Kinijos Liaudies Respublikos gynybos ministras Li Shangfu. EPA – ELTA foto

Minskas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Prasidėjo oficialus Kinijos Liaudies Respublikos gynybos ministro Li Shangfu vizitas Baltarusijoje. Tai trečiadienį pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“, remdamasi Gynybos ministerijos atstovais.
 
Kaip anksčiau informavo ministerija, vizitas truks nuo rugpjūčio 16 d. iki 18 d. Numatyti susitikimai su Baltarusijos gynybos ministerijos vadovybe, kuriuose bus svarstomi „aktualūs dvišalio karinio bendradarbiavimo klausimai“.
 
Manoma, kad Li Shangfu lankysis kai kuriuose Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų kariniuose objektuose.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.08.17; 07:00

JAV prezidentas Joe Bidenas. EPA – ELTA foto

Varšuva, vasario 20 d. (ELTA). Lenkijos prezidento patarėjas Marcinas Przydaczas pareiškė, kad JAV prezidento Joe Bideno vizitu Ukrainoje parodytas Vašingtono įsipareigojimas remti Kyjivą dabartiniame Rusijos sukeltame kare, praneša CNN.
 
„Sveikiname jo drąsų sprendimą nuvykti į Ukrainą ir vertiname tai kaip aiškų ženklą, liudijantį JAV įsipareigojimą ir jo (J. Bideno) asmeninį dėmesį tenykštei situacijai, ir kartu aiškiai signalizuojantį, kad JAV laikosi išvien su savo sąjungininkais ir partneriais ir kad esama tikrumo, jog Ukraina gali laimėti“, – komentavo M. Przydaczas.
 
J. Bidenas su netikėtu vizitu į Ukrainą atvyko pirmadienio rytą. JAV prezidentas po neilgos viešnagės šioje šalyje išvyko į Lenkiją, kur numatytas jo susitikimas su lenkų prezidentu Andrzejumi Duda.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2023.02.21; 00:30

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lankosi Kyjive, rašoma Seimo pirmininkės „Facebook“ paskyroje. Prieš atvykdama į Ukrainos Aukščiausią Radą, kur Seimo pirmininkė susitiko su Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku, ji plankė Bučą, Irpinę ir Borodenką.
 
„Pirmo vizito metu, kuomet buvo minimas tik pirmas karo mėnuo, buvo daug nežinomybės ir nerimo. To netrūksta ir šiandien, kai miestas bet kada gali sulaukti smūgių, kai jis skendi tamsoje ir ne mažesnėje nežinioje. Tąkart Ukraina tiesėsi po pirmųjų išgyvenimų, šiandien ji jau turi skaudžius randus. Ir ne vieną. Tačiau vieno tikrai netrūko tada, o dabar tau jaučiama dar labiau – tai tikėjimas laisva ateitimi“.
 
„Prieš vizitą į Ukrainos Aukščiausią Radą, kur susitikau su kolega, Rados pirminiku Ruslanu Stefančiuku, aplankiau Bučą, Irpinę ir Borodenką. Skausmu paženklintos vietos šiandien jau kitokios. Čia gyvenantys žmonės rodo nepalaužiamą valią gyventi ir kuo greičiau viską atstatyti. Pavydėtinas ryžtas. Sunkios vietos, tačiau jos suteikia neįkainojamą suvokimą, kas yra iš ties svarbu. Ir dėl ko iš ties verta kovoti.
 
Šio vizito metu daug dėmesio skirsime Ukrainos ateičiai – tiek politinei Europoje, tiek atstatymui. Tiek ir artimiausiai ateičiai – žiemai, kuri bus labai nelengva, bet su mūsų pagalba gali tapti lengviau išgyvenama“, – teigiama V. Čmilytės-Nielsen įraše.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.11; 08:41

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Gegužės 18 dieną šalies vadovas Baku susitiks su Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu. Valstybių Prezidentai aptars dvišalį bendradarbiavimą energetikos ir ekonomikos srityse, saugumo situaciją Kaukazo regione, Azerbaidžano ir Europos Sąjungos (ES) bendradarbiavimą, taip pat dalyvaus Lietuvos ir Azerbaidžano verslo forume. Lietuvos Prezidentas Azerbaidžane taip pat susitiks su Ministru Pirmininku Ali Asadovu, Baku gyvenančiais lietuviais, padės vainiką Kankinių alėjoje 1990 m. Kruvinojo sausio aukoms.

Gegužės 19–20 dienomis šalies vadovas Jerevane susitiks su Armėnijos Prezidentu Vahagnu Chačaturianu, Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu, Parlamento Pirmininku Alenu Simonianu. Susitikimuose bus aptarta saugumo situacija Kaukazo regione, demokratinės reformos šalyje, ES ir Armėnijos bendradarbiavimas Rytų partnerystės formatu, taip pat dvišaliai Lietuvos ir Armėnijos santykiai. Prezidentas taip pat susitiks su Armėnijos Patriarchu Karkinu II, lietuvių bendruomene, padės vainiką armėnų Genocido aukoms.

Kartu su Prezidentu į Armėniją ir Azerbaidžaną vyks pirmoji ponia Diana Nausėdienė. Ji susitiks su šių šalių vadovų sutuoktinėmis, dalyvaus socialinių ir kultūrinių projektų pristatyme.

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2022.05.17; 08:00

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gegužės 11 d. (ELTA). Pasak Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos, prezidentas Emmanuelis Macronas neatmeta galimybės apsilankyti Ukrainoje, bet kol kas toks vizitas neplanuojamas.
 
Tai televizijos kanalui BFM TV pareiškė ministerijos atstovė spaudai Anne-Claire Legendre.
 
„Situacija nepasikeitė, prezidentas neatmeta galimybės vykti į Kijevą. Bet šiuo metu manome, kad nėra naudingų elementų, kurie galėtų paskatinti šį vizitą“, – sakė ji.
 
Kaip pranešė „Ukrinform“, balandžio viduryje E. Macronas, paklaustas apie vizito į Ukrainą galimybę, pareiškė, kad jam „ateis laikas“.
 
„Manau, jog kelionė turi būti surengta ne tik tam, kad būtų galima pamatyti, bet ir tam, kad būtų galima veikti. Todėl aš visada sakiau, kad surengsiu vizitą, kai tai bus naudinga“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.05.12; 09:00

Spartan. Slaptai.lt nuotr.

Didėjant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos, prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį vyksta palaikomojo vizito į Kijevą.
 
„Rytoj prezidentas vyksta vizito į Kijevą“, – Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
 
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vėl perstumdė Ukrainos sienas ir, nepaisant užsienio pasipriešinimo, suvereniomis šalimis pripažino separatistinius Luhansko ir Donecko regionus. Dėl to Vakarai ketina skelbti Rusijai sankcijas.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija ir kitas šalis paragino pasekti Rusijos pavyzdžiu ir taip pat pripažinti teritorijas Rytų Ukrainoje.
 
Tuo metu 27 ES šalių atstovai antradienį Briuselyje pradėjo savo konsultacijas dėl planuojamų sankcijų Rusijai. Diplomatai agentūrai dpa patvirtino, kad Europos Komisija pateikė konkretų pasiūlymą dėl baudžiamųjų priemonių. Jis, ES šaltinių duomenimis, numato sankcijas daugybei atskirų asmenų, tačiau taip pat ir kitas priemones. Detalės kol kas nežinomos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.23; 08:00

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, sausio 27 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas vasario 3 d. lankysis Ukrainoje su vizitu. Tai ketvirtadienį žurnalistams pranešė Turkijos vadovo kanceliarijos atstovai.
 
„Mūsų prezidento vizitas į Ukrainą numatytas vasario 3 d.“, – sakė R. T. Erdoğano administracijos darbuotojai.
 
Apie ketinimus apsilankyti Ukrainoje Turkijos prezidentas pranešė sausio 21 d.
 
Vasario 3 d. bus pažymimos Ankaros ir Kijevo diplomatinių santykių užmezgimo 30-osios metinės.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)

Angela Merkel. EPA – ELTA fotografija

Radikalus islamo Talibanas, anot atstovo, džiaugtųsi Vokietijos kanclerės Angelos Merkel apsilankymu Afganistane. „Angela Merkel būtų ypač nuoširdžiai sutikta, – kanalui „Bild Live“ sakė talibų atstovas Zabihullahas Mujahidas. – Mes tikrai labai džiaugtumėmės, jei ji atvyktų“.
 
Z. Mujahidas kartu patvirtino prašymą Vokietijos vyriausybei toliau finansiškai remti Afganistaną. „Norime, kad Vokietija remtų mus humanitarinėje srityje ir padėtų, kiek Vokietijos vyriausybė gali“, – kalbėjo jis. Afganistanui esą reikia pagalbos ir sveikatos sistemos, švietimo bei infrastruktūros srityse. Be to, anot Z. Mujahido, vokiečių vyriausybė galėtų „padrąsinti verslininkes ir verslininkus atvykti pas mus ir investuoti į mūsų šalį“.
Talibų kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
 
Z. Mujahidas ragino Vokietijoje esančius Afganistano pabėgėlius sugrįžti. „Mes norime, kad visi afganistaniečiai, kurie kaip pabėgėliai gyvena užsienyje, pirmiausiai – Vokietijoje, grįžtų atgal į savo šalį“, – sakė jis.
 
Vokietija yra pareiškusi, jog tęs pagalbą Afganistanui, jei šalyje bus laikomais žmogaus teisių. Vyriausybė šiuo metu palaiko neoficialius kontaktus su Talibanu, kad, pavyzdžiui, būtų užtikrintas  Vokietijos piliečių ir vokiečių pajėgoms talkinusių afganistaniečių išvykimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.06; 10:12

Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Sakartvelu grupės pirmininkas Raimundas Lopata kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl vizito į Sakartvelą.
 
„Jūsų vizitas į Tbilisį Sakartvelo Nepriklausomybės dienos proga kartu su Lenkijos prezidentu turėtų ypatingos svarbos Sakartvelo politinių jėgų susitaikymui dėl euroatlantinės integracijos tikslų, Europos Sąjungos ir JAV pasiūlyto vidaus politinio susitarimo dėl neatidėliotinų teisinių ir kitų reformų įgyvendinimo, stiprintų Lietuvos strateginę partnerystę su Lenkija bei didintų Lietuvos prestižą ES”, – kreipimesi sako R. Lopata.
 
Jis kviečia valstybės vadovą neatidėti vizito į Sakartvelą birželio mėnesiui, nes tokiu atveju būta prarasta daug svarbių vizito galimos tarpininkavimo įtakos bei simbolinių prasmių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.23; 02:00

Prancūzijos prezidentą E. Macroną Vilniaus oro uoste pasitiko Linas Linkevičius. Jurijaus Azanovo (URM) nuotr.

Šeštadienį teigiamas koronaviruso testas buvo nustatytas dviem Prancūzijos delegacijos nariams, dalyvavusiems Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito Lietuvoje metu vykusiuose renginiuose.
 
Vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) rekomendacijomis, pavojingus kontaktus su šiais asmenimis turėjusių renginių dalyvių paprašyta izoliuotis, jiems bus atlikti testai dėl galimo užsikrėtimo koronavirusu.
 
Prezidentūra informuoja, kad šalies vadovui Gitanui Nausėdai ir pirmajai poniai Dianai Nausėdienei specialistai izoliuotis nerekomenduoja, tačiau jiems taip pat profilaktiškai bus atlikti testai.
 
„Šiuo metu izoliuotis rekomenduota 5 Prezidentūros darbuotojams. NVSC atlieka tolesnį asmenų, renginių metu turėjusių artimų kontaktų su užsikrėtusiais asmenimis, tyrimą. Visi renginio dalyviai apie galimą kontaktą yra informuojami tiesiogiai, NVSC specialistai teikia jiems rekomendacijas apie būtinąsias saugumo priemones“, – rašoma Prezidentūros pranešime.
 
Pranešime pažymima, kad Prancūzijos prezidento vizitas, taip pat ir visi kiti Prezidentūroje vykstantys renginiai yra organizuojami laikantis specialistų saugumo reikalavimų ir rekomendacijų. Pranešama, kad darbuotojai yra aprūpinti būtinosiomis apsaugos priemonėmis, laikosi saugaus fizinio atstumo bendraudami su lankytojais, reguliariai vėdinamos ir dezinfekuojamos patalpos. Patalpų dezinfekcija Prezidentūroje bus atlikta sekmadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.04; 06:02

Dar balandžio mėnesį planuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos vizitas į Rygą „išbrauktas iš darbotvarkės“. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
 
„Dėl pastarųjų įvykių Baltarusijoje ir dėl to, kad Latvija ir kitos Europos Sąjungos šalys nepripažįsta rinkimų rezultatų, vizitas yra neįmanomas, jis išbrauktas iš darbotvarkės“, – sakė jis.
 
Oficialus A. Lukašenkos vizitas į Latviją, turėjęs įvykti balandžio pradžioje, buvo atidėtas dėl koronaviruso pandemijos. Šalys buvo susitarusios, kad šis vizitas bus surengtas artimiausiu metu.
 
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai.
Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri neslūgsta iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, keli žmonės žuvo, tūkstančiai buvo sulaikyti, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.31; 16:12

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys kovo 2-3 d. su oficialiu vizitu lankosi Latvijoje.
 
Numatyti susitikimai su Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku, Latvijos kariuomenės vadu generolu leitenantu Leonidu Kalniniu, apsilankymas Adažių karinėje bazėje, kurioje yra dislokuota Latvijos mechanizuotoji pėstininkų brigada bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
 
Vizitu, kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, siekiama toliau vystyti bendrus projektus, stiprinti karinį bendradarbiavimą, aptarti kariuomenių modernizacijos planus, karines pratybas bei regiono saugumą.
 
Latvijos ir Lietuvos karinis bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti saugumą regione. Bendradarbiavimą su Latvija gynybos srityje Lietuva intensyviai vysto tiek NATO, ES, tiek ir Baltijos šalių kontekste. Baltijos šalių kariuomenės aktyviausiai bendradarbiauja NATO oro policijos, oro erdvės stebėjimo, Karinių jūrų pajėgų bei karių kvalifikacijos kėlimo ir karinio rengimo srityse.
 
Jau ilgus metus vykdomi trišaliai ir dvišaliai projektai – oro erdvės stebėjimo ir valdymo sistema BALTNET, Baltijos karinė jūrų eskadra BALTRON (Latvija ir Lietuva), Baltijos gynybos koledžas, bendras Baltijos šalių karinis vienetas BALTFOR. Taip pat vykdomas pajėgumų ir šalių ginkluotos gynybos planavimo sinchronizavimas, rengiamos bendros karinės pratybos, mokymai ir seminarai kariuomenių bei atskirų jų pajėgų lygmenimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.03; 03:00

Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmasis Lietuvos vadovas po Nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis teigia, kad reikia kalbėti ne apie tai, ką buvo galima padaryti, siekiant užkirsti Astravo elektrinės statybas, tačiau apie tai, ką galima padaryti dabar. Profesorius taip pat neslepia, kad užsienio reikalų ministro intencijos vykti vizito į Baltarusiją kelia daug neaiškumų.
 
„Pirmiausiai žiūrėkime, ar šiandien yra nepraleistas momentas. Ar mes šiandien priešinamės efektyviai ir priešinamės iš tikrųjų, ar tik simuliuojame, vaizduojame priešinimąsi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Greiti pietūs“ kalbėjo V. Landsbergis, akcentuodamas, kad ir prezidentas Gitanas Nausėda pritaria, jog dėl nesaugios Astravo AE turi būti imamasi veiksmų.
 
Profesorius atkreipė dėmesį į šią savaitę vykusį užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vizitą į Baltarusiją. Visgi, pasak V. Landsbergio, vizito tikslas lieka neaiškus.
 
„Dabar Lietuvos užsienio reikalų ministras pradėjo šiek tiek judėti, net nuvažiavo į Baltarusiją, ir nežinia, ką tie jo pokalbiai ten reiškia. Ar reiškia tam tikrą susitaikymą, ar saugumo klausimų nuleidimą ant stabdžių, kai iš Lietuvos pusės buvo bandoma visą laiką akcentuoti, kad šitoje vietoje jokio saugumo nėra ir nebus“, – įžvalgomis dalinosi profesorius.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. URM nuotr.
 
ELTA primena, kad vasario 3-4 dienomis L. Linkevičius Baltarusijos užsienio reikalų ministro Vladimiro Makėjaus kvietimu lankėsi Baltarusijoje.
 
Antradienį Minske įvyko susitikimai su oficialiosios Baltarusijos valdžios atstovais, kurių metu buvo aptartas ir Astravo AE klausimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 16:00

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks į Rygą, kur susitiks su Latvijos prezidentu Egilu Levitu ir Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
Aukščiausio lygio susitikimas, rengiamas vis kitoje Baltijos šalyje, po pertraukos atgaivintas Lietuvos vadovo iniciatyva.
 
Prezidentų susitikimai skirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos strateginio bendradarbiavimo stiprinimo iniciatyvoms, pozicijoms bei iššūkiams aptarti.
 
Kaip praneša Prezidento komunikacijos grupė, šio susitikimo darbotvarkėje numatyta daug dėmesio skirti regiono bendradarbiavimo temoms, vieningai siekiant bendrų tikslų stiprinant integraciją į Europos Sąjungą, ypač per Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentine Europa ir „Rail Baltica” projektus.
 
Taip pat numatyta kalbėti apie saugumo iššūkius, bus aptartos NATO viršūnių susitikimo Londone išvados. Dėmesio bus skirta Europos ateičiai, ES daugiašalei finansinei perspektyvai, „Brexit”, Rytų partnerystei, santykiams su trečiosiomis šalimis ir daugiašaliams regioninio bendradarbiavimo formatams.
 
Vizito metu Baltijos valstybių vadovai aplankys Rygos centre veikiančią Kalėdų mugę ir ten laikinai įsikūrusią radijo studiją. Visų trijų šalių vadovai eteriui išrinks savo šalies kalėdinę dainą taip prisidėdami prie labdaros akcijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.16

Ketvirtadienį į Lietuvą darbo vizito prezidento Gitano Nausėdos kvietimu atvyksta Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su pirmąja ponia Agata Kornhauser-Duda.
 
Dvišaliame susitikime kaimyninių šalių vadovai aptars politinius ir ekonominius santykius, regioninio ir energetinio saugumo klausimus, bendradarbiavimą NATO, Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės darbotvarkes, skelbiama Prezidentūros pranešime spaudai.
 
Tuo tarpu penktadienį Lenkijos prezidentas, kartu su pirmąja ponia dalyvaus oficialioje iškilmingoje 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių ceremonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.21; 04:00

Egilas Levitas, Latvijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ketvirtadienį prezidento Gitano Nausėdos kvietimu darbo vizito į Lietuvą atvyksta Latvijos prezidentas Egilas Levitas.
 
Tai atsakomasis Latvijos vadovo vizitas į Lietuvą, praėjus beveik dviem su puse mėnesio po prezidento G. Nausėdos vizito į Rygą. Abu vadovai taip pat buvo susitikę rugpjūčio 23 d. Lietuvos ir Latvijos pasienyje minint Baltijos kelio 30-ąsias metines.
 
Susitikime numatyta aptarti dvišalių santykių aktualijas, tarp jų prezidento pasiūlytus trišalius Baltijos šalių vadovų susitikimus, baltų tautų paveldo išsaugojimo klausimus. Daug dėmesio bus skiriama regioniniam Baltijos šalių saugumui ir pasirengimui būsimajam NATO vadovų susitikimui.
 
Prezidentai aptars ir infrastruktūros projektus: elektros tinklų sinchronizacijos, „Rail Balticos“ įgyvendinimo eigą. Valstybių vadovai taip pat kalbės energetikos nepriklausomumo, bendro atsako dėl netoli Lietuvos sienos statomos Astravo atominės elektrinės bei transatlantinio bendradarbiavimo energetikos saugumo srityje stiprinimo temomis.
 
Dvišaliu formatu bus aptartos pozicijos dėl svarbiausių Europos Sąjungos darbotvarkės klausimų – naujos finansinės perspektyvos, Rytų partnerystės, „Brexito“ pasekmių ir mobilumo paketo.
 
Vizito Vilniuje metu Latvijos prezidentas pagerbs žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą, padėdamas vainiką prie Laisvės gynėjų paminklo Antakalnio kapinėse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.03

Rugsėjo 15-17 dienomis Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Armėnijos užsienio reikalų ministras Zohrabas Mnatsakanyanas.
 
Ministrą vizito metu priims Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, taip pat numatomas susitikimas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje bei diskusija Rytų Europos studijų centre.
 
Pokalbių metu numatoma aptarti dvišalių ryšių stiprinimą, Armėnijos bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, padėtį Pietų Kaukaze ir kitas tarptautinės politikos aktualijas. 
 
Z. Mnatsakanyanas užsienio reikalų ministru pirmą kartą paskirtas praėjusių metų gegužę ir, šiemet sausį suformavus naująją Armėnijos Vyriausybę, tęsia darbą šiose pareigose. Tai pirmasis šio Armėnijos užsienio reikalų ministro vizitas Lietuvoje. Pastarąjį kartą Armėnijos diplomatijos vadovas viešėjo mūsų šalyje 2013 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.15

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir pirmoji ponia Melania Trump penktadienį turi išvykti valstybinio vizito į Japoniją, kuris vyks gegužės 25-28 dienomis.
 
JAV vadovas D. Trumpas bus pirmasis užsienio lyderis, atvykęs į Japoniją su valstybiniu vizitu po to, kai į sostą įžengė naujasis imperatorius Naruhitas.
 
Naujojo imperatoriaus Naruhito tėvas Akihitas tapo pirmuoju nuo 1817 metų savo noru sosto atsisakiusiu imperatoriumi Japonijoje. Leidimas atsistatydinti 85 metų amžiaus Akihitui duotas po to, kai jis pareiškė, kad dėl amžiaus ir prastėjančios sveikatos nebegali vykdyti savo pareigų.
 
Į sostą įžengus Naruhitui, prasidėjo nauja era. Naujojo Japonijos imperatoriaus valdymo era vadinasi Reiva. Akihito valdymo era vadinosi Heisei, ji prasidėjo 1989 metais.
 
Baltieji rūmai teigė, kad vizitas rengiamas „istoriniu metu Japonijoje“ ir demonstruoja, kad draugystė tarp Japonijos ir JAV niekada nebuvo stipresnė.
 
Vizito Japonijoje metu po susitikimo su naujuoju imperatoriumi D. Trumpas susitiks su ministru pirmininku Shinzu Abe. Prezidentas taip pat svarstė galimybę stebėti sumo imtynininkų kovas ir apžiūrėti „Izumo“ klasės eskadrinį minininką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.24; 00:02

Naujasis Latvijos premjeras Krišjanis Karinis savo pirmąjį užsienio vizitą surengs į Estiją, o po to jis planuoja vykti į Lietuvą, praneša portalas ERR.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis. EPA-ELTA nuotr.

„Pirmasis vizitas bus į Taliną“, – sakė ketvirtadienį žurnalistams Latvijos vyriausybės atstovė spaudai Sabinė Spurkė. Anot jos, konkreti vizito data dar nenumatyta.

Išsamesnė informacija apie vizitų darbotvarkę bus pateikta vėliau, pridūrė atstovė spaudai.

„Ministras pirmininkas taip pat ketina netolimoje ateityje susipažinti su kitų regiono valstybių lyderiais ir Europos Sąjungos struktūrų vadovais. Premjeras dalyvaus ir visuose Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. Artimiausias iš jų numatytas kovo 21-22 dienomis“, – pasakojo apie K. Karinio planus S. Spurkė.

K. Karinio vyriausybė buvo patvirtinta sausio 23 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.01; 04:00

Prezidentūra tvirtina, kad valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės vizito Kinijoje metu jautrūs politiniai klausimai nebus paliesti, nes pagrindinis dėmesys bus skiriamas Lietuvai aktualiems ekonominiams klausimams ir šalies žinomumo, gyventojų skaičiumi gausiausioje pasaulio valstybėje, didinimui.

D. Grybauskaitės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas tvirtina, kad numatytame dvišaliame Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikime užsienio politikos klausimams nebus skiriama daug laiko, nes pats susitikimo kontekstas diktuos ekonominio pobūdžio temas. 

„Nemanau, kad čia turėtume priešinti du dalykus (politiką ir ekonomiką. – ELTA), ir iš tikrųjų mūsų tikslas yra ekonominis. Turbūt politinėms temoms daug laiko nebus, nes ir pati aplinka, pati paroda, kur susitiksime, diktuos tas tematikas, dėl kurių kalbėsimės“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė N. Aleksiejūnas. 

Prezidentės patarėjas pabrėžė, kad D. Grybauskaitės susitikimas su Kinijos lyderiu yra puiki galimybė aptarti tiek Lietuvai, tiek visai Europai svarbius klausimus. Pasak jo, šiuo metu vienas svarbiausių klausimų yra užsitikrinti Lietuvos investicijų saugumą vienoje iš didžiausių pasaulio ekonomikų. N. Aleksiejūnas aiškino, kad Lietuvos investicijos Kinijoje yra keturis kartus didesnės negu Kinijos investicijos Lietuvoje. Todėl šis klausimas, pabrėžė jis, yra itin aktualus.

Galiausiai N. Aleksiejūnas vyksiantį susitikimą apibendrino kaip puikią progą pristatyti Lietuvą Kinijai.

„Kinijoje iki šiol Lietuva labiau buvo žinoma kaip krepšinio šalis ir būtent treneris Kazlauskas (Jonas Kazlauskas. – ELTA) yra tas vardas, kurį dauguma kinų žino. Bet mes norime, kad Lietuva būtų žinoma iš kitų pusių“, – teigė prezidentės patarėjas. 

ELTA primena, kad J. Kazlauskas nuo 2004 iki 2008 m. dirbo Kinijos nacionalinės vyrų rinktinės vyr. treneriu.

D. Grybauskaitė Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir šios šalies vyriausybės kvietimu lapkričio 2 d. vyksta darbo vizito į Šanchajų.

Numatytame Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikime valstybių prezidentai aptars dvišalius ryšius, naujas eksporto galimybes Lietuvos gamintojams Kinijos rinkoje. Daug dėmesio bus skirta Kinijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui, klimato kaitos ir globalios prekybos klausimams.

Prezidentė taip pat atidarys vieną iš trijų pagrindinių parodos forumų – „Prekybos ir investicijų“ forumą ir sakys kalbą specialiai finansinių technologijų „Fintech“ plėtrai skirtame renginyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-30