Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) partija „Prezidento ir pranešėjo“ istorijoje keliamais klausimais nesiekia nuversti Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo ar pakenkti prezidento reitingams, kaip kad teigia opozicija.
„Nematyčiau, kad kas nors norėtų pakenkti prezidento reitingams ar net, tiesą sakant, nemanau, kad reikėtų tai susieti su VSD vadovu. Esu, atsakydamas į panašius klausimus, akcentavęs, kad svarbiausias uždavinys yra pasitikėjimas institucija, kitaip tariant, tuo, ką vadiname integralumu, – kad nėra kokių nors pažeidimų ar teisės aktų neatitikimų jų veikloje. Svarbiausia užtikrinti, kad tokių spragų veikloje nebūtų. Jeigu tokių būtų, (tai) atsiskleistų ar galimo tyrimo, ar atsakymų metu, nes (tai – ELTA), kas yra išvardinta knygoje, leidžia šiek tiek tai jausti“, – LRT televizijai penktadienį sakė G. Landsbergis.
Opozicijai priklausantys politikai viešai svarstė, kad valdantieji, inicijuodami parlamentinį tyrimą knygoje aprašomiems klausimams atsakyti, siekia pakenkti prezidentui ir nukreipti dėmesį nuo K. Bartoševičiaus istorijos. Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas. VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. D. Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija. Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius.
Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigė, kad VSD darbuotojai patys turi tikrintis savo saugumą, komentuodamas viešo dėmesio sulaukusią istoriją dėl draugo merginos patikrinimo.
„Aš į detales nekrisiu ir nelįsiu, bet noriu pasakyti, kad Žvalgybos įstatymo nuostatuose įrašyta, kad Saugumo departamento žmonės patys turi tikrinti savo saugumą ir jį užtikrinti. Yra surašytų ir vidinių tvarkų. Remdamasis jomis, kiekvienas darbuotojas, kilus tam tikriems įtarimams, galėtų pasitikrinti vienus ar kitus asmenis“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo jis.
Paklaustas, ar dažnai pačiam tenka tikrintis, D. Jauniškis tikina, kad tokių atvejų yra buvę, o atlikti aplinkos patikrinimą yra privaloma.
„Aš nesitikrinu dažnai, bet tokių atveju buvo ir tikrai viskas yra pagrįsta. Tai galima patikrinti, viskas yra fiksuota, slėpti neturiu ko. O patikrinti aplinką tiesiog yra prievolė, nes būna ir labai įvairių dalykų, įvairių prašymų“, – sako VSD vadas.
ELTA primena, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Vasario pabaigoje TV3 televizijai D. Jauniškis komentavo vieną iš knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų epizodų. Šioje knygoje teigiama, jog VSD vadovas pranešėjo paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią pranešėjas vėliau viešojoje erdvėje pamatė pozuojant šalia D. Jauniškio draugo.
Interviu metu departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu. Tiesa, kodėl moteris buvo tikrinama, D. Jauniškis neatskleidė.
Laikau savo pilietine pareiga pasidalinti įžvalgomis, kilusiomis dėl vadinamojo ,,pranešėjo“ skandalo. Nes man teko vadovauti 2006-2007 m.m. Seimo pavedimu NSGK vykdytam parlamentiniam tyrimui, kuris tikrai tapo istoriniu, nes jo atgarsius girdime net šiandien. Tai yra todėl, kad mūsų valstybės specialios tarnybos išvis buvo pavirtę vos ne grupės draugų privačiomis informacijos rinkėjomis ir tiekėjomis.
Deja, bet besikeičiant jų vadovams padėtis be abejo po truputį gerėjo, bet iki pilnos tvarkos tikrai dar toloka. Taip yra todėl, kad Lietuvoje daug politinių intrigų siekiant naudos sau ar savo grupuotei. O valstybės reikalai lieka šone. Privalome pripažinti, kad skaidrios morališkai stiprios šiuolaikinius valstybės nacionalinio saugumo interesus atitinkančios sistemos, deja, nė viena politinė valdžia nesukūrė. Beje, nelabai stengėsi. Kaip iliustracija gali pasitarnauti gan eskaluojama Žvalgybos kontrolieriaus institucija. Jos būtinybė buvo pabrėžta (2007 m.) mūsų tyrimo išvadose. Kartu su komiteto darbuotojais buvau paruošęs įstatymo projekto matmenis. Pasirodo, kad tai taptų tikrove, prireikė nei daug nei mažai, o visų 17 metų ir tai dar jos funkcionuojančios neturime. Nors gerai, kad ji išvis atsirado. Šis pavyzdys tik patvirtina, kaip aplaidžiai vertinama valstybės saugumo situaciją plačiąja prasme.
Algimantas Matulevičius. Valstybės valdymo užkulisiai. Slaptai.lt foto
Mūsų parlamentinis tyrimas prasidėjo po garbingo VSD saugumo karininko ir Lietuvos diplomato Vytauto Pociūno žūties ir ją lydėjusios šmeižto lavinos. Beje, ji pylėsi iš pačių VSD tuomečių vadovų ir jiems artimų žiniasklaidos veikėjų. Mums teko veikti gan priešiškoje viešoje atmosferoje. Mus pastoviai puldinėjo. Prieš mus buvo nuteiktas LR Prezidentas Valdas Adamkus, kuris net atsisakė susitikti su komitetu. Vietoj to jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad jie pabandytų mus ,,sutramdyti“. Pradžioje nesupratome, kas čia vyksta, kodėl taip trukdoma atlikti savo pareigą valstybei. Tik kai drąsūs ir Priesaikai ištikimi VSD karininkai pradėjo liudyti apie valstybėje veikiančią antikonstitucinę grupuotę, kurią vėliau jau žurnalistai pavadino ,,valstybininkų“ klanu, mes supratome, kas vyksta. Supratome ir pasibaisėjome tuo didžiuliu valstybės užvaldymo mąsto. Taip vadinamas ,,valstybininkų“ klanas veikė kaip aštuonkojis. Jie buvo visur ne tik pilnai, kaip savo kieme, tvarkėsi VSD, bet Prezidentūroje bei Seime, Vyriausybėje, eilėje ministerijų. Ir kas ypač pavojinga ir mums pasirodė baisu, jie kontroliavo didelę dalį teisėsaugos bei žiniasklaidos. Tai iš tikrųjų buvo ,,valstybė valstybėje“, kaip dabar madinga vadinti, tai buvo ,,giluminė valdžia“, kuri realiai įtakoja daugumą svarbiausių procesų, vykstančių šalyje.
Jie taip pat buvo suaugę su Lietuvos verslo oligarchais. Ir kas gali paneigti, kad jie išoriškai demonstruodami lyg tai savo pro-vakarietišką orientaciją, deja, bet kartais veikė rafinuotai priešiškai. Vytauto Pociūno žūtis, kuri neišaiškinta iki šiol. O jį po mirties šmeižę net nepasmerkti. Vis tik kelią labai baisią tiesą į viešumą, kurią sunkiai kas galėtų paneigti, jog tai buvo naudinga būtent šiam ,,valstybininkų“ klanui. Parašiau šias eilutes ir susimasčiau, ar ir pats neiškrisiu pro langą. Nes morališkai ir politiškai jie man kaip NSGK pirmininkui, nuo kurio asmeniško apsisprendimo labai daug priklausė, ką sužinos visuomenė, jau atkeršijo. Aš jų nepaklausiau dėl dviejų stambių prašymų, kuriuos per mano pažįstamus jie man siuntė. Tai neviešinti NSGK surinktos tyrimo medžiagos, bei neatleisti iš VSD generalinio direktoriaus pareigų KGB rezervo leitenanto Arvydo Pociaus. Suprantama, tai buvo tik minimumas, o pirminiai jų norai buvo išvis šį tyrimą nukreipti jiems naudinga linkme. Man buvo žadėta asmeninė sėkmė politikoje ir patikinta, kad po kelių mėnesių jie A.Pocių išsiūs į kurią nors šalį ambasadoriumi. Ir visi bus patenkinti. Jiems žūt būt reikėjo išsaugoti įtaką VSD, nes joje buvo sutelkti valstybės resursai, kurie deja dirbo jiems, o ne valstybei.
Dalis medžiagos apie tyrimą (ne visa buvo išviešinta) yra pateikta mano knygoje ,,Valstybės valdymo užkulisiai“ ir internete esančiame mano brolio Vytauto dokumentiniame filme ,,Tyrimas sudrebinęs klaną‘‘. Net praėjus tiek laiko dalis ten pateiktų faktų yra aktualūs ir šiandien. Be to, matosi jų veikimo schemos, kurios nelabai pakitę. Kai aš jų nepaklausiau ir likau ištikimas savo principams ir priesaikai – jie kirto visomis savo galiomis. Išvystė didžiulę šmeižto kompaniją. Tampė po teismus. Žinau, kad rimtai svarstė net fizinio susidorojimo variantą. O vėliau padarė viską, kad aš dingčiau iš aktyvios politikos. Tačiau tai tik pavyzdys, ką jie gali ir kaip susidoroja su tais kas jų neklauso.
Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Skaitytojas sakys – tai buvo seniai. Deja, taip, bet ne visi figūrantai iš šios grupuotės dingo. Nors mums pasiekus, irgi per atkaklią kovą, A.Pociaus pakeitimo ir po to daliai jų praradus dalinę įtaką VSD jie sugebėjo persigrupuoti ir vėl susiburti. Taip personalijų dalis pasikeitė, bet įtaka išliko. Suprantama, dalis iš jų kitų veikėjų buvo nustumti į užribį ir dėl to nepatenkinti. Apie vieną tada bene pagrindinį veikėją buvo viešai pranešta, kad jis aktyviai patarinėdamas URMo ministrui Gabrieliui Landsbergiui siekė gauti leidimą dirbti su slapta informacija, tačiau VSD atsakė neigiamai. Abejoju, ar jis ramiai su tuo susitaikė? Be to, pastarieji įvykiai apie taip vadinamą ,,pranešėją“ tai tik patvirtina, kad dėl įtakos VSD intrigos nerimsta.
Tik keletas jau aprašytos istorijos štrichų. 2019 m. pavasarį pačiame Prezidento rinkimų įkarštyje, pas tuometį Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovą, jis gi NSGK pirmininkas (kaip patogu) ateina ,,pranešėjas“, kuris papasakoja apie lyg tai neleistinus VSD vadovo Dariaus Jauniškio veiksmus. Tarp kitko tada buvo neaišku, ar nukreiptus prieš Gintaną Nausėdą, ar jam naudingus, kaip dabar bandoma pateikti. O didžiausi konkurentai Ingrinda Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Viešai nutylima gan svarbi detalė. ,,Pranešėjas“ norėjo, kad jo pateikta informacija būtų svarstoma NSGK, tai yra jis siekė nors dalinio viešumo. O, kad tą patikrinimą inicijavo pats G.Nausėda, atrodo gerokai pritemta, nes kas tuo metu jis buvo. Tik kandidatas. O štai kilęs viešas skandalas galėjo nuo jo dalį rinkėjų ir nupūsti. Tačiau po to praėjo jau trys metai. Patį informacijos rinkimo faktą tyrė STT, Seimo NSGK ir nieko nerado. O štai ,,pranešėjas“ lyg niekur nieko gauna iš VSD solidžią išeitinę kompensaciją bei pakankamai gerą darbą sveikatos ministerijoje. Palyginimui prisiminkime mums liudijusius VSD karininkus Kąstytį Braziulį ir Vytautą Damulį, kurie ne tik kad buvo apšmeižti iš Seimo tribūnos A.Pociaus, bet tampomi po teismus ir net susiradę darbo persekiojami, kad negalėtų ramiai dirbti. Kaip sakė Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, „…išvadas galite pasidaryti patys…“ Tik tos išvados – ne dabartinio ,,pranešėjo“ naudai. Nes jo įdarbinimas ir palankus daugumos žiniasklaidos vertinimas, kad a priori tik jis vienas teisus, atvirkščiai kelia abejones.
Tačiau mane patį asmeniškai ir mano kolegas, kurie supranta nacionalinio saugumo svarbą mūsų valstybei šioje itin nepalankioje geopolitinėje situacijoje, neramina svarbesni šios istorijos aspektai. O būtent pats dabartinio širšalo, virstančio rimtu politiniu skandalu, viešinimo metodas. Iš karto pradedant nuo knygos pavadinimo ir jos viešo pateikimo, nežinau atsitiktinai ar specialiai, užkoduotas naratyvas ,,pranešėjas“ ir ,,Prezidentas“ susiejami kartu. Nors kaip minėjau, veiksmo pradžia kai ponas Gitanas Nausėda buvo tik kuklus kandidatas. Kas tada galėjo garantuoti, kad jis būtinai bus LR Prezidentu, ypač įvertinant nesilpnus jo konkurentus. Kaip ir logiškas klausimas, kokias galias jis turėjo, kad jam paliepus VSD vadovai pultų vykdyti jo paliepimus. Tačiau rimčiau į tai įsigilinus, pradedi suprasti, kad tai yra ženkliai gilesni valstybės saugumo, jos politinio stabilumo reikalai. Tokias prielaidas sustiprina ir viešai pasirodę svarstymai apie net galimą Prezidento apkaltą. Logiškas tokiais atvejais klausimas, o kam tai naudinga? Kažkodėl tie svarstytojai apie apkaltą nė mur mur nepasakė ir neparašė, kodėl buvęs Darbo partijos įkūrėjas ir dabartinis jos Garbės pirmininkas, bei Lietuvos atstovas Europos parlamente Viktoras Uspaskichas nebalsavo, kad Rusija – valstybė remianti terorizmą. Bei jo nekritikavo dėl jo turimo verslo Rusijoje. O štai politinį skandalą padeda įžiebti. Ir tai daroma tada, kai vyksta karas Ukrainoje ir niekas nežino jo baigties, nors labai tikime Ukrainos pergale. Kai po kelių mėnesių Lietuvoje vyks NATO viršūnių samitas, kurio netolimoje ateityje tikrai pas mus nebus. Štai šių geopolitinės svarbos įvykių fone pučiamas didžiulis politinis skandalas valstybėje. Kur pagrindinės ietys nukreiptos į Valstybės vadovą bei VSD. Kam tai naudinga, bendratautiečiai? Negi jau esame visiškai abejingi savo valstybės reikalais. Juk tai ir mūsų reikalai. Supraskime, jeigu mūsų rinkti politikai šito nesugeba suprasti, kas gali pasitikėti tokia valstybe, kuri esant tokiai situacijai iš niekur nieko, be jokių rimtų argumentų pradeda sau leisti tokią prašmatnybę, kaip specialių intrigų ir skandalų kūrimas.
Grimasos. Slaptai.lt nuotr.
Teisūs tie apžvalgininkai, kad vyksta dalies nustumtų ,,valstybininkų“ ir jų vietą užėmusių bei vėl įtaką prarandančių asmenų ir grupių kova. Šios grupuotės, kaip taisyklė, siekia tų pačių asmeninių tikslų kiek galima daugiau turėti įtakos kiek nors svarbesniems procesams, vykstantiems valstybėje. Tuo net abejoti nereikia. Kas šiandieną turi daugiausia pačios jautriausios ir net pikantiškos informacijos, jeigu ne VSD. Štai ciniški veikėjai ir braunasi prie jos. Jie nesirenka nei priemonių, nei laiko. Jiems juk ne mes svarbūs. Jiems svarbūs tik jie ir jų klanas. O tam, kad sustiprintų savo galias, jiems bet kokios priemonės tinka. Ir dar nesuklyskite, kad tai tik priešrinkiminė kitų metų kovų pradžia. Tai tik dalelė tiesos. Tikslai ženkliai bjauresni ir pavojingesni mums visiems. Su tokiais dalykais juokauti negalima. Juos būtina net neįsibėgėjusius gesinti visomis įmanomomis priemonėmis. Gaila, kad po mūsų tyrimo laiku nebuvo padaryta reikiamų išvadų.Todėl tai tesiasi toliau. Gal pagaliau susipras dabar.
Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirmininko pvaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas
Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) ketvirtadienį visuomenei pristatys 2023 metų nacionalinio saugumo grėsmių vertinimo ataskaitą.
Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) susipažino su ataskaita, o antradienį dokumentas buvo pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSKG). Pasak šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio, praėjusieji metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.
Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis. Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.
VSD ženklas
Antradienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) lankysis Valstybės saugumo departamente (VSD), kur susipažins ir įvertins pastarųjų metų žvalgybos parengtą nacionalinių grėsmių ataskaitą.
„Šią savaitę bus viešas grėsmių pristatymas. Pagal įstatymą, prieš tai turi būti padaryti pristatymai ir komitetui“, – Eltai teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, su ataskaita susipažinęs dar pirmadienį Prezidentūroje vykusios Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio metu.
„Toks rutininis dalykas, kur bus pristatyta ataskaita. Vertinsime“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad VSD kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Praėjusiais metais dokumente akcentuota, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia agresyvi Rusijos užsienio politika ir karinis potencialas.
Pirmadienį prezidento Gitano Nausėdos sušaukta Valstybės gynimo taryba (VGT) susipažino su 2022 m. ataskaita. Pasak šalies vadovo patarėjo Kęstučio Budrio, praėjusieji metai įrodė žvalgybos struktūrų svarbą ir kritinį vaidmenį nacionalinio saugumo srityje.
„Iš tikrųjų, visi nariai sutarė, kad 2022 m. buvo ypatingi metai žvalgybos institucijoms dėl to, kad jie buvo intensyvūs dėl vykstančio karo. Žvalgybos institucijos atliko savo misiją įspėti apie gresiančius karinius veiksmus ir taip pat užpildo tiek kasdienius, tiek kassavaitinius sprendimų priėmėjų poreikius“, – žvalgybos veiklos vertinimą apibendrino jis.
VSD ženklas. Slaptai.lt fotografija
Ateinantį pirmadienį rinksis Valstybės gynimo taryba (VGT). Prezidento patarėjo Rido Jasiulionio teigimu, prezidento kviečiamoje taryboje bus išklausytos žvalgybos tarnybų veiklos 2022 m. ataskaitos, aptartas regiono saugumas ir apsvarstyta Lietuvos gynybinių pajėgumų plėtra.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai Seime kyla klausimų dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos skaidrumo, tačiau frakcija nėra apsisprendusi, ar dėl to reikia inicijuoti parlamentinę tyrimo komisiją, TV3 teleivizijai teigė TS-LKD narys Paulius Saudargas.
Anksčiau Seimo narys liberalas Raimundas Lopata buvo paskelbęs, kad valdantieji iš principo yra sutarę dėl parlamentinio tyrimo dėl VSD veiklos, tačiau P. Saudargas ketvirtadienį TV3 televizijai tvirtino, jog tokio sutarimo nėra.
„Valdantieji šiuo klausimu nebuvo susirinkę į kažkokį koalicijos pasitarimą ir mes tokio posėdžio neturėjome. Turėjome frakcijos posėdį, kuriame diskutavome ir šia tema“, – sakė TS-LKD atstovas.
Pasak P. Saudargo, konservatoriai mano, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytas galimas VSD vykdytas neteisėtas asmenų sekimas kelia klausimų. Be to, anot jo, neseniai apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta informacija, kad knygoje minimas pranešėjas yra dabartinis sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius, rodo, kad į situaciją vertėtų įsigilinti. Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
„Klausimų mūsų frakcijai kyla ir iš knygos, ir iš dar daugiau, kai atsiranda kolegų, kurie pateikia dar kitokias versijas. Turiu omeny Marių Laurinavičių“, – sakė P. Saudargas.
Tiesa, anot jo, kelti aiškintis apie situaciją galima, nebūtinai kuriant parlamentinę tyrimo komisiją. Konservatoriaus teigimu, galima užduoti klausimus pareigūnams, prašyti atlikti tyrimą žvalgybos kontrolieriui, kurio kandidatūrą ketinama pristatyti artimiausiu metu.
„Frakcija nėra apsisprendusi dėl formos, dėl komisijos tikrai nesame apsisprendę, kad reikia būtinai komisijos“, – sakė P. Saudargas.
P. Saudargo teigimu, VSD veiklos skaidrumo tyrimo istorijos atsiradimas jau yra pakenkimas Lietuvai.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
„Visa ši istorija yra akivaizdus pakenkimas valstybei. Artėja ir NATO sumitas, Lietuva – dėmesio centre, ir kai mūsų valstybėje dedasi tokie dalykai, kad yra struktūros saugumo (tikrinamos – ELTA), kur kyla klausimų, ir ne viena valstybinė struktūra su šituo detektyvu yra susijusi. Minima ir STT, ir prokuratūra yra minimos, yra Seimo keli NSGK komitetai – tai ar čia valstybei nauda turėti tokią istoriją?“ – klausė Seimo vicepirmininkas.
ELTA primena, kad žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
VSD vadovas Darius Jauniškis TV3 televizijai sakė, kad G. Nausėda neprašė VSD patikrinto jo aplinkos žmonių. Departamento direktorius tikino, jog esą buvo tikrinti ir kitų kandidatų į prezidentus aplinkos žmonės.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys R. Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją. Stebėjimo kamera. Slaptai.lt fotografija
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūra paaiškino, kodėl šalies vadovas Gitanas Nausėda žurnalistų išleistą knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ pavadino užsakomąja žurnalistika. Anot jos, paprastai tokias knygas paprastai užsako leidėjai.
„Nepriklausoma, objektyvi ir nešališka žiniasklaida bei patikrintais faktais grindžiama žurnalistika yra laisvos visuomenės pagrindas. Žurnalistai dirba nepaprastai svarbų darbą, kuris susijęs taip pat ir su didele atsakomybe. Gandais, nutylėjimais ir šališkomis interpretacijomis grindžiamas informacijos pateikimas pagal apibrėžimą negali būti laikomas tiriamąja žurnalistika“, – teigiama Prezidento komunikacijos grupės komentare Eltai.
Prezidentūros atsakyme svarstoma, kad galbūt todėl minėtos knygos autoriai nuo pat pradžių, taip pat ir prašydami Prezidento komentarų, pasirinko savo darbą pristatyti kaip „publicistinį“ „projektą“, taigi nukreiptą į poveikį viešajai nuomonei.
„Įprastai tokius projektus užsako leidėjas. Apie tai, kaip jo angažuotumas ir atvirai deklaruojamas siekis tiesiogiai paveikti politinius procesus dera su žiniasklaidos misija ir viešosios informacijos rengėjui nustatytais teisiniais reikalavimais, paliekame spręsti visuomenei“, – akcentuoja Prezidento komunikacijos grupė.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neigia, jog 2019 m. vykstant prezidento rinkimo kampanijai, jo buvo paprašyta rinkti informaciją apie privačius ir su Gitano Nausėdos aplinka susijusius asmenis. Pasak jo, VSD pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu tikrino visų kandidatų į šalies vadovo postą aplinką, nes tai, anot D. Jauniškio, yra įprasta praktika.
„Galiu pasakyti, kad niekas manęs neprašė – nei pats Nausėda, nei jokie jo štabo nariai. Tiesiog tokio veiksmo nebuvo“, – antradienį TV3 televizijai sakė D. Jauniškis.
Jis taip pat patvirtino, kad nei dabartinis šalies vadovas, nei joks kitas asmuo rinkti informacijos neprašė ir jokio kito VSD pareigūno.
„Kiek žinau – ne. Tokių faktų neturiu“, – pažymėjo D. Jauniškis, kartu pabrėžęs, kad iki G. Nausėdos išrinkimo su juo asmeniškai nebendravęs.
„Nesame bendravę. Galbūt esu jį matęs keliuose restoranuose, kadangi pats vilnietis, eidavau pavalgyti. Bet nesame bendravę“, – kalbėjo VSD vadovas.
Departamento vadovas nesiėmė spėlioti, ko siekia žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ minimas Pranešėjas, kreipęsis į tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką ir paviešinęs VSD veiklą kompromituojančius teiginius. D. Jauniškio teigimu, tokius paaiškinimus turėtų pateikti pats pranešėjas.
„Negaliu teigti, ar Pranešėjas meluoja. Manau, kad tai tiesiog žmogaus susidarytas vaizdas – jis turėjo įtarimų, kaip turbūt aprašoma knygoje. Be jokios abejonės, visi galime turėti įtarimų ar pastebėjimų, kad kažkas vykdo neteisėtą veiklą. Tada susikuri kažkokią teoriją ir imiesi tam tikrų veiksmų“, – svarstė jis.
„Turbūt pats Pranešėjas turėtų paaiškinti kaip jam tuo metu atrodė“, – pažymėjo VSD vadovas.
D. Jauniškis: G. Nausėda buvo terra incognita politikoje, jį buvo būtina patikrinti
Pasak D. Jauniškio, VSD pareigūnai priešrinkiminiu laikotarpiu tikrino visų kandidatų į šalies vadovo postą aplinką. Jo teigimu, tai yra įprasta praktika.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai yra tiesiog VSD prievolė. (…) Turime tikrinti kandidatus, idant išvengtume tam tikrų grėsmių nacionaliniam saugumui. Patikriname tam tikrus sąrašus, jei ta informacija įkrenta. O informaciją turime teisę rinkti pagal įstatymą“, – pažymėjo D. Jauniškis.
„Buvo tikrinami ir kiti kandidatai, informacija apie jų aplinką, komandas – be jokios abejonės ji yra patikrinama. Buvo kalbamasi ir su jų štabo nariais, buvo renkama ir kita informacija. Kad išvengtume tam tikrų rizikų nacionaliniam saugumui“, – tęsė jis.
D. Jauniškis patikino, kad apie kitus 2019 m. prezidento rinkimų favoritus – Ingrida Šimonytę bei Saulių Skvernelį – kaip „politikos senbuvius“, VSD jau turėjo sukaupęs informacijos.
Tuo metu G. Nausėda, anot VSD vado, buvo naujas veidas šalies politikoje, todėl esą „labai įdomu“ patikrinti jo aplinką.
„Jis buvo visiškai terra incognita, nežinomas žmogus. Persona, kurios nežinojome. Automatiškai, be jokios abejonės, reikia pasitikrinti. Aišku, labai įdomu, kas yra jo aplinka ir ar nėra ten tam tikrų rizikų“, – aiškino D. Jauniškis.
Vis tik jis patvirtino, kad VSD informaciją naująjį kandidatą buvo renkama teisėtais būdais.
„Buvo surinkta tam tikra informacija, kuri buvo tiesiog pasitikrinta per mūsų duomenų bazes. Nebuvo daromi jokie žvalgybiniai tyrimai, žmonės nebuvo sekami, nebuvo kontroliuojami jų įrengimai“, – pabrėžė D. Jauniškis.
Pripažino, kad VSD tikrino vado draugo merginą
Klausiamas apie vieną iš knygoje pateiktų epizodų, kai neva VSD pareigūnams pavesta patikrinti D. Jauniškio pažįstamojo merginą, departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu.
„Labai juokingas momentas. Atsakymas yra labai paprastas – aš irgi esu asmuo, kuris turi, matyt, irgi stebėti savo aplinką, su kokiais žmonėmis ar kokiomis moterimis bendrauji. Tai natūralu, jeigu kyla tam tikrų įtarimų – tu ateini ir pasitiktini, ar mūsų bazėse nėra už to žmogaus kažkokios informacijos“, – situacijos aplinkybes aiškino VSD vadovas.
Prašomas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis toks patikrinimas vyko, D. Jauniškis teigė nenorįs atskleisti situacijos detalių.
„Aš nenoriu pasakoti aplinkybių. Bendraujant su žmonėmis, man kartais reikia pasitikrinti. Jeigu man kyla tam tikrų įtarimų – man yra verta pasitikrinti“, – pridūrė jis.
„Čia buvo mano prašymas, tiesiog“, – pridūrė jis.
Siūlymus istoriją tirti parlamente vadina „demotyvuojančiais“
Paklaustas apie svarstymus parlamente tirti knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytą istoriją dėl galimai neteisėto VSD vykdyto duomenų rinkimo, D. Jauniškis tikina esąs nusivylęs tokiomis iniciatyvomis.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Vienas faktas, kuris mane iš tikrųjų liūdina, yra tai, kad knyga, kurioje nebuvo pateikta, mano pastebėjimais, faktų, įrodančių kokią nors neteisėtą veiką, gali sukelti tokį ažiotažą ir pereiti į tokį politinį lygmenį, kur bandoma vėl inicijuoti tyrimus, kelti senas istorijas“, – teigia D. Jauniškis.
Pasak VSD vadovo, į viešąją erdvę ir parlamentą grąžinama sena istorija demotyvuoja nuo didelio krūvio pavargusius departamento darbuotojus.
„Aš (tyrimo iniciatyvą – ELTA) vertinu pakankamai neigiamai, todėl, kad tai atsiliepia VSD. Žmonės, tie, kurie herojiškai dirba pastaruosius 3 metus – per pandemiją, karą Ukrainoje, „Ryanair“ istoriją Baltarusijoje, migrantų krizę – jie beveik nusimušę nuo kojų, neturėdami pakankamai poilsio, dirba savo darbą. Ir čia gauname tyrimą, galimai. Tai demotyvuoja“, – sako D. Jauniškis.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Tuo metu šiandien šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad po antradienį išsakytų Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio komentarų žiniasklaidai, Seime brandinama iniciatyva sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją tapo dar aktualesnė.
„Po vakar, man atrodo, mes dar žingsniu priartėjome, kad komisija yra reikalinga. Tyrimas gali būti reikalingas. Man daugiau klausimų nei atsakymų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
Politikui klausimų sukėlė tai, kaip antradienį TV3 televizijai D. Jauniškis komentavo vieną iš knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateiktų epizodų. Šioje knygoje teigiama, jog VSD vadovas pranešėjo paprašė patikrinti informaciją apie moterį, kurią pranešėjas vėliau viešojoje erdvėje pamatė pozuojant šalia D. Jauniškio draugo. Interviu TV3 televizijai departamento vadovas teigė, kad šis istorijos momentas yra „labai juokingas“. Visgi, jis pripažino, kad toks patikrinimas buvo daromas jo prašymu.
Tuo tarpu L. Kasčiūnui tokia patvirtinta detalė sukėlė ne juoką, bet papildomų klausimų. Pirmiausiai, ar VSD pagrįstai renka jautrią informaciją apie šalies piliečius.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad mes dabar esame klausimų formulavimo stadijoje. Po vakar man klausimų dar daugiau. Kaip yra vykdomi tikrinimai ir kokiu pagrindu yra tikrinama… Tikrinimas tai nėra žvalgybinių metodų taikymas, tai nėra pasiklausymas ir taip toliau… Bet kokiu atveju, tu eini į duombazes, kur yra labai daug informacijos apie asmenį: nuo Registrų centro ir kitų dalykų (…). Labai svarbu pasakyti, kad toks metodo naudojimas turi būti patikrinamas ir turi būti labai aiškiai reglamentuotas, pagrįstas, su aiškiu algoritmu“, – teigė NSGK pirmininkas.
„Negalima taip: man atrodo ir aš patikrinsiu. Mes galime toli nukeliauti su tuo „man atrodo“, kad mes galėsime daug ką tikrinti. Tai šio reglamentavimo, šitų problemų dėl algoritmų sutvarkymas ir išsiaiškinimas, kaip buvo iki tol, tai yra pavasario sesijos klausimas“, – sakė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad žurnalistų parašyta knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ nėra pasaka.
„Manau, kad tai yra rimtas žurnalistinis tyrimas – tai yra tiriamoji žurnalistika. Kad tai nėra pasaka tikrai galima pasakyti po vakarykštės dienos, kai VSD direktorius patvirtino, jog vienas iš epizodų dėl vienos iš draugo draugės ir aplinkos patikrinimo yra realus faktas“, – teigė parlamentaras.
ELTA primena, kad D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama G. Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seimo NSGK narys Raimundas Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją. Svarbiausias klausimas
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
Svarbiausias klausimas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad klausimus, kuriuos politikams sukėlė pasirodžiusi knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, galėtų įvertinti naujai įsteigta žvalgybos kontrolieriaus institucija. Tokiu atveju tai būtų vienas pirmųjų darbų šiai institucijai – dvi kandidatūras į žvalgybos kontrolierius Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar tik ketina pateikti parlamentui pavasario sesijos metu.
Tą akcentuoja ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, žvalgybos kontrolieriai turėtų būti paskirti kovo mėnesį. Tada, teigė jis, kontrolieriams ir būtų galima pavesti užduotį pasiaiškinti, ar rezonansą keliančioje knygoje aprašytos istorijos yra vertos politikų užmojo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi VSD 2018–2019 metais rinktos informacijos apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką detales.
Pats NSGK pirmininkas vienareikšmiškai neatsakė, ar knygoje pateiktas turinys yra vertas parlamentinio tyrimo. Visgi, akcentavo jis, kai kurie knygoje pateikti faktai kelia klausimų.
„Yra vietų, kur kyla papildomų klausimų. Koks būtų kelias ieškant atsakymų – dabar nenorėčiau kalbėti. Reikėtų apie tai dar kalbėti ir įsivertinti. Bet faktas, kad vienas iš variantų, kuriuo būtų pateiktas visuomenei aiškinimas, yra kreiptis į būsimą žvalgybos kontrolierių, kad jie pasižiūrėtų, kiek ten (knygoje – ELTA) pateikiama informacija yra validi tyrimui“ – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą Seimas priėmė pernai. Numatoma, kad parlamentas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui turi pateikti Seimo pirmininkė. Tą padaryti Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen žada pavasario sesijos metu.
Idėja inicijuoti parlamentinį tyrimą kilo pasirodžius žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“. Šiame darbe analizuojamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
NSGK narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikta nauja informacija kelia susirūpinimą VSD integralumu.
„Mano požiūriu, tai yra rimta informacija, kuri gali kelti klausimų dėl tokios svarbios institucijos kaip Valstybės saugumo departamentas integralumo“, – Briuselyje LRT žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Savo ruožtu pats VSD teigia pažeidimų savo vykdytoje veikloje nematanti. Kaip teigia VSD, pagrindas, kuris paskatino politikus svarstyti apie parlamentinį tyrimą, yra interpretacija.
„Valstybės saugumo departamentas nevertina interpretacijų ir prielaidų“,– teigiama Eltai perduotame komentare.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi prieš kelis metus viešojoje rezonavusios istorijos dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
Apie tokią iniciatyvą Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausiantis politikas užsiminė reaguodamas į žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ keliamą klausimą, kas galėjo paprašyti VSD 2018–2019 metais rinkti informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
ELTA primena, kad 2020-ųjų pradžioje parlamentaras Vytautas Bakas kreipėsi į Seimo valdybą dėl galimai VSD vykdyto neteisėto kišimosi į rinkimų procesus bei neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. Tokius įtarimus V. Bakui sukėlė informacija, kurią jam, kaip NSGK pirmininkui, 2019 m. balandį perdavė vienas žvalgybos pareigūnas. Šio pareigūno, kuriam buvo suteiktas pranešėjo statusas, liudijimai, tuomet tvirtino V. Bakas, yra pakankami inicijuoti parlamentinį tyrimą. Politikas akcentavo, kad remiantis pranešėjo informacija, VSD medžiagą galėjo rinkti neteisėtai. Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi tuomet parlamento valdyba tokios iniciatyvos nesiėmė, situaciją aiškintis pradėjo NSGK. Tačiau ir Komitetas konstatavo, kad VSD tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką veikė teisėtai. Komitetas tik pažymėjo, kad reikėtų atsisakyti žodinių pavedimų pareigūnams tikrinti asmenis.
Praėjus 3 metams po rezonansą kėlusios istorijos, R. Lopata teigia, kad grįžti prie klausimų, kuriuos iškėlė knygoje minimas pranešėjas, reikėtų pavasario sesijoje.
„Kaip ir priklauso pagal įstatymus jis užsiregistravo slaptu pranešėju ir norėjo, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas. Tačiau buvusios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai (išskyrus V. Baką) bei kiti politikai šią iniciatyvą sužlugdė. Pats gi pranešėjas po netrukus įgyvendintos VSD reorganizacijos atsidūrė gatvėje“, – feisbuke rašė parlamentaras.
„Aš, kaip Seimo NSGK narys manau, kad būtini šie žingsniai, atkuriant teisingumą Pranešėjui ir VSD vadovybei. LR Seimo pavasario sesijos pradžioje turi būti sudaryta parlamentinio tyrimo komisija ir pradėtas tyrimas“, – teigė R. Lopata.
Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat, tęsė R. Lopata, turėtų būti dar kartą įvertinti visi politikai, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ savo politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti. Tarp tokių parlamentaras išskyrė partijai „Vardan Lietuvos“ priklausantį Algirdą Stončaitį.
„Politikai, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ savo politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti, taip pat turėtų būti įvertinti LR Seimo parlamentinės komisijos. A. Stončaitis galėtų jau dabar atsisakyti Seimo nario mandato“, – savo socialinio tinklo įraše teigė R. Lopata.
„Turi būti įvertinta STT ir Generalinės prokuratūros vadovų, leidusių susidaryti tokiai situacijai ir negynusio Pranėšėjo, veiksmai, kad tai negalėtų pasikartoti ateityje“, – rašė parlamentaras.
Jo teigimu, epizodų, aprašytų knygoje, apie kuriuos liudija pranešėjas, yra ir daugiau ir jie visi turi būti įvertinti „ypač atidžiai“.
Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijos atstovė, Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė žada inicijuoti įstatymo pakeitimus, kuriais būtų numatyta, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nariai turėtų įgyti teisę dirbti su slapta informacija.
Tokius teisės aktų pakeitimus A. Širinskienė teigia siūliusi dar praėjusios Seimo kadencijos metu, tačiau tada įstatymo pataisos nesulaukė pakankamo palaikymo. Visgi, pastarąją savaitę viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie tai, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) neišslaptina informacijos VRK, susijusios su kandidatais, kadaise bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, parlamentarė tikino Seime iš naujo kelsianti klausimą dėl VRK darbo su jautriais duomenimis.
„Akivaizdu, kad tas spragas reikia glaistyti ir aš jau kitą savaitę planuoju registruoti atgal savo pasiūlymą, kuris praėjusioje kadencijoje buvo atmestas. Tiesiog VRK visiems nariams numatyti prievolę, kad jie įgytų tuos leidimus dirbti su slapta informacija. Tai, viena vertus, ta informacija atsivers ir išnyks tos spragos. Ir antra vertus, pripažinkime, vis tiek ta leidimų išdavimo procedūra ir patį komisijos narį patikrina, jo lojalumą valstybei, kas manyčiau turėtų taip pat tam tikrą naudą“, – Eltai nurodė A. Širinskienė.
LGGRTC pasikreipus patarimo į Valstybės saugumo departamentą (VSD), komisijai reikalinga informacija buvo išslaptinta. Visgi, nepaisant to, A. Širinskienė tvirtina, kad leidimai dirbti su slapta medžiaga VRK pasitarnautų ir kitose situacijose. Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
„VRK atlieka nemažai tyrimų, kurie yra susiję su rinkimų finansavimu, su politinių partijų veikla, kur gali būti, kad VSD ar koks kitas paslapčių subjektas disponuoja labai jautria įslaptinta informacija, kur tam tyrimui galėtų būti reikšminga“, – aiškino politikė.
„Juo labiau, kad gali būti, (…) kad trečiosios valstybės pradeda Lietuvoje kištis į rinkimus finansine prasme. Tai jeigu VRK atliktų tokį tyrimą dėl, tarkime, Rusijos kokių nors finansų panaudojimo Lietuvoje, rinkimuose, VRK dabar negalėtų gauti iš VSD jokios informacijos ir atitinkamai tą tyrimą negalėtų pilnavertiškai atlikti ir pabaigti“, – samprotavo A. Širinskienė.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, VRK posėdžiai vyksta viešai, todėl esant slaptos informacijos poreikiui, komisija kreipiasi į atitinkamas institucijas su prašymu tą informaciją išslaptinti. Suteikus leidimus VRK nariams dirbti su jautraus turinio medžiaga, reikėtų ieškoti ir kompleksiškų sprendimų dėl pačios komisijos veiklos, pastebėjo opozicijos atstovė.
„Tikrai reikia kompleksiškai žiūrėti į tą problemą ir tokiu atveju, vis dėlto, turėtų atsirasti ir išslaptinimo galimybė. Be abejo, kitas klausimas, ką galbūt reiktų svarstyti – ar VRK neturėtų atsirasti ir uždari posėdžiai. Jau nekalbant apie tą rinkimų kontekstą su KGB bendradarbiais, bet, tarkime, tokiais atvejais, kada yra svarstomi partijų finansavimo klausimai – kur tikrai VSD gali pateikti informaciją, kurios neįmanoma išslaptinti dėl to, kad tu gali atskleisti ar šaltinį, ar žvalgybos vadus, ar pan. Tai manyčiau, kad VRK turėtų turėti galimybę posėdžiauti ir uždarai, bet tai, aišku, ne dėl rinkimų klausimų, kurie susiję su kandidatais“, – svarstė politikė.
Akiniai. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad pirmadienį VRK priims sprendimus dėl kandidatų, kurie savo pareiškiniuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją apie praeities ryšius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Komisijos duomenimis, LGGRTC išslaptinus atitinkamą informaciją, gauti duomenys apie tris tokius asmenis, tačiau pora iš jų jau anksčiau buvo išbraukti iš savivaldos rinkimų dėl kitų pareiškinių dokumentų spragų.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB.
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
Spyna ir raktai. Slaptai.lt foto
Pirmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) priims sprendimus dėl kandidatų, kurie savo pareiškiniuose dokumentuose pateikė melagingą informaciją apie praeities ryšius su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Komisijos duomenimis, gauta informacija apie tris tokius asmenis, tačiau pora iš jų jau anksčiau išbraukti iš savivaldos rinkimų. Dėl paskutinio kandidato VRK turėtų apsispręsti pirmadienį.
Anksčiau VRK negalėjo įvertinti, ar kurie nors kandidatai sąmoningai nuslėpė, jog bendradarbiavo su KGB struktūromis mat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) atsisakė išslaptinti komisijai reikalingą informaciją. Dėl šio klausimo centras kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD).
Kaip Eltą informavo LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys, ketvirtadienį centras gavo VSD leidimą, todėl netrukus reikalinga informacija buvo perduota VRK.
„Gavome atsakymą, jeigu neklystu, vakar (ketvirtadienį – ELTA). Vakar išslaptinome ir gavome leidimą iš komisijos, kad galime išslaptinti ir pateikėme vakar VRK“, – Eltai teigė V. Lukšys.
VRK. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Atsakymas buvo į darbo pabaigą ir į darbo pabaigą mes pateikėme VRK (dokumentus – ELTA)“, – pažymėjo LGGRTC vadovo pavaduotojas.
VRK patvirtino gavusi informaciją iš LGGRTC apie tris asmenis, kurie nenurodė, jog yra bendradarbiavę su KGB. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, du iš šių asmenų yra pašalinti iš savivaldybių merų ir tarybų rinkimų jau anksčiau – dėl kitų pareiškinių dokumentų neatitikimų.
„Vasario 2 d. VRK gavo raštą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, kuriame nurodyti trys asmenys, slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Du iš trijų įvardintų asmenų buvo neregistruoti kandidatais sausio 17 d. kaip neatitinkantys Rinkimų kodekso reikalavimų“, – raštu Eltai perduotame komentare nurodė VRK atstovė.
Visgi, dėl vieno melagingą informaciją pateikusio kandidato pirmadienį VRK šaukia neeilinį posėdį.
„Vienas šiuo metu yra registruotas kandidatu, kadangi VRK iki posėdžio, kuriame buvo registruojami kandidatai, pradžios nebuvo gavusi duomenų apie jo veiklą. Tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms artimiausiame VRK posėdyje, kuris numatomas vasario 6 d., komisija spręs klausimą dėl jo išbraukimo iš kandidatų sąrašų“, – rašoma komentare.
LGGRTC. Slaptai.lt nuotr.
Įvardinti šio kandidato, sąmoningai nuslėpusio informaciją apie buvusį bendradarbiavimą su buvusios SSRS tarnybomis, VRK kol kas negali – asmens tapatybė bus atskleista viešo komisijos posėdžio metu.
Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatai į rinkimus, sąmoningai bendradarbiavę su SSRS slaptosiomis tarnybomis, privalo nurodyti tai savo anketoje. Jeigu asmuo tokių biografijos aplinkybių nenurodo, VRK kreipiasi į instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su KGB. VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jeigu gaunama priešinga informacija nei pateikė kandidatas – t. y., jeigu politikas nuslepia savo praeities detales – tai yra laikoma šiurkščiu rinkimų kodekso pažeidimu. Toks melagingą informaciją pateikęs kandidatas VRK sprendimu nėra registruojamas rinkimams.
ELTA primena, kad VRK dar sausio 4 d. kreipėsi į LGGRTC, tačiau centras atsisakė išslaptinti komisijai reikalingą informaciją. Kaip Eltai teigė LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys, VRK neturi teisės dirbti su įslaptintais dokumentais, todėl taip paprastai suteikti informaciją apie buvusius KGB bendradarbius, jo teigimu, LGGRTC neturi teisės.
Siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją, LGGRTC kreipėsi į VSD patarimo.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis tikisi, kad naujai įsteigta žvalgybos kontrolieriaus institucija bus tarpinė grandis tarp žvalgybos ir politikų.
„Aš labai tikiuosi, kad ši sukurta institucija ir atėję žmonės bus tarpinė grandis tarp politikų ir žvalgybos, padedanti pastarajai kalbėtis ir netapti tam tikru politinių jėgų ar kažkokių interesų taikiniu valdyti žvalgybos informaciją. Labai to linkiu“, – interviu Delfi TV teigė D. Jauniškis.
Jis atkreipia dėmesį, kad įvairių skandalų fone VSD dažnai yra paliekama kapstytis viena. D. Jauniškis viliasi, kad žvalgybos kontrolierius tokiais atvejais padėtų atsakyti į tam tikrus politikams kylančius klausimus.
„Aš tiesiog atsiremiu į tuos nuolatinius skandalus, kurie ypač liečia Valstybės saugumo departamentą. Labai tikiuosi, kad kontrolieriaus institucija ne tik kontroliuos žvalgybos kokybę, bet ir bus politinė tarpinė grandis, kuri galės atsakyti į tam tikrus politikams kylančius klausimus“, – taip pat akcentavo jis.
VSD vadas plačiau komentuoti politikų priimto sprendimo dėl žvalgybos kontrolieriaus institucijos steigimo nesiima.
„Aš nesvarstau politinių sprendimų. Jie yra padaryti tokie, kokie yra padaryti. Mes, kaip pareigūnai, turėsime vykdyti jų nurodymus ir, matyt, dalyvausime tam tikruose tyrimuose ir tiek. Bet, žinote, politiniai sprendimai yra priimti. Aš manau, kad tos institucijos reikia“, – sakė D. Jauniškis.
Gruodžio pabaigoje Konstitucinis Teismas „uždegė žalią šviesą“ šių pareigūnų paskyrimui, mat pripažino, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia jau turinti kandidatūras į Žvalgybos kontrolierių postus, tačiau kol kas jų neatskleidžia.
ELTA primena, kad Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą Seimas priėmė dar pernai. Numatoma, kad parlamentas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkė. Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
Grupė parlamento opozicijos narių dėl žvalgybos ombudsmenų institucijos pateikė skundą Konstituciniam Teismui, tačiau šis konstatavo, kad įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, o žvalgybos kontrolierių pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, mat jiems „priskirta kontroliuoti tik institucijų, vykdančių specifinę veiklą ir įgyvendinančių specialius uždavinius siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veiklos teisėtumą; taigi žvalgybos kontrolierius veikia tik siauroje, itin specifinėje srityje“.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis, Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams.
„Rusijos subjektai, įskaitant ir žvalgybos ir saugumo tarnybas, turi interesą nuolat ir įvairiais būdais rinkti juos dominančią informaciją apie strateginius, karinius objektus Lietuvoje, kitą politinę, ekonominę, karinę, mokslinę ir technologinę informaciją. Raginame Lietuvos piliečius susilaikyti nuo bet kokios informacijos rinkimo ir jos teikimo priešiškų valstybių subjektams, neįsitraukti į veiklas, nukreiptas prieš valstybės interesus ir galinčias pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – Eltai perduotame komentare nurodo VSD strateginės komunikacijos skyriaus atstovai.
VSD primena, kad už veikimą prieš Lietuvos Respubliką įstatymai numato atsakomybę (pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodeksas numato administracinę atsakomybę už karinės teritorijos filmavimą, fotografavimą ar vizualizavimą kitu būdu arba gautos vaizdinės informacijos perdavimą kitiems asmenims neturint tam teisės.
Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamoji atsakomybė už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, bei už užsienio valstybės žvalgybą dominančios informacijos rinkimą ir/ar perdavimą).
„Asmenis, turinčius svarbią informaciją apie kilusias ar galinčias kilti grėsmes valstybės saugumui, kviečiame nedelsiant informuoti Valstybės saugumo departamentą“, – pažymi VSD.
VSAT atstovas: informacija vertinama kaip svarbi, bet pasienyje jau yra tam tikra atvejus neutralizuojanti sistema
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis taip pat pažymi, kad į su Kremliumi siejamų grupuočių tariamą siekį gauti žvalgybinės informacijos apie Baltijos šalis buvo atkreiptas dėmesys. Vis tik, pažymi jis, įvedus pasienyje nepaprastąją padėtį, tam tikra tokius atvejus neutralizuojanti sistema jau buvo įvesta.
Lietuvos saugumas (VSD)
„Ta informacija matoma, ji žinoma, priimama domėn, bet pati situacija pasienyje, grįžtant prie tų dalykų, kad yra nepaprastoji padėtis, yra stabili. Yra dėl geopolitinių įtampų sustiprinta kontrolė, situacija stebima ir sustiprinta papildomomis pajėgos, yra skirti ir techniniai resursai. Tai, jei yra bent koks aktyvumas, iš mūsų pusės iškart reaguojama ir, jei yra nukrypimai nuo įprastos situacijos, iškart jie yra tikrinami“, – Eltai teigė G. Mišutis.
VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad šalyje galioja teisės aktai, reglamentuojantys patekimą prie valstybės sienos, pasienio ruože yra taikoma asmens tapatybės dokumento patikra. Taip pat, nurodo G. Mišutis, papildomas pasieniečių įrankis yra ir kontroliuojamas prie Baltarusijos priėjimas, kadangi, pažymi jis, patekti gali tik leidimą turintys asmenys.
„Kiekvienas asmuo, kuris patenka į VSAT zoną, kuri yra iki kilometro į šalies gilumą, jau yra patikrinamas išduodant tą leidimą. Jei asmuo, neturinti leidimo, yra sulaikomas, iš karto atliekami veiksmai ir aiškinamasi, ką jis ten veikė, kokie tikslai, atliekamas toks kaip tyrimas. Apsaugos priemonės egzistuoja ir tas sustiprintas patruliavimas, tai čia yra priešnuodis tokiems dalykams“, – pridūrė G. Mišutis.
„Skelbiama informacija gali būti vertinama kaip svarbi, įdomi, bet yra ir tam tikra sistema, kuri padėtų tokius atvejus neutralizuoti“, – kalbėjo VSAT atstovas.
ELTA primena, kad sekmadienį „The Guardian“ paskelbė informaciją, neva su Kremliumi susijusi neonacių grupuotė prašė žvalgybinės informacijos apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienio ir karinę veiklą.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija renkasi į uždarą posėdį, kurio metu parlamentarai aptars Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą dėl komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio. Į saugumo tarnybas pasikreipęs pirmininko pavaduotojas, konservatorius Bronislovas Matelis teigia, kad gauti VSD atsakymai parlamentarų neįtikino – pasak politiko, į dalį klausimų liko neatsakyta, todėl norisi išgirsti detalesnius paaiškinimus.
„Į kai kuriuos klausimus VSD arba iš viso neatsakė, o kai kuriais atvejais, manome, kad šiek tiek gudravo, sakykime, atsakė tik tai, kas VSD patogu. Mes norime, kad būtų pateikta išsamesnė informacija“, – Eltai sakė B. Matelis, nurodydamas, kad posėdyje turėtų dalyvauti ir VSD atstovai.
„Mums reikia išsiaiškinti, ar mūsų pirmininkas yra pažeidžiamas, ar ne. Jeigu ne – išsiaiškinsime visą pilną informaciją ir viskas. Dirbsime toliau. O jeigu gausim kažkokios kitokios informacijos, visa komisija turės spręsti, ką toliau daryti“, – aiškino jis.
B. Matelis pažymėjo, kad komisijos nariai susipažino ir su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvada, kuri, anot konservatoriaus, šioje istorijoje yra „labai įdomi“.
„Mes turime klausimų (STT atstovams – ELTA), kad papasakotų, kaip jie tą informaciją, kurią pateikė VSD, gavo, kas ten atsispindi, kas ten yra svarbu ir nesvarbu. Norime paklausti, nes kažkaip VSD atsakė, kad jam nereikėjo tikrintis poligrafu. Bet iš kitų šaltinių mes gauname visai priešingą informaciją“, – akcentavo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekdami išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
Prieš savaitę VSD pateikė išvadą, kurioje teigiama, kad Komisijos pirmininkas turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir neprivalėjo tikrintis poligrafu, tačiau valdančiųjų atstovų toks atsakymas neįtikino. Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad po institucijų išaiškinimų konservatoriams vis dar kyla klausimų dėl A. Stončaičio atvejo. Pasak politiko, VSD ir policijos departamentas atsakė taip, kad ir ypač kvailiems būtų aišku, kad šioje istorijoje padėtas taškas.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Pirmadienio popietę Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete susitiko parlamentinių frakcijų seniūnai.
Parlamentarai diskutavo, kokių veiksmų reikėtų imtis dėl demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio.
Politikai sutarė sulaukti atsakymų iš tarnybų, į kurias kreipėsi tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiek Antikorupcijos komisija – ir tik įvertinus gautus atsakymus imtis tolimesnių veiksmų.
„Susitikome su frakcijų seniūnais tam, kad apsikeistume nuomonėmis dėl situacijos Antikorupcijos komisijoje“, – pirmadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamentarams abejonės dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacijos kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Paklausta, ar imsis papildomų veiksmų ir prašys saugumo tarnybų įvertinti A. Stončaičiui suteiktą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, parlamento vadovė tvirtino, kad galėtų pasinaudoti tokia galimybe, tačiau kol kas nežada to daryti. Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žinodama, kad yra ne vienas kreipimasis į tarnybas – tame tarpe, ir iš NSGK pirmininko, tiek į VSD, tiek ir į kitas tarnybas, aš norėčiau sulaukti atsakymų ir tuomet, jau įvertinus atsakymus spręsiu, ar reikalingi tolimesni veiksmai“, – situaciją aiškino Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiuo metu A. Stončaičiui pasitraukti iš vadovaujamos komisijos pareigų „būtų racionalus sprendimas“.
„Kol yra rimtas šešėlis – o, visgi, Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija yra tokia, kad tokių šešėlių neturėtų būti. Vienas iš sprendimų galėtų būti jam laikinai nusišalinti. Žinoma, tai jau yra sprendimas paties pirmininko ir jį deleguojančios frakcijos, iš dalies ir visos opozicijos, kadangi Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija, pagal tradiciją, yra priklausanti opozicijai“, – sakė ji.
Susitikime su V. Čmilyte-Nielsen dalyvavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė, liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, „laisviečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius. Opoziciją atstovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, demokratų frakcijos lyderis Lukas Savickas, socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė. Lietuvos regionų frakcijos atstovai susitikime nedalyvavo.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims.
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekiant išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydami atsakyti į eilę klausimų, susijusių su komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio reputacija. Kreipimąsi pasirašė pirmininko pavaduotojas Bronislovas Matelis – jis Eltai tvirtino, kad A. Stončaitis atsisakė pasirašyti raštą ir taip bando išsisukti nuo atsakomybės.
Komisijoms nariams abejonės dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo kilo po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Kreipimesi į VSD prašoma atsakyti, ar A. Stončaitis buvo iškviestas pokalbiui prieš teikiant išvadą dėl jo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, ar politikui buvo pasiūlyta praeiti patikros poligrafu procedūrą, ar tokios procedūros iniciatyva kilo dėl parlamentaro vangiai atsakinėjamų klausimų. Prašoma patikslinti, ar VSD kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir policijos generalinį komisarą dėl jų duomenų bazėse esančios operatyvinės ir su A. Stončaičiu susijusios informacijos ir pan. Lietuvos saugumas (VSD)
Galiausiai, komisija reikalauja atsakymo, ar tuometinio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sprendimas išduoti leidimą A. Stončaičiui dirbti su įslaptinta informacija atitiko VSD teiktą išvadą.
B. Matelis: pirmininkas nepasiekiamas dvi dienas
Antikorupcijos komisija apsisprendė kreiptis į saugumo tarnybas dar trečiadienį vykusio posėdžio metu. Parengti raštą pavesta konservatoriui, komisijos pirmininko pavaduotojui B. Mateliui. Parašą planavo padėti pats A. Stončaitis, tačiau persigalvojo.
Kaip Eltai nurodė B. Matelis, opozicijos narys atsisakė pasirašyti ne tik kreipimąsi, bet ir patį komisijos posėdžio protokolą, kuriame dokumentuotas parlamentarų sutarimas kreiptis į VSD. Bronislavas Matelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Komisijos pirmininkas atsisakė pasirašyti susitikimo protokolą ir visiškai formalia priežastimi sako – jeigu nėra pasirašytas protokolas, kad toks susirinkimas įvyko, jokių klausimų niekam uždavinėti Matelis neturi teisės. Pirmininkas tapo nepasiekiamas dvi dienas – nei man, nei biurui, nei kam tik nori. Protokolo susirinkimo nepasirašo ir tuo pagrindu sako, kad aš neturiu teisės jo atžvilgiu formuluoti jokių klausimų“, – Eltai situaciją aiškino valdančiųjų atstovas.
Konservatorius atkreipė dėmesį, kad Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja jos pirmininkas ir pavaduotojas, todėl kelissyk nepavykus susisiekti su A. Stončaičiu, B. Matelis pasirašė kreipimąsi pats.
„Aš nežinau, kur jis dingo be žinios, ar kas jam atsitiko, gal kokia nelaimė – aš ėmiausi iniciatyvos. Klausimus visus VSD suformulavau, pasitariau su komisijos nariais, gavau atsakymus, papildymus ir savo vardu, pasirašydamas kaip pavaduotojas, išsiunčiau“, – nurodė jis.
„Seimo narys, buvęs aukštas policijos pareigūnas išsisukinėja – tiek VSD neteikia informacijos, anuomet, kai jį kamantinėjo. Dabar atsisako pasirašyti, nervinasi, daro kliūtis, kad tie klausimai nebūtų išsiųsti – aš iš tikrųjų teigčiau, kad man kelia labai daug abejonių, ar A. Stončaitis gali vadovauti tokiai komisijai“, – pridūrė B. Matelis.
Susisiekti su pačiu A. Stončaičiu Eltai nepavyko.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims. Klausimai veja klausimus
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
Maskvos namai. Slaptai.lt
Kandidatas į Vilniaus miesto merus Artūras Zuokas mano, kad sostinės savivaldybė turėtų ne inicijuoti „Maskvos namų“ griovimą, o su Rusija tartis dėl pastato perėmimo. Visgi, Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas įsitikinęs, kad derybų su teroristine valstybe pripažinta Rusija negalima svarstyti. Pasak jo, pigiausias ir greičiausias sprendimas – šį pastatą nugriauti.
„Šiuo atveju siūlyčiau grįžti prie derybų su Vyriausybe ir perimti, pasikeisti Vilniaus miesto savivaldybės Maskvoje dalimis, nes Vilnius lygiai taip pat planavo statyti analogišką centrą“, – LRT radijui penktadienį sakė A. Zuokas.
Kandidatas į Vilniaus merus teigia, kad nereikėtų maišyti Maskvos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos, todėl politikas ragina derėtis dėl „Maskvos namų“ perėmimo.
„Jūs turite pradėti derybas bent jau su tais atstovais, kurie yra registruoti Vilniaus mieste, Lietuvos valstybėje ir veikia pagal Lietuvos įstatymus. O kalbant apie teismo nugriovimo sprendimą – teismas pasisakęs dėl vieno aukšto. Tai netgi jūsų kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą yra tik feisbukinis burbulas, nes taip, teismas gali priversti nugriauti vieną aukštą“, – akcentavo A. Zuokas.
„Dėl kitų aukštų vienaip ar kitaip reikės arba toliau bylinėtis, arba ieškoti tam tikrų sprendimų. Mes ne Rusija, čia vis dėlto galioja tam tikri įstatymai, tam tikros taisyklės, o ne kažkokie dalykai“, – pridūrė jis.
A. Zuokas taip pat pabrėžia, kad V. Benkunsko pareiškimai, kad „Maskvos namus“ reikėtų vadinti šnipų namais, yra visiškai nelogiški.
„Jūsų pasakymas – pastatą vadinti šnipų namais – yra vaikų pasakos. Šiuo atveju, ne pastatas yra šnipas, o asmenys, kurie ten turėtų ir galėtų vykdyti tam tikrą veiklą. O šiaip jau logiškai mąstant, jeigu logikos niekas iš jūsų mąstymo neatėmė – tai netgi VSD, matyt, jums parašytų padėką, jeigu visi šnipai sėdėtų vienoje viešoje vietoje, negu kad šiandieną jie išsibarstę po visą Vilnių“, – sakė A. Zuokas.
„Todėl nespekuliuokite ir nevelkite, ko nereikia, šį pastatą savivaldybė gali civilizuotai, teisėtai (…) derantis perimti ir turėti ten ukrainiečių mokyklą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo kreipęsis V. Benkunskas akcentuoja, kad su teroristine valstybe derybos neturėtų vykti.
„Derybas vesti su teroristine valstybe, aš nežinau, gal jūs turite daugiau ten ryšių ir kanalų, bet mes iš esmės nei ambasados, nei diplomatiniame korpuse nebeturime bendradarbiavimo kanalų. Ir, man atrodo, kad čia politinės valios klausimas yra labai aiškus – kad šnekėtis su tais, kurie pripažįsta tik ginklą ir jėgą, žudo nekaltus gyventojus mūsų kaimynystėje šitame laikotarpyje yra labai keista girdėti“, – LRT radijui teigė V. Bnekunskas. Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
„Dėl to nugriovimas yra greičiausias ir pigiausias kelias šią teritoriją sutvarkyti ir išvalyti“, – sakė jis.
Vilniaus vicemero teigimu, „Maskvos namų“ nugriovimas kainuotų apie 200-300 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad V. Benkunskas pranešė, jog kreipėsi į Statybos inspekciją dėl „Maskvos namų“ nugriovimo.
Atsižvelgdamas į „Maskvos namų“ projekto neatitikimus miesto detaliajame plane nustatytiems reikalavimams, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. statybos leidimą pripažino negaliojančiu.
Teismas naujam statybą leidžiančiam dokumentui gauti ir statiniui pertvarkyti nustatė trejų metų laikotarpį, kurį vėliau pratęsė iki 2022 m. balandžio 16 d., o statinio neįteisinus – įpareigojo VšĮ „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai Vilniuje“ jį nugriauti iki 2022 m. spalio 16 d.
Įstaigai nenugriovus šio statinio, tokią teisę įgijo Statybos inspekcija.
