebėtume pateikti konkrečių pavyzdžių, faktų, skaičių.

Continue reading „Viktoras Denisenko: „Nuomonę apie Baltijos valstybes šiandieninė Rusijos žiniasklaida formuoja taip, kad Kremliui būtų kuo lengviau pateisinti agresiją“ (1)“

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje yra itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau tai ne visai taip.

Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas.

Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimus savo agentus Europos širdyje.

Continue reading „Putino draugai: prorusiški lobistai Europoje“

denisenko

„Europa krenta nuo savo pjedestalo“ – taip situacija su spaudos laisve pasaulyje (pagal 2010 m. duomenis) įvardijo organizacija „Reporteriai be sienų“.

Regioninio regreso pėdsakus galima pamatyti „Pasaulio spaudos laisvės indekse 2010″, kuris yra prieinamas kiekvienam smalsaujančiam paminėtos organizacijos tinklalapyje. Aš gi, Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga, greitai apžvelgsiu čia tik artimiausius kaimynus. Tačiau pradėti reikėtų nuo Lietuvos. Indekso sudarytojų manymu, situacija su spaudos laisve mūsų šalyje per praėjusius metus pablogėjo. Pagal spaudos laisvę 2009 m. duomenimis Lietuva užėmė aukščiausią iki šiol – 10 vietą.

Continue reading „Regreso metai regione, arba rašinėlis Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga“

elektronine

Ką reiškia būti žurnalistu nelaisvoje ar ne visai laisvoje šalyje?

Kartais ieškant atsakymo į šį klausimą nereikia eiti toli. Žurnalisto ir politikos apžvalgininko, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Viktoro Denisenko elektroninė knyga „Spėti pabėgti iš Rusijos: žurnalistai ir autoritarizmas“ nagrinėja skirtingų dėl politinių motyvų Rusiją palikusių arba tiesiog iš jos išvarytų žurnalistų istorijas.

Tarp knygos herojų, kuriuos autorius dalija į „spėjusius“ ir „nespėjusius“, yra Andrejus Babickis, Jelena Tregubova, Natalija Morar, Ana Politkovskaja, Michailas Beketovas ir kt.

Continue reading „Elektroninėje knygoje – Rusijos žurnalistų likimai“