Taikinys. Budrooo. News
Kyjivas, kovo 20 d. (ELTA). Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Rusija į Ukrainą siunčia dar vieną kovotojų grupę su užduotimi sunaikinti aukščiausią Ukrainos karinę ir politinę vadovybę, skelbia internetinis Ukrainos dienraštis „Ukrayinska Pravda“.
Pranešama, kad Ukrainoje jau pasirodė kovotojų grupės, susijusios su verslininku Jevgenijumi Prigožinu, kuris yra Vladimirui Putinui artimas propagandistas ir Rusijos privačios karinės samdinių grupės „Liga“ („Wagner“) savininkas. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Vyriausiosios žvalgybos valdybos teigimu, pagrindiniai samdinių taikiniai yra prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prezidentūros vadovas Andriy’us Jermakas ir ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
„Nepasiekę savo tikslų vykdydami plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Rusijos okupantai toliau bando destabilizuoti šalies valdžią, demoralizuoti visuomenę, sutrikdyti pasipriešinimo judėjimą ir sulėtinti Ukrainos tarptautinį bendradarbiavimą. Aukščiausių valstybės veikėjų nužudymas yra okupantų strategijos dalis. Ukrainos kariuomenė, specialiosios tarnybos ir teisėsaugos institucijos puikiai žino apie šiuos Kremliaus planus,“ – pareiškime sako Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Kijivas, kovo 8 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepaisant mūšių dėl Kijivo, neketina palikti sostinės. „Aš liksiu Kijive“, – pareiškė jis pirmadienio vakarą paskelbtoje vaizdo žinutėje. V. Zelenskis pareiškė, kad nesislapsto ir nieko nebijo.
„Šiandien yra dvyliktasis mūsų kovos, mūsų gynybos vakaras. Mes visi esame vietoje, visi dirbame. Kiekvienas ten, kur turi būti. Aš esu Kijeve, su savo komanda“, – teigė jis. V. Zelenskis, anot CNN, pirmą kartą nuo karo pradžios vėl pasirodė savo biure.
Prezidentūros duomenimis, V. Zelenskis atšaukė Ukrainos karius, esančius užsienio misijose. „Labai profesionalūs kariai“ reikalingi kovoje su „rusų agresoriumi“. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, šalis dalyvauja misijose Kosove, Konge ir Dramblio Kaulo Krante.
V. Zelenskis griežtai sukritikavo oro antskrydį į vakarus nuo Kijivo, per kurį, ukrainiečių duomenimis, žuvo mažiausiai 13 civilių: „Šiandien jie Makarive Kijevo srityje apšaudė kepyklą. Už ką? Kepyklą. Pagalvokite: jie apšaudo kepyklą. Kuo turi būti, kad tai darytum?“
Rusų daliniai yra į šiaurės vakarus nuo Kijevo ir mėgina prasiveržti į sostinę ir iš vakarų. Rusija ir toliau tikina, kad nepuola civilinių taikinių Ukrainoje.
V. Zelenskis sakė, kad su Rusija bus kalbama toliau. „Mes realistai. Todėl kalbėsime. Reikalausime derybų, kol rasime būdą savo žmonėms pasakyti: taip mes pasieksime taiką“, – pabrėžė V. Zelenskis. Kiekviena kovos dieną sukuria „geresnes sąlygas“ Ukrainai. „Stiprią poziciją. Kad užtikrintume savo ateitį. Po šito karo“, – kalbėjo prezidentas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kijevas, vasario 12 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, šeštadienį bendraudamas su žurnalistais, paprašė pateikti įrodymų apie vasario 16 d. planuojamą Rusijos įsiveržimą, jeigu tokių esama. Kartu jis pabrėžė, kad informacinėje erdvėje yra pernelyg daug pranešimų spėjamo įsiveržimo tema.
„Jeigu jūs ar kažkokie žmonės turi papildomos informacijos apie šimtaprocentį Rusijos Federacijos įsiveržimą į Ukrainą vasario 16-ąją, prašom pateikti mums tokią informaciją“, – pareiškė V. Zelenskis.
Paklaustas apie Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmę, V. Zelenskis sakė negalįs patvirtinti to, kas dar neįvyko, ir priminė, kad „kol kas plataus masto karas dar nevyksta“. Jis pabrėžė, kad pasitiki Ukrainos žvalgyba, taip pat deda viltis į diplomatiją. „Mes manome, kad diplomatijos kelias – vienintelis kelias į deeskalaciją ir deokupaciją“, – teigė jis. Kur važiuoja šie rusų tankai
Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais pareiškė, jog žvalgybos duomenys rodo, kad Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d.
Pastaruoju metu Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai verčia nerimauti, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis piktinasi valdančiųjų jam išsakyta kritika, kad jo pasisakymai apie Rusijos keliamą grėsmę klaidina visuomenę. Politiko teigimu, valdantieji tiek jo pasisakymus, tiek ir „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės pasirašytą rezoliuciją, raginančią valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“, kritikuoja neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta.
Politikas sako neneigiąs to, kad Rusija kelia tam tikrą grėsmę, tik norįs atkreipti dėmesį, jog per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
Pasak jo, panašios pozicijos laikosi ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Man labai gaila, kad neadekvatūs žmonės vadovauja šiandien Krašto apsaugos ministerijai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, nes matosi, kad jie reaguoja neskaitę ir neįsigilinę į tai, kas buvo pasakyta. Nes aš pakartojau prezidento V. Zelenskio žodžius, kad reikia baigti eskaluoti šį klausimą dėl galimo karo tarp Rusijos ir Ukrainos, čia jo kreipimasis ir jo prašymas pasaulio valstybių vadovams ir diplomatams“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Aš aiškiai atkreipiau dėmesį į tai, ką sako Ukrainos saugumo atstovai, Ukrainos krašto apsaugos ministras ir t.t. Jie šneka apie grėsmes, ir nežinau, ar sako specialiai, ar ne, bet jie sako, kad šioje vietoje realios grėsmės nėra. Tai yra jų pasakymai“, – atkreipė dėmesį jis.
R. Karbauskis akcentuoja neneigiantis Rusijos keliamos grėsmės apskritai, tik norintis atkreipti dėmesį į tai, kad per pastarąjį laikotarpį ji sumažėjo.
„Tik žmonės, neskaitę arba negirdėję, gali komentuoti taip, kaip jie (valdantieji – ELTA) komentuoja. Jie mane bando padaryti prorusišku, o iš tikrųjų aš kartoju tai, ką sako V. Zelenskis. Tai vienas dalykas, ką aš pasakiau ir ką galima interpretuoti, bet jie neteisingai interpretuoja. Aš sakiau, kad per pastarąjį laikotarpį grėsmė, jeigu ji buvo, jeigu ji yra, ji yra sumažėjusi, tai yra faktas“, – piktinosi politikas. Vladimiras Putinas rodo kumštį
„Prasidėjo derybos tarp JAV, Rusijos, NATO ir t.t., toliau Ukraina rodo pastangas taip pat derėtis su Rusija ir šnekėtis apie kylančias problemas, ir praeitą savaitę buvo vieši pareiškimai Rusijos, kad jie nesiruošia kariauti su Ukraina. Čia vieši, oficialūs pareiškimai, kurie buvo spaudoje ir visur kitur paskelbti“, – pažymėjo jis.
Vis dėlto politikas mano, kad nepaisant to, kad tam tikros grėsmės Ukrainai išlieka, Lietuvai šiuo metu tiesioginė grėsmė iš Rusijos nekyla.
„Ką bandžiau ir ką bandau toliau tiems neadekvatiems žmonėms pasakyt, kurie šiandieną yra valdžioje, jie yra grėsmė Lietuvai. Šie žmonės yra grėsmė Lietuvai, nes jie šneka apie grėsmę Lietuvai, kurios visiškai nėra. Jeigu Lenkijos premjeras gali pasakyti Lenkijos žmonėms, kad jokios grėsmės Rusija nekelia, tai kai tai pasako R. Karbauskis, mūsų šie veikėjai staiga užsidega, kad aš esu grėsmė Lietuvai. Tada Lenkijos premjeras yra grėsmė Lenkijai? Apie ką mes šnekame…“, – sakė R. Karbauskis.
Politiko nuomone, reali karo grėsmė Lietuvai kiltų tik tuo atveju, jeigu prasidėtų pasaulinis karas, nes Lietuva turi patikimus partnerius – NATO.
„Valstiečių“ lyderis yra įsitikinęs, kad valdantieji karo pavojumi sąmoningai gąsdina žmones. Ir, pasak politiko, tokia valdančiųjų retorika nulemia tai, kad įbauginti žmonės nesugeba atskirti Ukrainai keliamų grėsmių nuo grėsmių Lietuvai.
„Jie specialiai gąsdina Lietuvos žmones, jie taip daro dėl to, kad nesuvaldo nieko: jie nesuvaldo ekonomikos, jie nesuvaldo koronaviruso, jie nieko nesugeba iš viso ir tada reikia įbauginti šalį. Dabar jie supranta, kad tuoj pat reikės atsisakyti galimybių paso, nebeliks to sverto, kaip laikyti žmones įbaugintus per koronavirusą. Ir dabar belieka tai tik per karą daryti“, – sakė politikas.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas stebisi „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio teiginiais, kad karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva iš viso nėra. Politikas akcentuoja, kad R. Karbauskio teiginiai, jog Rusijos pareigūnai nėra kalbėję apie karines intervencijas į Ukrainą, yra neteisingi ir klaidina visuomenę.
R. Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ šešėlinė Vyriausybė parengė rezoliuciją, kuria ragina valdančiuosius kuo skubiau nutraukti „isteriją dėl galimo karo“. Kaip pirmadienį partijos kolegoms sakė politikas, karinio konflikto grėsmė Ukrainoje yra stipriai sumažėjusi, o tikimybės, kad būtų užpulta Lietuva, iš viso nėra. Todėl, R. Karbauskio teigimu, dabartinė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir kitų valdančiųjų komunikacija apie situaciją Ukrainoje yra pernelyg gąsdinanti. O tai, pažymi „valstietis“, ne tik kelia geopolitinę įtampą, bet ir kenkia Lietuvos žmonių savijautai.
Prezidentas V. Zelenskis penktadienį paragino Vakarus vengti kurstyti „paniką“ dėl Rusijos karių sutelkimo prie Ukrainos sienos.
Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie galimą Rusijos invaziją į Ukrainą. Tai, kad karas Rytų Europoje yra tikėtinas scenarijus akcentuoja ir už Lietuvos užsienio politiką bei valstybės saugumą atsakingi politikai.
Opozicinių partijų atstovai sutaria, kad tokią retoriką valdantieji renkasi sąmoningai, jog įbaugintų visuomenę. Pasak jų, tai yra politinis instrumentas, naudojamas siekiant sutelkti visuomenę turint tam tikrų politinių interesų. Jie taip pat įsitikinę, kad eskaluojant karo temą yra bandoma nukreipti gyventojų dėmesį nuo kitų aktualių vidaus politikos problemų.
G. Paluckas: konservatoriai sąmoningai gąsdina visuomenę
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas kritikuoja, pasak jo, aštrią konservatorių retoriką dėl įtampų, tvyrančių tarp Ukrainos ir Rusijos.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mano siūlymas valdantiesiems yra tiesiog nustoti karksėti, nes tai, ką jie šneka garsiomis antraštėmis, jie šneka nuo 2018 metų. Ir jeigu pažiūrėsime atgal, tai dėl bet kokių pratybų buvo gąsdinama kartu. Nepaisant to, kad aplinkybės yra tikrai labai stipriai pasikeitusios, bet ir mūsų elgesys yra pakitęs, ir mūsų užsienio politikos „rezultatai“ yra akivaizdūs“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Jeigu mes dar vos prieš porą metų galėjome šnekėti, kad Baltarusija yra neutrali šalis, tai yra ji buvo paskelbusi neutralitetą, tai šiandien mes matome, kad jie jau aktyviai dalyvauja kartu su Rusija tose vadinamosiose pratybose, kurios telkia kariuomenes ir didina tą psichologinį spaudimą tiek Ukrainai, tiek Vakarų bendruomenei“, – taip pat pažymėjo jis.
G. Paluckas pripažįsta, kad tam tikros rizikos dėl Rusijos pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje yra. Tačiau, pasak jo, konservatorių pasirinkta retorika yra savotiškas „mėgavimasis situacija“.
„Kalbant apie realybę, jos, aišku, nereikia ignoruoti, reikia viską matyti ir blaiviai vertinti, bet kalbant apie tai, ką daro kolegos konservatoriai dabar, tai yra karksėjimas. Tiesiog man susidaro įspūdis, kad tas kalbėjimasis yra mėgavimasis situacija. Ir taip, kaip aš girdžiu, kaip kartais pasisako tiek ponas Arvydas Anušauskas, tiek ponas Gabrielius Landsbergis, tai man susidaro toks įspūdis, kad jie tiesiog labai nusiviltų, jeigu nebūtų jokio didesnio konflikto“, – akcentavo G. Paluckas.
Socialdemokrato nuomone, taip konservatoriai sąmoningai bando įbauginti visuomenę.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Čia yra klasikinė, tradicinė prekyba baime ir grėsme. Tai yra politinis instrumentas, kuris yra naudojamas tam, kad būtų įaudrinta ir išgąsdinta visuomenė ir siekiant sutelkti aplink savo tam tikrus politinius siekius. Tai yra klasika ta prasme, kad kolegos konservatoriai tai daro dešimtmečius“, – sakė LSDP frakcijos seniūnas.
„Todėl aš sakau dar kartą, neneigdamas situacijos rimtumo, kad taip, kaip elgiasi ir taip, kaip visuomenę audrina, kokiomis formuluotėmis šneka konservatoriai, tai yra sąmoningas veikimas“, – pridūrė politikas. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
G. Palucko teigimu, savo pasirinktomis formuluotėmis apie įtampą Ukrainoje Lietuvos politikai išsiskiria ir tarptautiniame kontekste. O tokie jų veiksmai, pasak jo, trikdo visuomenę.
„Prancūzija svarsto, galvoja, kokį pasiūlyti deeskalacijos planą, kaip sumažinti įtampą, ką padaryti. Vokietija, nors mūsų karštos galvos puolė kritikuoti, kaip čia draudžia estams siųsti, bet ji irgi galvoja, kaip išspręsti situaciją diplomatiniu keliu“, – teigė G. Paluckas.
„Tai aš nematau pastangų dedamų, kad tas galimas karinis konfliktas ar kažkokia invazija neįvyktų, aš to nematau“, – atkreipė dėmesį Seimo narys.
LSDP frakcijos seniūnas taip pat pabrėžia, kad socialdemokratai nemato galimybės, kad Rusijos keliamą grėsmę galima užkardyti ekonominėmis sankcijomis.
„Tai yra keli dalykai, kurie išskiria požiūrius konservatorių ir socialdemokratų. Mes aiškiai matome situaciją. Nejaugi Rusija tampa agresyvesnė dėl to, kad ji turtėja ir geriau gyvena? Akivaizdu, kad ne. Tai jeigu mes turime valstybę, kuri turi vis mažiau ką prarasti, kur gyventojai įtikinti propagandos, kad priešai puola, tai mes turime pagrindą tam agresyvumui formuoti. Iš to kelias būtų, ar tai būtų Makrono siūlomas, ar Vokietijos diplomatijos pastarąjį 50 metų puoselėjamas kelias, kad tos šalys, kurios dabar yra agresyvios, turėtų ką prarasti ir nenorėtų to padaryti“, – pabrėžė jis.
R. Karbauskis: mes tokia retorika tik erziname Rusiją ir Ukrainą
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos valdančiųjų retorika smarkiai skiriasi nuo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastarojo meto teiginių.
„Šiandien buvo paskelbtas pasisakymas Ukrainos prezidento Zelenskio. Ir Ukrainos prezidentas, kaip šalies, kuri patiria tam tikrą karo riziką, jis elgiasi visiškai priešingai negu elgiasi mūsų valdžia. Tai yra jis aiškiai sako, kad grėsmė egzistuoja, bet ji egzistuoja labai seniai – Ukrainoje karo padėtis jau yra daugybę metų“, – sakė R. Karbauskis.
„Jo teigimu, nėra dabar paruoštos kažkokios karinės grupuotės, kuri būtų pasiruošusi atakai konkrečiai į Ukrainą. Jis šneka apie tai, ką konkrečiai žino, nes jis vadovaujasi, matyt, Ukrainos žvalgybos duomenimis“, – taip pat pažymėjo jis.
Tuo tarpu Lietuvos valdžia, pasak jo, elgiasi visiškai atvirkščiai. R. Karbauskio teigimu, už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys savo pareiškimais tik erzina Rusiją ir Ukrainą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
„Man tai, kas vyksta Lietuvoje, yra visiškai nesuvokiama. Mūsų valdžia elgiasi kažkaip labai keistai, nes toks vaizdas, kad mes esame ne Lietuva, o mes esame JAV ar kažkas panašaus ir mes dabar gąsdiname Rusiją, mes ruošiamės kažkokioms deryboms ir t.t. Žinome, kad niekas jokių derybų tarp Lietuvos ir Rusijos dėl Ukrainos neves“, – sakė R. Karbauskis.
„Tai kodėl mes taip elgiamės, aš nesuprantu. Mes tik erziname Rusiją, erziname Ukrainą ir visus erziname“, – taip pat pabrėžė jis.
Politikas svarsto, kad galbūt gąsdindami žmones valdantieji bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo kitų vidaus politikos problemų.
„Atsakymas yra toks: kuo labiau išgąsdinti tautą, tuo mažiau tauta prisimins apie didėjančias kainas, energetiką, šildymą. Galų gale, jeigu kažkas išeis į gatvę protestuoti, tada pasakys: čia jau grynai prorusiškos jėgos“, – teigė R. Karbauskis.
„Valdžiai, kadangi nesiseka labai, ji susidirbo labai su savo vertybine politika, mes dabar patiriame vis daugiau ir daugiau problemų ir ekonomikoje ir visur kitur. Tai šioje situacijoje tas karo naratyvas leidžia kaip ir pabėgti nuo visų tų temų“, – pridūrė jis.
R. Karbauskis įsitikinęs, kad Rusijos keliamą grėsmę galima sumažinti tik derybų būdu. Pasak jo, grasinimais jokie pokyčiai nėra pasiekiami.
„Aš tikrai labai įdėmiai stebiu įvykius ir matau, kad yra derybinis procesas tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ko nebuvo labai ilgą laiką. Tai yra proaktyvu, nes tai mažina karo grėsmę. Ir jeigu kalbėtume apie tai, kas buvo gruodžio viduryje ir dabar, po mėnesio, tai grėsmė yra sumažėjusi. Kad ir kaip rėktų kas iš mūsų atstovų, realiai pati karo grėsmė yra sumažėjusi, nes vis dėlto jau prasidėjo kalbėjimas, derybos“, – sakė politikas.
R. Karbauskis taip pat mano, kad neįmanoma Rusijos pažaboti ir ekonominėmis sankcijomis. Giltinė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jeigu mūsų dabartinė Lietuvos valdžia turi šiek tiek proto, jie supranta, kad energetiškai Europos Sąjunga priklauso nuo Rusijos labai stipriai. Ir mūsų politinės pastangos atsiremia į Vokietijos interesą pirkti pigiai dujas iš Rusijos“, – teigė R. Karbauskis.
Politikas pritaria tam, kad Lietuva Ukrainai teiktų pagalbą.
„Aš pritarčiau visiems veiksmams, kurie yra suderinti su NATO ir ES. Tai yra, jeigu karinė pagalba su NATO yra suderinta, o aš manau, kad tai yra suderinta, tai, be abejonių, mes tai turime daryti. O jeigu kalbėtume apie diplomatines pastangas, tai aš šiandien nematau pajėgių derybininkų, nebent prezidentas imtųsi tos funkcijos kažkuria prasme ir rodytų iniciatyvą, kviestųsi Rusijos ambasadorius ar kažką. Bet tai tikrai ne Gabrielius Landsbergis, tikrai ne tie žmonės“, – pažymėjo jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kijevas, gruodžio 29 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dekretu uždraudė dar du opozicinius televizijos transliuotojus, pranešė valstybės vadovo biuras.
Prezidento sprendimą uždrausti internetinės televizijos Ukrlive.tv ir kanalo „Pervyj Nezavisimyj“ transliacijas kaip išpuolį prieš žodžio laisvę sukritikavo prorusiška partija „Opozicijos platforma už gyvybę“. Šiai partijai priklausantis parlamento narys Nestoras Šufryčius, manoma, iš dalies valdo abu šiuos transliuotojus ir jau pareiškė, kad imsis teisinių veiksmų.
V. Zelenskio įvestas draudimas galios penkerius metus.
Prezidentas, kurio reitingai šiuo metu žemi, šių metų vasarį uždraudė dar tris opozicinius naujienų kanalus. Jie buvo laikomi „Opozicijos platforma už gyvybę“ ruporais. Negana to, rugpjūtį buvo užblokuotas įtakingas opozicinis naujienų portalas Strana.ua.
V. Zelenskis dar vienu pernakt paskelbtu dekretu nustatė nacionalinę strategiją imtis tikslinių veiksmų prieš „melagingą informaciją“, skleidžiamą iš kaimyninės Rusijos.
Kijevas laiko save kariaujančiu su Maskva. Prie Ukrainos sienų sutelktos gausios Rusijos karinės pajėgos jau kelias savaites kelia nerimą Vakarams. Kai kurias Rytų Ukrainos dalis jau beveik aštuonerius metus kontroliuoja Rusijai ištikimi separatistai.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, gruodžio 1 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs tiesioginių derybų su Rusija, skirtų užbaigti aštuonerių metų karą su prorusiškais separatistais jo šalies rytuose.
„Turime kalbėti tiesiai – be tiesioginių derybų su Rusija mums karo užbaigti nepavyks“, – per metinį kreipimąsi į šalies įstatymų leidėjus teigė V. Zelenskis.
Jis tokius savo komentarus išsakė po to, kai Užsienio reikalų ministerija Kijeve pareiškė, kad Rusija prie Ukrainos sienų, Kryme ir separatistų po pastarojo pusiasalio aneksijos 2014 m. okupuotuose dviejuose Ukrainos regionuose yra sutelkusi 115 tūkst. karių. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
„Būkime atviri, karas Donbase tęsiasi jau aštuonerius metus. Praėjo aštuoneri metai nuo to, kai Rusija aneksavo Krymą, – kalbėjo V. Zelenskis ir pridūrė „nebijąs“ tiesiogiai kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. – Turime kalbėtis, žinodami, kad turime stiprią kariuomenę.“
Savo kreipimesi V. Zelenskis taip pat paragino Ukrainos politikus likti vieningus Rusijos agresijos akivaizdoje.
Kijevas kartu su savo Vakarų sąjungininkėmis jau kurį laiką kaltina Rusiją remiant separatistus, tačiau Maskva tai neigia. Karinis konfliktas iki šiol jau pareikalavo daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
G. Nausėdai įteiktas Ukrainos valstybinis apdovanojimas. Prezidentūros nuotr.
Šiuo metu Kijeve su vizitu viešintis prezidentas Gitanas Nausėda apdovanotas Jaroslavo išmintingojo I laipsnio ordinu, pranešė Prezidentūra.
Tai yra vienas aukščiausių Ukrainos valstybės apdovanojimų, skiriamas už išskirtinius nuopelnus Ukrainai ir jos žmonėms.
Apdovanojimą Lietuvos vadovui įteikė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiuo metu Kijeve vykstančiame Krymo platformos inauguraciniame susitikime.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Prezidentės biuro nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo Tarptautinėje Kijevo knygų mugėje, kurioje pristatomas ir ukrainietiškas Daivos Ulbinaitės knygos „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ vertimas. Lietuvoje knyga išleista keliais pakartotiniais tiražais.
Knygos vertimo iniciatoriai tiki, kad knyga apie ryškiausias Lietuvos prezidentės patirtis ir sprendimus, mokytojus, gyvenimiškas ir politines pamokas, vertybinę lyderystę padės Ukrainos žmonėms sustiprinti pasitikėjimą savimi ir reiklumą savo šalies vadovams.
Prezidentės biuras pranešė, kad vizito Kijeve metu prezidentė taip pat susitiko Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
2015 m. prezidentei buvo įteiktas Ukrainos „Metų žmogaus“, o 2018 m. – už nuolatinę paramą Ukrainos žmonėms valstybinis bei išskirtinis pilietinės visuomenės apdovanojimai.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Ukraina įvedė sankcijų daugiau nei dviem dešimtims Rusijos pareigūnų ir trims Prancūzijos pareigūnams iš Europos Parlamento (EP), kurie Rusijos aneksuotame Kryme apsilankė be Kijevo sutikimo.
Maskvai aneksavus Krymą, Ukrainos pajėgos nuo 2014 m. rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja su Rusijos remiamais separatistais.
Kijevas kaltina Maskvą į Rytų Ukrainą siunčiant karius bei ginklus ir aštrinant konfliktą.
Antradienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė naujas, šalies nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos priimtas sankcijas, informacija apie jas pasirodė prezidento tinklalapyje.
Į asmenų, kuriems įvedamos sankcijos, įtraukti 23 Rusijos pareigūnai, atstovaujantys vidaus reikalų ministerijai ir įvairioms saugumo tarnyboms, taip pat trys Prancūzijos pareigūnai iš EP kraštutinės dešinės politinės grupės „Identity and Democracy“.
Prezidento dekrete nėra nurodoma, kodėl Ukraina įvedė sankcijas Virginie Joron, Jeanui-Linui Lacapelle ir Philippe’ui Olivier, tačiau žinoma, kad pernai šie įstatymų leidėjai lankėsi Kryme be Ukrainos valdžios sutikimo.
Maskvai aneksavus Krymą, Kijevas uždraudė į pusiasalį vykti kaip nors kitaip nei per sausumos sieną su Ukraina. Rusija 2018 m. atidarė tiltą į Krymą ir vykdo skrydžius į Krymo oro uostus.
Pagal Prancūzijos įstatymų leidėjams įvestas sankcijas, įšaldomas jų turtas Ukrainoje ir jiems neleidžiama įvažiuoti į šalį.
Be Rusijos ir Prancūzijos pareigūnų, sankcijos įvestos ir daugiau nei 80-iai Rusijos įmonių bei žiniasklaidos priemonių.
Finansinės sankcijos nukreiptos ir prieš naujienų agentūrą TASS bei valstybės kontroliuojamą žiniasklaidos agentūrą „Rossija Segodnia“.
Naujos priemonės paskelbtos po to, kai praėjusį mėnesį Ukraina įvedė sankcijų Maskvą remiančiam įstatymų leidėjui ir Vladimiro Putino sąjungininkui Viktorui Medvečiukui.
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos Aukščiausiasis teismas įpareigojo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį einant tarnybines pareigas bendrauti ukrainiečių kalba. Tai penktadienį pranešė teismo spaudos tarnyba.
„Išnagrinėję ieškovo apeliacinį skundą, Aukščiausiojo teismo Didieji rūmai konstatavo, kad, eidamas tarnybines pareigas, Ukrainos prezidentas privalo bendrauti valstybine kalba“, – sakoma pranešime.
Ieškinį praėjusių metų gegužės pabaigoje padavė aktyvistas Serhijus Melničukas, reaguodamas į tai, kad V. Zelenskis su interneto forumo dalyviais bendravo rusų kalba.
Tačiau teismas atsisakė patenkinti ieškinį visa apimtimi. „Už veiksmus, kurių imamasi politinės veiklos metu, o ne vykdant Konstitucijos numatytus įgaliojimus, prezidentui tenka politinė, o ne teisinė atsakomybė“, – pažymima pranešime. „Atsižvelgdamas į tai teismas baigia procesą, kadangi ieškovo pareikšti reikalavimai nėra svarstytini administracinės teisenos tvarka“, – sakoma pranešime.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškinio reikalavimai yra „nepagrįsti“. Savo ruožtu Aukščiausiasis teismas nutarė, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir priėjo klaidingą išvadą, kad yra pagrindas grąžinti ieškinį ieškovui.
Autobuse Ukrainoje įkaitais laikoma 10 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos Lucko mieste užpuolikas užgrobtame autobuse įkaitais laiko apie 10 žmonių.
Iš pradžių policija skelbė, kad užgrobtame autobuse yra maždaug 20 žmonių. Ukrainos saugumo tarnyba vėliau įkaitų skaičių sumažino perpus, tačiau nežinoma, kiek tiksliai žmonių iš pradžių buvo autobuse ir ar kam nors pavyko pasprukti.
„Autobuse yra apytiksliai 10 įkaitų. Informacijos apie aukas nėra“, – skelbė tarnyba.
Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad „dedamos visos pastangos, jog situacija būtų išspręsta be aukų”.
Policininkai užtvėrė incidento teritoriją ir bando derėtis su įkaitus paėmusiu vyru. Autobusas, kuriame laikomi įkaitai. EPA – ELTA nuotr.
Pasak policijos, įtariamu užpuoliku įvardijamas 44 metų amžiaus Rivno srities gyventojas. Manoma, kad jis turi psichologinių problemų.
Vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Herasčenka skelbė, kad įtariamasis yra Krivošas Maksimas Stepanovičius – Ukrainos pilietis, kilęs iš Orenburgo srities Rusijoje. Kaip pranešama, užpuolikas anksčiau buvo teistas už vagystes, sukčiavimą ir reketavimą.
Autobusą užgrobęs užpuolikas 9.25 val. ryto vietos laiku paskambino policijai ir informavo paėmęs įkaitus bei pridūrė turįs ginklų ir sprogmenų.
Оlena Zelenska. Wikipedia.org nuotr.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska penktadienį pranešė, kad užsikrėtė naujuoju koronavirusu.
Moteris feisbuke rašė, kad jos vyro – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio – ir dviejų jų vaikų COVID-19 testų rezultatai neigiami.
„Netikėtos naujienos. Ypač atsižvelgiant į tai, kad aš ir mano šeima laikomės visų taisyklių – dėvime kaukes, pirštines, minimaliai kontaktuojame su kitais žmonėmis“, – feisbuke rašė O. Zelenska.
Pirmoji ponia teigia, kad jaučiasi gerai, ji nėra paguldyta į ligoninę, tačiau izoliavosi nuo vyro ir vaikų. Pasak šalies pareigūnų, neaišku, kur ir kaip ji galėjo užsikrėsti virusu.
Ukrainoje pastarosiomis dienomis daugėja naujų infekcijos atvejų. Praėjusią parą patvirtinti 683 nauji infekcijos atvejai. Nuo pandemijos pradžios šalyje koronavirusas iš viso diagnozuotas 29 753 žmonėms, 870 pacientų mirė.
Kai kurie ekspertai teigia, kad užsikrėtimo atvejų padidėjimas susijęs su išaugusiomis testavimo apimtimis. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina, kad infekcijos atvejų augimas susijęs su tuo, kad žmonės nustojo laikytis pagrindinių saugumo taisyklių.
„Grėsmė vis dar čia, bet pažiūrėkite į gatves, pažiūrėkite, kas vyksta aplink jus“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos Prezidento veiklos uždavinių – užsienio politika.
Tiesa, jei Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien ypatingai daug dėmesio skiria sveikatos problemoms, tai nereiškia, kad jis dubliuoja Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pareigas. Juk situacija dėl siautėjančio koronaviruso – išskirtinė. Būtų keista, jei Prezidentui nerūpėtų, daugėja ar mažėja susirgimų dėl COVID-19. Jei Prezidentas smulkmeniškai domisi šalies ekonomika, – taip pat nėra blogai. Mat padėtis – ypatinga. Lietuva dar niekad nebuvo patekusi į tokią sudėtingą padėtį. Domėdamasis verslo perspektyvomis šalies vadovas nedubliuoja premjero Sauliaus Skvernelio pareigų.
Ir vis dėlto Lietuvos vadovui nederėtų užmiršti, kad jam netinka itin smulkmeniškai ir juolab – itin dažnai gilintis į medicinos ar ekonomikos reikalus. Prezidentui galvą pirmiausia turėtų skaudėti dėl kitų klausimų.
A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Štai daugiau dėmesio skirti chaosui, kilusiam Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, – sveikintina iniciatyva. Štai rūpintis užsienio politika, pavyzdžiui, birželio 18 dieną numatyto Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių lyderių viršūnių susitikimo sėkme, – ne tik gražu, prasminga, bet ir pragmatiška. Per pastarąsias dvi savaites surengti konferenciniai pokalbiai su Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Armėnijos, Moldovos ir Azerbaidžano lyderiais, – neabejotinai sveikintinas sumanymas. Juk kitų ES šalių prezidentai, regis, tokiais pokalbiais negali pasidžiaugti.
Tik vėl – pokalbis nelygu pokalbiui. Galima pilstyti iš tuščio į kiaurą keičiantis vien gražiais žodeliais arba rimtai nagrinėti skaudžias temas. Dabar, kai jau atidžiai perskaityti visi Prezidento Komunikacijos grupės išplatinti pranešimai apie Gitano Nausėdos diskusijas su Rytų partnerystės programoje dalyvaujančių šalių prezidentais Aliaksandru Lukašenka, Ilhamu Alijevu, Volodymiru Zelenskiu, Solome Zurabišvili, Igoriu Dodonu ir Armenu Sarkisianu, – įmanoma susidaryti bent paviršutinišką įspūdį, kokie akcentai pasirinkti.
Ar prezidentas G.Nausėda nepadarė klaidų, rinkdamasis temas? Sakykim, ar buvo teisinga, kalbantis su Moldovos prezidentu Igoriu Dodonu, neužsiminti apie Padniestrės žaizdą?
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Taip pat visiems puikiai žinoma, kad problematiškiausia Rytų partnerystės programoje dalyvaujanti šalis – Armėnija. Ji vienintelė iš šio šešeto elgiasi agresyviai – iki šiol okupavusi apie 20 proc. kaimyninės šalies žemių. Turiu omenyje iš Azerbaidžano maždaug prieš du dešimtmečius jėga atplėštą Kalnų Karabachą. Oficialusis Jerevanas iki šiol begėdiškai ignoruoja visos tarptautinės bendruomenės, įskaitant NATO ir ES šalis, nuomonę, jog Kalnų Karabachą privalu grąžinti Azerbaidžanui. Tokios tarptautinės taisyklės.
Armėnijos prezidentas Armenas Sarkisianas. Lietuvos prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Tačiau šiuo metu neteisėtai Kalnų Karabachą administruojančios jėgos demonstratyviai rengia pompastiškus rinkimus, kurių nepripažįsta Vakarai, skelbia stebuklines pasakas, esą Kalnų Karabache gyvenanti kažin kokia išskirtinė tauta, turinti teisę atsiskirti nuo Azerbaidžano, nuolat apšaudo azerbaidžaniečių karius pasienio ruožuose, neleidžia maždaug milijonui azerbaidžaniečių pabėgėlių grįžti į gimtuosius namus, viešai, oficialiai nepasmerkė savo teroristinių organizacijų, sakykim, ASALA, kurios 1973 – 2002 metais rengė kruvinus teroro aktus Europos, JAV ir Australijos miestuose (235 teroro aktai, 70 žmogžudysčių, 41 pasikėsinimas į gyvybę, paimti 105 įkaitai).
Žvelgiant priekabiai net Baltarusija – mažiau problemiška šalis nei Armėnija. Jei oficialusis Minskas ir neteisingai pasielgė, statydamas Astravo atominę jėgainę vos už keliolikos kilometrų nuo Baltarusijos – Lietuvos sienos, jis atominę elektrinę vis tik pastatė savo žemėje. Baltarusija šiuo metu nėra užgrobusi nė pėdos svetimų žemių. Taip pat – ir Ukraina, Azerbaidžanas, Sakartvelas, Moldova.
Vienintelė Armėnija elgiasi agresyviai, iššaukiančiai – tarsi būtų mažytė Rusija. Būtent ji, prisidengdama Rusijos karine galia (Giumri mieste ilgam dislokuota Rusijos karinė bazė), jau keletą dešimtmečių šantažuoja savo kaimynę – Azerbaidžaną.
Kalbantis su Armėnijos vadovais – visa tai privalu žinoti. Ar Lietuvos Prezidentas G.Nausėda, rengdamas konferencinius pokalbius su Jerevanu ir Baku, turėjo tai omenyje?
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Nežinau, nesu tikras. Štai Baltarusijos prezidentui A.Lukašenkai jis priminė, jog Lietuva turi kategoriškai neigiamą požiūrį į Astravo AE. O va Armėnijos prezidentui A.Sarkisianui nepriminė, jog Armėnija privalo paklusti Jungtinių Tautų rezoliucijoms, įpareigojančioms pasitraukti iš Kalnų Karabacho. Apie šią tarptautinės bendruomenės nuostatą – nė žodžio.
Austrijos sostinė Viena, kur 1984 metų birželio 20 dieną armėnų teroristai surengė išpuolį prieš Turkijos diplomatą Erdoganą Ozeną
Bent jau tokią nuomonę leidžia susidaryti oficialiai paskelbti Prezidento Komunikacijos grupės panešimai apie pokalbius (visi pranešimai publikuoti portale slaptai.lt) su Baku ir Jerevanu.
Perskaičius Prezidento komunikacijos pranešimus, įsidėmėjau ir daugiau keistų nutylėjimų. Pavyzdžiui, G.Nausėda tvirtino, jog Lietuva remia tiek Sakartvelo, tiek Ukrainos teritorinį vientisumą. G.Nausėda taip pat tvirtino esąs susirūpinęs dėl Ukrainos ir Sakartvelo saugumo bėdų, kurias kelia karinės Rusijos pajėgos. O pranešime, paskelbtame po pokalbio su I.Alijevu, neradau akcento, jog Lietuva remia Azerbaidžano teritorinį vientisumą, jog Lietuva susirūpinusi Kalnų Karabacho ateitimi.
Igoris Dodonas. Presedinte.md nuotr.
Jei tokie žodžiai pokalbio metu buvo ištarti, bet tiesiog nepateko į pranešimus, – viena. Bet jei G.Nausėda apie tai nė neužsiminė, kalbėdamasis su prezidentu I.Alijevu, – ar tai nėra klaida? Kalbėtis su Azerbaidžano vadovais nepaklausiant jų bent jau apie iš Kalnų Karabacho išvytų azerbaidžaniečių pabėgėlių likimus, – netaktiška.
Norėdamas sužinoti, ar tikrai pokalbiai su Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiais klostėsi taip, kaip aprašyta oficialiuose pranešimuose, nusiunčiau Prezidentūros Komunikacijos grupei keletą klausimų.
Štai jie:
1.Ar Prezidentas Gitanas Nausėda, prieš keletą dienų kalbėdamasis dėl Rytų partnerystės reikalų su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, pareiškė paramą Azerbaidžano teritoriniam vientisumui, t.y. ar pabrėžė, kad Lietuva remia Azerbaidžano pastangas susigrąžinti Kalnų Karabachą ir septynetą gretimų rajonų, kurie šiuo metu okupuoti svetimų pajėgų; taip pat – ar domėjosi, kaip šiuo metu gyvena iš Kalnų Karabacho išvyti azerbaidžaniečių pabėgėliai?
Sakartvelo Prezidentė Salome Zurabišvili. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
2.Ar Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamasis dėl Rytų partnerystės problemų su Armėnijos prezidentu Armenu Sarkisianu, domėjosi, kada Armėnija įvykdys tarptautinės bendruomenės reikalavimus – patrauks karines pajėgas iš Kalnų Karabacho, t.y. kada Jerevanas grąžins Azerbaidžanui šiuo metu neteisėtai administruojamą regioną?
3.Ar Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamasis dėl Rytų parnerystės reikalų su Armėnijos prezidentu Armenu Sarkisianu, teiravosi, kada oficialusis Jerevanas žada atsisakyti Rusijos karinės bazės, dislokuotos Giumri regione, paslaugų?
Tęsdamas pokalbius su ES Rytų partnerystės šalių vadovais, šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Valstybių vadovai aptarė Rytų partnerystės darbotvarkę ir sutarė, kad šiai ES politikos krypčiai reikalingas strateginis požiūris ir ambicinga darbotvarkė.
Lietuvos vadovas priminė, kad Lietuva išlieka ištikima Rytų partnerystės programos rėmėja.
Prezidentas išreiškė aktyvų palaikymą Ukrainos euroatlantinei integracijai ir vykstančiam reformų procesui, ypač prokuratūros ir teismų sistemos, bankų reguliavimo, žemės rinkos liberalizavimo srityse.
„Būtina užtikrinti Ukrainos institucijų nepriklausomumą ir įdiegti antikorupcines priemones. Tai ypač svarbu piliečiams, demokratijai, ekonomikos augimui, Europos bendrovėms svarstant reikšmingas investicijas Ukrainoje“, – pridūrė šalies vadovas.
Ukrainos vadovui Lietuvos Prezidentas akcentavo principinę Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės saugumo ir Lietuvos sprendimą nepirkti nesaugios elektros energijos iš trečiųjų šalių. Prezidentas kreipėsi į Ukrainą su prašymu dar kartą apsvarstyti elektros nepirkimo klausimą iš Astravo atominės elektrinės.
Lietuvos Prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl saugumo ir humanitarinės padėties Donbase bei Krymo regione. Primindamas Lietuvos poziciją dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui, Prezidentas akcentavo Rusijos atsakomybę šiame konflikte.
Lietuvos vadovas apgailestavo, kad dėl COVID-19 protrūkio teko atšaukti planuotą dvišalį vizitą į Ukrainą, Kijevą ir Zaporožę, planuotą šių metų kovo mėnesį, taip pat perkelti Ukrainos reformų konferencijos datą.
Prezidentas su Ukrainos vadovu aptarė koronaviruso plitimo dinamiką šalyse, jo užkardymo priemones ir perspektyvas atlaisvinti karantino suvaržymus. Pasidalyta mintimis apie viruso plitimo padarinius socialiniam ir ekonominiam šalių gyvenimui, valstybių paramos ekonomikoms planus bei Europos Komisijos skirtą pagalbos paketą trečiosioms šalims. Lietuvos Prezidentas informavo, kad Lietuva jau skyrė Ukrainai humanitarinę paramą medicininėmis priemonėmis.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų Teismų komitetas pirmadienį apibendrino prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo įrodymus.
Manoma, kad tai buvo paskutinis viešasis apkaltos svarstymas ir komitetas netrukus parengs išvadą.
Šiandien čia susirinkome todėl, kad Donaldas J. Trumpas, 45-as JAV prezidentas, piktnaudžiavo savo, kaip Amerikos prezidento, valdžia, siekdamas politinės ir asmeninės naudos“, – įžanginiame pareiškime teigė Danielis Goldmanas, demokratų advokatas Atstovų rūmų Žvalgybos komitete.
Demokratai tvirtina, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą prieš JAV prezidento politinį varžovą Joe Bideną ir ištirtų klausimus, susijusius su 2016 m. prezidento rinkimais, mainais už milijonų dolerių vertės JAV karinę paramą Ukrainai. Demokratai teigia, kad tokiu būdu prezidentas, siekdamas asmeninių tikslų, pamynė valstybės saugumo interesus.
D. Trumpas bet kokius kaltinimus neigia, o respublikonai Kongrese pareiškė, jog pristatyti įrodymai nėra pakankamai reikšmingi, apkaltos procesas – nesąžiningas.
D. Goldmanui pasakius įžanginę kalbą, komitetas išklausė ir respublikonų advokato, veikiančio abiejuose komitetuose, Stepheno Castoro parodymus. Jis teigė, kad procesas yra „nepagrįstas“ įrodymais – trūksta „įtikinamų argumentų“, kad būtų teisinga perimti sprendimą „iš rinkėjų rankų“.
Atstovų rūmai, kuriuose dominuoja demokratai, dėl apkaltos aktų balsuoti galėtų penktadienį. Proceso lyderiai dar neįvardijo konkrečių apkaltos pažeidimų, dėl kurių artimiausiu metu galėtų balsuoti.
Ukrainos visuomenės nuomonė apie savo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį prastėja, rodo Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atlikta apklausa.
„52 proc. apklaustų žmonių palaiko V. Zelenskį, tuo metu 19 proc. respondentų vertina prezidentą neigiamai. Rudens metu dalis Ukrainos piliečių, palaikančių V. Zelenskį, mažėjo, nuo 73 proc. rugsėjį iki 66 proc. spalį, 64 proc. lapkričio pradžioje ir iki 52 proc. lapkričio pabaigoje“, – nurodė institutas.
Tuo pačiu metu – nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos, procentas ukrainiečių, neigiamai vertinančių prezidentą V. Zelenskį išaugo nuo 7 iki 19 proc.
Kaip rodo apklausos rezultatai, populiarumą praranda ir kiti valdantieji Ukrainos politikai. KIIS apklausos duomenis, 25 proc. apklaustų Ukrainos piliečių neigiamai vertina premjerą Aleksejų Gončaruką. Visuomenės nepasitenkinimas premjeru išaugo nuo 9 proc. rugsėjį iki 25 proc. lapkričio pabaigoje.
Vilniuje įvyks Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dvišalis Prezidentų tarybos posėdis.
Su Ukrainos vadovu prezidentas aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.
Taip pat prezidentai susitikime didelį dėmesį skirs Ukrainoje vykdomoms reformoms, ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui. Šalių vadovai aptars ES Rytų partnerystę ir Ukrainos bendradarbiavimą su NATO. Susitikime šalių vadovai kalbėsis apie santykius su Rusija, situaciją Donbase bei planuojamą Normandijos ketverto susitikimą.
Prezidentų tarybos metu ketinama pasirašyti Prezidentų deklaraciją bei du tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl kibernetinio saugumo bei elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.
Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų taryba veikia jau dvylika metų.
