Trečiadienį Vilniaus miesto taryba pripažino teisės aktą dėl sostinės garbės piliečio vardo suteikimo buvusiam JAV Atstovų Rūmų pirmininkui Denisui Hastertui netekusiu galios. D. Hastertas seksualiai išnaudojo berniukus dirbdamas mokytoju ir imtynių treneriu, prieš pradėdamas darbą Kongrese.
„(…) Motyvas – veikla, žeminanti apdovanotojo vardą“, – Eltai perduotame komentare teigė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Prezidentas Gitanas Nausėda sausio 24 dieną pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė buvusį JAV politiką D. Hastertą iš apdovanotųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinu sąrašo, pažeminus apdovanotojo vardą.
Tuo pačiu dekretu D. Hastertas įpareigotas grąžinti ordiną ir apdovanojimo dokumentus Lietuvos valstybės ordinų kancleriui.
Prezidentas dekretą pasirašė po Valstybės apdovanojimų tarybos pateiktos išvados. Neeilinis tarybos posėdis buvo sušauktas antradienį.
ELTA primena, kad sostinės garbės piliečiu D. Hastertas pripažintas 2001 metais. Tais pačiais metais jis apdovanotas ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu. Šie apdovanojimai skirti už nuoseklų Lietuvos narystės NATO rėmimą.
2016-aisiais D. Hastertas buvo nuteistas bankinio sukčiavimo byloje, susijusioje su atsilyginimu už tylėjimą dėl seksualinio išnaudojimo.
Buvęs JAV Atstovų Rūmų pirmininkas teisme prisipažino, kad dirbdamas mokytoju ir imtynių treneriu Jorkvilio mokykloje Ilinojuje, prieš pradėdamas savo karjerą Kongrese, jis seksualiai išnaudojo berniukus.
Vilniaus miesto taryba svarsto Galvės gatvės dalį pervadinti Abiejų Tautų Respublikos (ATR) plentu (gatvės dalis nuo Savanorių prospekto iki Leipalingio gatvės) ir Galvės plentu (dalis nuo Leipalingio gatvės iki Vilniaus miesto ribos), pranešė Vilniaus m. savivaldybė.
Poreikis keisti gatvės statusą į plentą kilo po diskusijų su Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija dėl gatvių ir jų tvarkymo. Pasak jų, logiška, kad iš miesto vedanti ir nacionaliniam interesui tarnaujanti gatvė taptų plentu kaip ir kiti plentai: Minsko, Nemenčinės ar Molėtų, nes tai nėra miesto gatvė, o susisiekimo arterija, vedanti iš miesto į Lenkiją.
Abiejų Tautų Respublikos plento pavadinimas pasirinktas, norint įamžinti abiejų tautų draugystę, be to, aktualus ir istoriškai – šiuo keliu vykta į Varšuvą.
Kadangi būtų keičiamas dalies Galvės gatvės pavadinimas, o kitos dalies – tipas, prireiktų keisti ir visus Galvės gatvės adresų, ir Leipalingio gatvės adresų numeraciją. Savivaldybė pasirūpintų, kad, pakeitus gatvės pavadinimą, duomenys būtų perduoti į Registrų centro Nekilnojamojo turto registrą automatiškai ir nemokamai, tad gyventojams tuo rūpintis nereikėtų.
Gyventojams ir įmonėms tektų patiems informuoti savo bankus, įmonių registrą, pakeisti deklaruotą gyvenamosios vietos adresą bei atnaujinti savo adresą visose kitose aktualiose įstaigose.
Galutinis sprendimas dėl Abiejų Tautų Respublikos plento pavadinimo bus priimtas kitame miesto Tarybos posėdyje spalio 6 d.
Kas iš tiesų dedasi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijoje? Kodėl konservatoriai ir krikdemai buvo linkę eiti į koaliciją su antilietuviškas tendencijas propaguojančio Valdemaro Tomaševskio bloku?
Kodėl Antriaus Kubiliaus vadovaujama partija mirtinai supyko ant parlamentaro Gintaro Songailos, neigiamai vertinančio bet kokias partnerystes su „tomaševskininkais”? Ar tikrai tautininkus atstovaujantis parlamentaras G.Songaila vertas būti išmestas iš A.Kubiliaus vadovaujamos partijos? Kokios taktikos laikysis G.Songailos vadovaujami tautininkai, jei partnerystė su TS-LKD galutinai iširs? Čia pateikiamas interviu su Seimo nariu Gintaru Songaila.