Sekmadienį Vokietijoje paminėta tautinio gedulo diena (Volkstrauertag), kurios metu pagerbtos rasizmo ir ksenofobijos aukos bei visų šalių žuvę kareiviai, praneša „Deutsche Welle“.
 
Vokietijos valdžios atstovai kasmetės ceremonijos metu Berlyne pagerbė karų, priespaudos ir smurto aukas.
 
Šią dieną buvo dedami vainikai žuvusiesiems atminti ir surengta ceremonija Bundestage, žemuosiuose parlamento rūmuose, kurioje dalyvavo šalies prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ir kiti aukšto rango Vokietijos politikai.
 
Vokietijos gynybos ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer dalyvavo ceremonijoje žydų kapinėse Berlyne.
 
Tuo metu Vokietijos centrinės žydų tarybos pirmininkas Josefas Schusteris pasinaudojo proga perspėti apie dešiniųjų ekstremistų ir populistų keliamą grėsmę.
 
„Mums nederėtų pamiršti nusikaltimų, kuriuos įvykdė nacionalsocialistai, ir pamokų, kurias išmokome“, – J. Schusteris sakė ceremonijos metu Berlyne.
 
Jis taip pat perspėjo dėl realaus pavojaus, kad dešiniųjų ekstremizmas gali tapti įprastu reiškiniu. Pasak jo, tą liudija reguliarūs neonacių koncertai ir partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sėkmė rinkimuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.17; 18:25
Ugnis_perme

Trečiadienio rytą nežinomas vyras padegė save prie JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos pastato Ženevoje.
 
Šveicarijos policijos duomenimis, šiam desperatiškam žingsniui ryžosi Vokietijoje gyvenantis 31 metų amžiaus kurdas. Jo poelgio motyvai kol kas nežinomi.
 
„Šis žmogus padegė save. Jis sraigtasparniu nugabentas į vienos iš Lozanos ligoninių nudegimų skyrių“, – sakė žurnalistams Ženevos policijos atstovas Silvainas Guillaume-Gentilis. Anot pareigūno, jis šiuo metu nežino, kokia nukentėjusiojo sveikatos būklė.
 
„Tai – 1988 metais gimęs kurdas iš Sirijos, tad jam dabar 31 metai. Jis gyvena Vokietijoje, bet kol kas neaišku, kuriame mieste. Taip pat nežinoma, kokiu tikslu jis atvyko į Ženevą“, – pridūrė S. Guillaume-Gentilis.
 
Kaip praneša naujienų portalas „20 Minutes“, ugniagesiai gavo signalą apie incidentą 7 valandą 16 minučių vietos laiku (8 valandą 16 minučių Lietuvos laiku). Jiems atvykus, nudegęs žmogus buvo gyvas. Jis nugabentas į Kantono universitetinę ligoninę (CHUV) Lozanoje, informuoja portalas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.23; 00:30

Vokietijos vyriausybė nesiderės su Graikija dėl reparacijų už Vokietijos per abu pasaulinius karus padarytus nuostolius. Užsienio reikalų ministerija penktadienį Graikijos ambasadoriui Theodorosui Daskaroliui įteikė diplomatinę notą, kuria formaliai atmetamas atitinkamas Atėnų raginimas.
 
„Vyriausybės teisinė pozicija šiuo klausimu nepasikeitė: reparacijų klausimas yra galutinai išspręstas“, – agentūrai dpa sakė ministerijos atstovas.
 
Birželio pradžioje Graikija žodine nota oficialiai paragino Vokietiją pradėti derybas dėl reparacijų. Imtis šio žingsnio Graikijos vyriausybę, tada dar vadovaujamą Alexio Tsipro, paragino parlamentas. Parlamento komitetas per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos padarytus nuostolius įvertino 289 mlrd. eurų suma. Į ją įtraukta ir priverstinė paskola, kurią Graikija per karą turėjo suteiki nacistinei Vokietijai.
 
Naujasis Graikijos premjeras Kyriakosas Mitsotakis pritarė šiam reikalavimui. „Mes tikimės pozityvios reakcijos“, – sakė jis rugpjūčio gale per prisistatymo vizitą Berlyne.
 
Berlynas mano, kad šis klausimas išspręstas sutartimi „Du plius keturi“ dėl Vokietijos suvienijimo padarinių užsienio politikai. Tiesa, šioje sutartyje, kurią pasirašė Vokietijos Federacinė Respublika, Vokietijos Demokratinė Respublika ir JAV, Sovietų Sąjunga, Prancūzija bei Didžioji Britanija, apie reparacijas aiškiai neužsimenama.
 
Be to, daug nacistinės Vokietijos užpultų ir okupuotų šalių, kaip Graikija ir Lenkija, derybose nedalyvavo.
 
Reparacijų iš Vokietijos reikalauja ir Lenkija.

Lenkija svarstys reparacijų už žalą, kurią Antrojo pasaulinio karo metais Lenkijai padarė nacistinė Vokietija, klausimą ir po parlamento rinkimų, vyksiančių spalio 13 d., pareiškė šalies aukštesniųjų parlamento rūmų – Senato – pirmininkas Stanislawas Karczewskis.
 
„Žinoma“, – paklaustas, ar Lenkija sieks reparacijų, radijo stočiai RMF FM sakė S. Karczewskis. Jis taip pat priminė, kad ties šiuo klausimu dirba parlamentinė grupė.
 
„Pažiūrėsime, kas bus naujos sudėties parlamente. Mes ateityje taip pat svarstysime šią temą“, – tvirtino S. Karczewskis.
 
Tokios pat pozicijos laikėsi ir Lenkijos televizijoje kalbėjęs šalies gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
 
„Reparacijų klausimas nėra išspręstas. Jei kas nors padarė ką blogo, pirmiausia jis pripažįsta tai, o tada kalbama apie kompensaciją.
 
Civilizuotame pasaulyje tai akivaizdu. Mums svarbu pasiekti tikslą. Tai yra Lenkijos užsienio politikos efektyvumo klausimas“, – teigė M. Blaszczakas.
Pasak jo, reparacijų Lenkijai klausimu daug kas priklausys nuo parlamento rinkimų spalio 13-ąją.
 
Pagal 1945-ųjų Potsdamo konferencijoje pasirašytus dokumentus, Lenkija turėjo gauti dalį reparacijų, skirtų SSRS. Vis dėlto, mainais už gautą dalį reparacijų, Stalinas privertė Lenkiją tiekti anglį Sovietų Sąjungai už kur kas mažesnę nei rinkos kaina.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02; 11:00

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas prieš savo susitikimą su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu pabrėžė bendradarbiavimo su Maskva svarbą. „Mums reikia konstruktyvaus Rusijos bendradarbiavimo, ypač – Rytų Ukrainoje“, – sakė jis trečiadienį Berlyne prieš išvykdamas į Maskvą.
 
Anot H. Maaso, „pagaliau vėl yra šviesa tunelio gale paliaubų, dalinių atitraukimo ir Minsko susitarimų įgyvendinimo klausimu“, visos pusės „dabar turi pademonstruoti pasirengimą kalbėtis ir veikti“.
 
Ministras atkreipė dėmesį į tai, kad „šiuo metu nuomonės su Rusija daugelyje sričių iš esmės skiriasi“. „Mes turime apie tai kalbėti, nes tik įtraukdami Maskvą pasieksime rezultatų svarbiomis tarptautinėmis temomis“, teigė jis.
 
H. Maasas, be kita ko, minėjo įvykius Sirijoje, saugumą Persijos įlankoje ir tarptautinės ginkluotės kontrolės ateitį.
 
Per dvi dienas truksiantį vizitą Maskvoje H. Maasas ketvirtadienį Sacharovo centre ir su civilinės visuomenės atstovais kalbėsis apie dabartinius įvykius Rusijoje.
 
Vokietijos ministras liepą kartu su S. Lavrovu Bonoje atidarė Vokietijos ir Rusijos verslo forumą „Peterburgo dialogas“. H. Maasas Maskvoje kalbės ir apie tai, kad stipri civilinė visuomenė, galinti laisvai reikšti savo nuomonę, „stiprina“ šalį, pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.21; 10:00

Dauguma – 74 proc. – vokiečių nemano, kad galimas JAV kariuomenės išvedimas iš VFR teritorijos neigiamai atsilieps šalies saugumui. Tokie tarnybos „Emnid“ surengtos apklausos rezultatai, kuriuos sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sonntag“.
 
Tik 18 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad jaučiasi saugesni, kai Vokietijoje yra dislokuoti Amerikos kariškiai.
 
66 proc. apklaustųjų mano, jog teisinga didinti šalies gynybos išlaidas iki 2 proc. BVP. 30 proc. vokiečių įsitikinę, kad šių įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė NATO šalys, reikia atsisakyti.  
 
Vokietijoje dislokuoti 35 tūkst. JAV kariškių, be to, Amerikos bazėse šalyje dirba 17 tūkst. civilių amerikiečių. Anksčiau Jungtinių Valstijų ambasadorius Berlyne Richardas Grenellis pagrasino, jog dalis Amerikos kariuomenės gali būti išvesta iš Vokietijos, kadangi ši šalis skiria nepakankamai lėšų gynybai.
 
Vašingtonas nori, kad Berlynas skirtų šiems tikslams 2 proc. BVP, bet VFR valdžia ketina iki 2024 metų padidinti šį išlaidų straipsnį iki 1,5 proc. Pagal ateinančių metų biudžeto projektą, Vokietija 2020 metais gynybai skirs 44,9 mlrd. eurų – maždaug 1,2 proc. BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.19; 07:21

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį lankysis Vokietijoje, kur susitiks su federaline kanclere Angela Merkel ir prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
 
Vizito tikslas – aptarti svarbiausius gynybos, Europos Sąjungos darbotvarkės ir dvišalio bendradarbiavimo ekonomikos, finansinių paslaugų bei inovacijų srityse klausimus.
 
Tuo metu pirmajai poniai Dianai Nausėdienei vizito metu yra numatyta individuali programa, praneša Prezidentūra.
 
„Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos gynybos, saugumo ir ekonominių partnerių Europoje. Itin svarbi jos parama Lietuvai užtikrinant saugumą – Vokietija vadovauja sustiprintos priešakinės gynybos pajėgoms. Prekybinių ir ekonominių santykių plėtra, bendradarbiavimas finansinių paslaugų ir inovacijų srityse turi išlikti prioritetu ir būti sustiprintas“, – sakė G. Nausėda.
 
Susitikimų metu taip pat bus aptarti energetinio saugumo, Europos Sąjungos kaimynystės politikos klausimai ir Astravo atominės elektrinės problematika.
 
Po oficialios pasitikimo ceremonijos prie Vokietijos federalinės kanceliarijos prezidentas G. Nausėda su kanclere A. Merkel turės privatų pokalbį, kurio metu aptars saugumo ir gynybos politikos klausimus, strateginės šalių komunikacijos gaires bei energetinę nepriklausomybę užtikrinančius tikslus.
 
Pirmąją vizito Berlyne dieną G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė padės vainiką prie Berlyno sienos memorialo, apsilankys memorialo muziejuje ir susitiks su lietuvių bendruomene Lietuvos ambasadoje.
 
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas susitiks su Vokietijos prezidentu F. W. Steinmeieriu. Pokalbio metu bus tariamasi, kaip sustiprinti transatlantinius santykius, būtinus užtikrinti tinkamą gynybinį pasirengimą, taip pat diskutuojama apie investicijų į gynybos sritį galimybes. Prezidentai dėmesio skirs saugumo politikai, būsimo NATO vadovų susitikimo, Rusijos ir Rytų kaimynystės klausimams, o D. Nausėdienė susitiks su Vokietijos prezidento žmona Elke Büdenbender.
 
Prezidento vizitas į Vokietiją, informuojama Prezidentūros pranešime spaudai, sutampa su prasmingomis istorinėmis datomis: šiemet minimas Baltijos kelio ir Berlyno sienos griūties trisdešimtmetis.
 
Tai jau bus trečiasis G. Nausėdos užsienio vizitas. Prezidentas jau lankėsi Lenkijoje ir Latvijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.14; 06:00

Prieš planuojamą JAV prezidento Donaldo Trumpo kelionę į Europą JAV pagrasino išvesti iš Vokietijos dalį savo karių. „Tikrai žeidžiantis dalykas yra tikėtis, kad JAV mokesčių mokėtojas toliau mokės už daugiau kaip 50 000 Vokietijoje dislokuotų amerikiečių, o vokiečiai savo prekybos perteklių naudos savo tikslams“, – pareiškė JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis.
 
Prieš tai JAV ambasadorė Lenkijoje Georgettė Mosbacher tviteryje rašė: „Lenkija vykdo savo 2 proc. BVP įsipareigojimą NATO. Vokietija ne. Mes sveikintume, jei amerikiečių daliniai Vokietijoje atvyktų Lenkiją“. D. Trumpas apie dalinių perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją užsiminė jau birželį, kai Vašingtone lankėsi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
 
R. Grenellis pabrėžė: „Prezidentas D. Trumpas yra teisus ir Georgettė Mosbacher yra teisi. Daug prezidentų prašė didžiausios Europos ekonomikos mokėti už savo pačios gynybą. Tai prašymas, kuris tęsiasi daug metų (…)“ Dabar esą pasiektas taškas, kai amerikiečiai ir JAV prezidentas turi reaguoti.
 
Vokietija yra šalis, kurioje dislokuota daugiausiai amerikiečių karių Europoje. Po Japonijos tai antra didžiausia JAV pajėgų bazė užsienyje.
Vokietijoje yra iš viso 35 000 amerikiečių kareivių. Be to, JAV pajėgoms dirba 17 000 amerikiečių ir 12 000 vokiečių civilių. Ir dešimtys tūkstančių kitų darbo vietų susiję su JAV daliniais. Gandų dėl karių skaičiaus sumažinimo dėl to, kad Vokietija skiria per mažai lėšų gynybai, yra jau seniai. Tačiau jie vis paneigiami.
 
Šiais metais Vokietija gynybai skirs 1,36 proc. BVP – ir tai gerokai atsilieka nuo NATO 2 proc. tikslo. Iki 2024-ųjų vyriausybė nori pasiekti 1,5 proc. rodiklį.
 
D. Trumpas rugpjūčio 24-ąją vyks į Prancūzijoje rengiamą G7 viršūnių susitikimą, kur susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Per antrą viešnagę Europoje netrukus po to jis vėl aplenks Vokietiją. Rugpjūčio 31-rugsėjo 3 dienomis D. Trumpas lankysis Danijoje ir Lenkijoje, kurios pagrindiniais ginčytinais klausimais su Vokietija yra JAV pusėje.
 
Vienas jų yra dėl prieštaringai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tarp Vokietijos ir Rusijos. Lenkijoje, be to, gali būtu konkretizuoti planai dėl Varšuvos trokštamo JAV karių dislokavimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.10; 05:00

Lietuvoje viešintis daugiametis vokiečių Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas dr. Karlas A. Lamersas susitikimo su Lietuvos gynybos bei užsienio politikos ekspertais metu pasveikino naujai išrinktą valstybės vadovą bei į Europos Parlamentą deleguojamus politikus ir, kalbėdamas apie NATO svarbą Lietuvai ir visai Europai, teigė, kad Vokietija, pasak jo, turi rasti kompromisą valstybės viduje ir padidinti gynybai skiriamas išlaidas.
 
Mykolo Romerio universitete vykusio susitikimo pradžioje dr. K. Lamersas pasveikino naujai išrinktą Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir, palinkėjęs jam sėkmės, pridūrė, kad abu kandidatai į prezidentus buvo, anot jo, kompetentingi.
 
„Jie abu yra (…) europiečiai su puikiomis ekspertinėmis žiniomis, tad belieka pasveikinti G. Nausėda bei palinkėti jam sėkmės, ypač užsienio politikoje“, – sakė dr. K. Lamersas.
 
Vienas iš svarbiausių NATO šalių narių uždavinių, anot jo, yra gynybos išlaidų didinimas. Pasak Bundestago gynybos komiteto nario, Vokietija taip pat privalo sekti Lietuvos pavyzdžiu ir, radusi šalies viduje kompromisą, išlaidas, skirtas gynybai, didinti bent iki 1,5 proc. nuo šalies BVP.
 
Pasak dr. K. Lamerso, rimtas NATO šalių požiūris į saugumą yra paskatinimas jaunimui geriau suprasti esamą geopolitinę  situaciją.
 
„Jauni žmonės turi suprasti taikos svarbą konstruojant ateitį”, – teigė jis.
Daugiametis vokiečių Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidentas dr. K. Lamersas, viešėdamas Lietuvoje, gegužės 28 d. sukvietė Lietuvos gynybos bei užsienio politikos ekspertus į susitikimą Mykolo Romerio universitete, kurio tema buvo „NATO ruošiasi Londono vadovų susitikimui: ko galima tikėtis?”.
 
Vokietijos 2019 metų numatytos išlaidos gynybai siekia apie 1,2 proc. nuo šalies BVP.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.28; 00:30

Europos Sąjungos rėmėjų šūkis. EPA – ELTA nuotr.
Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams, Vokietijoje tūkstančiai žmonių, sunerimusių dėl kraštutinių dešiniųjų partijų iškilimo, sekmadienį išėjo į gatves išreikšti paramos Europai ir pasiųsti žinią, nukreiptą prieš nacionalizmą ir kraštutinius dešiniuosius, skelbia „Deutsche Welle“.

Protestai numatyti septyniuose didžiuosiuose Vokietijos miestuose: Berlyne, Frankfurte, Hamburge, Kelne, Leipcige, Miunchene ir Štutgarte. Protestai ir kiti renginiai taip pat vyksta kitose Europos šalyse – Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Bulgarijoje. 

Vokietijoje protestai rengiami su šūkiu „Viena Europa visiems: jūsų balsas prieš nacionalizmą“.

Didžioji dalis protestuotojų yra susirūpinę, kad euroskeptiškos ir kraštutinių dešiniųjų partijos gali laimėti daug balsų gegužės 23-26 vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Tačiau protestuotojai pripažįsta, kad Europos Sąjungai reikia didelių permainų, jei ji nori būti sėkminga ateityje. 

„Žinoma, ES reikia keistis, mums reikia glaudesnio bendradarbiavimo“, – sakė viena protestuotoja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 07:40

Pagal naują Jungtinių Valstijų Senatui pristatytą įstatymų projektą, Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.

Tokį projektą pateikė JAV senatoriai Tedas Cruzas ir Jeanne Shaheen. Pagal projektą, sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – „Nord Stream 2“, kuris sukėlė daug įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, rašo „Foreign Policy“, remdamasis preliminariu įstatymo projektu.

Projektu taikomasi į technologiškai itin išvystytus laivus, naudojamus tiesiant jūrinius vamzdynus. Vakarų energetikos bendrovės turi reikiamas technologijas, leidžiančias efektyviai tiesti dujotiekį, tuo metu Rusijai tokių technologijų trūksta.

„Tai yra viena iš nedaugelio sričių, kur „Gazprom“ neturi pakankamai technologijų, kad tiestų vamzdynus“, – sakė Vašingtone įsikūrusio analitinio centro Atlanto tarybos analitikė Agnia Grigas.

Tuo tarpu vienas aukštas respublikonų partijos patarėjas, susipažinęs su įstatymų projektu, „Foreign Policy“ tikino, kad kai kurios projekto dalys buvo rengiamos pagal anksčiau įvestas JAV sankcijas Irano naftos sektoriui.

Kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis „Nord Stream 2“ projektas nėra komercinis. Pasak „Nord Stream 2“ oponentų, šis dujotiekis yra pirmiausia Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Europos Sąjungoje projektui labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie Jungtinių Valstijų priekaištų dujotiekiui.

Taip pat kyla nerimas, kad „Nord Stream 2“ gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kuri kovoja su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose. Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris neša didelį pelną karo krečiamai šaliai.

Donaldo Trumpo administracija ne kartą kritikavo Vokietiją dėl šios sprendimo vystyti dujotiekio projektą su Rusija. Pernai liepą D. Trumpas pareiškė, kad Vokietija yra Rusijos įkaitė dėl šalies priklausomybės nuo rusiškų energijos šaltinių. Tokius JAV prezidento kaltinimus Vokietijos pareigūnai ne kartą neigė, o kanclerė Angela Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis“ projektas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, sausį atsakydamas į JAV pareigūnų grasinimus įvesti sankcijas, sukritikavo tokią Jungtinių Valstijų politiką, kuri, pasak jo, „tikrai nėra tinkamas kelias“.

„Europos energetikos politikos klausimai turi būti sprendžiami Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose. Įvesti vienašališkas sankcijas „Nord Stream 2“ tikrai nėra tinkamas kelias“, – sakė H. Maasas.

Tuo tarpu „Nord Stream 2“ šalininkai, pirmiausia – Maskva, tikina, kad dujotiekis užtikrins pigių rusiškų dujų tiekimą į ES, o toks dujų importas bus patikimesnis nei tiekimas Ukrainos tranzito dujotiekiais.

1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.14; 17:55

Ankstų antradienį dėl galimos grėsmės saugumui evakuotos rotušės mažiausiai šešiuose Vokietijos miestuose.

Mažiausiai šešių Vokietijos miestų – Augsburgo, Kaizerslauterno, Chemnico, Getingeno, Noinkircheno ir Rendsburgo – rotušės elektroniniu paštu sulaukė anoniminių grasinimų susprogdinti. 

Anot policijos, buvo imtasi atsargumo priemonių, apieškotos rotušės, tačiau kol kas nerasta jokių konkrečių grėsmių.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.27; 07:41

2018 m. Vokietijoje užfiksuota beveik 2 tūkst. nusikaltimų prieš pabėgėlius ir prieglobsčio ieškotojus. Nusikaltimų pobūdis – nuo užgauliojimų, turto sugadinimo iki kūno sužalojimų ir žmogžudysčių, informuoja naujienų agentūra dpa.

Vokietijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dauguma atvejų – 1 775 – buvo nukreipti tiesiogiai prieš pabėgėlius, 173 – prieš pastatus, kuriuose jie gyvena. Pranešta, kad iš viso buvo sužalota 315 žmonių.

Nors užpuolimų skaičius mažesnis nei 2016 ar 2017 m., tačiau gali būti, kad dalis pranešimų už 2018 m. bus registruota pavėluotai.

Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.17; 03:00

Prieš savo vizitą Jungtinėse Valstijose Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas pabrėžė transatlantinių santykių svarbą. „Mes negalime apsieiti be JAV, – pareiškė jis trečiadienį Berlyne prieš išskrisdamas į Vašingtoną. – Todėl mes norime stiprinti savo partnerystę ir, kur reikia, imtis pokyčių (…). Mes nenorime naujo priešiškumo, mes norime naujo bendradarbiavimo“.

Kaip tik tarptautinių krizių laikmečiu reikalingas „Vašingtono gebėjimas veikti“, pabrėžė H. Maasas. Jis paminėjo kovą su vadinamąja „Islamo valstybe“ (IS), konfliktus Sirijoje, Afganistane ir Ukrainoje bei nusiginklavimo temą. Todėl esą gerai, kad jis gali vykti pokalbių į JAV, nepaisant čia besitęsiančio dalinio vyriausybės uždarymo. Neišsprendus ginčo dėl biudžeto, JAV šiuo metu 800 000 valstybės tarnautojų negauna algų.

H. Maasas dar kartą pareiškė viltį, kad Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) tarp JAV ir Rusijos dar galima išgelbėti.

H. Maasas Vašingtone, be kitų, susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo. Niujorke jis ketina dalyvauti JT Saugumo Tarybos posėdyje. Vokietija nuo sausio vėl dvejiems metams yra svarbiausios JT institucijos narė. „Mes norime nuo pat pradžių aktyviai įsitraukti į darbą“, – sakė ministras apie Vokietijos ambicijas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.24; 06:15

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį tvirtai gynė nuosaikų kursą, kurio laikėsi 18 metų vadovaudama Vokietijos krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Kanclerės pasisakymas nuskambėjo partijai renkant naująjį vadovą. 


CDU renkant naują lyderį, A. Merkel gina savo politinį palikimą. EPA-ELTA nuotr.

Sutikdama ilgas atsistojusių partijos delegatų ovacijas, dalies kurių akyse žibėjo ašaros, o rankose buvo plakatai su užrašais: „Ačiū, šefe“, akivaizdžiai susijaudinusi A. Merkel teigė, kad jos vadovaujama CDU laimėjo ketverius nacionalinius rinkimus, nes liko ištikima savo principams. 

„Sunkiais laikais turėtume nepamiršti savo krikščioniškos ir demokratinės pozicijos“, – pabrėžė kanclerė. 

Kalbėdama apie visame pasaulyje plintantį populizmą ir tai, ką pavadino bendrų vakarietiškų vertybių krize, A. Merkel tvirtino, kad tvarkai, kurią ji gynė, kyla pavojus. 

„Ar tai būtų daugiašališkumo atmetimas, ar grįžimas prie nacionalizmo, ar tarptautinio bendradarbiavimo susiaurinimas iki sandorių sudarinėjimo ar prekybos karai, … hibridiniai karai, visuomenių destabilizavimas melagingomis naujienomis ar mūsų ES ateitis – mes, krikščionys demokratai, akis į akį susidūrę su tokiais iššūkiais, privalome parodyti, ką galime“, – kalbėjo kanclerė. 

Pagrindiniai pretendentai pakeisti A. Merkel CDU vadovės poste – dabartinė partijos generalinė sekretorė Annegret Kramp-Karrenbauer ir teisininkas Friedrichas Merzas – nesutaria, ar partija turėtų tęsti kanclerės kursą, ar jo atsisakyti. 

Trečiasis kandidatas, sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, itin kritiškai vertina 2015-aisiais A. Merkel priimtą sprendimą į šalį įsileisti daugiau kaip milijoną prieglobsčio prašytojų. Jo galimybės laimėti rinkimus laikomos ribotomis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.08; 10:00

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vokietija nesitraukia nuo vamzdyno „Nord Stream 2“ projekto, leisiančio Rusijai tiekti dujas Europai apeinant Ukrainą, nepaisant agresyvių Rusijos veiksmų Azovo jūroje, Berlyne pranešė vyriausybės atstovas, kurį cituoja „Reuters“.

Jungtinių Valstijų ir kitų šalių dujotiekio projekto kritika ypač sustiprėjo po to, kai sekmadienį Rusija pagrobė tris Ukrainos laivus netoli Krymo pusiasalio. Kritikų teigimu, dujotiekis padidins Vokietijos ir visos Europos priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių.

„Vokietija atsižvelgia į išsakomą kritiką, tačiau ekonominio „Nord Stream 2“ projekto rėmuose niekas nesikeičia“, – tikino Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.

S. Seibertas pridūrė, kad Vokietija siekia užtikrinti, jog Ukraina liktų tranzitine dujų importo iš Rusijos šalimi. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje ne kartą yra raginęs sustabdyti „Nord Stream 2“ projekto vykdymą.

Jungtinės Valstijos taip pat ragina sąjungininkus Europoje svarstyti griežtesnes sankcijas Rusijai dėl šalies karinių veiksmų Ukrainoje, teigė JAV specialusis įgaliotinis Ukrainos deryboms Kurtas Volkeris.

Tačiau Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas tikino, kad kalbos apie griežtesnes sankcijas Rusijai yra pernelyg skubotos.

„Sankcijos yra teisinis instrumentas, turintis tam tikras pasekmes, o tai reiškia, kad sankcijų įvedimą reikia atidžiai ir atsargiai apsvarstyti“, – tikino ministerijos atstovas.

Keli aukšto rango Europos politikai antradienį paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai, siekiant ją nubausti už trijų Ukrainos laivų pagrobimą Azovo jūroje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 06:32

Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel trečiadienį Bundestage atkakliai gynė prieštaringai vertinamą JT migracijos paktą. Jis yra mėginimas globalias problemas spręsti drauge ir globaliai, kalbėjo ji debatuose dėl biudžeto. Šis susitarimas esą nepaveiks Vokietijos suverenumo ir įstatymų leidybos. Jis atitinka nacionalinius interesus, kad pasaulyje gerėtų sąlygos pabėgėliams ir darbo migrantams, pridūrė kanclerė.

A. Merkel savo kalboje atkreipė dėmesį į Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), kuri po Antrojo pasaulinio karo pradžioje padėjo pabėgėliams iš tokių Europos šalių, kaip Vengrija ar Čekoslovakija, pasiekimus. Kaip dabarties pavyzdį ji įvardijo pabėgėlius, kurie iš Libijos vyksta ne į Europą, o grįžta į savo kilmės šalis. Žmogiškai elgtis su migracija yra šio pakto pradinė nuostata, pabrėžė kanclerė.

Dėl JT migracijos pakto audringai diskutuojama jau ne vieną savaitę. Jis oficialiai turėtų būti priimtas per konferenciją Marakeše gruodžio 10 ir 11 dienomis. Susitarimas apima virtinę gairių ir priemonių, tačiau jų įgyvendinimas nėra teisiškai įpareigojantis. Pakto esmė yra geresnis tarptautinis bendradarbiavimas migracijos politikoje ir elgesio su pabėgėliais standartai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-22

Vokietija paminėjo nacių pogromo, davusio pirmąją užuominą apie Trečiojo Reicho užmačias išnaikinti žydų tautą, metines. Minėjimas vyko tuo metu, kai vis garsiau pasigirsta kalbų apie Vakaruose iš naujo atgimstantį antisemitizmą ir nacionalizmą.

Bundestage pasakytoje kalboje, skirtoje paminėti 80-ąsias Krištolinės nakties (vok. Kristallnacht) metines, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris teigė, kad 1938 metų lapkričio 9 dienos įvykiai ženklino „su niekuo nepalyginamą nutolimą nuo civilizacijos, Vokietijos panirimą į barbarystę“.

Vokietija niekuomet negali nusukti akių, jei „kas nors mėgintų kalbėti už „realius žmones“ ir siektų atskirti“ tuos, kurie išpažįsta kitą religiją arba yra kitokios odos spalvos, sakė prezidentas.

Kalbėdamas apie šiuos laikus ir Vokietijoje stiprėjantį kraštutinių dešiniųjų judėjimą, F. W. Steinmeieris įspėjo dėl „naujoviško, agresyvaus nacionalizmo, kuris įsivaizduoja idilišką praeitį, kurios niekada nebuvo“.

Kanclerė Angela Merkel, vėliau prisijungusi prie F. W. Steinmeierio ir žydų bendruomenės lyderių didžiausioje Vokietijos sinagogoje vykusioje ceremonijoje, pabrėžė, kad Krištolinė naktis buvo ilgalaikio proceso, kurio metu antisemitizmas pirmiausia buvo toleruojamas, o vėliau – ir skatinamas, rezultatas.

Užkirsti kelią atskirčiai, rasizmui arba antisemitizmui privalu vos tik pasirodžius pirmiesiems jų ženklams, pabrėžė A. Merkel, įspėdama nekartoti praeities klaidų.

„Paprasti atsakymai, kurie dažnai eina koja kojon su šiurkštesne retorika gatvėse ir internete, – tai pradžia, kuriai turime ryžtingai užkirsti kelią“, – pridūrė kanclerė.

Naktį iš 1938 m. lapkričio 9-osios į 10-ąją Vokietijoje ir Austrijoje naciai per iš anksto suplanuotą operaciją puolė žydus, naikino ir grobė jų turtą. Tąnakt buvo nužudytas mažiausiai 91 žmogus ir nusiaubta 7 500 žydų įmonių.

Be kita ko, buvo sudeginta daugiau kaip 1 400 sinagogų, suimta iki 30 tūkst. žydų vyrų. Didžioji dalis jų išgabenti į koncentracijos stovyklas, tokias kaip Dachau ir Buchenvaldas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.11; 02:00

Armianskaja mafija

Saulius Kizelavičius

Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ praneša, kad šalies slaptosios tarnybos beveik trejetą metų intensyviai persekiojo organizuoto nusikalstamumo atstovus iš Kaukazo regiono. Bet ištisus trejetą metų operacijos prieš mafiją, kurios lyderiai į Vokietiją atvyko iš Kaukazo, – nebuvo itin sėkmingos. Jų tikrai nepavadinsi pergalingomis, mat kai jos pradėtos, išeiviai iš Kaukazo jau buvo tvirtai įkėlę koją Vokietijoje – įgiję finansų, patirties, papirkę pareigūnų.

Tik šiomis dienomis Vokietijos teisėsaugos atakos prieš nusikaltėlius iš Kaukazo regiono tapo sėkmingesnėmis. Minėtas leidinys praneša, kad Vokietijos kriminalinė policija neseniai surengė ypač slaptą operaciją kodiniu pavadinimu – „Kova su įteisintais vagimis“.

Ši operacija, primenanti tikrus kovinius veiksmus, – viena iš stambausių Vokietijoje persekiojant nusikaltėlius iš organizuoto nusikalstamumo gaujų pastaraisiais metais.

Apie mafijos atstovus, sulaikytus Vokietijoje, skelbia ne tik „Der Spiegel“, bet ir šios šalies televizijos ir radijo kompanija MDR. Žodžiu, Rusijos – Euroazijos organizuoto nusikalstamumo grupuotei, beje, kontroliuojančiai ir iš armėnų tautybės vyrų sudarytas gaujas, – suduotas stiprus smūgis. Už tai turime būti dėkingi ir Vokietijos slaptosioms tarnyboms, pavyzdžiui, BND, ir Interpolui.

Vokietijos teisėsauga rimtai susirūpino dėl mafijos keliamų pavojų dar 2014-aisiais, kai tais metais liepos mėnesį tarp dviejų konkuruojančių gaujų Erfurte kilo konfliktas – nuaidėjo šūviai. Tąsyk buvo iškelta 14 baudžiamųjų bylų net 42 asmenims. Jie daugiausia kaltinti finansinėmis machinacijomis.

„Der Spiegel“ tvirtina, kad šiuo metu Vokietijoje jau niekas neabejoja – šalyje tikrai veikia mafijos grupuotės, taip pat – ir armėnų mafija. Vokietijos slaptosioms tarnyboms žinoma, kad armėnų mafija – seniai veikianti, turtinga, įtakinga, todėl kelianti grėsmę valstybės saugumui. Be to, asmenų priklausymą mafijinėms struktūroms įrodyti labai sunku, jeigu tyrimas atliekamas demokratinėje šalyje demokratinėmis priemonėmis. Štai kodėl armėnų mafija Vokietijoje iki šiol jautėsi komfortiškai – ilgokai niekas ja per daug atidžiai nesidomėjo, netyrė jos ryšių, nestebėjo finansinių machinacijų. Todėl ji sutvirtėjo, o dabar ją pažaboti – labai sunku.

Įdomiausia, kad Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius ponas Ašotas Smbatianas iš karto pasiūlė vokiečių tyrėjams savo pagalbą tramdant armėnų mafijos lyderius. Bet Vokietijos teisėsauga atsisakė šių paslaugų, nes neatmetama versija, jog armėnų mafija gali turėti slaptų ryšių oficialiose Armėnijos valdžios struktūrose.

Svarbu priminti ir tai, kad prieš ketvertą mėnesių, o būtent birželio 26-ąją dieną Ispanijos teisėsauga pranešė apie savo operacijas prieš armėnų mafijos lyderius, dirbančius visoje Europoje – ne tik Ispanijos karalystėje. Beje, 70-ies operacijų metu dalyvavo tūkstančiai ispanų policininkų ir slaptųjų tarnybų agentų, buvo sulaikyta per 140 įtariamųjų. Visiems jiems inkriminuojami rimti nusikaltimai: arba nelegali prekyba narkotikais, tabako gaminiais, ginklais, arba finansinės aferos, nelegalūs azartiniai žaidimai.

2018.11.06; 03:00

Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus vokiečių karių kapinėse Vingio parke sekmadienį organizuota Vokietijos tautinio gedulo dienos minėjimo ceremonija.

Iškilminga eisena, pasak Krašto apsaugos ministerijos, nusidriekė link centrinio memorialo Pirmojo ir Antrojo pasauliniuose karuose žuvusiems kariams atminti. Minėjime nuskambėjo Lietuvos kariuomenės orkestro atliekami Lietuvos ir Vokietijos himnai. Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas kartu su Vokietijos ambasadore Angelika Viets išreiškė pagarbą karų aukoms ir padėjo gėlių vainikus.

Vėliau Antakalnio kapinėse ceremonija prasidėjo gėlių padėjimu prie monumento vokiečių ir rusų kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare, tuomet pagarbos eisena nusidriekė Lietuvos laisvės gynėjų – 1991 m. sausio 13 d. ir 1991 m. liepos 31 d. Medininkų tragedijos aukų – memorialo link, kur buvo padėta gėlių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienų aukoms pagerbti.

Atminimo dienos renginiuose taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas, užsienio šalių diplomatinių misijų vadovai ir atstovai, kiti svečiai. Ceremonijų metu Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kariai padėjo vainikus, Lietuvos kariuomenės orkestras atliko kūrinius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.05; 03:00