Gerhardas Šrioderis. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, rugpjūčio 4 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino pasibjaurėtinu buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio elgesį, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.
Buvęs Vokietijos vyriausybės vadovas neseniai lankėsi Rusijoje, o grįžęs pareiškė, kad Vladimiras Putinas pasirengęs deryboms su Ukraina.
„Šiaip jau tai tiesiog pasibjaurėtina, kai buvę įtakingų valstybių su europietiškomis vertybėmis lyderiai dirba Rusijai, kuri kariauja prieš šias vertybes“, – sakė V. Zelenskis, neįvardydamas G. Schröderio. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs Vokietijos kancleris G. Schröderis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas pasirengęs diplomatiniam sureguliavimui su Ukraina. Jis susitiko su V. Putinu praėjusią savaitę Maskvoje.
„Gera naujiena yra tai, kad Kremlius nori rasti sprendimą derybomis. Derybos dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto jau vyko, pavyzdžiui, Stambule kovo mėnesį. Turkai buvo labai naudingi, kadangi jie dalyvavo derybose dėl grūdų tiekimo. Kol kas tai labai naudinga. Pirmas laimėjimas yra susitarimas dėl grūdų, galbūt pamažu pavyks išplėsti jį iki ugnies nutraukimo“, – samprotavo G. Schröderis.
Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto vadovė Marie-Agnes Strack-Zimmermann kritiškai įvertino buvusio kanclerio žodžius.
„Jei jis tvirtina, kad Putinas nori sprendimo, tai aš jau šiandien galiu pasakyti, kaip turėtų atrodyti tas sprendimas: Putinas nori Rytų Ukrainos“, – pareiškė žurnalistams parlamentarė.
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris. EPA – ELTA nuotr.
Viena, balandžio 10 d. (AFP-ELTA). Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pirmadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša AFP.
„Jis ten vyks, kad paskatintų dialogą. Apie vizitą informuotas Berlynas, Briuselis ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis“, – sakė kanclerio atstovas spaudai.
Šeštadienį K. Nehammeris lankėsi Kyjive ir ten susitiko su V. Zelenskiu.
Kanclerio atstovas spaudai taip pat patvirtino, kad K. Nehammeris bus pirmasis Europos lyderis susitiksiantis su V. Putinu po to, kai vasario 24 d. Rusija užpuolė Ukrainą.
Austrijos vyriausybės vadovas iškels Rusijos karo nusikaltimų Bučoje klausimą. Šiame mieste netoli Kyjivo jis lankėsi šeštadienį. Pasitraukus Rusijos pajėgoms ten prieš savaitę buvo rasta daugybė civilių žmonių palaikų, o naujienos apie žudynes šokiravo pasaulį. Maskva neigia savo kaltę dėl karo nusikaltimų.
Sekmadienį K. Nehammeris grįžo į Vieną, o jo atstovas spaudai sako, kad neutraliai Austrijai svarbu remti Ukrainą politiniu ir humanitariniu aspektu.
Austrija yra Europos Sąjungos narė, bet nepriklauso NATO. Šalis pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir šią savaitę išsiuntė keturis rusų diplomatus.
JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo atšaukė pirmadienį numatytą vizitą į Maskvą, bet vis dar ketina susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu antradienį Sočyje. Tai pirmadienį pranešė „Reuters“, remdamasi neįvardytu šaltiniu JAV valstybės departamente.
Pirmadienį M. Pompeo lankysis ne Maskvoje, bet Briuselyje, kur su Europos Sąjungos atstovais apsvarstys situaciją, susijusią su Iranu. Kaip pažymi „Reuters“, valstybės sekretorius jau išskrido iš Vašingtono.
Anksčiau buvo pranešta, kad M. Pompeo pirmadienį atvyks į Maskvą. Lankymąsi Rusijoje jis turėjo pradėti susitikimu su JAV ambasados darbuotojais. Po to buvo planuojamas jo susitikimas su Rusijoje dirbančiais JAV verslo lyderiais ir Amerikos švietimo mainų programų dalyviais.
Antradienį antroje dienos pusėje JAV valstybės departamento vadovas turėjo atvykti į Sočį. Ten numatytos jo derybos su S. Lavrovu. Kremlius neatmetė, kad Sočyje jį priims ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Pastabos Kęstučio Girniaus straipsniui
Politologas Kęstutis Girnius ypač susižavėjo prieš pustrečių metų pirmą kartą Estijos prezidente išrinkta moterimi 49-rių Kersti Kaljulaid. Ji ir žavi politikė, puiki sportininkė, dalyvavusi 30 km žygyje NATO 15-ųjų metinių proga ir nešusi 15 kg kuprinę, ir pasirengusi didesniam iššūkiui – žygiui į Maskvą, pas Vladimirą Putiną.
Galantiškasis apžvalgininkas puikiai susidorojo su džentelmeno misija, bet tose pagyrose tarsi skamba priekaištas mūsų šalies vadovei, kuri, nors sporto pasiekimuose irgi ne pėsčia, gerokai atsilieka nuo simpatijų demonstravimo Kremliaus valdovui.
Labiausiai K. Girnių žavi estės ryžtas susitikti su V. Putinu ir „bendravimo su Maskva atkūrimas aukščiausiu politiniu lygiu.“ Oficialiai ji balandžio 18-ąją vyksta į renovuoto istorinio Estijos ambasados pastato atidarymą, bet atvers ir paauksuotas Kremliaus duris. Pavyzdžiai užkrečia, ir politologas pastebi, kad net „per Šaltąjį karą Vakarai palaikė ryšius su Sovietų Sąjunga, kai ji buvo užvaldžiusi visą Vidurio ir Rytų Europą, bent minimaliai bendravo su tokiais budeliais, kaip Stalinas ir Mao Dzedongas, ir dangus negriuvo…“
Vadinasi, mums taip pat reikėtų bendrauti ir glebėsčiuotis su didžiausiais pasaulio diktatoriais ir agresoriais, kokias jie mums kiaulystes bekrėstų, kokius grobikiškus reidus pas kaimynus rengtų. K. Kaljulaid neketina V. Putinui vien šypsotis. Ji esą rengiasi kalbėti apie Ukrainą, Gruziją, galbūt Krymą, Minsko susitarimų įgyvendinimą. Svečias iš mikroskopinės šalies, palyginus su Rusija, neva gali duoti impulsą Donecko ir Luhansko reintegravimui į Ukrainą, o gal ir Krymo grąžinimu…
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
Fantastika! Bet paskui politologas atvėsta: didesnių lūžių nebus, o susitikimas taps tik simboliniu. Tačiau „net ir tuo atveju sveikintinas Kaljulaid ryžtas neleisti būti kaustoma kitų sprendimais ir išankstinėmis nuostatomis. Šaunuolė.“
Žinoma, Estijos vadovė savarankiška užsienio politikoje ir „kitų sprendimų bei išankstinių nuostatų“ gali nepaisyti. Net ir Latvijos bei Lietuvos pozicijų santykiuose su Maskva. Ji juk prieš metus vienintelė iš Baltijos šalių lyderių pasveikino Vladimirą Putiną su pergale Rusijos prezidento rinkimuose (jis gavo beveik 77 proc. rinkėjų balsų). Tada Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad prezidento rinkimai Rusijoje nebuvo laisvi ir demokratiški. Tai atitiko kone viso Vakarų pasaulio nuostatas.
Tiesa, į gegužės 9-osios iškilmes Estijos vadovai nesiryžo vykti. Latvijos lyderė Vaira Vykė-Freiberga 2005 m. nuvyko į šią šventę, bet Maskvoje ji buvo sutikta šaltai, o V.Putino politika Baltijos šalių atžvilgiu ne tik kad nesuminkštėjo, bet tapo dar atžagaresnė. Po 10 metų ji su nuoskauda žurnalui „Ir“ kalbėjo: „Europai laikas pabusti ir suvokti, kad taip tęstis nebegali – šventas tikėjimas, kad jei būsim malonūs, geručiai su rusais, tik ir žiūrėsime, kaip jų nesugluminti, neįžeisti, tai ir išliks geri santykiai“. „O juk Rusijos vienu kaimynu nepasotinsi“, – pridūrė ji, turėdama galvoje prieš metus prasidėjusį karą Ukrainoje ir Krymo aneksiją.
Ar šis praregėjimas pasieks ir Taliną? Po 10 metų valdymo 2016-aisiais pasitraukęs prezidentas T. H. Ilvesas perspėjo, kad Rusija agresyvėja. Jis stebėjosi Europos lyderių naivumu bendraujant su Rusija, kuri kelia pavojų Europai, finansuodama populistines partijas ir laužydama saugumo sutartis. „Mane kartais glumina naivumas kai kurių lyderių, kurie, matydami, kaip visa tai nuolatos pažeidžiama, ir toliau atkakliai nori elgtis taip, tarsi šių tarptautinių pažeidimų nebūtų“, – sakė T. H.Ilvesas.
K. Girnius mano, kad Estijos prezidentės kritika ir priekaištai jai „iš piršto laužti“. Jam, ko gero, seniai pabodo Vakarų sankcijos Rusijai, kurios, paskaičius rusiškus portalus, visai neveikia. Įkyrėjo amžini priekaištai Maskvai dėl paramos separatinėms Ukrainos respublikoms, dėl karinio aktyvumo Krymo pusiasalyje ir Juodojoje jūroje, dėl kritikos Rusijai už karinę pagalbą Venesuelos diktatoriui, Sirijos režimui ir taip toliau.
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kandidatui į prezidentus S. Skverneliui irgi buvo nusibodę. Prieš pat užtikrintą V. Putino pergalę Rusijoje 2018 m. kovą premjeras paragino taisyti santykius su Rusija. Kremliui jis pasiuntė signalą, kad laikas atsiliepti į D. Grybauskaitės mandagų kvietimą aplankyti Vilnių. Du buvę leningradiečiai 2010-ųjų vasarį susitiko Helsinkyje. Tiesa, tada 40 min. trukęs pokalbis nebuvo malonus paplepėjimas, bet abu lyderiai nutarė, kad laikas plėsti dvišalius kontaktus. Tai buvo pirmas Lietuvos ir Rusijos vadovų susitikimas po 2001 m. dvišalio V. Adamkaus ir V. Putino susitikimo. 2009 m. D. Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Politologas Bernardas Gailius tada rašė, kad 2010 m. rudenį, kai V. Putinas ir D. Medvedevas televizorių ekranuose pasigardžiuodami valgė lietuvišką duoną, Lietuvos politologai čia įžvelgė santykių atšilimą ir bręstantį D. Grybauskaitės vizitą į Maskvą. V. Putinas retkarčiais aplankydavo Kaliningrado sritį (2017 m. rugpjūtį čia jis aptarė šiaurės rytų regiono transporto infrastruktūros klausimus), kur anksčiau buvo jo uošvija, bet Lietuvos sienos niekada neperžengė.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Ir neperžengs. Lietuvos vadovė laikosi nuoseklios ir griežtos, nekompromisinės pozicijos agresyvaus Kremliaus atžvilgiu. Kartais kai kam ji atrodo perteklinė, bet tik tokia kalba galima kalbėtis su agresoriumi, kuris ir žodžiais, ir veiksmais kelia grėsmę visam regionui. Kamuoliukas ne mūsų rankose.
O gal garbusis politologas nori pasakyti, kad estės pavyzdžiu D. Grybauskaitė irgi būtų šaunuolė, jeigu Pergalės dienos proga iki mūsiškių rinkimų dar spėtų apglėbti V. Putiną?.. O ne, tai išsirinksime tokį prezidentą, kuris taip pasielgs be jokių skrupulų.
Talinas. Estijos parlamentas
Naujasis Estijos parlamento pirmininkas, Konservatyviosios liaudies partijos pirmininko pavaduotojas Hennas Polluaasas kritiškai vertina šalies prezidentės Kersti Kaljulaid planus apsilankyti su vizitu Maskvoje ir susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša portalas ERR.
Ketvirtadienio vakare Estijos televizijos laidoje „Pirmoji studija“ Riigikogu vadovas pareiškė, kad K. Kaljulaid dėtas jis nevažiuotų į Maskvą.
Anot H. Polluaaso, numatomas K. Kaljulaid vizitas kelia daug klausimų. Estijos valstybės vadovei nederėtų vykti į Rusiją tuo metu, kai ši šalis pažeidinėja tarptautinę teisę, pridūrė jis.
„Manau, jog esant dabartinei situacijai, kai Rusija visiškai atmetė tarptautine teise grindžiamas sutartis, kai ji yra agresorė, mūsų prezidentei nederėtų maldauti leisti joje apsilankyti“, – pabrėžė H. Polluaasas.
ERR primena, jog 2018 metais H. Polluaasas buvo įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusiją, sąrašą.
Ketvirtadienį Estijos prezidentė K. Klajulaid pavadino rengiamą susitikimą su Rusijos prezidentu Maskvoje svarbiu dviejų šalių santykiams. Ji pridūrė, kad per šį susitikimą gali būti aptarti įvairūs dvišaliai ir tarptautiniai klausimai.
K. Kaljulaid darbo vizitas į Maskvą, kur ji dalyvaus renovuoto Estijos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje, numatytas balandžio 18 d. Antradienį taip pat buvo sužinota, jog Estijos ambasada Maskvoje nusiuntė Rusijos URM notą, kurioje prašoma šio vizito metu surengti K. Kaljulaid susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu.
Pastarąjį kartą Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje prieš aštuonerius metus – 2011 metais tuometis šalies vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas dalyvavo Sankt Peterburgo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinimo apeigose.
Olandijos ministras pirmininkas buvo spaudžiamas raginimų atšaukti karališkosios poros vizitą į Rusiją po to, kai savo bute Maskvoje buvo sumuštas ir pririštas prie kėdės tos šalies diplomatas, praneša The Times.
„Markas Riuttė bandė atmesti opozicijos raginimus atšaukti kitą mėnesį numatytą karaliaus Villemo Aleksandro ir karalienės Maksimos vizitą po to, kai Maskvoje buvo sumuštas Nyderlandų ambasadoriaus padėjėjas Onnas Elderenboschas“, – sakoma straipsnyje.
