Į Armėniją išskrido vienuolikos medikų komanda padėti šaliai kovoti su koronaviruso pandemija. SAM nuotr.

Iš Zoknių į Armėnijos sostinės Jerevano oro uostą penktadienį išskrenda Karinių oro pajėgų transporto lėktuvas „Spartan“. Jame – vienuolikos specialistų savanorių komanda, padėsianti su itin rimtais iššūkiais dėl pandemijos susiduriančiai šiai Pietų Kaukazo valstybei.
 
Į Armėniją išvyko gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ainius Žarskus, anesteziologijos-reanimatologijos specialybės gydytojai rezidentai Lukas Neimana ir Roman Botov, slaugytojos – Diana Rinkevičiūtė, Virginija Savickienė, Laura Gurskienė, Jolita Škudaitė, taip pat slaugytojas anestezistas Donatas Mečislauskas.
 
Medikus delegavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninė Kauno klinikos, Vilniaus universiteto ligoninė (VUL) Santaros klinikos ir Respublikinė Panevėžio ligoninė (RPL).
 
Specialistų komandą papildė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis, kuris ir vadovaus šiam operacijų štabui, taip pat SAM Ekstremaliųjų situacijų operacijų valdymo centre dirbantis karo medikas mjr. Valdas Meškauskas bei mjr. Aurimas Gusčius, kaip ir Lietuvoje, Armėnijoje kuruosiantis logistikos klausimus.
 
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, Armėnija yra ta valstybė, kuriai šiuo metu tikrai reikia medikų, kompetentingų specialistų pagalbos, suvaldant šalyje įsisiautėjusį virusą.
 
„Dėkoju medikams, specialistams, nepabūgusiems rimtų iššūkių ir savanoriškai vykstantiems į Armėniją, kur jie dalinsis mūsų šalies gerąja patirtimi ir pritaikys praktiškai pas mus išmoktas pamokas“, – sakė ministras A. Veryga.
 
Anot jo, kiekvienos darbo rankos, kiekvieno vadybinė patirtis, valdant šią situaciją, Armėnijoje yra itin reikalinga. Į ją ekspertinę pagalbą siunčia ir kitos Europos valstybės.
 
„Armėnija šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, nulemtą COVID-19 pandemijos. Lietuva visada pasirengusi padėti ir savo partneriams. Didžiuojuosi ir dėkoju Lietuvos medikams ir ekspertams, vykstantiems pagelbėti Armėnijos žmonėms“, – savo ruožtu dėkojo ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
 
Į Armėniją išvykstanti komanda, kaip pažymima SAM pranešime, kartu pasiėmė ir darbui reikalingą medicininę įrangą bei asmens apsaugos priemones. Humanitarinę pagalbą Armėnijai komanda teiks dvi savaites.
 
Armėnijoje, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nustatyti 18 033 koronavirusinės infekcijos atvejai, 302 žmonės mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 08:00

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad šalyje nuo pirmadienio atšaukiama daugybė dėl koronaviruso pandemijos įvestų apribojimų, informuoja transliuotojas BBC.
 
Nuo pirmadienio visoje Prancūzijoje gali atsidaryti kavinės ir restoranai, taip pat bus leidžiamos kelionės į kitas Europos šalis.
 
Nors anksčiau šį mėnesį daugelyje Prancūzijos vietų atsidarė restoranai, viešbučiai ir kavinės, Paryžiuje ir kitose aplinkinėse teritorijose, kur užregistruota itin daug užsikrėtimo COVID–19 atvejų, lankytojai galėjo prisėsti tik kavinių ir restoranų lauko terasose. Nuo pirmadienio restoranai ir kavinės Paryžiaus regione galės visiškai atsidaryti.
 
Žmonės, be kita ko, vėl galės lankyti šeimos narius, gyvenančius senelių namuose, kuriems COVID–19 sudavė itin skaudų smūgį. Mokyklos šalyje atsidarys nuo birželio 22-osios, išskyrus aukštąsias mokyklas.
 
Per televiziją sekmadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas teigė, kad Prancūzija „iškovojo pirmąją pergalę kovoje su koronavirusu“, bet įspėjo, kad virusas gali sugrįžti.
 
„Tai nereiškia, kad virusas dingo ir mes galime visiškai prarasti budrumą. 2020-ųjų vasara bus kitokia vasara nei visos ir mes turėsime stebėti epidemijos vystymosi eigą, kad būtume pasiruošę, jei ji sugrįžtų su nauja jėga“, – teigė E. Macronas ir paragino gyventojus toliau laikytis socialinio atstumo taisyklių bei išmokti gyventi su naujuoju koronavirusu.
 
Prezidentas dar patvirtino, kad antrasis dėl koronaviruso pandemijos atidėtas savivaldos rinkimų turas įvyks birželio 28-ąją, tačiau pabrėžė, kad masiniai susibūrimai vis dar bus griežtai kontroliuojami, nes juose didžiausia viruso plitimo grėsmė.
 
Prancūzijoje nuo koronaviruso infekcijos mirė daugiau kaip 29 400 žmonių. Šalyje patvirtinti 157 tūkst. užsikrėtimo atvejai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 08:30

JAV senatorius Rickas Scottas. EPA-ELTA nuotr.

JAV ir Kinijos kivirčas dėl koronaviruso protrūkio vėl įsiplieskė, skelbia BBC. JAV senatorius Rickas Scottas apkaltino Pekiną bandymais sutrukdyti Vakarams sukurti vakciną nuo naujojo koronaviruso.
 
Pasak JAV politiko, jis turi iš „žvalgybos bendruomenės“ gautų įrodymų, kurių jis negalėjo detalizuoti.
 
Tuo metu Kinija išplatino dokumentą, kuriuo gina savo kovos su koronavirusu strategiją. Dokumente taip pat nurodyta, kad JAV apie virusą esą buvo informuota dar pačioje metų pradžioje, sausio 4 d.
 
Floridai atstovaujantis senatorius R. Scottas, kuris priklauso Senato Ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinio saugumo komitetams, apie tariamą Kinijos sabotažą kalbėjo su BBC žurnalistu Andrew Marru.
 
„Vakcina privalo būti sukurta. Deja, turime įrodymų, kad komunistinė Kinija bando mus sabotuoti arba sulėtinti (…) Kinija nenori, kad mes, Anglija ar Europa tai padarytume pirmi. Jie nutarė tapti Amerikos ir visų pasaulio demokratijų priešininkais“, – interviu metu kalbėjo JAV senatorius.
 
Kai žurnalistas R. Scottą, garsėjantį savo ištikimybe ir lojalumu prezidentui Donaldui Trumpui, dar kartą perklausė apie tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, politikas atsakė, jog „įrodymus“ pateikė žvalgybininkai bei ginkluotosios pajėgos. „Yra dalykų, kurių negaliu viešai aptarinėti. Esu informuojamas“, – pridūrė jis.
 
Anot senatoriaus, jei „Anglija ar JAV (sukurs vakciną – ELTA) pirmos, mes ja pasidalinsime. O komunistinė Kinija dalintis neketina“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.08; 00:30

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius penktadienio rytą Žinių radijo laidoje „Opozicija“ sakė, kad jam vis labiau atrodo, jog Lietuvos valdžia, vis pratęsianti karantiną, dabar jau naudojasi pasitaikiusia proga ir ruošiasi artėjantiems Seimo rinkimams.

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kubilius-nesupranta-kodel-tesiamas-karantinas-valdzia-naudojasi-pasitaikiusia-proga.d?id=84287025

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovo teigimu, didžiausios grėsmės akivaizdoje buvo gana aišku, kodėl tai yra daroma. Pagyręs dabartinę valdžią, kad ji įvedė karantiną, jis pastebėjo, kad dabar kyla vis daugiau klausimų. „Karantinas yra karantinas, reikia labai aiškiai suprasti, koks yra karantino tikslas. Jo tikslas visoje Europoje ir Lietuvoje – neleisti pandemijos pikui užaugti iki to, kad ligoninės būtų perkrautos, kad nebūtų to, kas buvo Italijoje ar Ispanijoje… Bet dabar aš matau sveikatos apsaugos ministro psichologinį pomėgį toliau reguliuoti ir tie reguliavimai prasilenkiantys su sveiku protu“, – tikino jis.

Panašu, kad europarlamentaras Andrius Kubilius teisus.

Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908. O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų. Vargu ar 2020 m. mirusių statistika labai skirtųsi nuo 2018 metų.

Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Pasak policijos generalinio komisaro Renato Požėlos, nerimą kelia namuose esančių asmenų elgesys ir jų daromos nusikalstamos veikos. Nerimą policijai kelia didėjantis nužudymų skaičius (per pandemijos laikotarpį padidėjo nuo 15 iki 26 nužudymų, arba 73 proc.) https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/policija-karantino-metu-keiciasi-nusikalstamumo-statistika.d?id=84296675    .

Gaila, nepateikia savo statistikos psichiatrinės ligoninės (bent aš nepastebėjau).

Apie ekonomikos susitraukimo pasėkmes, visų pirma – bedarbystę, aš net nekalbu.

Tai ar ne geriau nors pabandyti atleisti vadžias ir leisti žmonėms dirbti įprastus darbus? Jau žinodami pavojus, jie patys stengsis minimizuoti kontaktus, reikalui esant nesiliaus ir antveidžius nešioti, o apie muilą ir rankas aš net nekalbu. Apie 250 tūkst. nedirbančių pensininkų ir invalidų galėtų vadovautis dabartinėmis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, iš kurių pagrindinė – daugiau sėdėti namuose (ką padarysi) ir maksimaliai saugoti save ir aplinkinius nuo saves.

Apsauginės kaukės. Slaptai.lt nuotr.

Tiesa, reikia pagalvoti apie Seimo narius pensininkus, kurių atžvilgiu, deja, koronavirusui 62 Konstitucijos straipsnis “Seimo nario asmuo yra neliečiamas…” negalioja. Gal būt, jiems reikėtų Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtinti galimybę karantino metu dalyvauti Seimo veikloje nuotoliniu būdu?

Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, pats skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas kitokios, ypatingos, užuojautos? Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko, yra tokia pati tragedija mirusiojo (tarkime, nuo vėžio, ar nuo gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), ar žuvusio, ar nužudyto, – artimiesiems ir draugams.

2020.05:16; 06:30

Biochemikas prof. Arvydas Janulaitis sako, kad šalyje nerimą kelia didelis informacijos įslaptinimas apie atliekamus testavimus dėl koronaviruso. Jo teigimu, kyla problemų ir susisiekiant su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
 
„(…) Nelabai maloniai nuteikia toks (…) ne visai teisybės sakymas, švelniai tariant. (…) Kalbant apie diagnostiką ar testavimą, (…) didžiulis įslaptinimas, kur reikia, kur nereikia“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė biochemikas.
 
Pasak jo, kyla nemažai iššūkių bendraujant su ligoninių, laboratorijų, kuriose atliekami tyrimai dėl koronaviruso, atstovais.
 
„Jei bandai kalbėti su ligoninių, laboratorijų atstovais, norėjau žinoti, kokius rinkinius naudoja, kokios jų charakteristikos, koks arsenalas naudojamas. Tai pradinė informacija (…). Nacionalinė laboratorija, kuri turėjo surinkti visus, kurie kažką supranta, turiu omenyje valstybinių ligonių laboratorijų atstovus, ir privačių, ir mus galėjo pakviesti, kad galėtume pasitarti, (…), kokios problemos kyla. Bendrauti nepavyko – nei raštu ji atsakė, nei telefonu“, – tikino A. Janulaitis.
 
„Toks vaizdas susidarė, kad kažkuo nepasitiki, slepia ir yra atvirumo trūkumas. Kur tos ribos slėpimo? Kai tai supranti, darosi neramu“, – laidoje sakė biochemikas.
 
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) balandžio 20 d. 7.00 val. duomenimis, patvirtintų ligos atvejų – 1326.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.20; 09:00

Estijoje sekmadienio rytą oficialiai patvirtinta dar vieno paciento mirtis nuo COVID-19 infekcijos, praneša Estijos portalas err.ee. Šalyje bendras koronaviruso aukų skaičius išaugo iki 25.
 
Estijos sveikatos departamentas portalui err.ee patvirtino, kad Alutagusės slaugos centre mirė 83-ejų moteris.
 
Anksčiau šiame slaugos centre mirė dar du koronavirusu užsikrėtę pacientai. Alutagusės slaugos namuose kovo pabaigoje buvo užfiksuotas COVID-19 infekcijos protrūkis.
 
Per pastarąją parą Estijoje ištirti 899 mėginiai, 5 iš jų buvo teigiami.
 
Ligoninėse, balandžio 12-osios duomenimis, nuo koronavirusinės infekcijos gydomi 153 žmonės, 11 jų prireikė plaučių ventiliavimo. Pasveiko ir iš ligoninių išrašyti 98 žmonės.
 
Iš viso Estijoje nuo epidemijos pradžios atlikta 30 349 testai, iš jų 1 309 buvo teigiami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.13

J. Butkevičienė, L. Rasutis, D. Nausėdienė, S. Jarmalaitė. Organizatorių nuotr.

Iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ (angl. „Blossom of Hope“) labdaros renginys, kurio metu skelbiamas aukcionas, skirtas rinkti paramą, šiemet persikelia į virtualią erdvę. Internete vyksiančiame aukcione surinktos lėšos bus skirtos onkologinių pacientų apsaugai nuo infekcijų ar virusų, sakoma pranešime.
 
Jau 12-us metus kasmet iniciatyvą organizuojanti Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (International Women‘s Association of Vilnius – IWAV) rado inovatyvų sprendimą, kuris leistų tęsti kilnią misiją, nepaisant paskelbto karantino.
 
Pasak renginio organizacinio komiteto pirmininkės Lidijos Rasutis, „(…) onkologiniai pacientai gydymo metu yra ypač pažeidžiami, o jų imuninė sistema nepajėgi kovoti su papildomais virusais iš aplinkos. Todėl išsiaiškinome onkologinių ligoninių poreikius ir nusprendėme paramą skirti patalpos oro dezinfekavimo įrangai“.
 
Už surinktas lėšas bus perkami baktericidiniai UV recirkuliatoriai, skirti naikinti virusus, bakterijas ir mieles. Jie gali būti naudojami chemoterapijos procedūriniuose kabinetuose ar laukiamuosiuose, kur reikalinga oro dezinfekcija.
 
Šiemet iniciatyvos Geros valios ambasadore tapusios Lietuvos mokslų premijos laureatės prof. dr. Sonatos Jarmalaitės teigimu, „onkologinėse ligoninėse šie įrenginiai turėjo būti visada, nes čia gydomų pacientų imunitetas yra susilpnėjęs. Jų gyvenimas aktyvaus gydymo laikotarpiu, kuomet taikoma chemoterapija ar spindulinė terapija, yra tarsi nuolatinis karantinas, kadangi jie yra daug imlesni įvairioms infekcijoms (…)“.
 
Iniciatyvos „Sužydėjusi viltis“ virtualaus labdaros renginio transliacija tiesiogiai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų vyks gegužės 2 d. 19 val. Visa informacija apie galimybę dalyvauti renginyje ir prisidėti prie paramos skelbiama Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos interneto svetainėje (iwavilnius.com/blossom-of-hope).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.11; 17:14

Niujorke trečiadienį užfiksuotas rekordinis koronaviruso aukų skaičius per parą, tačiau valstijos gubernatorius Andrew Cuomo teigia, kad epidemija stabilizuojasi.
 
A. Cuomo teigimu, per pastarąsias 24 val. nuo COVID-19 mirė 779 žmonės. Pirmadienį buvo užfiksuotas ankstesnis didžiausias mirčių skaičius per parą – 731.
 
„Plokštiname kreivę“, – žurnalistams sakė A. Cuomo, pabrėždamas, kad karantino priemonės veikia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 08:00

Medikas Vytautas Kasiulevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius teigia, kad šiuo metu situacija dėl koronaviruso yra neblogai valdoma.
 
„Sveikatos apsaugos sistema iš esmės yra kontroliuojama. Labai gerai, kad karantinas įvestas labai anksti, (…) aš matau tą situaciją kaip neblogai valdomą. Kada yra labai anksti imamasi griežtų karantino žingsnių, (…) sumažiname smūgį sveikatos apsaugos sistemai. Turėkime galvoje, kad šiaip mūsų sveikatos apsaugos sistema nebuvo pakankamai pasiruošusi būtent tokiam protrūkiui“, – Delfi laidoje „Dėmesio centre“ teigė ekspertas.
 
Vyriausybė praėjusią savaitę nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d., primena ELTA.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.02; 06:00

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Nepaisant užplūdusio nerimo dėl koronaviruso, jau pradėjome galvoti: kada sėsime, kada sodinsime, kur ir kaip įsigysime sėklų, daigų, kokia darže bus sėjomaina, ar ne laikas ruošti žemę šiltnamyje… Mintys nelengvos, nes mūsų planus kaip reikiant jaukia nelemtas virusas, kone visą tautą nubloškęs į izoliaciją.

Bet šiame pasipriešinimo infekcijai fronte nerimsta ir politinės batalijos. Kaipgi kitaip: juk tokia žmogiškoji prigimtis – pulti prie lovio, versti oponentą iš kėdės, lieti pagiežą ir prisiminti senas nuodėmes (kitų). Tiesa, kaip pastebėjo politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius, praėjusią savaitę įsivyravo lyg ir paliaubos. „Vadovaujantys politikai laikėsi santūriai, vienas kitam nepriekaištavo, nesistengė vieni kitiems suversti atsakomybės. Opozicija neskubėjo kritikuoti valdžios veiksmų,“ – rašė jis BNS komentarų skiltyje.

Prezidentas G. Nausėda švelniai pakritikavo Vyriausybę, surado nežymių trūkumų ministro A. Verygos darbe, su ašaromis akyse pakalbėjo apie tautos išlikimą. S. Skvernelis rado kompromisą: jis nepašalino A. Verygos iš Ekstremalių situacijų centro vadovo pareigų, o tapo dar vienu jo viršininku – įkūrė specialų koronaviruso krizės valdymo komitetą.

Atrodo, viskas aprimo. Bet Seimo, nulindusio į aklinus apkasus, opozicija vėl pagalando ietis. G. Landsbergis apkaltino Vyriausybę klaidomis ir paprašė Prezidentą skubiai sušaukti Valstybės gynimo tarybą. Kurtinančiu aidu nuskambėjo buvusios prezidentės D. Grybauskaitės „liapsusas“: per LRT ji pareiškė, kad „šis ministras, apie kurį ten mėgina kažkas kalbėti, kad arklių nekeičia perėjoje, tai kažin ar jį galima laikyti tuo arkliu, kuris gali apskritai ką nors patraukti. Jis labiau primena kitą gyvūną, kuris tik moka prieštarauti, neigti, neleisti ir neduoti“. K. Girnius šį nusišnekėjimą įvertino taip: „krizės metu nevaldomas liežuvis tampa didžiule problema…“

Gerai, kad tokie palaidi liežuviai neturi atsako: psichiatras A. Veryga ramus ir kultūringas žmogus. Įsidrąsinęs tas kultūringas žmogus penktadienį nušalino nuo pareigų Kauno klinikinės ligoninės direktorių Albiną Naudžiūną, nes jam pakako vienos garsios žurnalistės veidaknygėje pasidalintų nuotraukų, esą ligoninėje gydytojai ir personalas kelis kartus naudoja tas pačias apsaugos priemones. Policiniu įkarščiu sureagavo ir premjeras. Tačiau šeštadienį jau buvo minama ant stabdžių: įsižeidęs ligoninės vadovas „turi palaukti šone“, kol vyks tyrimas. Mat, gydymo įstaiga nebuvo gavusi pakankamai apsaugos priemonių, kad jas galėtų keisti po kiekvienos pamainos.

Ketvirtąja valdžia vadinamos žiniasklaidos klausyti reikia, juo labiau, kad ji dabar, rodos, pakilusi į antrąją poziciją. Bet ar visada?

Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybė kovai su virusu skiria milžiniškas lėšas, dar milijardus skolinasi. Bet aukoja ir žmonės – verslininkai, sporto, meno pasaulio veikėjai, šiaip pavieniai. Pavydime, kai Ronaldo ar koks Gasolis ar Messis tam skiria milijonus – jie pasaulinio masto turtuoliai. Bet netrūksta jų ir Lietuvoje. Antai pirmasis Lietuvos nacionalinis mecenatas, bendrovės „Teltonika“ vadovas Arvydas Paukštys, kurio milijoninės paramos dėka prieš dvejus metus mano gimtinėje buvo pastatyta 2013 m. sudegusi Balbieriškio bažnyčia, dabar iš įmonės pelno Prienų savivaldybei skyrė apie 50 tūkst. eurų kovai su pavojingu užkratu…

Kadenciją baigusi Prezidentė D. Grybauskaitė iš savo vadovaujamo Paramos fondo kovoje su koronavirusu skyrė 14 mln. eurų mokslininkams, kuriantiems įrankius viruso sukeliamos infekcijos ligos diagnostikai, bei nupirko tūkstančius apsisaugojimo priemonių. Priminsiu, kad fondas įkurtas kovo 16 d. Finansų ministro įsakymu, sąsk. Nr. LT 56 1010 0000 0853 2407.

Politinių intrigų raizgalynė. TSPMI plakatas. Slaptai.lt fotografija

Profesorius V. Landsbergis iš savo paramos fondo kapitalo skyrė 100 tūkst. eurų. Pusė labdaros teko labai reikalingai Laisvės TV akcijai „Laikykitės, medikai“ bei tiek pat Vilniaus miesto savivaldybės „Gyvybės langelis medikams“ fondui. Tokį sprendimą palaikė VLF valdyba.

Tačiau žiniasklaidoje atsirado tokių, kurie puolė menkinti šias puikias iniciatyvas ir kaltinti paramos teikėjus visomis nedorybėmis, pradedant pinigų savinimusi, baigiant senomis biografinėmis „nuodėmėmis“.  Nevardinsiu to deguto pilstytojų – mes juos puikiai žinome. Nuo neatmenamų laikų kai kurie veikėjai, net iš man artimo žurnalistų luomo, nepatekę prie valdžios lovio, taškosi į kairę ir į dešinę, kurpdami visokius paskvilius apie profesoriaus tvartelius, jo visko pertekusią giminę, apie eksprezidentės „juodus“ darbelius ir „nešvarią“ praeitį.

Šiuo neramiu metu, kai galvoje ne pavasario žibutės ir pomidorų daigai, mums reikia susitelkimo, o ne drabstymosi purvais. Ir net ne politinių rietenų valdžios Olimpe.

2020.04.01; 13:00

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinti 437 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš visų laboratorijų, kuriuose šie tyrimai atliekami.
 
Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų – 437, per šeštadienį ištirti 1524 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 8424 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.
 
Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.
 
Sveikatos apsaugos ministerija ragina žmones vadovautis medikų ir institucijų nurodymais, tai yra, maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita.
 
Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.
 
Taip pat primenama, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) interneto svetainėje galima rasti informaciją apie vykdomus epidemiologinių tyrimų rezultatus ir apie koronavirusu užsikrėtusių žmonių lankytas vietas. Kitaip tariant, pateikiama atvejų epidemiologinės diagnostikos metu surinkta informacija, kurią susirgę žmonės pateikė NVSC specialistams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.29; 09:00

Dėl koronaviruso protrūkio svarstoma jau artimiausiu metu imtis griežtesnių priemonių Ukmergės mieste. Kaip LRT radijui teigė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis, svarstoma apriboti išvažiavimą ir įvažiavimą į Ukmergę bei kontroliuoti judėjimą šio miesto viduje.
 
„Situacija dramatiškai kinta ir kinta ne dienomis, o valandomis. Todėl manau, kad yra svarstomos priemonės ir, matyt, konkrečiai Ukmergės atveju, bus imtasi dar griežtesnių priemonių tam, kad būtų galima sukontroliuoti šią situaciją. Greičiausiai bus ribojamas įvažiavimas, išvažiavimas, vietinis judėjimas. Tos priemonės bus žymiai griežtesnės, nei yra kitur“, – LRT radijui teigė A. Šešelgis.
 
Pasak jo, toks sprendimas galėtų būti priimtas jau artimiausiu metu.
 
„Šiandien bus vertinama situacija, ir priemonės bus priimtos nedelsiant. Todėl, kad niekas nebelaukia kitos dienos. (…) Jei tik matys, kad tai yra būtina, iš karto Ukmergės gyventojai ir kiti, kurie atvažiuoja, pajus priemonių griežtumą“, – teigė viceministras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 09:30

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Būtis yra ne mažiau didingai rimtas išbandymas nei mirtis.

Žinia, mirtyje sustoja laikas, taigi negalima būtų sakyti, kad pasimirė žmogelis su vakarykštės dienos nuolaida ar rytojaus sąskaita.

Taip pat ir būtis yra nedali laike, kaip ir erdvėje. Nėra būties vakarykštės dienos ar būties rytojaus. Kaip sako Parmenidas, būtis yra visa iš karto kaip tobulai išreikšta pilnatvė, įpareigojanti kažką padaryti dabar, nenukeliant užduoties komplikuotumo į „vakar“ ar „rytoj“. 

Niekas nenorėtų gauti tokį atlyginimą už savo darbą, kokį Karalienė siūlė Alisai: šaukštą uogienės vakar ir šaukštą uogienės rytoj, bet niekados – dabar, tačiau lenktyniaujame su laiku, bandydami pasivyti vakarykščią dieną ir pralenkti  rytojų.

Istoriniu  požiūriu svarbus dalykas yra praeities pamokos ir ateities lūkesčiai (nepadaryti darbai pasiveja, o nepamatuoti lūkesčiai prislegia, priverčia prabuksuoti), tačiau ontologiniu požiūriu gaisrą reikia gesinti dabar, o ne vakar ar rytoj.

Ąžuolo mirtis. Slaptai.lt nuotr.

Nedalumo stichija yra būtis, o pasidauginimo stichija – virusinis užkratas.

Mirties karantinas nepadaugina būties, o būties garantija neatšaukia mirties.

Dabar didžiausia veidmainystė būtų, pasinaudojus proga, be leidimo stoti į besirikiuojančią mirties karavano eiseną, tokiu būdu tampant mirties kontrabandininku. Tokius gudručius pažįstu, ne vieną esu sutikęs, kai žmogus jaučiasi pavargęs gyventi, bet tempia savo dienas, sukandęs dantis, bijodamas net įsivaizduoti tai, kokį vargelį galėtų užtraukti jo paskutinio kvapo išleidimas artimiesiems, privalėsiančiais pasirūpinti – kur padėti jo kūną po mirties? Jeigu galėtum spragtelėdamas pirštais pranykti be jokio pėdsako, viskas būtų daug paprasčiau, ar ne?

O dabar, baisu net pagalvoti, kokia sumaištis gali kilti ir organizaciniai rūpesčiai pristoti dėl iš esmės niekam nereikalingo mirusio kūno. Nesmagiai nuteikia, net nupurto mintis, kad į tavo šermenis būtinai atsivilks didžiausias neprietelius, kuriam pagal paprotinę teisę bus leista stebėti tavo ontologinį pralaimėjimą, išstatytą viešai.

Todėl pandemijų metu gali pasitaikyti ir tokių, kurie pabandys įsimaišyti į mirusiųjų minią nelegaliai, puoselėdami viltį būti palaidotiems anonimiškai masiniame kape valstybės sąskaita. Tačiau jiems neišdegs, mes, budrieji, to neprileisim. Niekam nebus leista pasprukti, neatidavus visos skolos būčiai.

Prie kapinaičių. Slaptai.lt nuotr.

Paradoksaliai tariant, mirtis paryškina būtį, o būna ir taip, kad būtis prisijaukina mirtį. Tačiau į parmenidiškai dėliojamą būtį būtų galimą pažiūrėti dar ir taip, kad dabar, būties pilnaties metu, daug kartų atidėliojęs savo ketinimus  jaunuolis tiesiog privalo pasipiršti savo išrinktajai. Mes to tikimės, nes kito karto gali nelikti. Kad ir kaip ten būtų, nenoriu įtikinti tūlo piliečio, jog niekas nenukentėtų, jeigu pirmoji jaunųjų naktis įvyktų nuotoliniu būdu.

Apskritai karantino laikas yra pasitikrinimas, ar mes, užsidarę savo narveliuose, pradedam pasiilgti tų žmonių, su kuriais anksčiau dažnai prasilenkdavome.

Demokritas yra sakęs, kad jeigu tarpinė erdvė būtų neužkrauta, mes lengvai galėtume matyti tai, kaip mėnulio paviršiuje ropoja skruzdė.

Tačiau dabar aktualesniu lieka klausimas – ar Demokritas sugebėtų matyti ir tai – ant kokių paviršių tupia ir tupia, tupia ir tupia tie virusai, – jeigu tarpinė erdvė būtų neužkrauta…

(Bus daugiau)

2020.03.25; 15:00

Lietuvos ginkluotųjų pajėgų gynybos štabas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos kariuomenėje nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai. Virusas nustatytas vienam civiliam darbuotojui ir vienam kariui iš Nyderlandų Karalystės.
 
Pagal pranešimą, visi kontaktus galimai turėję darbuotojai ir kolegos izoliuoti namuose arba dalinio teritorijoje esančiose specialiose patalpose. Darbuotojas ir karys yra gydomi civilinėje gydymo įstaigoje, jų darbo vietos dezinfekuotos.
 
Civilis asmuo nuo kovo 11 d. jau buvo namuose, į karinį dalinį nevyko, virusas diagnozuotas kovo 21 dieną. Užsienio šalies kariui virusas diagnozuotas sekmadienį, imtasi visų rekomenduojamų atsargumo priemonių.
 
Lietuvos kariuomenė toliau laikosi ir vykdo įmanomų rekomenduojamų atsargumo ir prevencijos priemonių siekdama maksimaliai pasaugoti karių sveikatą.
 
Kaip buvo skelbta anksčiau, visuose kariuomenės daliniuose ir toliau bus laikomasi griežtų karantino priemonių:
 
apribotas karinis rengimas ir pratybos;
atšauktos tarptautinės ir ne karinėse teritorijose planuotos pratybos;
pratybos leidžiamos tik karinėse teritorijose, renkantis atviras erdves;
apribotas karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių paliekant būtiną susisiekimą;
laikinai sustabdytas Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių išleidimas į namus savaitgaliais;
dalis profesinės karo tarnybos karių, įvertinus jų būklę, lieka kartu su NPPKT kariais ir tarnybą vykdys kareivinių režimu;
visi profesinės karo tarnybos (PKT) kariai, grįžę iš komandiruočių ir tarptautinių operacijų užsienyje, privalomai izoliuojasi namuose, į dalinius nevyksta dvi savaites;
atšauktos ir neplanuojamos naujos karių komandiruotės į užsienį;
visuose kariniuose daliniuose medicinos personalas ir vadai yra instruktavę visus karius dėl papildomų higienos priemonių COVID-19 plitimo prevencijai: papildomai valomos ir vėdinamos patalpos, kariai dažniau plauna rankas, yra įrengti papildomi dezinfekcinio skysčio dozatoriai.
Šarvuotoji technika Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Tačiau, net ir patvirtinus pirmuosius atvejus dėl COVID-19 viruso, kariuomenės veikla nesustoja, ji ir toliau pasirengusi vykdyti jai pavestas užduotis ir visomis išgalėmis prisidėti prie bendrų valstybės pastangų suvaldyti koronaviruso plitimą.
 
Iš viso pagalbą civilinėms institucijoms, kovojančioms su COVID-19 epidemija, šiuo metu teikia daugiau nei 120 karių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurios buvo aktyvuotos pagal Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių planą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.23; 08:00

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto profesorius Aidas Perminas. VDU nuotr.

Akistata su COVID-19 ir karantinas Lietuvoje atnešė nemažai pokyčių į kasdienį gyvenimą, tuo pačiu keldami stresą bei sėdami nerimą, o kas bus toliau. Kaip įveikti tą nerimą, pataria Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto profesorius Aidas Perminas.
 
„Ši situacija visiems mums nauja, ir įprastos iššūkių įveikimo taktikos, kurių kiekvienas turime ir taikome, dabar nelabai tinka. Norint problemą išspręsti, pirmiausia reikia ją suprasti ir ramiai pagalvoti, su kuo susidūrėme. Tikslinga įvertinti visus galimus būdus šiai problemai spręsti, pasverti jų efektyvumą (naudą bei sąnaudas), pasirinkti geriausią sprendimo būdą ir nuosekliai jį įgyvendinti. Į emocijas orientuotas problemos įveikimo būdas yra nukreiptas į emocinės įtampos sumažinimą, kai nesiimama konkrečių veiksmų problemai spręsti. Problema išlieka, bet žmogus nusiramina. Tam gali padėti bet kokia raminanti veikla – filmų žiūrėjimas, knygų skaitymas, fizinis aktyvumas, įvairios relaksacijos technikos. Kiekvienas žmogus naudoja abu streso įveikimo būdus, ir jų naudingumas priklauso nuo aplinkybių. Jei įmanoma ką nors situacijoje pakeisti, verta dėti pastangas ir siekti, kad problema išsispręstų. Jei situacijos pakeisti nėra galimybių, lieka nusiraminti“, – sako profesorius.
 
Gyvenant karantino sąlygomis, anot jo, vertėtų ramiai įvertinti savo padėtį ir galimybes ją pagerinti. Visi žino, kad virusas užkrečiamas, bet yra aiškios rekomendacijos, kaip užsikrėtimo galimybę sumažinti iki minimumo. Vadinasi, jei žmogus šių rekomendacijų laikysis, tikimybė užsikrėsti labai sumažės. O visa kita nuo paties žmogaus nepriklauso, tad ir galvojimas apie tai ar blogi išgyvenimai situacijos nepakeis.
Skulptoriaus Antano Česnulio kūrinys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr).
 
Pasak VDU profesoriaus A. Permino, taip pat nusiteikti reikėtų ir dirbant namuose – „ši darbo forma man neįprasta, mažiau efektyvi, bet esamoje situacijoje nieko negaliu pakeisti, tad priimsiu ją ir be reikalo nejausiu įtampos.“
 
„Ilgainiui žmogus prisitaiko prie naujų aplinkybių ir produktyvumas sugrįžta. Dažnai stresą mums kelia pati mintis, kad reikės kažką daryti kitaip, nei esame įpratę. Mintyse kovojame su realybe, prieš ją burnojame, eikvodami tam energiją. Kitaip sakant, dalį streso „pasigaminame“ patys savo nelanksčiu mąstymu, noru, kad viskas būtų taip, kaip esame pratę. Kita vertus, ne visus darbus įmanoma dirbti namie. Tuomet belieka juos atidėti ir susitaikyti, kad kai kas nebus padaryta.
Medžio drožėjo Antano Česnulio skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
O kalbant apie dirbti trukdančius vaikus, pagalvokime, jog iš tiesų labai smagu, kad vaikų yra, kad jie bėgioja. Susikaupti tai gal ir trukdo, bet ryšiams su atžalomis palaikyti esama situacija yra palanki. Apskritai mūsų gyvenimas šiuo laikotarpiu turėtų tapti lėtesnis, galėtų atsirasti daugiau bendravimo su šeima, daugiau įsigilinimo į save, daugiau gyvenimo pajautimo“, – įsitikinęs psichologas.
 
Jis siūlo pasvarstyti, kas būtų šiuo metu tikslingiau. Gal nereikia dabar priverstinai tvarkytis, o verčiau maloniai praleisti laiką – grįžti prie užsiėmimų, kurie kadaise buvo malonūs, bet ilgainiui jiems neliko laiko, nes viską užgožė darbas? Dabar, kai darbo mažiau, atsiranda tuštuma, kurią reikia užpildyti. Gali būti, kad malonūs užsiėmimai jau visiškai užmiršti ir žmogus dabar nebežino kuo užsiimti, o neturėdamas užsiėmimo, jaučia nerimą. Bet vis tiek kiekvienas turi sritį, kuri traukia, nors iš pirmo žvilgsnio tai ir atrodo neracionaliai. Tereikia įsiklausyti į save.
 
Medinės Antano Česnulio skulptūros. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kitas atvejis, kai reikia dirbti namie, – teritorijoje, kuri asocijuojasi su poilsiu. Šioje situacijoje, anot prof. A. Permino, gali pagelbėti darbo vietos susiorganizavimas. Darbui reikėtų skirti tam tikrą kambarį ar bent stalą ir dirbti tik ten. Dar labai svarbu susiplanuoti dieną. Svarbu yra pasakyti sau, kada dirbu, o kada ne, ir nuosekliai šios dienotvarkės laikytis.
 
„Žiniasklaidoje šiuo metu sklinda visokių žinių. Kai kurios yra labiau optimistiškos, kai kurios – visai pesimistiškos. Ir niekas nežino, kaip bus, nes įvykiai tikriausiai vystysis kažkokiu trečiuoju keliu. Tokioje nežinioje verta labiau įsiklausyti į racionalias ir optimistines žinias. Tai padės geriau jaustis situacijoje, kurioje mažai ką gali pakeisti.
 
Ir dar derėtų nepamiršti, kad vaikai yra tėvų reakcijų atspindys. Jaučiančius įtampą tėvus stebi vaikai ir persiima jų įtampa. Suaugusiesiems tai – dar viena priežastis, dėl kurios verta nusiraminti, nes savo reakcijomis mes mokome vaikus, kaip jaustis ir elgtis sudėtingose situacijose“, – pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto profesorius A. Perminas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.20; 06:00

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis“ – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sekmadienio vakarą, prieš prasidedantį visuotiną karantiną šalyje, prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Lietuvos žmones. Šalies vadovo teigimu, įvedamas karantinas bus skausmingas, bet būtinas sprendimas, norint sustabdyti ligos plitimą. Pateikiame visą prezidento kreipimąsi.
 
Gitanas Nausėda
 
Mieli Lietuvos žmonės, šiandien pasaulis susiduria su bene didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Virusas keičia įprastą gyvenimą ir verčia imtis ypatingų veiksmų – uždaromos valstybių sienos, o milijonai žmonių izoliuojasi namie.
 
Taip, tai yra rimtas išbandymas pasauliui, Lietuvos valstybei ir kiekvienam iš mūsų.
 
Tačiau tvirtai tikiu – pandemiją įveiksime ir iš šio išmėginimų ruožo išeisime labiau susitelkę, atsakingesni, pilietiškai brandesni ir suvokiantys, kokia neįkainojama yra žmogaus bei visuomenės sveikata.
 
Šiandien didžiausia kovos su virusu našta tenka sveikatos apsaugos sistemai. Mūsų visų pareiga yra padėti medikams, kuriais didžiuojuosi ir tikiu.
 
Esminių iššūkių patirs šalies verslas, kuriam būtina valstybės pagalba, ir ji bus suteikta, nesvarbu, kokių išlaidų tai pareikalautų.
 
Šiandien kaip niekada reikia valdžios institucijų sumanumo, gerai apgalvotų, tačiau sykiu ir operatyvių žingsnių, kuriais problemos sprendžiamos čia ir dabar.
 
Pabrėžiu – viešosios paslaugos toliau bus teikiamos kiekvienam Lietuvos žmogui saugiausiu būdu.
 
Valstybė turi pakankamai resursų įveikti virusą, tačiau tam, kad liga neplistų, reikalingas kiekvieno mūsų sąmoningumas ir atsakingumas.
 
Jūsų teisė ir pareiga klausti, ką savo žmonių labui padarė ir padarys Lietuvos valstybė.
 
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kuri jau pradiniame etape ėmėsi griežtų priemonių, siekdama sustabdyti viruso plitimą. Šiandien matome, kad šie veiksmai buvo savalaikiai ir leido sušvelninti pirmąjį pandemijos smūgį.
 
Šiąnakt žengsime antrąjį žingsnį, siekdami apsaugoti Lietuvos žmones. Karantinas, kuris įsigalios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra skausmingas, bet būtinas sprendimas. Tik veikdami išvien, vengdami rizikos sustabdysime ligos plitimą.
 
Todėl turime paklausti savęs, ką rūpindamiesi savo valstybe, savo artimaisiais ir savimi galime padaryti mes patys.
 
Šiandien savo rūpinimąsi Lietuva galime įrodyti elgdamiesi atsakingai, vengdami rizikos ten, kur tai nėra būtina, pagaliau tiesiog praleisdami daugiau laiko namuose, savo šeimose. Turime retą galimybę stabtelėti ir pabūti su artimaisiais. Pasinaudokime ja.
 
Kreipiuosi į šalies politikus – privalome pamiršti parodomąją konkurenciją. Nereikia įrodinėti, kas labiausiai myli Lietuvą. Esu įsitikinęs – savo Tėvynę mylime kiekvienas: didelis ir mažas, jaunas ir senas, dešinysis ir kairysis. Kritikuokime, tačiau kritikos taikiniu rinkimės ne žmogų, o sprendimą, veiksmą arba, atvirkščiai, neveiklumą. Siūlykime sprendimus, siūlykime pagalbą – nes kalbame apie mūsų visų valstybę.
 
Koronaviruso protrūkį nugalėsime veikdami drauge. Visos valstybės institucijos privalo dirbti kaip suderintas laikrodis.
Kaip apsisaugoti nuo koronaviruso? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Rytoj bus tvirtinamas Vyriausybės veiksmų planas ekonomikos iššūkiams sušvelninti. Nuolat palaikau ryšį su premjeru ir Vyriausybe – kartu sprendžiame aktualiausias problemas.
 
Savo dėmesį šiandien skiriu tarptautinių veiksmų derinimui, Lietuvos piliečių sklandesniam grįžimui į Tėvynę. Bendrauju su Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovais. Vakar pakviečiau Europos Sąjungos lyderius kartu imtis koordinuotų veiksmų Bendrijos mastu.
 
Lietuva turi visas galimybes tapti sėkmingos ir savalaikės kovos su virusu pavyzdžiu. Tegul šioje kovoje mus lydi šimtmečius neblėstantis Vyčio simbolis ir Dievo globa.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.16; 05:00

„Vilniaus miesto savivaldybė, reaguodama į koronaviruso pandemiją pasaulyje, imasi griežtų priemonių viruso plitimo stabdymui. Nuo rytojaus iki šv. Velykų atostogų pabaigos uždaromos visos ugdymo įstaigos – darželiai, mokyklos, universitetai, atšaukiami visi renginiai, stabdoma kino teatrų, sporto klubų ir kitų poilsio ar pramogų vietų veikla. Tačiau gyventojams savivaldybė rekomenduoja neužsidaryti tarp keturių sienų – nepamiršti išeiti pasivaikščioti, sportuoti lauke, lankytis gamtoje“, – skelbia savivaldybė.
 
Ugdymo įstaigų (darželių, mokyklų, aukštųjų mokyklų) veikla stabdoma nuo penktadienio penkioms savaitėms iki balandžio 17 d., į šį periodą įtraukiant ir šv. Velykų atostogas.
 
Savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos vadovo, savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio teigimu, pagrindinis tikslas – stabdyti viruso plitimą, todėl, įsigilinus į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas bei kitų šalių patirtį, bus imtasi visų priemonių, kurios gali sumažinti neigiamas koronaviruso pasekmes.
 
„Suprantame, kad ugdymo įstaigų stabdymas sukels didelių nepatogumų tėvams, bet šiuo atveju turime galvoti apie žmonių gyvybių apsaugojimą – tiek dirbančių ugdymo įstaigose, tiek vaikų, tėvų ir senelių. Laikini veiklos stabdymai Vilniuje galios ir visoms vietoms, kuriose dėl poilsio ar pramogų buriasi žmonės: muziejams, kino teatrams, sporto klubams ir kitiems. Verslą kviečiame solidariai atlaikyti viruso ataką – taip, šios priemonės griežtos, tačiau jos nepažeidžia ekonomikos, priešingai – jei nestabdysime viruso dabar, jis turės didžiulių neigiamų pasekmių ekonomikai ateityje“, – teigė P. Poderskis.
 
Prekybos vietų veikla nestabdoma, tačiau jų savininkams savivaldybė rekomenduoja imtis visų būtinų priemonių dėl efektyvaus patalpų dezinfekavimo, vėdinimo ir užtikrinti, kad būtų išvengta žmonių būriavimosi. Gyventojams rekomenduojama tokiose vietose lankytis tik dėl būtinų pirkinių, taip pat dažniau rinktis apsipirkimą internetu.
 
Vilniaus viešasis transportas nebus stabdomas, tačiau bus dažniau dezinfekuojamas, vėdinamas, taip pat keleiviai bus raginami laikytis atstumo vienas nuo kito. Jau tariamasi su dviračių bei paspirtukų dalijimosi bendrovėmis, kad jos kuo anksčiau pradėtų savo sezoną.
 
Visoms Vilniuje veikiančioms įstaigoms ir įmonėms savivaldybė rekomenduoja atšaukti visas komandiruotes, kiek įmanoma darbą perkelti iš biurų į namus, atsisakyti nereikalingų susitikimų arba perkelti juos į virtualią erdvę.
 
Savivaldybė nuo pirmadienio vilniečius aptarnaus tik nuotoliniu būdu – el. būdu ir telefonu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.12; 12:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo koronaviruso saugomas įprastomis higienos priemonėmis, prieinamomis kiekvienam piliečiui.
 
Tai trečiadienį pareiškė jo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į žurnalistų klausimus.
 
„Daroma visa, kas reikalinga, kad koronavirusas nepatektų į artimiausią prezidento aplinką. Omenyje turiu įprastas prevencines higienos priemones, kurių gali imtis visi Rusijos piliečiai“, – sakė D. Peskovas.
 
Spaudos sekretorius pabrėžė, kad situacija Maskvoje, susijusi su koronavirusu, nėra įtempta.
 
Naujojo koronaviruso Covid-19 sukelto susirgimo protrūkis buvo užfiksuotas praėjusių metų gruodžio pabaigoje Kinijos Uhano mieste, kuriame gyvena 12 milijonų žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija pripažino jį tarptautinio masto nepaprastąja situacija. Be Kinijos, infekuotųjų rasta daugiau kaip 70-yje šalių.
 
Kinijos valdžia iki šiol patvirtino daugiau kaip 80 tūkstančių užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, beveik 3 tūkst. infekuotųjų jau mirė.
Už Kinijos ribų užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 10,5 tūkst., daugiau kaip 160 žmonių mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 13:00

Pasaulyje toliau sparčiai auga koronaviruso atvejų skaičius. Nuo viruso sukeltos plaučių ligos pirmą kartą po vieną asmenį mirė JAV ir Australijoje.
 
Paskelbus apie pirmąjį mirties atvejį JAV, Vašingtonas patarė gyventojams nevykti į epidemijos apimtas teritorijas Italijoje ir Pietų Korėjoje. Perspėjimas dėl kelionių sugriežtintas iki aukščiausio – ketvirto – laipsnio, šeštadienį Baltuosiuose rūmuose panešė viceprezidentas Mike‘as Pence‘as.
 
Be to, paskelbti nauji ribojimai dėl Irano. Užsieniečiai, kurie per praėjusias 14 dienų lankėsi Irane, nebus įleisti į JAV, sakė M. Pence‘as. Jis, prezidento Donaldo Trumpo pavedimu, vadovauja kovos su koronavirusu darbo grupei. Amerikiečiai Europoje šiuo metu turi būti ypač atsargūs, šiek tiek vėliau sakė ir D. Trumpas.
 
Nuo Covid-19 pirmas žmogus mirė ir Australijoje. 78-erių auka užsikrėtė prie Japonijos krantų karantinuotame kruiziniame laive „Diamond Princess“. Čia jis buvo kartu su žmona. Jie buvo tarp 160 žmonių, kurie iš laivo nugabenti į Australiją.
 
Kinijoje nuo naujojo kornaviruso mirė dar 35 žmonės. Pasak Sveikatos komisijos Pekine, beveik visi nauji mirties ir infekcijų atvejai užregistruoti labiausiai epidemijos apimtoje Hubėjaus provincijoje. Čia būta 34 mirčių ir 570 naujų susirgimų. Iš viso Kinijoje virusas jau pražudė 2 870 žmonių. Bendras infekuotųjų žemyninėje Kinijoje skaičius pasiekė beveik 80 000. Oficialiais duomenimis, apie pusę žmonių pasveiko.
 
Viruso atvejų skaičius smarkiai išaugo Pietų Korėjoje – susirgo dar 367 asmenys. Čia virusas iki šiol nustatytas 3 526 gyventojams – tai didžiausias skaičius už Kinijos ribų. Šalyje Covid-19 pražudė 17 žmonių.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2020.03.02; 06:00

Irane auga mirčių ir naujų infekcijų skaičius. EPA-ELTA nuotr.

Covid-19 atvejų skaičius Irane nepaliaujamai kyla. Sekmadienį paskelbtais Sveikatos ministerijos duomenimis, mirčių nuo naujojo koronaviruso per 24 valandas padaugėjo nuo 43 iki 54. Per tą patį laiką patvirtintų infekcijų skaičius išaugo 385 iki iš viso 978, spaudos konferencijoje sakė ministerijos atstovas. Labiausiai virusas guldo sostinės Teherano gyventojus.
 
Atstovo teigimu, 175 pacientai pasveiko ir buvo išrašyti iš ligoninių.
 
Priešingai nei prognozavo Sveikatos ministerija, padėtis Irane pastarosiomis dienomis smarkiai pablogėjo. Kariuomenė ir net revoliucinė gvardija padės vyriausybei kovoti su virusu. Daug užsieniečių, paisydami savo Užsienio reikalų ministerijų rekomendacijų, nori palikti šalį.
 
Laikinai uždaryti savo biurus Teherane nusprendė ir kai kurie užsienio žiniasklaidos atstovai. Japonijos žiniasklaidos atstovai nori išvykti iš Irano.
 
Koronaviruso krizė smogė šaliai prieš persų Naujuosius metus kovo 20-ąją. Baimindamiesi užsikrėsti, paprastai labai bendraujantys iraniečiai dabar vengia bet kokio kontakto – net su artimais giminaičiais. Parduotuvės ir restoranai ir ypač tradiciniai turgūs yra kone tušti.
 
Kadangi virusas apėmęs ir provincijas prie Kaspijos jūros, kuri yra mėgstama daugelio iraniečių poilsio vieta per dviejų savaičių naujametines atostogas, nuo epidemijos kenčia ir turizmo sektorius. Šalyje uždarytos mokyklos ir universitetai, taip pat kino teatrai ir teatrai.
 
Tačiau didžiausią problemą žmonėms kelia dezinfekcinių priemonių trūkumas. Nors vyriausybė tikina, kad gamyba smarkiai padidinta, nei vaistinės, nei prekybos centrai žmonių pageidaujamų dezinfekcijos priemonių neturi. Alkoholio dezinfekcijai kaina, pasak vartotojų, išaugo dešimtkart.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.02; 03:00