Riaušių prie Seimo bylos posėdis. ELTA / Andrius Ufartas
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Teismo posėdyje valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai perskaitė kaltinamąjį aktą.
Prokuroras Remigijus Matevičius, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad dalis kaltinamųjų, teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį prie Seimo rūmų išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, priešinosi policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnams.
Anot R. Matevičiaus, kaip rodo surinkti duomenys, kaltinamieji riaušių metu į pareigūnus, jų tarnybinius automobilius, parlamento rūmus mėtė akmenis, vandens buteliukus, betono luitus, kiaušinius, pirotechnikos gaminius, smūgiavo pareigūnams, trenkė vėliavos kotu, rodė jiems nepadorius gestus, bandė išlaisvinti sulaikytus asmenis.
Pasak prokuroro, vienas kaltinamųjų Vygantas Petkus, dalyvaudamas riaušėse, su savimi turėjo maišą, o jame buvo šakės be koto, jis, teisėsaugos duomenimis, ragino susirinkusiuosius mesti šakes į parlamentą, policijos, VST pareigūnus.
Kitas kaltinamasis byloje Laurynas Jocys, kaip teigė prokuroras R. Matevičius, kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, bet ir neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais.
„L. Jocys (…) namie, Plungės rajone, kambaryje spintelėje neteisėtai laikyti du šaunamuosius ginklus“, – pažymėjo prokuroras.
Kaip dėstė R. Matevičius, kai kurie kaltinamieji riaušių prie Seimo metu bandė neleisti policijos tarnybiniams automobiliams judėti gatve.
„Artūras Rimša (…) neleido pravažiuoti gatve tarnybiniams policijos automobiliams, bandė išlaužti parkavimo stulpelį, mėtė akmenis į pareigūnus, tarnybinius automobilius, Seimo rūmus. (…) Laura Leščinskaitė (…), susikibusi rankomis su kitais asmenimis, atsiklaupusi ant kelio, neleido pravažiuoti pareigūnų tarnybiniams automobiliams, šaukė „pasipriešinkime šitiems idiotams“, – dėstė R. Matevičius.
Pyko dėl temperatūros salėje, prašė patikrinti prokuroro blaivumą
Dalis kaltinamųjų trečiadienį kreipėsi į teisėjus, norėdami atkreipti dėmesį į temperatūrą teismo salėje – termometrai salėje rodė beveik 29 laipsnius šilumos.
Teisėjas Mindaugas Striaukas priminė, kad teismo salėje anksčiau apsilankę Nacionalinės visuomenės sveikatos centro specialistai konstatavo du galimus higienos normų neatitikimus, tačiau dėl jų esą pateiktos rekomendacijos teismui, į kurias buvo atsižvelgta. Anot M. Striauko, teismo salėje pakabinti davikliai, rodantys temperatūrą salėje, anglies dvideginio koncentraciją.
„Davikliai, jei bus viršytos kažkokios normos, viską parodys“, – sakė M. Striaukas.
Riaušių prie Seimo bylos posėdis. ELTA foto / Andrius Ufartas
Po pietų pertraukos teismui pratęsus bylos nagrinėjimą, vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, paprašė teismo patikrinti prokuroro R. Matevičiaus blaivumą.
„Prokuroras, skaitydamas kaltinamąjį aktą, kalba neaiškiai, nerišliai. (…) Manau, kad jis gali būti neblaivus“, – sakė A. Kandrotas-Celofanas.
Teismas nesutiko su šiuo prašymu.
A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dėl dalyvavimo riaušėse
Toliau kaltinamąjį aktą skaitęs kitas prokuroras Romualdas Betingis nurodė, kad kaltinamasis Andrejus Lobovas 2021 m. riaušių prie Seimo metu įvairiomis frazėmis, kaip „kas 10 minučių Lietuvoje nuo skiepų miršta žmonės“, „vakcinos yra didžiulis marmalas”, „turime netikrus vadus, netikrą valdžią, jie iš mūsų tyčiojasi“, „jeigu esi prezidentas, turi ateiti čia, atsiklaupti ant kelių ir atsiprašyti“, provokavo susirinkusiuosius viešai smurtauti, niokoti turtą.
„A. Lobovas (…) provokavo renginio dalyvius pažeisti teisės aktus, (…) vėliau tęsė nusikalstamus veiksmus, panaudodamas garsiakalbį, skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie prezidentą, Seimo narius, ragino susirinkusiuosius vykdyti neteisėtus veiksmus, nepaklusti pareigūnų reikalavimus. (…) A. Lobovas, kurstė susirinkusiųjų asmenų agresyvumą, jis sakė „žmonės, jūs nerealūs“, taip ragino tęsti neteisėtus veiksmus“, – dėstė R. Betingis.
Prokuroras teigė, kad įvairių protesto akcijų nuolatinis dalyvis A. Kandrotas-Celofanas kaltinamas ne tik dalyvavimu riaušėse, pasipriešinimu policijos, VST pareigūnams, bet ir skatinimu kitus priešintis pareigūnams.
„A. Kandrotas (…) ragino nevykdyti valdžios institucijų sprendimų, (…) paragino susirinkusiuosius blokuoti Seimo išėjimus, (…) kvietė protestuojančius asmenis užkirsti kelią iš Seimo kiemo išvažiuojančiam VST automobiliui, dėl ko buvo suniokotas VST automobilį“, – aiškino R. Betingis.
Anot jo, A. Kandrotui-Celofanui pareikšti kaltinimai ir dėl netikrų, galimai padirbtų dokumentų turėjimo su savimi. Anot R. Betingio, teisėsaugos duomenimis, kaltinamasis su savimi turėjo netikrą diplomatinį Maltos pasą.
Prokuroras: A. G. Astrauskaitė leido suprasti, kad galima apsupti Seimą
Kaip teigė prokuroras R. Betingis, vienas iš kaltinamųjų Adelina Sabaliauskaitė, teisėsaugos duomenimis, riaušių prie Seimo metu ragino pažeisti kitus ir pati pažeidė viešąją tvarką, ragino kitus priešintis ir pati priešinosi pareigūnams.
„A. Sabaliauskaitė (…) ragino žmones per garsiakalbį nesitraukti nuo Seimo rūmų, užimti išėjimus iš Seimo rūmų, jei reikia, nakvoti prie Seimo rūmų. (…) Kurstė žmones užpulti žurnalistus“, – dėstė prokuroras.
Pasak R. Betingio, kaip nurodyta kaltinamajame akte, A. G. Astrauskaitė kaltinamas organizavusi ir išprovokavusi žmonių sambūrį pažeisti viešąją tvarką, priešintis pareigūnams. Anot prokuroro, viename iki 2021 m. riaušių prie Seimo renginyje A. G. Astrauskaitė esą yra sakiusi, jog iki 17 val. bus atsakinga už mitingą.
„Ji leido suprasti žmonėms, kad nuo 17 valandos, po mitingo jie galės kitais būdais išreikšti protestą, tai yra supti Seimą“, – dėstė prokuroras.
R. Betingis pažymėjo, kad kaltinamoji A. G. Astrauskaitė mitingo metu svaidėsi frazėmis „kariniai įstatymai bus naudojami prieš Lietuvių tautą“, „mus ketina valdyti karinė chunta“, „privalome sukilti ir priešintis“, tokiu būdu, teisėsaugos duomenimis, žmonės buvo raginami pažeisti viešąją tvarką. Anot prokuroro, kaltinamoji po mitingo jo dalyviams nenurodė, nepaskatino jų skirstytis.
Pasak prokuroro, A. G. Astrauskaitė, viešai kalbėjo apie karinio perversmo galimybes.
„Prašau pulkininko karinio perversmo“, – vieną iš kaltinamosios viešai pasakytų frazių citavo R. Betingis.
Anot jo, teisėsaugos surinkti duomenys rodo, jog A. G. Astrauskaitė, viešai ragindama smurtu nuversti teisėtai Lietuvoje išrinktą valdžią, galimai pažeidė įstatymą, tai yra viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
A. Kandrotas-Celofanas: pagal tai, kas parašyta, esu kaltinamas raganavimu
Didžioji dalis trečiadienio posėdyje dalyvavusių kaltinamųjų teigė pripažįstantys savo kaltę iš dalies. Tiesa, kai kurie jų su kaltinimais nesutiko. Vienas tokių buvo A. Lobovas.
„Su niekuo nesutinku. (…) Reikia pakeisti valstybę, teismų, prokuratūros darbą. (…) Kaip gali būti demokratinėje valstybėje baudžiami žmonės dėl to, kaip pasisako?“, – stebėjosi A. Lobovas.
Kaltinamasis piktinosi, kad teisėsauga esą neužfiksavo to, kaip jis riaušių metų neva ragino susirinkusiuosius nemėtyti akmenų į pareigūnus.
A. Kandrotas-Celofanas taip pat nesutiko su kaltinimais. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Pagal tai, kas ten parašyta, esu kaltinamas raganavimu. Kaip galiu mintimis valdyti tiek daug žmonių?“, – kalbėjo kaltinamasis.
Su kaltinimais teigė negalinti sutikti ir A. G. Astrauskaitė. Ji pažymėjo, kad jokio karinio perversmo prieš valdžią neorganizavo.
„Tai yra fantastinis romanas. Prokuroras iš lubų surašė viską. Aš riaušėse nedalyvavau. Karinio perversmo neorganizavau – per kratą nei tankų, nei pistoletų nerado“, – dėstė kaltinamoji.
Išskirtinė byla
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, riaušių prie Seimo baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir VST pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. G. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą
Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį toliau nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Vėl prašyta nuo bylos nušalinti teisėją Mindaugą Striauką, taip pat prokurorą Remigijų Matevičių, tačiau šie prašymai nebuvo patenkinti. Teismo posėdyje pradėtas garsinti kaltinamasis aktas.
Anksčiau M. Striauką nušalinti nuo bylos prašė vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Tuomet teismas minėto prašymo netenkino.
Šį kartą prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo M. Striauką pateikė vienas kaltinamųjų, anksčiau ne vienoje protesto akcijoje dalyvavęs Andrejus Lobovas.
„Teisme yra vienas iš teisėjų, kuris nedaro garbės. Man yra gėda, kad tokiame teisme esu. Aišku, tai yra beprasmiška. Žiniasklaida, visa Lietuva eskaluoja tą klausimą, bet jums nusišvilpti. (…) Aš vieną teisėją noriu nušalinti, bet tai yra beprasmiška“, – dėstė A. Lobovas.
Anksčiau M. Striauką prašyta nušalinti nuo bylos, abejojant jo reputacija – 2020 m. neblaivus prie vairo policijos pareigūnams įkliuvęs teisėjas, kaltinamųjų manymu, savo poelgiu susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip riaušių prie Seimo byla, negali nagrinėti. Šiais argumentais trečiadienį rėmėsi ir A. Lobovas.
Kaip pranešė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis, prašymas nušalinti teisėją M. Striauką atmetamas kaip nepagrįstas. Anot jo, A. Lobovas nepateikė įstatymuose numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų. Be to, pasak teisėjo, M. Striauko nušalinimo klausimas buvo išspręstas anksčiau.
Prašė bylą nagrinėti Seime
Teismas trečiadienį sugrįžo prie praėjusį posėdį valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro Remigijaus Matevičiaus pateiktų prašymų skirti 1,5 tūkst. eurų baudas praėjusį posėdį iš teismo savavališkai pasišalinusiems kaltinamiesiems, A. Kandrotui-Celofanui skirti kardomąją priemonę–suėmimą.
ELTA primena, kad praėjusį kartą dalis kaltinamųjų savavališkai iš teismo salės pasišalino, pasipiktinę teismo sprendimu nuo bylos nenušalinti teisėjo M. Striauko.
Klausantis kaltinamųjų pozicijų dėl prokuroro prašymų, kaltinamieji, jų gynėjai ėmė teikti kitus prašymus.
Kaltinamoji Astra Astrauskaitė atkreipė teismo dėmesį į tai, kad teismo salėje trūksta oro. Ji prašė bylą nagrinėti kitur, pavyzdžiui, Seime ar Vingio parke.
„Prašau nevesti posėdžių šioje salėje. Jau dabar teko gerti vaistus, o dar visa diena laukia. (…) Prašyčiau sudaryti žmoniškas sąlygas gintis. Parašau posėdį nutraukti, kol teismas neišnuomos kitos salės posėdžiui. (…) Galima rengti posėdžius Seime, Vingio parke“, – dėstė kaltinamoji.
Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dalis kaltinamųjų, reaguodami į prokuroro prašymą skirti baudas iš teismo savavališkai pasišalinusiems kaltinamiesiems, prašė teismo nepritarti tokiam prašymui. Dalis kaltinamųjų, kurie buvo pasišalinę praėjusį posėdį iš teismo salės, teigė tai padarę dėl to, kad pasijuto blogai, jie prašė teismo arba jų nebausti, arba apsiriboti įspėjimu.
„Mes išėjome, man buvo temperatūra be dviejų dalių 39 laipsniai. Šiandien vėl reikės kviesti greitąją, nes vėl kyla temperatūra. Mes čia sėdime antisanitarinėmis sąlygomis (…) Reikalavimas pakeisti salę arba pastatyti kondicionierius“, – apie priežastis, kodėl išėjo iš teismo salės, kalbėjo viena kaltinamųjų byloje Adelina Sabaliauskaitė.
Tiesa, A. Lobovas tikino, kad praėjusį posėdį išėjo iš teismo salės, protestuodamas prieš sprendimą nenušalinti nuo bylos teisėjo M. Striauko.
„Esu niekšas, nes nekenčiu teisėjų pijokų, apskritai nekenčiu pijokų. Tai mano išėjimas iš teismo salės buvo protestas“, – aiškino kaltinamasis.
Kitas kaltinamasis A. Kandrotas-Celofanas savo ruožtu siūlė pačiam prokurorui skirti baudą.
„Siūlau prokurorui skirti baudą už tokį prašymą, mes jau antrą posėdį svarstome tokį prašymą. Siūlau skirti prokurorui baudą už proceso vilkinimą“, – dėstė jis.
Nušalinti prokuroro nepavyko
Po pietų teismui pranešus, kad nėra pritarta A. Kandroto-Celofano prašymui skirti baudą prokurorui R. Matevičiui, minėtas kaltinamasis pateikė kitą prašymą – jie siekia nušalinti nuo bylos minėtą prokurorą.
„Parašytas pranešimas apie įvykį policijai dėl prokuroro R. Matevičiui. Yra teisinis pagrindas, prokuroras turėtų būti nušalintas, nes kyla interesų konfliktas, kadangi aš dėl prokuroro parašiau pranešimą, o jis man gali dabar keršyti“, – dėstė kaltinamasis.
„Klientas (A. Kandrotas-Celofanas – ELTA) mano, kad prokuroras piktnaudžiauja, parašė dėl to pranešimą policijai. (…) Kaip klientas ir nurodė, jo pareiškime nurodyta žala tiek jam pačiam, tiek valstybei. Tad prokuroras R. Matevičius turėtų būti nušalintas nuo šios bylos“, – A. Kandrotui-Celofanui antrino jo advokatas Erikas Rugienius. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kiti kaltinamieji teigė palaikantys A. Kandroto-Celofano prašymą.
Dalies kaltinamųjų advokatai teikė prašymus leisti jų ginamiesiems procese dalyvauti nuotoliu, nes šie dirbą užsienyje ir esą neturi galimybė atvykti į teismo posėdžius.
Teisėjas J. Jaglinskis ragino advokatus teikti prašymus kuo anksčiau, nelaukianti teismo posėdžio.
„Prašymų jau susikaupė 3 tomai“, – teigė teisėjas.
A. Astrauskaitės prašymai buvo atmesti
Kaltinamoji A. Astrauskaitė ragino teisėjus sudrausminti savo kolegą M. Striauką, kuris, pasak jos, esą elgiasi nepagarbiai kaltinamųjų atžvilgiu.
„Tvarkykite jūs savo kolegą teisėją M. Striauką, jis pažeidinėja Teisėjų etikos kodeksą, maivėsi, šaipėsi, kai A. Kandrotas-Celofanas kalbėjo, plojo sau“, – aiškino A. Astrauskaitė.
Teisėjai, pasitarę tarpusavyje, paskelbė, kad A. Kandroto-Celofano prašymas nušalinti prokurorą R. Matevičių nuo bylos atmestas.
Keliems iš kaltinamųjų leista dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu.
Po pietų A. Astrauskaitė turėjo naują prašymą. Kaltinamoji teigė, kad jai pritaikyta kardomoji priemonė, tai yra jai uždrausta lankytis viešuosiuose renginiuose. A. Astrauskaitė prašė panaikinti šį apribojimą.
„Man neleidžiama lankytis viešuosiuose renginiuose. Esu literatė, rašau poezijos knygas. Negaliu dalyvauti nei kultūriniuose renginiuose, nei poezijos pavasariuose. Prašau panaikinti man draudimą lankytis viešuosiuose renginiuose“, – tikino ji.
Teisėjas J. Jaglinskis paskelbė, kad šis A. Astrauskaitės prašymas nėra tenkinamas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog ji, norėdama dalyvauti viename ar kitame renginyje, dėl to gali kreiptis į prokurorus.
Kaltinamasis byloje Antanas Norvydas taip pat prašė jam panaikinti analogišką kardomąją priemonę.
„Organizuoju kultūrinius renginius. Norėčiau paprašyti, kad man būtų leista tuos kultūrinius renginius organizuoti“, – aiškino jis.
Teismas šio prašymo taip pat netenkino.
Prokurorai siekė surinkti visus kaltinamuosius
Baigus parengiamuosius proceso veiksmus byloje, suteikta galimybė prokurorams pagarsinti kaltinamąjį aktą.
Sužeistasis per riaušes prie Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) foto
Prokuroras R. Matevičius savo ruožtu paprašė atidėti teismo posėdį, mat šiame nedalyvauja 12 kaltinamųjų.
„Šiandien mes nesulaukėme 12 kaltinamųjų. Dėl 3, kurie dėl ligos neatėjo, kaip ir aišku, bet dėl kitų 9 mes nežinome, kodėl jie nedalyvauja. (…) Būtų tikslinga atidėti posėdį, kol susirinks visi kaltinamieji“, – sakė prokuroras.
Jis taip pat paragino apsvarstyti galimybę sugriežtinti kardomąsias priemones tiems kaltinamiesiems, kurie ignoruoja teismo posėdžius.
Teismas su šiuo prokuroro prašymu nesutiko.
Riaušes malšinę pareigūnai patyrė įvairių traumų
Kaltinamąjį aktą prokuroras R. Matevičius nutarė skaityti, dokumentą išskaidydamas, paeiliui nurodydamas, kuo yra kaltinamas kiekvienas iš kaltinamųjų asmenų.
Prokuroras, skaitydamas kaltinamąjį aktą, nurodė, kad dalis kaltinamųjų, teisėsaugos duomenimis, 2021 m. rugpjūtį prie Seimo rūmų „išprovokavo žmonių sambūrį niokoti turtą, jį niokojo, provokavo viešai smurtauti, priešintis pareigūnams, juos įžeidinėti“. Anot R. Matevičiaus, riaušių metu į policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus kaltinamieji mėtė akmenis, kiaušinius, pirotechnikos gaminius, betono luitus, vandens buteliukus, taip pat puolė ir sudavė smūgius pareigūnams lazda, įkando pareigūnei.
R. Matevičius nurodė, kad policijos, Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė įvairias traumas: nubrozdinimai, raiščių plyšimai, kaulų lūžiai, kraujosruvos, nudegimai, ausies būgnelio pažeidimai.
Prokuroras dėstė, kad riaušių metu buvo apgadinti 11 policijos ir kitų tarnybų tarnybinių automobilių. Taip pat, anot R. Matevičiaus, išdaužtas Seimo rūmų langas, apgadintas parlamentaro Sergejaus Jovaišos automobilis.
Kai kurie asmenys, anot prokuroro, kaltinami ne tik dėl dalyvavimo riaušėse, bet ir kitomis nusikalstamomis veikomis. Pavyzdžiui, pas kaltinamąjį Žydrūną Kamarovą namuose kratos metu rastas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų, tad jam pateikti kaltinimai ir dėl disponavimu narkotinėmis medžiagomis.
Kaltinamajam Mindaugui Genevičiui taip pat pateikti kaltinimai ir dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis, mat, pas jį gyvenamojoje vietoje rasta šovinių.
„Kaltinamas T. Janušauskas grubiai stūmė žurnalistą E. Špoką, spyrė policijos pareigūnams į apsauginius skydus, spyrė pareigūnui į koją, siekdamas išlaisvinti kitą kaltinamąjį“, – dėstė prokuroras.
R. Matevičius kaltinamojo akto skaitymą tęs kitą teismo posėdį, kuris vyks birželio 21 d.
Išskirtinė byla
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, riaušių prie Seimo baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir VST pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę Andrejus Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja Astra Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį toliau nagrinėjo 2021 m. rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių bylą. Teismas paskelbė atmetantis vieno kaltinamųjų byloje Antano Kandroto, pravarde Celofanas, prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją Mindaugą Striauką, taip pat buvo apsispręsta dėl dalies kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų.
Kaip pranešė bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis, prašymas nušalinti teisėją M. Striauką atmetamas kaip nepagrįstas.
Šis sprendimas sukėlė dalies kaltinamųjų pyktį, kilo sąmyšis, dalis kaltinamųjų pakilo iš savo vietų ir paliko teismo salę. Teisėjas J. Jaglinskis mėgino sudrausminti išeinančius iš salės.
„Draudžiama išeiti iš salės. (…) Už savavališką pasišalinimą iš teismo salės gresia procesinės prievartos priemonės“, – aiškino teisėjas.
Prašymą teismui nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją M. Striauką anksčiau pateikė A. Kandrotas-Celofanas. Jo teigimu, 2020 m. neblaivus prie vairo policijos pareigūnams įkliuvęs teisėjas savo poelgiu susitepė savo reputaciją ir tokios garsios bylos, kaip riaušių prie Seimo byla, negali nagrinėti. Kiti kaltinamieji byloje palaikė šį prašymą.
Teismas trečiadienį taip pat paskelbė netenkinantis vieno iš kaltinamųjų Arnoldo Kriskio prašymo nušalinti jam atstovaujantį advokatą Antoną Petkovskį.
Praėjus maždaug pusvalandžiui, dalis teismo salę palikusių kaltinamųjų į ją sugrįžo. Tiesa, kai kurie kaltinamieji vis negalėjo apsispręsti, ar likti teismo salėje, ar ją palikti.
„Baikite vaikščioti pirmyn ir atgal. (…) Kas vaikščios nuolat, tai bus pašalintas iš salės“, – kaltinamuosius drausmino teisėjas J. Jaglinskis.
Teismui pateikta šūsnis prašymų, kai kurie kaltinamieji prašė medikų pagalbos
Teismui atlikus į teismą atvykusių kaltinamųjų, kurie nebuvo atvykę į pirmąjį posėdį, tapatybės nustatymą, paaiškėjo, kad ir į šį posėdį dalis kaltinamųjų neatvyko, kai kurie jų per savo atstovus pranešė sergantys.
Prokurorai teismui pateikė keletą prašymų dėl procesinių dokumentų pridėjimo prie bylos.
Vėliau pradėti teikti kaltinamųjų, jų atstovų prašymai teismui.
Vienos kaltinamųjų Erikos Andriukaitienės advokatė Snieguolė Mažeikienė pareiškė, kad jos ginamajai yra atlikta operacija ir po pietų ji negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes jai reikės vykti į gydymo įstaigą.
„E. Andriukaitienei silpna, ji turi pažymą, jai kyla temperatūra. Ji yra po operacijos, po pietų jai yra perrišimas, ji negalės dalyvauti posėdyje“, – dėstė advokatė.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Viena kaltinamųjų Laura Leščinskaitė pareiškė teismui, kad jai bloga, ji turi išeiti iš teismo salės, ji prašė medikų pagalbos. Tai pareiškusi moteris išlėkė iš teismo salės.
Advokatė Aldona Stasiulaitienė pareiškė, kad į teismo posėdį neatvyko nė vienas iš jos dviejų ginamųjų.
„Mano dviejų ginamųjų nėra, tai prašau arba bylos nagrinėjimą atidėti, arba leisti palikti salę“, – kalbėjo advokatė.
Kitas advokatas Adolfas Remeikis pateikė teismui prašymą išsireikalauti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) duomenų apie vienos iš byloje nukentėjusiųjų policijos pareigūnės darbo apskaitą. Anot jo, šiai nukentėjusiajai išmokėta 8,5 tūkst. eurų kompensacija iš darbovietės, tačiau kartu byloje, kaip pastebėjo A. Remeikis, teikiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo.
„Parašau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato išreikalauti nukentėjusiosios pareigūnės darbo apskaitos dokumentus. Jai buvo išmokėti 8,5 tūkstančio eurų kompensacija, nors ligonių kasa prašo už ją ir kitus nukentėjusiuosius priteisti pinigus“, – dėstė advokatas.
Viena kaltinamųjų Astra Astrauskaitė prašė ją apklausti byloje paskutinę.
Tarp kitų kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų būta ir prašymų tikrinti bylos teisėjų blaivumą, apeliuojant į tai, kad vienas iš bylą nagrinėjančių teisėjų M. Striaukas 2020 m. buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus prie vairo.
Vienos kaltinamųjų Adelinos Sabaliauskaitės advokatė A. Stasiulaitienė pranešė teismui, kad jos ginamajai esą dėl buvimo tinkamai nevėdinamoje teismo salėje pakilo temperatūra, spaudimas. Teismo salėje ir dalies kitų kaltinamųjų advokatai pranešė, kad jų ginamiesiems pasidarė bloga.
Teismas pranešė netenkinantis E. Andriukaitienės gynėjos S. Mažeikienės prašymo išleisti ginamąją pas gydytojas, perrišti žaizdų po operacijos. Anot teismo, medicininiame išraše toks poreikis nėra nurodytas.
Prašė liudytojais iškviesti R. Požėlą, A. Bilotaitę, R. Pocių
Teisme po pietų tęsėsi kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų teikimas. Viena kaltinamųjų A. Sabaliauskaitė, kuri, nors buvo pranešta, kad jai buvo sušlubavus sveikata, visgi pasirodė posėdyhe, teigė norinti susipažinti su bylos vaizdo įrašais, kad galėtų vėliau teikti savo prašymus.
Kaltinamasis Arūnas Stungurys prašė teismo padaryti jam popierinę bylos medžiagos kopiją.
Kaltinamasis Artur Točilov prašė teismo įvardyti „tikruosius nusikaltėlius“ byloje.
„Nematau pagrindinio nusikaltėlio, tai yra tų, kurie davė įsakymą pukšti dujas, pulti mus. (…) Prašymas yra nustatyti pagrindinius nusikaltėlius, užsakovus, tuo, kurie išprovokavo, kas įvyko“, – dėstė A. Točilov.
Po pietų į teismo posėdį sugrįžęs kaltinamasis byloje A. Kandrotas-Celofanas pateikė prašymą teismui byloje liudytojais apklausti generalinį policijos komisarą Renatą Požėlą, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę ir buvusį Viešojo saugumo tarnybos vadovą Ričardą Pocių.
„Norime iškviesti R. Požėlą ir A. Bilotaitę liudytojais. R. Požėla pasakė televizijoms, kad riaušių nebuvo. Mes nesuprantame, kuo esame kaltinami. Tegul generalinis komisaras policijos paaiškina viską. Taip pat prašome iškviesti generolą R. Pocių, nes jis gali turėti svarbios informacijos“, – dėstė kaltinamasis.
Prijungė prie bylos kaltinamųjų širdies kardiogramų kopijas
Po pertraukos teismas paskelbė didžiąją dalį kaltinamųjų, jų gynėjų prašymų atmetantis.
Kaip paskelbė teismas, A. Astrauskaitės prašymas būti apklaustai paskutinei byloje šiuo metu nesprendžiamas, advokato A. Remeikio prašymas išsireikalauti informacijos iš Vilniaus AVPK atmestas.
„Prašymas dėl teisėjų blaivumo tikrinimo. Šios procedūros nenumato joks įstatymas“, – apie prašymo tikrinti teisėjų blaivumą atmetimo priežastis kalbėjo teisėjas J. Jaglinskis. Tiesa ir teisingumas – svarbiausia
Teismas taip pat šiuo metu netenkino A. Kandroto-Celofano prašymo iškviesti byloje liudyti R. Požėlą, A. Bilotaitę, R. Pocių.
„Tačiau tai neatima galimybės, kai prieisime prie liudytojų, pakartoti savo prašymą“, – sakė teisėjas J. Jaglinskis.
Tiesa, teismas patenkino A. Kandroto-Celofano advokato Eriko Rugieniaus prašymą pridėti prie bylos medžiagos jo ginamojo širdies kardiogramos kopiją. Kardiograma, kaip anksčiau teigė advokatas, atlikta jo ginamajam trečiadienį, kai šiam pasidarė bloga.
A. Kandroto-Celofano advokato pavyzdžiu pasekė ir keli kiti kaltinamųjų advokatai. Teismas nutarė pridėti prie bylos medžiagos ir kitų kaltinamųjų širdies kardiogramų kopijas.
Prokuroras prašė skirti baudas palikusiems salę, A. Astrauskaitei iškviesti medikai
Prokuroras Remigijus Matevičius paprašė teismo įvertinti teismo salę savavališkai trečiadienio rytą palikusius kaltinamuosius. Prokuroras šiems kaltinamiesiems siūlė skirti 30 bazinių socialinių išmokų (MGL) dydžio baudas (apie 1,5 tūkst. eurų).
R. Matevičius išskyrė A. Kandrotą-Celofaną, trečiadienį rytą raginusį kitus kaltinamuosius išeiti iš salės. Šiam kaltinamajam prokuroras prašė skirti suėmimą.
„Siūlau skirti kardomąją priemonę-suėmimą A. Kandrotui-Celofanui“, – dėstė R. Matevičius.
Teismui tęsiant bylos nagrinėjimą, teismo salėje susmuko viena iš kaltinamųjų A. Astrauskaitė. Ją policijos pareigūnai išvedė iš teismo salės, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Riaušės prie Lietuvos parlamento. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Kandrotas-Celofanas, reaguodamas į prokuroro prašymą jam skirti suėmimą, tvirtino, kad iš teismo salės savavališkai išėjo ne jis vienas, tad noras tik jam vienam skirti suėmimą esą yra ne kas kito, o mėginimas susidoroti.
„Tęsiasi susidorojimas su manimi“, – pažymėjo kaltinamasis.
Dalies kitų kaltinamųjų advokatai taip pat teigė prieštaraujantys prokuroro R. Matevičiaus prašymui.
„Mes turime išklausyti kaltinamųjų, kuriems siūloma skirti baudas, poziciją“, – dėstė advokato padėjėjas, vieno iš kaltinamųjų atstovas Kęstutis Skrebys.
Teisme trečiadienį sugedus mikrofonams, teisėjas J. Jaglinskis pranešė, kad teismas daro pertrauką, o kito posėdžio metu ketina paskelbti sprendimą dėl pateiktų prašymų.
Į pirmąjį posėdį dalis kaltinamųjų neatvyko
Balandžio pabaigoje teismui atvertus šią rezonansinę bylą, į pirmąjį posėdį neatvyko 16 kaltinamųjų, pranešta, kad vienas kaltinamųjų gyvena Prancūzijoje, tad prašo teismo procese dalyvauti nuotoliniu būdu. Iš viso kaltinamųjų byloje yra 87. Tarp kaltinamųjų yra anksčiau teistas, įvairiuose protestuose ne kartą dalyvavęs A. Kandrotas-Celofanas, taip pat protesto akcijose ne kartą dalyvavę A. Lobovas, iš Vilniaus „Juventos“ gimnazijos atleista mokytoja A. Astrauskaitė, kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.
Kaip anksčiau teigė Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė, ši baudžiamoji byla dėl jos apimties, proceso dalyvių skaičiaus pripažinta galinčia užsitęsti. Teismo pirmininkė prognozuoja, kad šiemet ši byla nebus išnagrinėta.
Dėl didelio bylos dalyvių skaičiaus teisme sustiprinta asmenų patikra ir reguliuojami lankytojų srautai, todėl norintys stebėti posėdžius žiūrovai privalės pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, o tokių dokumentų neturintys asmenys į teismą nebus įleidžiami.
Tvarką teisme taip pat padės užtikrinti papildomos policijos ir Viešosios saugumo tarnybos (VST) pareigūnų pajėgos.
Mitingas dėl COVID-19 ribojimų išaugo į riaušes
Vilniaus apygardos prokuratūra 2021 m. riaušių prie Seimo bylą teismui perdavė nagrinėti šių metų sausio 9 d. Byloje kaltinimai yra pareikšti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. Vienam asmeniui pareikšti kaltinimai dėl riaušių organizavimo bei viešų raginimų viešai pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą. Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, baudžiamąją bylą sudaro 136 tomai. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš kurių net 23 – policijos ir VST pareigūnai. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai.
Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo (viso 92,6 tūkst. eurų sumai) šioje byloje pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
ELTA primena, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gegužės 22-ąją dieną nagrinėta neįprasta byla. Lietuvos pilietis Ryšardas Maceikianecas reikalauja, kad mūsų Temidė pripažintų kai kuriuos LR Vyriausybės svetainėje „Mano Vyriausybė“ paskleistus teiginius klaidingais, neatitinkančiais tikrovės. Pavyzdžiui, teiginį, esą „Lietuvoje gyvena lenkų tautinė mažuma“. Jis taip pat siekia, kad Temidė pripažintų, jog viešame 2018 metų rugpjūčio 31-osios Ministro Pirmininko pranešime klaidingai pavartota sąvoka „lenkų tautinė mažuma“.
Į teismą Lietuvos Vyriausybę padavęs Ryšardas Maceikianecas įsitikinęs, jog Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos – tik lenkiškai kalbantys lietuviai. Todėl premjeras Saulius Skvernelis, jo manymu, neteisus, kai Lietuvoje gyvenančius lenkakalbius lietuvius priskiria lenkams.
Kuo pasibaigs ši byla Vilniaus apylinkės teisme, paaiškės birželio 10 dieną. O kol kas slaptai.lt skelbia R.Maceikianeco interesus ginančio advokato Jono Ivoškos komentarą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Sonatą Bieliauskienę pažeminus teisėjo vardą.
Tai Prezidentė padarė vadovaudamasi Konstitucija, Teismų įstatymu bei susipažinusi su Teisėjų garbės teismo sprendimu.
Prezidentė taip pat sustabdė teisėjos S. Bieliauskienės įgaliojimus iki bus priimtas sprendimas dėl jos atleidimo iš pareigų.
Teisėjų garbės teismas priėmė sprendimą, kuriuo pasiūlė Prezidentei atleisti teisėją S. Bieliauskienę iš pareigų dėl to, kad ji šiurkščiai pažeidė Teisėjų etikos kodekso reikalavimus ir taip pažemino teisėjo vardą, padarė žalą teismų autoritetui.
Teisėjų garbės teismo sprendime konstatuota, kad teisėja nemandagiai, nekorektiškai ir nepagarbiai elgėsi su teismo darbuotojais, nuolat su jais konfliktavo, įžeidinėjo ir menkino, taip pat neprofesionaliai nagrinėjo bylas – nuolat darė šiurkščius ir akivaizdžius procesinius pažeidimus.
Internetinis portalas Slaptai.lt jau keletą sykių rašė apie Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės ir VšĮ “Karoliniškių poliklinika” vadovybės konfliktus. Nūnai skelbiame dar vieną publikaciją. Mat civilinė byla dėl nušalinimo nuo darbo jau baigta nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Šių metų sausio 3-ąją Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Andrius Verikas priėmė sprendimą pagal ieškovės A.Kavaliauskaitės ieškinį atsakovui VšĮ “Karoliniškių poliklinika”.
Taigi dabar jau galimos pirmosios išvados, kokią praktiką bando formuoti lietuviškoji Temidė, gilindamasi į medicinines paslaugas teikiančio darbdavio ir samdomo medicinos darbuotojo tarpusavio nesutarimus. Man regis, šios dvikovos baigtis svarbi visai Lietuvai. Nuo to, kaip baigsis profsąjungos lyderės ir “Karoliniškių poliklinikos” vadovybės kivirčų nagrinėjimas Lietuvos teismuose, priklauso ir tūkstančių kitų panašiose sveikatos įstaigose dirbančių žmonių likimai.
