„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vokietija turėtų atšaukti Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, ir perspėjo, jog pati Vokietija gali nesugebėti pasitraukti iš šio projekto.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
„Vokietija yra labai silpnoje pozicijoje energetikos požiūriu. Jie atsidūrė labai, labai blogoje pozicijoje“, – Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje dėl atominių ir anglies jėgainių uždarymo sakė D. Trumpas.
 
Pirmadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas tvirtino, kad Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad šalies reakcija į Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą turės įtakos ir „Nord Stream 2“.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimas yra beveik užbaigtas. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Vokietijai tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
 
JAV jau įvedė vieną paketą sankcijų bendrovėms, kurios tiesia dujotiekį, o pareigūnai perspėjo, kad bus įvesta ir daugiau sankcijų.
 
D. Trumpas taip pat dar kartą pakartojo manąs, kad neteisinga yra tai, jog Vokietija perka energijos išteklius iš Rusijos, papildydama jos biudžetą, ir tuo pat metu neskiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 11:16

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą patvirtino Vokietijos vyriausybės pasiryžimą užbaigti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nepaisant JAV pastangų sužlugdyti projektą.
 
A. Merkel lankėsi savo rinkimų apygardoje Vokietijos šiaurėje, kur ji kalbėjo apie Vašingtono įvestas sankcijas asmenims, kurie yra susiję su „Nord Stream 2“ tiesimu ir eksploatacija.
 
„Mes nelaikome šių ekstrateritorinių sankcijų – tų, kurios siekia toliau nei Jungtinių Valstijų teritorija – teisėtomis“, – sakė A. Merkel.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis yra gana svarbus Meklenburgo-Pomeranijos federalinei žemei, kurioje yra ir A. Merkel rinkimų apygarda.
 
Pavyzdžiui, vamzdžiai „Nord Stream 2“ tiesti yra plukdomi iš nedidelio Zasnico uosto, o pabaigus dujotiekį gamtinės dujos atkeliaus į pajūrio Lubmino miestą.
 
JAV teigimu, „Nord Stream 2“ padidins ES priklausomybę nuo rusiškų dujų ir taip suteiks Maskvai daugiau politinės galios daryti įtaką Senajame žemyne.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
 
Kritikai savo ruožtu kaltina JAV bandant priversti savo sąjungininkę Vokietiją pirkti brangesnes gamtines dujas iš JAV.
 
Pernai JAV pradėjo taikyti sankcijas tiesiogiai prie „Nord Stream 2“ tiesimo prisidėjusioms įmonėms.
 
Praeitą mėnesį trys respublikonų senatoriai parašė laišką Zasnico uosto valdytojams, kuriame perspėjama, kad uostui gali būti įvestos sankcijos. Šios vadinamosios antrinės sankcijos padarytų uostui itin didelę žalą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 10:33

Medikų lėktuvas išskraidino Rusijos opozicionierių A. Navalną iš Omsko į Vokietiją. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienio naktį iš Sibiro miesto Omsko pakilo Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną skraidinantis medikų lėktuvas. Orlaivis šiuo metu skraidina A. Navalną į Vokietiją, kur jam bus suteiktas gydymas dėl įtariamo apnuodijimo, praėjus dieną trukusiems nesutarimams dėl jo išskraidinimo.
 
44-erių teisininkui ir antikorupcijos aktyvistui bei vienam iš aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų ketvirtadienį skrendant lėktuvu iš Tomsko į Maskvą pablogėjo sveikata, o lėktuvas turėjo nedelsiant leistis Omske.
 
A. Navalno atstovai teigia, kad jis buvo apnuodytas, nuodų esą buvo įpilta į arbatą, kurią jis gėrė oro uoste, ir dėl to kaltina V. Putiną. Tuo tarpu Omsko ligoninės gydytojai tikina, neva A. Navalno organizme neaptikta jokių nuodų pėdsakų.
 
A. Navalną Omske gydantys medikai iš pradžių neleido išvežti opozicionieriaus, tačiau pakeitė savo sprendimą po to, kai jo šeima ir atstovai pareikalavo leisti jį skraidinti į Vokietiją.
 
Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Cinema for Peace“ užsakytas lėktuvas iš Omsko pakilo maždaug 8 val. ryte vietos laiku (5 val. Lietuvos laiku) ir išskrido į Berlyną.
 
Planuojama, kad Berlyno Šėnefeldo oro uoste lėktuvas su A. Navalnu nusileis 9.24 val. vietos laiku (10.24 val. Lietuvos laiku).
 
Omsko ligoninėje. EPA – ELTA nuotr.

A. Navalno žmona Julija instagrame išplatino nuotrauką, kurioje A. Navalnas ant neštuvų įkeliamas į lėktuvą, ir padėkojo rėmėjams už jų „atkaklumą“.
 
„Be jūsų paramos mums nebūtų pavykę jo pasiimti!“ – rašė ji.
 
Šeštadienio naktį į Omsko 1-ąją ligoninę atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis ir kaukes dėvintys medikai išvežė A. Navalną ant neštuvų.
 
Rusų medikai anksčiau teigė, kad A. Navalnas – komoje, o kvėpuoja jis esą per dirbtinio kvėpavimo aparatą.
 
Omsko medikų teigimu, A. Navalno organizme neaptikta nuodų pėdsakų, jam diagnozuotas „medžiagų apykaitos sutrikimas“ ir smarkiai sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje.
Ruošiamasi transportuoti Aleksejų Navalną. EPA – ELTA nuotr.
 
Omsko regiono Vidaus reikalų ministerija tvirtino, kad atlikusi tyrimą Policija aptiko pramoninių chemikalų ant A. Navalno ir jo bagažo, tačiau gydytojai teigė, jog tai neva negalėjo taip pabloginti jo būklės.
 
Vokiečių medikų lėktuvas į Omską atvyko penktadienio rytą, tačiau iš pradžių rusų gydytojai tvirtino, kad A. Navalno būklė yra nestabili, todėl neva negalima jo skraidinti į Vokietiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.22; 08:30

G. Thunberg paragino Vokietijos kanclerę A. Merkel palikti klimato „komforto zoną“. EPA-ELTA nuotr.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg paragino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „išdrįsti galvoti apie ilgalaikes perspektyvas“ ketvirtadienį vykusio susitikimo metu, kuriame jos aptarė klimato krizę ir kovos su klimato atšilimu priemones, skelbia „Reuters“.
 
90 minučių trukmės susitikimo metu A. Merkel išdėstė savo klimato politikos prioritetus Vokietijos pirmininkavimo ES metu, – kalbėjo apie ES tikslą iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimatui ir tarpinius tikslus iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, sakė vyriausybės atstovas.
 
Po susitikimo reporteriams G. Thunberg sakė, kad A. Merkel buvo maloni ir labai draugiška, tačiau teigė, jog kanclerė turi didelę atsakomybę ir didžiulę galimybę tapti pasaulio lydere kovoje su klimato kaita.
 
„Svarbiausia yra tai, kad pradėtume į klimato krizę žvelgti taip pat, kaip žvelgiame į kitas krizes“, – sakė G. Thunberg, pridurdama, kad ji ir dar keletas kitų aktyvistų A. Merkel paprašė skubiau spręsti su klimato kaita susijusias problemas.
 
„Ko mes norime, tai – lyderių. Norime, kad žmonės imtųsi daugiau veiksmų, išdrįstų palikti savo komforto zonas, pirmenybę teiktų mūsų laukiančiai ateičiai ir išdrįstų galvoti apie ilgalaikes perspektyvas“, – teigė jaunoji aktyvistė.
 
Prie G. Thunberg susitikime prisijungė keletas „Fridays for Future“ judėjimo narių, tarp kurių ir aktyvistė Luisa Neubauer.
Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
 
„Ji bent patvirtino, kad yra pasiryžusi pirmininkavimo laikotarpiu ką nors padaryti, – sakė L. Neubauer. – Tačiau galiausiai kalbama apie bendrus biudžetus, apie labai aiškius tikslus, apie skaičius ir duomenis ir tai, kad mums reikia veiksmų, o ne labai gražių ir didelių žodžių.“
 
Vyriausybės atstovas teigė, kad A. Merkel ir aktyvistai bendrai sutiko, kad globalinis atšilimas kelia iššūkių pasauliui, o išsivysčiusios valstybės turi didelę atsakomybę su jais tvarkytis.
 
„To pagrindas yra nuoseklus Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimas“, – sakė vyriausybės atstovas.
 
Vokietijos vyriausybė anksčiau šią savaitę pripažino, kad būtų neįvykdžiusi savo 2020 metų klimato tikslų, jei koronaviruso pandemijos sukeltas ekonominis chaosas nebūtų smarkiai sumažinęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.21; 05:06

Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius. EPA – ELTA nuotr.

Slovakijos sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus susijęs su Sakartvelo piliečio nužudymu Berlyne. Tai antradienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius.
 
„Kai aš prieš kelias dienas buvo informuotas apie kai kurių Rusijos ambasados (Bratislavoje) darbuotojų veiklą ir apie piktnaudžiavimą mūsų (Slovakijos) vizomis įvykdant nužudymą Vokietijoje, iškart be dvejonių supratau, kad tokie veiksmai negali likti be atsako“, – teigė I. Matovičius, kurio žodžius antradienį citavo naujienų agentūra TASR. Išsamesnių detalių ji nepateikė.
 
O socialiniuose tinkluose Slovakijos premjeras parašė: „Būna atvejų, kai ir draugams reikia nubrėžti ribą. Taip, rusai – mūsų broliai slavai, o Rusija – mūsų prekybos partnerė. Bet tai nekeičia fakto, kad Slovakija yra suvereni valstybė, o ne bananų respublika, kur galima tyčiotis iš diplomatijos taisyklių“.
Zelimchanas Changošvilis
 
Slovakijos URM rugpjūčio 10 d. patvirtino, kad šalies valdžia išsiunčia tris Rusijos ambasados Bratislavoje darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu. RF užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad prie diplomatų išsiuntimo gali būti prisidėjusios JAV.
Rusijos ambasados Slovakijoje spaudos sekretorius pranešė, kad trys diplomatai, paskelbti nepageidaujamais asmenimis, antradienį išskrido į tėvynę.
 
40 metų amžiaus Sakartvelo pilietis Zelimchanas Changošvilis buvo nužudytas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23-iąją. Tą pačią dieną Vokietijos sostinės prokuratūra paskelbė, kad sulaikytas įtariamasis, 49 metų Rusijos pilietis. Rusija atkakliai neigia turinti ką nors bendra su šiuo nužudymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 12:30

Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Amerikiečių senatorių grasinimai su „Nord Stream 2″ dujų vamzdyno tiesimu Baltijos jūroje susijusioms įmonėms dar labiau gilina tarp Vašingtono ir Berlyno kilusį konfliktą“, rašo vokiškas leidinys Handelsblatt.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išplatino ganėtinai aštrų pareiškimą: „Amerikos taikomos sankcijos artimiems partneriams ir sąjungininkams – tai akivaizdus mūsų suvereniteto negerbimas“, – pareiškė leidiniui Handelsblatt ponas Nilsas Anenas, Vokietijos URM spaudos sekretorius. JAV spaudimas Vokietijai – „visiškai nepriimtinas“.

Šiuo metu žinoma, kaip įtakingi JAV senatoriai reikalauja Berlyną nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su Rusija dėl „Nord Stream 2“ tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žinomos ir tų senatorių pavardės: respublikonai Tedas Kruzas, Tomas Kotonas ir Ronomas Džonsonas. Būtent jie parašė laišką kompanijai Fährhafen Sassnitz GmbH. Tame laiške firma perspėjama: jei nesiliausite rėmę „Nord Stream 2“, jūsų kompanijos laukia dideli sunkumai ateityje. Šio laiško kopiją esą turi leidinys Handelbsblatt.

Taigi Vokietijos URM vadovai smerkia Vašingtono pastangas reguliuoti Europos vidaus reikalus. Vokiečių diplomatai isteriškai šaukia, kad nepakęs amerikietiško spaudimo vokiškoms kompanijoms. Vokietijos URM tvirtina, esą energetinė Vokietijos ir Europos Sąjungos politika kuriama Berlyne ir Briuselyje, tik ne Vašingtone. Girdi, ES neturi pasiduoti amerikietiškam šantažui. Suprask, Vokietija pati spręs, iš kur gauti energijos.

Be kita ko, šis vokiečių leidinys dar pastebi: iki šiol Europai nepavyko sėkmingai atremti JAV taikomų ekonominių sankcijų. Iš padžių amerikiečiai išstūmė europietiškas firmas iš Irano, dabar paralyžiavo vamzdyno „Nord Stream 2“ tiesimo darbus.

Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad savarankiškai, kad ir be vokiškos pagalbos, ties šį amzdyną. Tačiau darbai – užstrigo. Nord Stream 2 statybos sustojo. Vokietija bijo amerikietiškų sankcijų. Oficialusis Vašingtonas šiuo metu rengia griežtus įstatymus, kurie leistų bausti visas alei vienos kompanijas, bent kiek prisidedančias statant vamzdyną.

Vamzdis. Slaptai.lt nuotr.

Vienintelis rimtesnis galimas Europos pasipriešinimas – tai analogiškų sankcijų taikymas Amerikos kompanijoms. Bet šį abipusį karą Europa greičiausiai gėdingai pralaimėtų. Per silpna.

Parengta remiantis Handelsblatt paskelbta Morico Koho publikacija

Slaptai.lt redakcijos prierašas. Jei Vokietija nukentėtų nuo Amerikos ekonominių sakcijų, juolab turėtų atsisakyti „Nord Stream 2“, – tai būtų teisinga. Nes „Nord Stream 2“ nėra vien Europos projektas. Šioje avantiūroje akivaizdžiai dalyvauja šiandieninė agresyvi Rusija, puldinėjanti kaimynines šalis. Kremlius čia griežia vos ne pirmuoju smuiku. Vokietijos kanclerė Angela Merkel arba ničnieko nenusimano politikoje arba tiesiog meluoja, kai tvirtina, esą „Nord Stream 2“ – tai tik ekonomika. Arba nieko nesuvokia apie padorumą, etiką, sąžiningumą: jei prekiauji su banditu, ir tavo paties rankos suteptos krauju…

Beje, lietuviai turėtų dieną naktį protestuoti prie Vokietijos ambasados Vilniuje, reikalaudami Berlyną liautis išdavikiškai flirtavus su Rusija tiesiant „Nord Stream 2“. Kaip Vokietijos kariai gintų Lietuvą nuo Rusijos agresijos, jei Vokietija būtų apraizgyta „Nord Stream 2“ vamzdžių?

Gal ir gintų – popieriniais pareiškimais, apgailestavimais ir dūsavimais, kaip negerai, kaip negražu…

2020.08.10; 11:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ketvirtadienį patikino, kad Vašingtonas darys viską, ką gali, kad Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekis nekeltų grėsmės Europai, skelbia „Reuters“.
 
„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume, jog dujotiekis nekeltų grėsmės Europai“, – Senato užsienio reikalų komiteto posėdyje kalbėjo M. Pompeo.
 
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, kad, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelė grėsmė.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
 
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
 
Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 06:25

Donald Trump (Trampas). EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė nesuprantąs, kodėl JAV turėtų ginti Vokietiją nuo Rusijos.
 
„Vokietija moka Rusijai milijardus dolerių per metus už energiją, o mes turime saugoti Vokietiją nuo Rusijos. Apie ką čia viskas?“, – trečiadienį tviteryje rašė JAV vadovas, komentuodamas JAV sprendimą išvesti didelę dalį savo karių iš Vokietijos.
 
D. Trumpas, be kita ko, dar kartą papriekaištavo Vokietijai neskiriant pakankamai lėšų NATO kolektyvinei gynybai paremti. JAV vadovas ne kartą reikalavo, kad visos NATO narės gynybai skirtų bent 2 proc. BVP.
 
Trečiadienį JAV gynybos sekretorius Markas Esperas paskelbė, kad JAV išves iš Vokietijos 11 900 karių. Iš jų apie 6 400 bus išsiųsti namo, o maždaug 5 600 perkelti į kitas Europos šalis. JAV laikys Vokietijoje ne daugiau kaip 25 000 karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 10:19

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad prieš priimdama sprendimą patraukti dalį Vokietijoje dislokuotų karių JAV tarėsi su sąjungininkėmis.
 
„Taika ir saugumas Europoje yra svarbus veiksnys, darantis įtaką Šiaurės Amerikos saugumui ir klestėjimui, mums susiduriant su vis mažiau nuspėjamu pasauliu, laikydamiesi išvien esame stipresni ir saugesni“, – sakė jis.
 
„JAV prieš šiandienos pareiškimą išsamiai tarėsi su visomis NATO sąjungininkėmis“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Trečiadienį Pentagonas pranešė, kad JAV planuoja iš Vokietijos patraukti 11 900 karių, daugiau nei buvo žadėta anksčiau. Kai kurie iš šių karių bus perkelti į Italiją ir Belgiją.
 
Iš 34 500 JAV kariškių, dislokuotų Vokietijoje, maždaug 6 400 bus išsiųsti namo, o beveik 5 600 karių bus dislokuoti į kitas NATO valstybes nares. JAV karių Vokietijoje skaičius sumažės iki 24 tūkst., pranešė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.30; 05:00

JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.

JAV ketina artimiausiu metu pristatyti karių Europoje perdislokavimo planus, įskaitant planus sumažinti karių skaičių Vokietijoje, teigia informuoti šaltiniai JAV ir Vokietijoje.
 
Donaldas Trumpas birželio pabaigoje patvirtino planus 9 500 sumažinti amerikiečių karių skaičių Vokietijoje. Pirmiausia planai buvo pristatyti JAV Kongresui, o vėliau – NATO sąjungininkams.
 
„Šią savaitę apie tai koordinuotai paskelbsime mes ir amerikiečiai“, – patvirtino Vokietijos Gynybos ministerijos atstovas, vadindamas tai sudėtingu dalyku, į kurį įsitraukė kelios šalys ir jų vyriausybės.
 
Pentagono atstovas savo ruožtu patvirtino, kad planai bus paviešinti iki savaitės vidurio.
 
„Vyksta diskusijos. Kol kas negalime kalbėti apie šių diskusijų turinį“, – sakė savo tapatybės viešinti nenorėjęs pareigūnas.
 
Birželio 15 d. D. Trumpas, kaltinęs Vokietiją pasipelnius iš JAV karių dislokavimo šalyje, paskelbė savo ketinimus sumažinti karių skaičių Vokietijoje.
 
Manoma, kad Jungtinės Valstijos planuoja grąžinti dalį karių atgal į gimtinę, o kitus dislokuoti buvusiose SSRS šalyse, taip siekiant atgrasyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris 2014 m. pademonstravo savo militaristines ambicijas aneksuodamas Krymą.
 
Dalis karių bus dislokuota nuolatiniu, kiti – rotaciniu principu. Taip esą tikimasi lankstesnio, mažiau nuspėjamos ir labiau Rusijai nepatogios sistemos.
 
Tiesa, kol kas neaišku, kada tiksliai kariai galės būti perkelti į kitas šalis, JAV likus mažiau nei 100 dienų iki prezidento rinkimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.28; 04:40

Vokietijos karinės oro pajėgos. KAM nuotr.

Baltijos šalių oro erdvę, sustiprindami NATO oro policijos misiją Baltijos regione, saugo ir Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter“. Šiauliuose praėjusią savaitę papildomai dislokuoti Vokietijos karinių oro pajėgų kariai ir naikintuvai iš 71-ojo taktinio sparno pagal dvišalį Vokietijos ir Jungtinės Karalystės susitarimą.
Vokietijos naikintuvas. KAM nuotr.
 
Jie prisijungė prie Lietuvoje jau dislokuoto Jungtinės Karalystės junginio atliekančio oro policijos misiją kartu su Ispanijos karinėmis oro pajėgomis.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, šiuo metu trijų Baltijos šalių oro erdvę saugo 15 naikintuvų. Šiauliuose dislokuoti Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos naikintuvai, taip pat Estijos Amari bazėje dislokuoti Prancūzijos naikintuvai.
 
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
 
Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja šeštą kartą.
 
Taip pat Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada yra priskirta vienai iš Vokietijos kariuomenių divizijų, taip suteikiant Lietuvos ir Vokietijos kariams didesnių treniravimosi galimybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 05:06

Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietija dirba, kad pagerėtų santykiai su JAV, nes dabar jie neatitinka šalių lūkesčių. Tai interviu naujienų agentūrai DPA, kurio ištraukos buvo paskelbtos sekmadienį, pareiškė VFR užsienio reikalų ministras Heikas Maasas.
 
„Transatlantiniai santykiai nepaprastai svarbūs. Mes dirbame, kad jie turėtų ateitį, – sakė ministras. – Bet dabar jie nebeatitinka abiejų šalių pretenzijų“. H. Maaso nuomone, „reikia skubiai imtis veiksmų“, kurie pašalintų ginčijamus momentus.
 
Bet Vokietijos URM vadovas nemano, kad, atėjus į Baltuosius rūmus kitam JAV prezidentui, santykiai iškart pagerės. „Nepakankamai įvertina struktūrinius pokyčius tie, kurie mano, kad, prezidentu tapus Demokratų partijos atstovui, transatlantinė partnerystė bus tokia, kaip anksčiau“, – pabrėžė ministras.
 
Dvišaliai Berlyno ir Vašingtono nesutarimai išryškėjo energetikos, gynybos ir prekybos srityse. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo VFR verslą už dalyvavimą projekte „Nord Stream 2“, reikalavo, kad Vokietija tučtuojau padidintų išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP. Be to, Baltųjų rūmų šeimininkas ketina išvesti iš VFR dalį Amerikos kariuomenės kontingento.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.29; 00:01

D. Trumpas po susitikimo su A. Duda paskelbė apie sprendimą perkelti dalį JAV karių iš Vokietijos į Lenkiją. EPA-ELTA nuotr.

Susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ketina perkelti dalį Vokietijoje dislokuotų karių į Lenkiją.
 
Prezidentų susitikimas vyko likus vos keturioms dienoms iki Lenkijos prezidento rinkimų.
 
„Mažinsime savo pajėgas Vokietijoje“ nuo 52 000 iki 25 000 karių, po susitikimo su A. Duda Ovaliniame kabinete sakė D. Trumpas.
 
„Dalis jų sugrįš namo, o dalis keliaus į kitas vietas. Lenkija bus viena iš tų kitų vietų“, – teigė D. Trumpas.
 
A. Duda tai pavadino „labai protingu sprendimu“ ir tikino paprašęs D. Trumpas nepatraukti JAV karių iš Europos, nes „Europos saugumas man labai svarbus“.
 
Paklaustas, kokią žinią pajėgų perdislokavimas siunčia Rusijai, D. Trumpas atsakė: „Manau, kad tai siunčia labai stiprų signalą.“
 
Sekmadienį Lenkijoje vyks prezidento rinkimai, kuriuose antrosios kadencijos siekia ir A. Duda. Susitikimo su D. Trumpu laiką A. Dudos oponentai kritikavo kaip bandymą sulaukti rinkėjų simpatijų.
 
Pats D. Trumpas gyrė A. Dudą. Tai buvo pirmasis D. Trumpo susitikimas gyvai su užsienio valstybės lyderiu nuo COVID-19 pandemijos, nusinešusios beveik 122 tūkst. amerikiečių gyvybes, pradžios.
 
„Prezidentui A. Dudai Lenkijoje sekasi labai gerai. Jis puikiai tvarkosi“, – sakė D. Trumpas.
 
Reaguodamas į kritiką dėl pasirinkto susitikimo laiko, D. Trumpas teigė: „Lenkijos žmonės apie jį galvoja puikiai. Nemanau, kad jam reikia mano pagalbos.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.25; 08:17

JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

NATO šalių gynybos ministrai aptarė dalies JAV karių patraukimo iš Vokietijos klausimą, virtualioje spaudos konferencijoje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Tiesa, pabrėžė J. Stoltenbergas, jokių sprendimų dėl galimų karių patraukimo terminų, masto ir naujos jų dislokavimo vietos kol kas nepriimta.
 
„Gynybos ministrai aptarė JAV karių kontingento Vokietijoje pokyčius. Kol kas nepriimti sprendimai dėl konkrečių pajėgų perdislokavimo terminų ir masto. Aptariamas ir naujos dislokavimo vietos klausimas, jį aptaria ir JAV bei Lenkija“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
Donaldas Trumpas teigė sumažinsiąs kariškių Vokietijoje skaičių dėl to, kad Vokietija aplaidžiai žiūrėjo į įsipareigojimus NATO ir „blogai“ elgėsi su JAV prekybos srityje.
 
Žurnalistams jis sakė, kad šiuo metu Vokietijoje yra dislokuoti 52 tūkst. JAV kariškių, šį skaičių prezidentas žada mažinti iki 25 tūkst.
 
Vis dėlto, pasak Pentagono, Vokietijoje nuolat yra dislokuota tik nuo 34 tūkst. iki 35 tūkst. JAV karių. Būrių rotacija gali lemti, kad kartais Vokietijoje būna dislokuota daugiau nei 50 tūkst. karių, tačiau toks skaičius fiksuojamas tik tam tikrais laikotarpiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.18; 00:30

Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos informavo Berlyną, kad JAV administracija svarsto sumažinti amerikiečių karių skaičių Vokietijoje. Tai trečiadienį Berlyne pareiškė vyriausybės atstovo pavaduotoja Ulrikė Demmer. „Galutinis sprendimas, mūsų duomenimis, dar nepriimtas“, – pridūrė ji.
 
Atstovės žodžiai rodo, kad JAV vyriausybė šiuo strategiškai svarbiu klausimu neieško konsultacijų su sąjungininke Vokietija. Apie tai paklausta, U. Demmer pakartojo, kad Vokietijos vyriausybė tik „buvo informuota“.
 
Pirmadienį Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer dar sakė, kad tik iš žiniasklaidos žino apie tariamus JAV planus mažinti pajėgas. „The Wall Street Journal“ penktadienį pranešė, kad prezidentas Donaldas Trumpas svarsto rugsėjį išvesti iš Vokietijos 9 500 amerikiečių karių – iš viso jų čia dislokuota 34 500.
 
Dalis karių esą būtų perkelta į Lenkiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.11; 06:00

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas trečiadienį vyksta vizito į Izraelį, kurio metu pareikš premjerui Benjaminui Netanyahu Europos susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų jo planų aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto.
 
Vizito metu H. Maasas dar susitiks su užsienio reikalų ministru Gabiu Ashkenaziu ir gynybos ministru Benny’iu Gantzu.
 
Planuojama žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksija yra JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyto Artimųjų Rytų taikos plano dalis.
 
Tikimasi, kad H. Maasas pareikš tvirtą Europos Sąjungos (ES) prieštaravimą tokiems planams, kai Vokietija ruošiasi liepos 1-ąją perimti pirmininkavimą ES Tarybai. Tai reiškia, kad Berlynui tektų svarbus vaidmuo sprendžiant, ar skirti Izraeliui sankcijas už jo veiksmus. Liepos 1-ąją, be kita ko, Izraelio vyriausybė ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų taikos planui įgyvendinti.
 
H. Maasas yra pirmas aukšto rango užsienio vyriausybės pareigūnas, kuris apsilankys Izraelyje po to, kai šalyje buvo prisaikdinta naujoji vienybės vyriausybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 13:00

Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer. EPA – ELTA nuotr.

Vokietija, anot gynybos ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer, kol kas negavo oficialaus JAV vyriausybės patvirtinimo dėl tariamo amerikiečių karių išvedimo iš Vokietijos. Ji sakė atitinkamą informaciją žinanti tik iš žiniasklaidos ir todėl nenorinti apie tai spėlioti.
 
Kartu ministrė pabrėžė, jog faktas yra tai, kad JAV karių buvimas Vokietijoje prisideda prie bendro saugumo Aljanse, taigi ir amerikiečių saugumo. Tai yra „pagrindas, kuriuo mes bendradarbiaujame“, pridūrė A. Kramp-Karrenbauer.
 
„The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais JAV vyriausybės atstovais, praėjusį penktadienį pranešė, kad D. Trumpas nurodė Pentagonui iki rugsėjo karių skaičių Vokietijoje sumažinti 9 500. Šiuo metu amerikiečių čia yra 34 500.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 01:00

Baltieji rūmai nepatvirtina „The Wall Street Journal“ pranešimo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė išvesti iš Vokietijos tūkstančius amerikiečių karių. Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Ullyotas penktadienį sakė, kad šiuo metu pareiškimo šiuo klausimu nėra.
 
Tačiau D. Trumpas esą nuolat peržiūri JAV karių buvimą užsienyje. „Jungtinės Valstijos toliau pasiryžusios bendradarbiauti su savo artima sąjungininke Vokietija“, – pridūrė atstovas.
 
„The Wall Street Journal“, remdamasis neįvardytais JAV vyriausybės atstovais, penktadienį pranešė, kad D. Trumpas nurodė Pentagonui iki rugsėjo karių skaičių Vokietijoje sumažinti 9 500. Šiuo metu amerikiečių čia yra 34 500.
 
Be to, esą bus įvesta 25 000 JAV karių riba Vokietijoje. Baltųjų rūmų memorandumą pasirašė D. Trumpo patarėjas saugumo klausimais Robertas O’Brienas. Pentagonas šios informacijos nekomentuoja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.07; 08:06

Kremliaus bokštai

Ukrainos sociologinės tarnybos Ukrainos barometras direktorius Viktoras Neboženko gegužės 19 d. FB parašė (vertimas iš rusų kalbos):

2020 M. GEGUŽĖS 15 D. – JUODA DIENA KREMLIUI

2020 m. gegužės 15 d. Vladimiro Putino laukė blogos žinios. Maža, kad Putiną išgąsdino koronaviruso epidemija, kad jis dar ir rimtai susirūpinęs naftos krize ir prasidėjusia Didžiąja pasauline depresija. Tačiau bėda neateina viena. Ir ji dar didesnė – būtent gegužės 15 d. tuo pačiu metu du buvę sąjungininkai per Antrąjį pasaulinį karą, Japonija ir Vokietija, pateikė jam nemalonių naujienų, staigmenų su didelėmis geopolitinėmis pasekmėmis Kremliui. Šią nelemtą dieną Putino laukė ypač nemalonus aplinkybių sutapimas arba didelis atsitiktinumas.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

2020 m. gegužės 15 d. Japonijos užsienio reikalų ministerija oficialiai paskelbė, kad Japonija išplėtė savo suverenitetą Pietų Kurilų saloms, kurios buvo užgrobtos per Antrąjį pasaulinį karą. Nuo šio momento Tokijas šias salas atvirai laiko Rusijos okupuotomis. Dabar Japonija, kaip ir Ukraina, reikalaus atiduoti okupuotas savo teritorijas. Atitinkamai, – Kurilus ir Krymą-Donbasą.

2020 m. gegužės 15 d. Vokietija oficialiai paskelbė Rusijai, kad atsisako kovos dėl „Nord Stream-2“ likimo remdamasi Federalinės tinklų agentūros sprendimu ir atnaujintos ES dujų direktyvos normomis. Dabar Kremliui bent kurį laiką teks atsisveikinti su planais atsisakyti Ukrainos dujų transportavimo sistemų panaudojimo, ir Putinas praranda galingą šantažo Kijevui svirtį.

2020.05.20; 15:00

Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel teigia toliau dėsianti pastangas gerinti santykius su Rusija, nepaisant programišių atakų, kurios visai nepalengvina tų pastangų, skelbia „Reuters“.
 
„Sieksiu gerų santykių su Rusija, nes manau, kad yra daug priežasčių toliau dėti mūsų diplomatines pastangas, bet tai visai nepalengvina jų“, – Bundestage sakė A. Merkel.
 
Kanclerės teigimu, yra rimtų įrodymų, kad ji tapo Rusijos programišių ir šnipinėjimo taikiniu.
 
„Galiu atvirai pasakyti, kad man skaudu. Kasdien bandau kurti geresnius santykius su Rusija bet, kita vertus, yra labai rimtų įrodymų, kad Rusija daro tai“, – sakė kanclerė.
 
Praėjusią savaitę Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“ skelbė, kad 2015 m. Rusijos programišiai įsilaužė į Vokietijos parlamento kompiuterius ir pasisavino daugybę informacijos, įskaitant ir elektroninius laiškus iš kompiuterio A. Merkel biure parlamente.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 05:00