
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ketvirtadienį nepanaikino Antano Guogos Seimo nario mandato, nes šis į posėdyje negalėjo dalyvauti fiziškai.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra informavusios tarptautinę bendruomenę, kad šalies rinkimų įstatymai yra diskriminuojantys ir negarantuoja piliečiams vienodų teisių būti išrinktais šalies prezidentu, Seimo, Europos Parlamento ar vietos savivaldos tarybos nariu: politinių partijų kandidatams rinkimuose suteikiamos privilegijos, nes juos iškėlusios arba remiančios parlamentinės politinės partijos gauna finansavimą iš valstybės biudžeto (LR Politinių partijų finansavimo įstatymas), tuo tarpu nepartinių piliečių suburti rinkimų komitetai jokios valstybės paramos negauna, todėl pastarųjų iškelti kandidatai neturi vienodų galimybių rungtis su politinių partijų kandidatais.
Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje vyksta prezidento ir Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą (EP) rinkimai. Pagal LR Konstituciją rinkimus prižiūri ir jų teisėtumu rūpinasi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Užtikrindama rinkimų demokratiškumą VRK turi garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą visiems kandidatams, kontroliuoti politinių kampanijų finansavimą, koordinuoti piliečių iniciatyvų įgyvendinimą. Tačiau netgi nevertinant diskriminuojančių rinkimų įstatymų, VRK nepajėgia užtikrinti vykstančių rinkimų demokratinių procedūrų:
Tokiu būdu nėra jokių abejonių, jog VRK tinkamai neatlieka Konstitucijoje nustatytų funkcijų ir neužtikrina kandidatų rinkimuose lygiateisiškumo ir rungtyniavimo principų, toleruoja LRT šališkumą ir atskirų kandidatų diskriminavimą. Iš to darytina išvada, kad šiuo metu Lietuvoje vykstanti rinkimų kampanija neatitinka demokratinės valstybės principų – juose yra daug neteisėtos politinės reklamos atvejų, privilegijuoto žiniasklaidos ir nacionalinio transliuotojo dėmesio atskiriems kandidatams, žodžio ir įsitikinimų laisvės ribojimų, rinkėjų ir rinkimuose dalyvaujančių kandidatų diskriminavimo bei kitų pažeidimų.
Kadangi ESBO pagrindinį dėmesį skiria valstybių demokratinėms reformoms, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimui, pilietinės visuomenės stiprinimui, laisvų ir demokratiškų rinkimų skatinimui, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu tarptautinei bendruomenei nepavyks įtakoti Lietuvoje vykstančių rinkimų eigos pagal ESBO nustatytus demokratinių rinkimų principus, atsižvelgiant į faktą, kad rinkimuose paprastai dalyvauja tik pusė Lietuvos rinkėjų, vykstantys rinkimai gali būti laikomi nedemokratiškais, o įvykusių rinkimų rezultatai gali kelti abejones dėl jų patikimumo, skaidrumo, o tai reiškia, kad ateityje gali iškilti pagrįstos abejonės dėl išrinkto prezidento ar Europos Parlamento nario legitimumo. Tai neabejotinai pažeistų esminį piliečių sutikimo principą, kad juos valdytų būtent tie ir būtent taip, kaip yra nustatyta įstatyme. Šių principų pažeidimas keltų nepasitikėjimą išrinkta šalies valdžia ir iš to galimą politinį nestabilumą, kuris yra žalingas tiek šalies piliečiams, tiek tarptautinei demokratinei bendruomenei.
Todėl prašome Jus įtakoti Lietuvos Respublikos valdžios ir valstybės institucijas nedelsiant nutraukti šiuo metu vykstančiuose rinkimuose kandidatų diskriminavimą, užtikrinti vienodas galimybes visiems kandidatams viešai ir laisvai per nacionalinį transliuotoją išdėstyti savo rinkimų programas, sudaryti kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus bei Europos Parlamentą vienodas sąlygas būti išrinktiems, o rinkėjams vienodas galimybes rinkti ir išsirinkti savo valstybės atstovus.
Laiškas išsiųstas šioms organizacijoms ir institucijoms:
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR); Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA); ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetui; Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui; Lietuvos Respublikos Vyriausiajai Rinkimų Komisijai; Lietuvos Respublikos Radijo ir Televizijos tarybai
Pasirašė:
Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Kaušinis, Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Petras Grėbliauskas, Piliečių gynimo paramos fondas – Aurelija Kuzmaitė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis
Kreipimasis – pareiškimas priimtas bendru sutarimu.
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis
[1]https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=262204
2019.04.29; 06:22
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Generalinės prokuratūros prašymu penktadienį svarstys panaikinti neliečiamybę kandidatei į Trakų rajono savivaldybės tarybą Jolantai Lukoševičienei. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė patvirtino Eltai, kad šis prokuratūros prašymas VRK susijęs su rezonansą sukėlusia vadinamąja Teisėjų korupcine byla.
,,Patvirtinu, jog prašymą Generalinė prokuratūra VRK pateikė ir taip, tai susiję su byla“, – Eltai sakė E. Martinonienė.
Pati J. Lukoševičienė teigė Eltai, kad iš viso nežinanti, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi į VRK dėl jos neliečiamybės panaikinimo, bet patvirtino, kad penktadienį yra iškviesta apklausai į Specialiųjų tyrimų tarnybą.
,,Man paskambino ir pasakė atvykti pasikalbėti, bet aš tikrai nesuprantu, dėl ko“, – sakė ji.
Šiuo metu J. Lukoševičienė yra Trakų rajono visuomeninio rinkimų komiteto „Renkuosi ateitį“ narė.
ELTA primena, kad Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų yra pareikšti iš viso 28 asmenims. Tarp jų – 8 teisėjams, 5 advokatams, Druskininkų merui, jo padėjėjui bei kitiems. Praėjusią savaitę Vilniaus m. apylinkės teismas skirtingiems terminams buvo leidęs suimti 19 įtariamųjų.
Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.03.01; 03:00
Vyriausioji rinkimų komisija prokuratūros prašymu panaikino Druskininkų mero Ričardo Malinausko bei jo patarėjo Aivaro Kadziausko neliečiamybę.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus trečiadienį pareiškė prašysiantis panaikinti Druskininkų mero R. Malinausko teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos. Jo teigimu, teisėsauga įtaria, kad mokėti kyšiai vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje. R. Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas į Druskininkų merus. A. Kadziauskas yra rinkimų komitete „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ sarąše.
ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.
Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti ir penki praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso, kaip spaudos konferencijoje informavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, sulaikyti 26 asmenys.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.02.22; 06:20
Pirmadienį oficialiai startuoja Prezidento rinkimų kampanija. Pasak Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, nuo šiol komisija akylai stebės, kad rinkimuose dalyvauti ketinantys politikai neskleistų nepažymėtos politinės reklamos, kad kandidatai į pretenduojamą postą nesinaudotų tarnybinėmis pareigomis ar administraciniais resursais.
Pasak VRK pirmininkės, pirmadienį prasidės Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas. Tai tęsis iki tol, kol reikės pateikti pareiškinius dokumentus – 85 dienos iki rinkimų pradžios. Šiam etapui numatyta 20 dienų. L. Matjošaitytės teigimu, būtent šiuo laikotarpiu bus galima matyti kandidatus, kurie tikrai ketina dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.
„Pateikus pareiškinius dokumentus VRK juos patikrina ir, jeigu viskas gerai, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus, ir pretendentai į kandidatus turi tuos lapus su parašais pristatyti VRK iki rinkimų likus 45 dienoms. Tada VRK patikrina, ar kiekvienas iš pretendentų į kandidatus surinko įstatyme nustatytą 20 tūkst. rinkėjų parašų skaičių ir (jei viskas gerai – ELTA) registruoja pretendentą kandidatu į prezidentus bei likus 30 dienų iki rinkimų paskelbia kandidatų sąrašą“, – detaliai procedūrą aiškino VRK pirmininkė.
Lapkričio 7 dieną buvo paskelbta Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos pradžia. Lapkričio 26 d. prasidės Europos Parlamento rinkimų politinė kampanija.
VRK atkreipia dėmesį, kad prieš 2019 metais vyksiančius rinkimus buvo inicijuota ne viena rinkimams svarbi naujovė.
2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose savivaldybių tarybų nariu galės būti keliami asmenys, sulaukę 18 metų (buvo 20 m.); kandidatams, einantiems nesuderinamas pareigas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, didėja užstato suma iki 10 VMDU (9 672 eurų); praplėstas politinės kampanijos išlaidomis pripažįstamų turėtų išlaidų sąrašas.
Taip pat naujais pakeitimais nustatoma, kad visuomenės informavimo priemonės turės po rinkimų per 10 dienų pateikti ataskaitas ir tai, kad politine reklama nelaikoma, laikantis objektyvumo ir nešališkumo principų, visuomenės informavimo priemonių skleidžiama informacija apie rinkimų programas.
ELTA primena, kad šiuo metu apsisprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose viešai deklaravo ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Lietuvos liberalų sąjūdžio iškeltas europarlamentaras Petras Auštrevičius, filosofas Arvydas Juozaitis. Pretenduoti į šalies vadovo postą buvo pareiškęs diplomatas Vygaudas Ušackas, tačiau pralaimėjęs pirminius konservatorių rinkimus I. Šimonytei tvirtino, kad be partijos paramos prezidento kėdės nebesieks.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.11.12; 08:05
Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas kelių įstatymų keitimo projektų paketas, kurie įpareigotų asmenis, kandidatuojančius į Europos Parlamentą (EP) ar tiesioginiuose mero rinkimuose, viešai pranešti bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis, kaip privaloma kandidatams kituose rinkimuose.
„Savo laiku svarstant Liustracijos įstatymą buvo numatyta, kad žmonių, bendradarbiavusių su KGB, duomenys turi būti paviešinami, jei jie kandidatuoja į renkamas pareigas. Tačiau tarp tų pareigų tuo metu nebuvo EP nario, mero pareigybių. Todėl norima įrašyti tas naujas pareigybės, kurių kuriant Liustracijos įstatymą dar nebuvo“, – Eltai sakė pataisas siūlantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys istorikas Arvydas Anušauskas.
Istorikas taip pat siūlo, kad visi renkami pareigūnai, neprisipažinę bendradarbiavę su KGB ar tikslingai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikę klaidinamus duomenis, netektų mandato. A. Anušauskas sieks, kad būtų išvengta po 2016 m. parlamento rinkimų susiklosčiusios situacijos, kuomet paaiškėjo, kad VRK kandidatų į Seimą biografijų netikrino.
„Reikia, kad nebūtų dviprasmybių, todėl siūlau numatyti įstatyme įpareigojimą VRK kreiptis į kompetentingą instituciją, o gavus ar negavus duomenų paskelbti, kad patikrino. Jei rastų jų gretose ką nors panašaus, tai ne VSD, ne Genocido ir rezistencijos tyrimų centras, o VRK tai paskelbti turėtų“, – sakė A. Anušauskas.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.09.27; 08:00
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį patvirtino šešis kandidatus į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Tai – Irena Haase (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai), Vigilijus Jukna (Darbo partija), Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, žemės ūkio ministras), Paulius Visockas (Lietuvos socialdemokratų partija) bei save išsikėlęs Mindaugas Bastys. Tačiau VRK dėl M. Basčio dar kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir aiškinsis, ar jis savo anketoje nepateikė melagingų parodymų.
Dėl M. Basčio VRK jau kreipėsi į Gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrą norėdama išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Atsakymas buvo neigiamas. Bet, pasak V. Semeškos, reikia kreiptis į atitinkamą instituciją šiuo klausimu – tai į VSD.
„Reikia sulaukti VSD atsakymo, ar kandidatas nepateikė melagingų parodymų savo anketoje. Rezistencijos centras neturi realios informacijos, jie remiasi istoriniais faktais. O mes kalbame apie šių metų įvykius, ir šią informaciją turi VSD“, – teigė VRK narys V. Semeška.
Šiuo klausimu VRK balsavo vienbalsiai ir artimiausiu metu bus kreiptasi į VSD.
Parašus į naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 rinko 8 kandidatai. Turėjo surinkti ne mažiau kaip 1000 Zanavykų apygardos rinkėjų parašų. Pasak VRK, du iš jų – Laura Radzevičiūtė (Lietuvos centro partija) ir Haroldas Glauzeris (Lietuvos laisvės sąjunga) nesurinko reikiamo skaičiaus parašų.
Į VRK posėdį atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis išreiškė norą, kad L. Radzevičiūtės parašai būtų perskaičiuoti dalyvaujant VRK nariui bei vienam Lietuvos centro partijos nariui. VRK sutiko perskaičiuoti balsus.
ELTA primena, jog Konstitucinis Teismas pripažino, kad M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Už M. Basčio pašalinimą iš Seimo kovo mėnesį balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 susilaikė, 11 balsų buvo sugadinta. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Nepašalintas apkaltos būdu, M. Bastys turi galimybę toliau dalyvauti rinkimuose į Seimą.
M. Bastys, sulaukęs aukščiausių šalies vadovų spaudimo, kovą pranešė pats pasitraukiąs iš Seimo nario pareigų.
Seimo nario rinkimai Zanavykų apygardoje vyks rugsėjo 16 dieną.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.08.15; 07:26