VRK

Aktualijos

Reaguodamas į kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės štabo kreipimąsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl Gitano Nausėdos išlaidų rinkiminei kampanijai, pastarojo kandidato štabo komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas bet kokius kaltinimus atmeta.
 
Anot jo, tai yra gerai suplanuotas puolimas ir bandymas nukreipti dėmesį nuo fakto, kad I. Šimonytę finansiškai gausiai rėmė konservatoriai.
 
„Nenorime veltis į jų dabar primetamą žaidimą ir sukurtus politinius įvykius. Kai baigsis rinkimų kampanija, pagal įstatymą, mes pateiksime audituotas ataskaitas“, – pirmadienį DELFI Dienoje sakė A. Zabarauskas, pridūręs, kad šiuo metu vyksta auditorių paieškos, o ataskaitos bus pateiktos po rinkimų.
 
Reaguodamas į kaltinimus dėl reklamos lauko stenduose, G. Nausėdos komunikacijos vadovas teigė, kad šiuo metu tokios reklamos yra gerokai mažiau nei pirmame ture.
 
„Žmonės atsirinks patys. Mūsų oponentai teigė, kad išleido daugiau nei pusę milijono, bet rezultatai buvo iš esmės tokie patys kaip ir mūsų“, – pridūrė A. Zabarauskas, akcentuodamas norą keisti dabartinę įtarimų mėtymo politinę kultūrą.
 
ELTA primena, kad kandidatės į šalies vadovus Ingridos Šimonytės štabo vadovas Paulius Lukauskas kreipėsi į VRK dėl kandidato į Prezidentus G. Nausėdos politinės kampanijos finansavimo bei stebėsenos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 19:10
Politinės intrigos

Rinkimai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra informavusios tarptautinę bendruomenę, kad šalies rinkimų įstatymai yra diskriminuojantys ir negarantuoja piliečiams vienodų teisių būti išrinktais šalies prezidentu, Seimo, Europos Parlamento ar vietos savivaldos tarybos nariu: politinių partijų kandidatams rinkimuose suteikiamos privilegijos, nes juos iškėlusios arba remiančios parlamentinės politinės partijos gauna finansavimą iš valstybės biudžeto (LR Politinių partijų finansavimo įstatymas), tuo tarpu nepartinių piliečių suburti rinkimų komitetai jokios valstybės paramos negauna, todėl pastarųjų iškelti kandidatai neturi vienodų galimybių rungtis su politinių partijų kandidatais.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia tarptautinės bendruomenės dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje vyksta prezidento ir Lietuvos atstovų į Europos Parlamentą (EP) rinkimai. Pagal LR Konstituciją rinkimus prižiūri ir jų teisėtumu rūpinasi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Užtikrindama rinkimų demokratiškumą VRK turi garantuoti vienodą rinkimų įstatymų taikymą visiems kandidatams, kontroliuoti politinių kampanijų finansavimą, koordinuoti piliečių iniciatyvų įgyvendinimą. Tačiau netgi nevertinant diskriminuojančių rinkimų įstatymų, VRK nepajėgia užtikrinti vykstančių rinkimų demokratinių procedūrų:

  1. 2019 m. balandžio 8 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje buvo surengti debatai trims kandidatams į prezidentus (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis). Į minėtus debatus buvo kviesti Lietuvoje reziduojančių ambasadų darbuotojai, kandidatų rinkimų štabų atstovai, politikos ekspertai ir kt. Debatus organizavo iš esmės ne valstybės subjektai (Naujienų agentūra BNS, Rytų Europos studijų centras, Konrado Adenauerio fondas). Taigi debatai neabejotinai laikytini privačių subjektų organizuota trijų kandidatų reklamine akcija, kuri savo esme yra nesąžininga, nes dalyvavę kandidatai už šią reklamą nemokėjo. Debatus tiesiogiai transliavo elektroninė žiniasklaida, juos buvo galima stebėti socialiniuose tinkluose.
    Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
  2. Po minėtų debatų informacijos kanalais buvo transliuojamos politikos ekspertų nuomonės apie trijų selektyviai parinktų kandidatų privalumus ir trūkumus. Todėl visuomenė minėtus debatus prilygino šališkai trijų kandidatų protegavimo kampanijai, nes analogiškos galimybės dalyvauti debatuose nebuvo suteiktos likusiems 6 kandidatams į prezidentus – pastarieji į debatus net nebuvo kviečiami. Pažymėtina, kad tuo metu prie būstinės (nacionalinė M.Mažvydo biblioteka), kurioje vyko debatai, piliečiai surengė protesto akciją.
  3. 2019-04-24 LRT laidoje „Panorama“ buvo rodomas reportažas apie minėtus tris kandidatus. Reportaže buvo svarstoma, kaip minėti kandidatai (G. Nausėda, I. Šimonytė ir S. Skvernelis) laimėję rinkimus įsikurs prezidento rezidencijoje. Apie likusių kandidatų galimybę įsikurti prezidento rezidencijoje reportaže neužsiminta. Šiuo reportažu LRT visuomenei teigė mintį, neva prezidento rinkimai jau yra nulemti – juos laimės tik vienas iš trijų LRT nurodomų kandidatų, kas neabejotinai prilygintina politinei rinkimų propagandai ir prieštarauja LRT nešališkumo misijai.
  4. 2019-04-23 LRT laidoje „Ryto garsai“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie vieną iš kandidatų (A. Juozaitį). Joje buvo aptariama teisės požiūriu abejotina šio kandidato veikla, paskelbta, neva šis kandidatas dalyvauja ne tik prezidento, bet ir Europos Parlamento rinkimuose, nors pastarasis juose nedalyvauja. Minėtas kandidatas pareikalavo LRT paneigti šališką, su parinktais teiginiais bei faktais tikrovės neatitinkančią ir net melagingą informaciją. Kandidato nuomone, tokios informacijos skleidimas neatitinka LRT misijos, tai laikytina sąmoningai sukurpta antiagitacija, dezinformacija ir nesąžininga LRT propaganda.
  5. Akivaizdi kandidatų diskriminacija pastebima ir kitose LRT rengiamose laidose. Viešuose kandidatų debatuose, kurių transliacija vyskta tiesiogiai, LRT taip pat pažeidžia Nacionalinio transliuotojo įstatymo reikalavimus. Debatuose dalyvaujantys kandidatai nežino konkrečių klausimų, kurie bus užduoti tiesiogiai transliuojamoje laidoje, nes klausimų turinį formuoja LRT. Tokiu būdu LRT nepagrįstai priskyrė sau teisę egzaminuoti ir vertinti politikų pasiruošimą ir iš to kylančią teisę būti šalies prezidentu. Tačiau nei Prezidento, nei Europos Parlamento rinkimų įstatymai tokios teisės LRT nesuteikia. Neatsakydama už būsimųjų klausimų kandidatams slaptumą, LRT iš anksto gali planuoti pageidaujamą laidos rezultatą, t.y. savo nuožiūra lemti, kuris kandidatas bus patrauklesnis visuomenei, suteikdama pastarajam galimybę iš anksto žinoti apie kandidatams paruoštus klausimus.
  6. LRT šališkumo įspūdis TV žiūrovams susidarė 2019-04-15 LRT surengtoje prezidento agitacinėje rinkimų laidoje, kurioje dalyvavusiems visiems 9 kandidatams į prezidentus buvo pateikti iš anksto LRT parengti kandidatams formaliai nežinomi klausimai. Tačiau visuomenei susidarė įspūdis, jog kai kurie kandidatai jau iš anksto žinojo užduotų klausimų turinį. Tokiu būdu LRT pažeidė kandidatų rungtyniavimo ir jų lygiateisiškumo principus. Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nuomone, pats kandidatų viešas  egzaminavimas LRT be aiškiai reglamentuotų taisyklių, kai kuriuos kandidatus iš anksto galimai supažindinant su būsimaisiais klausimais, prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Palyginimui – netgi moksleivių brandos egzaminų užduoties ar jos dalies turinys yra įslaptintas LR Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu ( 7 str. 24 d.).
    LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
  7. Pažymėtina, kad minėtus debatus rengia kontraversiškai vertinamas laidos vedėjas (E. Jakilaitis), kuris galimai yra susijęs su vienu iš kandidatų į prezidentus. 2018 metais LR Seimas atliko parlamentinį LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą, kuris atskleidė  didelį korupcijos ir valstybės lėšų iššvaistymo mastą ([1]). Po šio tyrimo minėtas LRT laidų vedėjas paliko LRT, tačiau prasidėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, vėl buvo pakviestas rengti debatus su kandidatais, kas dar labiau padidino nepasitikėjimą LRT. Apie nepasitikėjimą minėtu LRT vedėju ir jo šališkumą rengiant debatus vienas iš kandidatų (M. Puidokas) informavo LRT vadovybę ir VRK, siūlydamas LRT vadovams kurti demokratijos kriterijais pagrįstą televiziją, kad pastaroji klausimus kandidatams į prezidentus patikėtų skirtingų sričių ekspertams – tik taip būtų užtikrinti aukščiausi sąžiningų demokratiškų debatų kriterijai. Tačiau nei taryba, nei VRK jokių priemonių nesiėmė.
  8. Informacija apie LRT šališkumą prezidento rinkimų kampanijos metu bei nuomones apie neleistiną LRT selektyvumą kandidatų atžvilgiu menkinant vienus ir dirbtinai aukštinant kitus, pradėjo viešai skelbti žymūs visuomenės atstovai ir teisės mokslininkai (pvz., Vilniaus universiteto prof. E. Šileikis). Nacionalinio transliuotojo įstatymas nustato, jog LRT privalo vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais. Šie principai reiškia, kad LRT neleidžiamas angažuotumas, t.y. LRT neleidžiama palaikyti vieną ar kitą kandidatą rinkimų metu, teikti kuriam nors iš kandidatų prioritetą ir pan. Šiuo atveju LRT organizuojama propaganda, selektyviai nukreipta prieš vienus kandidatus, privilegijuojant kitus kandidatams, įgavo teisiškai nemotyvuotą, neetiška ir diskriminacinį pobūdį. Pažymėtina, kad dėl LRT veiklos neatitikties demokratinės valstybės principams šalies visuomeninės organizacijos neseniai kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją.
  9. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia tarptautinių institucijų dėmesį, kad demokratinių rinkimų laisvės suvaržymai Lietuvos Respublikoje įgavo sisteminį pobūdį. 2019 metų pradžioje vyko rinkimai į vietos savivaldos tarybas. Visuomeniniai rinkimų komitetai juose taip pat buvo diskriminuojami. Kai kurie iš šių komitetų („Gedimino miestas“, „Junkis“, „Vilniečių Lokys“ ir „Vilnius gali“) skundė neteisėtus LRT veiksmus VRK. Tačiau pastaroji į skundus tinkamai nereagavo. Todėl minėti rinkimų komitetai kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti VRK užtikrinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis. Minėti komitetai teigė, kad VRK pažeisdama įstatymus paliko LRT savo nuožiūra spręsti, kuriuos kandidatus kviesti į diskusines laidas. Jie skundėsi, kad didelei daliai kandidatų apskritai nebuvo suteikta galimybė dalyvauti LRT rengiamose laidose (jie nebuvo kviečiami), o LRT kandidatų dalyvavimo laidose atrankos principai neatitiko įstatymo VRK patvirtintų taisyklių.
    LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė – Budrienė. Slaptai.lt nuotr.
  10. Išnagrinėjęs minėtų komitetų skundą Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019-02-28 sprendime adm. byloje Nr. eR-17-662/2019 pripažino, kad VRK netinkamai įgyvendino kandidatams į savivaldybių tarybų narius Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo įtvirtintą teisę nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, tačiau teismas negalėjo patenkinti šių komitetų skundo, nes iki rinkimų buvo likę nedaug laiko – per jį VRK būtų nespėjusi įvykdyti teismo įpareigojimo.
  11. Galiausiai vienas iš Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančių visuomeninių rinkimų komitetų 2019-04-24skundu kreipėsi į VRK dėl pažeistų teisių rinkimuose į Europos Parlamentą, prašydamas pašalinti iš kandidatų sąrašo Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo požiūriu abejotina kandidatūrą (A. Guoga), nes šio asmens pateikti duomenys neatitinka įstatymo reikalavimų ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Prašyme yra išdėstyti minėto kandidato įstatymų pažeidimai (įskaitant jo abejotiną pilietybę), pateikta šio asmens klaidinanti informacija apie jo išsilavinimą, pajamas, piktnaudžiavimą ir kt.  Tačiau VRK neatsižvelgė į nuodytus argumentus ir pateiktų įrodymų visai netyrė, o skundą atmetė.

Tokiu būdu nėra jokių abejonių, jog VRK  tinkamai neatlieka Konstitucijoje nustatytų funkcijų ir neužtikrina kandidatų rinkimuose lygiateisiškumo ir rungtyniavimo principų, toleruoja LRT šališkumą ir atskirų kandidatų diskriminavimą. Iš to darytina išvada, kad šiuo metu Lietuvoje vykstanti rinkimų kampanija neatitinka demokratinės valstybės principų – juose yra daug neteisėtos politinės reklamos atvejų,  privilegijuoto žiniasklaidos ir nacionalinio transliuotojo dėmesio atskiriems kandidatams, žodžio ir įsitikinimų laisvės ribojimų, rinkėjų ir rinkimuose dalyvaujančių kandidatų diskriminavimo bei kitų pažeidimų.

Kadangi ESBO pagrindinį dėmesį skiria valstybių demokratinėms reformoms, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimui, pilietinės visuomenės stiprinimui, laisvų ir demokratiškų rinkimų skatinimui, Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu tarptautinei bendruomenei nepavyks įtakoti Lietuvoje vykstančių rinkimų eigos pagal ESBO nustatytus demokratinių rinkimų principus, atsižvelgiant į faktą, kad rinkimuose paprastai dalyvauja tik pusė Lietuvos rinkėjų, vykstantys rinkimai gali būti laikomi nedemokratiškais, o įvykusių rinkimų rezultatai gali kelti abejones dėl jų patikimumo, skaidrumo, o tai reiškia, kad ateityje gali iškilti pagrįstos abejonės dėl išrinkto prezidento ar Europos Parlamento nario legitimumo. Tai neabejotinai pažeistų esminį piliečių sutikimo principą, kad juos valdytų būtent tie ir būtent taip, kaip yra nustatyta įstatyme. Šių principų pažeidimas keltų nepasitikėjimą išrinkta šalies valdžia ir iš to galimą politinį nestabilumą, kuris yra žalingas tiek šalies piliečiams, tiek tarptautinei demokratinei bendruomenei.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).

Todėl prašome Jus įtakoti Lietuvos Respublikos valdžios ir valstybės institucijas nedelsiant nutraukti šiuo metu vykstančiuose rinkimuose kandidatų diskriminavimą, užtikrinti vienodas galimybes visiems kandidatams viešai ir laisvai per nacionalinį transliuotoją išdėstyti savo rinkimų programas, sudaryti kandidatams į Lietuvos Respublikos prezidentus bei Europos Parlamentą vienodas sąlygas būti išrinktiems, o rinkėjams vienodas galimybes rinkti ir išsirinkti savo valstybės atstovus.

Laiškas išsiųstas šioms organizacijoms ir institucijoms:

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui (ODIHR); Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA); ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetui; Lietuvoje reziduojančioms ambasadoms; Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui; Lietuvos Respublikos Vyriausiajai Rinkimų Komisijai; Lietuvos Respublikos Radijo ir Televizijos tarybai

Pasirašė:

Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Kaušinis, Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Petras Grėbliauskas, Piliečių gynimo paramos fondas – Aurelija Kuzmaitė, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis

Kreipimasis – pareiškimas priimtas bendru sutarimu.

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas                   Romualdas Povilaitis

[1]https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=119&p_k=1&p_t=262204

2019.04.29; 06:22

Aktualijos

Filosofas Arvydas Juozaitis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Pirmadienį sambūrio „Lietuva yra čia“ lyderis ir kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) apskundė Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamų kandidatų į prezidentus debatų organizatorius ir pakvietė žmones pirmadienio pavakarę rinktis į protesto akciją prie Nacionalinės bibliotekos laiptų.

A. Juozaitis VRK išsiuntė raštą, kuriame žiniasklaidos rengiamus debatus prašo pripažinti trijų atrinktų kandidatų neįvardinta ir nepažymėta reklamine akcija ir savo asmeninėje socialinio tinklo feisbuko paskyroje kviesdamas žmones į protesto akciją debatus pavadino Lietuvos žmonių mulkinimu.

Kovo 29-ąją žiniasklaidoje paskelbta, kad balandžio 8 d. Vilniuje „įvyks trijų kandidatų į prezidentus pirmieji debatai “. Buvo paskelbta, kad debatuose įvairiomis aktualiomis temomis diskutuos ekonomistas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Pranešime buvo paaiškinta, kodėl tik šie trys kandidatai kviečiami į debatus: „kandidatai atrinkti įvertinus visų šių metų sociologinių apklausų rezultatus. Į debatus pakviesti kandidatai, peržengę 15 proc. paramos ribą.„

Kilus viešai diskusijai dėl šitokių „debatų“ teisėtumo, debatų rengėjai kitiems nepakviestiems kandidatams pasiūlė atvykti į atskirai jiems skirtą pasikalbėjimą valandą anksčiau, bet neatsisakė pagrindinio sumanymo – reklaminių debatų tarp trijų išskirtinai parinktų kandidatų. Sprendžiant iš vėliau pakoreguotų renginio skelbimų, antraeilių debatų dalyviais sutiko būti tik 2 kandidatai – Naglis Puteikis ir Vytenis Andriukaitis. 

VRK adresuotame rašte A. Juozaitis pabrėžia, kad „galiojantys teisės aktai nenumato jokios 15 procentų ribos pagal spėjamą apklausų rezultatą ar kokį kitą pagrindą, pagal kurį būtų galima privilegijuoti vienus pretendentus kitų atžvilgiu“.
Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Priešingai šiam organizatorių teiginiui, Konstitucijoje ir Prezidento rinkimų įstatyme yra įtvirtintas vienintelis kriterijus – tai pretendentų parėmimas ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašais. Taigi visi kandidatai, kurie surinko daugiau kaip 20 tūkstančių parašų, turėjo būti traktuojami vienodai. /…/ Tačiau debatuose buvo išskirti trys iš jų, kuriuos siekia reklamuoti organizatoriai“, – teigiama A. Juozaičio rašte VRK.

Pasak A. Juozaičio, tiek minėti informaciniai pranešimai, tiek ir pats renginys turėtų būti pažymėtas kaip politinė reklama ir apmokėtas iš minėtų kandidatų politinės kampanijos sąskaitose esančių lėšų, kaip to reikalauja Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas.

VRK prašoma pripažinti debatų reklaminį pobūdį ir, kad dėl paslėptos trijų kandidatų reklamos šie debatai neatitinka politinės kampanijos teisinių reikalavimų. Taip pat prašoma patikrinti ar informacija, kuri bus viešai platinama iš šių „debatų“ bus pažymėta kaip politinė reklama ir apmokėta iš kandidatų rinkiminių sąskaitų. 

„Tokio lygiateisių kandidatų į aukščiausią Lietuvos vadovo pareigybę viešo savavališko segregavimo į aukštesnės ir žemesnės prabos kandidatus nėra vien tiktai reklaminė akcija, proteguojanti esamai valdžiai parankesnius iš jų. Tokie šių vadinamųjų debatų rengėjų veiksmai prilygsta nepaskelbtam informaciniam karui su Lietuvos piliečiais ir tai yra Lietuvos nacionaliniam saugumui pavojinga veika“, – teigė A. Juozaičio atstovas viešiesiems ryšiams Jonas Vaiškūnas.

VRK pagal surinktus rinkėjų palaikymo parašus Prezidento rinkimuose įregistravo 6 kandidatus. Patvirtinta, kad šešis pretendentus būti kandidatais į prezidentus parėmė ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų. Buvo nuspręsta įregistruoti šiuos pretendentus būti kandidatais Prezidento rinkimuose: Vytenį Povilą Andriukaitį, Arvydą Juozaitį, Gitaną Nausėdą, Saulių Skvernelį, Ingridą Šimonytę, Valdemarą Tomaševskį.

Galutinis kandidatų sąrašas bus patvirtintas ir paskelbtas balandžio 12 d.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.04.08; 06:00
Aktualijos

Lietuvos prezidentūra laukia naujo šeimininko. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš Prezidento rinkimų kovos traukiasi kandidatai, kuriems nepavyko surinkti 20 tūkstančių juos remiančių rinkėjų parašų. Buvę pretendentai į šalies vadovus pabrėžia skirtingas nesėkmės priežastis. Seimo narys Petras Gražulis tvirtina, kad jam koją pakišo vėlyvas startas. Kazimieras Juraitis dėl savo nesėkmės kaltina Kalėjimų departamentą. Parašų nepavyko surinkti ir Alfonsui Butei. Šis nuo komentarų susilaiko. Prezidento rinkimai baigėsi ir europarlamentarui Petrui Auštrevičiui – jam pritrūko 500 parašų. 

Seimo narys Naglis Puteikis paskutinis iš pretendentų pateikė rinkėjų parašus Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Į prezidentus besitaikantis kandidatas nurodė, kad buvo surinkti 10 585 parašai popieriniuose parašų rinkimų lapuose ir 10 727 parašai portale „Rinkėjo puslapis“. 

Pats N. Puteikis VRK pasirodė kelios minutės prieš 17 val. Iki paskutinės minutės parašus rinkęs parlamentaras tvirtino nežinąs, kiek iš viso už jį pasirašė Lietuvos piliečių. Kartu parlamentaras privertė laukti VRK narius, nes pats atvyko tik su dalimi surinktų parašų. Kita dalis, tvirtino jis, yra pakeliui.

Susumavus elektroninius bei parašus popieriniuose parašų rinkimų lapuose, kandidatas surinko 22 307 rinkėjų parašus.

P. Gražulis teigė, kad jam parašų surinkti nepavyko, nes to, tvirtino jis, ėmėsi per vėlai.

„Reikia prisipažinti, kad parašų nesurinkau. Dėl to labai nepergyvenu, nes įšokau į trasą paskutinę valandą. Norint surinkti parašus, reikia turėti struktūrą, žmones ir ne paskutinę valandą tam ruoštis. Nesusiruošiau. Yra kaip yra“, – sakė parlamentaras.

Iš rinkimų kovos pasitraukęs P. Gražulis neatskleidė kandidato, kurį toliau palaikys rinkimuose, tik pasidalino keliomis užuominomis, kas jis galėtų būti.

„Balsuokite už tą, kurį labiausiai plaka užvaldyta žiniasklaida. Jeigu jūs išsirinksite tą, kurį giria užvaldyta žiniasklaida, tada tas prezidentas tarnaus tiems, kas užvaldė tą žiniasklaidą. (…) Jūs, aš manau, tikrai suprantate, kuris iš kandidatų labiausiai yra mušamas. Vienas iš trijų, kuris gali būti išrenkamas. Du yra globojami, apie juos tylima arba nieko nekalbama arba gerai tik kalbama, o apie vieną iš jų tikrai nuolatos, ką jis darytų, ką jis siūlytų užsienio politikos kažkokiais klausimais ar vidaus politikos klausimais, viskas yra blogai“, – sakė parlamentaras.

Parašų rinkime dalyvavęs pretendentas Kazimieras Juraitis teigė, kad jam parašų rinkimo lenktynėse koją pakišo neteisėti Kalėjimų departamento veiksmai.

„Parašus surinkome, bet su įrodymais teks palaukti, nes pusę jų neteisėtai konfiskavo Kalėjimų departamentas. 12-13 tūkstančių konfiskuota, tikslaus skaičiaus nežinau“, – sakė K. Juraitis. 

Elektroniniu būdu K. Juraitis surinko 6527 parašus. Popieriniame variante K. Juraitis pristatė apie 2600 parašų. K. Juraitis teigė, kad nesitiki, jog pavyks atgauti konfiskuotus parašus ir tęsti kovą dėl prezidento posto, tačiau tvirtino, kad jis toliau sieks įtikinti visuomenę, kad rinkimai vyksta nedemokratiškai.

„Sieksiu paskelbti šiuos rinkimus nedemokratiškais. Tam turime svarių įrodymų. Pradedant neleidimu (Rolandui) Paksui kandidatuoti“, – sakė K. Juraitis.

K. Juraitis teigė, kad jis planuoja burti daugiau bendražygių į savo koaliciją, kovosiančią už rinkimų paskelbimą nedemokratiškais.

„Alfonsas Butė galvoja apie tai. Be to, Stanislovui Tomui taip pat atėmė Europarlamento lapus. (…) Prognozuoju, kad mažiausiai keturi kandidatai bus su skundais paskelbti šiuos rinkimus nedemokratiškais“, – komentavo K. Juraitis.

Kitas, tikėtina, taip pat reikalingo skaičiaus parašų nesurinkęs kandidatas Alfonsas Butė, susisiekus telefonu, parašų rinkimo eigos ir rezultatų nekomentavo.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius nesurinko 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Pasak štabo vadovės Lauros Tatarėlytės, jam pritrūko 500 parašų. 

Ketvirtadienis, kovo 28-oji, yra paskutinė diena, iki kada pretendentai dalyvauti Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose galėjo pateikti juos remiančių rinkėjų parašus. Kandidatai turėjo pateikti 20 tūkstančių parašų.

Pirmasis prezidento rinkimų turas Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Antrasis – gegužės 26 dieną.

Donatas Zinkevičius (ELTA)
 
2019.03.29; 08:33
Aktualijos

Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Valdančiųjų nepasitenkinimas dėl prezidentės rinkimų dieną išsakytos kritikos premjerui Sauliui Skverneliui yra be priežasties, o deklaruojami ketinimai skųsti šalies vadovę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) neturi jokio teisinio pagrindo, sako vienas iš Lietuvos Konstitucijos architektų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius.
 
Jo teigimu, prezidentė, skirdama Vyriausybės vadovą, jaučia moralinę atsakomybę už jo veiksmus, todėl turi pilną teisę vertinti ir, jei reikia, kritikuoti. 

Profesoriaus teigimu, tai, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis, teigdamas, jog dėl Dalios Grybauskaitės sekmadienį išsakyto pasisakymo jau ruošia raštą ir kreipsis į VRK, tiesiog rodo menką politinę kultūrą. 

„Toks atsakomasis veiksmas rodo menką politinę kultūrą tiek tų, kurie skundžiasi VRK, tiek tų, kurie palaiko tokius skundus. Užmirštama, kad Respublikos prezidentė skiria ministrą pirmininką, taigi Respublikos prezidentui tenka moralinė atsakomybė už tai, ką jis paskyrė. Todėl uždrausti Respublikos prezidentei pasakyti savo nuomonę apie asmenį, kurį paskyrė į pareigas, būtų nesusipratimas“, – Eltai sakė V. Sinkevičius. Jis pabrėžia, kad savo pasisakyme prezidentė neagitavo, o tik įvertino ministrą pirmininką. 

„Prezidentė neagitavo, už kažką balsuoti ar nebalsuoti, prezidentė tik įvertino ministro pirmininko veiksmus, kurie nedera su Konstitucija. Tai dabar sakyti, kad prezidentė kažką pažeidė, aš nematau jokio pagrindo“, – kalbėjo MRU profesorius.

„Taigi kreipimasis į VRK neturi jokio teisinio pagrindo. Tai, matyt, yra politinių sąskaitų suvedimas ir menkos politinės bei teisinės kultūros išraiška“, – apibendrino jis. 

Kartu V. Sinkevičius pabrėžė, kad D. Grybauskaitė buvo teisi, sakydama, kad S. Skvernelis pasielgė antikonstituciškai, kai su Prezidentūra nesuderinęs teikė pasiūlymus Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės. 

„Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad svarbiausius užsienio politikos klausimus sprendžia Respublikos prezidentas. Todėl santykiai su Baltarusija ar sprendimai dėl konkrečių ūkinių projektų, be abejo, yra priskirtini prie svarbiausių užsienio politikos klausimų. Tai premjeras aiškiai viršijo savo įgaliojimus, kurie nustatyti Konstitucijoje. Jis pasisavino Respublikos prezidentės įgaliojimus. Tai prezidentė turėjo pagrindą kalbėti apie tai, kad premjeras pasielgė ne taip, kaip reikalauja Konstitucija“, – apibendrino V. Sinkevičius. 

Sekmadienį rinkimų į merus antrajame ture balsavusi prezidentė sukritikavo premjerą dėl pasisakymo apie Latviją bei anksčiau vykusio vizito į Izraelį. Pasak šalies vadovės, reikia didelių sugebėjimų, kad darytum tokią tarptautinę gėdą, kokią daro premjeras. 

Premjeras susikaukė kritikos ir dėl Baltarusijai pateikto siūlymo dėl Astravo atominės elektrinės. Pasak prezidentės, tai, kad premjeras savo veiksmų nederino su Prezidentūra, pažeidžia Konstituciją.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis aštriai sureagavo į prezidentės kritiką. Pasak jo, prezidentės išsakyta kritika premjerui S. Skverneliui yra bandymas paveikti politinį procesą. R. Karbauskis pabrėžė, kad dėl prezidentės sekmadienį išsakytų teiginių net svarstė kreiptis ir į Vyriausiąją rinkimų komisiją.

Savo ruožtu, VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sekmadienį, po D. Grybauskaitės pasisakymo, portalui DELFI teigė, kad tai buvo tiesiog prezidentinis vertinimas.

Kaip skelbė portalas LRT.lt, penktadienį Lazdijuose viešėjęs į prezidento postą kandidatuojantis ministras pirmininkas S. Skvernelis pareiškė, kad latviai lietuviams yra ne broliai, o konkurentai ekonomikos srityje.

„Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėtume apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų“, – tuomet kalbėjo premjeras.

Pats S. Skvernelis vėliau savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad nacionalinio transliuotojo internetiniame portale pateikta citata yra netiksli, nors kartu ir tvirtino, kad su Latvija ekonomikos srityje yra konkurentai.

ELTA primena, kad viešos kritikos ir Palestinos notos Vyriausybės vadovas susilaukė dėl savo vizito į Izraelį. Palestina pasipiktino tuo, kad S. Skvernelio vizito Izraelyje metu jis taip ir neapsilankė Palestinoje, taip pat, kad S. Skvernelį vizito Rytų Jeruzalėje metu lydėjo Izraelio ambasadorius. Pasak Palestinos, taip Lietuva pažeidė tarptautinės teisės normas ir bendrą Europos Sąjungos politiką.

Benas Brunalas (ELTA)
 
2019.03.20; 06:20
Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Generalinės prokuratūros prašymu penktadienį svarstys panaikinti neliečiamybę kandidatei į Trakų rajono savivaldybės tarybą Jolantai Lukoševičienei. Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė patvirtino Eltai, kad šis prokuratūros prašymas VRK susijęs su rezonansą sukėlusia vadinamąja Teisėjų korupcine byla.

,,Patvirtinu, jog prašymą Generalinė prokuratūra VRK pateikė ir taip, tai susiję su byla“, – Eltai sakė E. Martinonienė.

Pati J. Lukoševičienė teigė Eltai, kad iš viso nežinanti, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi į VRK dėl jos neliečiamybės panaikinimo, bet patvirtino, kad penktadienį yra iškviesta apklausai į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

,,Man paskambino ir pasakė atvykti pasikalbėti, bet aš tikrai nesuprantu, dėl ko“, – sakė ji.

Šiuo metu J. Lukoševičienė yra Trakų rajono visuomeninio rinkimų komiteto „Renkuosi ateitį“ narė. 

ELTA primena, kad Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų yra pareikšti iš viso 28 asmenims. Tarp jų – 8 teisėjams, 5 advokatams, Druskininkų merui, jo padėjėjui bei kitiems. Praėjusią savaitę Vilniaus m. apylinkės teismas skirtingiems terminams buvo leidęs suimti 19 įtariamųjų.

Įtariama, kad už palankius įvairius teisėjų sprendimus galimai mokėti ir žadėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų. Sutartų kyšių suma gali siekti iki 400 000 eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.03.01; 03:00

Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija prokuratūros prašymu panaikino Druskininkų mero Ričardo Malinausko bei jo patarėjo Aivaro Kadziausko neliečiamybę.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus trečiadienį pareiškė prašysiantis panaikinti Druskininkų mero R. Malinausko teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos. Jo teigimu, teisėsauga įtaria, kad mokėti kyšiai vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje. R. Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas į Druskininkų merus. A. Kadziauskas yra rinkimų komitete „Už Druskininkus su Ričardu Malinausku“ sarąše.

ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.

Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.

Dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti ir penki praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso, kaip spaudos konferencijoje informavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, sulaikyti 26 asmenys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.22; 06:20

Aktualijos

Lietuva ruošiasi rinkti naują prezidentą. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Pirmadienį oficialiai startuoja Prezidento rinkimų kampanija. Pasak Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės, nuo šiol komisija akylai stebės, kad rinkimuose dalyvauti ketinantys politikai neskleistų nepažymėtos politinės reklamos, kad kandidatai į pretenduojamą postą nesinaudotų tarnybinėmis pareigomis ar administraciniais resursais.

Pasak VRK pirmininkės, pirmadienį prasidės Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyvių registravimas. Tai tęsis iki tol, kol reikės pateikti pareiškinius dokumentus – 85 dienos iki rinkimų pradžios. Šiam etapui numatyta 20 dienų. L. Matjošaitytės teigimu, būtent šiuo laikotarpiu bus galima matyti kandidatus, kurie tikrai ketina dalyvauti šalies vadovo rinkimuose.

„Pateikus pareiškinius dokumentus VRK juos patikrina ir, jeigu viskas gerai, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus, ir pretendentai į kandidatus turi tuos lapus su parašais pristatyti VRK iki rinkimų likus 45 dienoms. Tada VRK patikrina, ar kiekvienas iš pretendentų į kandidatus surinko įstatyme nustatytą 20 tūkst. rinkėjų parašų skaičių ir (jei viskas gerai – ELTA) registruoja pretendentą kandidatu į prezidentus bei likus 30 dienų iki rinkimų paskelbia kandidatų sąrašą“, – detaliai procedūrą aiškino VRK pirmininkė.

Lapkričio 7 dieną buvo paskelbta Savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos pradžia. Lapkričio 26 d. prasidės Europos Parlamento rinkimų politinė kampanija.

VRK atkreipia dėmesį, kad prieš 2019 metais vyksiančius rinkimus buvo inicijuota ne viena rinkimams svarbi naujovė.

2019 m. kovo 3 d. vyksiančiuose Savivaldybių tarybų rinkimuose savivaldybių tarybų nariu galės būti keliami asmenys, sulaukę 18 metų (buvo 20 m.); kandidatams, einantiems nesuderinamas pareigas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, didėja užstato suma iki 10 VMDU (9 672 eurų); praplėstas politinės kampanijos išlaidomis pripažįstamų turėtų išlaidų sąrašas.

Taip pat naujais pakeitimais nustatoma, kad visuomenės informavimo priemonės turės po rinkimų per 10 dienų pateikti ataskaitas ir tai, kad politine reklama nelaikoma, laikantis objektyvumo ir nešališkumo principų, visuomenės informavimo priemonių skleidžiama informacija apie rinkimų programas.

ELTA primena, kad šiuo metu apsisprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose viešai deklaravo ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo nariai Ingrida Šimonytė, Aušra Maldeikienė ir Naglis Puteikis, europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Lietuvos liberalų sąjūdžio iškeltas europarlamentaras Petras Auštrevičius, filosofas Arvydas Juozaitis. Pretenduoti į šalies vadovo postą buvo pareiškęs diplomatas Vygaudas Ušackas, tačiau pralaimėjęs pirminius konservatorių rinkimus I. Šimonytei tvirtino, kad be partijos paramos prezidento kėdės nebesieks.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.12; 08:05

Aktualijos

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas kelių įstatymų keitimo projektų paketas, kurie įpareigotų asmenis, kandidatuojančius į Europos Parlamentą (EP) ar tiesioginiuose mero rinkimuose, viešai pranešti bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis, kaip privaloma kandidatams kituose rinkimuose.

„Savo laiku svarstant Liustracijos įstatymą buvo numatyta, kad žmonių, bendradarbiavusių su KGB, duomenys turi būti paviešinami, jei jie kandidatuoja į renkamas pareigas. Tačiau tarp tų pareigų tuo metu nebuvo EP nario, mero pareigybių. Todėl norima įrašyti tas naujas pareigybės, kurių kuriant Liustracijos įstatymą dar nebuvo“, – Eltai sakė pataisas siūlantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys istorikas Arvydas Anušauskas.

Istorikas taip pat siūlo, kad visi renkami pareigūnai, neprisipažinę bendradarbiavę su KGB ar tikslingai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikę klaidinamus duomenis, netektų mandato. A. Anušauskas sieks, kad būtų išvengta po 2016 m. parlamento rinkimų susiklosčiusios situacijos, kuomet paaiškėjo, kad VRK kandidatų į Seimą biografijų netikrino.

„Reikia, kad nebūtų dviprasmybių, todėl siūlau numatyti įstatyme įpareigojimą VRK kreiptis į kompetentingą instituciją, o gavus ar negavus duomenų paskelbti, kad patikrino. Jei rastų jų gretose ką nors panašaus, tai ne VSD, ne Genocido ir rezistencijos tyrimų centras, o VRK tai paskelbti turėtų“, – sakė A. Anušauskas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.27; 08:00

Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį patvirtino šešis kandidatus į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Tai – Irena Haase (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai), Vigilijus Jukna (Darbo partija), Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, žemės ūkio ministras), Paulius Visockas (Lietuvos socialdemokratų partija) bei save išsikėlęs Mindaugas Bastys. Tačiau VRK dėl M. Basčio dar kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir aiškinsis, ar jis savo anketoje nepateikė melagingų parodymų.

Dėl M. Basčio VRK jau kreipėsi į Gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrą norėdama išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Atsakymas buvo neigiamas. Bet, pasak V. Semeškos, reikia kreiptis į atitinkamą instituciją šiuo klausimu – tai į VSD.

„Reikia sulaukti VSD atsakymo, ar kandidatas nepateikė melagingų parodymų savo anketoje. Rezistencijos centras neturi realios informacijos, jie remiasi istoriniais faktais. O mes kalbame apie šių metų įvykius, ir šią informaciją turi VSD“, – teigė VRK narys V. Semeška.

Šiuo klausimu VRK balsavo vienbalsiai ir artimiausiu metu bus kreiptasi į VSD.

Parašus į naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 rinko 8 kandidatai. Turėjo surinkti ne mažiau kaip 1000 Zanavykų apygardos rinkėjų parašų. Pasak VRK, du iš jų – Laura Radzevičiūtė (Lietuvos centro partija) ir Haroldas Glauzeris (Lietuvos laisvės sąjunga) nesurinko reikiamo skaičiaus parašų.

Į VRK posėdį atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis išreiškė norą, kad L. Radzevičiūtės parašai būtų perskaičiuoti dalyvaujant VRK nariui bei vienam Lietuvos centro partijos nariui. VRK sutiko perskaičiuoti balsus.

ELTA primena, jog Konstitucinis Teismas pripažino, kad M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Už M. Basčio pašalinimą iš Seimo kovo mėnesį balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 susilaikė, 11 balsų buvo sugadinta. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Nepašalintas apkaltos būdu, M. Bastys turi galimybę toliau dalyvauti rinkimuose į Seimą.

M. Bastys, sulaukęs aukščiausių šalies vadovų spaudimo, kovą pranešė pats pasitraukiąs iš Seimo nario pareigų.

Seimo nario rinkimai Zanavykų apygardoje vyks rugsėjo 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.15; 07:26

Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pritarė, kad dalis serialo „Naisių vasara“ gali būti laikoma politine reklama. Neleistina politine reklama pripažinti serialo epizodai, kuriuose „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis kviečia atvykti į Naisius.

Nors darbo grupė ir ragino pritarti išvadai, kad visas serialas negali būti traktuojamas kaip politinė reklama, VRK tokio sprendimo nepriėmė.

Po šešias valandas trukusių diskusijų VRK taip pat nepritarė „Naisių vasarą“ tyrusios darbo grupės išvadai, kad serialas negali būti laikomas „Agrokoncerno“ auka „valstiečiams“ ir jos lyderiui R. Karbauskiui.

VRK nariai ilgai ginčijosi, ar serialas „Naisių vasara“, prie kurios scenarijaus rašymo prisidėjo LVŽS lyderis R. Karbauskis, galėjo daryti politinį poveikį visuomenei skleidžiant „valstiečių“ partijos idėjas.

Darbo grupės vertinimu, R. Karbauskio ir serialo veikėjo Pijaus panašumo klausimas yra subjektyvus, o panašumas savaime negali būti vertinamas kaip politinė reklama.

Konstatuota, kad „Naisių vasaros“ logotipas bei LVŽS logotipas nėra tapatūs. Pasak darbo grupės, logotipus su gandru naudoja daug organizacijų, pavyzdžiui, Lietuvos kaimo turizmo asociacija.

Taip pat nutarta, kad nors už serialo kūrimą mokėjo „Agrokoncernas“, nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad koncernas siekė reklamuoti R. Karbauskį ar jo pirmininkaujamą partiją.

Darbo grupės nariai Vincentas Vobolevičius ir Olga Kilkinova aiškino, kad serialas nebuvo pripažintas politine reklama, nes, pasak jų, nėra įrodymų, kad „Naisių vasaros“ siužetas būtų kažkaip paveikęs žmonių politines nuostatas.

V. Vobolevičius tvirtino, kad tuo metu, kai serialas buvo transliuojamas (nuo 2009 m., iki 2015 m.) „valstiečių“ reitingai silpnėjo. Pasak jo, partijos reitingų kilimą nuo 2015 m gali paaiškinti visai kitos priežastys.

Jo tvirtinimu, nesvarbu, kad R. Karbauskis pats dalyvavo serialo scenarijaus kūrime. Anot jo, tai, kad serialą kuria politikai, nebūtinai reiškia, kad pats serialas tampa politine reklama.

Pasak VRK darbo grupės narių, serialas „Naisių vasara “ neturėjo konkrečių politinių siekių. Anot O.Kilkinovos, serialo tikslas buvo parodyti tiesiog Lietuvos kaimo gyvenimą.

Tuo tarpu V. Vobolevičius samprotavo, kad serialo tikslas buvo reklamuoti tiesiog R. Karbauskiui priklausantį „Agrokoncerną“.

Šioms „valstiečiams“ palankioms išvadoms nepritarė trys VRK nariai. Vilius Semeška, Maksimas Reznikovas ir Jūratė Lebedevienė – pateikė atskirąją nuomonę, kurioje pažymėta, kad darbo grupė iš esmės neįvertino, jog serialas „Naisių vasara“ yra R. Karbauskio ir „valstiečių“ tęstinis projektas, kuriuo vykdyta suplanuota ir nepertraukiama kampanija, siekiant paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose.

Atskirąją nuomonę pareiškę VRK nariai reikalavo konstatuoti, kad visas „Naisių vasaros“ serialas būtų pripažįstamas politine reklama.

Pasak jų, draudžiama naudoti politinėms kampanijoms gautas aukas, kurios neatitinka įstatymo reikalavimų.

„Iš darbo grupės pateiktų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad projektas – LŽVS ir R. Karbauskio paslėpta politinė reklama – finansuotas per trečiuosius asmenis ir yra laikytinas trečiųjų asmenų auka politinei partijai bei vertintinas kaip šiurkštus įstatymo pažeidimas“, – sako VRK darbo grupės išvadai oponuojantys nariai.

Socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad VRK darbo grupės išvados kelia grėsmę sukuriant precedentą ateityje kitiems turtingiems žmonėms organizuoti paslėptą reklamą. Politikas tikino, kad socialdemokratų partija reaguos į „valstiečiams“ palankų VRK sprendimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 06:30

Aktualijos

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį už šiurkščią 2016 metų rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimą nusprendė neskirti dotacijos Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžiui. Ta suma užtektinai apvali – 394 880 eurų.

Valstybės biudžeto asignavimai neskiriami vienam pusmečiu, nors buvo siūlyta neskirti dviejų pusmečių dotacijos. Liberalai galėjo netekti beveik 800 tūkst. eurų.

Taigi šiandien Liberalų sąjūdis intensyviai svarsto partijos ateities variantus. Tėra dvi galimoss partijos perspektyvos – likti ta pačia partija arba formuoti naują politinį darinį, po partijos valdybos posėdžio sakė laikinasis liberalų lyderis Eugenijus Gentvilas, pridūręs, kad linkstama išlikti ta pačia partija, bet dėl to spręs Liberalų sąjūdžio taryba. Jis taip pat teigė, kad partija skųs ketvirtadienio Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neskirti liberalams pusmečio dotacijos iš valstybės biudžeto.

„Partijos valdyboje neturime įgaliojimų priimti sprendimų dėl partijos ateities, tai turi padaryti partijos taryba, ji rinksis lapkričio 4 d. Mes kol kas palikome du budinčius variantus – nauja partija arba štai šita partija, kurią „daužo per ausis“, bet mes prisiimsime atsakomybę. Tai šiandien vyraujantis pasakymas buvo: „šita partija kaltinama, šita partija turi atstovėti“, – žurnalistams kalbėjo E. Gentvilas.

Partijos tarybai bus teikiami abu svarstomi scenarijai. Kitą penktadienį, prieš tarybos posėdį, vyks dar vienas valdybos posėdis.

Suvažiavimas vyks arba gruodžio 9 d., arba anksčiau. E. Gentvilas teigė, kad rimtai ketinama skųsti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neskirti Liberalų sąjūdžiui dotacijos iš valstybės biudžeto.

Kaip ELTA jau skelbė, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienio posėdyje nusprendė pusę metų neskirti Liberalų sąjūdžiui valstybės biudžeto asignavimų, o 2017 m. antrojo pusmečio valstybės biudžeto asignavimų dalį, tai yra 394,880 tūkst. eurų, grąžinti į Valstybės biudžetą.

Tai VRK nutarė vadovaudamasi jos pačios spalio 19 d. priimtu sprendimu, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą, nes jo 2016 m. Seimo rinkimų politinė kampanija finansuota nepriimtina auka, tai yra juridinio asmens (VšĮ „Taikomosios politikos institutas“) auka.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis, „Taikomosios politikos institutas“ 2016 m. sausio 16 d.-balandžio 24 d. organizavo mokymus „Ready to Win“ („Pasiruošę laimėti“), kuriuose didžiausią mokymų dalyvių dalį sudarė Liberalų sąjūdžio nariai. Partija už mokymus „Taikomosios politikos institutui“ nemokėjo.

Liberalų sąjūdis ketvirtadienį pranešė kreipęsis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, skųsdamas VRK sprendimą, kuriuo partija kaltinama šiurkščiai pažeidusi politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.27; 00:01

Trumposios naujienos

Kovo 6 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) aptartas Lietuvos Respublikos rinkimų, politinių partijų veiklos ir politinių partijų finansavimo korupcijos prevencijos 2016–2017 metų programos įgyvendinimas 2016 m. Susitikime dalyvavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Ekstremaliųjų situacijų ir patrulių skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas ir VRK atstovai.

Šią programą įgyvendinančių institucijų nuomone, labai svarbu ugdyti rinkėjų sąmoningumą ir skatinti jų sąžiningumą, nes stiprėjant pilietiškumui daugėja ir pozityvių permainų politinėje erdvėje.

VRK pirmininko pavaduotojos Elenos Masnevaitės teigimu, šios, prieš politinę korupciją nukreiptos, programos įgyvendinimas yra puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris padeda užtikrinti didesnį politinių veiklos ir rinkimų procesų skaidrumą, pilietinį sąmoningumą ir politinį sąžiningumą.

Per susitikimą institucijų atstovai kaip itin problemines sritis įvardijo politinių partijų neteisėto finansavimo klausimus, nepažymėtos politinės reklamos sklaidą ir akcentavo, kad labai svarbi programos dalis – teisės aktų pakeitimai, kurie bus inicijuoti šiais metais.

Kalbėdami apie artėjančius rinkimus, institucijų atstovai vienareikšmiškai pritarė, kad būtina įtvirtinti atitinkamas Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas, susijusias su neteisėtu politinių partijų finansavimu (Lietuvoje už politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos skleidimo pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė). Taip pat būtinos BK pataisos dėl rinkėjų papirkimo sudėties (172 str.) koregavimo.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.03.09; 05:55

Gordijo mazgas

Separatizmas (lot. separatus – atskirtas, pavienis) yra siekimas atskirti tautiniu, politiniu, etniniu ar religiniu atžvilgiu nuo partnerių ar visumos. Tačiau, jei gilinsimės į atsiskyrimo tikslus, rasime įvairių separatizmo atmainų – nuo separatizmo valstybėje iki separatizmo šeimoje.

Vieną jų, – politinio separatizmo Lietuvoje – atmainą verta išskirti, kaip itin aktualią Lietuvos politinei erdvei, kurios esmę rasime Eduardo Eigirdo straipsnyje „Įtakingiausi ir pavojingiausi Lietuvos oligarchai“ (žurnalas „Valstybė“ 2015 vasaris Nr. 2). Anot straipsnio autoriaus, „politinis separatizmas Lietuvoje – tai mūsų redakcijos sukurtas terminas reiškiniams, skirtiems trukdyti priimti sprendimus, kurie negrįžtamai įtvirtintų mūsų šalies nepriklausomybę Vakarų demokratinių valstybių erdvėje, apibūdinti“.

Continue reading „Politinis separatizmas Lietuvoje” →

Politinės intrigos

Užsitęsusi komedija su referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams buvo pratęsta pirmadienį. Ir dar kaip pratęsta. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) surengė tiesiog neįtikėtiną teisinei valstybei cirką – su dviem balsavimais ir dviem priešingomis išvadomis.

Iš pradžių VRK nepritarė, kad būtų surengtas referendumas dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, nors referendumo rengėjai ir pristatė būtinus referendumui 300 000 parašų. Po kiek laiko balsavo antrą kartą. Šįkart referendumui jau buvo pritarta.

Pirmą kartą balsuojant net 7 VRK nariai susilaikė, vienas buvo prieš, o 6 balsavo už tai, kad referendumas gali vykti. Antrą kartą balsuojant 12 jau buvo „už“, o 3 „prieš“.

Continue reading „Rimvydas Valatka: ar VRK vaidinama referendumo komedija – tik iš kvailumo?” →

Aktualijos

Ukrainos Euromaidanas tebekunkuliuoja nuo 2013 metų lapkričio 21 dienos, kai Ukrainos valdžia atsisakė pasirašyti asocijuotos narystės su Europos Sąjunga sutartį Vilniuje.

Euromaidano žmonės kenčia šaltį, žvarbų vėją, gyvenimą lauko sąlygose. Ir nors aukų skaičius didėja, valdžios gąsdinimai ir jėgos demonstravimas nesiliauja, pasipriešinimas ne tik nesilpsta, bet ir plečiasi visoje Ukrainoje.

Pasirodo, kad ir Lietuvoje šiuo metu yra pasiryžusių sušaukti Vilniuje šimtatūkstantinius „maidanus“ pademonstruoti valdžiai, kad su tais pasiryžusiais reikia skaitytis.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Gąsdinimai Maidanu” →