Pirmadienį Vokietijos Folkmarzeno mieste per karnavalą vairuotojas tyčia nukreipė automobilį į minią, bet tai nebuvo teroro aktas. Tai žurnalistams pareiškė policijos atstovas.
 
„Mes nelaikome šio incidento teroro aktu“, – cituoja pareigūną naujienų agentūra DPA. Kartu jis pabrėžė, kad, iš visko sprendžiant, tai buvo „tyčinė veika“.
 
Anksčiau laikraštis „Bild“ pranešė, kad per incidentą karnavalo metu nukentėjo daugiau kaip 30 žmonių, tarp kurių yra vaikų. Preliminariais duomenimis, žuvusiųjų nėra.
 
Pasak mačiusiųjų, sidabrinės spalvos mersedeso vairuotojas apvažiavo atitvarus, sąmoningai nukreipė automobilį į žmones ir paspaudė akceleratorių. Mašina minioje nuvažiavo kelias dešimtis metrų, kol sustojo.
 
Policija sulaikė įtariamąjį. Dabar jis apklausiamas. Pasak portalo „Focus Online“, tai – 29 metų amžiaus vietos gyventojas, Vokietijos pilietis.
Vasario karnavalai Vokietijoje paprastai sutraukia šimtus tūkstančių žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 00:30

Per šaudynes Hanau mieste žuvo vokiečių, turkų, bulgarų, rumunų, bosnių ir afganų kilmės žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Devyni per šaudynes Vokietijos Hanau mieste žuvę žmonės yra vokiečių, turkų, bulgarų, rumunų, bosnių ir afganų kilmės, nurodė Heseno žemės kriminalinė policija. Išpuolis laikomas teroristiniu.
 
Pasak tyrėjų, aukos buvo imigrantų kilmės. Trys aukos turėjo Vokietijos pilietybę, dvi – Turkijos, viena auka – Bulgarijos, viena – Rumunijos, vienas žuvęs asmuo buvo kilęs iš Bosnijos, o paskutinioji auka buvo Vokietijos ir Afganistano pilietis.
 
Išpuolio metu buvo sužeisti dar penki žmonės.
 
Devynis žmones nušovęs vyras grįžo namo, tada nužudė 72 metų amžiaus savo motiną vokietę ir nusišovė pats. Jam buvo 43-eji. Šalia įtariamojo kūno rastas ginklas.
 
Užpuolikas įvardijamas kaip Vokietijos pilietis Tobias R.
 
Šaudynės prasidėjo trečiadienį apie 22.00 val. vietos laiku. Pirmuoju taikiniu tapo kaljano baras Hanau mieste. Vokietis šaudynes pratęsė kavinėje, esančioje už 2,5 km nuo pirmosios šaudynių vietos.
 
Policijai pavyko identifikuoti užpuoliką, gavus informacijos iš liudininkių ir peržiūrėjus stebėjimo kamerų įrašus.
 
Tyrėjai šiuo metu aiškinasi, ar kas nors kitas žinojo apie išpuolį ir padėjo jį organizuoti.
 
Anksčiau Tobias R. savo interneto svetainėje skelbė įvairius vaizdo įrašus ir prieš imigrantus nukreiptus manifestus. Jis teigė, kad žmonės iš daugiau kaip 20 šalių, tarp kurių Turkija ir Izraelis, „turėtų būti sunaikinti“.
 
„Jei būtų mygtukas, kurį galėčiau paspausti, kad tai įvyktų, nedelsiant jį paspausčiau“, – tvirtino jis.
 
Buvę jo kolegos pasakojo, kad niekam nebuvo paslaptis, jog Tobiaso R. pažiūros „buvo ypač rasistinės“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.22; 06:20

Europos Sąjungos (ES) vadovai ketvirtadienį pareiškė esą sukrėsti ir nusiminę dėl devynias gyvybes nusinešusių šaudynių dviejuose baruose Vokietijos Hanau mieste.
 
„Esu giliai sukrėstas tragedijos, kuri praėjusį vakarą įvyko Hanau. Mintimis esu su aukų šeimomis ir draugais, kuriems noriu pareikšti nuoširdžiausią užuojautą. Šiandien gedime kartu su jumis“, – rašė Europos Komisijos pirmininkė vokietė Ursula von der Leyen.
 
„Beprasmė žmonių gyvybių netektis yra tragedija – nesvarbu, kur tai įvyksta. Po siaubingo išpuolio savo mintimis esame su žmonėmis Hanau. Nuoširdžiausiai užjaučiame aukų artimuosius ir draugus“, – rašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.
 
„Esu labai nuliūdęs ir sukrėstas šaudynių Vokietijos Hanau mieste siaubo. Mūsų mintys skiriamos aukoms ir jų artimiesiems. Vieningai pasisakome prieš bet kokių formų neapykantą ir smurtą“, – savo ruožtu teigė Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli.
 
Kaip nurodoma, vėlų trečiadienį Hanau mieste įtariamas dešiniosios pakraipos ekstremistas vokietis nušovė devynis žmones kaljano bare ir kavinėje. Vėliau įtariamas šaulys ir jo motina buvo rasti negyvi netoliese esančiuose jų namuose. Tarp aukų yra penki Turkijos piliečiai.
 
Heseno žemės vidaus reikalų ministro Peterio Beutho teigimu, šaulys yra 43 metų amžiaus Vokietijos pilietis. Manoma, kad tai teroristinis išpuolis, paremtas ksenofobišku motyvu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.21; 08:00

Vokietijoje vykdant operaciją prieš terorizmą suimti kraštutinės dešinės grupuotės nariai planavo didelio masto išpuolius mečetėse. Jie ketino surengti panašius į Kraistčerčo Naujojoje Zelandijoje išpuolius, kurių metu žuvo 51 žmogus.
 
Penktadienį 12 suimtų šios grupuotės asmenų siekė patekti į mečetes pamaldų metu, jie buvo suplanavę šaudyti pusiau automatiniais ginklais, informavo leidinys „Der Spiegel“ ir dienraštis „Bild“.
 
Įtariamas grupuotės lyderis, kurį valdžios pareigūnai stebėjo ir anksčiau, savo planus išdėstė praėjusią savaitę surengtame susitikime su bendrininkais. Pranešama, kad grupuotės ketinimus išsiaiškino į ją infiltruotas asmuo.
 
Tyrėjai surengė reidus, kad patikrintų, ar įtariamieji jau įsigijo ginklus ir kitas priemones, kurias galėjo panaudoti vykdydami išpuolį.
 
Po vietos politiko Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) nario Walterio Lübckės nužudymo birželį ir spalį Halės mieste įvykdytos atakos sinagogoje Vokietijos valdžia vis daugiau dėmesio skiria pogrindinei kraštutinių dešiniųjų veiklai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.17; 10:40

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį Vokietijos prezidento Franko Walterio Steinmeierio kvietimu lankysis Berlyne.
 
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė dalyvaus buvusio valstybės vadovo Joachimo Gaucko 80-mečio jubiliejaus renginyje, kuriame taip pat dalyvaus buvę valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai.
 
Didelę Vokietijos žmonių pagarbą pelnęs J. Gauckas visada buvo griežtas komunizmo kritikas, kovotojas už laisvę ir žmogaus teises. Buvo persekiojamas Rytų Vokietijos slaptosios policijos „Stasi“, o po Berlyno sienos griūties tapo vyriausybės įgaliotiniu tirti „Stasi“ archyvus ir daugelį metų vadovavo tam įkurtai įstaigai, kurią imta vadinti „Gaucko įstaiga“.
 
joachimasgauckasirangelamerkel
Joachimas Gauckas ir Angela Merkel

Per rinkimus į Vokietijos federalinius prezidentus jį rėmė visos politinės jėgos, išskyrus komunistus. Jis yra laikomas tautos sąžine.
 
Kaip primena Prezidentės biuras, būdamas prezidentu (2012-2017 m.), J. Gauckas ne kartą lankėsi Baltijos šalyse. Kai J. Gauckas su valstybiniu vizitu 2013 m. atvyko į Lietuvą, prezidentė D. Grybauskaitė jam įteikė Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo kryžių su aukso grandine. Vokietijos vadovas Lietuvos prezidentei įteikė Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ Aukščiausio laipsnio Didįjį Kryžių.
 
Prezidentės valstybinis vizitas į Vokietiją, J. Gauckui einant valstybės vadovo pareigas, įvyko 2016 metais.
 
Šio vizito metu Berlyne taip pat numatytas susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 09:31

Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas nuotaikingų nuotraukų iš pačių įvairiausių laikotarpių.

Nuotraukos – iš Slaptai.lt archyvo.

2020.02.05; 00:05

Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turbūt pateiks savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims, sako Lietuvos vadovo patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė, prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus nevykti į Izraelyje vykstančias Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ąsias metines.
 
„Žinant visą didžiulį kontekstą, kuriame ir vyksta šis susitikimas, Rusijos prezidento kalbėjimas ir kalbėjimas pirmam iš svečių suponuoja mintį, kad jis turbūt pateiks savo istorijos traktavimą, kuris nebūtinai bus priimtinas kitoms šalims“, – LRT radijui sakė G. Nausėdos patarėja.
 
Jos teigimu, tai, kad pastaruoju metu istorijos tiesas iškraipantis V. Putinas turės galimybę minėjime sakyti kalbą, o kiti šalių lyderiai – ne, gali sukurti nemalonią situaciją.
 
„Atsakyti norėtųsi, o jei atsakyti nėra galimybės – tai vargu ar lyderiai jaustųsi komfortabiliai tokiu atveju“, – teigė patarėja.
 
A. Skaisgirytė pabrėžė, kad Rusija jau kuris laikas kvestionuoja esmines Antrojo pasaulinio karo priežastis.
 
„Rusija jau kuris laikas vykdo tam tikrą veiklą, kurią būtų galima pavadinti informaciniu karu arba mūšiu dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos traktavimo, – tai yra ideologinis karas. Su daug dedamųjų. Šio karo kontekste, deja, prezidentas Putinas kvestionuoja kai kuriuos dalykus, kurie mums iki šiol atrodė nekvestionuotini, kaip Ribentropo Molotovo paktas“, – LRT radijui sakė patarėja.
 
„Viską, ką mes žinome nuo mokyklos suolo, (Rusijos. – ELTA) propagandoje išverčiama kitaip: sakant, kad Ribentropo – Molotovo paktas nebuvo neteisėtas, kad Rusija buvo priversta su tuometine nacistine Vokietija tartis. Vyksta istorijos pešinėjimas, kuris labai neigiamai atsiliepia mūsų santykiams su Rusija“, – pabrėžė ji.
 
Tikisi, kad sprendimas nepablogins santykių su Izraeliu
 
Prezidentūra tikisi, kad tai, jog G. Nausėda paskutinėmis akimirkomis nusprendė nevykti į Jeruzalėje vykstantį Holokausto forumą, o aukas pagerbti ateinančią savaitę kaimyninėje Lenkijoje – Aušvice, nepablogins santykių su Izraeliu.
 
„Labai tikimės, kad tai neturėtų pabloginti santykių su Izraeliu. Visgi Lietuvai atstovaujama aukštu lygiu“, – sakė ji, pridurdama, kad G. Nausėdos planuose yra svarstoma apie galimybes apsilankyti Izraelyje artimiausiu metu.
 
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

G. Nausėdos prašymu, Lietuvai Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-osiose metinėse atstovaus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
 
ELTA primena, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda buvo pirmasis, kuris nepasinaudojo kvietimu dalyvauti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių iškilmėse. Jis tokiu būdu protestavo, kad Lenkijos vadovui, kitaip negu Rusijos ir Vokietijos prezidentams, nebuvo suteikta teisė pasisakyti šiame forume.
 
Ypač kritikos susilaukė tai, kad vienas svarbiausių šių iškilmių svečių bus Rusijos prezidentas V. Putinas. Pastarasis 2019 m. gruodį kelis kartus užsipuolė Lenkiją, vadindamas ją Adolfo Hitlerio sąjungininke ir pabrėždamas, kad jai taip pat tenka atsakomybė už Antrojo pasaulinio karo pradžią. Tuometį Lenkijos ambasadorių Vokietijoje Józefą Lipskį jis apibūdino kaip „niekšą ir antisemitinę kiaulę“.
 
Lenkija į tai sureagavo Rusijos ambasadoriaus iškvietimu į URM ir premjero pareiškimu, kuriame Mateuszas Morawieckis apkaltino V. Putiną melu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.23; 14:08

Vienintelis Vokietijos juodaodis parlamentaras paskelbė savo biuro lange šovinių padarytas skyles. Tai sukėlė nerimą ir visuomenės pyktį dėl šalies politikų patiriamo spaudimo ir smurto.
 
Centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) parlamentaras Karamba Diaby apie išpuolį paskelbė tviteryje. Pasak jo, policija ir saugumo tarnybos jau tiria incidentą. Jis taip pat paviešino nuotrauką, kurioje matomos trys šovinių padarytos skylės lange.
 
„Viename lange su mano atvaizdu ant jo buvo kelios šovinių padarytos skylės“, – teigė parlamento narys.
 
Užsienio reikalų ministras ir K. Diaby partijos kolega Heiko Maasas tviteryje pareiškė, kad įtariamas išpuolis yra „neįtikėtinas, bjaurus ir bailus“.
 
„Mes ir toliau būsime su tavimi dėl laisvos, tolerantiškos ir įvairios demokratijos“, – pridūrė ministras.
 
Išpuolis įvykdytas tuo metu, kai įvairaus rango Vokietijos politikai vis dažniau tampa smurto aukomis, o policijos statistika atskleidžia, kad dauguma įtariamųjų yra susiję su kraštutine dešine.
 
Savaitraščio „Welt am Sonntag“ šią savaitę paskelbti duomenis rodo, kad tokie išpuoliai prieš politikus daugelyje Vokietijos federalinių žemių tampa vis dažnesni.
 
Tiuringijoje ir Saksonijoje, kurios ribojasi su K. Diaby Saksonijos-Anhalto žeme, išpuolių 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, padvigubėjo atitinkamai iki 101 ir 197 incidentų.
 
Senegale gimęs K. Diaby į tuo metu komunistinę Rytų Vokietiją persikėlė 1980-aisiais, gavęs studijų stipendiją.
 
2017 m. naujienų agentūrai AFP duotame interviu politikas sakė patyręs rasistinių išpuolių tiek iki Berlyno sienos griuvimo, tiek ir po jo. 1991 m. K. Diaby sumušė neonaciai.
 
Nepaisant rasizmo jis tapo chemijos mokslų daktaru, vedė vokietę ir 2001 m. tapo Vokietijos piliečiu.
 
Nuo 2013 m. jis atstovauja Halės miestui. Jam pavyko išlaikyti savo pozicijas Halėje ir 2017 m., kai į parlamentą pirmąkart pateko kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.16; 00:30

Vokietijoje vyko kalėdinių eglučių mėtymo „pasaulio čempionatas“. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos savaitgalį vyko kalėdinių eglučių mėtymo „pasaulio čempionatas“. Jo dalyviai rungėsi trikovėje: maždaug 1,5 metro dydžio eglaitė buvo metama kaip ietis, tada kaip lengvosios atletikos kūjis ir galiausiai per kartį.
 
Atskiri rezultatai tada buvo sudedami. Turnyrą stebėjo šimtai aistruolių. Nugalėtojai buvo apdovanoti medinėmis briedžio figūrėlėmis.
 
Tarp vyrų šeštą kartą titulą iškovojo „pasaulio čempionas“ Frankas Schwenderis. Jo rezultatas – 23,17 metro. Antroji vieta atiteko Clemensui Hötgeriui (22,49 metro). Savo 2016-aisiais pasiekto rekordo – 25,01 metro – F. Schwenderiui šį kartą pagerinti nepavyko.
 
Tarp moterų pirma buvo titulą gynusi Margret Klein-Raber (17,47 metro), antrąją vietą užėmė Annika Lange (16,18 metro).
 
Tai buvo jau 14-as toks čempionatas. Tiesa, jo sporto įrankiai prieš tai nepuošė namų. Eglaitės buvo nukirstos prieš pat turnyrą. Panaudotų kalėdinių eglučių esą negalima naudoti, nes jos išdžiūvusios, su byrančiais spygliais ir lengvai lūžtančiomis šakomis.
 
Pernai čempionate dalyvavo 55 vyrai ir 30 moterų. Šiemet užsiregistravo rekordinis skaičius dalyvių – 92 vyrai, 40 moterų ir 35 vaikai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.07; 05:37

Trys Vokietijos šiaurės vakaruose esančio Krėfeldo gyventojos atvyko į policiją ir prisipažino netyčia sukėlusios gaisrą miesto zoologijos sode, beždžionių voljere. Tai ketvirtadienį pranešė šalies teisėsaugos institucijos.
 
Per gaisrą, kilusį naktį į sausio 1-ąją, žuvo apie 30 gyvūnų. Nelaimės vietoje policija aptiko vadinamųjų kiniškų žibintų, kuriuos miesto gyventojai Naujųjų metų naktį leido į dangų, liekanų, kai kurie iš jų buvo su parašais. Visa tai buvo paskelbta trečiadienį per spaudos konferenciją. Po to spėjamos incidento kaltininkės pačios prisistatė į policiją.
 
Įtariamosios – 60 metų moteris ir dvi pilnametės jos dukterys. „Žibintus jos užsisakė internetu, – sakoma policijos pranešime. – Per vakarykštę apklausą jos pareiškė nežinojusios apie draudimą juos leisti (galioja Vokietijoje nuo 2009 metų). Jos nemanė, kad to padariniai bus tokie baisūs“.
 
Už padegimą dėl neatsargumo Krėfeldo gyventojoms gresia piniginė bauda arba įkalinimas iki 5 metų.
 
Gyvūnų žūtis sulaukė plataus atgarsio Vokietijoje. Laikraščio „Rheinische Post“ žiniomis, pastarosiomis dienomis Krėfeldo zoologijos sodui buvo paaukota apie 4 tūkstančius eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.03; 00:30

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino JAV sankcijas bendrovėms, susijusioms su Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimu, skelbia „Deutsche Welle“.
 
Sankcijoms, nukreiptoms prieš įmones, dalyvaujančias 11 mlrd. dolerių vertės dujotiekio tiesime, jau anksčiau pritarė abeji JAV Kongreso rūmai. Kad sankcijos įsigaliotų, jas turėjo patvirtinti D. Trumpas – pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų pritaikymo.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis Baltijos jūra sujungs Rusiją ir Vokietiją. Jis turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį. JAV įstatymų leidėjai baiminasi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, be to, Rusija gaus milijardus dolerių ir gerokai išaugs Rusijos prezidento Vladimiro Putino įtaka Europoje, kai tuo metu tarp Maskvos ir Vakarų šalių tvyro didelė įtampa.
 
Įstatymo projekte „Nord Stream 2“ „įvardijamas kaip prievartos ir politinės įtakos priemonė“ ir nurodoma, kad jis gali susilpninti JAV ryšius su Vokietija ir ES. JAV laiko dujotiekio projektą grėsme Europos saugumui. Ir, pasak D. Trumpo, dujotiekis gali paversti Vokietiją „Rusijos įkaite“.
 
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė jau pasmerkė sankcijas, paragindama JAV nesikišti į Europos energetikos politiką. Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas teigė, kad sankcijos prilygsta „kišimuisi į savarankiškus sprendimus, priimamus Europoje“.
 
JAV sankcijos taip pat apima dujotiekį „TurkStream“, kuriuo Juodąja jūra bus tiekiamos dujos Turkijai ir kai kurioms Balkanų šalims.
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Rusija vylėsi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti 2019-ųjų pabaigoje, bet susidūrus su sunkumais, dabar viliamasi pradėti jį eksploatuoti 2020 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.22; 04:13

Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Vokietija ketvirtadienį sukritikavo JAV įstatymų leidėjų pritarimą įstatymo projektui, kuriame bus įtvirtinamos sankcijos rangovams, tiesiantiems Rusiją ir Vokietiją sujungsiantį dujotiekį – šalis teigė, kad Vašingtonas turėtų žiūrėti savo reikalų.
 
„Europos energetikos politikos sprendimai yra priimami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose“, – tviteryje rašė šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
„Atmetame užsienio įsikišimą ir ekstrateritorinį poveikį sukeliančias sankcijas“, – teigė ministras.
 
9,5 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ dujotiekis, tiesiamas Baltijos jūra, turi padvigubinti į Vokietiją tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
 
Rusijos ir Vokietijos prekybos rūmai (AHK) teigė, kad dujotiekis turi daug svarbos Europos energetikos saugumui. Jei JAV įstatymas bus priimtas, AHK reikalauja atsakomųjų sankcijų.
 
„Europa turi atsakomosiomis sankcijomis atsakyti į Europai kenkiančias sankcijas“, – pranešime sakė AHK vadovas Matthiasas Scheppas.
M. Scheppas teigė, kad sankcijos labiau pakenks ne Rusijai, o Europos bendrovėms.
 
Pusę dujotiekio projekto finansuoja Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, o likusią dalį finansuoja Europos partneriai: Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Shell“, Prancūzijos „Engie“ ir Austrijos OMV.
 
Nepaisant Rusijos ir Vokietijos diplomatinės įtampos, Vokietija ne kartą gynė dujotiekio projektą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
 
Ekonomikos ministerija sakė, kad šiuo metu yra laukiama Senato balsavimo rezultatų, išaiškėti turinčių kitą savaitę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau yra pareiškęs pasirašysiantis šį įstatymą, jei Senatas jam pritars.
 
Sankcijos turtui ir vizoms
 
Pritarus naujam įstatymui, JAV valstybės departamentas per 60 dienų turės pristatyti bendrovių ir asmenų, susijusių su „Nord Stream 2“ ir „TurkStream“ dujotiekių tiesimu, sąrašą.
 
Į įstatyme numatomas sankcijas yra įtraukiamas turto įšaldymas ir JAV vizų atšaukimas projekto rangovams.
 
Sankcijos ypač pakenks Šveicarijoje įsikūrusiam rangovui „Allseas“ – bendrovei priklauso didžiausias pasaulyje dujotiekių tiesimo laivas, kurį „Gazprom“ naudojo vamzdynų klojimui jūroje.
 
Europa yra pagrindinė Rusijos gamtinių dujų vartotoja – dujotiekio rėmėjai teigia, kad vamzdynai žemynui užtikrins patikimą dujų tiekimą priimtinomis kainomis.
 
Tačiau dujotiekį pasmerkė Jungtinės Valstijos ir kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Baiminamasi, kad dujotiekis padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir Maskvai taip bus suteikiama galimybė daryti politinį spaudimą.
 
Rusija vylėsi dujotiekį pradėti naudoti 2019-ųjų pabaigoje, tačiau datą atidėjo sunkumai gaunant leidimus iš Danijos – tik spalį Kopenhaga Rusijai leido kloti vamzdynus Danijos kontinentinio šelfo dalyje Baltijos jūroje.
 
Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Kozakas žurnalistams praeitą mėnesį sakė, kad dujotiekis pradės veikti kitų metų viduryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.13; 00:30

Žmogaus teisėms iškilęs pavojus visame pasaulyje, įskaitant Vakarų šalis, Vokietijos parlamente pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
Kalbėdamas per diskusiją apie Vyriausybės žmogaus teisių politiką, H. Maasas pabrėžė, kad šiuo metu Sirijoje yra kankinami kaliniai, Kinijos sulaikyta daugiau nei milijonas etninių uigūrų, o Venesueloje persekiojami opozicijos lyderiai.
 
„Kartais mus paveržia pavojingos iliuzijos apie pažangą, – Bundestage teigė H. Maasas. – Nėra automatinio žmogaus teisių pažangos mechanizmo.“
 
Pažymėdamas dabartines žmogaus teisių problemas, H. Maasas paragino Vokietijos partnerius Europos Sąjungoje veikti kartu ir taip sustiprinti savo pozicijas žmogaus teisių apsaugos srityje.
 
Pasak ministro, globalizacija, skaitmenizacija ir klimato kaita padarė poveikį žmogaus teisėms. Vyriausybės ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį šalyje taip pat teigiama, kad Vokietija negali užmigti ant laurų.
 
„Nacionalinio verslo ir žmogaus teisių veiksmų plano įvertinimas aiškiai parodė, kad daugelis įmonių vis dar nėra įgyvendinusios plano programos“, – sakė H. Maasas, pabrėždamas, kad tik kas penkta Vokietijos bendrovė šiuo metu imasi atitinkamų veiksmų užtikrinti žmogaus teises.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.12; 13:00

Vienas vokietis privalės sumokėti 1 000 eurų iš Afrikos kilusiam vyrui, nes nesutiko išnuomoti jam buto. Augsburgo miesto teismas nusprendė, kad tai diskriminacija. Be to, nuomotojui uždrausta dar kartą įdėti skelbimą su formuluote, kad butas nuomojamas „tik vokiečiams“. Priešingu atveju savininkui grės didelė bauda.
 
Teismas visiškai patenkino atitinkamą iš Burkina Faso kilusio vyro ieškinį. „Tokia atvira užsieniečių diskriminacija yra tiesiog nepriimtina“, – sakė teisėjas Andreas Tothas.
 
Ieškovas pasakojo, kad nuomotojas iš karto užbaigė pokalbį telefonu, kai paaiškėjo, jog jis yra migrantas. Buto savininkas pripažino, kad butą norėjo išnuomoti tik Vokietijos piliečiams.
 
81-erių vyras argumentavo, kad jau turėjo neigiamos patirties su tariamu turkų narkotikų prekeiviu. Tačiau teisėjas pabrėžė, kad „nusikaltimus ir nusižengimus daro žmogus, o ne pilietis“.
 
Jau ir praeityje būta atvejų, kai užsieniečiams būdavo priteisiama kompensacija, jiems dėl kilmės nepavykus išsinuomoti buto. Kovos su diskriminacija agentūros duomenims, apie 70 proc. migrantų Vokietijoje jaučiasi diskriminuojami, kai ieško išsinuomoti butą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.10; 18:02

Vokietijos kanclerė Angela Merkel buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje pagerbė nacių žiaurumų aukas. Prie vadinamosios Juodosios sienos ji sustingo tylos minutei ir padėjo vainiką. Čia buvo sušaudyta tūkstančiai Aušvico kalinių.
 
Prieš tai kanclerė apžiūrėjo dujų kamerą ir krematoriumą. A. Merkel lydėjo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis ir memorialo direktorius bei Aušvico-Birkenau fondo prezidentas Piotras Cywinskis.
 
Visi trys jie ėjo ir prie liūdnai pagarsėjusių vartų su cinišku užrašu „Arbeit macht frei“ („Darbas išlaisvina“). A. Merkel apžiūrėjo kalinių blokus, kuriuose eksponuojami tokie daiktai, kaip tuščios nuodo „Ciklonas B“ skardinės – ciano vandeniliu Aušvice masiškai buvo žudomi žmonės.
 
Po to A. Merkel apsilankė ir buvusioje Aušvico-Birkenau mirties stovykloje. Čia ji turėjo pasakyti kalbą. Tai pirmasis A. Merkel apsilankymas Aušvice. Prieš ją čia jau buvojo kancleriai Helmutas Schmidtas ir Helmutas Kohlis.
 
Aušvicas-Birkenau per Antrąjį pasaulinį karą tada Trečiojo Reicho užimtoje Lenkijoje buvo didžiausia nacių koncentracijos stovykla. Čia buvo nužudyta apie 1,1 mln. žmonių, dauguma jų – žydai. Stovykloje gyvybės neteko ir 80 000 lenkų, kurie nebuvo žydai, 25 000 romų bei 20 000 sovietų karių. Mirties stovyklą Raudonoji armija išlaisvino 1945 metų sausio 27 dieną.
 
A. Merkel apsilankymo Aušvice priežastis yra dešimtosios Aušvico-Birkenau fondo gyvavimo metinės.
 
Aušvico-Birkenau fondas buvo įsteigtas 2009-aisiais. Jo iniciatorius – tuometis Lenkijos užsienio reikalų ministras ir buvęs Aušvico kalinys Wladyslawas Bartoszewskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.07; 00:15

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Europa, pasak Vokietijos užsienio reikalų ministro Heiko Maaso, negali viena pasirūpinti savo saugumu. „Be Jungtinių Valstijų mes dabar nei Vokietijoje, nei Europoje negebėtume efektyviai apsiginti“, – pareiškė jis antradienį Berlyne surengtame užsienio politikos forume.
 
Todėl H. Maasas įspėjo dėl europiečių ir amerikiečių saugumo atsiejimo. „Tai būtų labai pavojinga“, – pabrėžė jis.
 
Taip H. Maasas dar kartą atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, kuris pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“ ir pareikalavo didesnio europiečių savarankiškumo. „Galima visiškai pagrįstai pareikšti: NATO yra gyva, ir beje – nuo galvos iki kojų, nors yra ir kitokių diagnozių“,  – kalbėjo ministras.
 
H. Maasas dar kartą paragino paskirti ekspertų komisiją dėl NATO reformos. Kad yra nesutarimų, akivaizdu, sakė H. Maasas. NATO užsienio reikalų ministrų susitikime praėjusią savaitę atitinkamas pasiūlymas esą sutiktas pozityviai. „Jis visų pirma padėjo beveik jau toksiškais tapusius debatus nukreipti tvarkinga ir produktyvia linkme“, – teigė Vokietijos ministras.
 
Kitą savaitę savo viršūnių susitikime Briuselyje apie tai kalbės NATO šalių lyderiai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 00:55

Sekmadienį Vokietijoje paminėta tautinio gedulo diena (Volkstrauertag), kurios metu pagerbtos rasizmo ir ksenofobijos aukos bei visų šalių žuvę kareiviai, praneša „Deutsche Welle“.
 
Vokietijos valdžios atstovai kasmetės ceremonijos metu Berlyne pagerbė karų, priespaudos ir smurto aukas.
 
Šią dieną buvo dedami vainikai žuvusiesiems atminti ir surengta ceremonija Bundestage, žemuosiuose parlamento rūmuose, kurioje dalyvavo šalies prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ir kiti aukšto rango Vokietijos politikai.
 
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer dalyvavo ceremonijoje žydų kapinėse Berlyne.
 
Tuo metu Vokietijos centrinės žydų tarybos pirmininkas Josefas Schusteris pasinaudojo proga perspėti apie dešiniųjų ekstremistų ir populistų keliamą grėsmę.
 
„Mums nederėtų pamiršti nusikaltimų, kuriuos įvykdė nacionalsocialistai, ir pamokų, kurias išmokome“, – J. Schusteris sakė ceremonijos metu Berlyne.
 
Jis taip pat perspėjo dėl realaus pavojaus, kad dešiniųjų ekstremizmas gali tapti įprastu reiškiniu. Pasak jo, tą liudija reguliarūs neonacių koncertai ir partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sėkmė rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.17; 18:25
Ugnis_perme

Trečiadienio rytą nežinomas vyras padegė save prie JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos pastato Ženevoje.
 
Šveicarijos policijos duomenimis, šiam desperatiškam žingsniui ryžosi Vokietijoje gyvenantis 31 metų amžiaus kurdas. Jo poelgio motyvai kol kas nežinomi.
 
„Šis žmogus padegė save. Jis sraigtasparniu nugabentas į vienos iš Lozanos ligoninių nudegimų skyrių“, – sakė žurnalistams Ženevos policijos atstovas Silvainas Guillaume-Gentilis. Anot pareigūno, jis šiuo metu nežino, kokia nukentėjusiojo sveikatos būklė.
 
„Tai – 1988 metais gimęs kurdas iš Sirijos, tad jam dabar 31 metai. Jis gyvena Vokietijoje, bet kol kas neaišku, kuriame mieste. Taip pat nežinoma, kokiu tikslu jis atvyko į Ženevą“, – pridūrė S. Guillaume-Gentilis.
 
Kaip praneša naujienų portalas „20 Minutes“, ugniagesiai gavo signalą apie incidentą 7 valandą 16 minučių vietos laiku (8 valandą 16 minučių Lietuvos laiku). Jiems atvykus, nudegęs žmogus buvo gyvas. Jis nugabentas į Kantono universitetinę ligoninę (CHUV) Lozanoje, informuoja portalas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.23; 00:30

Vokietijos vyriausybė nesiderės su Graikija dėl reparacijų už Vokietijos per abu pasaulinius karus padarytus nuostolius. Užsienio reikalų ministerija penktadienį Graikijos ambasadoriui Theodorosui Daskaroliui įteikė diplomatinę notą, kuria formaliai atmetamas atitinkamas Atėnų raginimas.
 
„Vyriausybės teisinė pozicija šiuo klausimu nepasikeitė: reparacijų klausimas yra galutinai išspręstas“, – agentūrai dpa sakė ministerijos atstovas.
 
Birželio pradžioje Graikija žodine nota oficialiai paragino Vokietiją pradėti derybas dėl reparacijų. Imtis šio žingsnio Graikijos vyriausybę, tada dar vadovaujamą Alexio Tsipro, paragino parlamentas. Parlamento komitetas per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos padarytus nuostolius įvertino 289 mlrd. eurų suma. Į ją įtraukta ir priverstinė paskola, kurią Graikija per karą turėjo suteiki nacistinei Vokietijai.
 
Naujasis Graikijos premjeras Kyriakosas Mitsotakis pritarė šiam reikalavimui. „Mes tikimės pozityvios reakcijos“, – sakė jis rugpjūčio gale per prisistatymo vizitą Berlyne.
 
Berlynas mano, kad šis klausimas išspręstas sutartimi „Du plius keturi“ dėl Vokietijos suvienijimo padarinių užsienio politikai. Tiesa, šioje sutartyje, kurią pasirašė Vokietijos Federacinė Respublika, Vokietijos Demokratinė Respublika ir JAV, Sovietų Sąjunga, Prancūzija bei Didžioji Britanija, apie reparacijas aiškiai neužsimenama.
 
Be to, daug nacistinės Vokietijos užpultų ir okupuotų šalių, kaip Graikija ir Lenkija, derybose nedalyvavo.
 
Reparacijų iš Vokietijos reikalauja ir Lenkija.

Lenkija svarstys reparacijų už žalą, kurią Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijai padarė nacistinė Vokietija, klausimą ir po parlamento rinkimų, vyksiančių spalio 13 d., pareiškė šalies aukštesniųjų parlamento rūmų – Senato – pirmininkas Stanislawas Karczewskis.
 
„Žinoma“, – paklaustas, ar Lenkija sieks reparacijų, radijo stočiai RMF FM sakė S. Karczewskis. Jis taip pat priminė, kad ties šiuo klausimu dirba parlamentinė grupė.
 
„Pažiūrėsime, kas bus naujos sudėties parlamente. Mes ateityje taip pat svarstysime šią temą“, – tvirtino S. Karczewskis.
 
Tokios pat pozicijos laikėsi ir Lenkijos televizijoje kalbėjęs šalies gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
 
„Reparacijų klausimas nėra išspręstas. Jei kas nors padarė ką blogo, pirmiausia jis pripažįsta tai, o tada kalbama apie kompensaciją.
 
Civilizuotame pasaulyje tai akivaizdu. Mums svarbu pasiekti tikslą. Tai yra Lenkijos užsienio politikos efektyvumo klausimas“, – teigė M. Blaszczakas.
Pasak jo, reparacijų Lenkijai klausimu daug kas priklausys nuo parlamento rinkimų spalio 13-ąją.
 
Pagal 1945-ųjų Potsdamo konferencijoje pasirašytus dokumentus, Lenkija turėjo gauti dalį reparacijų, skirtų SSRS. Vis dėlto, mainais už gautą dalį reparacijų, Stalinas privertė Lenkiją tiekti anglį Sovietų Sąjungai už kur kas mažesnę nei rinkos kaina.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02; 11:00