VRK

Politinės intrigosSkaitomiausios

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama pripažinti negaliojančiais Seimo spalio 11 d. vykusius rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
 
Į naują Seimą daugiamandatėje rinkimų apygardoje neišrinkta LLRA-KŠS taip pat prašo paskelbti pakartotinius Seimo rinkimus daugiamandatėje apygardoje.
 
Tai ketvirtadienį pavakare Seime surengtoje spaudos konferencijoje pranešė Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
 
Jo nuomone, per rinkimus buvo padaryti šiurkštūs įstatymų pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
 
Pasak V. Tomaševskio, pažeidimų buvo padaryta labai daug ir labai rimtų, pavyzdžiui, nepažymėta politinė reklama.
 
Partijos lyderis V. Tomaševskis mano, kad yra peržengta tam tikra riba ir taip negali būti Vakarų civilizacijoje. „ES valstybėje neleistina, kad kiltų tokia tautinės nesantaikos kurstymo banga“, – spaudos konferencijoje sakė V. Tomaševskis.
 
Skunde VRK nurodoma, kad nuo šių metų rugpjūčio mėnesio prasidėjo „precedento neturinti Andriaus Tapino ir jo valdomos VšĮ „Laisvės TV“ kampanija, kuria buvo siekiama viešai skleidžiant neigiamą informaciją diskredituoti LLRA – KŠS ir jos pirmininką Valdemarą Tomaševskį tam, kad LLRA – KŠS nepatektų į Seimą, t.y. neperžengtų 5 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų“.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Šių metų rugsėjo 2 d. žurnalistas Andrius Tapinas viešojoje erdvėje paskelbė apie prasidėsiančią politinę kampaniją #mažiau5procentų #sudieVoldemortai, kuria aktyviai skleidė negatyvią, kompromituojančią, tikrovės neatitinkančią informaciją per visus sklaidos kanalus, t.y. socialinius tinklus, youtube sklaidos kanalu, išleido laikraštį ir pan“. (…) Informacijos turinys akivaizdžiai buvo nukreiptas prieš politinės kampanijos dalyvį LLRA – KŠS ir jo kandidatus. Neigiamam turiniui formuoti buvo pasitelkti žurnalistai, naujienų portalai, kitų politinės kampanijos dalyvių kandidatai ir visuomenininkai, kurie turėjo išankstinę šališką ir itin neigiamą nusistatymą LLRA – KŠS atžvilgiu. Tokiame neigiamos reklamos projekte dalyvaujantys visuomenininkai ir politologai su žurnalistu A. Tapinu priešakyje skleidė tikrovės neatitinkančią, šmeižikišką informaciją, kuria buvo siekiama kurstyti tautinę nesantaiką, skatinant neapykantą prieš kitą nuomonę turinčius subjektus ir aktyvinti galimus neapykantos nusikaltimus, taip pat buvo siekiama paveikti rinkėjus, kad jie nebalsuotų už LLRA – KŠS ir jos kandidatus ir kad ši partija neperžengtų 5 proc. barjero“, – sakoma LLRA-KŠS skunde VRK.
 
LLRA-KŠS nuomone, draudžiamu laikotarpiu paskleistos kompromituojančios medžiagos kiekis, jos skleidimo mastas ir intensyvumas akivaizdžiai patvirtina, kad „tokios informacijos skleidimas sudarė itin šiurkščius Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, kurie negalėjo neturėti įtakos Seimo narių rinkimų daugiamandatėje apygardoje rezultatams“. 
 
Partijos lyderio įsitikinimu, kampanijos metu skleista informacija turėjo būti pažymėta kaip politinė reklama.
 
Europarlamentaras, LLRA -KŠS pirmininkas V. Tomaševskis paragino sušaukti skubų VRK posėdį, kuriame būtų išnagrinėtas jo vadovaujamos partijos skundas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.16; 07:14
Aktualijos

Rinkimai. Balsuoti. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išankstiniame balsavime jau dalyvavo 10,1 proc. rinkėjų, t. y. 243 tūkst. 520 rinkimų teisę turinčių piliečių.
 
Daugiausiai rinkėjų išankstiniame balsavime sulaukta Nalšios pietinėje apygardoje. Čia balsavo 16,20 proc. rinkėjų.
 
Antakalnio apygardoje balsavo 15,83 proc., Senamiesčio-Žvėryno apygardoje – 14,69 proc. rinkėjų.
 
Mažiausiai balsuojančių sulaukta Panerių-Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardose. Atitinkamai – 4,28 proc. ir 4,60 proc.
 
Šeštadienį balsuoti namuose gali vyresni nei 70 metų asmenys bei neįgalieji ir neįgaliuosius globojantys asmenys.
 
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks sekmadienį. 7 val. ryto rinkimų apylinkės atvers duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.
 
Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose galės pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Lyginant su 2016 m. rinkimais, rinkėjų skaičius sumažėjo beveik 55 tūkstančiais.
 
Į 141 vietą Seime pretenduoja 1 tūkstantis 754 kandidatai, iš jų 1 tūkstantis 170 vyrų ir 584 moterys. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.11; 00:01
Aktualijos

Balsuoti – reikia. Slaptai.lt nuotr.

Nors Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) dėl koronaviruso pandemijos yra sudariusi galimybę saviizoliacijoje esantiems piliečiams Seimo rinkimuose balsuoti namuose, tačiau tuo pasinaudoti rinkėjai kol kas neskuba. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) skelbia, kad šiuo metu saviizoliacijoje yra per 27 tūkst. asmenų.
 
Visgi VRK informuoja, kad, ketvirtadienio duomenimis, balsavimui iš namų užsiregistravo vos 14 izoliuotis turinčių rinkėjų.
 
„Matyt, priežastis yra, kad saviizoliacijoje esantys asmenys labai atsakingai vertina visą situaciją ir vengia bet kokio kontakto. Kitas dalykas, kad vėlgi mes turime labai didelę naujovę, jog saviizoliacijoje esantys asmenys gali balsuoti namuose. Todėl turbūt šie du dalykai ir lemia, kad kol kas mes turime tik tiek užsiregistravusių ir norinčių balsuoti“, – Eltai teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
„Kita vertus, matyt, (užsiregistravusiųjų – ELTA) skaičiai padidės, kai kitą savaitę prasidės ir išankstinis balsavimas. Galbūt bus dar daugiau kalbama apie rinkimus ir piliečiai pagalvos, kad kodėl ne, galima balsuoti ir saviizoliacijoje“, – vylėsi ji.
 
Visgi, pasak VRK pirmininkės, saviizoliacijoje esančių ir balsuoti užsiregistravusių asmenų skaičius tikrai yra mažas.
 
„Skaičiai yra iš tiesų maži, lyginant su tais skaičiais, kuriuos matome viešoje statistikoje apie asmenis, esančius saviizoliacijoje bendrai“, – pripažino ji.
 
L. Matjošaitytė akcentuoja, kad saviizoliacijoje esančių žmonių užsiregistravimo balsavimui procedūra yra kiek įmanoma labiau supaprastinta. VRK pirmininkės teigimu, yra sudarytos trys galimybės užsiregistruoti balsavimui saviizoliacijoje.
 
„Yra trys galimybės. Viena iš galimybių yra užpildyti formą ir atsiųsti tą formą elektroniniu paštu. Jeigu nėra tokios galimybės, užtenka tik elektroninio laiško parašymo balsuok@vrk.lt elektroninio pašto adresu. O jeigu ir tokios galimybės nėra, tai paprasčiausias, elementariausias variantas yra paskambinti trumpuoju telefonu 1855“, – informavo L. Matjošaitytė.
 
VRK pirmininkės teigimu, asmenų, norinčių užsiregistruoti balsavimui saviizoliacijoje, prašoma pateikti savo vardą ir pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą bei priežastį, dėl kurios žmogus yra saviizoliacijoje. Taip pat saviizoliacijoje norintis balsuoti asmuo turi duoti sutikimą, kad jo pateikti duomenys būtų naudojami rinkėjų sąrašų sudarymo tikslais.
 
Žmonės yra nepakankamai informuoti
 
Visgi VRK narė Gitana Matiekuvienė mano, kad tokį mažą saviizoliacijoje balsuoti ketinančių asmenų skaičių iš dalies lemia tai, kad žmonės nėra pakankamai informuoti.
 
„Yra kelios priežastys. Viena iš priežasčių yra ta, kad žmonės dar nėra pakankamai informuoti, jog jeigu jie nori balsuoti iš saviizoliacijos jiems reikia pildyti atskirą prašymą. (…) Antras dalykas, kad žmonės turbūt dar nėra tikri dėl savo saviizoliacijos laiko, kada jis pasibaigs. Gal kažkurie dar tikisi, kad iki sekmadienio baigsis saviizoliacija, gal kažkas laukia testų rezultatų“, – Eltai teigė ji.
 
G. Matiekuvienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad saviizoliacijoje norinčių balsuoti asmenų patikrinimo grandinė yra ganėtinai ilga. Pasak jos, balsuoti norintys asmenys, visų pirma, kreipiasi į VRK, tuomet VRK turi patikrinti duomenis ir kreipiasi į NVSC. G. Matiekuvienės teigimu, NVSC, patikrinęs informaciją, duoda atsakymą VRK ir tik tuomet VRK perduoda duomenis rinkimų apylinkėms.
 
Šeštadienio duomenimis, Lietuvoje saviizoliacijoje yra 27 332 asmenys.
 
VRK praneša, kad rinkėjo, esančio saviizoliacijoje, prašymo balsuoti namuose forma turi būti pateikta iki paskutinio trečiadienio, einančio prieš rinkimų dieną, tai yra iki spalio 7 d. (įskaitytinai) ir iki spalio 21 d. (įskaitytinai) prieš pakartotinį balsavimą. Tie rinkėjai, kurie balsuos ne toje rinkimų apylinkėje, į kurios sąrašą jie įrašyti, šią formą turėtų pateikti iki paskutinio antradienio, einančio prieš rinkimų dieną.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.04; 00:55
Aktualijos

Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Sergejus Dmitrijevas trečiadienį pašalintas iš tarybos Darbo partijos frakcijos narių. Tai Eltai patvirtino frakcijos seniūnas Aidas Gedvilas, teigdamas, kad S. Dmitrijevas pašalintas dėl nevienareikšmiškai vertinamų pasisakymų socialiniuose tinkluose.
 
„Įvertinę tai, kokia informacija mus pasiekė ir buvo paviešinta socialiniuose tinkluose, su frakcija apsvarstėme ir vienbalsiai bei kategoriškai apsisprendėme. Griežtai atsiribojame nuo tokių Sergejaus pažiūrų ir vienbalsiai nusprendėme, kad tolesnis darbas yra neįmanomas. Dėl to ir priėmėme tokį sprendimą“, – Eltai sakė A. Gedvilas.
 
Komentuodamas situaciją A. Gedvilas pabrėžė, kad Darbo partija pasisako „už taiką, demokratiją ir žmogaus teises gerbiančią santvarką“.
„Dmitrijevas teigė, kad buvo neteisingai interpretuotas, suprastas, tačiau frakcijos narių tai neįtikino ir tokios informacijos nepakako. Tai prasilenkia su moralės principais“, – kalbėjo A. Gedvilas.
 
„Mes adekvačiai reagavome į susidariusią situaciją, tai truputį abejočiau, ar kuri kita frakcija „plotų katučių“ ir norėtų dirbti su žmogumi, kol neišsispręs klausimai. Tikiuosi, kad jis paaiškins visuomenei detaliau, ką jis turėjo omenyje ir kokia yra jo galutinė, tikroji situacija“, – pabrėžė Darbo partijos frakcijos seniūnas.
Šioje kavinėje žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis Aleksandras Zacharčenka. EPA – ELTA nuotr.
 
Kaip skelbė portalas Delfi, S. Dmitrijevas feisbuke rugpjūčio pabaigoje viešame ultrakonservatoriškos Rusijos partijos „Za pravdu“ („Už tiesą“) puslapyje parašė komentarą, garbinantį vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ vadą Aleksandrą Zacharčenką.
 
„Šlovė didvyrio atminimui!“, – rašė S. Dmitrijevas.
 
A.Zacharčenka Ukrainos valdžios yra laikomas teroristinės organizacijos vadu.
 
S. Dmitrijevas taip pat buvo įrašytas kaip kandidatas į Seimą Nr. 73 Darbo partijos rinkiminiame sąraše. Su pačiu S. Dmitrijevu Eltai susisiekti nepavyko.
 
Partija atsiribojo, tačiau pavėlavo: S. Dmitrijevas rinkimų sąraše lieka
 
Savo ruožtu Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas Eltai sakė, kad partija atsiriboja nuo S. Dmitrijevo pasisakymų, dėl to kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad kandidatas būtų išbrauktas iš sąrašo.
 
„Partija griežtai atsiribojo nuo jo pasisakymų, kreipėmės į VRK“, – teigė V. Uspaskichas.
 
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė Eltai patvirtino, kad komisija gavo partijos prašymą, tačiau pažymėjo, jog kandidato dokumentus atšaukti buvo galima iki rugsėjo 6 dienos.
 
„Lieka sąraše. Nes pareiškinių dokumentų atšaukimo terminas jau pasibaigęs“, – informavo L. Matjošaitytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.17; 14:11
Aktualijos

Neringa Venckienė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį neregistravo „Drąsos kelio“ keliamos kandidatės į Seimą Neringos Venckienės. Jos kandidatūrą partija siekė kelti daugiamandatėje ir vienmandatėje Garliavos apygardoje.
 
Kaip pažymėjo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, asmuo, kuris jau yra sulaužęs parlamentaro priesaiką ir kuriam įvykdyta apkalta, remiantis įstatymais, negali būti renkamas Seimo nariu. Ji taip pat priminė Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kuris pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją.
 
N. Venckienė prašė nušalinti dalį VRK narių: tikino, kad jos kandidatūra teisėta
 
Pati N. Venckienė prašė nušalinti L. Matjošaitytę, VRK narius – Maksimą Reznikovą, Gitaną Matiekuvienę ir Jūratę Lebedevienę – nuo balsavimo dėl šio sprendimo.
 
„Aš išvykau, nes man buvo 39 kaltinimai. (…) JAV dėl 35 kaltinimų manęs nesutiko išduoti. (…) Aš net būdama JAV ruošiau įstatymų projektus“, – aiškino N. Venckienė. Pasak jos, VRK nariai, kurie buvo deleguoti partijų, ir pati VRK pirmininkė yra neigiamai nusiteikę jos atžvilgiu.
 
L. Matjošaitytė ir kiti VRK nariai, bendru VRK sprendimu, nebuvo nušalinti nuo šio klausimo. 
 
„Manau, kad VRK neturėtų spręsti šio klausimo, nes mano registravimas kandidate atitinka (…) reikalavimus“, – kalbėjo N. Venckienė, vardindama įstatymų nuostatas.
 
Ji pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėjęs nušalinto prezidento Rolando Pakso bylą, yra nurodęs, jog asmeniui turi būti leidžiama pakartotinai kandidatuoti į Seimą. Pasak N. Venckienės, toks išaiškinimas taikytinas ir jai.
 
Tiesa, VRK pirmininkė L. Matjošaitytė dar prieš tai paaiškino, kad EŽTT nuosprendžio įgyvendinimas nėra VRK prerogatyva.
 
„Čia nėra jokių išankstinių nusistatymų prieš jus, kaip asmenį. Mes vertiname konkrečią situaciją“, – sakė L. Matjošaitytė.
 
Vis dėlto N. Venckienė toliau tikino, kad jokie Lietuvoje galiojantys įstatymai nedraudžia jai kandidatuoti į šalies parlamentą. Diskusija tarp VRK ir N. Venckienės truko per valandą.
 
Galiausiai VRK nariai balsavo už tai, kad N. Venckienė nebūtų registruojama kaip kandidatė į Seimą. N. Venckienė patikino, kad sprendimą skųs EŽTT ir, kaip teigė ji, yra įsitikinusi, kad bus pripažinta jos tiesa.
 
N. Venckienė iš Lietuvos išvyko 2013-ųjų pavasarį, prieš Seimui panaikinant jos teisinę neliečiamybę, primena ELTA. 2018 metų vasarį ji buvo suimta ir kalinama Čikagos kalėjime.
 
Praėjusių metų lapkritį N. Venckienė pargabenta į Lietuvą. Buvusi teisėja yra kaltinama, kad trukdė teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdė sveikatą bei pasipriešino valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.08; 11:00
Politinės intrigos

Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), įsibėgėjus rinkimų kampanijai, sulaukia vis daugiau pranešimų dėl tikrų ar tariamų politinės reklamos pažeidimų.
 
Ketvirtadienį politinės reklamos gaudyklėje VRK gavo anoniminį pranešimą, kad ant opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio Seimo kabineto durų kabo Ingridos Šimonytės rinkiminis plakatas.
 
„Reklamos gaudyklėje gautas pranešimas: esu Seimo nario padėjėja, ant vieno Seimo nario kabineto durų pastebėjau politinę reklamą, ar ji gali būti skelbiama valstybės institucijoje? Dar daugiau, politinės reklamos brošiūra buvo rasta ir Seimo nario, kuris nepriklauso TS–LKD, darbinėje pašto dėžutėje, tai ar galima platinti politinę reklamą valstybės institucijose?“ – VRK posėdyje pranešimą skaitė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Taip pat nufotografuotos Seimo nario, dabar opozicijos lyderio, kabineto durys su moters nuotrauka (…) Seimo narė kandidatuoja Antakalnyje, tai gal ir perduodame Antakalnio apygardos komisijai ir skelbiame interneto svetainėje“, – sakė L. Matjošaitytė.
 
Seime ant G. Landsbergio kabineto durų kabo du plakatai su I. Šimonytės nuotraukomis. Abiejuose plakatuose skelbiama apie TS–LKD atliekamą nacionalinę apklausą.
 
Toks skundas VRK TS-LKD komunikacijos vadovei Vytautei Šmaižytei atrodo absurdiškas.
 
„Apskųstos durys. Galima tikriausiai tik juokauti, kad Nacionalinė apklausa, kaip Lietuva galėtų būti stipresnė, Seimo koridoriuje kažkam sukėlė rimtą grėsmę“, – Eltai situaciją komentavo V. Šmaižytė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.31; 07:00
Aktualijos

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) diskutuos dėl naujos Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos įkūrimo. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė teigia, kad jei VRK priims sprendimą vienmandatę įkurti, Lietuvoje iš 71 vienmandatės apygardos liks 70. Todėl Lietuvoje rinkimų apygardų ribų pokyčiai bus neišvengiami.
 
VRK pirmininkė primena, kad dar šiemet Seimas neeiliniame posėdyje pritarė sprendimui, kuriuo artimiausiuose Seimo rinkimuose būtų kuriama atskira rinkimų apygarda pasaulio lietuviams. Jos rinkėjų skaičius nustatomas įskaičiuojant paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių rinkėjų skaičių.
 
„Norime su VRK nariais padiskutuoti, žiūrime į Seimo rinkimų įstatymą, įstatymo 9 ir 33 str. numato užsienio lietuvių apygardos atsiradimą. Yra tam tikrų sąlygų, kai tokia apygarda sudaroma. Reikia padiskutuoti dar su VRK nariais ir priimti tokį sprendimą, ar priimti vis dėlto tokį sprendimą vėliau. Reikia diskutuoti ir pasižiūrėti, kokios kitų komisijos narių nuomonės“, – Eltai teigė VRK pirmininkė L. Matjošaitytė.
 
Po šio VRK sprendimo Lietuvos teritorija bus dalijama į 70 vienmandačių rinkimų apygardų, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje.
 
„Nustačius, kad paskutiniuose rinkimuose dalyvavusių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose balsavusių užsienyje esančių rinkėjų skaičius, kuris nustatomas iki Seimo rinkimų likus metams, yra didesnis negu 0,9 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus, bus sudaroma Pasaulio lietuvių vienmandatė rinkimų apygarda ir kitose valstybėse esantys Lietuvos piliečiai bus įrašomi į Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą“, – rašoma VRK pranešime.
 
Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Turint omeny, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. nutarime pažymėjo, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis rinkimų apygardose galėtų būti ne didesnis kaip 10 proc. nuo vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
 
Anot VRK, Lietuvos demografiniai pokyčiai sąlygoja, kad Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose gyventojų skaičius auga, o regionuose – mažėja. Todėl rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra neišvengiami.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.08; 05:45
Aktualijos

Rūta Janutienė. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydamas panaikinti kandidatės į Seimą vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę.
 
„Vyriausioji rinkimų komisija gavo teismo nutartį, kuria prašoma panaikinti kandidatės į Seimo narius vienmandatėje Žiemgalos apygardoje Rūtos Janutienės teisinę neliečiamybę. VRK penktadienį rinksis į posėdį ir spręs, ar panaikinti kandidatės teisinę neliečiamybę, ar ne, ir kokia apimtimi“, – Eltai VRK gautą teismo kreipimąsi komentavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.
 
Jos teigimu, teismas neliečiamybės panaikinimo R. Janutienei prašo argumentuodamas vykstančiu teismo procesu.
 
„Kadangi vyksta teisminis procesas, kandidatė dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip proceso dalyvė ir dėl tos priežasties, kad nebūtų trukdoma teisme vykstančiam procesui, teismas kreipėsi į VRK“, – paaiškino L. Matjošaitytė.
 
Žiemgaloje į Seimą kandidatuojanti R. Janutienė yra teisiama už šmeižtą, pasinaudojus visuomenės informavimo priemonėmis.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019. 09.11; 19:47
Aktualijos

Reaguodamas į kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės štabo kreipimąsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl Gitano Nausėdos išlaidų rinkiminei kampanijai, pastarojo kandidato štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas bet kokius kaltinimus atmeta.
 
Anot jo, tai yra gerai suplanuotas puolimas ir bandymas nukreipti dėmesį nuo fakto, kad I. Šimonytę finansiškai gausiai rėmė konservatoriai.
 
„Nenorime veltis į jų dabar primetamą žaidimą ir sukurtus politinius įvykius. Kai baigsis rinkimų kampanija, pagal įstatymą, mes pateiksime audituotas ataskaitas“, – pirmadienį DELFI Dienoje sakė A. Zabarauskas, pridūręs, kad šiuo metu vyksta auditorių paieškos, o ataskaitos bus pateiktos po rinkimų.
 
Reaguodamas į kaltinimus dėl reklamos lauko stenduose, G. Nausėdos komunikacijos vadovas teigė, kad šiuo metu tokios reklamos yra gerokai mažiau nei pirmame ture.
 
„Žmonės atsirinks patys. Mūsų oponentai teigė, kad išleido daugiau nei pusę milijono, bet rezultatai buvo iš esmės tokie patys kaip ir mūsų“, – pridūrė A. Zabarauskas, akcentuodamas norą keisti dabartinę įtarimų mėtymo politinę kultūrą.
 
ELTA primena, kad kandidatės į šalies vadovus Ingridos Šimonytės štabo vadovas Paulius Lukauskas kreipėsi į VRK dėl kandidato į Prezidentus G. Nausėdos politinės kampanijos finansavimo bei stebėsenos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 19:10
Politinės intrigos

Rinkimai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra informavusios tarptautinę bendruomenę, kad šalies rinkimų įstatymai yra diskriminuojantys ir negarantuoja piliečiams vienodų teisių būti išrinktais šalies prezidentu, Seimo, Europos Parlamento ar vietos savivaldos tarybos nariu: politinių partijų kandidatams rinkimuose suteikiamos privilegijos, nes juos iškėlusios arba remiančios parlamentinės politinės partijos gauna finansavimą iš valstybės biudžeto (LR Politinių partijų finansavimo įstatymas), tuo tarpu nepartinių piliečių suburti rinkimų komitetai jokios valstybės paramos negauna, todėl pastarųjų iškelti kandidatai neturi vienodų galimybių rungtis su politinių partijų kandidatais.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje vyksta prezidento ir Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą (EP) rinkimai. Pagal LR Konstituciją rinkimus prižiūri ir jų teisėtumu rūpinasi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Užtikrindama rinkimų demokratiškumą VRK turi garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą visiems kandidatams, kontroliuoti politinių kampanijų finansavimą, koordinuoti piliečių iniciatyvų įgyvendinimą. Tačiau netgi nevertinant diskriminuojančių rinkimų įstatymų, VRK nepajėgia užtikrinti vykstančių rinkimų demokratinių procedūrų:

  1. 2019 m. balandžio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengti debatai trims kandidatams į prezidentus (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis). Į minėtus debatus buvo kviesti Lietuvoje reziduojančių ambasadų darbuotojai, kandidatų rinkimų štabų atstovai, politikos ekspertai ir kt. Debatus organizavo iš esmės ne valstybės subjektai (Naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas). Taigi debatai neabejotinai laikytini privačių subjektų organizuota trijų kandidatų reklamine akcija, kuri savo esme yra nesąžininga, nes dalyvavę kandidatai už šią reklamą nemokėjo. Debatus tiesiogiai transliavo elektroninė žiniasklaida, juos buvo galima stebėti socialiniuose tinkluose.
    Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
  2. Po minėtų debatų informacijos kanalais buvo transliuojamos politikos ekspertų nuomonės apie trijų selektyviai parinktų kandidatų privalumus ir trūkumus. Todėl visuomenė minėtus debatus prilygino šališkai trijų kandidatų protegavimo kampanijai, nes analogiškos galimybės dalyvauti debatuose nebuvo suteiktos likusiems 6 kandidatams į prezidentus – pastarieji į debatus net nebuvo kviečiami. Pažymėtina, kad tuo metu prie būstinės (nacionalinė M.Mažvydo biblioteka), kurioje vyko debatai, piliečiai surengė protesto akciją.
  3. 2019-04-24 LRT laidoje „Panorama“ buvo rodomas reportažas apie minėtus tris kandidatus. Reportaže buvo svarstoma, kaip minėti kandidatai (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis) laimėję rinkimus įsikurs prezidento rezidencijoje. Apie likusių kandidatų galimybę įsikurti prezidento rezidencijoje reportaže neužsiminta. Šiuo reportažu LRT visuomenei teigė mintį, neva prezidento rinkimai jau yra nulemti – juos laimės tik vienas iš trijų LRT nurodomų kandidatų, kas neabejotinai prilygintina politinei rinkimų propagandai ir prieštarauja LRT nešališkumo misijai.
  4. 2019-04-23 LRT laidoje „Ryto garsai“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie vieną iš kandidatų (A. Juozaitį). Joje buvo aptariama teisės požiūriu abejotina šio kandidato veikla, paskelbta, neva šis kandidatas dalyvauja ne tik prezidento, bet ir Europos Parlamento rinkimuose, nors pastarasis juose nedalyvauja. Minėtas kandidatas pareikalavo LRT paneigti šališką, su parinktais teiginiais bei faktais tikrovės neatitinkančią ir net melagingą informaciją. Kandidato nuomone, tokios informacijos skleidimas neatitinka LRT misijos, tai laikytina sąmoningai sukurpta antiagitacija, dezinformacija ir nesąžininga LRT propaganda.
  5. Akivaizdi kandidatų diskriminacija pastebima ir kitose LRT rengiamose laidose. Viešuose kandidatų debatuose, kurių transliacija vyskta tiesiogiai, LRT taip pat pažeidžia Nacionalinio transliuotojo įstatymo reikalavimus. Debatuose dalyvaujantys kandidatai nežino konkrečių klausimų, kurie bus užduoti tiesiogiai transliuojamoje laidoje, nes klausimų turinį formuoja LRT. Tokiu būdu LRT nepagrįstai priskyrė sau teisę egzaminuoti ir vertinti politikų pasiruošimą ir iš to kylančią teisę būti šalies prezidentu. Tačiau nei Prezidento, nei Europos Parlamento rinkimų įstatymai tokios teisės LRT nesuteikia. Neatsakydama už būsimųjų klausimų kandidatams slaptumą, LRT iš anksto gali planuoti pageidaujamą laidos rezultatą, t.y. savo nuožiūra lemti, kuris kandidatas bus patrauklesnis visuomenei, suteikdama pastarajam galimybę iš anksto žinoti apie kandidatams paruoštus klausimus.
  6. LRT šališkumo įspūdis TV žiūrovams susidarė 2019-04-15 LRT surengtoje prezidento agitacinėje rinkimų laidoje, kurioje dalyvavusiems visiems 9 kandidatams į prezidentus buvo pateikti iš anksto LRT parengti kandidatams formaliai nežinomi klausimai. Tačiau visuomenei susidarė įspūdis, jog kai kurie kandidatai jau iš anksto žinojo užduotų klausimų turinį. Tokiu būdu LRT pažeidė kandidatų rungtyniavimo ir jų lygiateisiškumo principus. Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nuomone, pats kandidatų viešas  egzaminavimas LRT be aiškiai reglamentuotų taisyklių, kai kuriuos kandidatus iš anksto galimai supažindinant su būsimaisiais klausimais, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Palyginimui – netgi moksleivių brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys yra įslaptintas LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ( 7 str. 24 d.).
    LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
  7. Pažymėtina, kad minėtus debatus rengia kontraversiškai vertinamas laidos vedėjas (E. Jakilaitis), kuris galimai yra susijęs su vienu iš kandidatų į prezidentus. 2018 metais LR Seimas atliko parlamentinį LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą, kuris atskleidė  didelį korupcijos ir valstybės lėšų iššvaistymo mastą ([1]). Po šio tyrimo minėtas LRT laidų vedėjas paliko LRT, tačiau prasidėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, vėl buvo pakviestas rengti debatus su kandidatais, kas dar labiau padidino nepasitikėjimą LRT. Apie nepasitikėjimą minėtu LRT vedėju ir jo šališkumą rengiant debatus vienas iš kandidatų (M. Puidokas) informavo LRT vadovybę ir VRK, siūlydamas LRT vadovams kurti demokratijos kriterijais pagrįstą televiziją, kad pastaroji klausimus kandidatams į prezidentus patikėtų skirtingų sričių ekspertams – tik taip būtų užtikrinti aukščiausi sąžiningų demokratiškų debatų kriterijai. Tačiau nei taryba, nei VRK jokių priemonių nesiėmė.
  8. Informacija apie LRT šališkumą prezidento rinkimų kampanijos metu bei nuomones apie neleistiną LRT selektyvumą kandidatų atžvilgiu menkinant vienus ir dirbtinai aukštinant kitus, pradėjo viešai skelbti žymūs visuomenės atstovai ir teisės mokslininkai (pvz., Vilniaus universiteto prof. E. Šileikis). Nacionalinio transliuotojo įstatymas nustato, jog LRT privalo vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais. Šie principai reiškia, kad LRT neleidžiamas angažuotumas, t.y. LRT neleidžiama palaikyti vieną ar kitą kandidatą rinkimų metu, teikti kuriam nors iš kandidatų prioritetą ir pan. Šiuo atveju LRT organizuojama propaganda, selektyviai nukreipta prieš vienus kandidatus, privilegijuojant kitus kandidatams, įgavo teisiškai nemotyvuotą, neetiška ir diskriminacinį pobūdį. Pažymėtina, kad dėl LRT veiklos neatitikties demokratinės valstybės principams šalies visuomeninės organizacijos neseniai kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.
  9. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia tarptautinių institucijų dėmesį, kad demokratinių rinkimų laisvės suvaržymai Lietuvos Respublikoje įgavo sisteminį pobūdį. 2019 metų pradžioje vyko rinkimai į vietos savivaldos tarybas. Visuomeniniai rinkimų komitetai juose taip pat buvo diskriminuojami. Kai kurie iš šių komitetų („Gedimino miestas“, „Junkis“, „Vilniečių Lokys“ ir „Vilnius gali“) skundė neteisėtus LRT veiksmus VRK. Tačiau pastaroji į skundus tinkamai nereagavo. Todėl minėti rinkimų komitetai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti VRK užtikrinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Minėti komitetai teigė, kad VRK pažeisdama įstatymus paliko LRT savo nuožiūra spręsti, kuriuos kandidatus kviesti į diskusines laidas. Jie skundėsi, kad didelei daliai kandidatų apskritai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti LRT rengiamose laidose (jie nebuvo kviečiami), o LRT kandidatų dalyvavimo laidose atrankos principai neatitiko įstatymo VRK patvirtintų taisyklių.
    LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė. Slaptai.lt nuotr.
  10. Išnagrinėjęs minėtų komitetų skundą Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019-02-28 sprendime adm. byloje Nr. eR-17-662/2019 pripažino, kad VRK netinkamai įgyvendino kandidatams į savivaldybių tarybų narius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau teismas negalėjo patenkinti šių komitetų skundo, nes iki rinkimų buvo likę nedaug laiko – per jį VRK būtų nespėjusi įvykdyti teismo įpareigojimo.
  11. Galiausiai vienas iš Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių visuomeninių rinkimų komitetų 2019-04-24skundu kreipėsi į VRK dėl pažeistų teisių rinkimuose į Europos Parlamentą, prašydamas pašalinti iš kandidatų sąrašo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo požiūriu abejotina kandidatūrą (A. Guoga), nes šio asmens pateikti duomenys neatitinka įstatymo reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Prašyme yra išdėstyti minėto kandidato įstatymų pažeidimai (įskaitant jo abejotiną pilietybę), pateikta šio asmens klaidinanti informacija apie jo išsilavinimą, pajamas, piktnaudžiavimą ir kt.  Tačiau VRK neatsižvelgė į nuodytus argumentus ir pateiktų įrodymų visai netyrė, o skundą atmetė.

Tokiu būdu nėra jokių abejonių, jog VRK  tinkamai neatlieka Konstitucijoje nustatytų funkcijų ir neužtikrina kandidatų rinkimuose lygiateisiškumo ir rungtyniavimo principų, toleruoja LRT šališkumą ir atskirų kandidatų diskriminavimą. Iš to darytina išvada, kad šiuo metu Lietuvoje vykstanti rinkimų kampanija neatitinka demokratinės valstybės principų – juose yra daug neteisėtos politinės reklamos atvejų,  privilegijuoto žiniasklaidos ir nacionalinio transliuotojo dėmesio atskiriems kandidatams, žodžio ir įsitikinimų laisvės ribojimų, rinkėjų ir rinkimuose dalyvaujančių kandidatų diskriminavimo bei kitų pažeidimų.

Kadangi ESBO pagrindinį dėmesį skiria valstybių demokratinėms reformoms, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimui, pilietinės visuomenės stiprinimui, laisvų ir demokratiškų rinkimų skatinimui, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu tarptautinei bendruomenei nepavyks įtakoti Lietuvoje vykstančių rinkimų eigos pagal ESBO nustatytus demokratinių rinkimų principus, atsižvelgiant į faktą, kad rinkimuose paprastai dalyvauja tik pusė Lietuvos rinkėjų, vykstantys rinkimai gali būti laikomi nedemokratiškais, o įvykusių rinkimų rezultatai gali kelti abejones dėl jų patikimumo, skaidrumo, o tai reiškia, kad ateityje gali iškilti pagrįstos abejonės dėl išrinkto prezidento ar Europos Parlamento nario legitimumo. Tai neabejotinai pažeistų esminį piliečių sutikimo principą, kad juos valdytų būtent tie ir būtent taip, kaip yra nustatyta įstatyme. Šių principų pažeidimas keltų nepasitikėjimą išrinkta šalies valdžia ir iš to galimą politinį nestabilumą, kuris yra žalingas tiek šalies piliečiams, tiek tarptautinei demokratinei bendruomenei.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

Todėl prašome Jus įtakoti Lietuvos Respublikos valdžios ir valstybės institucijas nedelsiant nutraukti šiuo metu vykstančiuose rinkimuose kandidatų diskriminavimą, užtikrinti vienodas galimybes visiems kandidatams viešai ir laisvai per nacionalinį transliuotoją išdėstyti savo rinkimų programas, sudaryti kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus bei Europos Parlamentą vienodas sąlygas būti išrinktiems, o rinkėjams vienodas galimybes rinkti ir išsirinkti savo valstybės atstovus.

Laiškas išsiųstas šioms organizacijoms ir institucijoms:

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR); Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA); ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetui; Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui; Lietuvos Respublikos Vyriausiajai Rinkimų Komisijai; Lietuvos Respublikos Radijo ir Televizijos tarybai

Pasirašė:

Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Kaušinis, Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Petras Grėbliauskas, Piliečių gynimo paramos fondas – Aurelija Kuzmaitė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis

Kreipimasis – pareiškimas priimtas bendru sutarimu.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas                   Romualdas Povilaitis

[1]https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=262204

2019.04.29; 06:22

Aktualijos

Filosofas Arvydas Juozaitis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Pirmadienį sambūrio „Lietuva yra čia“ lyderis ir kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) apskundė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamų kandidatų į prezidentus debatų organizatorius ir pakvietė žmones pirmadienio pavakarę rinktis į protesto akciją prie Nacionalinės bibliotekos laiptų.

A. Juozaitis VRK išsiuntė raštą, kuriame žiniasklaidos rengiamus debatus prašo pripažinti trijų atrinktų kandidatų neįvardinta ir nepažymėta reklamine akcija ir savo asmeninėje socialinio tinklo feisbuko paskyroje kviesdamas žmones į protesto akciją debatus pavadino Lietuvos žmonių mulkinimu.

Kovo 29-ąją žiniasklaidoje paskelbta, kad balandžio 8 d. Vilniuje „įvyks trijų kandidatų į prezidentus pirmieji debatai “. Buvo paskelbta, kad debatuose įvairiomis aktualiomis temomis diskutuos ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Pranešime buvo paaiškinta, kodėl tik šie trys kandidatai kviečiami į debatus: „kandidatai atrinkti įvertinus visų šių metų sociologinių apklausų rezultatus. Į debatus pakviesti kandidatai, peržengę 15 proc. paramos ribą.„

Kilus viešai diskusijai dėl šitokių „debatų“ teisėtumo, debatų rengėjai kitiems nepakviestiems kandidatams pasiūlė atvykti į atskirai jiems skirtą pasikalbėjimą valandą anksčiau, bet neatsisakė pagrindinio sumanymo – reklaminių debatų tarp trijų išskirtinai parinktų kandidatų. Sprendžiant iš vėliau pakoreguotų renginio skelbimų, antraeilių debatų dalyviais sutiko būti tik 2 kandidatai – Naglis Puteikis ir Vytenis Andriukaitis. 

VRK adresuotame rašte A. Juozaitis pabrėžia, kad „galiojantys teisės aktai nenumato jokios 15 procentų ribos pagal spėjamą apklausų rezultatą ar kokį kitą pagrindą, pagal kurį būtų galima privilegijuoti vienus pretendentus kitų atžvilgiu“.
Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Priešingai šiam organizatorių teiginiui, Konstitucijoje ir Prezidento rinkimų įstatyme yra įtvirtintas vienintelis kriterijus – tai pretendentų parėmimas ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašais. Taigi visi kandidatai, kurie surinko daugiau kaip 20 tūkstančių parašų, turėjo būti traktuojami vienodai. /…/ Tačiau debatuose buvo išskirti trys iš jų, kuriuos siekia reklamuoti organizatoriai“, – teigiama A. Juozaičio rašte VRK.

Pasak A. Juozaičio, tiek minėti informaciniai pranešimai, tiek ir pats renginys turėtų būti pažymėtas kaip politinė reklama ir apmokėtas iš minėtų kandidatų politinės kampanijos sąskaitose esančių lėšų, kaip to reikalauja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas.

VRK prašoma pripažinti debatų reklaminį pobūdį ir, kad dėl paslėptos trijų kandidatų reklamos šie debatai neatitinka politinės kampanijos teisinių reikalavimų. Taip pat prašoma patikrinti ar informacija, kuri bus viešai platinama iš šių „debatų“ bus pažymėta kaip politinė reklama ir apmokėta iš kandidatų rinkiminių sąskaitų. 

„Tokio lygiateisių kandidatų į aukščiausią Lietuvos vadovo pareigybę viešo savavališko segregavimo į aukštesnės ir žemesnės prabos kandidatus nėra vien tiktai reklaminė akcija, proteguojanti esamai valdžiai parankesnius iš jų. Tokie šių vadinamųjų debatų rengėjų veiksmai prilygsta nepaskelbtam informaciniam karui su Lietuvos piliečiais ir tai yra Lietuvos nacionaliniam saugumui pavojinga veika“, – teigė A. Juozaičio atstovas viešiesiems ryšiams Jonas Vaiškūnas.

VRK pagal surinktus rinkėjų palaikymo parašus Prezidento rinkimuose įregistravo 6 kandidatus. Patvirtinta, kad šešis pretendentus būti kandidatais į prezidentus parėmė ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų. Buvo nuspręsta įregistruoti šiuos pretendentus būti kandidatais Prezidento rinkimuose: Vytenį Povilą Andriukaitį, Arvydą Juozaitį, Gitaną Nausėdą, Saulių Skvernelį, Ingridą Šimonytę, Valdemarą Tomaševskį.

Galutinis kandidatų sąrašas bus patvirtintas ir paskelbtas balandžio 12 d.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.04.08; 06:00
Aktualijos

Lietuvos prezidentūra laukia naujo šeimininko. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš Prezidento rinkimų kovos traukiasi kandidatai, kuriems nepavyko surinkti 20 tūkstančių juos remiančių rinkėjų parašų. Buvę pretendentai į šalies vadovus pabrėžia skirtingas nesėkmės priežastis. Seimo narys Petras Gražulis tvirtina, kad jam koją pakišo vėlyvas startas. Kazimieras Juraitis dėl savo nesėkmės kaltina Kalėjimų departamentą. Parašų nepavyko surinkti ir Alfonsui Butei. Šis nuo komentarų susilaiko. Prezidento rinkimai baigėsi ir europarlamentarui Petrui Auštrevičiui – jam pritrūko 500 parašų. 

Seimo narys Naglis Puteikis paskutinis iš pretendentų pateikė rinkėjų parašus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Į prezidentus besitaikantis kandidatas nurodė, kad buvo surinkti 10 585 parašai popieriniuose parašų rinkimų lapuose ir 10 727 parašai portale „Rinkėjo puslapis“. 

Pats N. Puteikis VRK pasirodė kelios minutės prieš 17 val. Iki paskutinės minutės parašus rinkęs parlamentaras tvirtino nežinąs, kiek iš viso už jį pasirašė Lietuvos piliečių. Kartu parlamentaras privertė laukti VRK narius, nes pats atvyko tik su dalimi surinktų parašų. Kita dalis, tvirtino jis, yra pakeliui.

Susumavus elektroninius bei parašus popieriniuose parašų rinkimų lapuose, kandidatas surinko 22 307 rinkėjų parašus.

P. Gražulis teigė, kad jam parašų surinkti nepavyko, nes to, tvirtino jis, ėmėsi per vėlai.

„Reikia prisipažinti, kad parašų nesurinkau. Dėl to labai nepergyvenu, nes įšokau į trasą paskutinę valandą. Norint surinkti parašus, reikia turėti struktūrą, žmones ir ne paskutinę valandą tam ruoštis. Nesusiruošiau. Yra kaip yra“, – sakė parlamentaras.

Iš rinkimų kovos pasitraukęs P. Gražulis neatskleidė kandidato, kurį toliau palaikys rinkimuose, tik pasidalino keliomis užuominomis, kas jis galėtų būti.

„Balsuokite už tą, kurį labiausiai plaka užvaldyta žiniasklaida. Jeigu jūs išsirinksite tą, kurį giria užvaldyta žiniasklaida, tada tas prezidentas tarnaus tiems, kas užvaldė tą žiniasklaidą. (…) Jūs, aš manau, tikrai suprantate, kuris iš kandidatų labiausiai yra mušamas. Vienas iš trijų, kuris gali būti išrenkamas. Du yra globojami, apie juos tylima arba nieko nekalbama arba gerai tik kalbama, o apie vieną iš jų tikrai nuolatos, ką jis darytų, ką jis siūlytų užsienio politikos kažkokiais klausimais ar vidaus politikos klausimais, viskas yra blogai“, – sakė parlamentaras.

Parašų rinkime dalyvavęs pretendentas Kazimieras Juraitis teigė, kad jam parašų rinkimo lenktynėse koją pakišo neteisėti Kalėjimų departamento veiksmai.

„Parašus surinkome, bet su įrodymais teks palaukti, nes pusę jų neteisėtai konfiskavo Kalėjimų departamentas. 12-13 tūkstančių konfiskuota, tikslaus skaičiaus nežinau“, – sakė K. Juraitis. 

Elektroniniu būdu K. Juraitis surinko 6527 parašus. Popieriniame variante K. Juraitis pristatė apie 2600 parašų. K. Juraitis teigė, kad nesitiki, jog pavyks atgauti konfiskuotus parašus ir tęsti kovą dėl prezidento posto, tačiau tvirtino, kad jis toliau sieks įtikinti visuomenę, kad rinkimai vyksta nedemokratiškai.

„Sieksiu paskelbti šiuos rinkimus nedemokratiškais. Tam turime svarių įrodymų. Pradedant neleidimu (Rolandui) Paksui kandidatuoti“, – sakė K. Juraitis.

K. Juraitis teigė, kad jis planuoja burti daugiau bendražygių į savo koaliciją, kovosiančią už rinkimų paskelbimą nedemokratiškais.

„Alfonsas Butė galvoja apie tai. Be to, Stanislovui Tomui taip pat atėmė Europarlamento lapus. (…) Prognozuoju, kad mažiausiai keturi kandidatai bus su skundais paskelbti šiuos rinkimus nedemokratiškais“, – komentavo K. Juraitis.

Kitas, tikėtina, taip pat reikalingo skaičiaus parašų nesurinkęs kandidatas Alfonsas Butė, susisiekus telefonu, parašų rinkimo eigos ir rezultatų nekomentavo.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius nesurinko 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Pasak štabo vadovės Lauros Tatarėlytės, jam pritrūko 500 parašų. 

Ketvirtadienis, kovo 28-oji, yra paskutinė diena, iki kada pretendentai dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose galėjo pateikti juos remiančių rinkėjų parašus. Kandidatai turėjo pateikti 20 tūkstančių parašų.

Pirmasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Antrasis – gegužės 26 dieną.

Donatas Zinkevičius (ELTA)
 
2019.03.29; 08:33
Aktualijos

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valdančiųjų nepasitenkinimas dėl prezidentės rinkimų dieną išsakytos kritikos premjerui Sauliui Skverneliui yra be priežasties, o deklaruojami ketinimai skųsti šalies vadovę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) neturi jokio teisinio pagrindo, sako vienas iš Lietuvos Konstitucijos architektų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius.
 
Jo teigimu, prezidentė, skirdama Vyriausybės vadovą, jaučia moralinę atsakomybę už jo veiksmus, todėl turi pilną teisę vertinti ir, jei reikia, kritikuoti. 

Profesoriaus teigimu, tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, teigdamas, jog dėl Dalios Grybauskaitės sekmadienį išsakyto pasisakymo jau ruošia raštą ir kreipsis į VRK, tiesiog rodo menką politinę kultūrą. 

„Toks atsakomasis veiksmas rodo menką politinę kultūrą tiek tų, kurie skundžiasi VRK, tiek tų, kurie palaiko tokius skundus. Užmirštama, kad Respublikos prezidentė skiria ministrą pirmininką, taigi Respublikos prezidentui tenka moralinė atsakomybė už tai, ką jis paskyrė. Todėl uždrausti Respublikos prezidentei pasakyti savo nuomonę apie asmenį, kurį paskyrė į pareigas, būtų nesusipratimas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius. Jis pabrėžia, kad savo pasisakyme prezidentė neagitavo, o tik įvertino ministrą pirmininką. 

„Prezidentė neagitavo, už kažką balsuoti ar nebalsuoti, prezidentė tik įvertino ministro pirmininko veiksmus, kurie nedera su Konstitucija. Tai dabar sakyti, kad prezidentė kažką pažeidė, aš nematau jokio pagrindo“, – kalbėjo MRU profesorius.

„Taigi kreipimasis į VRK neturi jokio teisinio pagrindo. Tai, matyt, yra politinių sąskaitų suvedimas ir menkos politinės bei teisinės kultūros išraiška“, – apibendrino jis. 

Kartu V. Sinkevičius pabrėžė, kad D. Grybauskaitė buvo teisi, sakydama, kad S. Skvernelis pasielgė antikonstituciškai, kai su Prezidentūra nesuderinęs teikė pasiūlymus Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės. 

„Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad svarbiausius užsienio politikos klausimus sprendžia Respublikos prezidentas. Todėl santykiai su Baltarusija ar sprendimai dėl konkrečių ūkinių projektų, be abejo, yra priskirtini prie svarbiausių užsienio politikos klausimų. Tai premjeras aiškiai viršijo savo įgaliojimus, kurie nustatyti Konstitucijoje. Jis pasisavino Respublikos prezidentės įgaliojimus. Tai prezidentė turėjo pagrindą kalbėti apie tai, kad premjeras pasielgė ne taip, kaip reikalauja Konstitucija“, – apibendrino V. Sinkevičius. 

Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak šalies vadovės, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras. 

Premjeras susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis aštriai sureagavo į prezidentės kritiką. Pasak jo, prezidentės išsakyta kritika premjerui S. Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių net svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Savo ruožtu, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sekmadienį, po D. Grybauskaitės pasisakymo, portalui DELFI teigė, kad tai buvo tiesiog prezidentinis vertinimas.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli, nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.20; 06:20
Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Generalinės prokuratūros prašymu penktadienį svarstys panaikinti neliečiamybę kandidatei į Trakų rajono savivaldybės tarybą Jolantai Lukoševičienei. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė patvirtino Eltai, kad šis prokuratūros prašymas VRK susijęs su rezonansą sukėlusia vadinamąja Teisėjų korupcine byla.

,,Patvirtinu, jog prašymą Generalinė prokuratūra VRK pateikė ir taip, tai susiję su byla“, – Eltai sakė E. Martinonienė.

Pati J. Lukoševičienė teigė Eltai, kad iš viso nežinanti, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi į VRK dėl jos neliečiamybės panaikinimo, bet patvirtino, kad penktadienį yra iškviesta apklausai į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

,,Man paskambino ir pasakė atvykti pasikalbėti, bet aš tikrai nesuprantu, dėl ko“, – sakė ji.

Šiuo metu J. Lukoševičienė yra Trakų rajono visuomeninio rinkimų komiteto „Renkuosi ateitį“ narė. 

ELTA primena, kad Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų yra pareikšti iš viso 28 asmenims. Tarp jų – 8 teisėjams, 5 advokatams, Druskininkų merui, jo padėjėjui bei kitiems. Praėjusią savaitę Vilniaus m. apylinkės teismas skirtingiems terminams buvo leidęs suimti 19 įtariamųjų.

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 03:00

Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija prokuratūros prašymu panaikino Druskininkų mero Ričardo Malinausko bei jo patarėjo Aivaro Kadziausko neliečiamybę.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus trečiadienį pareiškė prašysiantis panaikinti Druskininkų mero R. Malinausko teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos. Jo teigimu, teisėsauga įtaria, kad mokėti kyšiai vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje. R. Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas į Druskininkų merus. A. Kadziauskas yra rinkimų komitete „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ sarąše.

ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.

Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti ir penki praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso, kaip spaudos konferencijoje informavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, sulaikyti 26 asmenys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 06:20

Aktualijos

Lietuva ruošiasi rinkti naują prezidentą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmadienį oficialiai startuoja Prezidento rinkimų kampanija. Pasak Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, nuo šiol komisija akylai stebės, kad rinkimuose dalyvauti ketinantys politikai neskleistų nepažymėtos politinės reklamos, kad kandidatai į pretenduojamą postą nesinaudotų tarnybinėmis pareigomis ar administraciniais resursais.

Pasak VRK pirmininkės, pirmadienį prasidės Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas. Tai tęsis iki tol, kol reikės pateikti pareiškinius dokumentus – 85 dienos iki rinkimų pradžios. Šiam etapui numatyta 20 dienų. L. Matjošaitytės teigimu, būtent šiuo laikotarpiu bus galima matyti kandidatus, kurie tikrai ketina dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.

„Pateikus pareiškinius dokumentus VRK juos patikrina ir, jeigu viskas gerai, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus, ir pretendentai į kandidatus turi tuos lapus su parašais pristatyti VRK iki rinkimų likus 45 dienoms. Tada VRK patikrina, ar kiekvienas iš pretendentų į kandidatus surinko įstatyme nustatytą 20 tūkst. rinkėjų parašų skaičių ir (jei viskas gerai – ELTA) registruoja pretendentą kandidatu į prezidentus bei likus 30 dienų iki rinkimų paskelbia kandidatų sąrašą“, – detaliai procedūrą aiškino VRK pirmininkė.

Lapkričio 7 dieną buvo paskelbta Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos pradžia. Lapkričio 26 d. prasidės Europos Parlamento rinkimų politinė kampanija.

VRK atkreipia dėmesį, kad prieš 2019 metais vyksiančius rinkimus buvo inicijuota ne viena rinkimams svarbi naujovė.

2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose savivaldybių tarybų nariu galės būti keliami asmenys, sulaukę 18 metų (buvo 20 m.); kandidatams, einantiems nesuderinamas pareigas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, didėja užstato suma iki 10 VMDU (9 672 eurų); praplėstas politinės kampanijos išlaidomis pripažįstamų turėtų išlaidų sąrašas.

Taip pat naujais pakeitimais nustatoma, kad visuomenės informavimo priemonės turės po rinkimų per 10 dienų pateikti ataskaitas ir tai, kad politine reklama nelaikoma, laikantis objektyvumo ir nešališkumo principų, visuomenės informavimo priemonių skleidžiama informacija apie rinkimų programas.

ELTA primena, kad šiuo metu apsisprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose viešai deklaravo ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Lietuvos liberalų sąjūdžio iškeltas europarlamentaras Petras Auštrevičius, filosofas Arvydas Juozaitis. Pretenduoti į šalies vadovo postą buvo pareiškęs diplomatas Vygaudas Ušackas, tačiau pralaimėjęs pirminius konservatorių rinkimus I. Šimonytei tvirtino, kad be partijos paramos prezidento kėdės nebesieks.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.12; 08:05

Aktualijos

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas kelių įstatymų keitimo projektų paketas, kurie įpareigotų asmenis, kandidatuojančius į Europos Parlamentą (EP) ar tiesioginiuose mero rinkimuose, viešai pranešti bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis, kaip privaloma kandidatams kituose rinkimuose.

„Savo laiku svarstant Liustracijos įstatymą buvo numatyta, kad žmonių, bendradarbiavusių su KGB, duomenys turi būti paviešinami, jei jie kandidatuoja į renkamas pareigas. Tačiau tarp tų pareigų tuo metu nebuvo EP nario, mero pareigybių. Todėl norima įrašyti tas naujas pareigybės, kurių kuriant Liustracijos įstatymą dar nebuvo“, – Eltai sakė pataisas siūlantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys istorikas Arvydas Anušauskas.

Istorikas taip pat siūlo, kad visi renkami pareigūnai, neprisipažinę bendradarbiavę su KGB ar tikslingai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikę klaidinamus duomenis, netektų mandato. A. Anušauskas sieks, kad būtų išvengta po 2016 m. parlamento rinkimų susiklosčiusios situacijos, kuomet paaiškėjo, kad VRK kandidatų į Seimą biografijų netikrino.

„Reikia, kad nebūtų dviprasmybių, todėl siūlau numatyti įstatyme įpareigojimą VRK kreiptis į kompetentingą instituciją, o gavus ar negavus duomenų paskelbti, kad patikrino. Jei rastų jų gretose ką nors panašaus, tai ne VSD, ne Genocido ir rezistencijos tyrimų centras, o VRK tai paskelbti turėtų“, – sakė A. Anušauskas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.27; 08:00

Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį patvirtino šešis kandidatus į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Tai – Irena Haase (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai), Vigilijus Jukna (Darbo partija), Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, žemės ūkio ministras), Paulius Visockas (Lietuvos socialdemokratų partija) bei save išsikėlęs Mindaugas Bastys. Tačiau VRK dėl M. Basčio dar kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir aiškinsis, ar jis savo anketoje nepateikė melagingų parodymų.

Dėl M. Basčio VRK jau kreipėsi į Gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrą norėdama išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Atsakymas buvo neigiamas. Bet, pasak V. Semeškos, reikia kreiptis į atitinkamą instituciją šiuo klausimu – tai į VSD.

„Reikia sulaukti VSD atsakymo, ar kandidatas nepateikė melagingų parodymų savo anketoje. Rezistencijos centras neturi realios informacijos, jie remiasi istoriniais faktais. O mes kalbame apie šių metų įvykius, ir šią informaciją turi VSD“, – teigė VRK narys V. Semeška.

Šiuo klausimu VRK balsavo vienbalsiai ir artimiausiu metu bus kreiptasi į VSD.

Parašus į naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 rinko 8 kandidatai. Turėjo surinkti ne mažiau kaip 1000 Zanavykų apygardos rinkėjų parašų. Pasak VRK, du iš jų – Laura Radzevičiūtė (Lietuvos centro partija) ir Haroldas Glauzeris (Lietuvos laisvės sąjunga) nesurinko reikiamo skaičiaus parašų.

Į VRK posėdį atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis išreiškė norą, kad L. Radzevičiūtės parašai būtų perskaičiuoti dalyvaujant VRK nariui bei vienam Lietuvos centro partijos nariui. VRK sutiko perskaičiuoti balsus.

ELTA primena, jog Konstitucinis Teismas pripažino, kad M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Už M. Basčio pašalinimą iš Seimo kovo mėnesį balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 susilaikė, 11 balsų buvo sugadinta. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Nepašalintas apkaltos būdu, M. Bastys turi galimybę toliau dalyvauti rinkimuose į Seimą.

M. Bastys, sulaukęs aukščiausių šalies vadovų spaudimo, kovą pranešė pats pasitraukiąs iš Seimo nario pareigų.

Seimo nario rinkimai Zanavykų apygardoje vyks rugsėjo 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.15; 07:26

Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pritarė, kad dalis serialo „Naisių vasara“ gali būti laikoma politine reklama. Neleistina politine reklama pripažinti serialo epizodai, kuriuose „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis kviečia atvykti į Naisius.

Nors darbo grupė ir ragino pritarti išvadai, kad visas serialas negali būti traktuojamas kaip politinė reklama, VRK tokio sprendimo nepriėmė.

Po šešias valandas trukusių diskusijų VRK taip pat nepritarė „Naisių vasarą“ tyrusios darbo grupės išvadai, kad serialas negali būti laikomas „Agrokoncerno“ auka „valstiečiams“ ir jos lyderiui R. Karbauskiui.

VRK nariai ilgai ginčijosi, ar serialas „Naisių vasara“, prie kurios scenarijaus rašymo prisidėjo LVŽS lyderis R. Karbauskis, galėjo daryti politinį poveikį visuomenei skleidžiant „valstiečių“ partijos idėjas.

Darbo grupės vertinimu, R. Karbauskio ir serialo veikėjo Pijaus panašumo klausimas yra subjektyvus, o panašumas savaime negali būti vertinamas kaip politinė reklama.

Konstatuota, kad „Naisių vasaros“ logotipas bei LVŽS logotipas nėra tapatūs. Pasak darbo grupės, logotipus su gandru naudoja daug organizacijų, pavyzdžiui, Lietuvos kaimo turizmo asociacija.

Taip pat nutarta, kad nors už serialo kūrimą mokėjo „Agrokoncernas“, nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad koncernas siekė reklamuoti R. Karbauskį ar jo pirmininkaujamą partiją.

Darbo grupės nariai Vincentas Vobolevičius ir Olga Kilkinova aiškino, kad serialas nebuvo pripažintas politine reklama, nes, pasak jų, nėra įrodymų, kad „Naisių vasaros“ siužetas būtų kažkaip paveikęs žmonių politines nuostatas.

V. Vobolevičius tvirtino, kad tuo metu, kai serialas buvo transliuojamas (nuo 2009 m., iki 2015 m.) „valstiečių“ reitingai silpnėjo. Pasak jo, partijos reitingų kilimą nuo 2015 m gali paaiškinti visai kitos priežastys.

Jo tvirtinimu, nesvarbu, kad R. Karbauskis pats dalyvavo serialo scenarijaus kūrime. Anot jo, tai, kad serialą kuria politikai, nebūtinai reiškia, kad pats serialas tampa politine reklama.

Pasak VRK darbo grupės narių, serialas „Naisių vasara “ neturėjo konkrečių politinių siekių. Anot O.Kilkinovos, serialo tikslas buvo parodyti tiesiog Lietuvos kaimo gyvenimą.

Tuo tarpu V. Vobolevičius samprotavo, kad serialo tikslas buvo reklamuoti tiesiog R. Karbauskiui priklausantį „Agrokoncerną“.

Šioms „valstiečiams“ palankioms išvadoms nepritarė trys VRK nariai. Vilius Semeška, Maksimas Reznikovas ir Jūratė Lebedevienė – pateikė atskirąją nuomonę, kurioje pažymėta, kad darbo grupė iš esmės neįvertino, jog serialas „Naisių vasara“ yra R. Karbauskio ir „valstiečių“ tęstinis projektas, kuriuo vykdyta suplanuota ir nepertraukiama kampanija, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose.

Atskirąją nuomonę pareiškę VRK nariai reikalavo konstatuoti, kad visas „Naisių vasaros“ serialas būtų pripažįstamas politine reklama.

Pasak jų, draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka įstatymo reikalavimų.

„Iš darbo grupės pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad projektas – LŽVS ir R. Karbauskio paslėpta politinė reklama – finansuotas per trečiuosius asmenis ir yra laikytinas trečiųjų asmenų auka politinei partijai bei vertintinas kaip šiurkštus įstatymo pažeidimas“, – sako VRK darbo grupės išvadai oponuojantys nariai.

Socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad VRK darbo grupės išvados kelia grėsmę sukuriant precedentą ateityje kitiems turtingiems žmonėms organizuoti paslėptą reklamą. Politikas tikino, kad socialdemokratų partija reaguos į „valstiečiams“ palankų VRK sprendimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 06:30

Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį už šiurkščią 2016 metų rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimą nusprendė neskirti dotacijos Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžiui. Ta suma užtektinai apvali – 394 880 eurų.

Valstybės biudžeto asignavimai neskiriami vienam pusmečiu, nors buvo siūlyta neskirti dviejų pusmečių dotacijos. Liberalai galėjo netekti beveik 800 tūkst. eurų.

Taigi šiandien Liberalų sąjūdis intensyviai svarsto partijos ateities variantus. Tėra dvi galimoss partijos perspektyvos – likti ta pačia partija arba formuoti naują politinį darinį, po partijos valdybos posėdžio sakė laikinasis liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas, pridūręs, kad linkstama išlikti ta pačia partija, bet dėl to spręs Liberalų sąjūdžio taryba. Jis taip pat teigė, kad partija skųs ketvirtadienio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neskirti liberalams pusmečio dotacijos iš valstybės biudžeto.

„Partijos valdyboje neturime įgaliojimų priimti sprendimų dėl partijos ateities, tai turi padaryti partijos taryba, ji rinksis lapkričio 4 d. Mes kol kas palikome du budinčius variantus – nauja partija arba štai šita partija, kurią „daužo per ausis“, bet mes prisiimsime atsakomybę. Tai šiandien vyraujantis pasakymas buvo: „šita partija kaltinama, šita partija turi atstovėti“, – žurnalistams kalbėjo E. Gentvilas.

Partijos tarybai bus teikiami abu svarstomi scenarijai. Kitą penktadienį, prieš tarybos posėdį, vyks dar vienas valdybos posėdis.

Suvažiavimas vyks arba gruodžio 9 d., arba anksčiau. E. Gentvilas teigė, kad rimtai ketinama skųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neskirti Liberalų sąjūdžiui dotacijos iš valstybės biudžeto.

Kaip ELTA jau skelbė, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienio posėdyje nusprendė pusę metų neskirti Liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų, o 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį, tai yra 394,880 tūkst. eurų, grąžinti į Valstybės biudžetą.

Tai VRK nutarė vadovaudamasi jos pačios spalio 19 d. priimtu sprendimu, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, nes jo 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina auka, tai yra juridinio asmens (VšĮ „Taikomosios politikos institutas“) auka.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, „Taikomosios politikos institutas“ 2016 m. sausio 16 d.-balandžio 24 d. organizavo mokymus „Ready to Win“ („Pasiruošę laimėti“), kuriuose didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Liberalų sąjūdžio nariai. Partija už mokymus „Taikomosios politikos institutui“ nemokėjo.

Liberalų sąjūdis ketvirtadienį pranešė kreipęsis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, skųsdamas VRK sprendimą, kuriuo partija kaltinama šiurkščiai pažeidusi politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.27; 00:01