Tvora išvirtusi. Slaptai.lt nuotr.
Praėjusią savaitę pranešta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) šalyje sulaikė dar vieną Rusijos kariuomenės dezertyrą Ivaną Koroliovą. Panašus atvejis fiksuotas dar liepą, kai Lietuvoje sulaikytas kitas Rusijos pilietis – buvęs oro pajėgų pilotas Dmitrijus Mišovas. Tačiau kitaip nei tada, šį sykį atsakingos šalies tarnybos detalios informacijos apie I. Koroliovą, jo atvykimo aplinkybes bei teisinį statusą kol kas neteikia.
Seimo nariai susiklosčiusią situaciją vertina nevienareikšmiškai. Dalis parlamentarų nėra linkę sureikšminti to, kad šalyje fiksuojamas jau antras panašus incidentas, ir nurodo, kad pasitiki tarnybų darbu. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tvirtina, kad pastarieji atvejai rodo sistemines sparagas.
Visgi, visi Eltos kalbinti politikai vieningai sutaria, kad į situaciją reikia žiūrėti rimtai – pasak parlamentarų, neatmestina, kad tokie atvykėliai gali būti Maskvos ar Minsko provokacijų dalis.
Institucijos teikia ribotą informaciją apie sulaikytą Rusijos pilietį
Eltai pasiteiravus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apie sulaikytą Rusijos pilietį – ar, kaip skelbta ir anksčiau, jis vis dar apgyvendinta Pabradės Užsieniečių registracijos centre ir ar tarnyba išsiaiškino, kokiu būdu jis atvyko į Lietuvą – tarnyba pateikė jau anksčiau viešojoje erdvėje buvusią informaciją.
„Asmuo apie kurį teiraujatės (…) yra pateikęs prieglobsčio prašymą, jo svarstymo metu jokios informacijos pateikti negalime“, – teigiama VSAT komentare, kurį raštu Eltai pateikė tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Laurinaitytė-Grigienė.
VSAT nurodo negalintys patvirtinti, ar I. Koroliovas priklauso kokioms nors kariuomenės struktūroms. Be to, pasak VSAT atstovės, platesnius komentarus galėtų pateikti Migracijos departamentas.
Tačiau šis savo ruožtu teigia, kad detalių apie individualius asmenų prieglobsčio prašymus ir jų svarstymo procesus negali suteikti.
„Informacijos apie konkrečių asmenų prieglobsčio bylas ir jų nagrinėjimo eigą Migracijos departamentas neteikia“, – Eltai teigė Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas.
A. Ažubalis: man atrodo, kad nereikia mušti pavojaus varpų
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis nėra linkęs sureikšminti fakto, kad į Lietuvą pateko jau antras Rusijos kariuomenės dezertyras. Politikas tvirtina, kad pasitiki institucijų darbu.
Tvora spygliuota. Slaptai.lt nuotr.
„Nenoriu pasirodyti nerūpestingu, bet iš tikro du ar trys atvejai yra iš pirmo žvilgsnio banalūs. Man atrodo, kad nereikia mušti pavojaus varpų“, – Eltai komentavo A. Ažubalis.
Visgi, A. Ažubalis pažymėjo, kad šalies institucijoms nederėtų „nuvertinti kitos pusės“ – konservatoriaus teigimu, gali būti, kad šis incidentas yra susijęs su Maskvos slaptųjų tarnybų veikla.
„Kiekvienas atvejis yra individualus. Bet jeigu būti įtariam (o šiais laikais toks budrumas ir įtarumas yra reikalingas kiekvienu panašiu atveju), įsivaizduokime patį nemaloniausią scenarijų – kad tai yra ne pabėgėlis, bet tai bandymas kažką padaryti, infiltruoti ir pan. Tokiu atveju, manau, jie randa būdus su Rusijos ar Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis, kaip patekti ir taip, kad nesukeltų mūsų pasieniečiams įtarimo“, – samprotavo Seimo narys.
„Manau reikia žiūrėti, atskirai nagrinėti – ar tai buvo aplaidumas, ar tai buvo puikiai sufalsifikuoti dokumentai, nekėlę jokio įtarimo“, – svarstė A. Ažubalis, kol kas nedarydamas išvadų apie atsakingų įstaigų darbą.
A. Mazuronis yra linkęs pasitikėti tarnybų darbu, tačiau į situaciją ragina žvelgti „pro padidinamąjį stiklą“
Konservatoriui antrino ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Nors pripažino, kad kol kas viešojoje erdvėje matoma informacija yra miglota, jis neabejoja, kad tarnybos tinkamai atlieka savo darbą ir šiuo metu vertina visas grėsmes, susijusias su Rusijos dezertyro atvykimu į šalį.
„Reikia labai atsargiai vertinti visus tokius asmenis ir jų norus čia atvykti. Tikiu, kad tarnybos tą ir daro. Sudėtinga komentuoti, turint omenyje, kad viešumoje mažai informacijos. Nežinau, ar tam nėra pagrindo – gal daro kažkokius veiksmus, gal kas vyksta, kad tik ribotą kiekį gali komentarų pateikti“, – Eltai sakė A. Mazuronis. Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
„Aš visada esu linkęs pasitikėti mūsų institucijomis, jeigu nėra faktų, kurie sako priešingai. Kol nėra aišku, kas ir kaip vyko. Faktas tik, kad sulaikė“, – nurodė parlamento opozicijos atstovas.
Tačiau jis, kaip ir A. Ažubalis, mano, kad tai gali būti ir tam tikra priešiškų valstybių provokacija.
„Negalime atmesti (tokio scenarijaus – ELTA). Labai įtartinai atrodo, kad Rusijos kariškiai bėgtų į Lietuvą, o ne kažkur kitur. Jeigu intuityviai paklaustumėte, be jokių faktų, tai man atrodo pavojinga situacija ir ją reikia vertinti labai atidžiai, nepasitikėti tuo, kad žmogus esą bėga nuo karinio režimo ar karinės vadovybės, represijų ar įsakymų, kuriuos jis laiko netinkamais“, – dėstė parlamentaras.
„Labai skeptiškas esu tokių bėglių atžvilgiu. Man atrodo, reikia žiūrėti per padidinamąjį stiklą ir jokiu būdu nepasitikėti tuo, ką girdime iš to žmogaus – reikia viską tikrinti pagal faktinę medžiagą“, – pabrėžė A. Mazuronis.
Be to, politikas svarstė, kad šį bei anksčiau liepos mėnesį fiksuotą atvejį, kai į šalį atvyko buvęs Rusijos kariuomenės pilotas, vertėtų aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).
D. Gaižauskas: šis atvejis parodo, kad patekti į Lietuvą yra įmanoma ir nesudėtinga
Tačiau kitas NSGK narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas laikosi priešingos nuomonės. Politikas tikino sužinojęs apie dar vieną šalyje sulaikytą rusų dezertyrą tik iš žiniasklaidos. Todėl parlamentaras stebėjosi, kodėl atsakingos tarnybos ir ministerijos aiškiai nekomunikuoja apie praėjusią savaitę fiksuotą incidentą.
„Niekas neinformuoja ir komunikacijos nėra. Ką tai rodo? Šis atvejis parodo, kad patekimas į Lietuvą yra įmanomas ir yra visai nesudėtingas. Ir net nepastebės – nei Valstybės saugumo departamentas, nei kitos mūsų tarnybos. Tai faktas“, – konstatavo D. Gaižauskas.
„Grėsmės, kai kalbam apie „Wagner“ teroristus, yra realios. Realios ne ta prasme, kad jie maršu pas mus eis. Bet mes žinome, kad gali būti teroristinės atakos, diversijos ir panašiai. Jie gali pas mus patekti nematomai – net nepastebėsime, nepajusime. Dėl to visi maksimaliai turi būti mobilizuoti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visos tarnybos turi dirbti išvien, padidinto pavojaus režimu“, – komentavo jis.
Kaip ir kiti Eltos kalbinti politikai, D. Gaižauskas taip pat neabejoja pasienio ir migracijos tarnybų parengtimi sulaikyti neteisėtai į šalį patekusius asmenis. Tačiau „valstietis“ beda pirštu į politinę vadovybę – jo manymu, Vidaus reikalų ministerija (VRM) tinkamai nekoordinuoja tarnybų darbo.
„Visiškas nekompetencijos ir nesugebėjimo demonstravimas iš dabartinės vadovybės – jie nesiorientuoja, kas vyksta. (…) Ministrų pareiga pasirengti pačioms sudėtingiausioms situacijoms, būti pasirengimo režime ir apie tai komunikuoti – kiek jie gali“, – pabrėžė jis.
Todėl kaip ir A. Mazuronis, D. Gaižauskas tvirtina kelsiąs klausimą dėl to, kaip Rusijos kariai atvyksta į Lietuvą, artimiausiame NSGK posėdyje.
„Jeigu dezertyras pagautas – tai kiek nepagautų? Pro kur prabėgo? Išties ar galime jaustis saugūs?“ – kėlė klausimą D. Gaižauskas.
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį sulaikytas į Lietuvą atvykęs 26-erių Rusijos kariuomenės dezertyras Ivanas Koroliovas. Apie tai pirmoji pranešė TV3 televizija.
Spyna. Slaptai.lt nuotr.
Nurodoma, kad Rusijos pilietis ketvirtadienio rytą buvo sulaikytas sostinės autobusų stotyje ir nugabentas į Lavoriškių pasienio punktą. Vėliau I. Koroliov perkeltas į Pabradės Užsieniečių registracijos centrą ir oficialiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kol kas aiškinasi dezertyro atvykimo į Lietuvą aplinkybes ir tiksliai neįvardija, ar I. Koroliov į šalį atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, ar per kitas Šengeno valstybes.
Birželį fiksuotas panašus atvejis, kai į Lietuvą atvyko Rusijos oro pajėgų pilotas leitenantas Dmitrijus Mišovas. Rusijos pilotas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio, jo prašymas buvo užregistruotas.
Iš pradžių pilotas buvo sulaikytas, tačiau vėliau gavo leidimą apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu jis nebėra pasieniečių priežiūroje ir gali laisvai judėti šalies teritorijoje.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Informacinėje erdvėje pradėjus plisti nuotraukai, kurioje „Wagner“ samdinių grupuotė esą yra Lietuvos sienos pusėje, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) socialiniuose tinkluose šią informaciją paneigė.
„Akivaizdžiai suklastota nuotrauka, pasinaudojus viešai skelbta 2019 m. pasienio ruožo fotografija“, – antradienį feisbuke rašė VSAT. Kiek anksčiau „Telegram“ kanaluose paskelbta nuotrauka, kurioje, kaip įtariama, vyro ranka laiko „Wagner“ grupuotės emblemą Lietuvos sienos pusėje. VSAT gyventojus ragina kritiškai vertinti informaciją skelbiamą viešojoje erdvėje.
ELTA primena, kad šių metų vasarą Lietuva pradėjo stiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, į šią šalį persikėlus Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ kovotojams.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo spaudai Giedriaus Mišučio teigimu, šią savaitę įvykusius Baltarusijos pareigūnų įžengimus į Lietuvos teritoriją būtų galima pavadinti provokacija. Anot jo, neatmestina, kad neteisėti sienos kirtimai buvo sąmoningi baltarusių veiksmai.
„Neatmestina, kad tai yra sąmoningi veiksmai“, – Eltai komentavo VSAT atstovas spaudai.
„Bet iš viso to fono, kaip ta šalis elgiasi, kaip jos tarnybos elgiasi, kad tai – provokacija, yra labai didelė tikimybė. Ir tai yra ne pirmas atvejis, čia tik dabar tokie du vienas paskui kitą. Būdavo ir anksčiau, būdavo ir dar įžūlesnių įėjimų (į Lietuvos teritoriją – ELTA). Provokacijos momentas tikrai gali būti šiuose įvykiuose“, – teigė G. Mišutis.
Pasak jo, jei Baltarusija nevykdytų hibridinės atakos prieš Lietuvą, būtų bendradarbiaujant tiriamos tokių įžengimų priežastys.
„Normaliomis sąlygomis, kaip anksčiau būdavo iki krizės, kai su Baltarusija buvo tam tikras bendradarbiavimas, kiekvienas toks incidentas būtų tiriamas bendromis pastangomis“, – teigė VSAT atstovas.
„Yra toks Sienos įgaliotinių institutas, sienos įgaliotiniai, kurie panašių incidentų atveju turėtų susitikti, atlikti tyrimą, pasikeisti turima informacija. Jeigu toks dalykas būtų, tai gal būtų galima kalbėti apie priežastis“, – sakė G. Mišutis.
Neatrodo, kad hibridinė ataka baigtųsi: jie mato mus kaip priešus
G. Mišučio teigimu, iš Baltarusijos pareigūnų galima ir toliau tikėtis panašių provokacijų. Anot jo, baltarusių pareigūnai patys organizuoja neteisėtų migrantų atvežimą iki Lietuvos sienos ir padeda prasibrauti į šalies teritoriją. Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
„Ar iš baltarusių būtų galima tikėtis kažko panašaus? Žinoma, kad galima. Žinoma, galima tikėtis provokacijų. Ta (Baltarusijos – ELTA) tarnyba, tie mūsų „kolegos“, jie veikia visiškai priešingai negu kad sienos apsaugos sistema turėtų veikti“, – pabrėžė VSAT atstovas spaudai.
„Jie ne tik, kad nesaugo sienos, bet jie patys organizuoja sienos pažeidimus, jie koordinuoja neteisėtų migrantų atgabenimą prie sienos, jie jiems nurodo vietas. Maža to, tie pareigūnai patys netgi fizinį barjerą mūsų karpo, gadina tam, kad neteisėtus migrantus įstumtų“, – teigė G. Mišutis.
Todėl, pažymėjo jis, yra sunku numatyti, kokių dar veiksmų Baltarusijos pareigūnai galėtų imtis. G. Mišučio nuomone, neteisėtos migracijos organizavimas greitu metu nesibaigs.
„Tai čia su tokiais kitoje pusėje pareigūnais viskas yra įmanoma praktiškai. Girdime jų retoriką, kokia jų retorika yra mūsų tarnybos atžvilgiu, kokia Lietuvos atžvilgiu, kokia tos valstybės yra pozicija ir jų požiūris tiek į Europos Sąjungą, tiek į Lietuvą. Jie mato mus kaip priešus. Čia yra neprognozuojami kaimynai, ir labai sudėtinga numatyti, ką jie gali padaryti“, – sakė VSAT atstovas.
„Deja, mes turime tokius kaimynus ir tokią situaciją. Jie kaip pradėjo savo veiklą 2021-ųjų vasarą, taip ir tęsia toliau, ir nesimato pabaigos tos neteisėtos migracijos organizavimo“, – akcentavo G. Mišutis.
Pasieniečiai turi teisę sulaikyti visus, kertančius sieną
Anot VSAT atstovo spaudai G. Mišučio, kiekvienas Lietuvos sieną kertantis pažeidėjas gali būti sulaikytas.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
„Kiekvienas pažeidėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis pareigūnas, ar kontrabandininkas, ar šiaip sienos pažeidėjas, jis, esant galimybei, tikrai visada bus sulaikytas. Sienos pažeidimas iš tikrųjų yra nusikaltimas praktiškai“, – pabrėžė jis.
„Tai čia klausimų nėra. Jeigu tik, aišku, būtų įmanoma, būtų galimybės. Kadangi didžiojoje dalyje pasienio su Baltarusija yra įrengtas fizinis barjeras, kuriuo mes ginamės nuo Baltarusijos atakų, tame tarpe ir Baltarusijos pasieniečių veiklos organizuojant nelegalią migraciją, tai šiuo atveju, kalbant apie galimą sulaikymą, jis yra Lietuvos teritorijoje, nuo sienos linijos į Lietuvos pusę, tai tas dalykas apsunkina sulaikymus“, – pridūrė G. Mišutis.
Tačiau, pasak jo, yra vietų, kur fizinio barjero nėra, todėl tose vietose galima fiksuoti sienos perėjimo pažeidimus. G. Mišučio teigimu, pažeidėjas turi būti giliau Lietuvos teritorijoje, kad būtų spėta jį sulaikyti.
„Pažeidėjas prieina iki mūsų teritorijos, iki to barjero, tai kliūtis jam yra toliau eiti, bet kartu ir reagavimui mums, nes mes patruliuojame anapus barjero Lietuvos pusėje. Tačiau yra tokių vietų, kur barjero nėra. Tai jei ten būtų pažeidimas, tai tikrai būtų sulaikymas“, – patikino VSAT atstovas.
„Juo labiau, kad abiem pastaraisiais atvejais abiem įžengimas trumpas – pirmuoju atveju buvo iki metro, antruoju – 2 metrai. Tai yra momentinis toks. Pirmu atveju kelias sekundes, antru atveju irgi praktiškai labai trumpą laiką. Tai reagavimas yra gana sudėtingas. Tam, kad sulaikymas įvyktų, jis turi būti jau kažkur giliau Lietuvos teritorijoje“, – teigė G. Mišutis. Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemą fiksavo, kaip ties Šalčininkų rajonu iš Baltarusijos pusės priėjęs šios šalies pareigūnas neteisėtai apie 2 metrus įžengė į Lietuvos teritoriją. Tai buvo antras toks incidentas pastaruoju metu.
Trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovas, jam įteikta griežta protesto nota dėl tyčinių ir sistemingų Lietuvos valstybės sienos pažeidimo atvejų.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad dėl Baltarusijos pareigūnų pažeidimų pastarieji gali būti sulaikyti.
„Lietuvos sieną neteisėtai kertantys Baltarusijos pareigūnai gali būti sulaikyti“, – Eltai perduotame komentare teigė G. Landsbergis.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemą fiksavo, kaip ties Šalčininkų rajonu iš Baltarusijos pusės priėjęs šios šalies pareigūnas neteisėtai apie 2 metrus įžengė į Lietuvos teritoriją, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tai antras toks incidentas pastaruoju metu.
Anot VSAT, antradienį priešpiet VSAT Vilniaus pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos pareigūnai per vaizdo stebėjimo sistemą matė du Baltarusijos pusėje palei sieną einančius šios šalies pasieniečius. Jie dairydamiesi priėjo prie sienos linijos ties Šalčininkų rajono Stakų kaimu, kuris yra vadinamojoje Dieveniškių kilpoje.
„Sienos linija vietovėje yra žymima centriniu poligonometriniu stulpeliu, abipus kurio yra valstybių sienos ženklai. Netoliese Lietuvos teritorijoje yra pastatytas fizinis barjeras – tvora su koncertina.
Vienas Baltarusijos pasienietis perėjo sienos liniją ir įžengė į Lietuvos teritoriją apie 2 metrus. Tuomet pažeidėjas apsisuko ir grįžo atgal. Vėliau Baltarusijos pareigūnai tęsė judėjimą savo pusėje“, – teigiama VSAT pranešime spaudai.
Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tai – jau antras panašus pastaruoju metu. Trečiadienį VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių pasienio užkardos pareigūnai vaizdo sistemomis stebėjo penkis palei sieną savo šalies teritorijoje ėjusius Baltarusijos pasieniečius. Ši vieta yra ties Švenčionių rajono Ažuraisčio kaimu. Vienas šių pareigūnų trumpam įžengė į Lietuvos pusę maždaug iki metro atstumu ir nesustodamas grįžo atgal į savo šalies teritoriją. Šie penki pasieniečiai toliau tęsė patruliavimą savo pusėje.
Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo tuomet VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje irgi pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Ketvirtadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė 38 asmenis, bandžiusius kirsti valstybės sieną ir neteisėtai patekti į šalį, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje fiksuoti 28 neteisėti migrantai, o Lenkijos pasienio pareigūnai trečiadienį apgręžė 98 užsieniečius.
Iš viso į Lietuvą nuo 2022 metų sausio neįleista 11 211 neteisėtų migrantų, šiemet – 585.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 19,9 tūkst. migrantų.
VSAT vadas R. Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šiais metais, artėjant vasaros sezonui, neteisėtos migracijos į Lietuvą srautai greičiausiai išaugs, prognozuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas, generolas Rustamas Liubajevas.
Apie tai VSAT vadovas kalbėjo penktadienį, pristatinėdamas tarnybos 2022 m. veiklos ataskaitą. Anot R. Liubajevo, nors pasieniečių, Vidaus reikalų ministerijos, kitų institucijų dėka pavyko suvaldyti neteisėtos migracijos iš Baltarusijos pusės krizę, spaudimas iš Minsko režimo, pasitelkiant neteisėtą migraciją, nemažėja.
„Spaudimas iš Baltarusijos režimo išlieka. Jeigu 2018 m. į Lietuvos teritoriją neįleisti daugiau negu 8 tūkstančiai migrantų, tai pernai tokių buvo daugiau negu 11 tūkstančių“, – VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje penktadienį kalbėjo R. Liubajevas.
Jis teigė, kad, nepaisant to, jog šių metų pradžioje stebimas sumažėjęs neteisėtos migracijos srautas, atšilus orams, VSAT vado teigimu, situacija vėl pasikeis.
„Metų pradžioje sumažėjo srautai (neteisėtos migracijos iš Baltarusijos – ELTA), tačiau artėjant vasaros sezonui, srautai greičiausiai išaugs“, – dėstė R. Liubajevas.
Pristatinėdamas 2022 m. VSAT veiklos ataskaitą tarnybos vadas džiaugėsi, kad valstybės sienos kirtimo atvejų išaiškinamumo rodikliai auga. R. Liubajevo teigimu, 2022 m. iš visų fiksuotų sienos kirtimo tvarkos pažeidimų atvejų 91,3 proc. pavyko nustatyti pažeidimą padariusius asmenis, 2021 m. šis rodiklis siekė 95,6 proc., 2020 m. – 82,5 proc.
VSAT vadas R. Liubajevas, kalbėdamas apie neteisėtos migracijos srautų valdymą, pasidžiaugė, kad pasieniečiams vis dažniau pavyksta identifikuoti asmenis, kurie neteisėtai gabena kitus žmones per sieną.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
„Pernai nustatyti 231 migrantų gabentojai, 2021 m. nustatyti 100 gabentojų“, – statistiką pristatė pasieniečių vadas.
VSAT ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. daugiausiai neteistų migrantų gabeno ukrainiečiai – 76. Taip pat pernai, kaip rodo pasieniečių statistika, dažnai neteisėtai migrantus gabeno ir lietuviai (27) bei Sakartvelo piliečiai (23).
VSAT ataskaitoje rašoma, jog 2022 m. gruodžio mėnesio duomenimis, Lietuvoje buvo apgyvendinti 151 neteisėtas migrantas, kai 2021 m. rugsėjį tokių buvo 2060.
Pasak R. Liubajevo, auga ir iš Lietuvos išvykstančių neteisėtų migrantų srautas. Statistika rodo, kad 2021 m. savanoriškai iš Lietuvos į kilmės šalis išvyko 400 migrantų, priverstinai buvo grąžinti 56, pernai savanoriškai Lietuvą paliko 679 neteisėti migrantai, priverstinai į kilmės šalis grąžinti 55.
„Pagal šiuos rodiklius Europoje esame vieni iš lyderių, kalbant apie proporcijas tarp neteisėtų migrantų, sulaikytų prie valstybės sienos, ir organizuotų migrantų grąžinimo“, – aiškino R. Liubajevas.
Pasienis su Baltarusija žiemą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai apgręžė 18 asmenų, bandžiusių kirsti valstybės sieną ir neteisėtai patekti į šalį, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Kaimyninėje Latvijoje fiksuoti 6 neteisėti migrantai, o Lenkijos pasienio pareigūnai trečiadienį apgręžė 24 užsieniečius.
Iš viso į Lietuvą nuo 2022 metų sausio neįleista 11 211 neteisėtų migrantų, šiemet – 250.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti 19 565 migrantams.
VSAT: sulaikyti dar 36 migrantai iš Baltarusijos sieną pažeidę migrantai. VSAT nuotr.
Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) aptars Lietuvoje esančių migrantų ir prieglobsčio prašytojų padėtį ir jų žmogaus teisių užtikrinimo klausimus. Parlamentarai nori išsiaiškinti, ar už neteisėtos migracijos krizės suvaldymą atsakingos institucijos yra pasirengusios atremti panašaus pobūdžio hibridines atakas ateityje.
Kaip Eltai teigė komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, paskutinį kartą komiteto nariai migrantų teisių klausimus aptarė rugsėjo mėnesį, tačiau viešojoje erdvėje ir spaudoje pasirodžius žinioms apie tai, jog į šalį pasieniečiams dėl humanitarinių priežasčių tenka įleisti užsieniečius, nuspręsta situaciją aptarti su atsakingomis institucijomis. Todėl į posėdį pakviesti Vidaus reikalų (VRM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (SADM) ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Migracijos departamento atstovai.
„Kartais girdime tokius atvejus, kai, pavyzdžiui, žmonės yra įleidžiami į Lietuvos Respublikos teritoriją dėl tam tikrų medicininių būklių – tai nušalusios, amputuotos kojos – tai norime dar kartą susirinkti su visomis institucijomis, (…) dar kartą atsinaujinti informaciją apie tai, kokia yra situacija ir kokios yra tendencijos“, – Eltą informavo Laisvės frakcijos narys.
Pasak T. V. Raskevičiaus, nerimą kelia ir ženklus migrantų, išvykusių į Vakarų šalis, skaičius. Parlamentaras pažymėjo, jog pagal Dublino procedūrą iš šalies pasišalinę ir kitų valstybių pareigūnų sulaikomi užsieniečiai privalo būti grąžinami į pirminę jų atvykimo vietą. Rugsėjį atgal į Lietuvą perduotų migrantų skaičius buvo labai menkas, teigė jis, tačiau akcentavo, kad institucijos privalo būti pasirengusios gausesniems sugrąžinamųjų srautams.
„Norime pažiūrėti, kokia yra situacija, ar institucijos yra pasirengusios į tokį galimai išaugsiantį grąžintinų asmenų skaičių reaguoti. Nes jeigu jie yra grąžinami, jie dar kartą kartoja prieglobsčio procedūrą. Komitetas nori žinoti, ar vėl įsijungia tas metų sulaikymo terminas ir kaip tas procesas vyksta“, – dėstė ŽTK pirmininkas.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu ŽTK narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Vytautas Bakas tikino, kad vienintelis klausimas, į kurį, viliasi politikas, institucijos atsakys – ar yra šalinami žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos konstatavo ne tik Europos Sąjungos Teisingumo teismas, bet ir nacionalinės bei tarptautinės žmogaus teisių organizacijos.
„Mano žiniomis, nepasikeitė niekas. Man bus proga užduoti klausimus ministrei“, – Eltai tvirtino politikas.
„Krizės valdymo aspektu – mes girdėjome, prieš kurį laiką buvo pasakojama, kad krizė suvaldyta, nors realiai žmonės kiekvieną dieną, kaip suprantu, dešimtimis yra atstumiami. Tie srautai nemažėja. Klausimas – kokie sprendimai yra padaryti čia?“, – klausimus, kuriuos adresuos VRM atstovams, vardijo V. Bakas.
Domėsis, ar VRM žada steigti Migracijos agentūrą
Vasarą slūgstant į Lietuvą bandančiųjų patekti srautams, VRM siūlė įkurti atskirą įstaigą migrantams priimti bei krizei spręsti – Migracijos agentūrą. Visgi, kaip pastebėjo Eltos kalbinti parlamentarai, ilgainiui diskusijos nutilo, tad šalies pasirengimams galimoms panašaus pobūdžio krizėms yra neaiškus. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vienas iš tvarių sprendimų buvo galimos Migracijos agentūros steigimas, kuris koordinuotų visų institucijų reakciją, jeigu vėl susidurtume su tokia hibridine ataka, būtų didelis skaičius žmonių, bandančių kirsti Lietuvos Respublikos sieną. (…) Norime išgirsti, ar tie planai vis dar egzistuoja, ar mes ir vėl lauksim, kaip žiema užklumpa netikėtai, ar migracijos krizė mus užklups kaip valstybę netikėtai?“, – klausė T. V. Raskevičius.
Jam antrino ir V. Bakas. Politikas neabejojo, jog turi būti sukurta vieninga sistema, padėsianti valdyti tiek esamą, tiek būsimas krizes.
„Mūsų šalis kartu su kitomis Baltijos šalimis turi pasirengti tinkamai tas krizes suvaldyti – užtikrinti tinkamą sienos apsaugą, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, žmonių apgyvendinimą ir visas kitas pabėgėlių procedūras, kurios susijusios su pabėgėlių teises įgyvendinimu. Tai objektyvi tikrovė, tai nevienadienė krizė, ji bus visada. Mes turime išmokti gyventi su šita krize ir turime jai pasiruošti“, – pabrėžė demokratas.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams.
„Rusijos subjektai, įskaitant ir žvalgybos ir saugumo tarnybas, turi interesą nuolat ir įvairiais būdais rinkti juos dominančią informaciją apie strateginius, karinius objektus Lietuvoje, kitą politinę, ekonominę, karinę, mokslinę ir technologinę informaciją. Raginame Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams, neįsitraukti į veiklas, nukreiptas prieš valstybės interesus ir galinčias pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – Eltai perduotame komentare nurodo VSD strateginės komunikacijos skyriaus atstovai.
VSD primena, kad už veikimą prieš Lietuvos Respubliką įstatymai numato atsakomybę (pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už karinės teritorijos filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitu būdu arba gautos vaizdinės informacijos perdavimą kitiems asmenims neturint tam teisės.
Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, bei už užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimą ir/ar perdavimą).
„Asmenis, turinčius svarbią informaciją apie kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybės saugumui, kviečiame nedelsiant informuoti Valstybės saugumo departamentą“, – pažymi VSD.
VSAT atstovas: informacija vertinama kaip svarbi, bet pasienyje jau yra tam tikra atvejus neutralizuojanti sistema
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis taip pat pažymi, kad į su Kremliumi siejamų grupuočių tariamą siekį gauti žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis buvo atkreiptas dėmesys. Vis tik, pažymi jis, įvedus pasienyje nepaprastąją padėtį, tam tikra tokius atvejus neutralizuojanti sistema jau buvo įvesta.
Lietuvos saugumas (VSD)
„Ta informacija matoma, ji žinoma, priimama domėn, bet pati situacija pasienyje, grįžtant prie tų dalykų, kad yra nepaprastoji padėtis, yra stabili. Yra dėl geopolitinių įtampų sustiprinta kontrolė, situacija stebima ir sustiprinta papildomomis pajėgos, yra skirti ir techniniai resursai. Tai, jei yra bent koks aktyvumas, iš mūsų pusės iškart reaguojama ir, jei yra nukrypimai nuo įprastos situacijos, iškart jie yra tikrinami“, – Eltai teigė G. Mišutis.
VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad šalyje galioja teisės aktai, reglamentuojantys patekimą prie valstybės sienos, pasienio ruože yra taikoma asmens tapatybės dokumento patikra. Taip pat, nurodo G. Mišutis, papildomas pasieniečių įrankis yra ir kontroliuojamas prie Baltarusijos priėjimas, kadangi, pažymi jis, patekti gali tik leidimą turintys asmenys.
„Kiekvienas asmuo, kuris patenka į VSAT zoną, kuri yra iki kilometro į šalies gilumą, jau yra patikrinamas išduodant tą leidimą. Jei asmuo, neturinti leidimo, yra sulaikomas, iš karto atliekami veiksmai ir aiškinamasi, ką jis ten veikė, kokie tikslai, atliekamas toks kaip tyrimas. Apsaugos priemonės egzistuoja ir tas sustiprintas patruliavimas, tai čia yra priešnuodis tokiems dalykams“, – pridūrė G. Mišutis.
„Skelbiama informacija gali būti vertinama kaip svarbi, įdomi, bet yra ir tam tikra sistema, kuri padėtų tokius atvejus neutralizuoti“, – kalbėjo VSAT atstovas.
ELTA primena, kad sekmadienį „The Guardian“ paskelbė informaciją, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio ir karinę veiklą.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybė trečiadienį iš pareigų atleido Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vadovaudamasi Viešojo saugumo tarnybos įstatymu ir Vidaus tarnybos statutu nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2022 m. spalio 20 d. iš vidaus tarnybos atleisti Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių, Vyriausybei pateikė antradienį.
Vidaus reikalų ministerija teigė, kad VST vadas atleidžiamas šalių susitarimu generolui pateikus prašymą.
VST vadą vidaus reikalų ministro teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jau kone dvi savaites Lietuvos sieną mėginančių kirsti neteisėtų migrantų skaičius neperkopia triženklio skaičiaus, atkreipia dėmesį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis. Tuo tarpu Lenkijoje ir Latvijoje pastebimas nežymus išaugimas, todėl, svarsto G. Mišutis, srautų intensyvumas veikiausiai susijęs su Baltarusijos tarnybų veiksmais.
„Pas latvius pastaruoju metu atsiranda dešimtys, tai tikriausiai į tą pusę Baltarusijos pastangomis kreipiami srautai. Ir pas lenkus tokie jau didesni, ne šimtai, bet irgi išaugo. Tai ta statistika yra susijusi ir reguliuojama vis tik Baltarusijos tarnybų – kol kas jie primažino apsukas prie mūsų sienos, bet migrantų srautas atsiranda didesnis prie latvių, lenkų“, – pirmadienį Eltai teigė G. Mišutis.
Praėjusią parą Lietuvos pasienyje apgręžti 8 asmenys, bandę kirsti sieną ir neteisėtai patekti į šalį. Anot VSAT atstovo, paskutinį kartą toks sumažėjimas buvo matomas tik liepos viduryje.
„Tokių epizodų esame matę ne vieną šioje migracijos krizėje, kai pakyla pikas, statistika tampa triženkle, tam tikrą laiką pasilaiko, bet kad būtų aštuoni per parą, tai seniai tokie dalykai buvo. Paskutinį kartą mažiau nei aštuoni buvo liepos 16 dieną. Tai statistikos sumažėjimas yra matomas, bet tokių laikinų nukritimų ir po to vėl didesnių šuolių jau buvo ne vienas“, – nurodė jis.
G. Mišučio teigimu, jau antrą savaitę pastebimas srautų sumažėjimas gali būti susijęs su keliomis priežastimis.
„Viena iš jų yra ta, kad šiemet pasieniečiai yra sulaikę apie 200 neteisėtus migrantus į Vakarų Europą iš Lietuvos gabenančių asmenų. Tai yra svarbu tiems neteisėtai sieną bandantiems kirsti, jie tą informaciją turi, kad gabentojų dalis yra eliminuota iš tos veiklos ir tarsi jiems patekimas į Lietuva gali būti beprasmis“, – teigė G. Mišutis.
Taip pat, anot VSAT atstovo, įtakos gali turėti ir principingas Lietuvos pasieniečių darbas.
„Tai gali turėti reikšmės Baltarusijos pareigūnams organizuojant savo šalyje migrantų atgabenimą prie sienos, jų nukreipimą, pažeidžiant fizinį barjerą ir įleidžiant nelegalius migrantus į Lietuvą. Tai pastarųjų metų mūsų pasieniečių veikla, kai jie sulaikomi ar atgrasomi, neįleidžiami, irgi viena iš priežasčių“, – nurodė VSAT atstovas.
Kita vertus, nors ir pastebimos gerėjančios tendencijos, G. Mišučio teigimu, fizinis barjeras pasienyje vis dar gadinamas kone kasdien.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Sienos gadinimai net ir esant pavieniams atvejams vis tiek tęsiasi. Kaukėti 2-3 vyrukai pribėga prie sienos, tai jau aišku, kad Baltarusijos tarnybų žmonės, bando gadinti sieną. Bet daug atvejų, kad sureagavus jie pasitraukia. Ir patys migrantai, ir patys gadintojai“, – paaiškino G. Mišutis.
ELTA primena, kad praėjusią parą, spalio 16-ąją, Lietuvos pasienyje apgręžti 8 asmenys, bandę kirsti sieną ir neteisėtai patekti į šalį. Tuo metu į kaimyninėje Latvijoje fiksuoti 33 neteisėti migrantai, o Lenkijos pasienio pareigūnai šeštadienį apgręžė 81 užsienietį.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 9277 migrantų, pernai – 8106. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 17,3 tūkst.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjusią parą Lietuvos pasienyje apgręžti 25 asmenys, ketinę kirsti sieną ir neteisėtai patekti į šalį, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje buvo ramu – neteisėtų migrantų nefiksuota, o Lenkijos pasienio pareigūnai šeštadienį apgręžė 92 užsieniečius.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 9018 migrantų, pernai – 8106.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 17,1 tūkst.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Lietuvos pasienio pareigūnai pastarąją parą, rugsėjo 24-ąją, sulaukė gausesnio nelegalių migrantų skaičiaus – teko apgręžti net 124 asmenis, panorusius neteisėtai patekti į Lietuvą, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Tuo metu kaimyninės Latvijos pasienyje užkirstas kelias 20-čiai neteisėtų užsieniečių, o Lenkijos pasieniečiai penktadienį apgręžė 80 migrantų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 7754 migrantų.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT buvo suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 15 860.
Lietuvos pasieniečiai aptiko didelę kontrabandinių rūkalų siuntą. VSAT nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) praneša, kad iš Baltarusijos įvažiavusio krovininio sąstato vagone pasieniečiai aptiko didelę kontrabandinių rūkalų siuntą. Beveik 60 tūkst. pakelių cigarečių, kurių vertė yra ketvirtis milijono eurų, buvo gabenama kartu su aliejaus kroviniu.
Pirmadienį VSAT Varėnos pasienio rinktinės Tribonių pasienio užkardos pareigūnai pasitiko ką tik į Stasylų geležinkelio kontrolės punktą iš Baltarusijos atvykusį krovininį sąstatą. Juo iš Baltarusijos buvo gabenami įvairūs maisto produktai ir statybinės medžiagos.
Patikros metu pasieniečiai itin atidžiai apžiūrėjo vieną sąstato vagoną. Paaiškėjo, kad jame ant gabenamo į įvairias talpas išpilstyto saulėgrąžų aliejaus krovinio buvo sudėta 120 polietileno plėvele aptrauktų dėžių. Jose VSAT pareigūnai rado 59 990 pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis.
Tokio krovinio vertė Lietuvoje, įskaičiavus visus privalomus sumokėti mokesčius, yra daugiau kaip 223 tūkst. eurų.
Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Neteisėtai gabenti rūkalai iškrauti ir saugomi Tribonių užkardoje. Atlikus visus formalumus sąstatui leista vykti toliau.
Lietuvos valstybės sienos apsauga. VSAT nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) prognozuoja, kad nuo rugsėjo 19 d. įsigaliojus sugriežtintai Rusijos Federacijos piliečių įleidimo į Lietuvos teritoriją tvarkai, bandančių į šalį patekti Rusijos piliečių srautai sumažės.
„Gal ir iššūkiu galima tai pavadinti. Vis tiek nauja tvarka, nauji patikros aspektai atsiranda, bet VSAT ruošiasi tam. Laiko šiek tiek yra, tas pasiruošimas vyksta ir dabar. Yra numatytos išimtys tiems, kas gali patekti, o visi kiti Rusijos piliečiai bus vertinami, ar jie gali įvažiuoti į Lietuvą“, – Eltai sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Visgi VSAT atstovo teigimu, prognozuojama, jog į Lietuvą bandančių patekti Rusijos piliečių srautas sumažės.
„Pareigūnų užteks, kiek jų yra dabar. Esant reikalui jų bus skirta tiek, kiek prireiktų. Tai nėra kažkas tokio, kad reikėtų dvigubinti pajėgas. Prognozuojama yra, kad bandančių patekti į Lietuvą Rusijos piliečių srautas gali apskritai sumažėti, nes yra ženklų, kad naujos tvarkos taikymo pradžioje gali būti laukiama, bandoma žiūrėti, kas čia vyks“, – akcentavo jis.
VSAT atstovas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiemet į Lietuvą atvyko 395 tūkst. Rusijos piliečių, 181 tūkst. iš jų per šalies teritoriją vyko Kaliningrado tranzitu. VSAT ženklas
„Kalbant apie Rusijos piliečius, per Rugsėjį į Lietuvą atvyko beveik 34 tūkst. Rusijos piliečių, įskaitant tuos, kurie vyko Kaliningrado tranzitu traukiniais. Rugpjūtį tokių buvo 83 tūkst., liepą – beveik 65 tūkst.“, – informavo VSAT atstovas.
G. Mišutis atkreipia dėmesį, kad tranzitu per Lietuvą iš Kaliningrado arba į jį vykstantys asmenys nepatenka į papildomus, sustiprintus tikrinimus.
Šiais metais į Lietuvą neįleistas 861 Rusijos Federacijos pilietis
VSAT atstovas taip pat informuoja, kad per šiuos metus į Lietuvą neleista atvykti 861 Rusijos piliečiui.
„Tai ir be vizų bandę vykti asmenys, ir neatitinkantys įleidimo į Šengeno zoną reikalavimų“, – teigė jis.
ELTA primena, kad atsižvelgus į Rusijos vykdomą karinę invaziją į Ukrainą ir iš to kylančias grėsmes šalių nacionaliniam saugumui, Lietuva kartu su Latvija, Estija bei Lenkija nusprendė, griežtinti Rusijos piliečių atvykimo kontrolę.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ ir Vyriausybės patvirtintais kriterijais, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respublikos teritoriją per visus pasienio kontrolės punktus atvykstantiems Rusijos piliečiams nepaprastosios padėties galiojimo metu bus taikomas individualus sugriežtintas patikrinimas.
Patikrinimo metu bus siekiama įsitikinti, ar Rusijos piliečiai atitinka Vyriausybės patvirtintus kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse.
Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad per Šengeno išorės sieną į Lietuvą bus įleidžiami tik Rusijos piliečiai ir jų šeimos nariai dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, tarptautinius pervežimus vykdančių ekipažų ir įgulų nariai, tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos diplomatai, asmenys, turintys ES valstybės išduotą leidimą gyventi, taip pat ilgalaikę Šengeno valstybių nacionalinę vizą ar supaprastinto tranzito dokumentą turintys Rusijos piliečiai.
Lietuvos pasienyje pastarąją parą, rugsėjo 11-ąją, neįleisti 77 migrantai, bandę neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Kaip pirmadienio rytą skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kaimyninėje Latvijoje pareigūnai užkirto kelią 4 neteisėtiems užsieniečiams, o Lenkijos pasieniečiai šeštadienį apgręžė 20 migrantų.
Nuo šių metų pradžios Lietuvos pasienio pareigūnai į šalį neįleido 6448 migrantų. VSAT duomenimis, iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 14 tūkst.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Paankstinus automatinių šautuvų G-36 perdavimą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad rugsėjo 16-17 dienomis ketinama organizuoti Vidaus reikalų ministerijos bei Krašto apsaugos ministerijos sistemų pratybas.
„Šiandien aptartas klausimas dėl bendrų pratybų tarp krašto apsaugos sistemos ir vidaus reikalų ministerijos sistemos organizavimo. Informuoju, kad rugsėjo 16-17 dienomis vyks bendros pratybos ir mes ten patikrinsime savo sistemų sąveiką, kas yra labai svarbu“, – penktadienį žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, pratybas ketinama organizuoti ir ateityje.
Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu moderniomis sienos apsaugos stebėjimo sistemomis padengta 55 proc. sienos su Baltarusija, o iki metų pabaigos jomis bus stebima jau visa siena. Tai, anot ministrės, yra asmeninis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado Rustamo Liubajevo įsipareigojimas.
„Šiuo metu apie 55 proc. išorės sienos su Baltarusija yra padengta sienos stebėjimo sistemomis. Yra įsipareigojimas ir tikslas, prisiimta asmeninė VSAT vadovo atsakomybė, kad iki metų pabaigos sienos stebėjimo sistemos padengs visą ruožą“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Tai yra labai svarbu“, – pabrėžė ministrė.
Ji argumentavo, kad neseniai pabaigtą statyti fizinį barjerą gadina ne tik neteisėtai į Lietuvą patekti bandantys migrantai, bet ir Baltarusijos pasieniečiai.
„Matome, ką šiandien daro mūsų kaimynų pareigūnai. Kaimynų pareigūnai turi ne tik kad būtinąsias priemones, bet kartu nešiojasi fizinio barjero gadinimo priemones, turi tam tikrą taktiką ir metodiką, kaip fizinį barjerą gadinti, jį gadina, stumia migrantus“, – sakė ministrė.
A. Bilotaitė kiek anksčiau yra minėjusi, kad stebėjimo sistemos iš viso dengia apie 70 proc. visos Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija. Sistemai įrengti Europos Sąjunga yra skyrusi 70 mln. eurų.
R. Liubajevas tuomet sakė, kad rengiama stebėjimo įranga yra viena moderniausių naudojamų Europoje, pritaikyta Lietuvos ir Baltarusijos pasienio geografinėms sąlygoms.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos pasienyje su Baltarusija baigtas statyti fizinis barjeras, teigia projektą vykdanti energijos perdavimo ir mainių įmonių grupė „EPSO-G“.
Dabar Lietuvą ir Baltarusiją skiria daugiau nei 500 kilometrų ilgio ir 4 metrų aukščio tvora bei pjaunančios vielos – koncertinos – užtvara. Barjeras skirtas sulaikyti nelegalios migracijos iš Baltarusijos į Lietuvą srautus.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Pastaruoju metu fizinis barjeras jį prakerpant gadinamas kone kasdien, o prie jo to aktyviais veiksmais prisideda ir Baltarusijos pareigūnai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
„Baltarusijos pasieniečiai pastaruoju metu apsirūpino naujais „ginklais“ – žirklėmis metalui kirpti. Jos tinka gadinti Lietuvos pusėje įrengtą fizinį barjerą – koncertiną ir apsauginę tvorą. Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai Šalčininkų rajone užfiksavo vaizdus, kuriuose matyti, kad Baltarusijos pareigūnai savo naują „ginkluotę“ nešiojasi ir, neabejojama, ją naudoja tiek dieną, tiek naktį“ , – žiniasklaidai išplatintame pranešime nurodo G. Mišutis.
Be to, VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad Baltarusijos pareigūnai ne tik prisideda prie fizinio barjero gadinimo, tačiau ir suteikia pagalbą neteisėtiems migrantams mėginant kirsti sieną.
„Baltarusijos pasieniečiai sienos pažeidėjus nesyk yra nukreipę ir ten, kur koncertina ir tvora nebus įrengiamos dėl gamtinių sąlygų“, – teigia VSAT atstovas kartu pridurdamas, kad Baltarusijos pareigūnai taip pat atgabena užsieniečius prie sienos ir nukreipia į kaimyninės šalies teritoriją.
„Į Lietuvą iš Baltarusijos neįleidžiami neteisėti migrantai irgi patvirtina, kad Baltarusijos pareigūnai ne saugo savo šalies sieną su Lietuva, o atvirkščiai – padeda užsieniečiams ją neteisėtai kirsti“, – nurodo G. Mišutis.
Vis tik, VSAT atstovo teigimu, nepaisant tokių Baltarusijos struktūrų pastangų, Lietuvos pasieniečiams pavyksta užkardyti bandymus tūkstančiams neteisėtų migrantų patekti į ES.
Primename, kad iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 d., kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, tokių atėjūnų iš Baltarusijos neįleista 13 316. Kai kurie iš jų į Lietuvą bandė patekti ne vieną kartą.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos pasieniečiai praėjusią parą, rugpjūčio 26-ąją, apgręžė 122 migrantus, bandžiusius neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Kaip šeštadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kaimyninės Latvijos pasienyje su Baltarusija buvo ramu – neteisėtų užsieniečių neužfiksuota.
Lenkijos pasienio pareigūnai į savo šalį ketvirtadienį neįsileido 15 migrantų.
Iš viso nuo šių metų pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido 5003 migrantų.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 13 109.
