Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad trečiadienį prasidėsiantis prezidento Gitano Nausėdos vizitas Vokietijoje bus savotiškas „Vaterlo mūšis“. Pasak politiko, tai veikiausiai yra paskutinė proga užsitikrinti, kad vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų priimti sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje.
„Aš sakyčiau, kad tai bus savotiškas Vaterlo mūšis (…) Atsiminkime, kad NATO viršūnių susitikime susitinka viršūnės ir Vokietijos kanclerio pozicija yra esminė. Tad labai tikiuosi, kad rytoj prezidentas įtvirtins variantą iki brigados dydžio padidinti Lietuvoje nuolat dislokuotas sąjungininkų sausumos pajėgas“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Šiame kontekste URK pirmininkas stebėjosi antradienį publikuotu prezidento G. Nausėdos interviu vokiečių leidiniui „Der Spiegel“. Kaip teigė Ž. Pavilionis, jį nustebino tai, kad šiame interviu prezidentas brigados dislokavimą įvardijo „kaip vieną iš variantų“.
„Tiesa pasakius kiek nustebau pamatęs prezidento interviu „Spiegel“, kur prezidentas brigados nuolatinį dislokavimą įvardino tik kaip vieną iš galimų variantų. Nėra jokių kitų variantų. Yra Madrido viršūnių sprendimai, kurių šventai turime laikytis“, – sakė politikas.
„Nežinau, ar tai vertimo klaida, ar dar kažkas, bet būtų gerai, kad prezidentas išsakytų tą pačią poziciją, kurią Lietuvos Seimas yra išsakęs. Reikia, kad nedviprasmiškai pasakytų, jog siekia brigados buvimo Lietuvoje, kaip yra sutarta. Reikia sutarti dėl laiko, kada tai bus padaryta“, – teigė Ž. Pavilionis, dar kartą akcentuodamas G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikimo reikšmę.
„Turime būtent Vokietijoje pasiekti įsipareigojimą. Tai turbūt paskutinė unikali galimybė pasiekti, kad iki tam tikro laiko, pavyzdžiui, iki 2026 m., kai pas mus bus sukurta brigadai dislokuoti reikalinga infrastruktūra“, – apibendrino Ž. Pavilionis.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda trečiadienį ir ketvirtadienį darbo vizitu lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Kaip nurodo Prezidentūra, susitikime planuojama aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.
Visgi prezidento vizito išvakarėse tiek viešojoje erdvėje, tiek politikos užkulisiuose tebekalbama apie Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje klausimą.
Dėl šio klausimo Lietuvoje kilo intensyvios diskusijos. Politikai nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuotaVokietijos karių brigada.
Politikai taip neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
Diskusijos kilo dar praėjusiais metais, kai konservatorių partijos lyderiai sukritikavo pačių deleguotą krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, po to kai šis pritariamai paantrino Lietuvoje viešėjusiai Vokietijos gynybos ministrei dėl to, kad Lietuvai priskirta brigada, esant poreikiui, būtų dislokuojama per dešimt dienų. Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prieVokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Diskusijas paskatino ir šių metų pavasarį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Jis kėlė klausimą, ar Baltijos šalims yra reikalinga nuolat dislokuota Vokietijos brigada. Kalbant apie Rytų flango apsaugą, jis svarstė, kad reikėtų ieškoti „lankstesnių struktūrų“. Todėl politikas vylėsi, kad į šiuos klausimus bus atsakyta vasarą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Po Vokietijos ministro vizito, šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad Lietuvai gali tekti ieškoti naujų sąjungininkų, galinčių šalyje dislokuoti nuolatinę karinę brigadą.
Dėl pastarųjų pareiškimų užsienio reikalų ministras netruko sulaukti kritikos. Opozicijai priklausantys politikai teigė, kad Lietuvos diplomatijos vadovas sabotuoja Vokietijos paramą Lietuvai.
Diplomatiškiau elgtis politikus yra paraginusi ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Berlynas laikosi savo įsipareigojimų, todėl Vilnius turėtų laikytis korektiškesnės laikysenos bei atlikti savo namų darbus – tęsti Vokietijos brigadai reikalingos infrastruktūros kūrimo darbus. Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
Šį antradienį Vokietijos leidinio „Der Spiegel“ publikuotame interviu prezidentas G. Nausėda teigė, kad diskusijų dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje nereikėtų pernelyg išpūsti. G. Nausėda viliasi, kad galutinis šių užvirusių diskusijų rezultatas bus visos Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje.
„Neturėtume klausimo išpūsti. Kai kurios diskusijos kartais būna emocingos. Man asmeniškai viskas aišku: kancleris ir aš priėmėme aiškų komunikatą, kurį analizuojant išryškėja daugybė variantų. Jame taip pat numatyta, jog Lietuvoje bus dislokuota pilna Vokietijos brigada“, – vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ duotame interviu teigė G. Nausėda.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Vokietijos gynybos vadovas paragino atsargiai vertinti Kyjivo ankstyvuosius laimėjimus atsiimant teritorijas iš rusų okupantų ir perspėjo, kad žaibiškas kontrpuolimas gali būti neefektyvus, siekiant išstumti Maskvos karius iš didelės teritorijos.
Ukraina rengia „kontrpuolimus, kuriais galima atkovoti tam tikras vietoves ar atskirus fronto ruožus, bet ne nustumti Rusiją atgal plačiu frontu“, – sakė generolas Eberhardas Zornas būsimam žurnalo „Focus“ numeriui.
Maskva buvo priversta atitraukti karius iš plotų šiaurės rytuose, ypač iš Charkivo regiono, po to, kai Kyjivas nuo rugsėjo pradžios pradėjo dramatišką puolimą, siekdamas susigrąžinti teritoriją.
Teritorijų praradimai buvo viena didžiausių Rusijos nesėkmių nuo tada, kai jos kariai buvo atstumti iš Kyjivo pirmosiomis beveik septynis mėnesius trunkančio karo dienomis.
Ukrainos kariai taip pat siekia atsiimti teritorijas pietuose, tačiau ten pažanga lėtesnė nei šiaurės rytuose.
E. Zornas įspėjo, kad Ukrainos pajėgoms gali būti per sunki užduotis vienu metu dalyvauti keliuose kontrpuolimuose, pažymėdamas, kad joms reikės viršyti rusų skaičių santykiu „trys prie vieno“.
Kartu Vokietijos kariuomenės vadas pripažino, kad Ukrainos kariuomenė vykdo operacijas „meistriškai ir labai sparčiai“. „Prieš dvi savaites būčiau sakęs, kad per šešis mėnesius visas Donbasas atsidurs Rusijos rankose. Šiandien sakau – tai jiems nepavyks“, – sakė jis.
E. Zornas taip pat gynė vokiškų ginklų tiekimą Ukrainai, Berlynui vėl patiriant spaudimą dėl atsisakymo siųsti kovinius tankus, kurių prašo Kyjivas.
Generolas pabrėžė, kad Vokietijos iki šiol pristatyta ginkluotė „yra reikšminga tiek kiekybės, tiek kokybės požiūriu“. Tačiau jis perspėjo, kad Vokietijos kariuomenė turi būti atsargi, kad pati neliktų be atsargų. „Viską, ką atiduodame, mums reikia atkurti“, – sakė jis.
Jo komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pasmerkė „nuviliančius signalus iš Vokietijos“ dėl daugiau ginkluotės, įskaitant kovinius tankus, tiekimo.
Iš pradžių atsisakiusi tiekti Kyjivui mirtinus ginklus prasidėjus karui, vėliau Vokietija padidino ginklų tiekimą Ukrainai.
Kyjivas teigia, kad nuo rugsėjo pradžios jo pajėgos atkovojo šimtus kaimų, miestelių ir miestų, kuriuos užėmė vasario mėnesį į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos.
Maskva trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgos smogė „galingus smūgius“ į Charkive atimtas teritorijas.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys lanko Lietuvos karius pratybose Vokietijoje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys liepos 10–12 d. lankosi Vokietijoje vykstančiose pratybose „Schneller Degen 2022“ (liet. „Greitas kardas“). Jose Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabo ir karinių vienetų elementai treniruojasi planuoti operacijas ir vadovauti kariniams vienetams mūšio metu. Kariuomenės vadas dalyvavo divizijos operacijų pristatymuose, lankėsi brigadų štabuose ir operacijų rajonuose, susitiko su kariais.
Lietuvos kariuomenės pranešime primenama, kad pratybas „Schneller Degen“ kasmet organizuoja Vokietijos kariuomenė, pernai jos vyko Lietuvoje, kai buvo treniruojamasi perdislokuoti štabus ir vadovavimo elementus į NATO priešakinį regioną, siekiant stiprinti sąjungininkų tarpusavio sąveiką ir gebėjimą veikti kartu.
„Lietuvos kariuomenė, dalyvaudama šiose pratybose, siekia dviejų tikslų, pirmiausia strateginis tikslas yra kartu su sąjungininkais derinti gynybos planus, o antras – taktinė nauda, kuomet kartu treniruojamės ir suprantame vieni kitus iš pusės žodžio. Suderinamumas pasiekiamas trimis pagrindiniais dalykais – suderinta technika, procedūromis ir bendromis treniruotėmis. Tinkamos technikos įsigijimas yra viena paprasčiausių užduočių, daug sudėtingiau organizuoti bendrus mokymus, tad „Schneller Degen“ sukuria tokių treniruočių galimybę“, – sakė gen. ltn. V. Rupšys.
Vizito metu kariuomenės vadas taip pat susitiko su Vokietijos kariuomenės 10-osios tankų divizijos vadu generolu majoru Ruprechtu von Butleriu ir aptarė pratybų rezultatus bei ateityje planuojamus mokymus, kitus galimus bendradarbiavimo projektus ir planus.
„Šiandien pratybose veikdami kaip bendra divizija įsisaviname veikimo procedūras, kad ateityje galėtume glaudžiai bendradarbiauti. Tikras malonumas šiose pratybose vadovauti ir „Geležinio vilko“ brigadai iš Lietuvos, su kuria petys į petį treniruojamės veikti mūšio lauke“, – džiaugėsi Vokietijos kariuomenės 10-osios tankų divizijos vadas.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Bundestago primininku Norbertu Lammertu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Trečiadienis, liepos 5 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vokietijos Bundestago primininku Norbertu Lammertu ir Vokietijos parlamento įgaliotiniu kariuomenės reikalams Hansu Peteriu Bartelsu.
Susitikime aptarta saugumo padėtis regione ir Europoje, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui 2018 m., Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas atremiant hibridines grėsmes, stiprinant tarptautinę taiką ir stabilumą.
Lietuvoje Vokietijos parlamento vadovas aplankė daugiašaliame NATO batalione tarnaujančius savo šalies karius. Prie Vokietijos apsisprendimo vadovauti priešakinėms NATO pajėgoms Lietuvoje ženkliai prisidėjo ir Bundestagas, išreiškęs tvirtą politinę valią prisiimti daugiau atsakomybės už Europos gynybą. Prezidentės teigimu, tai – atsakingo parlamentarizmo pavyzdys, rodantis, kad grėsmių akivaizdoje esame vieningi ir pasiryžę bendromis pajėgomis užtikrinti savo saugumą.
Prezidentė pabrėžė, jog Vokietijos lyderystė svarbi ir toliau stiprinant rytinio NATO flango gynybos pajėgumus. Lietuva nuosekliai didina finansavimą gynybai ir modernizuoja karines pajėgas, tačiau, grėsmėms neslopstant, Aljansas taip pat turi tapti greitesnis ir efektyvesnis. Regioninės oro gynybos kūrimas, priemonės galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai išvengti, nuolat atnaujinami gynybos planai su priskirtais konkrečiais kariniais pajėgumais, spartesnis sprendimų priėmimas NATO – tai Lietuvos siekiai artėjančiame Aljanso viršūnių susitikime, kuriems svarbus ir Vokietijos palaikymas.
Europos saugumui taip pat svarbi tvirta ir principinga Vokietijos pozicija Rusijos atžvilgiu. Vokietija niekuomet nedvejojo įvardinti Rusijos atsakomybės dėl agresijos Ukrainoje. Vertybėmis grįsta Vokietijos laikysena padeda tęsti ES Rusijai taikomas sankcijas ir yra svarbi siekiant išvengti naujų bandymų griauti Europos saugumo architektūrą.
Susitikime aptartas šalių atsakas į hibridines grėsmes. Lietuva ir Vokietija sėkmingai bendradarbiauja kovodamos su propaganda, užtikrindamos laisvos žiniasklaidos prieinamumą regione. Prezidentės teigimu, kartojantis didelio masto kibernetiniams išpuoliams, mėginimams kištis į demokratinius rinkimus ES valstybėse, tokio pajėgumų sutelkimo reikia ir užtikrinant Europos kibernetinį saugumą.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad tarptautinių branduolinio saugumo reikalavimų neatitinkanti Astravo AE kelia pavojų visai Europai. Nelaimės atveju branduolinė tarša galėtų paveikti net 16 Europos sostinių. Todėl kova su nesaugios Astravo AE statybomis – bendras ES rūpestis.
Lietuva ir Vokietija glaudžiai bendradarbiauja stiprindamos ne tik regiono, bet ir tarptautinę taiką bei saugumą. Beveik pusė šiuo metu tarptautinėse misijose dalyvaujančių Lietuvos karių dirba kartu su vokiečiais. Lietuva ir Vokietija padeda Jungtinėms Tautoms užtikrinti stabilumą Malyje. Lietuvos pareigūnai su Vokietijos karinėmis jūrų pajėgomis dalyvauja ir ES operacijoje „Sophia“, kuri gelbsti gyvybes Viduržemio jūroje bei kovoja su nelegaliais žmonių gabentojais.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba
Lietuvos Prezidento kanceliarijos Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanojo Vokietijos gynybos ministrę Ursulą von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Aukštu valstybės apdovanojimu ministrė įvertinta už asmeninį indėlį, paramą ir ypatingus nuopelnus puoselėjant bei plėtojant tarpvalstybinius Lietuvos ir Vokietijos santykius, dvišalio karinio bendradarbiavimo stiprinimą.
Pasak Prezidentės, Ursulai von der Leyen vadovaujant Gynybos ministerijai, Vokietija demonstruoja išskirtinę lyderystę stiprinant Lietuvos ir viso rytinio NATO flango saugumą. Lietuvai ir Baltijos šalims patiriant nuolatines Rusijos provokacijas, agresyvų elgesį ir keliamą grėsmę, Vokietija pirmoji prisiėmė atsakomybę įgyvendinant Varšuvoje sutartas atgrasymo priemones ir apsisprendė tapti vadovaujančia šalimi formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje.
Vokietija taip pat ženkliai prisideda prie Lietuvos gynybinių pajėgumų vystymo. Tai ilgametė glaudi Lietuvos partnerė modernizuojant karines pajėgas, ginkluotę ir kitą karinę techniką. Vokietijos kariai intensyviai dalyvauja tarptautinėse pratybose Lietuvoje. Vilniuje įsikūrusioje NATO pajėgų integravimo vadavietėje tarnauja šios šalies karininkai.
Ursulos von der Leyen iniciatyva Vokietijos gynybos ministerija bendradarbiauja su Lietuvos krašto apsaugos ministerija keičiantis gerąja patirtimi siekiant skaidrinti viešųjų pirkimų sistemą.
Centre – Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanota Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Po iškilmingos ceremonijos įvyko dvišalis susitikimas, kuriame Lietuvos vadovė su Vokietijos gynybos ministre aptarė tolesnes priemones NATO gynybai sustiprinti. Pasak Prezidentės, dėl geopolitinės įtampos ir Rusijos keliamos grėsmės šie metai bus sudėtingi. Palei Baltijos valstybių sienas Rusijos planuojamos pratybos „Zapad 2017“ ypač padidina galimų karinių provokacijų riziką.
Todėl būtina spartinti Aljanso sprendimų priėmimo procesą. Pagal realias grėsmes nuolatos atnaujinti NATO gynybos planus. Numatyti priemones, kurios užkirstų kelią galimai regiono karinei izoliacijai. Formuoti regioninę oro gynybą.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Kovo 2 d. Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis (Sigmar Gabriel), baigdamas vizitą Lietuvoje, aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono karius Rukloje.
Vokietijos užsienio reikalų ministras S. Gabrielis apsilankymo Rukloje metu bendravo su Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos kariais, kurie šalyje dislokuoti nuo šių metų sausio. NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadas pulkininkas Christophas Huberis (Christoph Huber) Vokietijos ministrui papasakojo apie vieneto dislokavimą ir veiklą Lietuvoje.
Vokietijos gynybos ministras Sigmaras Gabrielis aplankė NATO priešakinių pajėgų bataliono karius Rukloje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Su aukšto rango Vokietijos pareigūnu Rukloje susitiko Lietuvos krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės dalinių, dislokuotų Rukloje, vadovybė.
Vokietijos vadovaujamas NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje dislokuojamas reaguojant į agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pasikeitusią saugumo aplinką regione.
Sprendimas nuo 2017 m. Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę buvo priimtas NATO viršūnių susitikime 2016 m. liepą Varšuvoje. Šis sprendimas demonstruoja NATO aljanso solidarumą, vienybę ir yra patikimo atgrasymo ir pasiruošimo kolektyvinei gynybai išraiška.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija; Lietuvos kariuomenės nuotraukos.
Vasario 24 d. į Šeštokų geležinkelio stotį atvyko pagrindinė vokiečių karinė technika, skirta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje.
Tarp jų – 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, inžinerinis tankas „Dachs“, šarvuotoji remonto ir evakavimo mašina „Bergepanzer“. Taip pat į Lietuvą atgabenti ir penki tankai „Leopard2“ bei šarvuotoji tiltatiesė „Biber“.
Šie vokiečių kariai netrukus treniruosis ginti Lietuvą
Į Ruklą, kur dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas, atvykusią sunkiąją karinę techniką artimiausiu metu pergabens Belgijos karių logistikos kuopa su savo technika.
Atgabenus pagrindinę techniką tarptautinis NATO priešakinių pajėgų batalionas Lietuvoje bus pajėgus pradėti treniruotes. Pirmosios pratybos su Lietuvos kariais numatomos jau kitą mėnesį.
Lietuvos kariuomenės Ruklos įguloje dislokuojamo NATO priešakinių pajėgų bataliono pagrindą sudaro ir jam vadovauja Vokietija. Didžioji Vokietijos karių dalis atvyksta iš 12-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados 122-ojo Vokietijos mechanizuotojo pėstininkų bataliono. Šiuo metu į Lietuvą jau yra atvykusi dauguma iš maždaug 450 Vokietijos karių, visi Belgijos kariai, dalis Nyderlandų karių. Pagrindinės Nyderlandų pajėgos atvyks kovą, o Norvegijos – gegužę.
NATO priešakinių pajėgų batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Iš viso apie 1 200 karių.
Taikos metu NATO priešakinių pajėgų batalionas dalyvaus pratybose su mūsų kariais Lietuvos kariuomenės poligonuose, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Lietuvoje dislokuojamą NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę nuolat sudarys štabas ir štabo kuopa, aprūpinimo kuopa ir trys arba keturios kovinės kuopos, taip pat įvairūs kovinės paramos vienetai. Esant poreikiui, pavyzdžiui, pratyboms ar kilus realiai grėsmei, sąjungininkų bataliono kovinė grupė galės būti pastiprinama. Dėl numatomo intensyvaus pratybų ciklo pastiprinimas planuojamas ir šią vasarą. Planuojama, kad į Lietuvą papildomi atvyks artilerijos, oro erdvės gynybos, inžineriniai ir kiti padaliniai.
Lietuva atvykusiems sąjungininkų kariams teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – užtikrina karių apgyvendinimą, maitinimą, kitą reikalingą aprūpinimą.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje.
Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.
Nuotraukos – Giedrė Maksimovicz. Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Vasario 21 d. Rukloje, kur įsikūrė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės kariai, lankėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai. Kartu su Seimo nariais, tarp kurių ir komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Rukloje lankėsi ir krašto apsaugos viceministrai Vytautas Umbrasas ir Giedrimas Jeglinskas.
Svečiai susitiko su batalionui vadovaujančios Vokietijos kariuomenės karininku pulkininku Christophu Huberiu, mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ vadu plk. Mindaugu Steponavičiumi. Su jais Seimo nariai aptarė bataliono veiklą, paskirtį, susipažino su bataliono logistiniu aprūmini, planuojamu koviniu rengimu.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota NATO viršūnių susitikime pernai liepą Varšuvoje priimtu sprendimu, reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir Rusijos aktyvius veiksmus Ukrainoje. Pirmieji iš maždaug 1, 2 tūkst. bataliono karių į Lietuvą atvyko šių metų sausio pabaigoje, likę – atvyks iki birželio.
Batalione Lietuvoje šiais metais tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, kitais metais Kroatijos ir Prancūzijos kariai.
Taikos metu batalionas dalyvaus pratybose su Lietuvos kariais, o krizės ar konflikto atveju gintų Lietuvą kartu su Lietuvos nacionalinėmis ir papildomai atvykstančiomis sąjungininkų pajėgomis.
Tokios kovinės grupės, siekiant stiprinti sąjungininkų buvimą rytiniame aljanso flange, nuo metų pradžios dislokuojamos ir Estijoje, Latvijoje bei Lenkijoje.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Ketvirtadienis, vasario 9 d. (Ryga). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Baltijos valstybių viršūnių susitikime.
Tradicinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas rengiamas kasmet vis kitoje Baltijos šalyje. Šiemet toks susitikimas surengtas Rygoje Latvijos vadovo kvietimu.
Susitikime taip pat dalyvavo kadenciją baigiantis Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas. Tai paskutinis šios šalies vadovo užsienio vizitas, kuriuo siekiama parodyti išskirtinį dėmesį Baltijos valstybėms.
Baltijos šalių ir Vokietijos vadovai aptarė susiklosčiusią geopolitinę situaciją, saugumo iššūkius ir regiono gynybos stiprinimo klausimus.
Prezidentė pabrėžė, kad Rusijos keliama konvencinė ir nekonvencinė grėsmė verčia ne tik stiprinti NATO gynybą ir atgrasymą, bet ir pačią Europą prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Būtina nuosekliai didinti gynybos finansavimą, tiek modernizuoti karines pajėgas, tiek stiprinti atsaką į hibridines grėsmes.
Kaip tvirtos ir atsakingos lyderystės pavyzdį Lietuvos vadovė įvardijo Vokietijos sprendimą imtis vadovaujančio vaidmens formuojant NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje. Pasak Prezidentės, geopolitinei įtampai neslopstant tai labai rimtas signalas, jog didžiausia Europos politinė ir ekonominė galia imasi atsakomybės stiprinant rytinį NATO flangą.
Šalies vadovė padėkojo Prezidentui Joachimui Gauckui už jo asmeninį indėlį priimant sprendimą dislokuoti Vokietijos Bundesvero karius ir ginkluotę Lietuvoje.
Valstybių vadovai pabrėžė ir tvirto transatlantinio ryšio svarbą tarptautinei taikai bei stabilumui. Pasak Prezidentės, JAV visados buvo Baltijos šalių saugumo garantas, todėl bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos interesas toliau stiprinti ryšius tiek su naująja JAV Prezidento administracija, tiek karinio bendradarbiavimo srityje. Kitą savaitę Miuncheno saugumo konferencijoje planuojamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pencu.
JAV taip pat aktyviai prisideda prie saugumo užtikrinimo regione. Kovą Lenkijoje, netoli „Suvalkų koridoriaus“, bus dislokuotas JAV vadovaujamas NATO batalionas. Dvišalių susitarimų pagrindu ši šalis Lenkijoje taip pat dislokavo brigadą karių ir tankų. Lietuvoje jau dabar budi JAV karių kuopa.
Susitikime Lietuvos vadovė, kuri vienintelė iš Baltijos šalių prezidentų atstovauja savo šaliai Europos Vadovų Taryboje, pristatė Maltoje įvykusio neformalaus ES viršūnių susitikimo rezultatus. Aptartas pasirengimas Romos sutarties 60-ųjų metinių minėjimui, kurio metu turi būti sutarta dėl naujos ES vizijos, kalbėta apie priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime taip pat aptarti regionui aktualūs klausimai – elektros tinklų sinchronizacija, projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas, branduolinės saugos užtikrinimas ES kaimynystėje, Rytų partnerystės perspektyvos.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalinius papildys iš Vokietijos kariuomenės įsigyjami atnaujinti ir geros komplektacijos šarvuočiai M577. Sutartį dėl 168 šarvuočių įsigijimo lapkričio 30 d. Vilniuje pasirašė Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos gynybos ministerijos atstovai. Bendra pirkinio vertė yra apie 1,6 mln. Eurų.
„Lietuvos kariuomenė įsigyja geros techninės būklės vadovavimo, netiesioginės ugnies paramos, medicinos ir mokymo paskirties šarvuočius M577, kurie užpildys trūkstamus Sausumos pajėgų šarvuočių pajėgumus“, – sakė įsigijimo sutartį pasirašęs Logistikos valdybos vadas plk. ltn. Ramūnas Baronas.
Planuojama, kad šarvuočiai Lietuvą pasieks etapais per 2017-2018 metus. Kartu su šarvuočiais Lietuvos kariuomenei taip pat bus perduoti atsarginių dalių ir įrankių komplektai, kita šarvuočio įgulai skirta įranga.
Lietuvos kariuomenėje jau eksploatuojami panašaus tipo vikšriniai šarvuočiai M113, todėl perkamos technikos nereikės naujai įdiegti į Lietuvos kariuomenę. Sausumos pajėgų daliniai jau turi savo mokymo programas, eksploatacijos ir remonto žinynus, taip pat anksčiau užsienyje apmokytus remonto ir vairavimo instruktorius.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
