Europos Sąjungos rėmėjų šūkis. EPA – ELTA nuotr.
Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams, Vokietijoje tūkstančiai žmonių, sunerimusių dėl kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimo, sekmadienį išėjo į gatves išreikšti paramos Europai ir pasiųsti žinią, nukreiptą prieš nacionalizmą ir kraštutinius dešiniuosius, skelbia „Deutsche Welle“.

Protestai numatyti septyniuose didžiuosiuose Vokietijos miestuose: Berlyne, Frankfurte, Hamburge, Kelne, Leipcige, Miunchene ir Štutgarte. Protestai ir kiti renginiai taip pat vyksta kitose Europos šalyse – Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Bulgarijoje. 

Vokietijoje protestai rengiami su šūkiu „Viena Europa visiems: jūsų balsas prieš nacionalizmą“.

Didžioji dalis protestuotojų yra susirūpinę, kad euroskeptiškos ir kraštutinių dešiniųjų partijos gali laimėti daug balsų gegužės 23-26 vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Tačiau protestuotojai pripažįsta, kad Europos Sąjungai reikia didelių permainų, jei ji nori būti sėkminga ateityje. 

„Žinoma, ES reikia keistis, mums reikia glaudesnio bendradarbiavimo“, – sakė viena protestuotoja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 07:40

Pagal naują Jungtinių Valstijų Senatui pristatytą įstatymų projektą, Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.

Tokį projektą pateikė JAV senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen. Pagal projektą, sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – „Nord Stream 2“, kuris sukėlė daug įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, rašo „Foreign Policy“, remdamasis preliminariu įstatymo projektu.

Projektu taikomasi į technologiškai itin išvystytus laivus, naudojamus tiesiant jūrinius vamzdynus. Vakarų energetikos bendrovės turi reikiamas technologijas, leidžiančias efektyviai tiesti dujotiekį, tuo metu Rusijai tokių technologijų trūksta.

„Tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur „Gazprom“ neturi pakankamai technologijų, kad tiestų vamzdynus“, – sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro Atlanto tarybos analitikė Agnia Grigas.

Tuo tarpu vienas aukštas respublikonų partijos patarėjas, susipažinęs su įstatymų projektu, „Foreign Policy“ tikino, kad kai kurios projekto dalys buvo rengiamos pagal anksčiau įvestas JAV sankcijas Irano naftos sektoriui.

Kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis „Nord Stream 2“ projektas nėra komercinis. Pasak „Nord Stream 2“ oponentų, šis dujotiekis yra pirmiausia Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Europos Sąjungoje projektui labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie Jungtinių Valstijų priekaištų dujotiekiui.

Taip pat kyla nerimas, kad „Nord Stream 2“ gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose. Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris neša didelį pelną karo krečiamai šaliai.

Donaldo Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietiją dėl šios sprendimo vystyti dujotiekio projektą su Rusija. Pernai liepą D. Trumpas pareiškė, kad Vokietija yra Rusijos įkaitė dėl šalies priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Tokius JAV prezidento kaltinimus Vokietijos pareigūnai ne kartą neigė, o kanclerė Angela Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis“ projektas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, sausį atsakydamas į JAV pareigūnų grasinimus įvesti sankcijas, sukritikavo tokią Jungtinių Valstijų politiką, kuri, pasak jo, „tikrai nėra tinkamas kelias“.

„Europos energetikos politikos klausimai turi būti sprendžiami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose. Įvesti vienašališkas sankcijas „Nord Stream 2“ tikrai nėra tinkamas kelias“, – sakė H. Maasas.

Tuo tarpu „Nord Stream 2“ šalininkai, pirmiausia – Maskva, tikina, kad dujotiekis užtikrins pigių rusiškų dujų tiekimą į ES, o toks dujų importas bus patikimesnis nei tiekimas Ukrainos tranzito dujotiekiais.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 17:55

Ankstų antradienį dėl galimos grėsmės saugumui evakuotos rotušės mažiausiai šešiuose Vokietijos miestuose.

Mažiausiai šešių Vokietijos miestų – Augsburgo, Kaizerslauterno, Chemnico, Getingeno, Noinkircheno ir Rendsburgo – rotušės elektroniniu paštu sulaukė anoniminių grasinimų susprogdinti. 

Anot policijos, buvo imtasi atsargumo priemonių, apieškotos rotušės, tačiau kol kas nerasta jokių konkrečių grėsmių.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.27; 07:41

2018 m. Vokietijoje užfiksuota beveik 2 tūkst. nusikaltimų prieš pabėgėlius ir prieglobsčio ieškotojus. Nusikaltimų pobūdis – nuo užgauliojimų, turto sugadinimo iki kūno sužalojimų ir žmogžudysčių, informuoja naujienų agentūra dpa.

Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dauguma atvejų – 1 775 – buvo nukreipti tiesiogiai prieš pabėgėlius, 173 – prieš pastatus, kuriuose jie gyvena. Pranešta, kad iš viso buvo sužalota 315 žmonių.

Nors užpuolimų skaičius mažesnis nei 2016 ar 2017 m., tačiau gali būti, kad dalis pranešimų už 2018 m. bus registruota pavėluotai.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 03:00

Prieš savo vizitą Jungtinėse Valstijose Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pabrėžė transatlantinių santykių svarbą. „Mes negalime apsieiti be JAV, – pareiškė jis trečiadienį Berlyne prieš išskrisdamas į Vašingtoną. – Todėl mes norime stiprinti savo partnerystę ir, kur reikia, imtis pokyčių (…). Mes nenorime naujo priešiškumo, mes norime naujo bendradarbiavimo“.

Kaip tik tarptautinių krizių laikmečiu reikalingas „Vašingtono gebėjimas veikti“, pabrėžė H. Maasas. Jis paminėjo kovą su vadinamąja „Islamo valstybe“ (IS), konfliktus Sirijoje, Afganistane ir Ukrainoje bei nusiginklavimo temą. Todėl esą gerai, kad jis gali vykti pokalbių į JAV, nepaisant čia besitęsiančio dalinio vyriausybės uždarymo. Neišsprendus ginčo dėl biudžeto, JAV šiuo metu 800 000 valstybės tarnautojų negauna algų.

H. Maasas dar kartą pareiškė viltį, kad Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) tarp JAV ir Rusijos dar galima išgelbėti.

H. Maasas Vašingtone, be kitų, susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo. Niujorke jis ketina dalyvauti JT Saugumo Tarybos posėdyje. Vokietija nuo sausio vėl dvejiems metams yra svarbiausios JT institucijos narė. „Mes norime nuo pat pradžių aktyviai įsitraukti į darbą“, – sakė ministras apie Vokietijos ambicijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.24; 06:15

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį tvirtai gynė nuosaikų kursą, kurio laikėsi 18 metų vadovaudama Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Kanclerės pasisakymas nuskambėjo partijai renkant naująjį vadovą. 


CDU renkant naują lyderį, A. Merkel gina savo politinį palikimą. EPA-ELTA nuotr.

Sutikdama ilgas atsistojusių partijos delegatų ovacijas, dalies kurių akyse žibėjo ašaros, o rankose buvo plakatai su užrašais: „Ačiū, šefe“, akivaizdžiai susijaudinusi A. Merkel teigė, kad jos vadovaujama CDU laimėjo ketverius nacionalinius rinkimus, nes liko ištikima savo principams. 

„Sunkiais laikais turėtume nepamiršti savo krikščioniškos ir demokratinės pozicijos“, – pabrėžė kanclerė. 

Kalbėdama apie visame pasaulyje plintantį populizmą ir tai, ką pavadino bendrų vakarietiškų vertybių krize, A. Merkel tvirtino, kad tvarkai, kurią ji gynė, kyla pavojus. 

„Ar tai būtų daugiašališkumo atmetimas, ar grįžimas prie nacionalizmo, ar tarptautinio bendradarbiavimo susiaurinimas iki sandorių sudarinėjimo ar prekybos karai, … hibridiniai karai, visuomenių destabilizavimas melagingomis naujienomis ar mūsų ES ateitis – mes, krikščionys demokratai, akis į akį susidūrę su tokiais iššūkiais, privalome parodyti, ką galime“, – kalbėjo kanclerė. 

Pagrindiniai pretendentai pakeisti A. Merkel CDU vadovės poste – dabartinė partijos generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer ir teisininkas Friedrichas Merzas – nesutaria, ar partija turėtų tęsti kanclerės kursą, ar jo atsisakyti. 

Trečiasis kandidatas, sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, itin kritiškai vertina 2015-aisiais A. Merkel priimtą sprendimą į šalį įsileisti daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų. Jo galimybės laimėti rinkimus laikomos ribotomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.08; 10:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vokietija nesitraukia nuo vamzdyno „Nord Stream 2“ projekto, leisiančio Rusijai tiekti dujas Europai apeinant Ukrainą, nepaisant agresyvių Rusijos veiksmų Azovo jūroje, Berlyne pranešė vyriausybės atstovas, kurį cituoja „Reuters“.

Jungtinių Valstijų ir kitų šalių dujotiekio projekto kritika ypač sustiprėjo po to, kai sekmadienį Rusija pagrobė tris Ukrainos laivus netoli Krymo pusiasalio. Kritikų teigimu, dujotiekis padidins Vokietijos ir visos Europos priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių.

„Vokietija atsižvelgia į išsakomą kritiką, tačiau ekonominio „Nord Stream 2“ projekto rėmuose niekas nesikeičia“, – tikino Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.

S. Seibertas pridūrė, kad Vokietija siekia užtikrinti, jog Ukraina liktų tranzitine dujų importo iš Rusijos šalimi. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje ne kartą yra raginęs sustabdyti „Nord Stream 2“ projekto vykdymą.

Jungtinės Valstijos taip pat ragina sąjungininkus Europoje svarstyti griežtesnes sankcijas Rusijai dėl šalies karinių veiksmų Ukrainoje, teigė JAV specialusis įgaliotinis Ukrainos deryboms Kurtas Volkeris.

Tačiau Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas tikino, kad kalbos apie griežtesnes sankcijas Rusijai yra pernelyg skubotos.

„Sankcijos yra teisinis instrumentas, turintis tam tikras pasekmes, o tai reiškia, kad sankcijų įvedimą reikia atidžiai ir atsargiai apsvarstyti“, – tikino ministerijos atstovas.

Keli aukšto rango Europos politikai antradienį paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai, siekiant ją nubausti už trijų Ukrainos laivų pagrobimą Azovo jūroje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 06:32

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel trečiadienį Bundestage atkakliai gynė prieštaringai vertinamą JT migracijos paktą. Jis yra mėginimas globalias problemas spręsti drauge ir globaliai, kalbėjo ji debatuose dėl biudžeto. Šis susitarimas esą nepaveiks Vokietijos suverenumo ir įstatymų leidybos. Jis atitinka nacionalinius interesus, kad pasaulyje gerėtų sąlygos pabėgėliams ir darbo migrantams, pridūrė kanclerė.

A. Merkel savo kalboje atkreipė dėmesį į Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), kuri po Antrojo pasaulinio karo pradžioje padėjo pabėgėliams iš tokių Europos šalių, kaip Vengrija ar Čekoslovakija, pasiekimus. Kaip dabarties pavyzdį ji įvardijo pabėgėlius, kurie iš Libijos vyksta ne į Europą, o grįžta į savo kilmės šalis. Žmogiškai elgtis su migracija yra šio pakto pradinė nuostata, pabrėžė kanclerė.

Dėl JT migracijos pakto audringai diskutuojama jau ne vieną savaitę. Jis oficialiai turėtų būti priimtas per konferenciją Marakeše gruodžio 10 ir 11 dienomis. Susitarimas apima virtinę gairių ir priemonių, tačiau jų įgyvendinimas nėra teisiškai įpareigojantis. Pakto esmė yra geresnis tarptautinis bendradarbiavimas migracijos politikoje ir elgesio su pabėgėliais standartai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-22

Vokietija paminėjo nacių pogromo, davusio pirmąją užuominą apie Trečiojo Reicho užmačias išnaikinti žydų tautą, metines. Minėjimas vyko tuo metu, kai vis garsiau pasigirsta kalbų apie Vakaruose iš naujo atgimstantį antisemitizmą ir nacionalizmą.

Bundestage pasakytoje kalboje, skirtoje paminėti 80-ąsias Krištolinės nakties (vok. Kristallnacht) metines, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris teigė, kad 1938 metų lapkričio 9 dienos įvykiai ženklino „su niekuo nepalyginamą nutolimą nuo civilizacijos, Vokietijos panirimą į barbarystę“.

Vokietija niekuomet negali nusukti akių, jei „kas nors mėgintų kalbėti už „realius žmones“ ir siektų atskirti“ tuos, kurie išpažįsta kitą religiją arba yra kitokios odos spalvos, sakė prezidentas.

Kalbėdamas apie šiuos laikus ir Vokietijoje stiprėjantį kraštutinių dešiniųjų judėjimą, F. W. Steinmeieris įspėjo dėl „naujoviško, agresyvaus nacionalizmo, kuris įsivaizduoja idilišką praeitį, kurios niekada nebuvo“.

Kanclerė Angela Merkel, vėliau prisijungusi prie F. W. Steinmeierio ir žydų bendruomenės lyderių didžiausioje Vokietijos sinagogoje vykusioje ceremonijoje, pabrėžė, kad Krištolinė naktis buvo ilgalaikio proceso, kurio metu antisemitizmas pirmiausia buvo toleruojamas, o vėliau – ir skatinamas, rezultatas.

Užkirsti kelią atskirčiai, rasizmui arba antisemitizmui privalu vos tik pasirodžius pirmiesiems jų ženklams, pabrėžė A. Merkel, įspėdama nekartoti praeities klaidų.

„Paprasti atsakymai, kurie dažnai eina koja kojon su šiurkštesne retorika gatvėse ir internete, – tai pradžia, kuriai turime ryžtingai užkirsti kelią“, – pridūrė kanclerė.

Naktį iš 1938 m. lapkričio 9-osios į 10-ąją Vokietijoje ir Austrijoje naciai per iš anksto suplanuotą operaciją puolė žydus, naikino ir grobė jų turtą. Tąnakt buvo nužudytas mažiausiai 91 žmogus ir nusiaubta 7 500 žydų įmonių.

Be kita ko, buvo sudeginta daugiau kaip 1 400 sinagogų, suimta iki 30 tūkst. žydų vyrų. Didžioji dalis jų išgabenti į koncentracijos stovyklas, tokias kaip Dachau ir Buchenvaldas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 02:00

Armianskaja mafija

Saulius Kizelavičius

Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ praneša, kad šalies slaptosios tarnybos beveik trejetą metų intensyviai persekiojo organizuoto nusikalstamumo atstovus iš Kaukazo regiono. Bet ištisus trejetą metų operacijos prieš mafiją, kurios lyderiai į Vokietiją atvyko iš Kaukazo, – nebuvo itin sėkmingos. Jų tikrai nepavadinsi pergalingomis, mat kai jos pradėtos, išeiviai iš Kaukazo jau buvo tvirtai įkėlę koją Vokietijoje – įgiję finansų, patirties, papirkę pareigūnų.

Tik šiomis dienomis Vokietijos teisėsaugos atakos prieš nusikaltėlius iš Kaukazo regiono tapo sėkmingesnėmis. Minėtas leidinys praneša, kad Vokietijos kriminalinė policija neseniai surengė ypač slaptą operaciją kodiniu pavadinimu – „Kova su įteisintais vagimis“.

Ši operacija, primenanti tikrus kovinius veiksmus, – viena iš stambausių Vokietijoje persekiojant nusikaltėlius iš organizuoto nusikalstamumo gaujų pastaraisiais metais.

Apie mafijos atstovus, sulaikytus Vokietijoje, skelbia ne tik „Der Spiegel“, bet ir šios šalies televizijos ir radijo kompanija MDR. Žodžiu, Rusijos – Euroazijos organizuoto nusikalstamumo grupuotei, beje, kontroliuojančiai ir iš armėnų tautybės vyrų sudarytas gaujas, – suduotas stiprus smūgis. Už tai turime būti dėkingi ir Vokietijos slaptosioms tarnyboms, pavyzdžiui, BND, ir Interpolui.

Vokietijos teisėsauga rimtai susirūpino dėl mafijos keliamų pavojų dar 2014-aisiais, kai tais metais liepos mėnesį tarp dviejų konkuruojančių gaujų Erfurte kilo konfliktas – nuaidėjo šūviai. Tąsyk buvo iškelta 14 baudžiamųjų bylų net 42 asmenims. Jie daugiausia kaltinti finansinėmis machinacijomis.

„Der Spiegel“ tvirtina, kad šiuo metu Vokietijoje jau niekas neabejoja – šalyje tikrai veikia mafijos grupuotės, taip pat – ir armėnų mafija. Vokietijos slaptosioms tarnyboms žinoma, kad armėnų mafija – seniai veikianti, turtinga, įtakinga, todėl kelianti grėsmę valstybės saugumui. Be to, asmenų priklausymą mafijinėms struktūroms įrodyti labai sunku, jeigu tyrimas atliekamas demokratinėje šalyje demokratinėmis priemonėmis. Štai kodėl armėnų mafija Vokietijoje iki šiol jautėsi komfortiškai – ilgokai niekas ja per daug atidžiai nesidomėjo, netyrė jos ryšių, nestebėjo finansinių machinacijų. Todėl ji sutvirtėjo, o dabar ją pažaboti – labai sunku.

Įdomiausia, kad Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius ponas Ašotas Smbatianas iš karto pasiūlė vokiečių tyrėjams savo pagalbą tramdant armėnų mafijos lyderius. Bet Vokietijos teisėsauga atsisakė šių paslaugų, nes neatmetama versija, jog armėnų mafija gali turėti slaptų ryšių oficialiose Armėnijos valdžios struktūrose.

Svarbu priminti ir tai, kad prieš ketvertą mėnesių, o būtent birželio 26-ąją dieną Ispanijos teisėsauga pranešė apie savo operacijas prieš armėnų mafijos lyderius, dirbančius visoje Europoje – ne tik Ispanijos karalystėje. Beje, 70-ies operacijų metu dalyvavo tūkstančiai ispanų policininkų ir slaptųjų tarnybų agentų, buvo sulaikyta per 140 įtariamųjų. Visiems jiems inkriminuojami rimti nusikaltimai: arba nelegali prekyba narkotikais, tabako gaminiais, ginklais, arba finansinės aferos, nelegalūs azartiniai žaidimai.

2018.11.06; 03:00

Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus vokiečių karių kapinėse Vingio parke sekmadienį organizuota Vokietijos tautinio gedulo dienos minėjimo ceremonija.

Iškilminga eisena, pasak Krašto apsaugos ministerijos, nusidriekė link centrinio memorialo Pirmojo ir Antrojo pasauliniuose karuose žuvusiems kariams atminti. Minėjime nuskambėjo Lietuvos kariuomenės orkestro atliekami Lietuvos ir Vokietijos himnai. Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas kartu su Vokietijos ambasadore Angelika Viets išreiškė pagarbą karų aukoms ir padėjo gėlių vainikus.

Vėliau Antakalnio kapinėse ceremonija prasidėjo gėlių padėjimu prie monumento vokiečių ir rusų kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare, tuomet pagarbos eisena nusidriekė Lietuvos laisvės gynėjų – 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 m. liepos 31 d. Medininkų tragedijos aukų – memorialo link, kur buvo padėta gėlių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų aukoms pagerbti.

Atminimo dienos renginiuose taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, užsienio šalių diplomatinių misijų vadovai ir atstovai, kiti svečiai. Ceremonijų metu Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kariai padėjo vainikus, Lietuvos kariuomenės orkestras atliko kūrinius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 03:00

Pasibaigus dabartiniam Vokietijos kanclerės Angelos Merkel parlamento narės mandatui, naujuose rinkimuose ji nedalyvaus. Be to, kanclerė neketina pretenduoti ir į postus Europos Sąjungos institucijose Briuselyje, pirmadienį naujienų agentūrą dpa informavo šaltiniai kanclerės partijoje.

Ši žinia pasirodė netrukus po to, kai per susitikimą su savo partijos -Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – nariais A. Merkel paskelbė nesieksianti būti dar kartą perrinkta partijos vadove.

Per posėdį, kurio metu aptarti CSU praradimai per pastaruosius vietos valdžios rinkimus, A. Merkel pridūrė norinti eiti kanclerės pareigas iki kadencijos pabaigos 2021-aisiais.

Nuo 2000-ųjų konservatyvių pažiūrų partijai vadovaujanti politikė anksčiau teigdavo, kad pirmininkavimas CSU ir vadovavimas šalies vyriausybei – neatsiejami.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-29

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį dar kartą pareikalavo, kad Vokietija sumokėtų Lenkijai reparacijas už Antrojo pasaulinio karo metais padarytą žalą.

Prezidentas sakė, kad Lenkijai „niekada nebuvo atlyginta per Antrąjį pasaulinį karą padaryta žala“. A. Duda ypač pabrėžė sostinę Varšuvą, kurią Vokietijos kareiviai „sugriovė iki pamatų“.

„Tai tiesos ir atsakingumo klausimas“, – teigė Lenkijos vadovas. 

Berlynas praeityje ne kartą atmetė prašymus sumokėti karines reparacijas, teigdamas, kad Lenkija 1953 m. oficialiai atsisakė tokių reikalavimų. Tačiau konservatyvi Lenkijos partija tvirtina, kad Sovietų Sąjunga privertė šalį pasirašyti dokumentą. 

Tokie Lenkijos komentarai pasirodė likus kelioms dienoms iki Lenkijos ir Vokietijos ministrų susitikimo Varšuvoje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-28

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė pritarianti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybai po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą skatino Vokietiją pirkti JAV, o ne Rusijos gamtines dujas.

„Privatūs investuotojai šiuo metu tiria galimas SGD terminalo statybos vietas, o vyriausybė ieško tokio terminalo finansavimo būdų“, – kalbėjo kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas.

S. Seiberto pareiškimas pasirodė po to, kai „Wall Street Journal“ pasirodžiusiame straipsnyje buvo teigiama, kad D. Trumpo spaudžiama Vokietija nusprendė statyti vieną arba du SGD terminalus šalies šiaurėje.

Terminalai reikalingi iškrauti ir laikyti Amerikos laivų atplukdytas suskystintas dujas.

Pasak „Wall Street Journal“, A. Merkel siekia padėti finansuoti 500 mln. eurų vertės projektą subsidijomis, paskolomis, kredito arba investuotojų nuostolių apsaugos garantijomis.

„Mes tikrai pastatysime vieną arba du terminalus, neaišku tik, kada ir kaip“, – AFP teigė A. Merkel partijos narys Oliveris Grundmannas.

D. Trumpas labai aktyviai skatino Europos šalis, ypač Vokietiją, sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, kuri yra pagrindinė gamtinių dujų Vokietijai tiekėja. JAV prezidentas grasino net sankcijomis Vokietijos ir Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui.

A. Merkel atstovas pridūrė, kad bet koks sprendimas dėl SGD terminalo statybos bus priimtas nepaisant JAV spaudimo, o atsižvelgiant į Vokietijos ir Europos siekį turėti saugią, konkurencingą ir prieinamą energetinių išteklių importo infrastruktūrą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-25

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino Europos Sąjungą bendradarbiavimą Bendrijoje grįsti teisingumo ir lygiateisiškumo pagrindu. „Mes nenorime būti vasalai“, – pareiškė jis renginyje Vokietijoje, kuriame lankėsi kartu su federaliniu prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu. Lenkija, anot A. Dudos, nenori, kad jai būtų primetamos kitų, didesnių valstybių pozicijos. Esą būtina abipusis dėmesys ir abipusė pagarba.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) praėjusią savaitę nurodė Lenkijai nedelsiant stabdyti įstatymo, paankstinančio Aukščiausiojo teismo teisėjų išėjimo į pensiją amžių, taikymą ir grąžinti į pareigas jas jau palikusius teisėjus. ETT patenkino atitinkamą Europos Komisijos skundą.

A. Duda ginčytiną teisėsaugos reformą Lenkijoje vėl teisino dideliu gyventojų nepasitenkinimu prastu teisėsaugos funkcionavimu. Be to, pokyčiai esą reikalingi, kad pasikeistų kartos, nes daugelis dabartinių Aukščiausiojo teismo teisėjų dirbo jau komunistiniais metais.

F. W. Steinmeieris per diskusiją atkirto, kad ES nėra savininkiška galia, „esanti aukščiau mūsų“. Priešingai, ji yra viena iš nedaugelio valstybių sąjungų, kuriose visos narės turi vienodą balso teisę. Ir sprendimus priimta visos šalys. Todėl, anot Vokietijos prezidento, negalima nuolat įsijausti į aukos vaidmenį. Tai kiekvienam buvo aišku jau stojant į ES.

Bendroje spaudos konferencijoje F. W. Steinmeieris paragino Lenkiją laikytis ES teisinių pagrindų. Kartu jis, nepaisydamas įtampos tarp Vokietijos ir Lenkijos, pabrėžė abiejų valstybių draugystę. „Mus jungia daug daugiau dalykų nei mus skiria“, – sakė jis.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-24

Vokietijos specialiosios policijos pajėgos pirmadienį užbaigė įkaitės dramą Kelno centrinėje geležinkelio stotyje. Pagrobėjas suvaldytas, įkaitė išlaisvinta, sakė Kelno policijos atstovas. Moteris nesunkiai nukentėjo, jai suteikta pagalba. Pagrobėjas sunkiai sužeistas.

Pareigūnai įsiveržė į vaistinę, kurioje buvo moterį pagrobęs vyras. „Nusikaltėlis per sulaikymą buvo sunkiai sužeistas ir šiuo metu yra reanimuojamas“, – tviteryje rašė policija.

Pagrobėjo motyvas kol kas neaiškus, sakė policijos atstovė. Dėl incidento buvo sutelktos gausios policijos pajėgos. Buvo vakuota geležinkelio stotis, nutrauktas traukinių eismas.

Apie dvi valandas nusikaltėlis, paėmęs įkaite moterį, buvo su ja vaistinėje geležinkelio stoties pastate. Pirmojo pagalbos skambučio policija sulaukė vidudienį. Tada buvo kalbama apie „grėsmingą padėtį“ vaistinėje.

Vykdydami išlaisvinimo operaciją, pareigūnai paleido dvi akinamąsias granatas.

Kelno centrinė geležinkelio stotis yra vienas svarbiausių geležinkelio mazgų prie Reino, ji įsikūrusi pačiame miesto centre prie pat Kelno katedros. Kasdien čia pravažiuoja 1 300 traukinių ir iki 280 000 keleivių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.16; 08:36

Vokietijos ir Lietuvos draugystės ženklas. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovybė reiškia gilią užuojautą ir linki stiprybės per NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybas Pabradės poligone nelaimingo atsitikimo metu žuvusio Vokietijos kario artimiesiems ir tarnybos draugams, Vokietijos Federacinės Respublikos vadovybei bei Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.

Krašto apsaugos sistemos vadovybė taip pat pareiškė nuoširdžią užuojautą mirusio kario artimiesiems ir tarnybos draugams.

Skaudi nelaimė įvyko šeštadienį, spalio 6 dieną, NATO priešakinių pajėgų bataliono pratybų Pabradės poligone metu. Karys žuvo į medį atsitrenkus jo vairuojamai šarvuotai transporto priemonei.

Tyrimą atlieka Vokietijos teisėsaugos institucijos.

Daugianacionalinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Rukloje, Jonavos rajone, yra dislokuota gynybos ir atgrasymo tikslais nuo 2017 metų pradžios reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją. NATO bataliono kovinė grupė yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“.

Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvauja pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.08; 06:05

Vokietijos slaptosios tarnybos būstinė

Vokietijos vyriausybė apkaltino Rusiją dėl pernai šalyje įvykdytų plataus masto kibernetinių atakų. Taip Berlynas prisijungė prie panašius kaltinimus Maskvai metusių JAV, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų.

„Federalinė vyriausybė yra beveik tikra, kad už APT28 kampanijos slypi Rusijos karinė žvalgyba GRU“, – penktadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.

APT28 – dar žinoma kaip „Fancy Bear“ bei keliais kitais pavadinimais, – kibernetinio šnipinėjimo grupuotė, siejama su Rusijos GRU. Berlynas įtaria, kad ši grupuotė atsakinga už įsilaužimą į Vokietijos žemųjų parlamento rūmų, Bundestago, ir federalinės vyriausybės duomenų sistemas.

„Šis vertinimas pagrįstas itin patikimais faktais ir šaltiniais“, – patikino S. Seibertas. Jis pridūrė, kad Vokietijos vyriausybė „visiškai pasitiki“ Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų vyriausybėmis, ketvirtadienį apkaltinusiomis Rusiją surengus kibernetines atakas jų teritorijose.

„Griežtai smerkiame atakas prieš tarptautines organizacijas bei prieš mūsų sąjungininkų institucijas. Raginame Rusiją prisiimti atsakomybę ir ateityje susilaikyti nuo tokių veiksmų“, – kalbėjo S. Seibertas.

Ketvirtadienį Rusiją kibernetinėmis atakomis apkaltinusios JAV, Didžioji Britanija ir Nyderlandai teigė, kad Maskvos karinės žvalgybos darbuotojai įsilauždavo į įvairių Vakaruose veikiančių organizacijų, tokių kaip Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) arba Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW), kompiuterių sistemas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.06; 08:12

EPA – ELTA nuotraukoje: JAV prezidentas Donaldas Trampas

Kalbėdamas Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 73-iojoje sesijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo Europos šalis netapti priklausomomis nuo rusiškų energetikos produktų ir kritikavo naftą eksportuojančias šalis vienijančią organizaciją OPEC.

„Jei Vokietija nedelsdama nepakeis kurso, ji taps visiškai priklausoma nuo rusiškos energijos“, – pareiškė D. Trumpas, tuo pat metu pagirdamas Lenkiją už tiesiamus alternatyvius dujotiekius.

Be kita ko, JAV vadovas kritikavo OPEC, teigdamas, kad naftos kainos privalo būti sumažintos. „Su tokiomis aukštomis kainomis ilgai nesitaikstysime“ – įspėjo D. Trumpas.

„OPEC ir OPEC priklausančios šalys, kaip įprasta, apiplėšinėja likusią pasaulio dalį, – pareiškė JAV prezidentas. – Daugelį šių šalių giname už ačiū, o jos mumis naudojasi nustatydamos aukštas naftos kainas. Negerai.“

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-26

 

 

 

Vokietijoje vyksta protestai prieš artėjantį R. T. Erdogano vizitą. EPA-ELTA nuotr.

Keliuose Vokietijos miestuose šeštadienį žmonės išėjo į gatves protestuoti prieš šalyje planuojamą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vizitą. 

Keli šimtai žmonių dalyvavo demonstracijoje Vokietijos sostinėje Berlyne. Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Erdoganas nelaukiamas“. Kelių vakarinių Vokietijos miestų gatvėmis žygiavo nuo 80 iki 200 žmonių grupės. 

Ateinantį penktadienį ir šeštadienį Berlyne ir Kelno mieste planuojami keli didžiuliai protestai. Kiekviename iš jų tikimasi sulaukti iki 10 tūkst. dalyvių. 

Turkijos prezidentas atvyksta ketvirtadienį. Šeštadienį numatytas jo apsilankymas Kelne. 

Siekiant pralaužti ledus dvišaliuose santykiuose, kurie atšalo po sužlugdyto karinio perversmo Turkijoje 2016 metais, vizito Vokietijoje metu R. T. Erdoganas turi susitikti su Vokietijos lyderiais. 

Po nesėkmingo bandymo įvykdyti karinį perversmą Turkijoje prasidėjo susidorojimas su tūkstančiais įtariamų perversmininkų. Berlynas griežtai kritikavo žmogaus teisių pažeidimus  vykdant susidorojimą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-09-23