Sostinės vicemeras Vytautas Mitalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Visuomenei atkreipus dėmesį į sparčiai akyse nykstantį didžiausią Lietuvoje Vilniaus romų taborą, sostinės vicemeras Vytautas Mitalas sako, kad procesai vyksta sklandžiai. Jo teigimu, taboro iškraustymas inicijuotas jau anksčiau, o dabar matomas pabaigos rezultatas – per 70 metų gyvavusi romų bendruomenės nelegaliais pastatais apstatyta teritorija baigia savo egzistenciją.
 
V. Mitalo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė kompleksiškai sprendžia romų perkraustymą – tiems, kam priklauso pagal taisykles, siūlomas socialinis būstas, taip pat – kompensacija būsto nuomai. Kiti romai savo ruožtu, pažymėjo vicemeras, patys persikraustė kitur.
 
Naujienų agentūrai ELTA komentuodamas Vilniaus taboro griovimą, V. Mitalas pripažino, kad romų bendruomenėje egzistavusi nusikalstamumo bei narkomanijos problema ir toliau lieka iššūkis, tačiau, patikino jis, savivaldybė tęsia romų integracijos projektus ir tikisi naują šiai bendruomenei skirtą kultūros centrą atidaryti visai kitoje aplinkoje.
 
Gal galite apžvelgti, kas šiuo metu yra daroma Vilniaus tabore?
 
Tabore prieš keletą metų gyveno maždaug 500 žmonių, tas skaičius nuosekliai mažėjo iki maždaug 100 praėjusių metų pabaigoje, šių metų pradžioje. Dabar Statybų inspekcija yra informavusi gyventojus, kad jie turi pašalinti savo nelegaliai pastatytus statinius iki galo. Gegužės mėnesį matomas procesas, kad tos tvoros ir namai, kurie buvo nelegaliai išdygę, pačių gyventojų yra pašalinami ir taboro egzistencija eina į pabaigą.
 
Ar savivaldybė išsikraustantiems romams, kurie didžiąją laiko dalį praleido šiame tabore, siūlo kažkokią pagalbą?
 
Vilniaus savivaldybė jau keletą metų turi romų integracijos programą, kurios vienas etapas jau baigėsi šiemet, bet mes ir toliau ją rengsime – turime specialią komisiją, kuri sudaryta tiek iš politikų, tiek iš romų atstovų, tiek iš kitų institucijų administracijos darbuotojų. Mes skiriame deramą dėmesį, ta programa finansuojama savivaldybės lėšomis – tai apima švietimo, kultūros tam tikras iniciatyvas ir pastangas suteikti Vilniaus miesto būstą tiems romams, kurie sutinka su būsto tvarka, deklaruoja savo pajamas bei yra nepasiturintys – jiems priklauso socialinis būstas. 23 šeimos jau gyvena socialiniame būste ir dar toks pat skaičius naudojasi nuomos mokesčio kompensacija – yra patys susiradę gyvenamąjį plotą ir tuo naudojasi. Kiti jau dabar nykstančio taboro gyventojai pasirenka patys – išsikrausto kažkur išsinuomoję ar nusipirkę nekilnojamąjį turtą. Kartais tai nėra pats Vilniaus miestas – būna, kad jie išvažiuoja į kitus miestus ar Vilniaus rajoną.
 
Pasižvalgius minėtose teritorijose dabar, matomas didžiulis šiukšlių kiekis – išardytų pastatų liekanos, palikti įvairūs rakandai. Kas sutvarkys taboro teritoriją?
 
Tų teritorijų, kurios yra prišiukšlintos, sutvarkymu rūpinsis savivaldybė. Kai tik turėsime naujus tvarkytojus tai teritorijai, spręsime šį klausimą. Jeigu patys buvusių namų gyventojai tų šiukšlių neišsiveš, nesusitvarkys, Vilniaus miestui teks tai padaryti.
 
Ką planuojama toliau daryti buvusio taboro teritorijoje? Joje yra ir valstybinis miškas, ar jis ten liks?
 
Naujame Vilniaus miesto bendrajame plane visa taboro teritorija plačiąja prasme susideda iš dviejų zonų: viena, pietinė dalis, yra valstybinio miško dalis – ji ten išliks, o dalis teritorijos, kur nėra miško, patenka į sandėliavimo zoną. Tai reiškia, kad ten galėtų atsirasti kažkokie sandėliavimo, logistikos pastatai, reikalingi ir tai aplinkinei infrastruktūrai – patogus susisiekimas su oro uostu, netoli magistraliniai keliai.
 
Vilniaus taboro teritorijoje veikia Romų visuomenės centras. Ar jis, nebelikus taboro, toliau veiks?
 
Buvęs Vilniaus romų taboras. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Mes turime Romų kultūros centro atstovus mūsų darbo grupėje, kuri sprendžia šiuos klausimus. Yra daug minčių ir konkrečių projektų, kaip vienokį ar kitokį kultūros centrą atidaryti ne taboro teritorijoje ir net ne šalia tos teritorijos, o kažkokioje kitoje vietoje, kur būtų galima visai kitokioje aplinkoje tos bendruomenės nariams susitikti ir nuveikti kokią nors kultūrinę veiklą ar prisiminti tradicijas. Tokių iniciatyvų yra, bet kol kas konkrečiai, kaip ir kur tai įvyks, negaliu pasakyti, nes tie projektai dar svarstomi, bet aš tikiuosi, kad jie vienaip ar kitaip bus įgyvendinti. Tų alternatyvų taip pat atsiras.
 
Ne paslaptis, kad romų bendruomenėje, tabore klestėjo narkotikų prekyba. Kaip reaguoja gyventojai, į kurių kaimynystę, pavyzdžiui, socialinius būstus, atsikrausto romų šeimos? Ar savivaldybė nesulaukia gyventojų prieštaravimo, skundų?
 
Kalbant apie tas šeimas, kurios gyvena savivaldybės socialiniuose būstuose ar kompensuojančios nuomą, tai kažkokių didesnių klausimų, kuriuos reikia spręsti, mes neturime. Tai yra geros žinios. Aišku, retkarčiais pasitaiko įvairių mažesnių klausimų, bet tai, palyginti su visu mastu, kas vyksta, tikrai įveikiamas iššūkis. Juolab, kad mes socialinio būsto politiką vykdome tolygiai, socialinius būstus plėsdami skirtinguose rajonuose, stengiamės nesikoncentruoti kažkuriame rajone ir tuos naujus pirkimus darome, atsižvelgdami į jau esamą koncentraciją, kad ten, kur yra socialinių būstų, jų kiekio nedidintume. Taip stengiamės pasiekti kuo geresnį įsitraukimą į visuomenę ir taip pat – kad vietiniai gyventojai nežiūrėtų kažkaip kritiškai į mus ir šį planą. Čia kalbu apie bendrą socialinio būsto plėtros politiką, kurios laikomės visame mieste.
 
Ar nesibaiminama, kad tabore egzistavęs narkotikų nusikalstamumas išplis po miestą?
Buvusiame Vilniaus romų tabore. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Saugumo ir narkotikų prekybos aspektas yra iššūkis. Žinoma, policija turi daugiau duomenų ir labiau seka šią situaciją nei miesto savivaldybės administracija, bet mes dėl šių ir kitų priežasčių matome prasmę, kad romų integracijos programa ties šiuo etapu neturi sustoti ir pasibaigti. Ji turi tęstis ir į tuos aspektus, kuriuos reikia ypatingai sekti, kai taboras išvis nustos egzistuoti, taip pat bus atkreiptas ypatingas dėmesys. Mes ir toliau žadame konkrečius veiksmus daryti, kad šis klausimas būtų kokybiškai išspręstas, o ne tik formaliai neliktų tų trobų.
 
Kaip patys vietiniai taboro romai reagavo į iškraustymą, raginimą griauti nelegaliai pastatytus namus? Ar savivaldybė negavo daug skundų?
 
Skundų „užvertimo“ mes nepajutome dėl to, kad tai nebe naujas klausimas – jis buvo darbotvarkėje jau kurį laiką. (…) Kadangi mes bendradarbiaujame su įvairiais romų bendruomenės atstovais, tai tas dialogas neleidžia tokiems skundų protrūkiams įsigalėti.
 
Dėkoju už pokalbį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.09; 14:42

Erotika. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pradėjo turizmo skatinimo kampaniją, kur Vilnius reklamuojamas kaip Europos „G taškas“. Pasak reklamos kūrėjų, ketvirtadienį paleista reklama pranoko visus lūkesčius. Reklama per mažiau nei valandą pasidalijo apie 1000 užsienio interneto vartotojų.

„Dar neprasidėjusi ši kampanija sulaukė didžiulio dėmesio visame pasaulyje. Per kelias dienas apie Vilnių jos dėka jau parašė daugiau nei 900 užsienio žiniasklaidos kanalų, tarp jų didieji JAV, Jungtinės Karalystės portalai – „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Independent“. Šiandien televizijos reportažą apie kampaniją išleidžia viena didžiausių pasaulyje naujienų agentūra „Reuters“. Sukeltas didžiulis susidomėjimas, todėl tikimės kad šiandien startuojanti reklamos kampanija bus išties sėkminga ir paskatins daugelį užsieniečių pažinti Vilnių“, – teigia „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

„Atomic Garden“ kūrybos vadovas, tarptautinės reklamos ekspertas Antonio Bechtle sako, kad ši idėja yra studentų. Pasak dėstytojo, jis studentams pateikė užduotį paruošti reklamą, skatinantį Vilniaus turizmą. Idėjų buvo daug, bet pasikliaudamas savo reklamos patirtimi, jis išrinko būtent šią reklamą.

„Ši reklama pralenkė mano lūkesčius. Mano draugai bei pažįstami siuntė šios reklamos nuorodą man kaip pavyzdį geros reklamos ir jie net nežinojo, kad aš su tuo esu susijęs“, – spaudos konferencijoje sakė A. Bechtle.

Anot A. Bechtle, reklamos humoras skatina žmones, ypač jaunimą, keliauti į Vilnių.

„Remdamasis savo patirtimi reklamuojant vietoves, manau, kad ši kampanija yra visapusiškai teisinga ir yra didelis žingsnis pirmyn Vilniaus kaip destinacijos reklamoje. Reklama kalba tikslinės auditorijos kalba, pasitelkdama humorą ir laužydama nusistovėjusias taisykles. Svarbu tai, kad ji tiksliai suformuluoja jausmą, patiriamą Vilniuje besilankančio užsieniečio: kad atradai kažką nuostabaus, kas visuomet tai buvo, bet iki šiol apie tai nežinojai“, – sakė A. Bechtle.

Lūpos. Slaptai.lt nuotr.

Kelerius metus Vilniuje gyvenantis perujietis A. Bechtle pridūrė, kad reklama tiksliai atliepia jausmą, kurį jis pats pajuto pirmą kartą apsilankęs Vilniuje. Daugelis jo asmeniškai pažįstamų užsieniečių dalijosi panašia patirtimi.

Reklamos kampanija vyks mėnesį. Jos metu 18-35 m. vartotojams socialiniuose tinkluose ir „Google“ platformoje Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje bus rodomi reklamos skydeliai ir vaizdo klipai, kurie ves į tinklapį www.vilniusgspot.com. Jame žaismingu principu atlikus testą apie savo pomėgius kiekvienam vartotojui bus pateikiamas individualus Vilniaus gidas, rekomenduojantis konkrečias sostinės vietas ilsėtis, apsipirkti, pramogauti, pavalgyti, sportuoti, dalyvauti kultūros renginiuose bei grožėtis miesto panoramomis.

Pasak reklamos pagrindinių kūrėjo Jurgio Ramanausko, reklama ves vartotoją į specialų tinklapį, kuriame jie atliks tekstą, pagal kurį jam bus sudarytas individualus lankytinų vietų žemėlapis Vilniuje. Kampanijos interneto svetainėje pristatomas visas spektras pramogų ir paslaugų, kuriuos Vilniuje gali rinktis turistai, įskaitant įvairius restoranus, kavines, dizainerių parduotuvėles, kino teatrus, muzikos klubus, muziejus, nuotykių ir pramogų parkus.

Dėmesį atkreipianti lauko reklama su pagrindiniu reklamos vaizdu vieną savaitę bus transliuojama populiariose žmonių susibūrimų vietose Berlyne ir Londone.

Socialiniuose tinkluose kampaniją reklamuos trumpi vaizdo klipai, kuriuose rodoma, kaip vaikinai ir mergina patiria malonumą išvydę ikonines sostinės vietas. Vaizdo klipus galima peržiūrėti youtube kanalu.

Dar nestartavusi kampanija šią savaitę jau sulaukė milžiniško susidomėjimo visame pasaulyje, pradedant Jungtine Karalyste, Vokietija, Prancūzija ir JAV, baigiant tokiomis šalimis kaip Indija ir Naujoji Zelandija.

Kviečiame policiją. Slaptai.lt nuotr.

Iš tūkstančio komentarų užsienyje ketvirtadienį, tik penki buvo neigiami.

Ši reklaminė kampanija Lietuvoje susilaukė nemažai kritikos. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pareiškė, kad reklama stiprina Vilniaus, kaip sekso turizmo miesto, įvaizdį ir išnaudoja reklamai moters lytiškumą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis teigė, kad sostinę kaip „Europos G tašką“ vaizduojanti reklama yra geriausia kada nors sukurta reklama tarptautinei rinkai.

Vyriausybės kancleriui kreipusis į Vilniaus merą dėl reklamos, kurioje Vilnius pristatomas kaip Europos G taškas, miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad reklama yra socialiai atsakinga ir jos stabdyti neketinama.

Viešojoje erdvėje pasklido Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio Remigijui Šimašiui skirtas raštas, kuriame teigiama, kad reklamos startas rugpjūčio 8 dieną (Tarptautinę orgazmo dieną) jai suteikia nepageidaujamą atspalvį. Anot A. Stončaičio, popiežiaus vizito metu „Vilniaus miestas save pristatys kaip Gailestingumo miestą“, todėl jos tinkamumas turėtų būti apsvarstytas.

„Manau, čia labai subjektyvus ir labiau apie asmenį pasakantis nei apie pačią reklamą vertinimas. Informaciją, kurią jie pateikė savo rašte, mes išklausėme, manome, kad reklama yra socialiai atsakinga ir kviečia kurti geresnį pasaulį, tai mes neplanuojame atidėti šios reklamos.

Ji yra pati geriausia Vilniaus miesto savivaldybės kampanija tarptautinei rinkai ir gerokai lenkia bet kokį produktą, kuris buvo pagamintas nacionalinių agentūrų“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė P. Poderskis.

Vilniaus centre koncertuoja indėnai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) po konsultacijų su kitomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijomis, be kitų „nuodėmių“, ir už „G taško“ reklamą, pranešė antradienį įregistravusi rezoliuciją atleisti Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos „Go Vilnius” vadovę I. Romanovskienę.

Premjeras Saulius Skvernelis reklaminę kampaniją pavadino keistu reklaminiu būdu.

Tačiau, pabrėžė premjeras, pasirinktas sostinės prisistatymo užsienyje būdas yra vilniečių reikalas, o pati kampanijos idėja neperžengia nei moralės, nei teisės ribų.

Informaciją pateikė Paulina Levickytė (ELTA)

2018.08.10; 08:46