Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Uosto pasienio užkardos vado Vytauto Sakevičiaus elgesio. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.
 
Tyrimas pradėtas po to, kai VTEK kilo abejonių dėl galbūt netinkamo VPIDĮ nuostatų taikymo VSAT prie Vidaus reikalų ministerijos atliktame tyrime. VTEK tirs aplinkybes, kai V. Sakevičius šių metų pradžioje dalyvavo sutartiniais ryšiais su jo sutuoktine susijusio pavaldaus asmens tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose.
 
Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.31; 07:12

Taikos meto užduotis atliekančių karių skaičius padidintas iki 180-ties. KASP nuotr.

Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduotis atliekančių Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių skaičius padidintas iki beveik 180-ties. Tai padaryta siekiant sustiprinti medicininės-karantininės kontrolės vykdymą Lietuvos pasienio užkardose.
 
Aktyvavus papildomus pajėgumus, apie 180 KASP karių, keisdamiesi pamainomis budės oro uostuose Kaune ir Vilniuje, Jūrų uosto centriniame bei krovinių terminaluose Klaipėdoje, taip pat Kalvarijos, Lazdijų, Būtingės, Saločių, Smėlynės, Medininkų, Šalčininkų Raigardo, Kybartų ir Panemunės pasienio kontrolės punktuose ir sanitariniuose informaciniuose postuose.
 
Užduotims su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais (VSAT) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NSVC) specialistais papildomai aktyvuoti kariai iš KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus), Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės (Klaipėda) ir Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės (Vilnius).
 
Kariai atlieka vykstančiųjų per valstybės sieną informavimą, profiliavimą ir registravimą. Postuose, kur uždarytas judėjimas, kariai padeda VSAT pareigūnams užtikrinti sienos saugumą, kontroliuoja pasienio perėjimo punktus bei uždarytus kelius, informuoja gyventojus apie pasikeitusią tvarką.
 
TMU užduotyse budintys kariai taip pat teikia pagalbą NVSC specialistams, vykdant iš užsienio parvykusių gyventojų konsultavimą, jų kontaktinės informacijos surinkimą bei izoliavimo priemonių organizavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.28; 07:45

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Praėjusių metų gruodį pareigas eiti pradėjęs naujasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas džiaugiasi, kad Lietuvai pavyko sukurti itin pažangią sienos apsaugos sistemą. Pasieniečių vado teigimu, net kaimyninės šalys pripažįsta, kad Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lydere.
 
Kartu VSAT vadovas neslepia, kad srityje yra ir problemų: pavyzdžiui, dalis visuomenės palankiai žiūri į kontrabandinių prekių vartojimą, taip pat pasienio tarnyboje vis dar pasitaiko korupcijos apraiškų. Vis dėlto šiuo klausimu R. Liubajevas griežtas – jo tvirtinimu, VSAT taiko nulinę toleranciją korupcijai ir dės visas pastangas kovai su šiuo reiškiniu.
 
Generolas taip pat tikina, kad tarnybai būtina gerinti pasiruošimą krašto gynybos funkcijoms – karo atveju pasienio pareigūnai tampa kariuomenės dalimi. Naujienų agentūrai ELTA duotame interviu R. Liubajevas taip pat įvertino kalbas apie Europai gręsiančią naują migrantų krizę, pakomentavo nelegalios migracijos aktualumą Lietuvai bei apžvelgė VSAT pareigūnų indelį į koronaviruso plitimo pažabojimą.
 
– Pradėkime nuo europinio masto klausimo. Jūs beveik vienuolika metų dirbote Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje „Frontex“ Varšuvoje. Šiuo metu, atsižvelgiant į įtampą tarp Sirijos ir Turkijos, pradėta kalbėti apie potencialią dar vieną pabėgėlių krizę. Kiek tai aktualu Lietuvai?
 
– Betarpiškai tai nėra aktualu. Kol kas situacija prie mūsų išorės ES sienų yra kontroliuojama, tačiau, kadangi mes visi esame ES ir užtikriname mūsų visų išorės sienų apsaugą, tai čia yra ir mūsų rūpestis. Galima sakyti, kad, kalbant apie nelegalią migraciją, Lietuva pasirenkama kaip tranzitinė valstybė. Kadangi per beveik 30 metų pavyko sukurti sistemą – tai ir techninės sistemos prie mūsų išorės sienų, ir mūsų profesionali tarnyba, tai tas nelegalių migrantų patekimas į ES yra pakankamai apsunkintas. Dėl to pasirenkami kiti maršrutai.
 
Vis dėlto, kadangi esame ES, esame atsakingi už mūsų tą bendrą išorės sieną, tad negalime likti abejingi ir turime kolegoms padėti. Jeigu kalbame apie situaciją prie Turkijos ir Graikijos sienos, kur paskutiniu metu nemažai problemų ir atvyksta labai daug nelegalių migrantų, tai mes planuojame prisidėti ir padėti Graikijos pareigūnams. Šiuo metu aktyviai ruošiamės dalyvauti „Frontex“ organizuojamoje greito reagavimo operacijoje, kur dalyvaus mūsų pareigūnai su techninėmis priemonėmis. Šiuo metu mes jau turime patvirtinimą, kurį gavome iš „Frontex“ agentūros, kad keturi mūsų pareigūnai galės dalyvauti toje bendroje operacijoje. Ji planuojama kol kas dviem mėnesiams, po to bus vertinama situacija. Jeigu bus to greito reagavimo poreikis, tai operacija bus vėl pratęsta.
 
Taigi, kol kas mes kalbame apie dviejų mėnesių laikotarpį, o į operaciją vyktų keturi mūsų pareigūnai. Pagal nustatytą tvarką planuojama, kad pareigūnai pradės darbą jau kovo 11 d. – t. y. tada jau bus prie sienos ir vykdys „Frontex“ užduotis, padės Graikijos pareigūnams užtikrinti kontrolę.
 
Noriu pasakyti, kad nežiūrint į tai, jog situacija prie mūsų sienų stabili, visą laiką turime būti pasiruošę, nes tie srautai gali keistis. (…). Gali būti, kad tie migrantų srautai atsiras prie mūsų sienų, tačiau kol kas neturime indikacijų, kad artimiausiu metu nelegalūs migrantai bandys patekti į ES per mūsų išorės sienas.
 
– Ar kritikuojančių pabėgėlių įleidimą asmenų nepasitikėjimas žmonėmis, bėgančiais nuo karo, yra pagrįstas? Visuomenėje vyrauja įvairiausių stereotipų.
 
– Aš, kaip teisėsaugos pareigūnas, karininkas, manau, kad mes turėtume kovoti ne prieš migrantus, o būtent prieš tuos, kurie tą nelegalią migraciją organizuoja ir gauna pelnus. Kalbu apie nusikaltėlius, nusikaltėlių grupuotes. Manau, kad tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas. Teko asmeniškai pačiam žiūrėti ir matyti, kokiomis sąlygomis žmonės atvyksta prie išorės ES sienų. Žinome, kad nemažai tų žmonių žūsta.
 
Vėlgi, jeigu mes kalbame apie Viduržiemio jūros regioną, tai tikrai kol kas neturime tikslių duomenų, kiek žmonių, bandydami patekti į Vakarų Europą arba ES, tiesiog tame kelyje žūsta. Tai tikrai yra žmonių tragedija ir aš manau, kad būdami teisėsaugos pareigūnais, pasieniečiais, mes turime vis dėlto išlikti žmonėmis. Jeigu žmonėms tokia pagalba yra reikalinga, tai turime tą pagalbą jiems suteikti ir gerbti tas principines laisves bei užtikrinti tų žmonių saugumą ir laisvę.
 
Mūsų pagrindinis darbo objektas turi būti vis dėlto tie nusikaltėliai. Turime kovoti ne prieš žmones, o būtent prieš nusikaltėlius.
 
– Pasukime kalbą kontrabandos link. Ar kontrabandos mastai Lietuvoje keičiasi? Kokias prekes bandoma pervežti dažniausiai?
 
– Bendra situacija valstybėje gerėja – kontrabandos mastai nuolat mažėja, nes čia mūsų pagrindinis susirūpinimas ir problema.
 
Vis dėlto mus šiek tiek neramina kontrabandos tabako gaminiais augimo tendencija, kurią mes pastebėjome praeitais metais – ji padidėjo. Ši situacija mus šiek tiek neramina.
 
Tačiau reikia pasakyti, kad Lietuvoje pavyko sukurti pakankamai efektyvią sistemą prie mūsų išorės sienų ir situacija iš esmės keičiasi. Jeigu prieš 8-10 metų tikrai turėjome nemažai problemų su kontrabanda prie Lietuvos ir Rusijos Federacijos sienos – Kaliningrado srities, tai dabar pagrindinis mūsų rūpestis yra siena su Baltarusija, kur turime nemažai tokių atvejų.
 
Beje, ne tik su išorės sienomis turime problemų, bet ir su vidaus. Konkrečiai kalbu apie mūsų sieną su Latvija. Turime nemažai duomenų ir informacijos, kad didelė dalis kontrabandinių cigarečių pas mus patenka ir per Lietuvos-Latvijos sieną. Šiuo atveju mes aktyviai dirbame su mūsų Latvijos kolegomis, bandome dalintis savo patirtimi, kuriant stebėjimo sistemas, nes šių sistemų dėka, aš manau, mums pavyko iš esmės situaciją suvaldyti.
 
Aišku, dar lieka tam tikrų sienos ruožų, kur sistemų nėra – ten tokių (tabako gaminių kontrabandos – ELTA) atvejų daugėja, tad vertinant situaciją, rizikas, turėtume dar daugiau pasistengti ir galbūt daugiau priemonių taikyti. VSAT atsakinga už taip vadinamą „žaliosios“ sienos (Lietuvos pasienis miškuose, laukuose, vandens telkiniuose – ELTA) kontrolę, o kontrolės punktuose už kovą su kontrabanda atsakinga Muitinė, tačiau mes turime bendradarbiauti. Praeitą savaitę pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Muitinės departamentu ir planuojame aktyvuoti tą bendradarbiavimo schemą bei organizuoti daugiau bendrų operacijų. Turime kartu keistis informacija, organizuoti bendras operacijas, turime gerų kontaktų ir su mūsų kaimyninių valstybių teisėsaugos institucijomis, taigi galime galvoti ir apie informacijos apsikeitimą, gaunant ją iš mūsų partnerių, tarkime, Baltarusijoje.
 
Taigi, situacija yra kontroliuojama, tačiau tikrai manome, kad dar padirbėti šioje srityje reikės.
 
– Ar VSAT, vykdydama pasienio stebėseną kartu su Muitine, yra pastebėjusi, kad tam tikroms prekėms atsiradę draudimai ar apribojimai indikuoja didesnius kontrabandos pasienyje mastus?
 
– Sakyčiau, kad kontrabanda – tas reiškinys, kuris egzistavo ko gero dar nuo Romos imperijos laikų ir matyt tas reiškinys išliks kol bus ekonomikos ir kainų skirtumai. Mūsų – ir VSAT, ir Muitinės pagrindinis uždavinys būtų padaryti taip, kad tas verslas nebūtų tiek pelningas.
 
Kol išliks labai didelis kainų skirtumas, tai matyt tų atvejų bus. Mes turime padaryti kiek įmanoma daugiau, kad tas verslas būtų nebe toks pelningas. Jeigu žiūrėsime į situaciją, kuri yra prie Lietuvos-Rusijos valstybių sienos, tai papildomų priemonių dėka ta kontrabanda tapo ne tokia pelninga ir dėl to ten tie kontrabandos mastai mažėja. Kuo labiau mūsų visuomenė toleruos kontrabandinių prekių naudojimą, vartojimą, tai tikrai mes tų problemų turėsime.
 
Reikia taip pat įvertinti ir socialinę situaciją, kuri regionuose yra skirtinga. Kaip ir minėjau, visuomenė dar pakankamai daug toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą. Aišku, situacija keičiasi, bet iš tikrųjų kol tie aspektai išliks, tol mes kovosime su kontrabanda.
 
– Pakalbėkime apie pastarųjų savaičių aktualijas. Plintant koronavirusui ne tik paskelbta ekstremali situacija, tačiau imamasi įvairiausių papildomų saugumo priemonių. Eltai esate sakęs, kad pareigūnai budi Lietuvos-Lenkijos pasienio keliuose, o prie ES išorės sienų budi ir visuomenės sveikatos specialistai. ES lyderiai sako, kad Šengeno erdvėje judėjimas toliau liks laisvas. Visgi, jeigu epidemijos mastai plėstųsi, ar situacijos valdymą palengvintų vėl įrengti, kad ir laikini, kontrolės punktai Šengeno erdvėje?
 
– Jeigu mes kalbame apie pasienio kontrolės procedūrų atstatymą prie vidaus sienų, tai mes vis dėlto kalbame apie dokumentų patikrinimą, asmenų, kurie vyksta per valstybės sieną bei transporto priemonių patikrinimą. Šiuo atveju, jeigu mes norėtume apsisaugoti nuo koronaviruso, tai matyt tos priemonės nelabai padėtų. Mes kalbame daugiau apie prevencinių priemonių taikymą ir pirmiausia kalbu apie informavimą bei žmonių stebėseną.
 
Kaip ir minėjau, mūsų pareigūnai visuose kontrolės punktuose – ten, kur nėra Visuomenės sveikatos centro atstovų arba kariškių, padeda vykdyti stebėseną, registruoja tuos žmonės, kurie atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų ir teikia informaciją. Ta kontrolė vykdoma ir prie išorės sienų, ir prie vidaus. Prie vidaus sienų tos priemonės taikomos pasirinktinai, nes ten mes negalime taikyti sisteminių patikrinimo procedūrų. Taigi, mūsų pareigūnai pasirinktinai stabdo transporto priemones, bando sužinoti, iš kokių regionų vyksta žmonės. Kaip ir minėjau, jeigu asmenys atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų, jie yra registruojami, fiksuojami, jiems yra teikiama informacija.
 
– Ar jau kreipėtės į valstybės rezervą dėl papildomų apsaugos priemonių pareigūnams?
 
– Kreipėmės. Šiuo metu ta informacija iš įvairių institucijų renkama, mes prašymą teikėme operacijų centrui, nes tų poreikių iš tikrųjų yra. Vis dėl to mes manome, kad mūsų pareigūnai nėra toje rizikos grupėje, kadangi prie vidaus Šengeno valstybių reisų mes kontrolės neatliekame, tai, jeigu tokie reisai, kaip iš Šiaurės Italijos egzistuoja, ten mūsų pareigūnai patikrinimo procedūrų nevykdo.
 
Kalbant apie išorės sienas, mes kalbame apie Baltarusijos, Rusijos Federacijos piliečius arba ES piliečius. Nėra taip, kad mūsų pareigūnai būtų tos rizikos grupėje, juolab, kad jie dažniausiai bendrauja pakankamai dideliu atstumu su keleiviais.
 
Taigi, operacijų centras turi įvertinti visus aspektus. Galbūt daugiau tų priemonių reikia skirti medicinos įstaigoms, bet mūsų visa informacija pateikta ir laukiame, koks bus sprendimas. Neabejotinai, mes šiek tiek tų apsaugos priemonių gausime, bet šiam momentui esame aprūpinti.
 
– Pakalbėkime apie pačius VSAT pareigūnus. Vasario mėnesio pradžioje buvo sulaikyti Šalčininkų policijos pareigūnas ir Purvėnų užkardos pasienietis, kurie įtariami neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis. Kaip pranešė VSAT, šie iš traukinio išmestas nelegalias cigaretes krovę pareigūnai nušalinti nuo tarnybos. Kokias priemones ir pastangas deda VSAT, siekdama užtikrinti maksimalų pareigūnų sąžiningumą?
 
– Ši tema yra labai jautri ir man asmeniškai – kaip žmogui, piliečiui, karininkui tokia su korupcija susijusi situacija yra netoleruotina. Kiekvienas toks atvejis man, kaip karininkui, yra tarsi pažeminimas. Aš manau, kad mes tikrai turime su tuo kovoti.
 
Turiu pripažinti, kad tokių apraiškų mes vis dar turime. Aišku, tie korupcijos mastai mažėja. Jeigu mes lyginsime situaciją prie mūsų sienų prieš 15-20 metų ir dabar, tai dabar kalbame apie visiškai kitokią situaciją, tačiau tai yra viena iš mano prioritetinių veiklos sričių. Mes pasitvirtinome kovos su korupcija veiksmų planą, kuriame yra numatyta nemažai įvairių priemonių: ir mokymai mūsų pareigūnams, ir patikrinimai. Tų priemonių tikrai planuojama nemažai, žinoma, bendradarbiaujame ir su kitomis institucijomis, kriminalinės žvalgybos subjektais, taigi planų dirbti su mūsų pareigūnais turime nemažai.
 
Tikrai neslėpsime tų atvejų, kiekvieną iš jų bandysime išsiaiškinti ir to tikrai netoleruosime – taikysime nulinę toleranciją korupcijai. Beje, gyvename demokratinėje valstybėje, kartais labai sudėtinga yra įrodyti mūsų pareigūnų kaltę. (…) Mes turime ir kitokių priemonių, kaip, pavyzdžiui, prevenciniai pokalbiai. Pas mus taip pat egzistuoja Imuniteto valdyba, kuri atsakinga už kovą su korupcija, tad mes tikrai stiprinsime šios valdybos pajėgumus bei bandysime su korupcija tarnyboje kovoti.
 
– Jūs VSAT vadovu dirbate mažiau nei pusę metų. Kaip sekasi bendrauti su profsąjungomis? Kokius matote didžiausius iššūkius?
 
– Dialogas tikrai vyksta pakankamai aktyviai. Noriu pasakyti, kad tuo dialogu esu tikrai patenkintas bei vertinu profsąjungas ir apskritai socialinius partnerius. Jie tikrai daug padeda, nes mūsų interesai iš esmės sutampa. Mano, kaip vadovo, ir profsąjungų uždavinys yra rūpintis mūsų pareigūnais. Manau, kad mes turime daug daugiau bendro, nei priešiškų dalykų. Tikrai manau, kad mes tą kontaktą turime ir tas bendradarbiavimas su partneriais vyksta pakankamai gerai.
 
Vieni iš pirmųjų pasirašėme šakos sutartį su socialiniais partneriais, problemų tame nematome ir tikrai tą bendravimą su jais stiprinsime.
 
Nuo mano paskyrimo laikotarpio vienas iš mano pirmųjų susitikimų ir buvo su profsąjungų atstovais. Aišku, galbūt dėl užimtumo dar ne su visais pavyko susitikti, bet beveik su visais profsąjungų vadovais jau teko pabendrauti, pasikalbėti, aptarti, ką toliau galime kartu nuveikti. Turime darbų, deriname veiksmus, tikrai labai teigiamai vertinu tą mūsų bendradarbiavimą.
 
– Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia visos VSAT? Ką būtina padaryti čia ir dabar?
 
– Toks pagrindinis dalykas – reikėtų dabar didinti pareigūnų motyvaciją ir kai kalbu apie motyvaciją, turiu omenyje ne tik atlyginimą. Kalbu ir apie darbo sąlygų gerinimą, ir aprūpinimą šiuolaikinėmis priemonėmis, taip pat pareigūnams reikia suteikti galimybes daryti karjerą, kilti karjeros laiptais, dalyvauti tarptautinėse operacijose. Taigi, yra didelis spektras priemonių. Praėjusiais metais klausimas dėl atlyginimų buvo pradėtas spręsti – galbūt jie auga ne tokiais tempais, kaip mes norėtume, tačiau tikrai po truputį auga, nemažai buvo padaryta gerinant žmonių sąlygas. Mes turime motyvuoti savo žmones, kad jie žinotų, jog jų poreikiai yra užtikrinti, jie gali ramiai dirbti, tarnauti Tėvynei. (…)
 
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Manau, kad reikėtų ir toliau vystyti projektus dėl sienos stebėjimo sistemų – tai būtų toks bendras mūsų uždavinys. Žinoma, tai priklausys nuo to, kiek valstybė galės skirti finansavimo. Mes galime pasinaudoti ir ES finansiniais instrumentais, bet dabar kalbama apie tai, kad tas finansavimas sumažės, nes matome, kaip vyksta derybos dėl ateinančios finansinės perspektyvos. Galbūt vis daugiau ir daugiau reikės skirti mums finansavimo iš nacionalinio biudžeto, tačiau tuos projektus reikia ir toliau vykdyti.
 
Dar vienas aspektas – mums reikėtų galvoti ir apie mūsų gynybinės funkcijos vykdymą. Pagal Lietuvos įstatymus mes turime ir tokią funkciją, karo atveju mes tampame kariškiais – karinių pajėgų dalimi. Taigi, tam reikia taip pat ruoštis ir tai yra apsektas, kuris pareikalautų nemažai organizacinio darbo: mums reikia užtikrinti mūsų pareigūnų mokymą, aprūpinimą ginkluote ir technika.
 
– Paminėjote, kad VSAT esant poreikiui prisidėtų prie krašto gynybos. Ar dabar VSAT pareigūnai dalyvauja kokiose nors kariuomenės pratybose?
 
– Mes dabar pasirašėme bendradarbiavimo planą su Lietuvos kariuomene. Tie planai yra rengiami ir pasirašomi kiekvienais metais, ten numatyta nemažai visokių priemonių – ir bendri mokymai, ir pratybos. Nuo praeitų metų mes pradėjome organizuoti ir mūsų pareigūnų rengimo programą, kuri bus įgyvendinama. Tie darbai vyksta, kartu su gynybos štabu jau deriname mūsų gynybos planą, pagal kurį VSAT taptų kariuomenės dalimi, esant tam tikromis situacijomis. Taigi, tas bendradarbiavimas yra ir mes toliau jį stiprinsime.
 
– Lapkričio viduryje Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga išsirinko naują vadovą – Jevgenijų Ameliną. Jis po tapimo profsąjungos vadovu sakė, kad šiuo metu bene aktualiausia problema yra išmaniųjų įrenginių ribojimas tarnyboje. Ar pavyko pradėti kažkokius veiksmus, siekiant išspręsti šią problemą?
 
– Dabar man tenka lankytis mūsų padaliniuose, kalbėtis su žmonėmis ir jau matyt ta problema nebėra tokia aktuali. Galbūt iš dalies žmonės priprato. Mes norime įvertinti, koks buvo efektas. Aš suprantu, dėl kokių priežasčių buvo toks sprendimas priimtas, tačiau mes dabar turime po kažkurio laiko įvertinti ir bandyti priimti sprendimą.
 
Kol kas atšaukti neplanuojame, nes norime įvertinti, koks to sprendimo teigiamas ar neigiamas efektas. Tuo labiau, kad visiems tiems pareigūnams, kuriems yra ribojamas išmaniųjų įrenginių naudojimas, suteikiamos galimybės susisiekti su savo šeimos nariais, jeigu yra toks poreikis. Pamatysime, kaip buvo pasinaudota, vertinsime statistiką, bandysime kalbėti ir su pačiais pareigūnais, ir su profsąjungomis. Kai turėsime daugiau informacijos ir duomenų, bandysime priimti sprendimą, ar toliau tokią praktiką tęsime, ar nutrauksime.
 
– Kaip vertinate Vyriausybės siūlymą steigti atskirą Viešojo saugumo kolegiją, kurioje būtų ruošiami įvairių tarnybų pareigūnai ir jiems suteikiamas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas?
 
– Daug kalbama apie šios kolegijos steigimą. Mūsų tokia principinė pozicija buvo, kad vis dėlto tas profesionalus mokymas išliktų tose institucijose. Pas mus pavyko sukurti pakankamai gerą bazę. Iš tikrųjų mūsų mokykla – Pasieniečių mokykla, kuri ir organizuoja tokį mokymą profesinį, yra pakankamai gerai aprūpinta. Tuo labiau, kad mes aktyviai bendradarbiaujame su „Frontex“ agentūra, mūsų mokykla yra ir taip vadinama partnerystės akademija, ten organizuojama nemažai europinių renginių, mokymų.
 
Mūsų pozicija buvo kiek įmanoma išlaikyti tą sistemą, kad tas profesinis rengimas liktų institucijose, o kalbant apie aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, tai šiuo atveju būtų galima galvoti ir apie tokios kolegijos steigimą. Žiūrėsime, koks bus sprendimas, kokiu keliu nueita. Mes girdime, kad buvo pasirinktas konsolidavimo modelis, kiekvienas toks sprendimas turi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Mūsų pagrindinis rūpestis būtų, kad nenutrūktų tas profesinis rengimas – tų pasieniečių, kurie po to vykdo savo funkcijas prie sienos.
 
– VSAT vadu tapote 2019 m. gruodį. Ką jau pavyko įgyvendinti ir kokių tikslų įgyvendinimo sieksite artimiausiu metu?
 
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.

– Jeigu kalbėti bendrai apie mūsų sistemą, tai per beveik trisdešimt metų mums pavyko sukurti sistemą, kuri pilnai atitinka mūsų poreikius. Kalbu apie Lietuvos ir politinę, ir geografinę situaciją. Manau, kad šis modelis yra tikrai pasiteisinęs ir, mano manymu, tai – viena pažangiausių šiuo metu sienos apsaugos sistemų. Kaip ir minėjote, man teko beveik vienuolika metų dirbti Europoje, nemažai lankytis, organizuoti bendras operacijas su kitų valstybių sienos apsaugos institucijų atstovais ir tarnybomis, tai tikrai galiu pasakyti, kad šiuo metu mūsų sistema yra viena pažangiausių, kalbant ir apie techninį aprūpinimą, ir organizavimą. Vienas iš mano tikslų ir ambicijų būtų, kad Lietuva taptų mūsų regiono lyderiais sienos apsaugos srityje.
 
Mes tam turime pagrindą, nes tokios sistemos neturi nei mūsų kaimynai latviai, nei estai. Net galiu teigti, kad lenkai neturi tokios sistemos. Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lyderiais sienos apsaugos srityje. Beje, mūsų kaimynai tai net pripažįsta. Jeigu dabar vertintume ir lygintume mūsų sistemą su Suomijos sienos apsaugos sistema, kuri buvo laikoma viena pažangiausių ir moderniausių Europoje, tai šiuo metu mes, ko gero, šiek tiek juos ir aplenkėme.
 
Esu patenkintas, kad sistemingai tokia sistema buvo kuriama. Yra kai kurie momentai, dėl kurių reikėtų padirbėti, bet iš principo tie sprendimai, kurie buvo priimti – kurti tokią sistemą, o ne kitokią – manau, kad pasiteisino.
 
Dėkoju už pokalbį.

Pasieniečiai susekė uzbeką, kuris neteisėtai perėjo sieną iš Baltarusijos. Jo drabužiuose po pamušalu buvo įsiūta folija. Užsienietis tikėjosi, kad ši medžiaga padarys jį nesusekamą per pasieniečių stebėjimo kameras.
 
Trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų užkardos pareigūnai per vaizdo stebėjimo sistemą pastebėjo įtartiną asmenį. Jis vilkėjo slepiamos spalvos drabužius ir ties Latežerio kaimu iš Baltarusijos neteisėtai perėjo sienos liniją.
 
Krepšiu nešinas pažeidėjas kontrolinę pėdsakų juostą perėjo atbulas ir nuskubėjo gilyn į Lietuvą. Eidami atbuli pažeidėjai paprastai tikisi suklaidinti pėdsakus aptiksiančius pasieniečius, esą pažeidimas įvykdytas iš Lietuvos į Baltarusiją.
 
Į pažeidimo vietą netrukus atvyko kinologas su tarnybine belgų avigane Mona. Pėdsekė iškart užuodė pasišalinusio pažeidėjo pėdsakus. Jais sekdama Mona aptiko po eglišakėmis paslėptus tokius pat drabužius, kokius vilkėjo sienos pažeidėjas. Ten pat buvo paslėpti batai, pirštinės ir kepurė. Kaip vėliau paaiškėjo, sieną pažeidęs asmuo čia persirengė krepšyje atsineštais drabužiais.
 
Kinologas su Mona pėdsakais nusekė toliau. Tuo metu mišką tikrinę VSAT pareigūnai pamatė nuo Baltarusijos pusės ateinantį 37-erių Uzbekistano pilietį ir jį sulaikė.
 
Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pasieniečiai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Uzbekui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Jis uždarytas į areštinę.
 
Po sulaikymo drabužiai, kuriuos vilkėdamas pažeidėjas kirto sieną ir vėliau paslėpė miške, buvo atgabenti į Druskininkų užkardą. Pasirodo, į striukę, kelnes ir kepurę po pamušalais buvo įsiūta folija. Taip uzbekas tikėjosi būsiąs nesusekamas pasieniečių kamerų – esą pro foliją nesklis žmogaus spinduliuojama šiluma, todėl kameros jo neužfiksuos.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2020.01.24; 00:01

Vilkaviškio rajone, prie sienos su Rusija, melioracijos griovį kasęs ekskavatorininkas aptiko karo laikų artilerijos sviedinį. Pasieniečiai ėmėsi jo apsaugos, kol atvyko išminuotojai ir pavojingą radinį sunaikino vietoje.
 
Pagal pranešimą, ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardoje buvo gautas pranešimas apie tai, kad Vilkaviškio rajono Stanaičių kaime melioracijos griovį kasęs bendrovės ekskavatorininkas rado sprogmenį. Ši vieta yra už maždaug 400 metrų nuo valstybės sienos su Rusija.
 
Pasieniečiai iškart išvyko į įvykio vietą ir ėmėsi saugoti radinį bei aplinkinę teritoriją. Taip pat VSAT pareigūnai informavo policiją, išminuotojus, kitas institucijas. Kaip nustatyta panašiais atvejais, buvo paskelbtas planas „Skydas“.
 
Kiek vėliau atvykę Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai nustatė, kad ekskavatorininko rastas sprogmuo – Antrojo pasaulinio karo 150 mm artilerijos sviedinys. Išminuotojai pavojingą sprogmenį sunaikino vietoje.
 
2019 m. pasieniečiams teko 12 kartų panašiomis aplinkybėmis imtis aptiktų sprogmenų ir aplinkinių teritorijų apsaugos. Dažniausiai – 7 kartus – pavojingi radiniai buvo aptikti prie sienos su Rusija. 4 kartus tai įvyko prie sienos su Baltarusija. Kartą karo laikų sprogmenų apsauga teko rūpintis pakrančių apsaugos pasieniečiams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.17; 13:00

Nidoje penktadienio vakarą buvo sulaikyti du ginkluoti Rusijos pasieniečiai, neteisėtai kirtę valstybės sieną.
 
Kaip LRT radijui sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Vidas Mačaitis, pažeidimas užfiksuotas apie 23 valandą, kai Lietuvos pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemas užfiksavo netoli sienos prožektoriaus žiburius. Pasieniečiai nuvyko į įvykio vietą ir sulaikė 2 asmenis, kurie, kaip paaiškėjo, yra Rusijos pasieniečiai. Jie aiškino kirtę sieną netyčia. Lietuvos pasieniečiai pristatė rusus į pasienio užkardą ir pradėjo procesinius veiksmus. Pažeidėjai Rusijai buvo perduoti apie 14 valandą Lietuvos laiku.
 
ELTA primena, kad penktadienį, kaip pranešė VSAT, Lietuvoje lankėsi Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnybos įgaliotinis Lietuvos-Rusijos valstybių sienai Nikolajus Pančenko ir Kaliningrado srities pasieniečių delegacija. Nidoje šie pareigūnai susitiko su VSAT atstovais, vadovaujamais tarnybos įgaliotinio Lietuvos-Rusijos valstybių sienai Pagėgių pasienio rinktinės vado Rimanto Timinskio.
 
Abiejų šalių pasieniečiai aptarė padėtį prie Lietuvos ir Rusijos sienos, jos apsaugą bei bendradarbiavimo priemones.
 
Incidentas Nidoje įvyko tik pasibaigus Lietuvos ir Rusijos pasieniečių susitikimui.
 
Lietuvos siena su Rusija, kuri kartu yra ir Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos siena, iš viso yra 297,12 kilometro ilgio, iš kurių 22,23 kilometro eina teritorine jūra. Trečdalis sienos eina Nemunu. Didžiąją dalį sienos su Rusija saugo VSAT Pagėgių pasienio rinktinė, dalį ruožo apsaugos užtikrina Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.25; 20:34

Ketvirtadienio vakarą tranzitiniame traukinyje Kaliningradas-Maskva sulaikyta keturių asmenų karinė komanda iš Rusijos su civiliais drabužiais.

„Vakar apie 21 val. Kaliningradas – Maskva tranzitiniame traukinys atvyko į Kybartų kontrolės punktą, pasieniečiai su kariškių judėjimo kontrolės centro atstovu tikrino dokumentus. Vienoje kupė keturi vyrai važiavo civiliais drabužiais, bet tikrinant dokumentus buvo išsiaiškinta, kad jie yra Rusijos kariškiai“, – Eltai pasakojo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Pasak VSAT atstovo, grupė karių traktuojama kaip karinė komanda, kuriai reikalingas leidimas kirsti Lietuvos sieną tranzitu.

„Šiuo atveju jie to leidimo neturėjo, todėl buvo išlaipinti iš traukinio, jiems surašytas atsisakymas leisti kirsti Lietuvos sieną ir po maždaug trijų valandų, apie 23 val., jie buvo grąžinti į Rusiją iš Lietuvos į Kaliningrado sritį važiuojančiu traukiniu“, – sakė G. Mišutis.

Pasak VSAT atstovo, per pastarąjį laikotarpį tai pirmas toks atvejis, kai sulaikyta be reikalingų dokumentų važiavusi karinė komanda.

„Tokių atvejų buvo anksčiau, maždaug prieš dešimtmetį dažniau pasitaikydavo“, – sakė G. Mišutis.

Važiavę vyrai iš Rusijos buvo 28-36 metų amžiaus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.02; 02:30

Penktadienį bus minimos pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio mirties 26-osios metinės. Kaip ir kasmet gegužės 19-ąją Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja renginius, skirtus šiai tragedijai prisiminti.

9 val. ant G. Žagunio kapo sostinės Antakalnio kapinėse bus padėta gėlių. Dalyvaus valstybės institucijų atstovai, Gintaro mama Aldona Žagunienė ir jo artimieji, VSAT vadovybė, kiti svečiai, Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

11 val. už G. Žagunį Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios.

12 val. G. Žagunio žūties vietoje, pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime, prie paminklo G.Žaguniui, vyks iškilmingas minėjimas. Bus dedama gėlių, prisimintas pasieniečio žygdarbis.

Minėjimo dalyviai taip pat stebės VSAT sraigtasparnio skrydį, skirtą G. Žaguniui atminti ir sienos su Baltarusija ruožui, kurį saugojo G. Žagunis, kontroliuoti.

Po šio renginio jo dalyvius pasieniečiai pakvies į Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančią VSAT užkardą, kuriai suteiktas G. Žagunio vardas. Čia jie papasakos apie savo darbą saugant sieną su Baltarusija, svečius pavaišins pasienietiška koše.

Be šių renginių, G. Žagunio žūties 26-osioms metinėms bus skirtas ir pasieniečių bei šaulių gegužės 20 d., šeštadienį, organizuojamas pėsčiųjų žygis. Jis vyks Šalčininkų rajono Poškonių kaimo apylinkėse. Įveikti skirtingo ilgio trasas jau yra užsiregistravę daugiau kaip 200 aktyvaus poilsio entuziastų.

Laisvės gynėjas Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas 33-ejų G. Žagunis pasienyje su Baltarusija esančiame Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nušautas 1991 m. gegužės 19 d.

Tarnybą pasienyje G. Žagunis pradėjo 1990 m. lapkričio 11 d. Pusę metų iki žūties budėjo Krakūnų poste. 1991 m. gegužę Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Tarnybos draugams Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti.

Lemtingą 1991 m. gegužės 19-osios naktį iš Baltarusijos atvykę Lietuvos nepriklausomybės priešai nutraukė G. Žagunio gyvybę. Po mėnesio jam būtų sukakę 34-eri.

Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą VSAT savo užkardai Šalčininkų rajono Poškonių kaime suteikė G. Žagunio vardą. Užkardoje taip pat buvo atidengta paminklinė lenta G. Žaguniui.

2004 m. G. Žagunio žūties vietoje Krakūnuose buvo atidengtas granitinis paminklas. Tai ant pjedestalo iškilusi beveik penkių metrų granitinė skulptūra, simbolizuojanti Lietuvos pasienį ir išėjusį žmogų.

2008 m. VSAT išleido buvusio pasieniečio Vytauto Voverio knygą „Pasienietis Gintaras Žagunis – laisvės gynėjo kelias“. G. Žagunis po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Kariuomenės savanorių kūrėjų medaliais, VSAT atminimo ženklais „Valstybės sienos apsaugai 85“, „Valstybės sienos apsaugai 90“ ir „Valstybės sienos apsaugai 95“.

Minint G. Žagunio žūties 20-ąsias metines VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose vienai iš auditorijų suteiktas Gintaro Žagunio vardas.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.19; 07:59

Išvažiuojamajame posėdyje Pasieniečių mokykloje Medininkuose Vyriausybė aptarė Valstybės sienos apsaugos  tarnybos (VSAT) veiklos prioritetus. Po posėdžio Ministrų kabinetas lankėsi prie sienos su Baltarusija linijos.

Be posėdžio darbotvarkėje esančių įvairių klausimų, Vyriausybės nariai Pasieniečių mokykloje buvo supažindinti ir su situacija prie valstybės sienos bei pasieniečių veiklos aktualijomis.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad iki 2020 metų turime būti pasirengę šiuolaikinių techninių priemonių pagalba kontroliuoti visą mūsų išorės sieną. Pasak premjero, Vyriausybė suras tam reikiamų lėšų, nes stipri sienų apsauga užkerta kelius kontrabandai, kuria pridėtinę vertę, į biudžetą patenka daugiau mokesčių.

Lietuvos valstybinę sieną sudaro 1763, 05 km. Numatoma, kad modernių sistemų pagalba artimiausiu metu bus stebima 48,4 proc. valstybės sienos.

Pasitarimo metu aptartos priemonės, kurios stiprintų kovą su neteisėta migracija, korupcija ir šešėline ekonomika. Taip pat kalbėta apie galimybes didinti pasieniečių atlyginimus, gerinti darbo sąlygas.

Netoliese Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusios VSAT Pasieniečių mokyklos veikia ir VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkarda. Vyriausybės nariai po posėdžio vyko į jos saugomą ruožą su Baltarusija ir lankėsi prie pačios sienos linijos.

Šioje vietoje veikia techninių sienos kontrolės priemonių sistema, padedanti efektyviai užkardyti sienos pažeidimus, kontrabandos ir nelegalios migracijos atvejus.

Vėliau svečiai nuvyko į pačią Padvarionių užkardą, kur Ministrų kabineto nariams pasieniečiai pademonstravo, koks yra stacionarių sienos stebėjimo sistemų funkcionalumas.

VSAT nuotr. ir inf. 

2017.02.08; 18:25

Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale, kur domėjosi, kaip organizuojama jo apsauga. 

VRM vadovas Tomas Žilinskas (kairėje) lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale.
VRM vadovas Tomas Žilinskas (kairėje) lankėsi Klaipėdoje esančiame suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminale.

AB “Klaipėdos nafta” vadovai ministrui pristatė bendrovės veiklą ir bendradarbiavimo su Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (VST) gerąją praktiką.

Bendrovės vadovas Mantas Bartuška pasidžiaugė bendradarbiavimo su VST principų skaidrumu ir aiškumu, taip pat tuo, kad  terminalo apsauga yra patikimose rankose.

Jis pažymėjo, kad labai svarbu išlikti budriems ir toliau vykdyti aktyvią incidentų prevenciją.

Susitikime taip pat dalyvavo energetikos ministras Rokas Masiulis, jo metu taip pat buvo aptarti energetinio saugumo klausimai.

Ministras T. Žilinskas pažymėjo, jog SGD terminalas yra saugomas tinkamai ir efektyviai, o VST ir AB “Klaipėdos nafta” bendradarbiavimą galima laikyti pavyzdžiu strateginių šalies objektų apsaugos srityje.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.

VST su AB “Klaipėdos nafta”, kaip SGD terminalo valdytoju, atsakingu už SGD eksploataciją ir apsaugą, bendradarbiauja nuo 2014 m. Kartu su AB “Klaipėdos nafta” yra inicijuojami siūlymai dėl SGD apsaugos sistemų, priemonių ir taktikos. VST taip pat saugo ir šios bendrovės padalinį – Subačiaus kuro bazę.

VST iniciatyva ne kartą kartu su AB “Klaipėdos nafta“, policija, VSAT, PAGD ir Lietuvos kariuomene buvo organizuotos taktinės pratybos dėl SGD terminalo apsaugos.

Vidaus reikalų ministerijos informacija ir nuotraukos.

2016.08.22; 07:17

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) su Pasieniečių mokykla pasirašė bendradarbiavimo planą 2016 metams.

Įstaigų atstovai – STT direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka ir Pasieniečių mokyklos viršininkas Vytautas Strolia susitikime aptarė bendradarbiavimo gaires ir galimybes, pasidalijo gerąja patirtimi organizuojant ir vykdant mokymus.

Continue reading „STT: Pasirašytas bendradarbiavimo planas su Pasieniečių mokykla“

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su policijos, antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“, Viešojo saugumo tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovais ir Vidaus reikalų viceministru  Artūru Norkevičiumi bei aptarė visuomenės saugumui kylančias grėsmes ir už viešąjį saugumą atsakingų tarnybų parengtį veikti kritinėse ar nestandartinėse situacijose, koordinuotai reaguoti į grėsmes šalies viduje.

Continue reading „Žmonių saugumas priklauso nuo tinkamos pareigūnų parengties“

Iškilmingame minėjime, vykusiame Klaipėdos universitete, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės pasieniečiai minėjo pasienio apsaugos veiklos atkūrimo Klaipėdos krašte 25-ąsias metines.

Penktadienį į renginį buvo pakviesti buvę užkardų ir rinktinės vadai, pirmieji pasieniečiai, 1990-aisias stoję saugoti valstybės sienos Klaipėdos krašte, VSAT tebetarnaujantys ir šiandien. Sveikinimo žodžius tarė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, VSAT vadas Renatas Požėla, bendradarbiaujančių institucijų atstovai, svečiai.

Continue reading „Paminėtos 25-osios sienos apsaugos atkūrimo Klaipėdos krašte metinės“

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) lankėsi Lenkijos vyriausiasis sienos įgaliotinis, Sienos apsaugos tarnybos vadas Dominik Tracz ir jo vadovaujama delegacija. Susitikimo su vidaus reikalų viceministru Artūru Norkevičiumi metu buvo aptarti aktualiausi sienos apsaugos klausimai ir bendradarbiavimas naujų migracijos iššūkių kontekste.

Continue reading „Aptartas Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas sienos apsaugos srityje“

rimas_armaitis

Eugenija Grižibauskienė savo straipsnio “Al Caponės verslas lietuviškai” įžangoje rašė, esą jei projektai nebūtų pelningi, niekas nesiteptų rankų. Projektų autoriai ir iniciatoriai turi tik vieną supratimą – kaip uždirbti ten, kur kursuoja sunkiai suskaičiuojami pinigai, o sunkiai suskaičiuojami ten, kur jų daug, o gudriai sudarius tinkamas sąlygas, jie tampa nepaprastai pelningi, kaip šiuolaikiniams al caponėms, taip ir jų talkininkams, kuriems visada garantuotas „atkatas“.

Puikiai parašyta, kaip pirštu į akį. Vien tik „Rubicon Group”, dabar – ICOR ką reiškia?

Tai kas gi tie lietuviškieji al caponės?

Puikiai tai įvardijo ekonomistė Aušra Maldeikienė: tai tie „…kurie prieš 20 metų sudalyvavo investicinių čekių žaidimuose arba prieš 15 metų pradėjo verslą su liudijimais, t. y. be mokesčių, apskaitos, kasos aparatų, arba sudalyvavo kontrabandoje…“.

Continue reading „Rimas Armaitis: kaip valdžia kovoja su vėju“

Copy of prokororas_stankevicius

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys šių metų rugpjūčio 12-ąją atsisakė panaikinti suėmimą buvusiam OMON milicininkui Konstantinui Michailovui – Nikulinui ir pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę “suėmimas” švelnesne kardomąja priemone.

Pavyzdžiui, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.

Teisėjo V.Kažio tvirtinimu, buvęs omonininkas K.Michailovas yra suimtas pagrįstai, nes dabar, žinodamas, kuo yra kaltinamas, gali pabėgti iš Lietuvos.

Praėjusį ketvirtadienį paskelbta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis – galutinė ir neskundžiama. Tad suėmimas K.Michailovui bus taikomas iki šių metų spalio 28-osios dienos.

Continue reading „Teisingumo grimasos Medininkų byloje: duomenų nėra, bet paleisti negalima“

VSAT_amblema

„XXI amžiaus“ specializuoto priedo “Slaptieji takai” skaitytojai tikriausiai nustebs, išgirdę nuomonę apie prastai saugomą Lietuvos – Rusijos sieną, kuri, beje, dar yra ir rytinė Europos Sąjungos bei NATO siena, besiribojanti su Rusijos Federacijos teritorija.

Ir vis dėlto šiandien galima įtarti, jog Lietuvos specialiosios tarnybos šį itin svarbų pasienio ruožą saugo aplaidžiai ir neatidžiai. Jei Lietuvos – Rusijos valstybinė siena ir nėra skylėta kaip rėtis, tai vis tiek galima įtarti, kad ją be trukdžių pajėgus kirsti net policijų, saugumo bei Interpolo ieškomas asmuo.

Kuo remiantis darau tokias prielaidas? Šitaip derėtų suprasti remiantis Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo Viktoro Kažio sprendimu. Šių metų rugpjūčio 12-ąją jis nesušvelnino griežčiausios kardomosios priemonės buvusiam omonininkui Konstantinui Michailovui – Nikulinui.

Continue reading „Į Rusija gali pabėgti bet kas“