Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Prieš gerą pusmetį universiteto koridoriuose netikėtai susimačiau su visados pasižymėjusia specifiniu humoro jausmu kolege, kuri tąkart jau ištikta labai sunkios ligos ir žinodama negailestingą diagnozę apie paskutiniąsias gyvenimo dienas, mūsų pokalbio pabaigoje nepraleido progos pašmaikštauti, pareikšdama – „Išeinu atostogų!“ 

Pasukau į priešingą pusę, nespėjęs net dorai atsisveikinti, nežinodamas, ką tokiu atveju dar būtų galima pasakyti, tik bandydamas nuslėpti kažką panašaus į staiga susitvenkusias ašaras. 

Tačiau šiandien krūptelėjau, kitaip nepasakysi, išgirdęs žinią, kad iš atostogų grįžta Šimašius. Jau buvo galima viltis, kad Vilniuje, gražiai nulijus, vėl atsigaus vasaros pabaigos spalvos ir kvapai, bet dabar nesunku įsivaizduoti ir tai, su kokiu uoslės diskomfortu susidurs miestelėnai, kai valdyti Vilniaus iš atostogų sugrįžta totalinis politinis lavonas. Nesakykite, tai nėra tik vieno nevykėlio Šimašiaus, truputėlį anksčiau ar vėliau nueisiančio nuo arenos, problema.

Su Šimašiaus vardu siejamas politinio lavono dvokas gali nepaprastai sustiprėti dėl to, kad Šimašius-Saulė jau savo pirmajame kreipimesi po atostogų į delfi.lt skaitytojus https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/remigijus-simasius-apie-viena-lenta-du-parasus-ir-55-tukstancius-vilnieciu.d?id=82023673, be didelio konfūzo tapatinasi su Vilniumi, kalba visų vilniečių vardu, tokiu būdu totalizuodamas lavonėjimo dvoką iki kraštutinė ribos. Tikriausiai net anų laikų lietuvių emigrantų bendruomenei, įsikūrusiai Čikagos priemiesčių skerdyklų kaimynystėje, neteko patirti tokio sąmonę paralyžiuojančio dvoko, kokį užtraukia miestiečiams Šimašiaus politinio lavonėjimo kaimynystė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Todėl, kaip atrodo bent man, Šimašiui grįžus iš atostogų, Vilnius iškart tampa nelaimės zona, kai dėl užkrato ir dvoko keliamo pavojaus šiandien Lietuvos sostinė turėtų būti nedelsiant uždaroma kitų miestų lankytojams.  Apskritai pats Šimašius yra linkęs uždaryti beveik viską, pradedant nuo teatrinių įstaigų ir skrydžių bendrovių, išskyrus gėjų klubus. Šimašiaus pavyzdys baisiai prikišamai rodo, kad Vilniaus lankytinomis vietomis pirmiausiai turėtų būti laikomos gėjų pasilinksminimo įstaigos.

Kita vertus, lavonėjimo dvokas pasiekia aukščiausiąjį tašką būtent tada, kai Šimašius praveria burną, t. y. kažką pasako, pabando suformuluoti vadinamąją mintį, kai jo vardu yra paskelbiama kažkokia rašliava, pasakojanti apie anojo titaniškas pastangas su moraliniu kompasu rankose atrasti ir demaskuoti užsimaskavusį antisemitą.

Žinia, nudraskius atminimo lentas, pakabintas laisvės kovotojų garbei, ir  išprovokavus natūralų žmonių pasipiktinimą, lengva ranka yra sukuriamas mitas apie užsimaskavusį atisemitą. Galimas daiktas, nereikėtų pernelyg nuvertinti Šimašiaus, nes jis antisemitizmo išpopuliarinimo reikalui, kaip atrodo bent man, nusipelno tikrai ne mažiau nei visa nacių propaganda kartu sudėjus! Kita vertus, tikriausiai nereikėtų anojo ir demonizuoti (būtų pernelyg didelė garbė), nes Šimašius savo niekingų tikslų pasiekia ne tiek pasikinkęs kažkokį priklydusį demoną, kiek tapdamas kraštutine liberalizmo karikatūra, kaip atrodo, turinčia atstumti visus sveiko proto žmones.

Jeigu tokio mero iškamša tik stovėtų nejudėdama, būtų galima pakęsti, tačiau šiai stovylai prabilus lavoninės stiliumi, suvimdo ne juokais. Žinote, metafizinio pasišlykštėjimo jausmas toli pranoksta fizinio pasišlykštėjimo sukeliamus nepatogumus, ištampo vidurius nepalyginamai intensyviau nei būtum apsinuodijęs pašvinkusių silkių porcija.

Mūsų padangėje buvo galima sutikti ne vieną apsišaukėlį ir aferistą, tačiau taip išniekinti moralines sąvokas ir aukos prasmėvaizdį, kaip lengvai purkštaudamas daro Šimašius, tikriausiai nepavyks niekam niekada. Šimašiaus kalbėjimas ta tema yra nuodinga bet kokių įvardijimų karikatūra, pagal savo esmę visados yra užnuodytas tortas. O nemeilės atsakas tokiu atveju tikriausiai yra pats geriausias priešnuodis.

Tiesą sakant, mane labiausiai neramina net ne tokio Šimašiaus fenomenas,  kiek tai, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos neišdrįsti naikinti neteisinių, iš vandališkų sumetimų užgimusių Šimašiaus sprendimų nuplėšti atminimo lentas Lietuvos laisvės kovotojams. Dėl to mes visi esame pastūmėjami į baisią priešpriešą, kuri gali (neduokDie) labai greitai išvirsti į neramumus ir gatvės susirėmimus.

Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Slaptai.lt nuotr.

Kaip nesunku nuspėti, patriotinė Lietuvos kohorta atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pagerbti atkurs ir neprašydama Šimašiau leidimo pakabins ten, kur jai ir pridera būti pagal jau susiformavusią tradiciją.   Neabejokite, yra žmonių, kurie visomis išgalėmis, jeigu norite, dantimis ir nagais, gins savo teisę apsaugoti laisvės kovotojų atminimą.

Dabar pabandykime įsivaizduoti, kad naujoji Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasiunčia vidaus pulkus išvaikyti laisvės gynėjo paminklinės lentos gynėjus. Fiziškai tai padaryti nebus sunku, nes tokių gynėjų vartotojiškoje visuomenėje lieka vis mažiau (?), didelė dalis iš jų – jau pagyvenusio amžiaus žmonės. Tačiau, pabandykime toliau įsivaizduoti, fizinė prievarta prieš senolį, atėjusį apginti bendražygio atminimą, reikštų, kad Lietuva įžengė į naująjį okupacinį sezoną. Ne postai ir pavadinimai lemia  visuomenė raidą ir pažangą, o žmonės, kita vertus, kai svarbius politinės teisinės sanglaudos postus užima kvailiai ir bailiai, visuomenė yra okupuojama nešvankybės.

Čia dabar nupieštas vaizdelis yra mintinis eksperimentas, siekiant užbėgti labiausiai nepageidaujamiems įvykiams prieš akis. Tačiau taip gali atsitikti iš tiesų, jeigu Lietuvoje ir toliau šitaip atkakliai bus nesilaikoma įstatymo normos, kai įpareigota ginti įstatymo viršenybę prokuratūra neria į krūmus, nedrįsdama užginčyti akivaizdžiai neteisinių Šimašiaus sprendimų.

P.S.

Keletas pažįstamų manęs klausė – kodėl štai jūsų autorius viešus pasisakymu apie Šimašių kartas nuo karto užbaigia eiliuota forma, suposmuodamas išvadą, ar tai esą nėra savotiškas Šimašiaus fenomeno pašlovinimas? Atsakau: eiliuota forma, užbaigiant pokalbį, užgimsta tada, kai norisi išsikeikti iki širdies gelmių, bet išsiauklėjimas to neleidžia daryti viešai. Eilėraščio forma su rimo ir ritmo reikalavimais uždeda kažką panašaus į apynasrį.

2019.08.22; 09:26

                                        X X X

Vilnius, rugpjūčio 20-osios naktis

 

mėnulis dabar toks vaiskus be energijos

kaip jį taurina vaistinės pilies gatvėje fonas! –

vokus staiga ten pramerkia

kažko nudžiugęs lavonas

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas sako, kad kaltinimai naujiems Socialdemokratų partijos nariams, buvusiems aukštiems vidaus reikalų sistemos vadovams, dėl galimo valstybės sabotavimo yra visiškos fantazijos. Pasak jo, tai yra būdas sumenkinti partiją prieš artėjančius rinkimus.

„Mes tai vertiname iš pirminių nuogirdų, ką žiniasklaida dabar transliuoja, tai yra liguistos fantazijos, kurios yra pritaikytos būtent dabar vykstančiam rinkiminiam laikotarpiui. Jeigu aukščiausi valstybės pareigūnai leidžia sau taip samprotauti, be jokio faktinio pagrindimo, tai rodo pačių pareigūnų kompetencijos nebuvimą ir politinių procesų neišmanymą“, – teigė G. Paluckas.

Pasak G. Palucko, jei informacija nepasitvirtins, kreipsis į teismą dėl galimo šmeišto prieš partiją.

„Jeigu bus minimas Socialdemokratų partijos pavadinimas ir bus stengiamasi menkinti reputaciją, mes tikrai kreipsimės į teismą ir ginsim savo reputaciją, nes jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių tokius samprotavimus ir kaltinimus valstybės išdavyste, sabotažu ir trikdymu, nėra“, – teigė LSDP pirmininkas. 

Penktadienį vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas susitiko su Viešojo saugumo tarnybos vadu generolu Ričardu Pociumi ir aptarė gautą informaciją apie galimus buvusių VRM sistemos vadovų susitikimus, kuriais norima destabilizuoti situaciją vidaus reikalų jėgos struktūrose.

Pasak E. Misiūno, informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai, pradėtas tyrimas. VST vadas taip pat atskleidė, kad šių susitikimų tikslas buvo kompromituoti VRM sistemą bei grįžti į valdžią. R. Pocius pripažino, kad tarp šių asmenų yra buvę aukšti VRM sistemos vadovai, kurie dabar įstojo į Socialdemokratų partiją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 07:26

Į mokytojų palaikymo akciją „Paskutinis skambutis“ ir mitingą prie Vyriausybės, preliminariais policijos duomenimis, sekmadienį atvyko apie 6 tūkst. žmonių.


Mokytojų mitingas prie Vyriausybės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kaip Eltai sakė vidaus reikalų ministrą pavaduojantis teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, tikslingai į akciją susirinko apie 5 tūkst. žmonių, bet nemažai vilniečių trumpam prisijungdavo pamatę besibūriuojančius mokytojus ir juos palaikančius kitų profesijų žmones, mokinius, studentus. Į sekmadienį Vilniuje surengtą „Paskutinio skambučio“ akciją žmonės suvažiavo iš visos Lietuvos.

„Kaip ir tikėjomis, viskas vyko taikiai. Reikia padėkoti mokytojams už supratimą, kad didelei visuomenės daliai, ypač jaunesnei kartai, jie yra pavyzdys. Ši akcija mums visiems įrodymas, kad, net ir esant labai įkaitusiai situacijai, mokytojai išlieka inteligentiški, santūrūs”, – po mitingo sakė E. Jankevičius.

Ministras priminė premjero Sauliaus Skvernelio pažadą, kad derybos su mokytojais bus tęsiamos toliau. 

„Aš asmeniškai tikiu, kad abi pusės ras sutarimą“, – Eltai sakė E. Jankevičius.

Policijos departamentas taip pat pranešė, kad protesto akcijos metu didelių incidentų neužfiksuota.

ELTA primena, kad „Paskutinio skambučio“ mitinge prie Vyriausybės, kurį sekmadienio popietę pradėjo aktorė Kristina Savickytė-Damanskienė, reikalauta ne tik detalizuoti, kaip vyks derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis, bet ir stabdyti mokesčių reformą bei biudžeto priėmimą, kurį Seimas numato priimti antradienį.


Mokytojų mitingas prie Vyriausybės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Kas, jei ne mes, galime apginti mokytojus, kurie yra viso mūsų gyvenimo dalis, – mokė mus, moko mūsų vaikus. Per 50 profesinių sąjungų prisijungė prie mokytojų palaikymo”, – sakė mitingą vedusi K. Savickytė-Damanskienė.

Kaip priminė ji, protestas – taikus, ir kvietė pastebėjus provokacijas apie tai pranešti pareigūnams.

Į susirinkusią minią įraše kreipėsi iš Švietimo ir mokslo ministerijos nesitraukiantys mokytojai, kuriuos mitingo organizatoriai vadino šios dienos herojais.

Mokytojai priminė, kaip vystėsi derybos, ir pabrėžė, kad yra pasiryžę bet kam, nes, jei nieko nedarysime, po 5 ar 10 metų švietimo nebeturėsime.

Kaip pabrėžė mokytojai, jie antrą savaitę tapę situacijos įkaitais, tačiau džiaugiasi, kad pagaliau buvo išgirsti ne tik profesinės bendruomenės, bet ir kitų profesinių organizacijų bei paprastų piliečių. 

„Trauktis negalim, nes už mūsų stovi tėvai, vaikai, visa švietimo bendruomenė. Kaip pabrėžė mokytojai, nereikia iliuzinių reformų, kurias mokytojai jau lengvai atpažįsta. Manau, kitą savaitę mes suprasime, ar mūsų politikai gerbia šalies žmones, ar turi nors kiek širdies, kuri būtina, norint valdyti valstybę. Ačiū visiems palaikantiems, pamoka tęsiasi”, – sakė ŠMM esančių mokytojų atstovė. 

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas dėkojo visiems atėjusiems. „Labai prašau visų susirinkusių ir politinių jėgų – susitelkime ir iškelkime mokytojo vardą aukščiau politinių intrigų“, – kvietė A. Navickas.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius pabrėžė, kad metų metus Lietuvos švietimo sistema reformuojama be aiškaus tikslo ir supratimo. 

Pasak S. Jurkevičiaus, nenusisekusios reformos privedė prie rimtos būklės mūsų švietimą. Rugsėjį pradėta dar viena, tačiau etatinis darbo apmokėjimas, licėjaus direktoriaus žodžiais, virtęs parodija, propagandinis lozungas „Už viską bus apmokėta” skamba kaip anekdotas. Mokyklos priverstos murkdytis smulkmeniškuose skaičiavimuose, supriešinti mokytojai, o mokyklų vadovai tapę reformos aukomis. 

„Sisteminė švietimo negalia – negebėjimas vykdyti reformų“, – pabrėžė S. Jurkevičius. Pasak jo, šiandien visi matome, kad valstybės nesugeba sukurti ne tik skaidrios ir aiškios darbo apmokėjimo tvarkos, bet ir nesuvokia, kokia ji turėtų būti. 

Tolimesni bandymai taisyti reformą, licėjaus vadovo įsitikinimu, norimo rezultato neduotų. „Būtina nevykusią reformą atšaukti ir grįžti prie buvusios apmokėjimo tvarkos, padidinant koeficientus už mokytojų atliekamą tiesioginį darbą“, – pabrėžė S. Jurkevičius. 

Į „Paskutinio skambučio“ mitingą susirinkę tūkstančiai žmonių sekmadienį gyva grandine susikabino rankomis nuo Seimo iki Švietimo ir mokslo ministerijos, pravingiuodami pro didžiąją dalį kitų ministerijų. Po to visi susirinko prie Vyriausybės išdėstyti esminių, su profesinėmis sąjungomis suderintų, reikalavimų.

Pirmasis – stabdyti gruodžio 11 dieną numatytą valstybės biudžeto priėmimą, atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas perskirstyti ir atrasti lėšų mokytojų atlyginimams pakelti.

Antras reikalavimas – sudėlioti aiškias datas, kaip bus vykdomos derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis.

Profesinių sąjungų nuomone, mokesčių reforma yra žalinga Lietuvos viešajam sektoriui ir turėtų būti stabdoma. Profesinės sąjungos mano, kad premjero pasiūlytas derybų grupės modelis dėl viešojo sektoriaus yra skubotas ir neefektyvus. Profesinės sąjungos reikalauja, kad deryboms šiais klausimais vadovautų iki Naujųjų metų sudarytas komitetas iš kompetentingų ekonomikos ekspertų, profesinių sąjungų atstovų, visuomenės veikėjų ir kitų suinteresuotų asmenų. 

Kaip mitinge patikslino K. Savickytė-Damanskienė, palaikymą mokytojams pareiškė per 50 Lietuvos profesinių sąjungų. Akcijos dalyviai dainavo, kalbėjosi apie būtinybę palaikyti vieni kitus, tikslą susitarti taikiai, vylėsi, kad valstybės vadovai nebegalės ignoruoti profsąjungų keliamų reikalavimų, matydami tokį palaikymą, atkreips dėmesį į viso viešojo sektoriaus problemas, kurios buvo išdėstytos mitinge prie Vyriausybės.

„Su mokytojais ir už mokytojus. Atėjo metas parodyti, kad pedagogai yra ne vieni. Parodyti, kad visuomenė solidarizuojasi ir kiekvieno mokytojo reikalas tampa bendru reikalu. Jeigu yra viena protesto akcija, kurioje privalu sudalyvauti – tai „Paskutinis skambutis“, – socialiniuose tinkluose kviesdamas palaikyti mokytojus teigė A. Tapinas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) penktadienį išplatintame pranešime pakvietė žmones protestuoti taikiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.09; 18:22

Vidaus reikalų ministerijos specialistai, ištyrę anoniminį skundą, nustatė, kad buvusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) vadovybė daug metų išnaudojo ugniagesius nemokamiems darbams atlikti. Ugniagesiai neatlygintinai keitė vadovų ir administracijos automobilių padangas, atlikdavo smulkius remonto darbus.

Maža to, tarnybinės patalpos buvo naudojamos kaip nuosavi garažai – čia laikytos padangos, ant stelažų užrašytomis pavardės, kad padangos, jas keičiant, nebūtų sumaišytos.

„Statutinės tarnybos išskirtinės tuo, kad čia vyrauja griežta subordinacija – tai reiškia, kad visi vadų nurodymai turi būti vykdomi per daug neklausinėjant. Tai ilgą laiką sudarė sąlygas išnaudoti darbuotojus, jog šie atliktų įvairius darbus”, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Vidaus reikalų ministras dėl buvusio PAGD direktoriaus pavaduotojo Vygando Kurkulio ir Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (SPGV) viršininko Aloyzo Baradinsko veiksmų vertinimo ketina kreiptis į prokuratūrą, nes ministerijos specialistai jų veiksmuose įžvelgia galimą nusikalstamą veiką.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos jau paprašyta išaiškinti, ar įstatymus pažeidė SPGV viršininko pavaduotojas Valdas Visockas, vykdęs viršininkų nurodymus ir įsakinėjęs ugniagesiams atlikti jiems nepriklausančius darbus.

Taip pat nustatyta, kad SPGV valstybės rezervo sandėlio apsaugoje dirbo A. Baradinsko sūnus, nors su juo nebuvo sudaryta jokia darbo sutartis t. y. jis dirbo nelegaliai, saugomame objekte. Informacija apie sandėlyje saugomas vertybes yra su slaptumo žyma „riboto naudojimo“. Formaliai sargu buvo įdarbintas visai kitas asmuo.

„Matome, kad ugniagesių sistemoje yra daug užsistovėjusio vandens. Pajutę, kad gali atviriau kalbėti, jie ėmė dėstyti problemas viena po kitos. Vien dabar jau sprendžiama, ar pradėti dar keletą tarnybinių patikrinimų. Vienas jau pradėtas dėl to, kad ugniagesiai galimai buvo versti valyti įstaigos langus”, –  teigė vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Nuo šiandien ministerijoje pradeda veikti pasitikėjimo telefonas 85 271 8788  ir elektroninis paštas pranesk@vrm.lt

„Asmeniškai garantuoju visų pranešėjų anonimiškumą. Raginu netylėti: jei niekas nekalbės atvirai, negalėsime daug ko iš esmės pakeisti”, – aiškina E. Misiūnas.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, kad:

– Jau daug metų (8 ir daugiau) buvo įprasta praktika, kad SPGV vadovai – viršininkas A. Baradinskas, viršininko pavaduotojas V. Visockas ir PAGD direktoriaus pavaduotojas V. Kurkulis, taip pat kiti aukšti SPGV darbuotojai laikė savo padangas tarnybiniuose garažuose ir kasmet ratų keitimo sezonu (lapkričio ir balandžio mėn.) jų asmeninių automobilių ratus keisdavo SPGV mechanikai. (Išskyrus V. Visocką, kuris ratus keisdavosi pats).

– Taip pat eilę metų (tiksliai nenustatytu laiku) garažuose buvo atliekami smulkūs automobilių aptarnavimo darbai (stabdžių kaladėlių keitimas, valymas, plovimas ir t.t.)

Išvados:

– Buvęs PAGD direktoriaus pavaduotojas V. Kurkulis viršijo savo įgaliojimus ir pažemino pareigūno vardą,  tačiau jam drausminės nuobaudos negali būti taikomos, nes jis iš tarnybos jau atleistas (savo noru, be išeitinių kompensacijų)

– Buvęs SPVG viršininkas A.Baradinskas, leisdamas tarnybinėse patalpose laikyti pareigūnų padangas ir liepdamas pavaldiniams jas keisti bei kitaip aptarnauti mašinas neteisėtai pasinaudojo tarnybine padėtimi ir pareigų viršenybe, pažemino tarnybos ir pareigūno vardą. A.Baradinskui nuobauda taip pat negali būti skirta, nes jis buvo atleistas iš tarnybos (savo noru, be išeitinių kompensacijų).

– SPVG viršininko pavaduotojas V. Visockas, neteisėtai laikydamas padangas garažuose, taip pat perduodamas neteisėtus V. Kurkulio ir A. Baradinsko nurodymus žemesnio rango ugniagesiams bei duodamas nurodymą tarnybiniu transportu išvežti laikomas padangas (pradėjus skundo tyrimą, veikiausiai siekiant užkirsti kelią aplinkybėms nustatyti) netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė Valstybinės priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodeksą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

– V. Kurkulio ir A. Baradinsko veiksmuose įžvelgiamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. I dalis (piktnaudžiavimas), požymių

Informacijos šaltinis – VRM

Slaptai.lt nuotr.

2017.06.07; 06:10

Kas kartą kai Statistikos departamentas paskelbia naujų duomenų apie Lietuvos demografiją, galima kartoti tą pačią žinią – regionai degraduoja. Kartais Prezidentė ar kitas aukštasis pareigūnas nuvažiuoja pas kokį salotas auginantį ūkininką į Šalčininkų rajoną ar į Pabradę pas stambų pramonininką, tačiau statistika žudo bet kokias viltis apie pragiedrulius provincijoje.

Regionų viltis – investicijos

Ekonomistai ir apžvalgininkai kartoja paprastą tiesą, kad regionams reikia investicijų ir gerai apmokamų darbo vietų. Tai yra pagrindas, kad prasidėtų atsigavimas. Visa kita: geresnis susisiekimas, tinkamas švietimas, jaunimo politika neturi prasmės, jeigu nėra investicijų. Iki šiol regionų politika buvo taip apleista, kad dabar jau nebėra vilčių, kad visos 60 savivaldybių išliks, bet negi jokios perspektyvos nebeturi ir didesni mūsų miestai Panevėžys, Alytus, Marijampolė? 

Lietuvos provincija – iš paukščio skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Vos kalba pasisuka apie investicijas regionuose, tuoj ištraukiamos tiesioginių užsienio investicijų lentelės, LEZ‘ų skaičiai, gamyklos, tačiau visai nekalbama apie valstybės investicijas. Juk valstybės skiriami pinigai infrastruktūrai, valstybės sukuriamos darbo vietos –  tai lygiai tokios pat svarbios ūkio skatinimo priemonės, kaip ir naujas privatus verslas.

Valstybė yra didžiausias ūkio žaidėjas Lietuvoje, sukuriantis beveik 400 tūkst. darbo vietų, kai iš viso samdomų darbo vietų yra apie 1,3 mln. Jei valstybė turėtų strategiją ir šias darbo vietas paskirstytų po šalies teritoriją kryptingai, tai būtų labai didelė paspirtis regionams. Dabar to nėra. Geriausiai apmokamos darbo vietos ir absoliučiai daugiausiai jų yra sutelkta Vilniuje. Stebėtina, bet sostinėje 40 proc. visų dirbančiųjų dirba valstybės tarnyboje, valstybės paslaugų sektoriuje ar valstybės valdomose įmonėje.

Lietuva neturi regionų politikos

XXI amžiaus tendencija – žmonės linkę rinktis gyvenimui didelius miestus. Net Norvegija, Anglija ar Švedija sprendžia tas pačias problemas. Negalėdami pritraukti savo gyventojų į atokesnius regionus, kviečiasi imigrantus, pavyzdžiui, iš Lietuvos. Kaip viena iš priemonių palaikyti tolygesnį valstybės apgyvendinimą yra įvairių valstybinių institucijų išdėstymas po visą valstybės teritoriją. Tai sėkmingai daro ne tik Vokietija, Skandinavijos šalys, bet ruošiasi ir Estija. Lietuvoje, priešingai, kiekviena Vyriausybė vis daugiau valstybės aparato koncentruoja sostinėje, o regionuose uždaro padalinius, motyvuojant lėšų taupymu. Tai gal geriau taupant lėšas uždaryti padalinį Vilniuje?

Kad regionų politika merdi, kalti patys valdžios pareigūnai. Visi jie gyvena Vilniuje ir regionų politiką mato iš Vilniaus, o iš tikrųjų tai jiems nerūpi, kas atsitiks su kokia nors Akmene. Štai aukštas vidaus reikalų ministerijos tarnautojas, kuris daugelį metų atsakingas už regionų politiką, aiškina, kad negalima nieko iškelti į kokią nors Uteną, nes ten nėra kam dirbti. Taigi ratas užsidaro, nieko negalima perkelti, nes nėra darbuotojų, o darbuotojų nėra, nes nėra konkurencingų darbo vietų.

O kodėl „Western Union“ į kažkokį „užkampį“ Vilnių, kurio 99,9 proc. amerikiečių nerastų žemėlapyje, perkėlė 1700 darbo vietų? Kodėl „Danske Bank“ Lietuvoje sukūrė 2,1 tūkst. darbo vietų, juk galėjo viską sutelkti Kopenhagoje. Kodėl Europos Sąjunga investuoja į Lietuvą, gal geriau lėšas sukoncentruotų Paryžiuje, Londone ir Berlyne?

Tarptautinės bendrovės, tokios kaip „LiDL“ ar IKEA mielai savo būstines įkuria ne sostinėse, o štai Lietuvoje iškelti kokius nors „Lietuvos geležinkelius“ iš Vilniaus valdininkams yra neįveikiamas uždavinys.

VRM apsamanojusi

Visi ministrai, premjerai, tarnautojai, kurie iki šiol buvo atsakingi už regionų politiką, yra vilniečiai ir regionų problematiką supranta per savo kabineto langą. Dar blogiau, daugelis tų tarnautojų yra gimę provincijoje, bet atvykę gyventi į Vilnių nesugeba atsikratyti provincialumo, todėl net yra arogantiški savo gimtinės atžvilgiu. Kaip panašu į mūsų emigrantus!

Neseniai VRM viceministrui Giedriui Surpliui, kuris atsakingas už regionų politiką, pristačiau paprastą idėją – įpareigoti valstybės kontroliuojamas įmones po truputį vis daugiau darbo vietų iškelti iš didžiųjų miestų į mažesnius. Na, kodėl „Lietuvos pašto“ centrinė būstinė būtinai turi būti Vilniuje, kodėl ne Šiauliuose? Kodėl „Lietuvos geležinkeliai“ negali įsikurti Alytuje? Nebus kam dirbti? „Lietuvos pašto“ vadovaujančio darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra apie 4000 eurų, geležinkeliuose per 6000. Tai tikrai neatsiras kam dirbti? Manau, ne vienas vilnietis dėl tokios algos mielai išsikraustytų į mažesnį miestą, kuriame nekilnojamasis turtas pigesnis, nėra spūsčių, grynesnis oras, darželiuose gausu laisvų vietų vaikams ir viskas ranka pasiekiama. 

Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.

Taigi ar viceministras susidomėjo? Anaiptol, jis išdėstė, kad šiuo metu regionų politikos prioritetas yra „nustatyti standartą, kuris apibrėžtų, kokiam skaičiui gyventojų protingu atstumu turi būti pasiekiamos kokybiškos sveikatos ir socialinės paslaugos, švietimo bei kultūros įstaigos“.

Kaip tai padės mažinti emigraciją iš regionų? Kaip tai sukurs daugiau patrauklių darbo vietų? Na, nebent šiam svarbiam tikslui pavyks įsisavinti daugiau Europos Sąjungos paramos, viskas. Vyriausybė kontroliuoja 123 valstybės įmones, kuriose dirba 40 tūkst. darbuotojų, kiek jų būtinai turi dirbti Vilniuje? Atsakymas: nulis! O kur dar biudžetinės įstaigos, įvairios tarnybos ir departamentai? Garsiai linksniuotos iškeliamos, bet neiškeliamos, ministerijos tai tik lašas tarnautojų jūroje.

Iki šiol visi vidaus reikalų ministrai neturėjo laiko pasirūpinti regionų politika, sukurti viziją mažesniems miesteliams ir suteikti viltų. Naujoji vyriausybė irgi neteikia daug vilties, kad biurokratizmas pagaliau baigsis ir bus pereita prie realios pagalbos regionams.

2017.05.30; 11:30

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ragina imtis priemonių užtikrinant saugų žmonių elgesį vandenyje ir ant ledo.

„Jokiu būdu nenorime būti baudėjais: pagrindinis noras yra išsaugoti žmogaus sveikatą ir gyvybę. Siekiame skatinti atsakingą visuomenės požiūrį į savo bei aplinkinių saugumą. Tam, be abejonės, reikalinga tvarka ir taisyklės, kurių būtų laikomasi“, – sako vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.

Continue reading „VRM siūlo priemones dėl saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo“

butkevicius_aaudrius

Slaptai.lt skelbia oficialų Audriaus Butkevičiaus pareiškimą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui Aloyzui Kruopiui

P A R E I Š K I M A S

Mano liudijimo Medininkų žudynių byloje pasėkoje, nukentėjusiųjų asmenų giminės padarė viešus pareiškimus Lietuvos televizijoje, esą aš teigęs, kad poste budėjusiems pareigūnams buvo uždrausta priešintis užpuolikams.

PAREIŠKIU:

Tokios mano liudijimo interpretacijos ir tuo labiau spekuliacijos, neva mano pasakytais teiginiais, neatitinka nei mano liudijimo esmės, nei tikrovės.

Medininkų poste budėję pareigūnai buvo pavaldūs ne mano žinybai, o Vidaus reikalų ministerijai ir Muitinės departamentui. Už jų instruktavimą ir jiems duotus įsakymus tiesiogiai atsakinga minėtų žinybų vadovybė.

Continue reading „Audrius Butkevičius: “Tokios mano liudijimo interpretacijos neatitinka nei mano liudijimo esmės, nei tikrovės”“

advokatas_a.marcinkevicius

1991 m. sausio 12-13 naktis buvo mano, tuomet dar jauno Biržų rajono vidaus reikalų skyriaus tardytojo budėjimo para. Buvau atsakingu už visų, budėjimo metu rajone įvykusių nusikaltimų ir nelaimingų atsitikimų operatyvų fiksavimą ir pirminius tyrimo veiksmus.

Sausio 12 d. po 21 val. budinčioji tardymo operatyvinė grupė sugrįžo iš bilijardo stalo vagystės įvykio vietos apžiūros Biržų Sviesto gamyklos poilsiavietėje. Sostinėje besiklostantys įvykiai aiškiai rodė visus, artėjančios atomazgos, požymius. Tą naktį apie poilsį niekas nebegalvojome ir pasilikome budėtojų dalyje.

Kai sausio 13 apie 2 val. nakties nutruko LTV transliacija visi kaip vienas netekome žado. Budėtojų dalyje įsivyravo spengianti tyla. Nors įvykių Vilniuje sukelta įtampa būdėtojų dalyje buvo akivaizdi, tačiau darbas vyko tiksliai ir sklandžiai.

Continue reading „Manipuliacijų emocijomis tikslas – valdžia bet kokia kaina?“

palaitis_r

Pabaigęs ministro karjerą štai pagaliau turiu laiko prisėsti ir aprašyti Lietuvą mėnesį krėtusią vadinamąją FNTT (Finansinių Nusikaltimų Tyrimų Tarnyba prie VRM) krizę iš savo požiūrio taško. Jei turėsit kantrybės – perskaitykit.

Visi puikiai atsimenate banko „Snoras“ griūtį. Iškilus grėsmei, jog šis bankas sugriaus šalies finansų sistemą, buvo galima staigiu judesiu stabilizuoti padėtį – taip apsaugant valstybę ir jos žmones nuo gilesnės finansinės krizės. Lietuvos bankas jau seniai stebėjo „Snoro“ situaciją. Pagaliau apsisprendė – ilgiau delsti nebegalima. Buvo nuspręsta pasitelkti teisėsaugos institucijas. Ir štai 2011 metų lapkričio 14 d įvyko prokuratūros ir FNTT pareigūnų pasitarimas. Dalyvavo šešiese. Buvo aptariami taktiniai veiksmai. Po pasitarimo du jame dalyvavę FNTT pareigūnai papasakojo – kas yra normalu – savo dviem bendradarbiams apie posėdį ir aptartas detales.

Continue reading „Visa tiesa apie FNTT skandalą“

sraigtasparniai

2011-aisiais metais Rusijos federalinė ginkluotės, karinės ir specialiosios technikos tiekimo agentūra (ROSOBORONPASTAVKA) sudarė Valstybinio gynybos užsakymo (VGU) kontraktų už 12,7 mlrd. rublių (bendra 2011-ųjų metų VGU kontraktų vertė apie 750 mlrd. rublių).

Tokią informaciją pateikė agentūros viršininkė Nadežda Sinikova. Rusijos gynybos ministerijos poreikiams patenkinti skirta didžioji VGU kontraktų dalis, sudarytų tarpininkaujant „ROSOBORONPASTAVKA“ agentūrai – apie 11,2 mlrd. rublių, likusi dalis atiteko kitoms jėgos struktūroms (VRM, FSB, YSM ir kt.).

Continue reading „Rusijos federalinė ginkluotės, karinės ir specialiosios technikos tiekimo agentūros ataskaita“

palaitis_ministras

Keisti dalykai vyksta Lietuvoje. Kas turi būti atvira, čia virsta paslaptimi. O štai, kas normalioje valstybėje būtų slapta, čia nusikalstamai išviešinama. Tačiau visi su tuo susitaiko. Kaltųjų nėra. Arba kaltieji lieka paslaptyje, o apkaltinami tie, kurie kažkam galingam tapo neparankūs ir pavojingi.

Naujausia tokio atvirkštinio veikimo iliustracija – šokis aplink melo detektorių Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ir viešojoje erdvėje. Įsivaizduokime štai tokį dalyką. Vienos valstybės vidaus reikalų ministras nusprendžia patikrinti jam pavaldžių teisėsaugos institucijų vadovus ir, pasikvietęs poligrafo specialistą, atlieka savo tyrimą, kurio rezultatus iškart transliuoja žiniasklaidai.

Continue reading „Melo detektorius lietuviškam teisingumui“

vaz_sauna_maza

Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai Medininkų žudynių bylą tiriantiems teisėjams pateikė per tris šimtus konkrečių prašymų. Daug?

Neskubėkime smerkti advokatų, esą jie specialiai, sąmoningai vilkina teismo procesą – neva kaip skęstantis žmogus griebiasi šiaudo. Advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės prašymuose – daug racionalaus grūdo. Beje, tie prašymai – tarsi akivaizdus priekaištas Medininkų bylą neva kruopščiai ištyrusiems prokurorams.

Continue reading „Neįminta posto “Medininkai 2” ir pasalos paslaptis“

anusauskas_2

Sudomino paskutinysis Jūsų straipsnis apie buvusio SSRS pulkininko Stanislovo Stančiko apklausą Vilniaus Apygardos teisme. Todėl primenu apie kadaise rengtą slaptą planą „Metel“. 

Tame plane minima ir žurnalisto Gintaro Visocko išsamiai  aprašytos apklausos herojaus  S.Stančiko pavardė.

Čia pateikiu kadaise skaitytą istoriko, dabartinio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko straipsnį apie slaptąjį planą „Metel“ (lietuviškai – „Pūga“). Tikiuosi, pravers. Pagarbiai – Kiprijonas Tvirbutas.

Continue reading „Apie slaptąjį planą “Metel”“

narkotikai_1

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per devynis 2010 – ųjų mėnesius šalyje iš viso registruota 1725 nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, jų padaugėjo 168 atvejais, arba 10,8 proc. (pernai registruotos 1557 minėtos nusikalstamos veikos). Šiemet šių veikų ištirta 20,7 proc. daugiau nei pernai.

Situaciją, susijusią su narkotikų gabenimu ir prekyba, kriminogeniniu požiūriu toli gražu negalėtume įvardyti kaip vieną geriausių šalyje, bet minėti skaičiai rodo, kad policija nesėdi sudėjusi rankų. 

Continue reading „Narkotikai: jachtose, automobiliuose ir skrandžiuose“