Vilniaus krašto lenkinimas

Straipsnio tyrimo objektas – lietuvių švietimas sudėtingomis sąlygomis Lenkijos valdomame Vilniaus krašte, kurį vykdė Lietuvių Šv. Kazimiero draugija. Remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma Lietuvių Šv Kazimiero draugijos medžiaga (f.175), siekiama rekonstruoti jos veiklą Vilniaus krašte.

ĮVADAS

Straipsnyje, remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomais archyviniais šaltiniais, nagrinėjama giminingos lietuvių švietimo draugijai „Rytas”[1], lietuvių švietimo organizacijos – Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla itin politiškai sudėtingu Lenkijos valdomame Vilniaus krašte lietuviams laikotarpiu – suaktyvėjus Lenkijos administracinės valdžios represijoms prieš lietuvių švietimą ir kultūrinį gyvenimą.

Straipsnyje keliama prielaida, kad siekdama efektyviau šviesti Vilniaus krašto lietuvius, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija savo skyrius su bibliotekomis (jomis galėjo naudotis ir skyriui nepriklausantys asmenys) steigė tose vietovėse, kur savo įvairiapusį švietimo tinklą turėjo lietuvių švietimo draugija „Rytas”. Nors Lietuvių Šv. Kazimiero draugija buvo įsteigta itin nepalankiu lietuvių organizacijų gyvavimui laikotarpiu – manoma, kad 1926 metų lapkritį^**, ji iki prievartinio likvidavimo 1937 metais sugebėjo sustiprinti lietuvių tautinę savimonę. Atsikūrusi po 1939 metų spalio 28 d., Lietuvių Šv. Kazimiero draugija ketino atgaivinti visų savo turėtų skyrių ir vaikų darželių veiklą, įkurti naujus. Iki lemtingų Lietuvai 1940 metų įvykių draugija pradėjo savo užsibrėžtus tikslus įgyvendinti, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių politinių aplinkybių buvo priversta veiklą nutraukti.

Straipsnio uždaviniai: 1) išsiaiškinti, kiek ir kokiose vietovėse iki prievartinio likvidavimo 1937 metais Lietuvių Šv. Kazimiero draugija turėjo skyrių ir vaikų darželių, taip pat kiek ir kokiose vietovėse po 1939 metų spalio 28 dienos atsikūrusi draugija iki 1940 metų turėjo įsteigusi skyrių ir vaikų darželių, 2) nustatyti, kokia buvo Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių atskaitomybė draugijos centro valdybai Vilniuje, taip pat kiek, kaip ir ar bendradarbiauta su giminingos organizacijos – lietuvių švietimo draugijos „Rytas” skyriais, skaityklomis, mokyklomis, esančiomis tose pačiose vietovėse, kaip ir Lietuvių Šv. Kazimiero skyriai.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla 1926-1940 m.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugija buvo įsteigta tuo laikotarpiu, kai su Lenkijos administracinė valdžia Vilniaus krašte jau trys metai kaip vyko arši kova dėl galimybės lietuvius šviesti gimtąja kalba. Draugijos sąlyginai ramų įsikūrimą ir veiklos pradžią, manau, galima paaiškinti tuo, kad ji Vilniaus krašte nesteigė lietuvių ugdymo įstaigų – mokyklų, tik skyrius ir negausiai – vaikų darželius. Tokia veikla draugijai leido palyginti netrukdomai įgyvendinti platesnio masto švietimą – į skyrius nuolatos vykdavo draugijos Centro valdybos įgaliotiniai, kurie atlikę skyrių auditą, skaitydavo žmonėms aktualiomis temomis paskaitas, rodydavo kino filmus, mokydavo jaunimą naujų žaidimų. Pačių draugijos skyrių narių uždavinys buvo rūpintis savo ir vietinių žmonių savišvieta: tam buvo naudojamos kiekvieno skyriaus turimos bibliotekos.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugija 1926-1936 metų laikotarpiu Ašmenos[i], Brėslaujos[ii], Dysnos[iii], Gardino[iv], Lydos[v], Suvalkų[vi], Švenčionių[vii], Valažino[viii], Vilniaus[ix], Vilniaus-Trakų[x] ir kol kas nenustatytose[xi] apskrityse iš viso įkūrė 482 skyrius. 1940 metais Švenčionių[xii], Vilniaus[xiii], Zarasų[xiv] ir kol kas nenustatytoje[xv] apskrityje Lietuvių Šv. Kazimiero draugija iš viso buvo įkūrusi 5 skyrius.

1925-1936 metų laikotarpiu Brėslaujos[xvi], Lydos[xvii], Vilniaus[xviii], kol kas nenustatytoje

apskrityje ir valsčiuje[xix] ir nenustatytoje apskrityje[xx] buvo įkurti 9 vaikų darželiai. Atsikūrusi po 1939 metų spalio 28 dienos Lietuvių Šv. Kazimiero draugija Švenčionių[xxi] apskrityje ir kol kas nenustatytose apskrityse[xxii] įkūrė 9 vaikų darželius, 1940 Valkininkų[xxiii] apskrityje ir kol kas nenustatytose apskrityse[xxiv] – 7 vaikų darželius. Dar 1 vaikų darželio įkūrimo vieta ir metai kol kas nežinomi[xxv].

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyriai buvo kuriami pagal tokią schemą: vietos kunigas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” mokytojas arba išsilavinęs ūkininkas tik gavę informaciją apie Lietuvių Šv.Kazimiero draugiją, sukviesdavo vietos žmones, jiems išaiškindavo draugijos tikslus ir surašydavo prašymą Lietuvių Šv. Kazimiero centro valdybos, esančios Vilniuje, vardu įkurti skyrių, o juos pačius priimti nariais. Jį dažnai už visus susirinkusius pasirašydavo kunigas arba mokytojas, tačiau būta atvejų, kad pasirašydavo ir patys vietos gyventojai. Gavusi kolektyvinį konkrečios vietovės, gyventojų prašymą įsteigti Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių, centro valdyba prašytojams išsiųsdavo instrukcijas kaip toliau elgtis: kokių raštvedybos reikalavimų laikantis, Lenkijos administracinės valdžios institucijoms – seniūnijoms reikia sudaryti dokumentus, reikalingus, siekiant įregistruoti skyrių. Naujojo skyriaus valdybai viską sutvarkius pagal Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdybos instrukcijas, skyriaus įregistravimu Lenkijos administracinės valdžios institucijose – seniūnijose rūpindavosi Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdyba.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyriai, gavę konkrečias veikimo gaires nurodančias instrukcijas iš centro valdybos, veikdavo gana savarankiškai. Apie draugijos skyrių veiklą ir kontrolę sužinome iš dviejų išsamią informaciją teikiančių šaltinių: Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdybos išsiųstų anketų, kurias draugijos skyrių pirmininkai privalėdavo užpildyti ir atsiųsti atgal centro valdybai Vilniuje, ir draugijos centro valdybos siunčiamų auditorių ataskaitų.

Remiantis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomomis Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos ir Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” abėcėlinėmis kartotekomis, galima teigti, kad tose pačiose vietovėse tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu veikė Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos ir Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” skyriai[xxvi], tų pačių švietimo organizacijų skyriai (skyrius ir negausius vaikų darželius steigė Lietuvių Šv. Kazimiero draugija, atskiro mokyklų ir skaityklų tinklo ji neturėjo) ir mokyklos[xxvii], mokyklos ir skaityklos[xxviii], mokyklos ir skyriai[xxix], skaityklos[xxx], skaityklos ir skyriai[xxxi], mokyklos, skaityklos ir skyriai[xxxii]. Lietuvių Šv. Kazimiero draugija Vilniuje turėjo savo skaityklą, skyrius, vaikų darželius, Lietuvių švietimo draugija „Rytas” − mokyklas[xxxiii].

Nors Lenkijos administracinė valdžia Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veiklą labiau toleravo negu Lietuvių švietimo draugiją „Rytas”, nuo 20 a. 4 dešimtmečio pradžios jau prasidėjo ir šios „Rytui” giminingos lietuvių draugijos kryptingo naikinimo procesas. Ypač sparčiai uždraudimo visko, kas lietuviška, politika Lenkijos administracinės valdžios buvo vykdoma vietovėse, kur iki Lietuvių Šv. Kazimiero skyrių įsteigimo jau buvo veikę ar egzistavo Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” skyriai (pvz., Dūkštas, Petrikai), mokyklos (pvz., Beržininkai, Bikėnai, Gėliūnai, Kaniava), mokyklos ir skaityklos (pvz., Driškūnai).

Dūkštas. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Dūkšto skyriaus byloje išlikę jo įkūrimo ir veiklos dokumentai. Dūkšto bažnyčios klebonas kun. K. Šimašius 1926 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti valdybai Vilniuje rašė:

„Šiuo žemiau surašyti asmenys prašo įsteigti Dūkštuose vietinį Šv. Kazimiero Draugijos jaunimui auklėti ir globoti skyrių: 1.Rastenis Adomas iš Juozapatavo vienkiemio,

2.Taškūnas Silvestras iš Lapušiškių vienkiemio, 3. Mierunas Petras iš Kaniukų kaimo,

Tijūnėlis Antanas iš Lygumų dvaro, 5. Mikštas Bronislavas iš Biegunavo vienkiemio,
Baubinas Pranciškus iš Driškūnų kaimo, 7. Gaidukas Nikodemas iš Degutėlių kaimo,
Juodvalkienė Kotryna iš Dūkšto miestelio, 9. Talačkaitė Veronika iš Beržininkų kaimo, 10. Prancūzevičiūtė Marė iš Dūkšto bažnytkaimio, 11. Jakutis Justinas iš Kalviškių kaimo, 12. Skutkevičius Jonas iš Garkonių kaimo, 13. Kazėnas Tamošius iš Žuvinių kaimo, 14. Bulava Antanas iš Požemiškių kaimo, 15. Kunigas Šimašius Konstantinas – Dūkšto klebonas.

Dūkštas,

21.VIII.1926 m. Kun. K.Šimašius

Dūkšto bažnyčios klebonas.”[xxxiv]

Gavusi šį Dūkšto bažnyčios klebono sudarytą ir pasirašytą prašymą Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos valdyba ėmėsi organizacinio darbo – 1926 metų rugsėjo 20 dieną Švenčionių apskrities seniūniją laišku Nr.38 informavo, kad „Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba, remdamasi savo draugijos įstatais, išsiųstais seniūnijai šių metų vasario 18 d. kartu su laišku Nr.11 dėl draugijos skyriaus atidarymo Svilionyse, Švenčionių apskrityje, šiuo informuoja seniūniją, kad įsteigia draugijos skyrių Dūkštų miestelyje, Švenčionių apskrityje.

Narių susirinkimas, skirtas skyriaus valdybos rinkimui, įvyks šių metų spalio 3 dieną, 2 valandą po pietų Dūkštuose, klebonijoje. Atsakingas už susirinkimo tvarką bus Dūkšto parapijos kunigas klebonas Konstantinas Šimašius.

Pirmininkas: kun. A. Viskantas

Sekretorius: K. Aleksa.”[xxxv]

Informavusi apie naujo skyriaus Dūkštuose įsteigimą Švenčionių seniūniją, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos valdyba 1926 metų rugsėjo 22 dieną Dūkšto kunigui klebonui Konstantinui Šimašiui išsiuntė laišką Nr.46. Jame buvo rašoma, kad „Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba siunčia nuorašą rašto (1926 metų rugsėjo 20 d., Nr.38, G.E.), rašyto Švenčionių seniūnijai dėl steigiamojo narių susirinkimo Dūkšto Skyriaus valdybai rinkti ir prašo pranešti išrinktų valdybos narių ir įstojusių į skyrių narių vardus (pilnu žodžiu), pavardes ir adresus.”[xxxvi]

Atsakymo iš Švenčionių seniūnijos Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdybai ilgai laukti nereikėjo. Jau 1926 metų rugsėjo 29 dieną Švenčionių seniūnas laišku 13868/I Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdybai pranešė, kad „atsakydamas į šių metų rugsėjo 20 dienos draugijos laišką Nr.38 prie šio rašto pridėtame priede siunčiu pažymėjimą apie draugijos skyriaus Dūkšte registraciją.

Kartu maloniai prašau atsiųsti seniūnijai vardinį šio skyriaus valdybos narių sąrašą.

Priedų: 1

Terminas: 1926 10. 22 Nr.51

Seniūnas (parašas).

PAŽYMĖJIMAS

Nr.51.

Šiuo pažymima, kad šiandien Švenčionių seniūnijos valdyboje buvo užregistruotas Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti, esančios Vilniuje ir patvirtintos Vyriausybės delegato Vilniuje 1925 metais spalio 20 dieną, registro numeris 350, skyrius.

Skyriaus būstinė – Dūkšto miestelis.

Švenčionys, 1926 metų rugsėjo 29 d. Seniūnas (parašas).”[xxxvii]

Dėl nežinomų priežasčių Dūkšto skyriaus pirmininkas kunigas klebonas Konstantinas Šimašius uždelsė atsakyti Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdybai ir skyriui iškilo reali grėsmė: Švenčionių seniūnas galėjo panaikinti naujojo Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Dūkšto skyriaus registraciją, kadangi nebuvo įvykdyti visi pagal galiojančius teisinius aktus numatyti reikalavimai – nustatytu laiku (1926 metų spalio 22 d.) nebuvo atsiųstas Dūkšto skyriaus valdybos narių sąrašas. Tikriausiai negalėdamas be papildomo preteksto panaikinti Dūkšto skyriaus registraciją, Švenčionių seniūnas Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centrinei valdybai 1926 metų spalio 26 dieną išsiuntė laišką-raginimą. Jame Švenčionių seniūnas rašė: „Prašau atkreipti dėmėsį ir atlikti mano 1926 metų rugsėjo 29 dienos laiške L.dz.13868/I esantį potvarkį aukščiau minimu klausimu (atsiųsti Dūkšto skyriaus valdybos sąrašą G.E.). Apie esamas kliūtis praneškite penkų dienų laikotarpiu.

Terminas nustatytas: 1926 metų lapkričio 12 diena.

Seniūnas (parašas)”[xxxviii]

Įdomu, kad 1926 metų spalio 27 dieną Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos centro valdyba iš Dūkšto skyriaus gavo atsakymą į savo 1926 metų rugsėjo 22 dieną rašytą laišką Nr.46. Dūkšto skyriaus pirmininkas kunigas klebonas rašė: „Sulig Gerbiamosios Valdybos raštu iš 22 / IX. š.m. Nr.46 šiuo siunčiame Dūkšto skyriaus steigiamojo narių susirinkimo išrinktųjų valdybos ir įstojusių į skyrių narių sąrašą. Taip pat prašome painformuoti mus ar skyrius pats privalo užsiregistruoti savo apskrities valdžios įstaigoje ar jį užregistruos centro valdyba.

Be to, prašome pranešti ar centro valdyba yra įvedusi atitinkamų atskirų blankų ir registracinių knygų draugijos narių sąrašams, protokolams, pajamoms, ar skyriams leista savarankiškai ir savo nuožiūra tvarkytis. Jei Centro valdyba turi kokias instrukcijas, norėtume jas gauti, kad galėtume veikti laikantantis nustatytos taktikos ir tvarkos.

Pirmininkas: Kun. K.Šimašius

Sekretorius: G.Gudolaitytė.

Šv.Kazimiero Draugijos Dūkšto skyriaus Narių sąrašas:

1.Aidukas Nikodemas iš Degutėlių, 2.Baubinas Pranas iš Driškūnų, 3.Baubinytė Bronė iš Driškūnų, 4.Francuzevičiūtė Marė iš Dūkšto, 5.Jauraitė Grasė iš Driškūnų, 6.Juodvalkienė Kotryna iš Dūkšto, 7.Rastenis Adomas iš Juozapatavo, 8.Mikšta Bronislovas iš Bėgunavo, 9.Skutkevičius Jonas iš Gerkonių, 10.Tijūnėlis Antanas iš Lygūnų, 11.Taškūnas Silva iš Lapušiškės, 12. Talačkaitė Veronika iš Beržininkų, 13.Miciūnas Petras iš Kaniūkų, 14.Talačka Justas iš Beržininkų, 15.Kun. Konstantinas Šimašis iš Dūkšto, 16.Mok. Gertrūda Gudolaitytė iš Pažemiškių, 17.Mok. Alena Gudolaitytė iš Pažemiškių*^**

Valdyba: Kun. K.Šimašius

Sekretoris: Mok. G.Gudolaitytė

Baubinas

Kand. B.Mikštas ir A.Tijūnėlis

Dūkštai 3.X.1926[xxxix]

Matyt, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba gavusi šį Dūkštų skyriaus laišką į jį neatsakė, 1926 metų lapkričio 7 dieną skubėdama kuo greičiau informuoti Švenčionių seniūniją: „Atsakydami į 1926 spalio mėn. laišką, gautą šių metų lapkričio 4 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Centro valdyba informuoja, kad į aukščiau minėtos draugijos Dūkštų skyriaus valdybą buvo išrinkti : 1) pirmininku kunigas Konstantinas Šimašius, vietinės parapijos klebonas, 2) sekretoriumi Gertrūda Gudolaitytė – Požemiškių kaimo mokytoja, 3) iždininku Pranciškus Baubinas iš Driškūnų kaimo, 4) pavaduotojai Bronislavas Mikštas iš Bėgunavo kaimo ir Antanas Tijūnėlis iš Lygunų kaimo.

Pirmininkas: Kun. A.Viskantas

Sekretorius: K.Aleksa”[xl], nes 1926 metų lapkričio 24 d. Dūkšto skyriaus valdyba siunčia antrą laišką į Vilnių: „Šiuo prašome pranešti Švenčionių apskrities valdybai, kad atidarytąjame Dūkštuose Tamstų skyriuje 1926 metų spalio 3 dienos visuotiname – organizaciniame susirinkime išrinkta to skyriaus valdyba, kuri tarpe savęs pasiskirstė pareigomis: 1) pirmininkas kun. Konstantinas Šimašius, Dūkšto klebonas, 2) sekretoriumi p. Gertrūda Gudolaitytė, gyvenanti Silvestravo vienkiemyje, Dūkšto valsčiaus ir 3) narys Pranciškus Baubinas, gyvenantis Driškūnų kaime, Dūkšto valsčiuje.

Kandidatais išrinkta: 1) Bronislavas Mikšta iš Bėgunavo viensėdžių ir 2) Antanas Tijūnėlis iš Lygunų dvaro.

Apie pranešimą ir dieną išsiųsto pranešimo prašoma mums duoti žinią.

Pirmininkas: kun. Konstantinas. Šimašius, sekretorius: Mok. G. Gudolaitytė.”[xli]

Kaip atsakymą į abu laiškus ir konkrečių skyriaus darbinių gairių nustatymą, manau, galima verinti Lietuvių Šv. Kazimiero centro valdybos 1926 metų gruodžio 13 dienos laišką Nr.74. Dūkšto skyriaus valdybai:

„Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba prašo dar prieš Naujus Metus Dūkšto skyriaus valdybos atsiųsti skyriaus nuveiktų darbų apyskaitą, kaip antai: kiek buvo narių susirinkimų, kas tuose susirinkimuose nutarta, ar įsteigta knygynas, kaip knygynas veikia, ar daug skaitančių, kiek buvo surengta paskaitų, vakarėlių ir taip toliau. Taipogi prašoma atsiųsti sąrašą dabar esančių narių.

Tam tikros tvarkos ir knygų rinkti pajamas ir korespondencijoms draugijos centro valdyba nėra skyriams nustačiusi, pati vartoja knygas, kokios apskritai yra vartojamos ir kokių galima gauti pirkti.

Pirmininkas: kun. A.Viskantas, sekretorius: K.Aleksa”[xlii]

Apie Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Dūkšto skyriaus veiklą nuo jo įsikūrimo iki 1927 metų vidurio kol kas nieko nėra žinoma, išskyrus tai, kad Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba (tokiu pavadinimu draugija oficialiai buvo perregistruota ir įtraukta į draugijų ir sąjungų registrą 1927 metų vasario 23 dieną) 1927 metų birželio 13 dieną gavo Lietuvių Šv. Kazimiero Dūkšto skyriaus nario Adomo Rastenio prašymą: „Nuolankiai prašau Šv. Kazimiero centro valdybos Dūkšto Šv. Kazimiero skyriaus vardu atsiųsti mums prelegentų su paskaitomis ir kinu.”[xliii]

Gali būti, kad vėlesnę skyriaus veiklą įtakojo Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos siunčiami auditoriai, kurie taip pat skaitydavo paskaitas ir rodydavo kino filmus, kadangi Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyrius kooperavosi su kitais draugijos skyriais pradėti rimtą veiklą. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavo 1928 metų gruodžio 9 dieną datuotą įgaliojimą ir 1928 metų lapkričio 18 dieną vykusio Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyriaus protokolą (pastarąjį gavo 1929 metų sausio 17 dieną). Įgaliojime pažymima, kad „…draugijos Vardžiukiemio, Ligūnų, Dūkšto, Kalviškių ir Bikėnų skyriai įgalioja Mykolą Tijūnėlį pirkti orkestro instrumentus. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijai Vilniuje padedant gauti ilgesniam laikui išsimokėjimo už pučiamuosius instrumentus, kreditą.

Antanas Umbrasas Jakutis Justinas

Antanas Tijūnėlis Ed.Šimanskas (Šimauskas?)

Tvirtinu šiuos parašus, kun. Z.Butkevičius, Dūkšto par. klebonas.

Dūkštas 1928 m. XII 9 dieną.”[xliv]

Iš protokolo – (oficialiai – Orkestro mėgėjų Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių Dūkšto bažnyčios parapijiečių susirinkimo įvykusio 1928 11 18 d. protokolas, G.E.) sužinome kokie klausimai buvo įtraukti į Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyriaus dienotvarkę, taip pat priežastis, lėmusias kooperuotis su kitais Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti skyriais imtis rimtos bendros veiklos – kurti orkestrą: „Dienotvarkė: 1. Orkestro įsteigimas, 2. Valdybos rinkimai, 3. Aukų rinkimai, 4. Įstatų parengimas.

Dalyvavo 15 jaunuolių iš Dūkšto parapijos Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos skyrių: Vardžiukiemio, Ligūnų, Kalviškių, Bikėnų ir Dūkšto, ir Dūkšto klebonas kun. Z. Butkevičius su p.profesoriumi P. Mikuckiu.

Vienbalsiai buvo priimtas sprendimas įsteigti orkestrą, nes jis yra naudingas jaunimui, kad turės kuo užsiimti mokydamiesi muzikos, negu kad pirma užsiimdavo visokios rūšies vakaruškomis.
Į valdybą liko išrinkti šie asmenys: Garbės pirmininku kunigas klebonas Z. Butkevičius, pirmininku Mykolas Tijūnėlis, kasininku ir sekretoriumi Justinas Jakutis, muzikos profesoriumi Pranas Mikuckis.

Sekė aukų rinkimas pučiamiesiems instrumentams nupirkti. Bet nutarta atidėti, kol bus įgyti pučiamieji instrumentai, tuomet valdybai paskyrus keturis asmenis ir klebonui leidus bus renkamos aukos.
Parengti įstatus[xlv] buvo pavesta Mykolui Tijūnėliui. Nutarta, kad kiekvienas orkestro narys moka 5 zlotus per mėnesį už pamokas. Narys turi įnešti 45 zlotus pučiamųjų instrumentų pirkimui š. m. lapkričio 25 dieną.

Nnegalintis įnešti minėtą sumą, galės įnešti mažiau tik su šia sąlyga: turi pasiaiškinti asmeniškai ir artimieji nariai turi tą patvirtinti. Tuomet valdyba pinigų įnešimą atideda tolimesniam laikui.

Pučiamasis instrumentas nario nuosavybe tampa po trejų metų. Jeigu reikia išstoti iš orkestro anksčiau negu po trijų metų, narys turi surasti tokį asmenį, kuris galėtų užimti jo vietą, arba valdyba pakeis tą kitaip ir išstojančiam grąžins pinigus tiek, kiek buvo įnešta perkant pučiamąjį instrumentą.

Nutarta, kad išrinktos valdybos visi turės klausyti. Be valdybos leidimo niekas negalės groti.

Uždarbis, siekiant išsimokėti už pučiamuosius instrumentus bus įnešamas į skyriaus kasą, o išmokėjus – paskirstomas nariams.

Kasą laikas nuo laiko patikrina garbės pirmininkas ir muzikos mokytojas. Orkestras bus pavadintas: „Lietuvių Švento Kazimiero draugijos skyrių jaunimo Dūkšto bažnyčios parapijiečių”.

Pirmininkas Mykolas Tijūnėlis.”[xlvi]

Matyt, pablogėjus Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkštų ir kitų skyrių finansinei padėčiai, buvo nutarta kreiptis į draugijos centro valdybą pagalbos. Prašymą iš Ligūnų, Vardžiukiemio, Kalviškių, Bikėnų, Pažemiškių skyrių Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavo 1929 metų vasario 21 dieną. Dokumente buvo rašoma: „Nuolankiai prašome Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Vilniuje atidėti aukščiau minėtų skyrių 1929 metų nario mokestį pasiskolinant šių skyrių orkestro pučiamųjų instrumentų išpirkimui ir prisiųsti tam dalykui leidimą orkestro garbės pirmininkui kun. klebonui Zenonui Butkevičiui arba pirmininkui Mykolui Tijūnėliui. Orkestro nariams yra labai sunku niekam nepadedant per šešius mėnesius išsimokėti 1900 zlotų. Taigi, manome, kad aukščiau minėta draugija neatsisakys ir paskolins nors vienam mėnesiui 250 zlotų ir kitam 250 zlotų. Nes niekam nepadedant, galime subankrutuoti, tuomet būtų dideli nuostoliai ir mums, lietuviams, gėda.

Jei aukščiau minėta draugija patarė ir numatė naudingu, taigi tikimės, kad šį mūsų prašymą išklausys (tik prašom greičiau duoti atsakymą, nes kas mėnuo turime išpirkti vekselį).

Su pagarba: Garbės pirmininkas kun. Z. Butkevičius

Skyrių pirmininkai: orkestro pirmininkas Mykolas Tijūnėlis

Anupras Tijūnėlis, 2. Mykolas Gasparavičius, už Kalviškių pirmininką: 3. Mykolas Tijūnėlis.”[xlvii]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavusi šį prašymą, greitai (1929 m. vasario 25 d.) išsiuntė atsakymą, adresuotą kunigui Z. Butkevičiui: „Į Tamstų prašymą, atsiųstą Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdybai, kad leistų pasiskolinti iš Dūkšto valsčiaus Šv. Kazimiero draugijos skyrių nario mokestį už 1929 metus, šiuo pranešame, kad Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba jokių kliūčių nedaro ir palieka Tamstoms pilną laisvę.

Už pirmininką: kun. N.Raštutis, sekretorius J.Budzeika”[xlviii]

Atsižvelgiant į tai, kad jokių tolimesnių dokumentuose užfiksuotų įvykių Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyriuje kol kas neaptikta, galima daryti prielaidą, kad savo užsibrėžtą tikslą iki 1929 metų vidurio – 1930 metų pradžios skyrius įgyvendino – pučiamuosius instrumentus įsigijo ir pradėjo muzikinę veiklą, tačiau kaip galima spręsti iš vėlesnio laikotarpio susirašinėjimo su Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba dokumentų – nelabai sėkmingą. 1931 metų gegužės 8 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavo Dūkšto skyriaus prašymą, kuriame Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Dūkšto skyriaus orkestro valdyba išdėstė po pučiamųjų instrumentų įsigijimo iškilusias problemas: „mes žemiau pasirašę prašome gerbiamos centro valdybos kiek įmanoma materialiai padėti mūsų vargoninkui J.Raštikiui, kuris yra Dūkšto vargoninkas, bet dar negali vadovauti orkestrui, taigi turi važiuoti mokytis, nes mes nusipirkę instrumentus norime, kad iš jų būtų kokia nors nauda, o kai tuo tarpu nėra tinkamo vedėjo, negalime jais tinkamai naudotis. Tikimės, kad šis mūsų prašymas bus išklausytas ir gerbiama centro valdyba į tai teigiamai atsakys.

Orkestro valdyba: M. Tijūnėlis, J. Raštikis, B. Lipskis, P. Račinskas, V. Jakutis.”[xlix]

Gavusi šį prašymą Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba dar tą pačią dieną išsiuntė atsakymą Dūkšto skyriaus valdybai: „Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba gavusi tamstų raštą dėl pašalpos p. J. Raštikiui, reikalingos mokymuisi, kad galėtų vadovauti orkestrui, prašo pranešti, kiek į mėnesį turės atsieiti jo mokslas, kiek tam tikslui suteikti mano patsai skyrius ir kame p. J. Raštikis ketina mokytis.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas kun. A. Viskantas.”[l]

Atsakymo į šį Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos pirmininko raštą nėra. Galimi keli paaiškinimai: pirma, neišliko dokumentų liudijančių apie tolimesnę Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyriaus veiklą, antra, kas galbūt labiau tikėtina, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Dūkšto skyrius, kuris kooperavosi su kitais draugijos skyriais, siekdamas vykdyti aktyvią veiklą, nebebuvo toliau toleruojamas Lenkijos administracinės valdžios ir po 1931 metų gegužės mėnesio (arba dar tą patį gegužės mėnesį) buvo uždarytas.

Petrikai. Šio Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti skyriaus gyvavimas nuo pat įkūrimo buvo komplikuotas. 1927 metų liepos 24 dieną Lietuvių Švento Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba iš Petrikų kaimo gyventojų gavo prašymą, kuriame „nuolankiai prašoma Švento Kazimiero centro valdybos legalizuoti Švento Kazimiero draugijos centro valdybos skyrių su knygynu ir viešu knygynu. Susirinkimai bus Petro Petriko name, kuris už susirinkimą atsako. Petrikiečių: Stasio Augulio, Vlado Petriko, Genovaitės Augulytės, Paulinos Petrikaitės, Tamošiaus Petriko, Boleslovo Petriko, Petro Karmazos, Šimo Karmazos, Valerijono Karmazos, Jono Karmazos, Karaliaus Karmazos, Motiejaus Karmazos, Paulinos Karmazytės, Marytės Karmazytės vardu pasirašo Petras Petrikas.”[li]

Įdomu, kad dokumente prašoma legalizuoti skyrių. Vadinasi, gal jis jau egzistavo nuo 1926 metų, bet nebuvo įregistruotas Lenkijos administracinės valdžios institucijose, nors apie jo egzistavimą Lenkijos administracinės valdžios atstovams galėjo būti žinoma. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1927 metų liepos 28 d. Vilniaus apskrities seniūnijai išsiuntė pranešimą „remdamasi savo draugijos įstatais, išsiųstais seniūnijai 1926 metų gruodžio 27 dieną laiške Nr. 82, šiuo informuoja seniūniją, kad įsteigia draugijos skyrių Petrikų kaime, Mikališkių valčiuje (pagal LMA VB RS F.175 kartoteką – Gervėčių valsčiuje, G.E.), Vilniaus apskrityje. Draugijos narių susirinkimas, siekiant išrinkti skyriaus valdybą įvyks Petrikuose šių metų rugpjūčio 14 dieną 6 valandą vakaro Petro Petriko namuose. Už susirinkimo tvarką atsako Petras Petrikas.

Už pirmininką K.Aleksa, sekretorius I. Budzeika”[lii], tačiau kaip galime spręsti iš 1928 metų gegužės 1 dieną Petrikų kaimo gyventojų išsiųsto dokumento Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai, Vilniaus apskrities seniūnija nereagavo nei į Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos pranešimą, nei į pačių Petrikų kaimo gyventojų raštą, todėl jie išsiuntė prašymą įkurti skyrių: „Mes žemiau pasirašę prašome nuolankiai Šv. Kazimiero draugijos įkurti mūsų kaime Šv. Kazimiero skyrių. Rašėme prašymą seniūnijai, kad leistų padaryti pirmą susirinkimą, bet jokio atsakymo negavome. Dabar kreipiames prie Šv. Kazimiero draugijos Vilniuje, kad malonėtų įkurti Petrikų kaime Šv. Kazimiero skyrių.

Atsakomybėn ima: P.Petrikas, Vladislavas Pietrikas.

Pasirašo: Boleslovas Pietrikas, Vladas Pietrikas, Tamošius Pietrikas, Julijonas Pietrikas, Tamošius Pietrikas, Julijonas Pietrikas, Veronika Pietrikienė, Boleslovas Urbonavičius, Stasė Urbonavičiūtė, Adomas Vilkaitis, Jonas Vilkaitis, Jadvyga Vilkaitytė, Jonas Pietrikas, Julijonas Pietrikas, Paulina Pietrikaitė, Janas Augulis, Genovaitė Augulytė, Marytė Augulytė, Juana Mažeikienė, Šimas Karmaza, Petras Pietrikas, Malvina Pietrikaitė, Julina Urbonavičiūtė.”[liii]

Gavusi šį raštą, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1928 metų birželio 4 dieną siunčia laišką Nr.217 Vilniaus apskrities seniūnijos seniūnui, kuriame nurodo savo teisinį statusą, informuoja apie skyriaus įsteigimą ir konkretų laiką, kada vyks steigiamasis susirinkimas, kartu prašydama šio susirinkimo organizatoriams išduoti atitinkamą leidimą, skirtą vietinei policijai: „Lietuvių Šv.Kazimiero centro draugija, remdamasi 16 straipsniu savo draugijos įstatų, legalizuotų, remiantis generalinio komisaro Rytų kraštui 1919 metų rugsėjo 25 dienos potvarkio apie draugijas ir sąjungas 12 straipsniu, 1927 metų vasario 10 dienos Vidaus reikalų ministerijos sprendimu Nr.IV-AA-635/27 ir 1927 metų vasario 23 dieną Vilniaus vaivados įtraukto į draugijų ir sąjungų registrą, registro nr.616, kaip Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti, turi garbės informuoti poną seniūną, kad atidaro savo draugijos skyrių Petrikų kaime, Gervėčių valsčiuje ir kad 1928 metų birželio 17 dieną vyks steigiamasis draugijos narių susirinkimas. Susirinkimo dienotvarkė tokia: 1. susirinkimo atidarymas, prezidiumo rinkimas, aiškinimas apie draugijos skyriaus tikslus ir uždavinius, 2. Įstatų skaitymas ir aiškinimas, 3. Skyriaus valdybos ir revizijos komisijos rinkimai, 4.Pasiūlymai.

Susirinkimas vyks Boleslovo Petriko namuose, Gervėčių valsčiuje, Petrikų kaime,. Atsakingas už tvarką ir galiojančių teisės aktų laikymąsi bus p. Boleslovas Petrikas, gyvenantis Gervėčių valsčiaus Petrikų kaime. Centro valdyba turi garbės prašyti poną seniūną šio skyriaus organizatoriams išduoti atinkamą leidimą, kuris bus įteiktas vietinei policijai.

Pirmininkas: kunigas A.Viskantas

Sekretorius I.Budzeika”[liv]

Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1928 metų rugpjūčio 12 dieną iš Vilniaus-Trakų apskrities seniūną pavaduojančio pareigūno gavo laišką L.Dz.14275/27, kuriame Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba informuojama, kad „priede pridedamas pažymėjimas apie draugijos skyriaus registraciją Petrikų kaime. Priedų 1. Už seniūną (parašas).”

„PAŽYMĖJIMAS

Šiuo patvirtinama, kad 1928 metų rugpjūčio 11 dieną Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijoje, remiantis Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti draugijos įstatais, patvirtintais 1927 metų vasario 10 dieną Vidaus reikalų ministerijoje nutarimu Nr.IV-AA-635/27 buvo užregistruotas draugijos skyrius. Skyriaus būstinė: Gervėčių valsčius, Petrikų kaimas.

Už seniūną (parašas).”[lv]

Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1928 metų rugpjūčio 22 dieną iš Petrikų skyriaus gavo steigiamojo susirinkimo, vykusio 1928 metų birželio 17 dieną protokolą, kuriame valdyba buvo informuojama apie susirinkimo eigą: „Dalyvauja draugijos nariai (iš viso 51 asmuo, G.E.). Dienotvarkė:

Susirinkimo atidarymas, tos dienos susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus rinkimas, pastabos dėl draugijos skyriaus tikslų ir uždavinių.
Skaitomi draugijos įstatai, jie paaiškinami.
Skyriaus valdybos ir revizijos komisijos rinkimas.
Laisvi sumanymai.
Susirinkimą atidaro ponas Boleslovas Petrikas, sveikindamas susirinkusius ir sakydamas kaip daug turės reikšmės vietos visuomenei naujai atidaromas skyrius, siekdamas draugijos įstatuose pažymėtų tikslų.
Draugijos įstatus perskaitė teikdamas paaiškinimų ponas Boleslovas Petrikas.
Per rinkimus balsų dauguma pateko į skyriaus valdybą šie: pirmininku ponas Boleslovas Petrikas, iždininku ponas Petras Karmaza, sekretorium ponas Vladas Petrikas. Į revizijos komisiją liko išrinkti: ponas Vytautas Petrikas, ponas Šymas Karmaza, ponas Antanas Urbonavičius.

Susirinkimo pirmininkas Bolelovas Petrikas, sekretorius Vladas Petrikas.”[lvi]

Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavusi šį savo Petrikų skyriaus protokolą 1928 metų rugpjūčio 23 dieną išsiuntė Vilniaus apskrities seniūnijai laišką, kuriame „prideda steigiamojo draugijos skyriaus susirinkimo, vykusio 1928 metų birželio 12 dieną (turėtų būti 17 dieną; G.E.) Gervėčių valsčiuje, Petrikų kaime, protokolą ir prašo seniūniją užregistruoti aukščiau minėtą skyrių.

Už pirmininką K.Aleksa

Sekretorius I.Budzeika”[lvii]

Iš tikrųjų paradoksalu, kad 1928 metų rugpjūčio 22 dieną gavusi skyriaus protokolą, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba kitą dieną išsiunčia prašymą skyrių registruoti, kartu pridėdama į lenkų kalbą išverstą skyriaus protokolo nuorašą, jau turėdama rugpjūčio 11 dieną seniūnijos išsiųstą pažymėjimą apie skyriaus registraciją. Logiška būtų, jei centro valdyba ne prašytų skyrių registruoti, bet tiesiog praneštų seniūnijai apie jau užregistruoto skyriaus valdybos sudėtį.

Apie Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus veiklą sužinome iš dviejų vienas kitą papildančių šaltinių – paties skyriaus valdybos pranešimų Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai (byloje išlikę 1928, 1930, 1933, 1934, 1935 metų pranešimai) ir Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos į Petrikų skyrių siųstų pranešėjų-auditorių lankymo protokolų (byloje išlikę 1930, 1931,1932,1933, 1935 metų skyriaus lankymo protokolai). Iš Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus valdybos 1928 metų pranešimo draugijos centro valdybai (išsiųsto 1928 metais, valdybos gauto 1929 01 31, registracijos numeris 64) sužinome, kad šio skyriaus „valdybos pirmininkas buvo Boleslovas Petrikas, iždininkas Petras Karmaza, sekretorius Vladas Petrikas, revizijos komisiją sudarė Vytautas Petrikas, Antanas Urbonavičius, Šimas Karmaza. 1928 metais draugijos skyrius turėjo 49 narius, iš jų 33 pilnamečiai, 16 nepilnamečiai. 1928 metais sušaukti 3 skyriaus valdybos ir 1 visuotinis skyriaus posėdžiai. 1928 metų gegužės 10 dieną įvyko pirmasis steigiamasis skyriaus posėdis. 1928 ir 1929 metais buvo skaitomos paskaitos. 1928 metais paskaitą apie bičių prižiūrėjimą ir alkoholio kenksmingumą skaitė Narkavičius, 1929 metais paskaitą apie planetas – p. Mažeika. 1928 metų gegužės 15 dieną buvo surengtas mokamas vakarėlis su vaidinimu, neturėta nei pelno nei nuostolio. Skyriaus valdyba iš draugijos centro pageidavo, kad būtų papildytas skyriaus knygynėlis”[lviii].

Kaip galima suprasti iš tolimesnio Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus pranešimo „1928 metų spalio 25 dieną iš Šv. Kazimiero knygyno buvo gauta 96 egzemplioriai knygų ir jie beveik visi jau perskaityti. Skyrius gauna 2 egzempliorius laikraščio „Vilniaus rytojus”, 2 „Jaunimo draugo”, 1 „Dirva”,

1 „Žycie ludu”, skyriaus valdyba veda protokolų, kasos, narių, knygyno knygas, skolinamųjų knygų sąrašą, turi antspaudą, nori kartu su kitais apylinkės skyriais įsigyti orkestrą, tačiau neturi įeinamųjų ir išeinamųjų raštų knygos, savo Šv. Kazimiero bažnytinės vėliavos, niekas skyriui netrukdė plėtotis ir iš nieko jis neturėjo palankumo ir pagalbos, savo globoje turi 49 jaunuolius (27 vaikinus ir 22 merginas), 6 skyriaus nariai nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, visi skyriaus nariai mokėjo kalbėti lietuviškai, pasirašyti lietuviškai visi mokėjo, 38 rašyti ir skaityti”[lix].

Iš Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus valdybos 1930 metų pranešimo draugijos centro valdybai (išsiųsto 1930 metais, valdybos gauto tais pačias 1930 metais) sužinome, kad skyriui vadovavo jau kitas valdybos pirminikas turintis pavaduotoją – „pirmininkas Petras Karmaza, vicepirmininkas Tamošius Petrikas, iždininkas ir sekretorius – Vladas Petrikas. Revizijos komisijos nariai: Antanas Urbanavičius, Vitalis Petrikas, Šimas Karmaza. 1927 metais į draugijos skyrių įstojo 47 asmenys, 1930 metais išstojo 3 ir dabar skyriuje yra 44 nariai (iš jų pilnamečių 36 (turėtų būti 34 – G.E.), nepilnamečių – 10), per metus buvo sušaukti 2 skyriaus valdybos ir 4 visuotiniai skyriaus narių susirinkimai.”[lx]

Įdomu, kad jei 1928 metų pranešime apie Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus įkūrimą rašoma, kad pirmasis steigiamasis susirinkimas įvyko 1928 metų gegužės 10 dieną, tai 1930 metų pranešime minima jau 1927 metų data. Toliau pranešime Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai informuojama, kad „1930 metais buvo skaitoma paskaita apie Vytautą Didįjį, surengti 3 mokami vakarėliai su vaidinimais. Knygas Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyrius gavo iš Šv. Kazimiero draugijos centro valdybos 1927 metais, 1930 metais turėjo jau 122 knygas, kurias skyriaus nariai visas perskaitė. Taip pat informavo, kad anksčiau gaudavo penkis egzempliorius laikraščių (nepasakyta kokių – G.E.) ir „Jaunimo draugo”, o dabar nieko. Paminėta, kad skyriaus valdybos yra vedama protokolų, kasos, narių, knygyno knygos, taip pat – skolinamųjų knygų sąrašas, dabar skyrius neturi savo antspaudo, palankumo ir pagalbos turėjo iš centro, visi skyriaus nariai mokėjo lietuviškai kalbėti ir skaityti, tačiau nenurodytas konkretus skaičius skyriaus narių mokančių rašyti. Paminėta tik, kad skyriaus nariai moka rašyti lietuviškai ir lenkiškai.”[lxi]

1930 metų sausio 2 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos auditorius ir paskaitininkas A.Stanelis savo ataskaitiniam protokole Nr.39 centro valdybai rašo: „Remiantis išduotu Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijos leidimu Nr.325 iš 1929 m. gruodžio mėn. 27 d. aplankiau Petrikų skyrių, kur laikiau paskaitą: „Priešistoriniai ir istoriniai mūsų krašto laikai ir Šv. Kazimiero draugija”, be to su pagalba judamojo aparato parodžiau filmus: „Juozapas brolių parduotas II dalį, Baltojo lokio medžioklė, Beždžionės medžioklė” pabaigoje pamokinau jaunimą dainų ir žaidimų. Jaunimo yra keletas asmenų susipratusių ir norinčių šį tą nuveikti. Skyriaus veikimas silpnas. Skyriaus pirmininkas Boleslovas Petrikas. Skyrius narių turi 46, knygų 97. Vakarėlių per savo gyvavimo laiką skyrius suruošė 4. Reikalinga kam nors šį kaimą aplankius, pamokyti jaunimą dainų ir žaidimų, ką jie be galo myli, bet tik deja nėra kam pamokinti. A.Stanelis.”[lxii]

Tų pačių 1930 metų rugpjūčio 24 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos auditorius ir paskaitininkas A. Butrimas savo ataskaitiniam protokole centro valdybai (jį valdyba gavo 1930 metų gruodžio 29 dieną) rašo, kad „aplankiau Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Petrikų skyrių, kur laikiau paskaitas: 1) Gyvenimas Šv. Kazimiero, 2) Tikslas draugijos, 3) Apie katalikybės įvedimą Lietuvoje Vytauto ir Jogailos laikais. Su judamuoju kinu rodžiau filmus:

1) Mont-Blanc, 2) Ptaki drapierne, 3) Kaczor Lekkomyslny. Susirinkime dalyvavo nariai ir nenariai daugiau kaip 100 asmenų, nes buvo atvykę ir iš kitų apylinkių. Po susirinkimo dainavo, žaidė ir šoko iki 12 valandos. Skyriaus stovis: pirmininkas Petras Karmaza, sekretorius Vladas Petrikas, kasininkas Tamošius Petrikas, narių 40. Kasoje 8 zlotai ir dar senas pirmininkas neatidavė 42 zlotų, knygų 99, skaitytojų 57. Protokolų 3. Vedamųjų knygų tam tikrų nėra, prašė prisiųsti. Antspaudas duotas pataisyti per mokytoją Plenytę ir dar panelė mokytoja jo neatvežė atgal. Prašo greitu laiku prisiųsti. A.Butrimas.”[lxiii]

Visuose trijuose dokumentuose – paties Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus 1930 metų pranešimo draugijos centro valdybai, auditorių protokoluose yra prieštaravimų – draugijos skyrius mini 122 knygas, auditoriai atitinkamai 97 ir 99 knygas, skirtingai nurodoma skyriaus valdybos sudėtis ir narių skaičius. Iš Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus paskaitininko ir auditoriaus A. Butrimo protokolo taip pat sužinome, kodėl skyrius tuo metu neturėjo antspaudo.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos paskaitininkas ir auditorius A. Butrimas 1931 metų sausio 23 dienos Petrikų skyriaus lankymo protokole rašo: „…remdamasis Vilniaus-Trakų seniūnijos 1931 01 13 išduotu leidimu Nr.V.6 aplankiau Petrikų skyrių. Susirinkimas įvyko 6 valandą dalyvaujant apie 80 asmenų. Laikiau paskaitas: 1) Apie Vytautą Didįjį, 2) Apie alkoholį ir su judamuoju kinu rodžiau filmus: 1) Išradimai pono Citrinskio, 2) Drambliai,

3) Laisvamanis antinas. Publika per paskaitas užsilaikė mandagiai, o po kino jaunimas padainavo, pažaidė ir pašoko. Skyriaus stovis pusėtinas, pirmininkas Petras Karmaza susipratęs, jis visą valdybą sukvietęs atėjo pas mane ir įvedėme tvarką į naujas dideles knaceliarijos knygas. Narių 40, knygų 99 ir dabar 25 atvežiau (vadinasi, 2 knygom daugiau nei Petrikų skyrius buvo oficialiai deklaravęs 1930 metais; jeigu auditorius A.Butrimas nurodė teisingą knygų skaičių, likusios 23 iki jo pirmojo atvykimo 1930 metais, galėjo būti pradingusios arba prastos būklės, G.E.), kasoje liko 36 zlotai, už knygas davė 12 zlotų. Skyriaus nariai gauna laikraščių 2 egzempliorius „Vilniaus Rytojaus” ir 2 egzempliorius „Jaunimo draugo”. Skyriui trukdytojų nėra. A.Butrimas.”[lxiv]

1931 metų spalio 31 dieną, remdamasis Vilniaus-Trakų seniūnijos išduotu leidimu Nr.405/III, t.y. po 9 mėnesių Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos paskaitininkas ir auditorius A. Butrimas vėl aplankė Petrikų skyrių (šio susirinkimo ir vizitacijos protokolą Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba gavo 1932 metų birželio 21 dieną, registracijos numeris 1269):

„Susirinkimas įvyko 6 valandą vakare name p.Tamošiaus Petriko dalyvaujant apie 80 asmenų šio kaimo ir Kerplešinės. Paskaitų laikiau iš geografijos ir su judamuoju kinu rodžiau filmus: 1) Kristaus gyvenimas, 2)Lipimas ant kalno Mont-Blanc, 3)Gaudymas žuvų sardinių, 4) Plėšrieji paukščiai, 5) Max-Linder ir 6) Adomas klijuoja skelbimus.

Laike paskaitos publika užsilaikė gražiai. Po kino papasakojau juokų, paskaičiai „Tamošių be kepurės” ir su jaunimu sudainavau pora dainelių. Jaunimas labai malonus. Skyriaus stovis po senovej kaip ir pirmame protokole nurodyta. Vedamos kanceliarijos knygos didelės, tik dar neturi antspaudo. A.Butrimas.”[lxv]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti auditoriai ir toliau aktyviai lankė draugijos Petrikų skyrių. Tas pats A. Butrimas, remdamasis 1932 05 22 Vilniaus-Trakų seniūnijos išduotu leidimu Nr.B.211 „1932 metų 29 balandžio, aplankė šį skyrių (Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba šio aplankymo protokolą gavo 1932 05 21, registracijos numeris 1105). Susirinkimas įvyko 8 val. vakaro, dalyvaujant apie 40 asmenų. A.Butrimas rašo: laikiau paskaitas – „Vėjo ir vandens galybės” ir „Liaudies dainos” ir paskui su jaunimu padainavau ir papasakojau pasakėlių. Publika reikalavo parodyti kiną, bet pasakiau, kad neturiu, taigi prašė kitą kartą neužmiršti jo atsivežti. Vis dėlto kinas sutraukia publikos ir suįdomina ją. Skyriaus stovis laikosi sulig senojo protokolo pranešimo, tik dabar rengiasi sulošti vakarėlį ant 29 gegužio „Šv. Cecilija”. Skyrius kelis kart kreipėsi per mane, kad antspaudą padarius ir aš kiekviename pranešime pranešu, bet dar nepadaryta. Prašo skubiai padaryti, nes prie vakarėlio labai reikalinga ir važiuojant p.Lelkai įteikti. A.Butrimas.”[lxvi]

Iš 1933 metų Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus pranešimo centro valdybai (jį pastaroji gavo 1934 03 29, registracijos nr.740) sužinome, kad „valdybos sudėtis beveik nepasikeitusi nuo 1930 metų: pirmininkas Petras Karmaza, vicepirmininkas ir iždininkas Tamošius Petrikas, sekretorius Vladas Petrikas. 1930 ir 1933 metų valdybos sudėtis skiriasi tuo, kad 1933 metais vicepirmininko ir iždininko pareigas ėjo Tamošius Petrikas o 1930 metais – vicepirmininko pareigas ėjo Tamošius Petrikas, iždininko ir sekretoriaus – Vladas Petrikas. Revizijos komisijos nariai taip pat liko tie patys: Antanas Urbonavičius, Vytautas (Vitalis) Petrikas, Simonas (Šimas) Karmaza.

Toliau pranešime centro valdyba informuojama, kad skyriaus valdyba buvo išrinkta 1930 metų birželio 1 dieną, ir nuo to laiko nebuvo nei vieno valdybos posėdžio ir visuotinio skyriaus narių susirinkimo, skyrius neturi antspaudo, nėra gaunamųjų ir išleidžiamųjų raštų knygos, vedamos protokolų, kasos, narių, knygyno knygos ir skolinamųjų knygų sąrašas, pageidaujama daugiau knygų. Skyriaus kasa tuščia (nario mokesčio niekas nemoka), 1933 metais buvo 39 nariai (tarp jų 13 dailidžių, 3 batsiuviai). Skyriaus narių tarpe buvo 17 jaunuolių (11 vaikinų ir 6 merginos). Skyriaus nariai visi mokėjo kalbėti, skaityti, 29 ir rašyti lietuviškai, pusė jų mokėjo skaityti, 18 – rašyti lenkiškai. Skyrius turėjo skaityklą, joje buvo 115 knygų, kurias iš centro valdybos gavo 1927 metais, ir iš jų 86 knygas skyriaus nariai perskaitė. Skyriui nepriklausantys asmenys perskaitė beveik visas knygas, tačiau būta ir tokių, kurie nieko neskaitė. Skyrius prenumeravo 1 laikraštį „Vilniaus aušrą”, du nariai – po 1 egzempliorių laikraščio „Vilniaus rytojus”. Toliau ataskaitiniame pranešime centro valdybai rašoma, kad skyrius įregistruotas seniūnijoje, įsteigtas 1927 metais, turėjo palankumo ir pagalbos tik iš centro valdybos, tačiau neturėjo savo vaikų darželio, mokyklos, radijo, orkestro, bažnytinės Šv. Kazimiero vėliavos, sodelio, aptverto ir papuošto gėlių darželiais, uniformos. Skyriuje nebuvo skaitomos paskaitos, organizuojami vaidinimai, nebuvo daroma pastangų įgyti lietuvių Šv. Kazimiero draugijai nekilnojamąjį turtą – žemės sklypų, namų, iškilmių metu nebuvo nešiojami tautiniai ženklai, skyriaus nariai nesikooperavo su kitais skyriais pagerbti artimiausiems senkapiams, nesuorganizavo švietimo, sporto, blaivininkų, dainininkų, muzikantų, artistų, jaunųjų ūkininkų, kooperacijos, vaikų angeliečių kuopelių, taupymo kaselės”[lxvii].

Kodėl Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyrius buvo organizacinėje stagnacijoje, paaiškėja tiek iš pačio ataskaitinio skyriaus pranešimo pabaigos – „skyriui trukdė plėtotis stoka tinkamų vadų”[lxviii], tiek iš auditoriaus ir paskaitininko A. Stanelio 1933 metų spalio 18 dienos skyriaus susirinkimo ir vizitacijos protokolo (centro valdyba jį gavo 1933 metų lapkričio 3 dieną, registracijos numeris 1530): „Aplankiau Petrikų skyrių, kur laikiau paskaitą: „Aviacija ir lakūnai”, su pagalba nejudamo aparato peršviečiau paveikslus iš aviacijos ir zoologijos srities. Susirinkime dalyvavo apie 50-60 žmonių. Susipažinęs su skyriaus veikimu, pastebėjau, kad skyrius yra visiškai silpnas, žmonės silpni tautiniai ir vien tik dėl to, kad jau nuo senų laikų čia nėra jokio lietuviško židinio, žmonės per savo nežinojimą ir neišmanymą tankiai padaro stambių klaidų. Skyriaus pirmininkas Šimas Karmaza (iš Kerplešinos) paskutiniu laiku yra susirgęs, asmeniškai jį matyti neteko, bet kiek galėjau susiorientuoti, tai skyriaus vadovavimui netinka. Prašiau visų valdybos narių, kad pasistengtų kuo artimiausiu laiku išsirinkti naują valdybą – pasižadėjo tai įvykdyti, skyrių narių skaito 38, knygynėlyje knygų 136. Kasos knygoje nuo 1930 metų nieko neįrašyta, mat nariai mokesčio nenori mokėti vien tik dėl to, kad buvęs iždininkas (Vladas Petrikas; G. E.) išeikvojo apie 23 zlotus ir dar ligi šiam laikui negrąžino, nors jis nuo jų grąžinimo ir neatsisako, bet kadangi neturi pinigų tai ir negrąžina. Kanceliarinės knygos yra didžiosios.

Reikalinga: 1.Pagaminti antspaudą, nes jo neturi. 2. Prisiųsti vaidinimui knygelę „Pirmas degtindaris” ir kad būtų galimybė – įsteigti viešą skaityklą.

A.Stanelis

P.S. Sodžius gauna: 4 egzempliorius „Vilniaus Rytojaus”, 2 egzempliorius „Vilniaus Aušros”[lxix].

Į Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos auditoriaus ir paskaitininko A.Stanelio pastabą Petrikų skyriaus valdyba atsižvelgė: sprendžiant pagal Petrikų skyriaus 1934 metų ataskaitinį pranešimą centro valdybai (jį centro valdyba gavo 1935 01 31, registracijos numeris 448) 1934 metų kovo 28 dieną buvo surengti nauji skyriaus valdybos rinkimai. Pirmininku tapo Boleslovas Petrikas, vicepirmininku Tamošius Petrikas, iždininku Edvardas Urbanavičius, sekretoriumi Jonas Petrikas. Revizijos komisijos nariais išrinkti Šimas Karmaza, Antanas Urbanavičius, Vytautas Petrikas. Skyriaus valdyba du kartus sušaukė valdybos ir visuotinį skyriaus narių susirinkimą, jau turėjo antspaudą (Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybos sekretorius R. Bagdonavičius 1934 metų vasario 3 dieną išrašytame pakvitavime pažymėjo, kad „antspaudą nesumokėjęs paėmė p. Valentinas Krečius”//LMA VB RS, f.175, b.385 l.18; pastarasis buvo Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” mokytojas ir dirbo Giriose, Galčiūnuose (Varnionių valsčiuje), Didžiuliuose, Paškonyse (Dieveniškių valsčiuje), Dubiniuose, Leliušiuose (Rodūnios valsčiuje)//V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.143), pageidavo turėti daugiau knygų ir naujesnių rašytojų. Petrikų skyriaus kasoje buvo 19 zlotų ir 60 grošų uždirbtų iš vakarėlių (nario mokestis ir aukos nebuvo gautos) ir čia pat pažymėta, kad ta pati suma išleista. Skyrius 1934 metais turėjo 44 narius (8 įstojo į skyrių 1934 metais, tarp skyriaus narių buvo 22 jaunuoliai – 15 vaikinų ir 7 merginos). Visi skyriaus nariai mokėjo kalbėti lietuviškai, skaityti ir rašyti – dviem kalbomis (lietuviškai ir lenkiškai), tarp jų buvo 7 amatininkai: penki dailidės, du batsiuviai. Skyrius turėjo biblioteką ir skaityklą, 107 gautas iš centro valdybos knygas, prenumeravo laikraščius „Vilniaus rytojus”, „Vilniaus aušra”, „Jaunimo draugas”. Trisdešimt keturi skyriaus nariai perskaitė 173 knygas (nelogiška, jeigu skyrius turėjo tik 107 knygas, nebent kai kurios knygos buvo skaitomos po kelis kartus; G.E. ), devyni skyriui nepriklausantys asmenys -26 knygas. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus ataskaitiniame pranešime centro valdybai nurodoma, kad vaikų darželis, mokykla, radijas, orkestras egzistuoja Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” skaitykloje (Petrikuose buvo Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” skyrius. Jame galėjo būti skaitykla su radiju, taip pat galėjo veikti įkurtas orkestras, slaptas vaikų darželis ir mokykla; G.E.). Buvo perskaitytos 3 paskaitos – vasario 16 dieną apie Lietuvių tautinį atgimimą, kovo 4 dieną apie Šv.Kazimierą, spalio 21 dieną apie Darių ir Girėną, taip pat suorganizuotas vakarėlis su vaidinimu, įkurtos jaunųjų ūkininkų kuopelės, vienijančios po aštuonis narius. Jaunųjų ūkininkų kuopelei vadovavo Vytautas Korsakas, vyresniųjų ūkininkų kuopelės vadovas nežinomas. Kuopelės augino runkelius ir dalyvavo žemės ūkio parodoje. Pagalbą ūkininkų kuopelėms teikė Vilniaus ūkio draugija. Toliau 1934 metų ataskaitiniame Petrikų skyriaus pranešime Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai nurodoma, kad Petrikų skyrius buvo įsteigtas ir įregistruotas seniūnijoje 1928 metais, tačiau ne visose srityse vienodai aktyviai veikė. Kaip ir ankstesniais metais Petrikų skyrius buvo tam tikroje stagnacijoje: nebuvo pastatyta nei kryžiaus, nei paminklo, nedaryta pastangų įsigyti bažnytinės Šv.Kazimiero vėliavos, nekilnojamojo turto (žemės sklypų, namų), taip pat skyrius neturėjo savo sodelio, aptverto ir papuošto gėlių darželiais, jis netvarkė ir nepuošė apylinkės piliakalnio, nesikooperavo su kitais skyriais ir neaptvėrė, nepuošė ir nepagerbė artimiausius senkapius, neturėjo jokios uniformos ir pagaliau, skyriaus nariai iškilmėse nenešiojo jokių tautinių ženklų”[lxx].

Toks Petrikų skyriaus neveiklumas manyčiau, gali būti paaiškintas tiek lėšų stoka, tiek skyriaus nenoru konfrontuoti su vietiniais lenkais arba sulenkėjusiais lietuviais ir gudais.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba 1934 metų kovo 29 dieną informavo Vilniaus-Trakų apskrities seniūną , kad „1934 metų kovo 28 dieną draugijos Petrikų skyriuje, esančiame Gervėčių valsčiuje, įvyko valdybos rinkimai. Pirmininku išrinktas Boleslovas Petrikas, vicepirmininku Tamošius Petrikas, iždininku Edvardas Urbanavičius, sekretoriumi Jonas Petrikas, bibliotekininku Jonas Mažeika.

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos pirmininkas kunigas L. Taškūnas

Sekretorius R. Bagdonavičius”[lxxi]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus pirmininkas B. Petrikas 1935 metų kovo 12 dieną draugijos centro valdybai išsiuntė informacinį pranešimą (jį valdyba gavo 1935 metų kovo 15 dieną, registracijos numeris 875): „Šiuo pranešu, kad Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos Petrikų skyriaus metinio narių susirinkimo, įvykusio 1935 03 04 metu buvo išrinkta nauja valdyba, kurios sudėtis yra tokia: 1) Boleslovas Petrikas – pirmininkas, 2) Tamošius Petrikas -vicepirmininkas, 3) Jonas Petrikas – sekretorius, 4) Edvardas Urbanavičius -kasininkas, 5) Jonas Mažeika – bibliotekininkas. Revizijos komisija: Simanas Karmaza, Vytautas Petrikas ir Antanas Urbanavičius.”[lxxii]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdyba tik gavusi šią informaciją apie skyriaus valdybos rinkimus ir jų rezultatus, nedelsdama tą pačią dieną ją persiuntė Vilniaus-Trakų apskrities seniūnui. Nesant draugijos pirmininkui, pasirašė jo pavadotojas kunigas N. Raštutis.[lxxiii]

1935 metų sausio 24 dieną Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti auditorius ir paskaitininkas ponas Kunavičius aplankė Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos skyrių Petrikuose. Jo lankymo protokolą draugijos centro valdyba gavo 1935 metų vasario 12 dieną, registracijos numeris 557. Savo ataskaitoje Kunavičius pažymėjo, kad „narių susirinkime skaičiau paskaitą apie sveikatą, švarą, limpamąsias ligas ir kovą su jomis. Po paskaitos buvo klausimų iš sveikatos srities. Po susirinkimo pamokiau jaunimą žaisti stalo tenisą. Klausimuose ir sumanymuose nutarta steigti sporto sekciją. Sekcijos pirmininku išrinktas Vytautas Korsakas – vienas šviesiausių šio skyriaus narių. Skyriaus raštinė tvarkingai veda 5 knygas. Kasos knyga už 1934 metus – jau uždaryta. Nevedama tik skolinamųjų knygų knyga, nes skyriaus knygos vartojamos kartu su skaityklos knygomis. 1934 metais buvo 2 susirinkimai ir 2 valdybos posėdžiai (vienas valdybos posėdis neįtrauktas protokolų knygon). Skyriaus bibliotekoje yra 107 knygos. Jų skaičius nei didėja, nei mažėja. Knygos laikomos skaitykloje – tvarkingai. Kadangi skolinamųjų knygų knyga nevedama atskirai, tai nežinia, kiek knygų perskaityta. Didesnį pasisekimą turi apysakos. Susirinkimai šaukiami kelis kartus metuose. 1934 metais buvo tokios paskaitos: Jaunimas organizacijai, Organizacija jaunimui – skaitė skaityklos vedėjas p. V. Bučelis. „Apie mandagumą” skaitė p. V. Korsakas

1934 metais surengtas 1 vakarėlis. Skyrius prenumeruoja 1 laikraščio „Vilniaus aušra” egzempliorių, nariai – 2 egzempliorius „Vilniaus aušra”, 12 egzempliorių „Vilniaus rytojus”, 3 egzempliorius „Jaunimo draugas”.

Skyriuje yra 71 narys. Tai yra palyginti didelis skaičius, nes šiame kaime yra tik 19 namų. Narių skaičius didėja, jie tarp savęs sugyvena vienybėje. Skyrius palaiko santykius su artimiausiai esančiais draugijos skyriais. Jaunimas moka daug gražių lietuviškų dainų. Merginos audžia tautinius audinius, vaikinai drožinėja iš medžio įvairius drožinius (kaime yra keli staliai). Prie skyriaus yra jaunųjų ūkininkų sekcija, kuri laimėjo I dovaną Gervėčiuose už burokų auginimą. Didžiausias burokas svėrė 8 kilogramus.”[lxxiv]

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriuje 1935 metų spalio 15 dieną lankėsi gydytoja A.Habdankienė. Nors ji ir nebuvo oficialiai draugijos paskirta auditore, savo ataskaitoje Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai (ją pastaroji gavo 1935 metų gruodžio 21, registracijos numeris 2577) pažymėjo, kad „susirinkime dalyvavo apie 50 narių. Narių yra 71 – 1935 metais užsirašė 27. Kodėl ponas Kunavičius protokole išgyrė tvarką vedamų knygų, o tikrumoje vedamos blogai? Kasos knygą paėmiau Centrui. 1935 metais buvo paskaita pono Kunavičiaus apie sveikatą. Visos knygos perskaitytos po kelis kartus. Prašo naujų. Mėgsta skaityti iš ūkio srities, apysakas, labai mėgsta skaityti romanus apie keliones. Prenumeruoja laikraščius „Vilniaus rytojus” (13 egzempliorių), „Jaunimo Draugas” (3 egzempliorius), „Aušrelė” (5 egzempliorius), „Aušra” (2 egzempliorius), „Vilniaus žodis”

(1 egzempliorių). Žmonės darė įspūdį inteligentiškų, tik gal per mažai su jais bendradarbiaujama.”[lxxv]

Paskutiniajame, ataskaitiniame Petrikų skyriaus pranešime Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai (jį valdyba gavo 1936 03 12 registracijos numeris 577) už 1935 metus, skyriaus pirmininką pavaduojatis bibliotekininkas Valerijonas Bučelis informavo apie pasikeitimus: 1936 metų kovo 1 dieną buvo išrinkta nauja valdyba ir revizijos komisija. Pirmininku tapo Jonas Mažeika, vicepirmininku Stasys Augulis, iždininku Edvardas Urbanavičius, sekretoriumi Kazimiera Urbanavičienė (ir bibliotekininkė), bibliotekininku Valerijonas Bučelis (išvažiavęs). Revizijos komisijos nariai: Petras Urbanavičius, Šimas Karmaza, Aleksandras Marinas. Petrikų skyriaus valdyba sušaukė penkis valdybos ir tris visuotinius skyriaus narių posėdžius, pageidauja turėti daugiau naujesnės laidos knygų. Skyrius turi 73 narius (iš jų 26 jaunuoliai – 16 vaikinų (turėtų būti 14, G.E.), 12 merginų). 1935 metais į skyrių įstojo 27 nariai, 1 mirė, 2 išstojo. Visi skyriaus nariai mokėjo kalbėti lietuviškai, tačiau panašu, kad penki nemokėjo skaityti ir rašyti. Skyrius turėjo biblioteką, 122 knygas, kurias gavo iš Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Vilniaus centro valdybos, prenumeravo laikraščius „Vilniaus rytojus” (14 egzempliorių), „Jaunimo draugas” (12 egzempliorių), „Vilniaus aušra” (3 egzempliorius), tačiau neturėjo savo susirinkimams ir skaityklai atskiros patalpos. Trisdešimt du skyriaus nariai perskaitė 140 knygų (matyt po keliolika kartų tas pačias, G.E.), skyriaus nariams iš visų mokslo sričių buvo perskaitytos 9 paskaitos, suorganizuotas vienas vakarėlis. Petrikų skyrius metams iki uždarymo, turėjo įsteigęs vaikų darželį.

Tais pačiais 1935 metais Petrikų skyriuje buvo paminėta draugijos globėjo Šv. Kazimiero diena, motinos diena, surengta spaudos, blaivybės savaitės, švaros šventė. Skirtingai nei ankstesniais metais, Petrikų skyriuje pagaliau buvo įsigyta bažnytinė Šv. Kazimiero vėliava (ją saugojo Šv. Mikalojaus bažnyčioje), tautinių iškilmių metu skyriaus nariai nešiojo tautinius papuošalus, suorganizuota sporto ir, matyt, atkurta jaunųjų ūkininkų sekcija (joms vadovavo Vytautas Korsakas ir Valerijonas Bučelis, turėjo atitinkamai 10 ir 8 narius), buvo rūpintasi sutvarkyti ir papuošti savo kiemą, kaimą (namus, sodus, kelius, griovius ir tiltus) ir kiek galint susitvarkyta. Skyrius gavo pagalbos ir paramos iš Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” skaityklos ir Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Vilniaus centro valdybos. Vis dėlto, nepaisant progreso, skyrius ir 1935 metais neišvengė tam tikros stagnacijos: nedarė pastangų įsigyti Lietuvių Šv. Kazimiero draugijai nekilnojamojo turto (žemės sklypą, namus), namų vaistinėlės, neturėjo savo sodelio, aptverto ir papuošto gėlių darželiais, nesutvarkė ir papuošė apylinkės piliakalnį, nesikooperavo su kitais skyriais aptverti, papuošti ir pagerbti artimiausius senkapius.”[lxxvi]

Tuoj po paskutinio Petrikų skyriaus pranešimo Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybai, jos pirmininkas kunigas V. Taškūnas ir sekretorius R. Bagdanavičius išsiuntė Vilniaus-Trakų apskrities seniūnui raštą nr.578, kuriame informavo, kad „1936 metų kovo 1 dieną buvo išrinkta nauja valdyba. Pirmininku tapo Jonas Mažeika, vicepirmininku Stasys Augulis, iždininku Edvardas Urbanavičius, sekretoriumi Kazimiera Urbanavičienė.”[lxxvii]

1936 04 28 Vilniaus vice-seniūnas B.Wendorff Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybą informavo, kad sustabdo draugijos Petrikų skyriaus veikimą:

„Vilniaus-Trakų Vilnius, 1936 metų balandžio 28 d.

apskrities seniūnas Įeinamas 1936 05 09

Nr.B.I.2^c/42 Nr.915

Pagrindinis sprendimas

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje veikimo sustabdymo byloje.

Remiantis Lenkijos Respublikos prezidento 1932 metų spalio 27 dienos įsaku apie draugijas 16 straipsniu /Dziennik Ustaw Nr.94, pozicija 808/ Vilniaus-Trakų apskrities seniūnas nusprendžia sustabdyti Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje, veiklą.

Motyvas: 1936 metų balandžio 25 dieną įvykdyta Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, kontrolė patvirtino, kad skyriuje buvo rasti periodiniai leidiniai ir knygos, išleistos Kaune, nepatvirtintos Lenkijos pašto cenzūros, tuo pačiu tai sudaro sunkų nusikaltimą, numatytą kriminaliniame kodekse: periodiniai leidiniai ir knygos buvo per skyriaus valdybą duodami viešam naudojimui. Skyriaus veikla nusižengia nustatytai jam veiklos sričiai ir metodams, taip pat kelia pavojų saugumui ir viešajai tvarkai.

Šis sprendimas, remiantis 16 straipsniu apie draugijas turi būti nedelsiant įvykdytas. Šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus vaivadijos įstaigai Vilniuje per 14 dienų nuo jo gavimo. Apeliacija teikiama tarpininkaujant Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijai. Už apskrities seniūną B.Wendorff, vice-seniūnas”[lxxviii]

1936 05 01 Vilniaus seniūnas W. Niedzwiecki, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti centro valdybą informavo, kad likviduoja draugijos Petrikų skyrių:

„Vilniaus-Trakų Vilnius, 1936 metų gegužės 1 d.

apskrities seniūnas Įeinamas 1936 05 09

Nr.B.I.2^c/42 Nr.914

Pagrindinis sprendimas

Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje veikimo sustabdymo byloje.

Remiantis Lenkijos Respublikos prezidento 1932 metų spalio 27 dienos įsaku apie draugijas 16 straipsniu /Dziennik Ustaw Nr.94, pozicija 808/ Vilniaus-Trakų apskrities seniūnas nusprendžia likviduoti Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti Petrikų skyriaus, esančio Gervėčių valsčiuje, Vilniaus-Trakų apskrityje, veiklą.

Remiantis Lenkijos Respublikos prezidento 1928 metų kovo 22 dienos įsako apie administracinę teisę 87 straipsnio 4 paragrafu /Dziennik ustaw Nr.36, pozicija 341/šis sprendimas turi būti nedelsiant įvykdytas. Šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus vaivadijos įstaigai Vilniuje per 14 dienų nuo jo gavimo. Apeliacija teikiama tarpininkaujant Vilniaus-Trakų apskrities seniūnijai. Apskrities seniūnas W.Niedzwiecki.”[lxxix]

Ironiška, kad abiejų Vilniaus-Trakų apskrities, Vilniaus seniūnijos pareigūnų raštus Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba gavo tą pačią dieną – 1936 metų gegužės 9 dieną (registracijos numeriai Nr.914, 915). Pagal Lenkijos įstatymus per 14 dienų nuo sprendimo gavimo Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba su apeliacija tarpininkaujant Vilniaus seniūnijai galėjo kreiptis į Vilniaus vaivadijos valdybą. Ar Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba pasinaudojo šia teise? Galbūt. Net jei ir buvo tokia apeliacija, Vilniaus vaivada Liudvikas Bocianskis sėkmingai galėjo ją ignoruoti ir raštu Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro draugijai neatsakyti, duodamas pastarajai suprasti, kad palieka galioti Vilniaus-Trakų apskrities, Vilniaus seniūno sprendimą.

IŠVADOS

Lietuvių Šv. Kazimiero draugija buvo įkurta 1925 metų spalio mėnesį ir savo veiklą Vilniaus krašte pradėjo žymiai vėliau, nei jai gimininga organizacija – Lietuvių švietimo draugija „Rytas”. Nors Lietuvių Šv. Kazimiero draugija neturėjo savo mokyklų tinklo, tačiau iki prievartinio likvidavimo 1937 metais ji sugebėjo sustiprinti lietuvių tautinę savimonę per savo skyrius. 1926-1936 metų laikotarpiu Lietuvių Šv. Kazimiero draugija buvo įkūrusi 482 skyrius. Siekiant efektyviau šviesti Vilniaus krašto lietuvius, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija bendradarbiavo su Lietuvių švietimo draugija „Rytas”: savo skyrius steigė vietovėse, kur tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu veikė Lietuvių švietimo draugija „Rytas” skyriai, mokyklos, mokyklos ir skaityklos, mokyklos ir skyriai, skaityklos, skaityklos ir skyriai mokyklos, skaityklos ir skyriai.

Lenkijos administracinei valdžiai kovojant su mokyklas, skyrius ir skaityklas organizuojančia Lietuvių švietimo draugija „Rytas”, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija galėjo sąlygiškai ramiai veikti: jos centro valdyba Vilniuje rengė kvalifikuotus auditorius – paskaitininkus. Jie vykdydavo Vilniaus krašto lietuvių tarpe šviečiamąjį darbą: kontroliuodavo visų Šv. Kazimiero draugijos skyrių darbą, skaitydavo žmonėms aktualiomis temomis paskaitas, rodydavo kino filmus, mokydavo jaunimą naujų žaidimų. Patys Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos skyrių nariai rūpindavosi savo ir skyriui nepriklausančių vietinių žmonių savišvieta naudodami kiekvieno skyriaus turimas bibliotekas.

[1]Apie lietuvių švietimo draugijos „Rytas” veiklą žr. Gintauto Eremino straipsnius „Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” veikla Vilniaus krašte (1920-1939 m.) ir „Lenkijos valdžios polonizacijos politika prieš lietuvių tautinę mažumą (1935-1939 m.).

^**Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos įkūrimo datos kiek skiriasi. Istorikas B. Makauskas pateikia 1925 metų spalio 5 dienos datą, teigia, kad draugija buvo perregistruota 1927 metų vasario 10 dieną. Istorijos magistras Tomaš Lavrijaniec savo 2008 metais apgintame darbe Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla Vilniaus krašte 1925-1937 metais ir jos santykiai su Lenkijos administracija (rankraštis saugomas VU IF Naujosios istorijos katedroje) remdamasis Lietuvos Centriniame Valstybės Archyve esančiais duomenimis (F.370 Ap.1.B.4.L.1-5), teigia, kad Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos įstatai priimti 1926 metų lapkričio 12 dieną, o Varšuvoje patvirtinti 1927 metų vasario mėnesį (minėro darbo p.12). Manyčiau, kad remiantis tik vienu šaltiniu teigti, kad Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos įstatų priėmimo data yra būtent 1926 metų lapkričio mėnuo – negalima. Šio straipsnio autoriui 1926 metų Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos gautų ir išsiųstų raštų registracijos knygoje pavyko rasti įrašą apie tai, kad 1926 metų rugsėjo 21 dieną Vilniaus vaivadai buvo išsiųstas Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos prašymas papildyti įstatus (LMA VB RS, f.175 b.633 d.1 l.7). Vadinasi, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija galėjo turėti sukurtą struktūrą ir visą organizacinį tinklą jau 1925 metais arba 1924 metų vidury arba netgi 1924 metų pabaigoje. Gali būti, kad draugijai buvo iškilusios problemoms dėl registracijos, ir ji iki 1925 metų spalio mėnesio negalėjo pradėti normaliai veikti (1925 metais buvo įkurtas tik Šakališkių skyrius ir Vainiūnų vaikų darželis, LMA VB RS, f.175, b.161 ir LMA VB RS, f.175, b.248). Sprendžiant iš Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos gautų ir išsiųstų raštų registracijos knygos įrašo teksto, galima suprasti, kad draugija jau turėjo anksčiau patvirtintus įstatus, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių siekė juos papildyti. Lietuvių Šv.Kazimiero draugija buvo įregistruota ir patvirtinta Vyriausybės delegato Vilniuje 1925 metų spalio 20 dieną, registro numeris 350 (LMA VB RS, f.175, b.385 l.9), perregistruota Lenkijos vidaus reikalų ministerijos sprendimu 1927 metų vasario 10 dieną aktu Nr.IV-AA-635/27 (tai patvirtina istoriko B.Makausko teiginį), Vilniaus vaivados valdybos 1927 vasario 23 dieną įtraukta į draugijų ir sąjungų registrą, registro Nr.616, Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos jaunimui auklėti ir globoti pavadinimu (LMA VB RS, f.175 b.180, l.35). Dokumentuose draugija iki pat panaikinimo naudojo abu pavadinimus – Lietuvių Šv. Kazimiero draugija ir Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Vadinasi, iki perregistravimo 1927 metų vasario 10 dieną, Lietuvių Šv. Kazimiero draugija laikinai naudojosi savo ankstesniais įstatais, kad galėtų įkurti savo skyrius (1926 įkūrė daugiau kaip 20 skyrių)., kuriuos taip pat reikėjo įregistruoti Lenkijos administracinės valdžios institucijose, atskirai informuojant apie kiekvieno skyriaus valdybų sudėtį, o tai užtrukdavo.

^{***Seserys mokytojos Gertrūda ir Elena Gudolaitytės 1925-1926 metais dirbo lietuvių švietimo draugijos „Rytas”}^{mokykloje Pažemiškyje // Martinkėnas V. „Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais” Vilnius, 1989, p.101}

[i]Ašmenos apskrityje, Dieveniškių valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Bilių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.102, 1927-1936), Didžiulių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.123, 1927-1935) , Maciucių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.444 d.1-2, 1927-1936) , Valackiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.428, 1927-1936), Žižmų skyriai (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.39, 1927-1936), 1929 metais – Grybiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.143, 1929-1935), Jurgelionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.295, 1929-1933), Milkūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.84, 1929-1932) , Pupiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.525, 1929-1940), Puškonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.524, 1929-1930), Rimašių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.262, 1929-1936), Stalgonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.403, 1929-1930), Šiaudainių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.154, 1929-1933), 1932 – Miežionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.76, 1932), 1933 – Kaziulių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.462, 1933-1936), 1934 – Dieveniškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.122), Miežionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175. b.434, 1934), 1935 – Kovalių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.330, 1935) skyriai.

[ii]Brėslaujos apskrityje, Apso valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Bielušiškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.102, 1927-1936), Kumpinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.616, 1927-1936), Petkūniškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.179, 1927-1936), Zabarninkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.31, 1927-1935), 1929 metais – Damošių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.9, 1929-1936), Kupčelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.619, 1929-1936), Naujasalio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.502, 1929-1934), Zaliesės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.44, 1929-1936), 1930 metais – Ignociškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.162, 1930-1936), Juodalėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.290 d.1-2, 1930-1936), Miliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.80, d.1-2, 1930-1935), 1931 metais – Ražavos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.326, 1931-1936), 1933 metais – Apso (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.556, 1933-1935), Paberžės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b. 583, 1933-1936), Vainiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.309, 1933-1935), 1934 metais – Abielykščių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.562, 1934-1936), Bikauskų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.99, 1934-1936), Jurėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.297, 1934-1936), Miedžiukų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.214, 1934-1936), Užugirio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.60, 1934-1936), 1935 metais – Jutiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.299, 1935) skyriai.

Brėslaujos apskrityje, Brėslaujos valsčiuje 1929 metais buvo įkurtas Usionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.58, 1929-1936), 1930 metais – Bužonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.113 d.1-4, 1930-1935), 1934 metais – Marijampolės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.193, 1934-1935) skyriai.

Brėslaujos apskrityje, Drukšių valsčiuje 1929 buvo įkurtas Varniškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.421, d.1-2, 1929-1935) skyrius.

Brėslaujos apskrityje, Rimšės valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Čižiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.119 d.1-2, 1926-1936), 1927 metais – Bieniūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.204, 1927-1933), Keižių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.477, 1927-1936), Macūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.446 d.1-2, 1927-1940), Medeišių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.455, 1927-1931), Nagėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.506,1927-1936) , 1929 metais – Antalgės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.553, 1929-1940), Geistenių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.128, 1929-1931), Gervelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.509, 1929-1935) , Girdžiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.133, 1929-1936), Mažėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.453, 1929-1935), 1933 metais – Stašionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.401, 1933) skyriai.

Brėslaujos apskrityje, Vydžių valsčiuje 1935 metais buvo įkurtas Janavo (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.171, 1935), Vydžių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.369, 1935) skyriai.

[iii]Dysnos apskrityje, Mikolajevo valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Fedosovo skyrius (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.522).

[iv]Gardino apskrityje, Marcinkonių valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Bižų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.104, d.1-6, 1927-1931), Marcinkonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.191 d.1-6, 1927-1936), Margionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.69 d.1-7, 1927-1936), Randamonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.543, 460, d.1-6, 1927-1936), Šklėrių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.156, 1927-1935), 1928 metais – Grūto (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.145, 1928-1935), Kabelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.24, 1928-1933), Kašėtų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.467, 1928-1936), Mardasavo (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.68 d.1-2, 73,72,71,70, 1928-1936), Musteikų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f. 175, b.96, 1928-1936), Neravų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.206, 1928-1936), Puvočių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.523 d.1-6, 1928-1936), Ratnyčios (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.325, 1928-1939), Rudnios (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.255, 1928-1936, b.265, 1929-1936, b.256, 1931-1936), Viečiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.311, 1928-1936), 1929 metais – Dubininkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.379, 1929-1936), 1930 metais – Darželių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.12, d.1-6, 1930-1935), 1932 metais – Kupiniškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.18, 1932-1935) skyriai.

Gardino apskrityje, Pariečiaus valsčiuje 1928 metais buvo įkurti Ezerkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.286, 1928-1932), Latežerio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.223, 1928-1937), 1929 metais – Jaskonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.284) skyriai.

[v]Lydos apskrityje, Benekainių valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Strelčių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175 b.396 d.1-6, 1926-1936), 1927 metais – Bajorų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.64, 1927-1932), Benekainių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.304, 1927-1936), Biliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.103, 1927-1935), Butrimonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.111 d.1-5, 1927-1936), Jundiliškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, b.175, b.294, 1927-1936), Kaniukų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.234), 1928 metais – Kužių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.622 d.1-12, 1928-1936), Stanišų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.400, 1928-1937), 1929 metais – Balcininkėlių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.65, 1929-1934), Čeglikų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.120, d.1-5, b.160, 1929-1936), Jurgonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.296, 1929-1933), 1934 metais – Litvicos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.349, 1934-1936), Liubartų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.350, d.1-2, 1934-1936) skyriai.

Lydos apskrityje, Eišiškių valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Naujadvario (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.504 d.1-8, 1927-1936), 1928 metais – Kalesnykų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.26, 1928-1936), 1929 metais – Gilviniškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.130 d.1-5, 1929-1936), Strėžūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.395, 1929-1936), Vėžionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.414, 1929-1932), 1932 metais – Stavidonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.398, 1932-1936) skyriai.

Lydos apskrityje, Rodūnės valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Pelesos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.177, 1926-1936), 1927 metais – Bieliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.305, 1927-1932), Druskininkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.378, 1927-1936), Dubinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.381, 1927-1936), Kargandų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.19, 1927-1936), Padzitvės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.580, 1927-1935),Pavalakės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.174, 1927-1936), Piliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.184, 1927-1936), Skladonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.408, 1927-1935), Vigonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.312, 1927-1936), 1928 metais – Pilekalnio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.183, 1928-1936), 1929 metais – Serbeniškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.547, 1929-1930), 1930 metais – Leliušių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.218, 1930-1936), Smilginių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.406, 1930-1934), 1932 metais – Varlių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.422, 1932) skyriai.

Lydos apskrityje, Varenavo valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Ciesliukiškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.121, d.1-6, 1927-1936), Tusamonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.53, d.1-2, b.632, d.1-6, 1927-1936), 1928 metais – Ramaškonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.544, b.117. d.1-4, b.118, 1928-1936), Scilgūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.98 d.1-7, 1928-1936) , 1929 metais – Lašėkų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.219, 1929-1935), Naujasėdžio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.503, 1929-1936), Nevošių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.207, b.209 d.1-7, 1929-1936), Parabiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.188, 1929-1934), Žusinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.34 d.1-4, 1929-1936), 1933 metais – Dainavos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.2, 1933-1936), Varenavo (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.307, d.1-2, 1933-1936) skyriai.

Lydos apskrityje, Žirmūnų valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Magūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.445, 1927-1940), Padvarės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.581, d.1-2, 1927-1936), Žilionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.38, 1927-1932), 1928 metais – Plikių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175 b.533, d.1-2, 1928-1937), 1929 metais – Petkaučiznos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.181, 1929-1930),

1930 metais – Žirmūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.42, 1930), 1932 metais – Lapociškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.226, 1932-1935) skyriai.

[vi]Suvalkų apskrityje, Andriejavo valčiuje 1927 metais buvo įkurtas Vaičiuliškės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.433, 1927-1936), 1931 metais – Kreivėnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.331, 1931-1936), 1933 metais – Aglinės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.549, 1933), Ramonų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.321, 1933) skyriai.

Suvalkų apskrityje, Berzniko valsčiuje 1928 metais buvo įkurtas Žagarų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.33, 1928-1935), 1930 metais – Agradnikų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.557, 1930-1936) skyrius.

Suvalkų apskrityje, Krasnavo valsčiuje 1926 metais buvo įkurti Bubelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.107, 1926-1934), Burbiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.586, 1926-1936), Paliūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.576 d.1-3, 1926-1936), Pristavonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.529, b.540, 1926-1936) , 1927 metais – Dusnyčios (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.384, 1927-1936), Vidugirių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.310, 1927-1936), 1928 metais – Sankurų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.306, d.1-3, 1928-1936), Skarkiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.409, 1928-1931), 1929 metais – Rašačių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.323, 1929-1935), 1930 metais – Didžiulių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.459 d.1-5, 1930-1936), 1931 metais – Navinykų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.205 d.1-5, 1931-1936), Pelekų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.189 d.1-5, 1931-1936), 1932 metais – Juodeliškės (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.291, 1932), 1933 metais – Būdos (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.110, 1933-1934) skyriai. Dar vieno skyriaus – Radžučių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.317) įkūrimo data kol kas nežinoma.

Suvalkų apskrityje, Krasnapolio valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Klevų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175. b.469 d.1-5, 1926-1936), 1930 metais – Lumbių skyrius (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.351, 1930-1936).

Suvalkų apskrityje, Seinų valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Seinų skyrius (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.541, 1926-1936).

Suvalkų apskrityje, Seivų valsčiuje 1926 metais buvo įkurti Punsko (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.527, 1926-1936), Vaitakiemio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.429, 1926-1936), 1928 metais – Žvikeliai (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.41, 1928-1936), 1929 metais – Vilkapėdžių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.313, 1929-1936), 1930 metais – Kampuočių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.23, 1930-1935), Ožkinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.211, 1930-1940), Šlynakiemio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.155, 1930-1935), Valinčių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.426, 1930-1936), 1931 metais – Raistinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.319, 1931-1935), 1934 metais – Trakiškių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.50, 1934-1936), 1936 metais – Burokų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.116) skyriai.

[vii]Švenčionių apskrityje, Adutiškio valsčiuje 1926 metais buvo įkurti Jakelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.166, 1926-1936), Svilionių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.392, 1926-1936), Vasiūnų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.420, b.419, 1926-1935), 1927 metais – Antanų (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.555, 1927-1935), Daveisių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.126 d.1-2, 1927-1936), Gudelių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.146, 1927), 1928 metais – Lazdinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.222, 1928-1936), 1929 metais – Linkonių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f. 175, b.348 d.1-2, 1929-1936), Medinių (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS, f.175, b.216, 1929-1935), Paciškio (skyriaus dokumentai saugomi LMA VB RS f.175, b.526) Puociškės (skyrius žinomas pagal abėcėlinį Lietuvių Šv.Kazimiero draugijos skyrių ir vaikų darželių sąrašą, LMA VB RS, f.175, b.594 d.2 l.15, LMA VB RS f.175 saugojama šio skyriaus kasos knyga b.539, 1929-1935), 1930 metais – Adutiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.561, 1930-1936), Kackonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.328, 1930-1931 ir b.25, 1930-1935), Mockiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.90, 1930-1936), 1932 metais – Kavaliciškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.461, 1932), Lašiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.225, 1932-1936), Vileitų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.315, b.734 1932-1936), 1933 metais – Piršteliškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.536, 1933-1936), 1934 metais – Gailiušių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.521, 1934-1936), Lasių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.227, 1934-1936), Romaniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.320, 1934-1936), Starčiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.397 d.1-7, 1934-1936), 1935 metais – Naujasalio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.501, 1935), Stajatiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.402, 1935-1936), Svirkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.391, 1935-1936), 1936 metais – Saulėniškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.570, 1936) skyriai.

Švenčionių apskrityje, Daugėliškio valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Bieciūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175 b.303, 1927-1940), S. Daugėliškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.442 d.1-8, 1927-1936), Dūdų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.383,1927-1936), Ivanėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.164, 1927-1936), Ožonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.210, 1927-1936), Paringio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.187, 1927-1931) , Ryzganų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.253, 1927-1936), Taujūnų (LMA VB RS, f.175, b.47, 1927-1936 ), 1928 metais – Andrijavo (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.550, 1928-1936), Gedziunėlių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.513, 1928-1936), Girminių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.137, 1928-1940), Juodalaukio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.289, 1928-1936), Maksimonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.448, 1928-1936), Mikalavėlio II (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.88, 1928), Navikų I (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.500, 1928-1936), Pašiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.172,1928-1930), Rimšėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.260, 1928-1936), Seniškio I (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.545, 1928-1940), Vielionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.316,1928-1936), Zabarčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.32, 1928-1936), Zuikių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.36, 1928-1936), 1929 metais – Antakmenės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.554, 1929-1935), Balaveckų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.67, d.1-3, 1929-1936), Daubariškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.4, b.1. d.1-3, 1929-1936), Gaveikėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.514 d.1-3, 1929-1940), Kalvėsalio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.30, 1929-1936), Kaneišių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.12, 1929-1936), Mažulėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.454, 1929), Meironių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.81, 1929-1936), Triburčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.241, 1929-1936), Užušilės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.45, 1929-1935), 1930 metais – Antagavės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.551, 1930-1940), Šulėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175 b.157,1930-1936), 1931 metais – Grigiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.139, 1931-1936), Mikalavo (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.82, b.91 1931-1936), Upio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.56), Vastakiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.418 d.1-3, 1931-1936), 1932 metais – Janionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.287, 1932-1936), Maliakalnio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.449, 1932-1936), 1933 metais – Pajurgiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.579, 1933-1936), 1934 metais – Makniulaukės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.447, 1934-1936), Navikų II (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.449, 1934-1936), Vydiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.368, 1934-1935), 1935 metais – Daniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.7, 1935-1936), N.Daugėliškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.566, 1935-1936), Pimpiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.185, 1935), Urvelių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.57, 1935-1936), Vincloviškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.373, 1935), Vingirių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.372, 1935), 1936 metais – Bečionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.413, 1936) skyrius.

Švenčionių apskrityje, Dūkšto valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Dūkšto (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.385, 1926-1931), 1927 metais – Bikėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.101, 1927-1934), Kalviškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.21, 1927-1936), Kaniukų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.15, d.1-5, 1927-1935), Vardžiukiemio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.424, 1927-1936), 1928 metais – Grybėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.142, 1928-1935), Laukštėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.221, 1928), Ligūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.344, 1928-1940), 1929 metais – Driškūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.376, 1929-1940), Egliniškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.508, 1929-1940), Kazitiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.464, 1929-1932), Požemiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175), b.530, 1929-1936), Ratkūniškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.324, 1929-1940), Rupinių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.258, 1929-1936), 1930 metais – Dvarikščių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.388, 1930-1935), 1931 metais – Beržininkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.301, 1931-1936) 1933 metais – Pažemiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.175, 1933-1940) skyrius.

Švenčionių apskrityje, Kaltinėnų valsčiuje 1925 metais buvo įkurtas Šakališkių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.161, 1925-1936), 1927 metais – Kretonų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.333, 1927-1936), Linkmenų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.347, 1927-1936), Reškutėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.263, 1927-1936), Vaiciukiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.432,1927-1936),

1929 metais – Adomiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.560, 1929-1936), Didžiosios Salos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.124, 1929-1936), Kūrinių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.620, 1929-1936), Rekučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.264, 1929-1940), Sabališkės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.565, 1929-1936), 1930 metais – Bajorų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.63, 1930-1935 ir b.105, 1934-1936), Pipiriškės, (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.186, 1930-1936), Veikūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.416, 1930-1936), 1933 metais – Beniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.202,1933-1940), 1934 metais – Gaurelių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.515, 1934-1936), Kuklių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.342, 1934-1936), Murmų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.95, 1934-1940), 1935 metais – Antalėdės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.552, 1935-1936), Garbūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.517, 1935-1936), Ožkinių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.212, 1935-1940), Rukšiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.257, 1935-1936) skyriai.

Švenčionių apskrityje, Lentupio valsčiuje 1935 metais buvo įkurtas Čičelių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.199, 1935-1936).

Švenčionių apskrityje, Linkmenų valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Kaltinėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.28, 1927-1928), Motiejūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.93, 1927-1936), Palūšės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.575, 1927-1940), 1928 metais – Kiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.473, 1928-1935), 1929 metais – Vaišniūnų (skyriaus dokuentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.430, 1929-1936) skyriai.

Švenčionių apskrityje, Melagėnų valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Ceikinės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.200, 1926-1936), 1927 metais – Bernotų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b. 203, 1927-1936), Juodagalvių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.288, 1927-1936), Krikonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.334, 1927-1936), Salamiankos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.563, 1927-1936),

Salų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.410), 1928 metais – Palesių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.577, 1928-1936) , 1929 metais – Buckunų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.108, 1929-1936), Dainių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.10 d.1-2, 1929-1936), Kalninės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.27, 1929-1936), Kieriškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.474, 1929-1936), Kirkučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.471, 1929-1936), Lepšių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.220, 1929-1935), Miečionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.213, 1929-1934 ir b.215, 1929-1936), Staniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.399, d.1-11, 1929-1936), 1931 metais – Tumelėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.52, 1931-1936), 1933 metais – Dubiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.382, 1933-1936), 1934 metais – Dvaryčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.386, 1934-1936), Kunciaginos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.617, 1934-1936), 1935 metais – Garnių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.516, 1935-1936), Juodiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.293, 1935-1936), Kančioginos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.20, 1935), Rūbelnikų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.254, 1935-1936), Sriūbų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.404, 1935-1936) skyriai. Dar vieno skyriaus – Gilūtų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.129) įkūrimo data nežinoma.

Švenčionių apskrityje, Mikalavo valsčiuje 1928 metais buvo įkurtas Karklynės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.466, 1928-1936).

Švenčionių apskrityje, Pabradės valsčiuje 1936 metais buvo įkurtas Šutų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.153, 1936).

Švenčionių apskrityje, Švenčionių valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Daukšių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175 b.443, b.127, d.1-10, 1927-1936), Jacūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.165, d.1-2, 1927-1936) , Ragaučiznos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.318, 1927-1936), Švenčionėlių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.61, 1927-1936, b.625, 1927-1929, b.498, 1927-1940, b.592, 1933-1934, b.279, 1927-1931, b.280 d.1-2, 1927-1936, b.281 d.1-2, 1927-1936, b.282 d.1-2, 1927-1936), 1928 metais – Datinėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.458, d.1-7, 1928-1936) , Melagėnų skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.412, d.1-7, 1928-1936), Miežionėlių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.78, d.1-2, 1928-1936), 1929 metais – Činčikų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.196, 1929-1936), Jankaučiznos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.167, d.1-2, 1929-1936, b.217 d.1-4, 1929-1936), Kulniškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.615, 1929-1936), Miežionių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.77, 1929-1931), Strūnaičių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.394, 1929-1936), 1930 metais – Kosčiukų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.329, 1930-1936), Misiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.86, 1930-1936), Modžiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.92 d.1-2, 1930-1936), Rinkonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.259, 1930-1935), Trabučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.49, 1930-1935), Vaiškūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.431, d.1-6, 1930-1936), Varakalių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.425, 1930-1936), 1931 metais – Aučinos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.559), Beržuvio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.302, 1931-1936), Kukiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.343, 1931-1934), Matukų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.452, 1931-1936), Pliauškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.534, 1931-1936), Senadvario (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.542, 1931-1936), 1932 metais – Aidukų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.548, 1932-1936), Gražulių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.138, 1932-1936), Kirdeikių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.472, d.1-2, 1932-1936), Kucių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.339, d.1-3, 1932-1936), 1934 metais – Grybų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.144, 1934-1940), Grigaliūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.140, 1934-1936), Jančiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.169, 1934-1935), Juodiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.292, 1934-1936), I Pirktinių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.538 d.1-2, 1934-1940), 1935 metais – Kunigiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.618, 1935), Stuglių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.393, 1935-1936), Veikučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.415, 1935-1936), Želabų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.37, 1935-1936) skyriai.

Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje 1927 metais buvo įkurti Astraviškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.558, d.1-2, 1927-1936), Eržvėtų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175. b.507, 1927-1935), Katinautiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.465, 1927-1936), Kukutėlių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.614 d.1-2, 1927-1936), Latakiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.224, 1927-1936), Tverečiaus (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.54, 1927-1936), Vilėkos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.314, 1927-1936), 1928 metais – Guntauninkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.148, 1928-1936), Pivorų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.535, 1928-1936), 1929 metais – Bobėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.106, 1929-1936), Galalaukių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.519, 1929-1936), Lazinkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.267, 1929-1936), Vytėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.371, 1929-1935), 1930 metais – Didžiasalio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.125, d.1-2, 1930-1936, b.568, 1933), Petrošiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.182, 1930-1936), Rasčiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.322,1930-1935), 1931 metais – Bukliškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.112, 1931-1936), Džieškaučinos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.390, d.1-2, 1931-1936), Kukučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.341, 1931-1936), 1933 – Kelpučių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.476, 1933-1936), Kiniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.475, 1933-1936), 1934 metais Čepeliškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.197, 1934-1936), Kudabiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.340,1934-1936), Smilginiškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.405,1934-1936), 1935 metais – Kraučiškių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.332, 1935), Padysnio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.582, 1935-1936), Pašiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.531,1935-1937) skyriai. Dar vienas skyrius – Ignalinos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.163, 1932) priklausė Švenčionių apskričiai. Valsčius – nežinomas.

Švenčionių apskrityje, Valkininkų valsčiuje 1929 metais buvo įkurtas Voriškių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.370, 1929-1940 ).

Švenčionių apskrityje, nenustatytame valsčiuje buvo įkurtas Ziboliškės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.43) Skyriaus įkūrimo data kol kas nežinoma.

[viii]Valažino apskrityje, Bokštų valsčiuje buvo įkurtas Daunorų skyrius (skyriaus įkūrimo data nežinoma, dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.125), 1929 metais – Paselių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.173, 1929-1930) skyrius.

Valažino apskrityje, Lugomėnų valsčiuje 1929 metais buvo įkurti Babrėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.62, 1929-1934), Jeskūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b. 285, 1929-1938), Lazdūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.266, 1929-1931) skyriai.

[ix]Vilniaus apskrityje, Gervėčių valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Gėliūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.512, 1926-1936), Petrikų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.180, 1926-1936), 1927 metais buvo įkurtas Galčiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.518, 1927-1936), Knistuškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.327, 1927-1936), Milčiejų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.74, 1927-1933), 1928 metais – Gervėčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.510, 1928-1935), Gudzininkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.147, 1928-1935), Miciūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.457), Mockų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.89, 1928-1936), 1929 metais – Gaigalių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.521, 1929-1936) skyriai.

Vilniaus apskrityje, Kanevos valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Paąžuolės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.585, 1926-1930), 1928 metais – Dainavos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.8, 1928-1932), Krokšlio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.336), Slučajaus (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.407, 1928-1932), Vydenių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.308, 1928-1935), 1929 metais – Dalinos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.3, 1929-1936), Šilinės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.158, 1929-1934) skyriai. Vilniaus apskrities, Kanevos valčiuj priklausė dar Mikalčiūnų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS. f.175, b.85). Skyriaus įkūrimo metai kol kas nežinomi.

Vilniaus apskrityje, Maišiagalos valsčiuje 1930 metais buvo įkurtas Jauniūnų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.283, 1930-1932).

Vilniaus apskrityje, Rudaminos valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Marijampolės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.192, d.1-7, 1927-1936).

Vilniaus apskrityje, Rudziškio valsčiuje 1930 metais buvo įkurtas Klepočių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.470, 1930-1940).

Vilniaus apskrityje, Valkininkų valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Čižiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.194, 1926-1936), 1927 metais Biekšių, (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.100, 1927-1936), Dargužų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.5, 1927-1936), Giraitės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.134, 1927-1936), Jurkonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.298, 1927-1940), Kruminių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.338, d.1-2, 1927-1940), Kuršių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.621, d.1-2), Lieponių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.228, d.1-6, 1927-1936), Pamerkio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.574, 1927-1940), Pašalčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.532, 1927-1940), Šarkiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.159, 1927-1936), Tiltų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.48, 1927), 1928 metais – Bartelių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.300, 1928-1940) , Mištūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.87, 1928-1940), Pirčiupių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.537, 1928-1940), 1929 metais – Kalvių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.29, 1929-1940), Naniškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.505, d.1-2, 1929-1936), Papiškio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.571,1929-1936), Pučkornės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.528, 1929-1940), 1930 metais – Gieniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.131, d.1-8, 1930-1940), 1931 metais – Bucvidonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.109, 1931-1940), Valkininkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.427, 1931-1940) skyriai.

Vilniaus apskrtiyje, Varėnos valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Drucminų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.377, 1926-1936), 1927 metais – Barčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.66, 1927-1940), Kašėtų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.468, d.1-8), Lynežerio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.346, 1927-1936), Panočės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.573, 1927-1936), 1928 metais – Krivilių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.336, 1928-1936), Matuizų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.451, 1928-1940), Mergažerio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.456, 1928-1940), Pabaronės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.384, 1928-1936), 1929 metais – Girežerio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.132, 1929-1936), Kaziukonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.463, 1929-1932), Mančiagirio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.450, 1929-1935), Naškūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.208, 1929-1934), Perlojos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.178, 1929-1936), Senkonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.546, 1929-1934), 1932 metais – Žiūrių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.40, 1932-1936), 1934 metais – Palkabalio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.578, b.572, 1934-1940) skyriai.

Vilniaus apskrityje, Vyšniavos valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Vyšniavos skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.367, 1927).

[x]Vilniaus-Trakų apskrityje, Gervėčių valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Girių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.135, d.1-2, 1927-1936) Rimdžiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.261, 1927-1936), 1928 – Pelegrindos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.176, 1928-1936) skyriai.

Vilniaus-Trakų apskrityje, Kanevos valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Dubičių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.380, 1927-1936).

Vilniaus-Trakų apskrityje, Paberžės valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Momakalnio skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.94, 1933).

Vilniaus-Trakų apskrityje, Rudziškių valsčiuje 1930 metais buvo įkurtas Veikštenių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.417, 1930-1940), 1931 metais – Lygainių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.345, 1931) skyrius.

Vilniaus-Trakų apskrityje, Šalčininkų valsčiuje 1932 metais buvo įkurtas D. Sielų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.411, 1932-1935), 1935 metais – Čiužakampio (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.195, 1935) skyrius.

Vilniaus-Trakų apskrityje, Valkininkų valsčiuje 1927 metais buvo įkurtas Čebatorių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.198, 1927-1940), 1928- Butvidonių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.114, 1928-1935), 1929 metais – Dziekciorų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.389, 1929-1936), 1931 metais – Daržininkų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.11, 1931-1936), Gėniūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.511, 1931-1936), Gieliūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.136, 1931-1936), 1934 metais – Jakėnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.170, 1934-1935), Pašalčių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.190, 1934) skyriai.

Vilniaus-Trakų apskrityje, Varėnos valsčiuje 1926 metais buvo įkurtas Kanevos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.16, 1926-1936), Kaniaukos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.17, 1926-1936), 1927 metais- Jankaučiznos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.168. 1927-1936), Kamarūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.22, 1927-1936), 1929 metais – Kruklių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.337, 1929-1936), 1930 metais – Grybašių (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.141, b.566, 1930-1936), Ulbinų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.55, 1930-1936), 1931 metais – Varėnos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.423, 1931-1935), 1933 metais – Ūtos (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.59, 1933-1936), Zervynų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.35, 1933-1936), 1934 metais – Mikalčiūnų (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.83, 1934-1936), Miloniškės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.79, 1934) skyriai.

[xi]Nenustatytose apskrityje ir valsčiuje buvo įkurtas Antalksnės (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.567, skyriaus įkūrimo data nežinoma) skyrius.

Nenustatytoje apskrityje, Ignalinos valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Bokiškės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.115, 1933).

Nenustatytoje apskrityje ir valsčiuje 1932 metais buvo įkurtas Dauciūnų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.127, 1932-1939).

Nenustatytoje apskrityje, Švenčionių valsčiuje 1935 metais buvo įkurtas Samaduriškės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.564, 1935).

Nenustatytoje apskrityje ir valsčiuje 1928 metais buvo įkurti Vilniaus (Aušros Vartų g.12, skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.375, 1928-1937) ir Vilniaus (Subačiaus g.19, skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.374, 1931-1936) skyriai.

[xii]Švenčionių apskrityje, Pabradės valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Dvarciškės skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.387, 1940).

Švenčionių apskrityje, Švenčionių valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Švenčionėlių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.46, 1940).

[xiii]Vilniaus apskrityje, Valkininkų valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Mielupio skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.75, 1940).

[xiv]Zarasų apskrityje, Dūkšto valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Sokiškių skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.435, 1940).

[xv]Nenustatytoje apskrityje, Rudaminos valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Černicų skyrius (skyriaus dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.569, 1940).

[xvi]Brėslaujos apskrityje, Apso valsčiuje 1925 metais buvo įkurtas Vainiūnų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.248, 1925-1935), 1932 metais – Belusiškės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.244, b.492, 1932-1935) vaikų darželis.

[xvii]Lydos apskrityje, Eišiškių valsčiuje 1932 metais buvo įkurtas Gilviniškių vaikų darželis (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.245, 1932).

Lydos apskrityje, Varenavo valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Nevošių vaikų darželis (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.489, 1933-1934).

Lydos apskrityje, Žirmūnų valsčiuje 1930 metais buvo įkurtas Padvarės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.232, b.491, 1930-1935) vaikų darželis.

[xviii]Vilniaus apskrityje, Rudaminos valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Marijampolės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.493, 1933-1934) vaikų darželis.

[xix]Nenustatytoje apskrityje ir valsčiuje 1929 metais buvo įkurtas Žagarės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.235, 1929-1935), 1933 metais – Danciūnų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS, f.175, b.494, 1933-1934) vaikų darželis.

[xx]Nenustatytoje apskrityje, Rudaminos valsčiuje 1933 metais buvo įkurtas Žagarės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.490, 1933-1934) vaikų darželis.

[xxi]Švenčionių apskrityje, Dūkšto valsčiuje 1939 metais buvo įkurtas Dūkšto (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.250, 1939-1940) vaikų darželis.

Švenčionių apskrityje, Švenčionių valsčiuje 1939 metais buvo įkurtas Švenčionėlių (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.243, 1939-1940) vaikų darželis.

[xxii]Nenustatytose apskrityse 1939 metais buvo įkurti Eišiškių (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.237, 1939-1940), Mickūnų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.238, 1939-1940), Nemenčinės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.229, 1939-1940), Pabradės (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.236, 1939-1940), Turgelių (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.239, 1939), Vilniaus (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.495, 1939-1940), Vilniaus (Giedraičių g.31a., vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.247, 1939-1940) vaikų darželiai.

[xxiii]Valkininkų apskrityje, Eišiškių valsčiuje 1940 metais buvo įkurtas Butrimonių (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.233, 1940) vaikų darželis.

[xxiv]Nenustatytose apskrityse 1940 metais buvo įkurti Lentvario (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.240, 1940), Naujosios Vilnios (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.242, 1940), Trakų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.241, 1940), Valkininkų (vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.249, 1940), Vilniaus (Aušros Vartų g.5, vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.231, 1940), Vilniaus (Polocko g.20, vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.230, 1940) vaikų darželiai.

[xxv]Nenustatytoje apskrityje buvo įkurtas Vilniaus (Legionų g.15, vaikų darželio dokumentai saugojami LMA VB RS f.175, b.246) vaikų darželis. Įkūrimo metai nežinomi.

[xxvi]LMA VB RS, f.175, b.553, Antalgės skyriaus (1929-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.7, Antalgės skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.108, Buckūnų skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.102, Buckūnų skyriaus (1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.443 Daukšių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.37 Daukšių skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.385 Dūkšto skyriaus (1926-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.318, Dūkšto skyriaus (1913, 1922-1926) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.515 Gaurelių skyriaus (1934-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.302, Gaurelių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.144 Grybų skyriaus (1934-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.181 Grybų skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.148 Guntauninkų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.182 Guntauninkų skyriaus (1913-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.292 Juodiškių skyriaus (1934-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.177 Juodiškių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.26 Kalesnykų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.206, d.1-3, Kalesnykų skyriaus (1920-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.21 Kalviškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.79, d.1-2 Kalviškių skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.23, Kampuočių skyriaus (1930-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.77, Kampuočių skyriaus (1931-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.469, d.1-5, Klevų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.268, Klevų skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.331, Kreivėnų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.271, Kreivėnų skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.618, Kunigiškės skyriaus (1935) ir LMA VB RS, f.67, b.66, Kunigiškės skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.621, d.1-2, Kuršių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.67, Kuršių skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.351, Lumbių skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 326, Lumbių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.87, Mištūnų skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS, f.67, b., Mištūnų skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.92, d.1-2, Modziūnų skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.241, Modziūnų skyriaus (1929-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.504 d.1-8, Naujadvario skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.258 d.1-4, Naujadvario skyriaus (1925-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.205 d.1-5, Navinykų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.225 Navinykų skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.211, Ožkinių skyriaus (1930-1940) ir LMA VB RS f.67, b.339, Ožkinių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175. b. 177, Pelesos skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS f.67, b.184, d.1-2, Pelesos skyriaus (1922-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.180, Petrikų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS f.67, b.353, d.1-2, Petrikų skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.527, Punsko skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS f.67, b.343, Punsko skyriaus (1933-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 317, Radziučių skyriaus (be chronologinių datų) ir LMA VB RS f.67, b.340, Radziučių skyriaus (1933-1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.323, Rašačių skyriaus (1929-1935) ir LMA VB RS f.67, b.231, Rašačių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.264, Rekučių skyriaus (1929-1940) ir LMA VB RS f.67, b.230, Rekučių skyriaus (1934-1939) dokumentai, LMA VB RS,f.175, b.262, Rimašių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.228, Rimašių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 401, Stašionių skyriaus (1933) ir LMA VB RS, f.67, b.145, Stašionių skyriaus (1935-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.395, Strežiūnų skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.144 d.1-2, Strežiūnų skyriaus (1933-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.392, Svilionių skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, Svilionių skyriaus (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.54, Tverečiaus skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.48, Tverečiaus skyriaus (1933-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.429, Vaitakiemio skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.54, Vaitakiemio skyriaus (1925-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 310, Vidugirių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.44, Vidugirių skyriaus (1931-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 35, Zervynų skyriaus (1933-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.112, Zervynų skyriaus (1935-1939) dokumentai.

[xxvii]LMA VB RS, f.175, b.66, Barčių skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.3, d.1-2, Barčių mokyklos (1931-1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.301, Beržininkų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.6, Beržininkų mokyklos (1924-1925) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.100, Biekšių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.5, Biekšių mokyklos (1930-1932) dokumentai, LMA VB RS, f.175,

b.305, Bieliūnų skyriaus (1927-1932) ir LMA VB RS, f.67, b.1, d.1-4,Bieliūnų mokyklos (1924-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.101, Bikėnų skyriaus (1927-1934) ir LMA VB RS, f.67, b.20, Bikėnų mokyklos (1924-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.204, Bieniūnų skyriaus (1927-1933) ir LMA VB RS, f.67, b.23, d.1-5, Bieniūnų mokyklos dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.104, d.1-6, Bižų skyriaus (1927-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.123, d.1-13, Bižų mokyklos (1926-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.119 d.1-2 Čižiūnų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.40a, Čižiūnų mokyklos (1923-1926, 1933-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.2, Dainavos skyriaus (1933-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.33, d.1-3, Dainavos mokyklos (1925-1938) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 5, Dargužių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.31, d.1-2, Dargužių mokyklos (1925-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.12 d.1-6 Darželių skyriaus (1930-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.35, d.1-3, Darželių mokyklos (1924-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 442, d.1-8, Daugėliškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.99, Daugėliškių mokyklos (1935-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 126,

d.1-2, Daveisių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.98, Daveisių mokyklos (1922) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.512, Gėliūnų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.300 Gėliūnų mokyklos (1925-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.130, d.1-5, Gilviniškių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 298, Gilviniškių mokyklos (1927-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.132, Giražerio skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.293, Giražerio mokyklos (1930-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.141, Grybašių skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.180, Grybašių mokyklos (1928-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.145 Grūto skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.183, d.1-11, Grūto mokyklos (1927-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.287, Janionių skyriaus (1932-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.368 Janionių mokyklos (1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.284, Jaskonių skyriaus (be chronologinių datų) ir LMA VB RS, f.67, b.366 Jaskonių mokyklos (1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.294, Jundziliškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.175 d.1-2, Jundziliškių mokyklos (1926-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.288, Juodagalvių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.369, Juodagalvių mokyklos (1923) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.13, Kaneišių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS f.67, b. 106, Kaneišių mokyklos (1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.16, Kaniavos skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS f.67, b.71 d.1-10 Kaniavos mokyklos (1928-1935), b.211 d.1-10 Kaniavos mokyklos (1925-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.234 Kaniukų skyriaus (be chronologinių datų) ir LMA VB RS f.67, b.75 d.1-2, Kaniukų mokyklos (1926-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 477 Keižų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.64, d.1-8, Keižų mokyklos (1926-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.470 Klepočių skyriaus (1930-1940) ir LMA VB RS f.67, b.265, Klepočių mokyklos (1924-1931) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.622 d.1-12, Kužių skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS f.67, b.109, Kužių mokyklos (1924) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 223, Latežerio skyriaus (1928-1937) ir LMA VB RS f.67, b.335 d.1-7, Latežerio mokyklos (1926-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.344, Lygūnų skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS f.67, b.325, Lygūnų mokyklos (1922-1931) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.450, Mančiagirio skyriaus (1929-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.160, Mančiagirio mokyklos (1926-1932) dokumentai, LMA VB RS,

175, b.68, d.1-2, Mardasavo skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.162, Mardasavo mokyklos (1923-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.451 Matuizų skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.242, Matuizų mokyklos (1928-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 455, Medeišių skyriaus (1927-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.240, Medeišių mokyklos (1928-1931) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.456 Mergažerio skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS, f.67, b. 237, d.1-3, Mergažerio mokyklos (1923-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 499, Navikų skyriaus (1934-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.254, Navikų mokyklos (1931-1934) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.384, Pabaronės skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.169, Pabaronės mokyklos (1921-1931) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.187, Paringio skyriaus (1927-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.370, Paringio mokyklos (1923-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.176, Pelegrindos skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.185, d.1-8, Pelegrindos mokyklos (1926-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.184, Piliūnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.350 Piliūnų mokyklos (1926-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.186, Pipiriškių skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS f.67, b. 346, Pipiriškių mokyklos (1934-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.533, d.1-2, Plikių skyriaus (1928-1937) ir LMA VB RS, f.67, b.344 Plikių mokyklos (1925-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.526, Pučkornių skyriaus (1929-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.341 Pučkornių mokyklos (1923-1936) dokumentai, LMA VB RS f.175, b.523, d.1-6 Puvočių skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS f.67, b.342, Puvočių mokyklos (1925-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.98. d.1-7, Scilgūnų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.152, Scilgūnų mokyklos (1925-1932) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.398, Stavidonių skyriaus (1932-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.146 Stavidonių mokyklos (be chronologinių datų) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.394, Strūnaičių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.142, Strūnaičių mokyklos (1914-1923) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.159, Šarkiškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f.67, b.155, Šarkiškių mokyklos (1926-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.156, Šklėrių skyriaus (1927-1935) ir LMA VB RS f.67, b.138, d.1-10, Šklėrių mokyklos (1923-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.48 Tiltų skyriaus (be chronologinių datų) ir LMA VB RS f.67, b.51, Tiltų mokyklos (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.53 d.1-2 Tusamonių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f.67, b. 49, Tusamonių mokyklos (1926-1929) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.55 Ulbinų skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.105, Ulbinų mokyklos (1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.58 Usionių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.53, Usionių mokyklos (1928-1932) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.433 Vaičiuliškės skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f.67, b.45 Vaičiuliškės mokyklos (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.427 Valkininkų skyriaus (1931-1940) ir LMA VB RS f.67, b.55, Valkininkų mokyklos (1913-1925) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.417, Veikštenių skyriaus (1930-1940) ir LMA VB RS f.67, b.57 d.1-2 Veikštenių mokyklos (1924-1927) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.369, Vidžių skyriaus (1935) ir LMA VB RS f.67, b.94 Vidžių mokyklos (1930-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.40, Žiūrių skyriaus (1932-1936) ir LMA VB RS f.67, b.115, Žiūrių mokyklos (1926-1933) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.39, Žižmų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f.67, b.116, d.1-2 Žižmų mokyklos (1924-1936) dokumentai.

[xxviii]LMA VB RS, f.175, b.102 Bilių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.22, d.1-4 Bilių mokyklos (1925-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.21 d.1-2 Bilių skaityklos (1934-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.200 Ceikinių skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.95, Ceikinių mokyklos ir skaityklos (1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.9, Damošių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.34, Damošių mokyklos ir skaityklos (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.11, Daržininkų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.36,d.1-2 Daržininkų mokyklos ir skaityklos (1924-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b. 123, Didžiulių skyriaus (1927-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.235 d.1-12 Didžiulių mokyklos ir skaityklos (1925-1938) dokumentai, LMA VB RS, f..175, b.376, Driškūnų skyriaus (1929-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.279, Driškūnų mokyklos ir skaityklos (1927-1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.509, Gervelių skyriaus (1929-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.295 d.1-2,Gervelių mokyklos ir skaityklos (1931-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.24 Kabelių skyriaus (1928-1933) ir LMA VB RS, f.67, b.281, d.1-13, Kabelių mokyklos ir skaityklos (1922-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.337, Kruklių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.68 Kruklių mokyklos ir skaityklos (1925-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.266, Lazdūnų skyriaus (1929-1931) ir LMA VB RS, f.67, b.332, Lazdūnų mokyklos ir skaityklos (1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.347, Linkmenų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.329, Linkmenų mokyklos ir skaityklos (1913-1937) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b.96 Musteikų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.291 d.1-16, Musteikų mokyklos ir skaityklos (1913-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.503 Naujasėdžio skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.232, d.1-2, Naujasėdžio mokyklos ir skaityklos (1933-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f. 175, b. 175, Pažemiškių skyriaus (1933-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.218 d.1-12, d.1-17, Pažemiškio mokyklos ir skaityklos (1924-1935, 1927-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.183, Pilekalnio skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.252 d.1-2, Pilekalnio mokyklos ir skaityklos (1927-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.541, Seinų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.151, Seinų mokyklos ir skaityklos (1924-1925) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.312, Vigonių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.43, d.1-5, Vigonių mokyklos ir skaityklos (1925-1936) dokumentai.

[xxix]LMA VB RS, f.175, b.121, d.1-6, Ciesliukiškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.39 d.1-3, Ciesliukiškių mokyklos ir skyriaus (1928-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.198, Čebatorių skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.38, d.1-2, Čebatorių mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.458 d.1-7 Dotinėnų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.277, Dotinėnų mokyklos ir skyrius (1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.380, Dubičių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.234, Dubičių mokyklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.389 Dziegciorių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.304, Dziegciorių mokyklos ir skyriaus (1928-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.521 Gaigalių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.306, d.1-2, Gaigalių mokyklos ir skyriaus (1922-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.510, Gervėčių skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.296, Gervėčių mokyklos ir skyriaus (1921-1942) dokumentai, LMA VB RS f.175, b.511, Giniūnų skyriaus (1931-1936) ir LMA VB RS f.67, b.299, d.1-2, Giniūnų mokyklos ir skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS f.175, b.135, d.1-2, Girių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f. 67, b.292, d.1-2 Girių mokyklos ir skyriaus (1922-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b.28 Kaltinėnų skyriaus (1927-1928) ir LMA VB RS, f. 67, b.204, d.1-2, Kaltinėnų mokyklos ir skyriaus (1915-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.22, Kamarūnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.78, d.1-3, Kamarūnų mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b.462 Kaziulių skyriaus (1933-1936) ir LMA VB RS, b.276, d.1-7, Kaziulių mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.327 Knistuškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.270, Knistuškių mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.338, d.1-2, Krūminių skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.59 d.1-2, Krūminių mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.346 Lynežerio skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.324 d.1-2 Lynežerio mokyklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.69 d.1-7 Margionių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 159, d.1-6 Margionių mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.89 Mockų skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.246, d.1-2 Mockų mokyklos ir skyriaus dokumentai (1921-1939), LMA VB RS, f.175, b.206 Neravų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.253 d.1-6 Neravų mokyklos ir skyriaus dokumentai (1925-1935), LMA VB RS, f.175, b.580 Padzitvio skyriaus (1927-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.171 d.1-2 Padzitvio mokyklos ir skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.575 d.1-3 Paliūnų skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.174 d.1-9 Paliūnų mokyklos ir skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.574 Pamerkio skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.196 d.1-5 Pamerkio mokyklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.571 Papiškių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.194 Papiškių mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.532, b.190 Pašalčių skyriaus (1927-1940, 1934) ir LMA VB RS, f.67, b.191 d.1-2 Pašalčių mokyklos ir skyriaus (1927-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.174 Pavalakės skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.186 d.1-3, Pavalakės mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.178 Perlojos skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS f.67, b.355 Perlojos mokyklos ir skyriaus (1913-1931) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.537 Pirčiupių skyriaus (1928-1940) ir LMA VB RS, f.67 b.348, d.1-2 Pirčiupių mokyklos ir skyriaus (1931-1940) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.325 Ratnyčios skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67 b.224 d.1-11 Ratnyčios mokyklos ir skyriaus (1929-1939) dokumentai,

LMA VB RS, f.175, b.261 Rimdžiūnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.227, d.1-2, Rimdžiūnų mokyklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.265, b.256 Rudnios skyriaus (1929-1936, 1931-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 225, d.1-9, Rudnios mokyklos ir skyriaus (1923-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.155, Šlynakiemio skyriaus (1930-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.153 Šlynakiemio mokyklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.308, Vydenių skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.47 Vydenių mokyklos ir skyriaus (1922-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b. 31 Zabarninkų skyriaus (1927-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.118, d.1-2, Zabarninkų mokyklos ir skyriaus (1926-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.33 Žagarų skyriaus (1928-1935) ir LMA VB RS, f.67, b. 114, d.1-2 Žagarų mokyklos ir skyriaus (1927-1939) dokumentai.

[xxx]LMA VB RS, f.175, b.62 Babrėnų skyriaus (1929-1934) ir LMA VB RS, f.67, b.13 Babrėnų skaityklos (1934) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.111 d.1-5, Butrimonių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.18 Butrimonių skaityklos (1935-1937) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.379 Dubininkų skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.285 d.1-2 Dubininkų skaityklos (1929-1936) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.165 d.1-2 Jacūnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.380 Jacūnų skaityklos (1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.17 Kaniaukos skyriaus (1926-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.72 Kaniaukos skaityklos (1926-1937) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.330 Kavolių skyriaus (1935) ir LMA VB RS, f.67, b.274 Kavolių skaityklos (1934-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.619 Kupčelių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.65 Kupčelių skaityklos (1934-1936) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.453 Mažėnų skyriaus (1929-1935) ir LMA VB RS, f.67. b.158 d.1-7 Mažėnų skaityklos (1935-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.583 Paberžės skyriaus ir LMA VB RS, f.67 b.170 Paberžės skaityklos (1934-1937) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.573 Panočių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67 b.193 Panočių skaityklos (1934-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.179 Petkūniškių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 354 Petkūniškių skaityklos (1933-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.263 Reškutėnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.229 Reškutėnų skaityklos (1936-1938) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.258 Rupinių skyriaus (1929-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.226 Rupinių skaityklos (1937) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.400 Stanišių skyriaus (1928-1937) ir LMA VB RS, f.67 b.140 Stanišių skaityklos (1923-1935) dokumentai.

[xxxi]LMA VB RS, f.175, b. 377 Drucminų skyriaus (1926-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.280 d.1-2, Drucminų skaityklos ir skyriaus (1930-1936) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.134 Giraitės skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.294 d.1-3 Giraitės skaityklos ir skyriaus (1925-1935) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.335 Krivilių skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.272 Krivilių skaityklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175, b.80 d.1-2 Miliūnų skyriaus (1930-1935) ir LMA VB RS, f.67, b.287 Miliūnų skaityklos ir skyriaus (1936-1939) dokumentai, LMA VB RS, f. 175, b.575 Palūšės skyriaus (1927-1940) ir LMA VB RS, f.67, b.172 d.1-2 Palūšės skaityklos ir skyriaus (1913-1936) dokumentai.

[xxxii]LMA VB RS f.175, b.518 Galčiūnų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS f.67, b.303 d.1-2 Galčiūnų mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1925-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.468 d.1-6, Kašėtų skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.275 d.1-3 Kašėtų mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1927-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.218 Leliušių skyriaus (1930-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.331 Leliušių mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1936-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.457 Miciūnų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.286 d.1-4 Miciūnų mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai,LMA VB RS, f.175 b.543, Randamonių skyriaus (1927-1936) ir LMA VB RS, f.67, b.322 Randamonių mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1924-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.61, b.625, b.498, b.46 Švenčionėlių skyriaus (1927-1936,1927-1929, 1927-1940,1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 314 d.1-4 Švenčionėlių mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1913-1939) dokumentai, LMA VB RS, f.175 b.311 Vieciūnų skyriaus (1928-1936) ir LMA VB RS, f.67, b. 356 d.1-20 Vieciūnų mokyklos, skaityklos ir skyriaus (1926-1935) dokumentai.

[xxxiii]LMA VB RS, f.175, b.360 Vilniaus skaityklos (be chronologinių datų), b.375 Vilniaus skyriaus prie Aušros Vartų g. Nr.12-23 (1928-1937), b.374 Vilniaus skyriaus prie Subačiaus g. Nr.19-4 (1931-1936), b.247 Vilniaus Giedraičių g.31a. vaikų darželio (1939-1940), b.495 Vilniaus draugijos vaikų darželio (1939-1940), b.231 Vilniaus Aušros vartų Nr.5 vaikų darželio (1940), b. 230 Vilniaus Polocko g.20 vaikų darželio (1940), b.246 Vilniaus Legijonų g.15 vaikų darželio (be chronologinių datų) ir LMA VB RS, f.67 b.203 d.1-9 Vilniaus mokyklų (1916-1934) dokumentai.

[xxxiv]LMA VB RS, f.175, b.385 l.12

[xxxv]Ibid., l.13

[xxxvi]Ibid., l.14

[xxxvii]Ibid., l.11, l.9

[xxxviii]Ibid., l.10

[xxxix]Ibid., l.19

[xl]Ibid., l.15

[xli]Ibid., l.16

[xlii]Ibid., l.17

[xliii]Ibid., l.7

[xliv]Ibid., l.1

[xlv] Gali būti, kad protokole minimi įstatai – tai dar dešimt dienų prieš susirinkimą Mykolo Tijūnėlio parengtos „Dūkšto parapijos Švento Kazimiero draugijos skyrių Orkestro sudarymo ir palaikymo taisyklės, kurias Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos centro valdyba gavo 1929 metų sausio 17 dieną:

1.Orkestras organizuojamas tikslu palaikyti bažnytinį chorą ir visos parapijos Švento Kazimiero draugijos skyrių veikimą.

Orkestre gali dalyvauti (groti) tik Šv. Kazimiero draugijos skyrių nariai.
Kiekvienas orkestro dalyvis pradžioje sumoka po 45 (keturiasdešimt penkis) zlotus įnašų.

4.Dalyviai įnašus gali sumokėti dalimis, pasižadėdami tam tikru laiku viską sumokėti.

Kiekvienas orkestro dalyvis mokinasi groti savo lėšomis.

6.Orkestras turi savo valdybą, kurios pirmininkas tvarko viso orkestro veikimą ir veda jo kasą.

Orkestro mokytojas savo nuožiūra paskirsto instrumentus jo dalyviams.
Už instrumento sugadinimą atsako tas, kuriam jis pavestas.

9.Išstojant dalyviui iš orkestro priimamas jo vieton kitas, kuris grąžina pirmojo įnašus.

Pučiamasis instrumentas tampa dalyvio nuosavybe po trijų metų nuo orkestro sudarymo su sąlyga, kad jo bus sumokėta instrumento vertė.
Atskiri orkestro dalyviai be valdybos pirmininko žinios negali bet kur groti.
Išmokėjus už pučiamuosius instrumentus gaunamojo pelno dalis eina Šv. Kazimiero draugijai, kita – orkestro reikalams bei pačių orkestro dalyvių naudai.
Orkestro reikalams renkamos aukos.
Orkestrą globoja garbės pirmininkas – Dūkšto klebonas kunigas Zenonas Butkevičius ir muzikos profesorius p. Pranas Mikuckis.

Valdyba. Pirmininkas: mykolas Tijūnėlis

Dūkštas, 1928 m. XI.8″ LMA VB RS, f.175, b.385 l.3, 3v.,

[xlvi]Ibid., l.2, 2v.

[xlvii]Ibid., l.6

[xlviii]Ibid., l.5

[xlix]Ibid., l.4

[l]Ibid., l.8

[li]LMA VB RS, f.175, b.180, l.38, 38v.,

[lii]ibid., l.37

[liii]ibid., l.36, 36 v.,

[liv]ibid., l.35

[lv]ibid., l.30, l.31

[lvi]ibid., l.33

[lvii]ibid., l.32

[lviii]ibid., l.26

[lix]ibid., l.26 v., l.29

[lx]ibid., l.22

[lxi]ibid., l.22 v., l.23

[lxii]ibid., l.25

[lxiii]ibid., l.24. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” mokytoja Julė Plėnytė mokytojavo Kaniūkuose (Varėnos valsčiuje), Giriose (Gervėčių valsčiuje), Zabarninkuose (Apso valsčiuje), Lazdiniuose (Adutiškio valsčiuje) //V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.148-149

[lxiv]ibid., l.21

[lxv]ibid., l.19

[lxvi]ibid., l.20. Turimas omenyje Kazimieras Lėlka, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas” mokytojas. Dirbo Giriose (Gervėčių valsčius), Klepočiuose (Rūdiškių valsčius), Gėliūnuose (Gervėčių valsčiuje), Bieliūnuose (Rodūnios valsčiuje), Vilkapėdžiuose (Seinų valsčiuje) // V. Martinkėnas Vilniaus krašto lietuviškos mokyklos ir skaityklos 1919-1939 metais Vilnius, 1989 p.144

[lxvii]ibid., l.6, l.6 v.,

[lxviii]ibid., l.7

[lxix]ibid., l.9,l.9v.,

[lxx] ibid., l.10, l.10v., l.11

[lxxi] ibid., l.17

[lxxii] ibid., l.16

[lxxiii] ibid., l.15

[lxxiv] ibid., l.13, l.13v.,

[lxxv] ibid., l.8

[lxxvi] ibid., l.1.l.1v., l.14

[lxxvii] ibid., l.4

[lxxviii] ibid., l.3

[lxxix] ibid., l.2

SLAPTAI

Vilniaus krašto lenkinimas

Gintautas Ereminas. Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos veikla Vilniaus krašte (1926-1940 metais)

Legalizuotas genocidas

Sovietinio laikraščio “Czerwony Sztandar“ tęsinys

Skaitomiausios naujienos

„Kada nušausite Kaukazo blondiną“ – detektyvas žvalgybų tema

„Didžioji Karabacho paslaptis“ – knygos „Ilga kelionė į Hankendį“ tęsinys

Ką byloja „Ilga kelionė į Hankendį“

Trumposios naujienos

Azerbaidžano vadovas atsisakė Ispanijoje susitikti su Armėnijos premjeru

Rusija vėl grasins branduoliniais ginklais, bet tai rodo V. Putino silpnumą

V. Zelenskis ir I. Alijevas aptarė regiono saugumo klausimus

Lenkijos santykiai su Ukraina patiria „nuosmukį“

Vašingtone apiplėštas JAV Kongreso narys

Ką pareiškė Turkijos prezidentas po šalyje surengtos atakos

Ispanijos naktinio klubo gaisro aukų – vienuolika

JK premjeras neigia, kad britų kariai artimiausiu metu gali vykti į Ukrainą