Jūratė Laučiūtė, šio komentaro autorė

Ar esate mąstę apie tai, kur, kaip įsižiebė ir ruseno židiniai baisiausių, skaudžiausių įvykių, ištikusių Europą per porą paskutiniųjų šimtmečių?

Na, apie tai, kad abu pasaulinius karus pradėjo Vokietija, žino kiekvienas, bent kiek susipažinęs su Europos istorija. Bet karai – tai pasekmė tų tektoninių lūžių, kurie vyko visuomenėje, žmonių pasaulėžiūroje ir kuriuos provokavo žmonės, priklausę vienam ar kitam etnosui, išugdyti specifinės kultūrinės aplinkos.

Vienas toks „tektoninis lūžis“, iš esmės sukrėtęs Europą, siejamas su komunizmo šmėkla, XIX amžiuje pasileidusia klajoti po Europą. Cituoju  1847 m. – 1848 m. Karlo Markso ir Frydricho Engelso parašytą, 1849m. išspausdintą „Komunistų partijos manifestą“: „Šmėkla klaidžioja po Europą — komunizmo šmėkla“.

Ir tam, kad šmėkla įgautų kūną, „susirinko Londone įvairiausių tautybių komunistai ir  sudarė šį „Manifestą“, skelbiamą anglų, prancūzų, vokiečių, italų, flamandų ir danų kalbomis“.

Atkreipkite dėmesį: tarp kalbų, kuriomis buvo paskelbtas šitas šmėkliškas Markso ir Engelso jungtinių pastangų vaisius, nėra rusų kalbos. Ir gal dėl to piktosios jėgos suveikė taip, kad tos šmėklos blėnius uoliausiai ir karščiausiai šokosi realizuoti būtent rusų tauta?

Pasekmės visiems žinomos: iki pamatų sugriauta vienos turtingiausių (bent jau iškasenomis) pasaulio šalių ekonomika, gulaguose pražudyti milijonai žmonių, ir net šiandien, kai formaliai šalis atsisakė ją nustekenusio ekonominio modelio, ji tebekelia grėsmę ne tik savo artimiausiems kaimynams, bet ir eksportuoja agresiją, terorą į tolimiausius pasaulio kampelius.

Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.

O „šmėklos“ gimdytojai – Vokietijos piliečiai, žydas ir vokietis.

Kitas europiečių sąmonėje XIX a. įvykęs lūžis – Vienoje, vokiečių kalbos ir vokiškai kultūrai giminiškoje šalyje užgimęs psichiatrijos metodas – gelmių psichologija arba psichoanalizė, kurią apie 1890 m. pradėjo taikyti Vienos neurologas Zigmundas Froidas (Freud).

„Naujagimis“ atrodė nepavojingas, ir keletą dešimtmečių jis nekėlė didesnio susirūpinimo visuomenei, apsiribodamas natūraliais ginčais tarp šitos srities specialistų, skirtingai vertinančių seksualumo poveikį žmogaus psichikai, charakteriui, elgesiui. Net ir pats Z. Froidas, įvedęs į psichoanalizę seksualumą kaip visų neurozių priežastį, vėliau pats suabejojo jo reikšmingumu.

Tačiau džinas, pasodintas į butelį, net ir kiek primirštas, augo, plėtojosi, kol  įvyko tai, kas paprastai atsitinka su džinais butelyje: butelis sudužo (ar buvo sudaužytas), džinas iššoko įlaisvę – ir 1968 m. įvyko garsioji seksualinė revoliucija.

Ir jei dėl seksualumo sureikšminimo ir išlaisvinimo iš pasąmonės gelmių pradininko Z. Froido priklausymo apibrėžtai etninei-kultūrinei terpei (vokiškos kultūros Austrijos žydas…) kyla šiokių tokių abejonių, tai vokiška seksualinės revoliucijos kilmė abejonių nekelia niekam. Kaip skelbia enciklopedijos, 1968-ųjų metų seksualinė revoliucija prasidėjo nuo idėjų, propaguojamų Frankfurto mokyklos mokslininkų Adorno, Horkheimerio, Marcuse‘s ir Habermaso.

Seksualinės fantazijos. Slaptai.lt nuotr.

Jie, jų idėjų šalininkai ir įgyvendintojai, pradėję seksualinę revoliuciją, praktiškai išsprogdino santuoką kaip socialinę lytiškumo erdvę ir  iškėlė „palaidumo, vaikų seksualizacijos, abortų ir homoseksualizmo vėliavą“ (Gabriel Kuby „Gender revoliucija“, p. 56). Jų skelbiamos idėjos, G. Kuby nuomone, nieko bendro neturi su mokslu, yra gryna propaganda, nes „revoliucionieriams“ rūpėjo ir teberūpi ne pažinti tikrovę, o ją keisti.

Įdomi ir savotiškai pamokanti yra vieno iš Frankfurto mokyklos lyderių Teodoro Adorno gyvenimo ir veiklos istorija. Joje politekonominės kairuoliškos idėjos persipynė su filosofiškai apipavidalintu etikos, moralės neigimu.

Gimęs Frankfurte-prie-Maino, daug metų ten ir dirbo, bet į valdžią atėjus nacistams, kaip „ne tos“ rasės atstovas Adornas buvo priverstas emigruoti į Angliją, paskui į JAV,  o 1949 m.  grįžo į Frankfurtą ir nuo 1953 metų ėmė vadovauti Socialinių tyrimų institutui.

T. Adorno, kaip ir kitų Frankfurto mokyklos autorių knygos suvaidino svarbų vaidmenį, rutuliojantis „naujųjų kairiųjų“ judėjimui. Adornas aštriai kritikavo kapitalizmą, smerkė karą Vietname ir pelnė nemažas sovietų ideologų simpatijas. Bet kai ant jo idėjų išaugę kairuoliai studentai – radikalai ėmėsi praktiško tų idėjų įgyvendinimo, Adornui tai labai nepatiko. Laiškuose tautiečiui ir ideologiniam „broliui“ Herbertui Markuzei (Herbert Marcuse) Adornas skundėsi studentų judėjimo neproduktyvumu. Savo ruožtu, studentai išplatino proklamacijas, kuriose buvo rašoma: „Profesorius Adornas visada pasirengęs paliudyti, jog Vakarų Vokietijos visuomenė linkusi pritarti viskam, kas nežmogiška/nehumaniška. Bet kai profesorius susiduria su realiomis nežmoniškumo apraiškomis, jis nenori išsakyti savo nuomonės. Jis bevelija tyliai nukęsti tuos prieštaravimus, kuriuos jis pats prieš tai buvo konstatavęs.“

Pabaisa. Slaptai.lt nuotr.

Nesutarimai su jo idėjų pripenėtais studentais pasiekė tokį laipsnį, kad trys studentės apnuogino prieš jį krūtines, apiberdamos profesorių rožių lapeliais, ir taip sutrukdė jo paskaitą „Įvadas į dialektinį mąstymą“. Po  šito konfūzo T. Adornas nutraukė visas paskaitas Vokietijoje, išvyko į Šveicariją, kur netrukus jį ištiko infarktas.

Išties, kaip sakoma: „Pasėsi vėją – pjausi audrą“… Gaila tik, kad dabar ta „audra“ šienauja visą Vakarų pasaulį.

Bet seksualinė revoliucija – ne vienintelis įvykis, kuris sukrėtė XX amžiaus Europą ir pasaulį:  XX a. pradžios Europoje užsimezgė dvi kruviniausios ideologijos, kurių pavadinimus šiandien dažnas laiko sinonimais: fašizmas = nacizmas.

Tačiau tai nėra sinonimai. Fašizmo tėvynė – Italija, nacizmo – Veimaro respublikos laikų Vokietija, kurios ekonomiką sunkiai slėgė Versalio taikos sutartis.

Beje, kai kurių istorikų ir politologų nuomone, nacizmas – tai švelnesnis fašizmo variantas, bet vėliau nacizmą „sukompromitavo“ jo išplėtota rasinė teorija – rasizmas, atvedęs iki antisemitizmo ir galiausiai prie neregėto žiaurumo tarptautinio lygio akcijos – Holokausto.

Nacizmas – totalitarinio tipo ultradešinioji ideologija, skirta sukurti ir įtvirtinti pagal rasinius  požymius „gryną“ valstybę. Tam tikslui pasiekti buvo nuspręsta likviduoti bet kokius nacizmui nelojalius elementus, nepaisant jų ideologijos ar tautybės, ir perskirstyti materialines vertybes tarp „teisingos“ ideologijos ir „teisingos“ tautybės atstovų.

Taigi, nacizmo teorijos pagrindą sudarė rasė, rasinio išskirtinumo principas. Todėl mūsų jaunieji politikai, politologai, skubantys kai kuriems moderniems Lietuvos politiniams judėjimams ar partijoms prikabinti etiketę „naciai“, „nacistai‘ ar net „fašistai,“ demonstruoja savo nemokšiškumą bei politinės kultūros stoką.

Tvora spygliuota. Slaptai.lt nuotr.

Bendra nacizmui ir fašizmui buvo kišimasis į valstybės ekonomiką, masinės nepatenkintųjų represijos, valdžiai nelojalių piliečių įskundinėjimai policijai, slaptosios policijos sukūrimas ir to viso viršūnė – konclageriai.

Bet ar tie požymiai bendri buvo tik fašizmui ir nacizmui? Ar tik ne Rusijos komunistai pirmieji ėmė įgyvendinti šiuos „principus“, sukurdami jų įgyvendinimui būtiną represinį aparatą – iki konclagerių, kurie tapo pavyzdžiu Vakarų Europos (ne tik Vokietijos ir Italijos, bet ir Ispanijos ir kt.) totalitarinių valstybių kūrėjams?

Tuo tarpu triada rasizmas–antisemitizmas–Holokaustas išlaikė tyrus nacistinius-vokiškus bruožus, nors specifinės žydų organizacijos pastaruoju metu mėgina jam prikergti ir kai kurių Vidurio bei Rytų Europos nacijų bruožus. Kodėl? Spėlioti galima visaip. Pavyzdžiui, gal ir tam, kad  kaip nors sušvelninus pasaulio nuostabą dėl to, kad daug žydų net iš paties Izraelio grįžta į Vokietiją ir kuria ten savo gyvenimus, nepaisant tebeskambančio Buchenvaldo varpo…

Galima būtų aptarti Vokietijos indėlį į Europos Sąjungos kūrimą, bet, viena, šitam „kūriniui“, kurio tikslas – Europos „europeizacija“, priskirti tokią neigiamą reikšmę, kokią turėjo komunizmas, nacizmas ar seksualinė revoliucija, būtų  neatsargu ir (bent kol kas) neteisinga.

Kita vertus, nebūtų teisinga ES idėjos gimdytoja paskelbti Vokietiją. Prancūzija, bent jau ankstyviausiame etape, suvaidino ar ne didesnį vaidmenį, nei Vokietija. O likimas, lyg tyčia, padovanojo  ES idėjos autoriui Roberui  Šumanui (Robert Schuman) idealią „europietišką“ biografiją, kokios gali pavydėti visi kiti ES entuziastai bei jos lyderiai: gimė Liuksemburge, jo tėvas buvo prancūzas, tapęs vokiečiu, kai regioną, kuriame gyveno, aneksavo Vokietija, o jo motina buvo liuksemburgietė. Pats R. Šumanas pagal gimimą buvo Vokietijos pilietis, bet  kai 1919 m. po Pirmojo pasaulinio karo Elzaso-Lotaringijos regionas buvo grąžintas Prancūzijai, jis tapo prancūzu. Todėl, spręsdamas savo komplikuotos tautinės-pilietinės tapatybės problemą, ES „tėvas“, galima sakyti, rado idealų sprendimą, susikurdamas sau naują „tėvynę“ – ES. Bet ar toks sprendimas  priimtinas kitų Europos šalių piliečiams – atsakymas anaiptol nėra toks aiškus, kokio būtų norėjęs pats R. Šumanas.

Imigrantai. EPA-ELTA nuotr.

Įžengus į XXI amžių, Vokietijos kaip visos ES lokomotyvo reputaciją „suteršė“ neatsargus totalinis atsivėrimas pabėgėliams iš Afrikos  ir Artimųjų Rytų, tarp kurių atsidūrė daug pabėgėlių-apsimetėlių, pasinaudojusių tragiškais įvykiais savanaudiškais tikslais ir tapusių našta Vokietijos ekonomikai ir kultūrai. Ir jei Vokietija tos problemos sprendimą būtų apribojusi savo valstybės ištekliais ir pajėgumais, būtų galima jos indėlio neminėti tarp įvykių, padariusių neigiamą įtaką kitų šalių gyvenimui. Tačiau pernelyg įsijautusi į ES „mamos“ vaidmenį, Vokietija atkakliai mėgino primesti šitą problemą visoms kitoms ES narėms – kas joms negalėjo patikti. Ir nepatiko.

Ir tai buvo pirma grėsminga „juodoji katė“, perbėgusi tarp šalių – ES narių. Pasekmė – Brexitas.

Bet ar Vokietijos lyderiai supranta, kad jie – šios pasekmės priežastis?  Vargu… Kaip nirtulingas žirgas, sukandusi žąslus, Vokietija šuoliuoja toliau į neaiškią ateitį, priiminėdama sprendimus, kurių naudingumas kitoms ES narėms labai ir labai abejotinas. Tarp tokių – dujų vamzdis Baltijos dugnu iš Rusijos, ant kurio vėl pavojingai suartėjęs Vokietijos-Rusijos duetas ruošiasi susmaigstyti likusias ES šalis.

Žinoma, kai kas gali pasvarstyti, kas didesnę žalą atneš Europai – tas nelemtas „Nord Stream 2“ vamzdis, ar Europos islamizacija dėl neapgalvotos imigracinės politikos? O gal vos ne prievarta brukamos hipertrofuotos įvairių „mažumų“ teisės daugumos beteisiškumo sąskaita, visokios Stambulo konvencijos ir kiti biurokratų šedevrai  – nesugebėjimo aktyviai ir sklandžiai veikti pasaulinės pandemijos fone?

Popiežius Jonas Paulius II Vilniaus oro uoste bučiuoja Lietuvos žemę. Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotr.

Pagyvensim – pamatysim. Bet jau dabar matome, koks pranašiškai įžvalgus buvo Jonas Paulius II, kuris savo knygoje „Atmintis ir tapatybė“ palietęs abortus ir homoseksualizacijos politiką, rašė: „Leistina ir net privalu klausti, ar čia vėl – galbūt klastingiau ir slapčiau – neveikia blogio ideologija, mėginanti prieš žmogų ir prieš šeimas panaudoti net žmogaus teises?“

O dabar kitas klausimas: prie ko čia Vokietija? O „prie to“, kad visiems matant, bet praktiškai neprotestuojant (išskyrus Vengriją ir Lenkiją) Vokietija iš įvairių idėjų generatoriaus ir ES lokomotyvo pamažu, bet nenukrypstamai tampa Europos žandaru. Tik šitas „žandaras“ ginkluotas ne tankais ir raketomis, o bankais, finansais ir įstatymais, kuriuos pats kuria ir paskui primeta kitoms šalims.

Kaip čia neprisiminsi žodžių, kuriuos žiniasklaida priskiria profesoriui Adui Jakubauskui, o profesoriaus tvirtinimu, juos ištarė vienas iš „Vilko vaikų“, Olafas Pasenau: „Markso ir Engelso šmėkla tebeklaidžioja po Europą, tik jau nebemojuoja raudonomis vėliavomis, bet, kaip ir visos bakterijos, ji mutavo“.

O juk vakcinos nuo ideologinio viruso – mutanto neturime…

2021.04.13; 04:00

Vokietija yra pagrindinis Rusijos dezinformacijos kampanijų taikinys ES, teigiama naujoje ataskaitoje, santykiams tarp Maskvos ir Vakarų prastėjant dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įkalinimo, praneša „Reuters“.
 
Pasak ES kovos su dezinformacija biuro „EUvsDisinfo“, kurio veiklą koordinuoja ES Išorės veiksmų tarnyba, nuo 2015 m., kai buvo paleista duomenų bazė, iš viso nustatyta 700 melagingų ar klaidinančių naujienų, kuriomis siekta skleisti dezinformaciją apie Vokietiją.
 
Palyginimui, nustatyta per 300 dezinformacijos apie Prancūziją atvejų, taip pat 170 – apie Italiją ir 40 – apie Ispaniją, teigia „EUvsDisinfo“, kuris buvo įsteigtas po 2014 m. Krymo aneksijos. Šio biuro paskirtis – kovoti su tyčinėmis Rusijos dezinformacijos kampanijomis.
 
„Vokietija iš ES valstybių narių yra išskiriama kaip pagrindinis Rusijos dezinformacijos taikinys“, – teigiama ataskaitoje.
 
„EUvsDisinfo“ sako, kad Kremlius bando pavaizduoti Vokietiją kaip šalį, kurią kamuoja „iracionali rusofobija“. Taip Maskva tikisi patraukti dėmesį nuo žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimų.
 
„Rusija siekia sukurti netikrumo atmosferą, pasėti nesantaiką, suteikti Rusijos pareigūnams erdvės manevrams. Kremlius veidmainiaudamas pasinaudoja Europos ir Vokietijos įsipareigojimu kalbėtis“, – teigiama ataskaitoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.10; 00:30

Iranas išbandė naują raketą. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas apkaltino Iraną branduoliniame konflikte „žaidžiant su ugnimi“. Prieš ketvirtadienį Paryžiuje vyksiančias konsultacijas jis sakė, kad pastarieji Irano žingsniai kelia grėsmę amerikiečių sugrįžimui į 2015 metų tarptautinį branduolinį susitarimą. Teheranas prieš tai paskelbė ribosiantis tarptautinių inspektorių patekimą į dalį savo branduolinių kompleksų.
 
„Dabar svarbu paremti Jungtines Valstijas, kad jos grįžtų į susitarimą“, – kalbėjo H. Maasas prieš Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ministrų vaizdo pokalbį su naujuoju JAV valstybės sekretoriumi Antony‘iu Blinkenu. Tačiau sutarties atnaujinimą „labai smarkiai sunkina tai, kad Iranas, atrodo, siekia ne įtampos švelninimo, o eskalacijos“.
 
Prezidentaujant Donaldui Trumpui, Iranas 2018 metais vienašališkai pasitraukė iš branduolinio susitarimo ir paskelbė Teheranui naujas sankcijas. H. Maasas pabrėžė, kad naujajai prezidento Joe Bideno vyriausybei nėra paprasta „pakeisti“ praėjusių ketverių metų politiką.
 
Pradžioje H. Maasas Paryžiuje asmeniškai su kolegomis iš Prancūzijos ir JK Jean-Yvesu Le Drianu ir Dominicu Raabu aptars konfliktą. O tada numatytas virtualus susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu.
 
Prieš tai jau Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė savo susirūpinimą dėl Irano veiksmų. Ji per pokalbį su Irano prezidentu Hassanu Ruhani pabrėžė, jog neramu, kad „Iranas nebevykdo savo įsipareigojimų iš branduolinės sutarties“.
 
Iranas paskelbė, kad nuo kito antradienio ribos tarptautinių inspektorių patekimą į dalį savo branduolinių kompleksų. JAV pasitraukus iš sutarties, Teheranas palaipsniui jau atsisakė savo įsipareigojimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.19

Vokietijos vyriausybė penktadienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą stabdyti planus mažinti Vokietijoje dislokuotų karių skaičių. Berlynas pabrėžė, kad JAV karių buvimas Vokietijoje yra abiejų pusių bendras interesas.
 
„Visada buvome įsitikinę, kad amerikiečių kariai, dislokuoti čia, Vokietijoje, tarnauja Europos ir transatlantiniam saugumui, taigi yra mūsų bendras interesas“, – žurnalistams sakė Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.05; 00:03

„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.

Vokietiją su Rusija Baltijos jūra sujungsiantis dujotiekis „Nord Stream 2“ kenkia transatlantiniam saugumui, teigia JAV Valstybės departamentas.
 
„Nord Stream 2“ ir antroji „Turk Stream“ linija yra skirtos sustiprinti Rusijos turimus svertus mūsų sąjungininkų ir partnerių atžvilgiu, o jie kenkia transatlantiniam saugumui“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
 
N. Price’o teigimu, JAV ir toliau stebės „Nord Stream 2“ tiesimą ir kitus darbus. Šiuo metu nutiesta jau daugiau nei 90 proc. dujotiekio.
 
„Stebėsime dujotiekio užbaigimo ir sertifikavimo veiklą. Jei tai įvyks, imsimės ryžtingai svarstyti sankcijų taikymą“, – teigė jis.
 
Atstovas taip pat tvirtino, kad sankcijos yra tik vienas iš daugybės JAV turimų įrankių.
 
JAV teigia, kad dujotiekis kelia grėsmę NATO sąjungininkams ir didina priklausomybę nuo Rusijos, bei grasina sankcijomis. Vašingtonas yra įvedęs sankcijas bendrovėms, prisidėjusioms prie dujotiekio tiesimo, tačiau Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir toliau palaiko šį projektą.
 
Savo ruožtu dujotiekio projekto šalininkai kaltina JAV norint parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos šalims ir taip pasipelnyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.04; 10:55

Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Vokietijos vyriausybė pirmadienį pareiškė, kad nepakeitė savo „pagrindinės pozicijos“ dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, nepaisant Prancūzijos raginimų nutraukti šį projektą dėl Maskvos susidorojimo su opozicija.
 
Kanclerės Angelos Merkel atstovė Martina Fietz sakė neturinti „naujos informacijos“ apie projektą. „Vyriausybė nepakeitė savo pagrindinės pozicijos“, – reporteriams sakė ji.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.02; 02:00

„Fridays for Future“ aktyvistai Vokietijos miestuose protestavo prieš dujotiekį „Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

Judėjimo „Fridays for Future“ (liet. „Penktadieniai už ateitį“) aktyvistai mažiausiai 13-oje Vokietijos miestuose surengė demonstracijas prieš dujotiekį „Nord Stream 2“.
 
Baltijos jūra šis dujotiekis leis rusiškas dujas tiekti tiesiai Vokietijai, kuri atsisako anglimis kūrenamų šiluminių jėgainių ir atominių elektrinių.
 
Jaunuoliai išėjo į gatves, be kita ko, Berlyne, Šverine ir Rostoke, kad pasmerktų gamtinių dujų kaip energijos šaltinio naudojimą.
 
„Jei norime išgelbėti savo ateitį, dujos nebėra išeitis“, – sakė viena iš protesto organizatorių Helena Marschall.
 
Protestuotojai ragino Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės, kur užbaigiamas dujotiekis, valdžią nedelsiant nutraukti tiesimo darbus.
 
Meklenburgas-Pomeranija į žiniasklaidos akiratį pateko anksčiau sausį, nes bandė su „klimato“ fondo pagalba. apeiti JAV sankcijas „Nord Stream 2“ dujotiekiui.
 
Fondas tikėjosi greitai supirkti ir laikyti dujotiekio užbaigimui reikalingas medžiagas, kad bendrovės būtų apsaugotos nuo JAV įvestų sankcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.23; 04:55

Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.

Rusija turėtų „nedelsiant“ paleisti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas po to, kai Vakarai pasmerkė opozicionieriaus sulaikymą Maskvos oro uoste.
 
Aleksejus Navalnas „priėmė sąmoningą sprendimą sugrįžti į Rusiją, nes jis ją laiko savo asmeniniais ir politiniais namais“, sakė H. Maasas, pridurdamas, esą tai, kad Rusijos tarnybos sulaikė A. Navalną sekmadienį vos jam sugrįžus, yra „visiškai nesuvokiama“.
 
44-erių opozicionerius buvo sulaikytas Maskvos Šeremetjevo oro uoste praėjus mažiau nei valandai po to, kai nusileido iš Vokietijos atskridęs lėktuvas. Vokietijoje A. Navalnas buvo gydomas po apnuodijimo, kurį užsakė, pasak A. Navalno, Vladimiras Putinas, nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
 
JAV, ES, kelios ES šalis, Kanada ir aukštas išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas pareikalavo nedelsiant paleisti A. Navalną, o dalis ES politikų paragino įvesti naujų sankcijų Rusijai.
 
Prie reikalavimų prisijungė žmogaus teisių organizacijos, o „Amnesty International“ teigė, kad A. Navalnas tapo sąžinės kaliniu, ir apkaltino Rusijos valdžią vykdant „nepaliaujamą kampaniją“, siekiant jį užtildyti.
 
H. Maasas, pabrėždamas, kad Rusijai galioja jos pačios Konstitucija ir tarptautiniai įsipareigojimai, tikino, jog „šie principai turi būti taikomi“, o A. Navalnas „turi būti nedelsiant paleistas“.
 
Vokietija taip pat nori, kad Rusija „visapusiškai ištirtų apnuodijimą ir nuteistų nusikaltėlius“, teigė ministras.
 
Rusijos kalėjimų tarnyba (FSIN) tvirtino, neva A. Navalnas yra ieškomas dėl keleto 2014 m. atidėtos bausmės už sukčiavimą pažeidimų, ir jis esą „bus sulaikytas“ iki teismo nuosprendžio.
 
A. Navalno būklė staigiai pablogėjo rugpjūtį, skrydžio iš Sibiro metu, vėliau jis buvo pervežtas iš Omsko ligoninės į Berlyną. Vakarų ekspertai nustatė, kad politikas buvo apnuodytas sovietine nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
 
Kremlius neigia prisidėjęs prie apnuodijimo, o Rusijos tyrėjai tikina, neva nėra jokio pagrindo pradėti tyrimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.18; 09:00

Aleksejus Navalnas. Slaptai.lt nuotr.

Vokietija Rusijai išsiuntė Aleksejaus Navalno apklausų stenogramas, taip atsakydama į Maskvos prašymą suteikti teisinės pagalbos tiriant bandymą nunuodyti šį Kremliaus kritiką.
 
A. Navalnas praėjusių metų rugpjūtį buvo evakuotas gydytis į Berlyną po to, kai skrendant iš Sibiro į Maskvą jis smarkiai sunegalavo.
 
Vokietijoje ir kitose Vakarų valstybėse atlikti tyrimai parodė, kad garsųjį opozicionierių bandyta nužudyti Sovietų laikų nervų sistemą paralyžiuojančiais nuodais „Novičiok“.
 
Pats A. Navalnas rytoj, sekmadienį, ketina sugrįžti į Rusiją.
 
Vokietijos teisingumo ministerija teigia, kad „vakar buvo atsakyta į keturis Rusijos prokurorų teisinės pagalbos prašymus dėl bandymo Rusijoje nužudyti Aleksejų Navalną“.
 
Vokietijos policijos tyrėjai apklausė opozicijos veikėją, kuris „pateikė išsamius atsakymus į Rusijos prokurorų atsiųstus klausimus“.
 
„Vyriausybė mano, kad Rusijos valdžia dabar imsis visų reikiamų žingsnių, siekiant išaiškinti šį prieš A. Navalną įvykdytą nusikaltimą“, – sakė Teisingumo ministerijos atstovai.
 
A. Navalnas teigia, kad jį prezidento Vladimiro Putino įsakymu bandė nunuodyti Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai. Rusijos valdžia jau ne kartą paneigė tokius kaltinimus ir atsisakė tirti nusikaltimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.17; 03:00

Spynelė. Slaptai.lt nuotr.

Maskva antradienį išplėtė Vokietijos pareigūnų, kurių neįsileis į Rusiją, sąrašą, atsakydama į ES sankcijas Rusijai, kurios buvo įvestos dėl Rusijos kibernetinių išpuolių Vokietijos parlamente.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad, atsakydama į spalį įvestas „destruktyvias“ ES sankcijas, „Maskva nusprendė išplėsti sąrašą Vokietijos piliečių, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusiją“.
 
ES ir Jungtinė Karalystė spalį aukšto rango Rusijos žvalgybos pareigūnams įvedė sankcijų dėl įtarimų, kad jie prisidėjo prie kibernetinės atakos prieš Vokietijos parlamento kompiuterių tinklą 2015 m.
 
2015 m. balandį ir gegužę įvykdyta kibernetinė ataka visiškai paralyžiavo Bundestago IT infrastruktūrą, o visos parlamento sistemos kelioms dienoms buvo atjungtos nuo interneto.
 
Rusijos karinės žvalgybos agentūros (GRU) vadovui Igoriui Kostiukovui ir žvalgybos pareigūnui Dmitrijui Badinui buvo uždrausta atvykti į ES, o čia buvęs jų turtas įšaldytas.
 
Rusija antradienį nepatikslino, kuriems konkrečiai Vokietijos pareigūnams bus draudžiama atvykti į Rusiją, tačiau šie asmenys esą yra aukšto rango žvalgybos tarnybų ir Gynybos ministerijos pareigūnai.
 
Rusijos Užsienio reikalų ministerija ES kaltinimus, kad Rusija prisidėjo prie programišių atakos, pavadino „pretekstu“.
 
Maskva ir Briuselis pastaruoju metu apsikeitė sankcijomis, įskaitant maisto importo draudimus, dėl Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
 
Elzbieta Reivytytė (AFP)
 
2020.12.30; 03:00

Berlynas neketina nusileisti ginče su Jungtinėmis Valstijomis dėl dujotiekio „Nord Stream 2“, pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
 
„Mums nereikia kalbėti apie Europos suverenitetą, jei tai yra suprantama kaip darymas visko taip, kaip to ateityje norės Vašingtonas“, – naujienų agentūrai DPA sakė H. Maasas, likus mažiau nei mėnesiui iki sausio 20 d., kuomet Joe Bidenas pradės eiti JAV prezidento pareigas.
Berlynas tikisi atkurti per Donaldo Trumpo kadenciją pašlijusius santykius su Vašingtonu, kai JAV vadovu taps J. Bidenas.
 
Tiesa, teigė H. Maasas, tarp JAV ir Vokietijos vis dar yra nesutarimų.
 
„Vokietijos vyriausybė nepakeis savo pozicijos dėl „Nord Stream 2“. Svarbu tai, kad mūsų nuomonės dėl esminių strateginių ir geopolitinių klausimų sutampa, kad esame toje pačioje aikštelės pusėje“, – sakė jis.
 
Vis dėlto, kaip ir D. Trumpas, J. Bidenas JAV pozicijos „Nord Stream 2“ klausimu nepakeis – išrinktasis prezidentas taip pat prieštarauja rusiškam dujotiekiui.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekiu, kurio 94 proc. jau nutiesta, rusiškos dujos būtų tiekiamos tiesiogiai Vokietijai.
 
JAV teigia, kad dujotiekis kelia grėsmę NATO sąjungininkams ir didina priklausomybę nuo Rusijos, bei grasina sankcijomis.
 
Savo ruožtu dujotiekio projekto šalininkai kaltina JAV norint parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos šalims ir taip pasipelnyti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:00

Karlas Dönitzas ir jo prisiminimai

Atsiminimus „Dešimt metų ir dvidešimt dienų“ parašė legendinė asmenybė – Trečiojo reicho grosadmirolas, povandeninio, o paskui ir viso karinio jūrų laivyno vadas Karlas Dönitzas (1891–1980), kurį A. Hitleris savo priešmirtiniame testamente paskyrė Vokietijos reichsprezidentu.

Tačiau Dönitzo prezidentavimas karo suniokotoje, 1945 m. gegužės 8 d. besąlygiškai kapituliavusioje šalyje tetruko 20 dienų. Niurnbergo tribunolo sprendimu grosadmirolas buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų ir nuteistas dešimčiai metų nelaisvės.

Dar ir mūsų dienomis Dönitzas – gana kontroversiška asmenybė, pasiekęs įspūdingą kariškio karjerą. Pirmojo pasaulinio karo veteranas ir britų karo belaisvis, tarpukariu – karinio jūrų laivyno inspekcijos karininkas ir kelių karo laivų kapitonas, nuo 1939 m. – Trečiojo reicho povandeninio laivyno vadas.

Eidamas naujas pareigas Dönitzas sukūrė ir įdiegė ypatingą povandeninių laisvų puolimo ir sąveikos taktiką, vienu metu faktiškai paralyžiavusią britų karinių, prekybos ir transporto laivų judėjimą Atlanto vandenyne. Jūrų karaliene vadinamai Britanijai, o vėliau ir jos sąjungininkei JAV teko labai pasistengti, kad sumažintų patiriamus milžiniškus nuostolius ir apsaugotų savo konvojus nuo „vilkų gaujų“ atakų. „Vilko gaujomis“ vadintas grupinis vokiečių povandeninių laivų veikimas.

Vieni Dönitzą smerkia kaip fanatišką nacį ir karo nusikaltėlį, kiti tvirtina, kad grosadmirolas buvo vienas gabiausių Vokietijos kariuomenės vadų, povandeninio karo genijus, menkai su totalitarinio režimo politika susijusi figūra, iš esmės nuteistas tik už tai, kad atsidūrė pralaimėtojų gretose. Nepaisant visko, Dönitzo pavardę priešai tardavo ne tik su įniršiu, bet ir su pagarba. Kalėjime grosadmirolas praleido lygiai dešimt metų, kiek ir buvo skirta.  

Atgavęs laisvę Dönitzas įsikūrė netoli Hamburgo. Jam buvo skiriama karinio jūrų laivyno leitenanto pensija, nes Trečiajame reiche užsitarnauti rangai ir laipsniai pripažinti kaip neverti pagerbimo. Grosadmirolas mirė 1980 m. gruodžio 24 d. Į jo laidotuves susirinko daugybė Vakarų Vokietijos ir užsienio šalių karinių jūrų laivynų atstovų, nors reglamentas jiems draudė vilkėti kariškas uniformas.

Šioje knygoje Dönitzas pasakoja apie save, priimtus sprendimus, kai ėjo vadovaujamas pareigas, ir jų motyvus. Vokietijoje buvusio Trečiojo reicho grosadmirolo atsiminimai pirmą kartą pasirodė 1958 m., kai jis jau buvo atlikęs skirtą bausmę.

2020.12.18; 05:04

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Angelai Merkel, kuri sekmadienį mini 15-ąsias kancleriavimo metines, skriejo ir sveikinimai, ir kandžios replikos.
 
Prancūzijos dienraštis „Le Parisien“ šia proga pakalbino politikus, kuriems yra tekę dirbti ir derėtis su A. Merkel jos ilgos politinės karjeros metu.
 
„Ji yra turbūt didžiausia politinė veikėja visoje Europoje“, – laikraštyje cituojamas buvęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneris, pasak kurio, A. Merkel yra „moteris, kuri žino, kaip būti stipria, bet ne griežta“.
 
„A. Merkel yra labai pragmatiška, tikras „vokiškos kokybės“ pavyzdys. Ji gali būti erzinanti, nes kartais veikia labai lėtai, ne itin entuziastingai“, – prisiminimais dalijasi nuo 2012 m. iki 2014 m. Prancūzijos premjero pareigas ėjęs Jean-Marcas Ayraultas.
 
Kiti prancūzų politikai Vokietijos kanclerę taip pat apibūdina kaip žmogų, kuris neskuba priimti svarbių sprendimų.
 
Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde Vokietijos vyriausybės vadovę pasveikino tviterio žinute, kurioje teigia, jog „kanclerė A. Merkel ėmėsi ryžtingų žingsnių Europai sustiprinti šiais iššūkių kupinais laikais ir šiandien yra viena gerbiamiausių pasaulio lyderių“.
Angela Merkel. EPA-ELTA nuotr.
 
2018 m. spalį A. Merkel, tuomet vadovavusi valdančiajai Krikščionių demokratų partijai (CDU), paskelbė, kad neketina dalyvauti 2021 m. vyksiančiuose rinkimuose.
 
Tuo metu Vokietijos kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) neslepia laukianti, kada A. Merkel pagaliau pasitrauks iš valdžios.
 
„Laikykitės, žmonės, liko tik vieneri metai“, – AfD parlamentarė Joana Cotar rašė tviteryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 04:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vokietija turėtų atšaukti Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio „Nord Stream 2“ dujotiekio projektą, ir perspėjo, jog pati Vokietija gali nesugebėti pasitraukti iš šio projekto.
Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
 
„Vokietija yra labai silpnoje pozicijoje energetikos požiūriu. Jie atsidūrė labai, labai blogoje pozicijoje“, – Baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje dėl atominių ir anglies jėgainių uždarymo sakė D. Trumpas.
 
Pirmadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas tvirtino, kad Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad šalies reakcija į Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimą turės įtakos ir „Nord Stream 2“.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimas yra beveik užbaigtas. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Vokietijai tiekiamų gamtinių dujų kiekį.
 
JAV jau įvedė vieną paketą sankcijų bendrovėms, kurios tiesia dujotiekį, o pareigūnai perspėjo, kad bus įvesta ir daugiau sankcijų.
 
D. Trumpas taip pat dar kartą pakartojo manąs, kad neteisinga yra tai, jog Vokietija perka energijos išteklius iš Rusijos, papildydama jos biudžetą, ir tuo pat metu neskiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 11:16

Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą patvirtino Vokietijos vyriausybės pasiryžimą užbaigti dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, nepaisant JAV pastangų sužlugdyti projektą.
 
A. Merkel lankėsi savo rinkimų apygardoje Vokietijos šiaurėje, kur ji kalbėjo apie Vašingtono įvestas sankcijas asmenims, kurie yra susiję su „Nord Stream 2“ tiesimu ir eksploatacija.
 
„Mes nelaikome šių ekstrateritorinių sankcijų – tų, kurios siekia toliau nei Jungtinių Valstijų teritorija – teisėtomis“, – sakė A. Merkel.
 
„Nord Stream 2“ dujotiekis yra gana svarbus Meklenburgo-Pomeranijos federalinei žemei, kurioje yra ir A. Merkel rinkimų apygarda.
 
Pavyzdžiui, vamzdžiai „Nord Stream 2“ tiesti yra plukdomi iš nedidelio Zasnico uosto, o pabaigus dujotiekį gamtinės dujos atkeliaus į pajūrio Lubmino miestą.
 
JAV teigimu, „Nord Stream 2“ padidins ES priklausomybę nuo rusiškų dujų ir taip suteiks Maskvai daugiau politinės galios daryti įtaką Senajame žemyne.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
 
Kritikai savo ruožtu kaltina JAV bandant priversti savo sąjungininkę Vokietiją pirkti brangesnes gamtines dujas iš JAV.
 
Pernai JAV pradėjo taikyti sankcijas tiesiogiai prie „Nord Stream 2“ tiesimo prisidėjusioms įmonėms.
 
Praeitą mėnesį trys respublikonų senatoriai parašė laišką Zasnico uosto valdytojams, kuriame perspėjama, kad uostui gali būti įvestos sankcijos. Šios vadinamosios antrinės sankcijos padarytų uostui itin didelę žalą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.02; 10:33

Medikų lėktuvas išskraidino Rusijos opozicionierių A. Navalną iš Omsko į Vokietiją. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienio naktį iš Sibiro miesto Omsko pakilo Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną skraidinantis medikų lėktuvas. Orlaivis šiuo metu skraidina A. Navalną į Vokietiją, kur jam bus suteiktas gydymas dėl įtariamo apnuodijimo, praėjus dieną trukusiems nesutarimams dėl jo išskraidinimo.
 
44-erių teisininkui ir antikorupcijos aktyvistui bei vienam iš aršiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų ketvirtadienį skrendant lėktuvu iš Tomsko į Maskvą pablogėjo sveikata, o lėktuvas turėjo nedelsiant leistis Omske.
 
A. Navalno atstovai teigia, kad jis buvo apnuodytas, nuodų esą buvo įpilta į arbatą, kurią jis gėrė oro uoste, ir dėl to kaltina V. Putiną. Tuo tarpu Omsko ligoninės gydytojai tikina, neva A. Navalno organizme neaptikta jokių nuodų pėdsakų.
 
A. Navalną Omske gydantys medikai iš pradžių neleido išvežti opozicionieriaus, tačiau pakeitė savo sprendimą po to, kai jo šeima ir atstovai pareikalavo leisti jį skraidinti į Vokietiją.
 
Vokietijos nevyriausybinės organizacijos „Cinema for Peace“ užsakytas lėktuvas iš Omsko pakilo maždaug 8 val. ryte vietos laiku (5 val. Lietuvos laiku) ir išskrido į Berlyną.
 
Planuojama, kad Berlyno Šėnefeldo oro uoste lėktuvas su A. Navalnu nusileis 9.24 val. vietos laiku (10.24 val. Lietuvos laiku).
 
Omsko ligoninėje. EPA – ELTA nuotr.

A. Navalno žmona Julija instagrame išplatino nuotrauką, kurioje A. Navalnas ant neštuvų įkeliamas į lėktuvą, ir padėkojo rėmėjams už jų „atkaklumą“.
 
„Be jūsų paramos mums nebūtų pavykę jo pasiimti!“ – rašė ji.
 
Šeštadienio naktį į Omsko 1-ąją ligoninę atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis ir kaukes dėvintys medikai išvežė A. Navalną ant neštuvų.
 
Rusų medikai anksčiau teigė, kad A. Navalnas – komoje, o kvėpuoja jis esą per dirbtinio kvėpavimo aparatą.
 
Omsko medikų teigimu, A. Navalno organizme neaptikta nuodų pėdsakų, jam diagnozuotas „medžiagų apykaitos sutrikimas“ ir smarkiai sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje.
Ruošiamasi transportuoti Aleksejų Navalną. EPA – ELTA nuotr.
 
Omsko regiono Vidaus reikalų ministerija tvirtino, kad atlikusi tyrimą Policija aptiko pramoninių chemikalų ant A. Navalno ir jo bagažo, tačiau gydytojai teigė, jog tai neva negalėjo taip pabloginti jo būklės.
 
Vokiečių medikų lėktuvas į Omską atvyko penktadienio rytą, tačiau iš pradžių rusų gydytojai tvirtino, kad A. Navalno būklė yra nestabili, todėl neva negalima jo skraidinti į Vokietiją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.22; 08:30

G. Thunberg paragino Vokietijos kanclerę A. Merkel palikti klimato „komforto zoną“. EPA-ELTA nuotr.

Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg paragino Vokietijos kanclerę Angelą Merkel „išdrįsti galvoti apie ilgalaikes perspektyvas“ ketvirtadienį vykusio susitikimo metu, kuriame jos aptarė klimato krizę ir kovos su klimato atšilimu priemones, skelbia „Reuters“.
 
90 minučių trukmės susitikimo metu A. Merkel išdėstė savo klimato politikos prioritetus Vokietijos pirmininkavimo ES metu, – kalbėjo apie ES tikslą iki 2050 metų pasiekti neutralumą klimatui ir tarpinius tikslus iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, sakė vyriausybės atstovas.
 
Po susitikimo reporteriams G. Thunberg sakė, kad A. Merkel buvo maloni ir labai draugiška, tačiau teigė, jog kanclerė turi didelę atsakomybę ir didžiulę galimybę tapti pasaulio lydere kovoje su klimato kaita.
 
„Svarbiausia yra tai, kad pradėtume į klimato krizę žvelgti taip pat, kaip žvelgiame į kitas krizes“, – sakė G. Thunberg, pridurdama, kad ji ir dar keletas kitų aktyvistų A. Merkel paprašė skubiau spręsti su klimato kaita susijusias problemas.
 
„Ko mes norime, tai – lyderių. Norime, kad žmonės imtųsi daugiau veiksmų, išdrįstų palikti savo komforto zonas, pirmenybę teiktų mūsų laukiančiai ateičiai ir išdrįstų galvoti apie ilgalaikes perspektyvas“, – teigė jaunoji aktyvistė.
 
Prie G. Thunberg susitikime prisijungė keletas „Fridays for Future“ judėjimo narių, tarp kurių ir aktyvistė Luisa Neubauer.
Greta Thunberg. EPA-ELTA nuotr.
 
„Ji bent patvirtino, kad yra pasiryžusi pirmininkavimo laikotarpiu ką nors padaryti, – sakė L. Neubauer. – Tačiau galiausiai kalbama apie bendrus biudžetus, apie labai aiškius tikslus, apie skaičius ir duomenis ir tai, kad mums reikia veiksmų, o ne labai gražių ir didelių žodžių.“
 
Vyriausybės atstovas teigė, kad A. Merkel ir aktyvistai bendrai sutiko, kad globalinis atšilimas kelia iššūkių pasauliui, o išsivysčiusios valstybės turi didelę atsakomybę su jais tvarkytis.
 
„To pagrindas yra nuoseklus Paryžiaus klimato susitarimo įgyvendinimas“, – sakė vyriausybės atstovas.
 
Vokietijos vyriausybė anksčiau šią savaitę pripažino, kad būtų neįvykdžiusi savo 2020 metų klimato tikslų, jei koronaviruso pandemijos sukeltas ekonominis chaosas nebūtų smarkiai sumažinęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.21; 05:06

Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius. EPA – ELTA nuotr.

Slovakijos sprendimas išsiųsti Rusijos diplomatus susijęs su Sakartvelo piliečio nužudymu Berlyne. Tai antradienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius.
 
„Kai aš prieš kelias dienas buvo informuotas apie kai kurių Rusijos ambasados (Bratislavoje) darbuotojų veiklą ir apie piktnaudžiavimą mūsų (Slovakijos) vizomis įvykdant nužudymą Vokietijoje, iškart be dvejonių supratau, kad tokie veiksmai negali likti be atsako“, – teigė I. Matovičius, kurio žodžius antradienį citavo naujienų agentūra TASR. Išsamesnių detalių ji nepateikė.
 
O socialiniuose tinkluose Slovakijos premjeras parašė: „Būna atvejų, kai ir draugams reikia nubrėžti ribą. Taip, rusai – mūsų broliai slavai, o Rusija – mūsų prekybos partnerė. Bet tai nekeičia fakto, kad Slovakija yra suvereni valstybė, o ne bananų respublika, kur galima tyčiotis iš diplomatijos taisyklių“.
Zelimchanas Changošvilis
 
Slovakijos URM rugpjūčio 10 d. patvirtino, kad šalies valdžia išsiunčia tris Rusijos ambasados Bratislavoje darbuotojus, įtariamus šnipinėjimu. RF užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, kad prie diplomatų išsiuntimo gali būti prisidėjusios JAV.
Rusijos ambasados Slovakijoje spaudos sekretorius pranešė, kad trys diplomatai, paskelbti nepageidaujamais asmenimis, antradienį išskrido į tėvynę.
 
40 metų amžiaus Sakartvelo pilietis Zelimchanas Changošvilis buvo nužudytas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23-iąją. Tą pačią dieną Vokietijos sostinės prokuratūra paskelbė, kad sulaikytas įtariamasis, 49 metų Rusijos pilietis. Rusija atkakliai neigia turinti ką nors bendra su šiuo nužudymu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.11; 12:30

Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

„Amerikiečių senatorių grasinimai su „Nord Stream 2″ dujų vamzdyno tiesimu Baltijos jūroje susijusioms įmonėms dar labiau gilina tarp Vašingtono ir Berlyno kilusį konfliktą“, rašo vokiškas leidinys Handelsblatt.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija išplatino ganėtinai aštrų pareiškimą: „Amerikos taikomos sankcijos artimiems partneriams ir sąjungininkams – tai akivaizdus mūsų suvereniteto negerbimas“, – pareiškė leidiniui Handelsblatt ponas Nilsas Anenas, Vokietijos URM spaudos sekretorius. JAV spaudimas Vokietijai – „visiškai nepriimtinas“.

Šiuo metu žinoma, kaip įtakingi JAV senatoriai reikalauja Berlyną nedelsiant nutraukti bendradarbiavimą su Rusija dėl „Nord Stream 2“ tiesimo Baltijos jūros dugnu. Žinomos ir tų senatorių pavardės: respublikonai Tedas Kruzas, Tomas Kotonas ir Ronomas Džonsonas. Būtent jie parašė laišką kompanijai Fährhafen Sassnitz GmbH. Tame laiške firma perspėjama: jei nesiliausite rėmę „Nord Stream 2“, jūsų kompanijos laukia dideli sunkumai ateityje. Šio laiško kopiją esą turi leidinys Handelbsblatt.

Taigi Vokietijos URM vadovai smerkia Vašingtono pastangas reguliuoti Europos vidaus reikalus. Vokiečių diplomatai isteriškai šaukia, kad nepakęs amerikietiško spaudimo vokiškoms kompanijoms. Vokietijos URM tvirtina, esą energetinė Vokietijos ir Europos Sąjungos politika kuriama Berlyne ir Briuselyje, tik ne Vašingtone. Girdi, ES neturi pasiduoti amerikietiškam šantažui. Suprask, Vokietija pati spręs, iš kur gauti energijos.

Be kita ko, šis vokiečių leidinys dar pastebi: iki šiol Europai nepavyko sėkmingai atremti JAV taikomų ekonominių sankcijų. Iš padžių amerikiečiai išstūmė europietiškas firmas iš Irano, dabar paralyžiavo vamzdyno „Nord Stream 2“ tiesimo darbus.

Tuo tarpu Rusija pareiškė, kad savarankiškai, kad ir be vokiškos pagalbos, ties šį amzdyną. Tačiau darbai – užstrigo. Nord Stream 2 statybos sustojo. Vokietija bijo amerikietiškų sankcijų. Oficialusis Vašingtonas šiuo metu rengia griežtus įstatymus, kurie leistų bausti visas alei vienos kompanijas, bent kiek prisidedančias statant vamzdyną.

Vamzdis. Slaptai.lt nuotr.

Vienintelis rimtesnis galimas Europos pasipriešinimas – tai analogiškų sankcijų taikymas Amerikos kompanijoms. Bet šį abipusį karą Europa greičiausiai gėdingai pralaimėtų. Per silpna.

Parengta remiantis Handelsblatt paskelbta Morico Koho publikacija

Slaptai.lt redakcijos prierašas. Jei Vokietija nukentėtų nuo Amerikos ekonominių sakcijų, juolab turėtų atsisakyti „Nord Stream 2“, – tai būtų teisinga. Nes „Nord Stream 2“ nėra vien Europos projektas. Šioje avantiūroje akivaizdžiai dalyvauja šiandieninė agresyvi Rusija, puldinėjanti kaimynines šalis. Kremlius čia griežia vos ne pirmuoju smuiku. Vokietijos kanclerė Angela Merkel arba ničnieko nenusimano politikoje arba tiesiog meluoja, kai tvirtina, esą „Nord Stream 2“ – tai tik ekonomika. Arba nieko nesuvokia apie padorumą, etiką, sąžiningumą: jei prekiauji su banditu, ir tavo paties rankos suteptos krauju…

Beje, lietuviai turėtų dieną naktį protestuoti prie Vokietijos ambasados Vilniuje, reikalaudami Berlyną liautis išdavikiškai flirtavus su Rusija tiesiant „Nord Stream 2“. Kaip Vokietijos kariai gintų Lietuvą nuo Rusijos agresijos, jei Vokietija būtų apraizgyta „Nord Stream 2“ vamzdžių?

Gal ir gintų – popieriniais pareiškimais, apgailestavimais ir dūsavimais, kaip negerai, kaip negražu…

2020.08.10; 11:00

„Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ketvirtadienį patikino, kad Vašingtonas darys viską, ką gali, kad Rusijos „Nord Stream 2“ dujotiekis nekeltų grėsmės Europai, skelbia „Reuters“.
 
„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume, jog dujotiekis nekeltų grėsmės Europai“, – Senato užsienio reikalų komiteto posėdyje kalbėjo M. Pompeo.
 
Siekdamas sutrukdyti Rusijai baigti dujotiekio statybą, Vašingtonas įvedė sankcijų. JAV skelbia, kad, įgyvendinus naujojo dujotiekio planą, ES energetikos saugumui iškils didelė grėsmė.
„Nord Stream 2“. EPA-ELTA foto
 
Rusija savo ruožtu apkaltino Vašingtoną, esą šis dujotiekio tiesimo projektą siekia nutraukti tik tam, kad JAV gamtinių dujų tiekėjai galėtų eksportuoti savo produkciją į ES ir ten parduoti ją už didesnę kainą, nei siūlo Rusija.
 
Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
 
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 06:25