Kviečiame pirmąjį Lietuvoje istorinį–dokumentinį filmą „Šešėlių frontas“ žiūrėti internetu, LRT mediatekoje.

Svarbiausios tarpukario Lietuvos žvalgybos pareigūnų operacijos, priešų pinklės sužlugdyti valstybę, mažai žinomi žvalgybos didvyriai ir nematyti archyviniai vaizdai. Visa tai – pirmajame Lietuvoje filme apie Lietuvos žvalgybą, skirtame visiems Lietuvos žmonėms.

Dokumentinėje kino juostoje vaizduojama istorinė linija veda į tarpukario valstybės žvalgybinio darbo užkulisius.

VSD tikslas – informuoti visuomenę apie nežinomus žvalgybos istorijos faktus.

Tad filmas nuosekliai ir atsakingai kurtas daugiau nei metus laiko, o kūrybinei komandai talkino net 5 istorikai, puikiai išmanantys Lietuvos žvalgybos istoriją.

Kino juosta „Šešėlių frontas“ įdomi ne tik tuo, kad talpina daugybę daugeliui nematytų archyvinių fotografijos kadrų ir filmuotos medžiagos iš Lietuvos tarpukario laikotarpio. Išskirtinis filmo bruožas – modernioji kino animacija.

Juos kūrė patyręs dailininkas Gediminas Skyrius, iliustravęs ne vieną knygą ir kūręs animacijas įvairiems audiovizualiniams produktams, žaidimams.

„Labiausiai mane šioje temoje intrigavo politinių procesų sužmoginimas. Istorijose pamatome ne tik veiksmus, datas ar dokumentus, bet ir žmonių veidus, jausmus ir motyvaciją. Taip pasakojami istoriniai, svarbūs įvykiai yra daug labiau įtraukiantys. Savo piešiniuose ir stengiausi parodyti labiau buitinį, neoficialų šių įvykių fasadą“, – teigė G. Skyrius.

Anot filmo kūrėjų, serialai ir kino filmai su iliustracijomis ar jų elementais – bene didžiausia pastarojo meto tendencija.

„Jungdami archyvinius dokumentus, gyvus istorikų pasakojimus ir iliustracijas sukūrėme unikalų kino produktą. Kūrybiniame procese ieškojome įvairių galimybių ir naudojome modernias technikas tam, kad filmas taptų artimas ir suprantamas daugeliui. Animacija šiam filmui suteikia ir gero dramatizmo prieskonio. Lietuvoje kol kas tai – pirmasis toks kino filmas, tiek iliustracijų, tiek istorinės temos atžvilgiu“, – sakė vienas filmo kūrėjų Martynas Mickėnas.

Informacijos šaltinis – VSD.lt

2019.03.23; 06:55

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Mes gyvename laukiniame krašte. Čia dažnai kalbama apie parengties pasipriešinti galimai Rusijos okupacijai budinimą, kas yra labai teisinga, tačiau dabartinė mūsų valdžia kartas nuo karto parodo ne mažiau baisų savo veidą nei įsivaizduojamas okupanto ambrozdėlis.

Skaitytoją iškart noriu nuraminti dėl to, kad toks teisėtai išrinktos valdžios lyginimas su baisiausiu priešu demokratinėje visuomenėje yra ne tik galimas, kai yra tam pagrindas, bet ir teisėtas. Jau ne kartą turėjau progą atkreipti dėmesį, jog tautos kaip suvereno teisės ir administracinė valdžia yra labai skirtingi, kartais net stojantys priešpriešai vienas kitam dalykai https://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/2016/07/07/news/valdzia-nera-valstybes-dalis-1269138/. Lietuvoje vyraujančios demokratinės būklės luošumą rodo ir tai, kad tokios svarbios institucijos kaip Valstybės saugumo departamentas (VSD) direktorius savo viešuose pasisakymuose kartas nuo karto valstybę tapatina su valdžia, nė truputėlio dėl to nenurausdamas, nejausdamas jokio konfūzo. Tai bent nervai! Tiesą sakant, net nežinau, ko čia daugiau yra tokiame sąvokų sumaišymą – visiško dalykų padėties neišmanymo, politinio neraštingumo ar nesugebėjimo suvaldyti savo prasikišantį norą įsiteikti vienadieniams politikams?

Parašyti šį piktą straipsnį paskatino lrytas.lt paskelbtas interviu su moterimi iš Alytaus miesto, panorusiai įsivaikinti mergaitę iš vaikų namų, kai savo ruožtu vaiknamio administracija visomis išgalėmis trukdo tokiai tauriai mūsų tautietės akcijai  https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/03/09/news/ivaikinimo-i-naujaja-zelandija-drama-prabilo-alytiske-norinti-globoti-mergaite-9515800/.

Nesunku nuspėti, kad nežmogiškos batalijos čia užvirė dėl to, jog našlaitė mergaitė jau yra pažadėta taip pat įvaikinimo siekiančiai porai iš Naujosios Zelandijos. Kas galėtų paneigti, kad dideli pinigai už mergaitę jau yra sumokėti, dabar kažkam reikia atidirbti. Galiausiai, jeigu afera neišdegtų, naujazelandiečiai gali viešai paporinti apie tai, kokie pinigai vaikšto šiame versle. Dėl to galimai ir draskosi vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojai, kuriems būtų patogiau pratupėti šešėlyje, tačiau degant šiknai privalantys išlįsti į viešumą (skaitant komentarus po interviu, kaip žarija išdžiūvusio šieno kupetoje prasikiša galimai pinigus į savo kišenę paėmusių žmogeliukų mekenimai).

Kita vertus, šioje istorijoje dėl vienos našlaitės mergaitės pasimato visu gražumu atgrasus mūsų valdžios supuvimas. Ar jūs girdėjoje, kad buvo imtasi kokių nors akcijų, Mindaugui Puidokui viešai paskelbus, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų atskirti vaiko teisių gynimo instituciją nuo įvaikinimo tarnybos. Kaip visi suprantame, toks atskyrimas yra būtinas mažinant korupcijos riziką labiausiai jautrioje našlaičių įvaikinimo sferoje! Ar Saulius Skvernelis pajudino savo storą šikną, skubėdamas spręsti šį nesusipratimą. M.Puidokas taip pat kalbėjo, kad tik Lietuvoje ir dar keliose (berods, dviejose be Lietuvos) labiausia atsilikusiose Azijos šalyse veikia privačios našlaičių įvaikinimo į užsienio šalį bendrovės. Ar išvis tokia privati įstaiga Lietuvoje kaip „Įvaikinimas į Naująją  Zelandiją“ gali veikti pagal mūsų šalies įstatymus ir sveiko proto principus? Išties, protu tai nesuvokiama, tačiau pinigai Lietuvoje kuria net labiausiai neįtikinamus siurrealistinius spektaklius. Ar būtų galima bent įsivaizduoti, kad šitokių bendrovių veikla Lietuvoje domėtųsi gerai įmitę vyrukai iš STT, VSD, Generalinės prokuratūros ir panašių institucijų?

Įdomu dar ir tai, kad vaikų grobimo iš šeimų ir jų įvaikinimo svetur iniciatyvas Lietuvoje palaiko užsienio kapitalo sukurti interneto portalai ir aptarnaujantys užsienio kapitalą broliai šaunuoliai apžvalgininkai.  Jiems Lietuva yra tik Ferma, nieko daugiau.

Vaikai ant ledo lyčių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dar visai neseniai S.Skvernelis draskėsi viešojoje erdvėje, gąsdindamas mus dėl to, kad neva Lietuvoje puoselėjami planai nuversti jo paties ir Ramūno Karbauskio valdžią. Tiesą sakant, aš neišsigandau! Tačiau ši nešvanki istorija apie manipuliacijas mažo žmogučio, našlaitėlio likimu prikišamai rodo, kad reikia ne tik puoselėti planus, bet jau nieko nelaukus versti iš valdžios Skvernelį, miežti visą šitą Karbauskio mėšlą. Nežinau kaip tai daroma, kaip galima būtų organizuoti, tačiau šeimos užpuolimui ir našlaičių pardavinėjimui privalome priešintis visomis įmanomomis priemonėmis, taip pat ir išeidami į gatves su masinio nepaklusnumo akcijomis.

Tai yra ne tik tautos kaip suvereno teisė, bet ir pareiga.

2019.03.09; 16:31 

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Lietuvai energetikos srityje didžiausią grėsmę kelia statoma Baltarusijos atominė elektrinė (AE), taip pat Rusijos bandymas daryti įtaką strategiškai svarbiems Lietuvos energetikos projektams, pristatydamas metinę žvalgybos ataskaitą sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.

„Šalies energetinio saugumo požiūriu didžiausią grėsmę kelia trečiųjų šalių, pirmiausia Rusijos, bandymai daryti įtaką strategiškai svarbiems Lietuvos energetikos projektams, pavyzdžiui, Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, ir Rusijos pastangos išlaikyti savo, kaip svarbios energetinių išteklių tiekėjos, pozicijas regione.

Šie bandymai yra tiesiogiai susiję su Rusijos ir Baltarusijos įgyvendinamais energetikos projektais Kaliningrado srityje ir kitur. Didžiausią grėsmę, ypač dėl nepaisomų tarptautinių branduolinės saugos standartų, be jokios abejonės, Lietuvai kelia statoma Baltarusijos AE. Tai yra Rusijos technologijomis ir pinigais grįstas projektas, dar labiau įtvirtinantis Rusijos dominavimą Baltarusijoje. Šiai jėgainei skirtą branduolinį kurą planuojama pristatyti jau šį pavasarį, nors infrastruktūra tam dar nėra paruošta“, – sakė D. Jauniškis.

Kaip ELTA jau rašė, antradienį paskelbtas VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.

Jame teigiama, kad labai tikėtina, jog Baltarusija sieks apeiti Lietuvoje priimtą įstatymą, blokuojantį elektros energijos iš nesaugių branduolinių jėgainių patekimą į Lietuvos rinką.

„Baltarusija taip pat turi ambicijų tapti svarbia elektros energijos tiekėja, tačiau su Rusija vystomas projektas yra komerciškai nepagrįstas – pradėjusi eksploatuoti Baltarusijos AE, Baltarusija generuos didelį perteklinės elektros kiekį, kurio realizavimo rinkų nėra užsitikrinusi. Baltarusija elektros energiją norėtų eksportuoti ne tik į Eurazijos ekonominės sąjungos regioną, bet ir į Baltijos šalis. Baltarusijos atstovai teigia, kad šalis sėkmingai vykdo prekybą per elektros biržą „NordPool“, todėl labai tikėtina, kad Baltarusija sieks apeiti Lietuvoje priimtą įstatymą, blokuojantį elektros energijos iš nesaugių branduolinių jėgainių patekimą į Lietuvos rinką“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 metais.

Lietuvoje nuo vasario 1 d. įsigaliojo naujos elektros jungčių pralaidumą reguliuojančios taisyklės ir metodika, kurioje neliko garantuoto 200 MW pralaidumo ties Lietuvos-Baltarusijos siena – prioritetas bus teikiamas komerciniams srautams tarp ES šalių narių. Šios skaičiavimo taisyklės galios tol, kol pradės veikti Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje. Įvykus šiam įvykiui, pralaidumas, skirtas prekybai su trečiosiomis šalimis prie Lietuvos-Baltarusijos sienos, bus prilygintas nuliui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.05; 14:17

Šiandien Lietuvos Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM (AOTD) skelbia kasmetinę atsakaitą dėl „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo“.

Sprendimas kasmet viešai skelbti kai kurias abstrakčiai surašytas ištraukas iš slaptojo dokumento „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas“, – sveikintinas sumanymas. Lietuvos visuomenei būtina žinoti apie pasaulyje besiformuojančias tendencijas saugumo srityje, nes situacija nūnai labai greitai keičiasi, ir nebūtinai – į gerąją pusę. Lietuvai būtina žinoti, ką, kaip ir kodėl daro bei planuoja daryti mums priešiškos, nedraugiškos valstybės. Lietuviams pravartu žinoti, jog Rusija, sakykim, aktyviau verbuoja mūsų piliečius, jog atkakliai šmeižia mūsų partizanus, kovojusius su sovietais – 1944 – 1953 metais, jog verbuojant sau lojalius asmenis vis dažniau panaudoja ir diplomatinės neliečiamybės neturinčius savo agentus.

Tačiau mums būtinai pravers ir žinios, kaip Rusijos specialiosios tarnybos dirba kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, Baltarusijoje, Ukrainoje.

Taip pat mums reikia žinoti, ką Rusija numačiusi daryti tolimesniuose nuo Lietuvos regionuose. Pavyzdžiui, dėl Kalnų Karabacho. VSD ir AOTD ataskaitoje už 2018-uosius metus apie Kalnų Karabachą štai kas parašyta:  

„Rusijos vaidmuo įšaldytuose konfliktuose posovietinėje erdvėje suteikia galimybę užsitikrinti jai palankią šalių užsienio politiką – tai labiausiai pastebima Armėnijos atveju. Armėnijos priklausomybė nuo Rusijos paramos Kalnų Karabacho konflikte lemia, kad Jerevanas siekia išlaikyti gerus santykius su Kremliumi. Nepaisant 2018 m. įvykusios „Aksominės revoliucijos“, šalies užsienio politikos kryptis nesikeis“.

Šią ištrauką iš šiandien viešai skelbiamos Lietuvos slaptųjų tarnybų (VSD ir AOTD) ataskaitos derėtų įsidėmėti pirmiausia tiems, kurie vis dar mano, jog Armėnija atėmusi Kalnų Karabachą iš Azerbaidžano viena pati, be Rusijos karinės paramos. Ši nedidelė citata tegul atveria akis tiems, kurie vis dar nesusigaudo, kurią pusę turėtume palaikyti diskutuodami dėl Azerbaidžano – Armėnijos tarpusavio santykių.

Slaptai.lt informacija

2019.02.05; 10:09

Prezidentės patarėja Živilė Šatūnienė po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio Prezidentūroje teigė, kad žvalgybos institucijos neturi duomenų teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į vidaus politinius procesus didele apimtimi. Taip pat, pasak patarėjos, apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys.

,,Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvoje vis dėlto yra ribotos, tą aiškiai konstatavo žvalgybos tarnybos. (…) VSD pateikė apibendrintą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys reikšmingai veiktų šalies politinę sistemą. (…) Tarnyba, kuri atsako už nacionalinį saugumą, neturi jokio pagrindo teigti, kad reikšmingai kišamasi į Lietuvos politinę sistemą, kad daroma lemiama įtaka sprendimų priėmimui bei kad trečiosios šalys reguliuoja vidaus procesus, vykstančius valstybėje“, – žurnalistams teigė Ž. Šatūnienė.

Pasak patarėjos, didžiausias iššūkis valstybei yra kibernetinė erdvės apsauga. 

,,Didžiausias iššūkis šiais metais ir, ko gero, kitais metais valstybei bus kibernetinė erdvės apsauga – valstybei labai svarbu apsaugoti savo informacinius išteklius“, – teigė Ž. Šatūnienė.

VGT taip pat apsvarstė šalies saugumo padėtį ir metinę grėsmių apžvalgą, patvirtino žvalgybos tarnybų ilgalaikes veiklos strategijas.

2013 metais įgyvendinta Lietuvos žvalgybos sistemos pertvarka sustiprino VGT vaidmenį vykdant žvalgybos tarnybų priežiūrą ir jų veiklos kontrolę. VGT kasmet vertina Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos teikiamą informaciją, nustato žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus.

VGT apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys. Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvai yra ribotos, nepaisant tobulėjančių į mūsų šalį nukreiptų galios bei įtakos instrumentų.

Šiais trejų rinkimų Lietuvoje metais tikėtinos agresyvesnės trečiųjų šalių, pirmiausiai – Rusijos, kibernetinės atakos, siekiant paveikti rinkimų eigą ir rezultatus.

,,Prezidentė pabrėžia, kad, laikydamasi aukštų saugos prieš kibernetines atakas standartų, kuriuos vertina ir kitos Europos valstybės, tokioms grėsmėms Lietuva yra pakankamai atspari“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.

VGT taip pat patvirtino žvalgybos tarnybų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – ilgalaikes veiklos strategijas, leisiančias joms efektyviai veikti besikeičiančioje aplinkoje ir užtikrinti šalies nacionalinį saugumą.

ELTA primena, gruodį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis apkaltino konservatorius, kad šiems priiminėjant politinius sprendimus įtaką daro Kremlius. Premjeras kreipėsi į šalies specialiąsias tarnybas tai ištirti. S. Skvernelis, gavęs pažymas, tvirtino, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekusi informacija kelia nerimą.

„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Tuo tarpu gruodžio 19 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsilankę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas patvirtino gavę premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi, bet tvirtino, kad kol kas galimų neramumų Lietuvoje dėl Rusijos įtakos apraiškų jie nemato.

Taip pat S. Skverneliui gavus pažymas iš specialiųjų tarnybų apie nacionalines grėsmes, viešumoje pasirodė informacija, kad pažymose esanti medžiaga gali būti susijusi ir su pačiais LVŽS frakcijos nariais bei jiems artimais asmenimis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.08; 17:10

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Sakoma, jog Kūčių naktį vieną trumpą akimirką vanduo šaltiniuose tampa vynu, o sodybų gyvūnai prabyla žmogaus balsu, artikuliuotai ir suprantamai išpranašaudami stosiančių metų svarbiausius įvykius.

,,Įsikirsti“ į šią akimirką be galo sunku, tačiau esą vienam kitam yra pavykę. Žinoma, tokiame pasakojime, nežiūrint to, jog kalbama čia apie Kūčias ir šios dienos išskirtinumą, jokių, net labiausiai nukeltų, sublimuotų ar perstruktūruotų teologinės tiesos pėdsakų nėra, šitokį pasakojimą greičiau galime priskirti stebuklinės pasakos žanrui. Kita vertus, šįkart aš ir nesiruošiu liudyti tik tiesą ir vien tik tiesą, visų pirma siekdamas   pasiaiškinti kai kurias vaizdinio raiškos aplinkybes, kitaip tariant, ruošiuosi kalbėti ne tiek apie žodžio atitikimą tikrovei (klasikinė tiesos apibrėžtis), kiek apie žodžio ir mūsų sugebėjimo įsivaizduoti balansą, taigi apie žmogaus keliamų idėjų adekvatumą estetinio reikšmingumo prasme.

Štai, pavyzdžiui, sukelčiau tik pasipiktinimą, būčiau negailestingai nušvilptas, jeigu, modernizuodamas pasakojimą pagal labiau tikroviškas aplinkybes, praneščiau, kad esą Kūčių naktį miesto vandentiekio ištekliai virsta vynu, o mūsų blokiniuose namuose priglausti šunys, katės ir bjauriai keiktis jau išmokytos papūgos gali išpranašauti žmogaus likimą. Iš tiesų, šitokia kalbėjimo seka, –  kažką savavališkai praleidžiant ir kažką savavališkai priduriant, – galima sukarikatūrinti net labiausiai archetipinius vaizdinius. Kaip matome iš šio pavyzdžio, ne kiekvienas vaizdinys, taip sakant, pasiduoda modernizacijai, kai kurie iš jų saugo savo prigimtines ribas, o užmojis tokį vaizdinį išplėtoti privalo paklusti tam tikrai ,,logikai“.

Kaip atrodo, anksčiau minėto pasakojimo ,,logika“ reikalauja įsivaizduoti pirmiausiai ne ką kitą, o būtent tvarto, galima sakyti švelniau, tvartelio vidaus aplinką, kur atskirtam įgalinančios būti autonomišku savo prigimtinėje vietoje ribos gyvūnui suteikiamos stebuklinės savybės pranašauti. Kita vertus, kaip jau sakyta, čia nebus kalbama apie tiesą, neminėsime prakartėlės simbolikos, o apsakysime tik visą grožį, operuodami išgrynintais estetiniais simboliais. Kitas dalykas, jog kraštutinai sublimuotai sąmonei gali iškilti, netgi būtinai iškyla klausimas – ar tvartas kaip toks išvis gali tapti estetinės meditacijos objektu, ar tvarto vaizdinys apskritai nepažeidžia grožio kanonų labiausiai akivaizdžiu pavidalu?

Vienas pavyzdys veržiasi į pokalbio erdvę pats savaime, nors aš dar ilgai bandau spyriotis. Tiesa sakant, šis pavyzdys yra gana iliustratyvus, yra tarsi tamtyč sugalvotas, tinkamas mūsų atvejui, jeigu drauge iš tiesų laikysimės nusakytos taisyklės, reikalaujančios bent laikinai už skliaustelių palikti visas verifikacijos pretenzijas.

Daugelis interneto komentatorių ne kartą yra priekaištavę Vytautui Landsbergiui, žinomam Lietuvos politikui, dėl to, jog anas kadaise bylinėjosi dėl teisės privatizuoti jo tėvams priklausiusį pastatą, pavadintą sąlyginai ,,tvarteliu“. Bylinėjosi su visiškai pašaliniu šeimai žmogumi, kuris ilgą laiką naudojosi minėtomis patalpomis. Ne vienas iš komentatorių mano, kad toks žinomo politiko veiksmas nėra labai gražus, dėl to esą Landsbergiui galima prikišti smulkmeniškumą, net išpeikti jį neva dėl gobšumo.

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Gali būti, kad ir šių eilučių autorius, atkreipęs dėmesį į tokį, tarsi ir atsitiktinį, dar neaišku kaip iš tiesų klasifikuotiną dalyką, skaitytojui pasirodys pernelyg smulkmeniškas. Tačiau, mano akimis žiūrint, ši istorija jau įgijo principo reikšmę. Galų gale nusibodo nesąmonės, kartojamos metai iš metų. Iš tiesų, nejaugi žinomas žmogus vien dėl savo žinomumo neturi turi teisės grįžti į savo vaikystės žemę, į atminties vaizdinio ,,margis ar sargis, pririštas prie malkinės“ meditaciją?  Žinia, taip paklausti galėtų  kiekvienas jautresnės sielos bendrapilietis, tačiau, antra vertus, už lyriškos intonacijos klausimo drauge slypi sunkiau pastebimas, tačiau daug rimtesnis, beveik valstybinės reikšmės klausimas – kur V. Landsbergis laikytų savo garsųjį arklį, jeigu neturėtų tokio tvartelio?

Apie išmanųjį V.Lansbergio arklį esu viešai bylojęs ir nerimtai pliurpęs ne kartą. Prisimename, kad garbusis politikas, įsikarščiavęs diskusijoje, lemiamais momentais neretai pateikia argumentą, kad tai ar tai neva yra aišku net arkliui. Vis tik čia svarbu nepasiduoti pirmam įspūdžiui, kad  toks V.Landsbergio posakis yra nuoroda į kažkokią lengvabūdišką instanciją. Tiesą sakant, čia kalbama apie visažinį, dar daugiau – turintį aiškiaregystės dovaną arklį, taigi neva atsaini V.Landsbergio nuoroda „tai aišku net arkliui“ gali būti traktuojama kaip Sokrato posakio „aš žinau, kad nieko nežinau, o Protagoras ir to nežino“ viena iš parafrazių. Jeigu norite,  V.Landsbergio arklys gali būti prilygintas net Delfų orakului. Tai savo ruožtu man leidžia kelti hipotezę, kad nepaprastasis  V.Landsbergio arklys yra nužengusio iš herbo Vyčio baltojo žirgo metamorfozė, gyvasis įsikūnijimas su nedidele paklaida. Jeigu tokia prielaida didesniu ar mažesniu laipsniu yra teisinga, toliau nesunku bus padaryti išvadą, kad V.Landsbergio tvartelis įgyja vos ne valstybinės institucijos reikšmę. Būtent čia, o ne kažkur kitur, savo asmeninį asilą pririšęs laiko dabartinis šalies generalinis prokuroras, nuo seno čia savo dienas leidžia VSD sidabrinis grifonas, nerimastingai dūlinėja STT erelis su fakelu (baugu, kad nepadegtų pašiūrės), giliame šešėlyje tūno Dovilės Šakalienės krokodilas (kaip šis egzotiškas gyvūnas pateko į garbingą draugiją – paaiškinsiu vėliau).

Nesunku įsivaizduoti, kad greitai užstosiančių Kūčių naktį V. Landsbegio arklys generalinio prokuroro asilui bandys paaiškinti tai, kokią nešlovę visai šaliai užtraukia prasidėjusios šnipomanijos konvulsijos. Nereikia būti V.Landsbergio arkliu, kad galėtum suprasti, jog labiausiai negerbiamas, šlykščiausias šalies gyventojas nebūtinai yra šnipas. Net ir arkliui aišku, kad šnipai paprastai bando ištirpti pilkoje minioje, nesistengdami atkreipti masinį dėmesį rėksmingomis savo menkystės kompleksų demonstracijomis. Kanopų laižytojui tenka pernelyg didelė garbė pavadinant jį šnipu. V. Landsbergio arklys neabejotinai išsakys savo nuogąstavimus, kad už viso to čia gali slypėti noras trūks plyš skelbti šnipų medžioklės sezono pradžią, galimas daiktas, tokiu būdu pridengiant bjaurias valdžios nesėkmes, nei konkretus reikalas. Nėra žmogaus nei gyvulio Lietuvoje, kuris imtų ir pradėtų gailėtis Algirdo Paleckio, tačiau liūdna patirtis byloja, kad kartą prasidėjusios šnipų medžioklės paprastai turi tendenciją tęstis be pabaigos vis labiau išgalvotais pretekstais.  

Koks asilas, – sakys V. Lansbergio arklys, – galėjo sugalvoti formuluotę, kad  A.Paleckis yra kaltinimas šnipinėjęs Sausio 13-osios bylos aplinkybes. Tarsi čia būtų kokia nors visuomenei nežinoma valstybės paslaptis, kurią gali išžvalgyti priešo pasiųsti šnipai, išskyrus tą aiškią kaip ryto metas, visiems žinomą tiesą, kad nepriklausomos šalies piliečius, civilius gyventojus užpuolė ir žudė ginkluota iki dantų skeltanagių orda. Tokia formuluotė įneša bjaurias, nesunkiai pritempiamas iki šmeižto dviprasmybes, gali suniekinti laisvės kovotojų ir aukų atminimą.   

Kad ir kaip ten būtų, sunku paneigti faktą, kad šiandien mūsų padangėje įtarumo bacila dauginasi su katastrofišku pagreičiu, prasidėjo labiausiai intensyvus nepriklausomybės laikų istorijoje piktavalių kenkėjų paieškos laikotarpis, kai valstybės priešais jau taikomasi pavadinti žmones, kurie bando priešintis Lietuvos miškų nusikalstamam niokojimui ir stoja prieš vasaros viduryje priimtą kretinišką vaiko teisių apsaugos įstatymą bei įsiteisėjusią liūdną praktiką neretai be didesnio preteksto paimti vaikus iš šeimų valstybės vardu.

Dovilė Šakalienė neseniai apsipylusi ašaromis TV ekrane guodėsi dėl to, kad jos nemyli Lietuvos žmonės, rašo nepagarbius ar net grasinančius atsiliepimus komentarų rubrikose. Drąsiai sakau, kad tai krokodilo ašaros, nes ta pati  jautrioji D.Šakalienė jau su nudžiūvusių ašarų veido mimika, be jokio konfūzo aiškina, kad jos oponentai ir kontroversiškojo vaikų teisių įstatymo kritikai dirba priešiškų Lietuvai šalių specialiųjų tarnybų naudai. Kaip atrodo bent man, taip kalbėti gali tik žmogus, kuris jau negrįžtamai yra pasiklydęs padugniškumo rūkuose.

Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.

Kaip atrodo, V.Landsbegio arklys garsiai išsakys savo nerimą, kad valstybei užtraukia didžiulį pavojų tai, jog VSD vadas, kaip rodo jo gudragalviški pasisakymai spaudoje, tapatina valstybę su valdžia. V.Landsbergio arklio žodžiais tariant,  jeigu viskas klostysis ir toliau ta linkme, kitų Kūčių metu valstybinės reikšmės tvartelyje kriuksės tik kiaulių banda be pretenzijų į žmogui suprantamos kalbos artikuliacijas net ir stebuklinę naktį.

Garsus rusų filosofas emigrantas Nikolajus Berdiajevas, apeliuodamas į man nežinomus ezoterinius šaltinius, yra išsakęs tokią tezę, jog esą gamta yra ne kas kita, bet pažemintas rojus. Kadangi šis teiginys tiesiogiai nesisieja nė su vienos konfesijos dogminiais pagrindais, leiskite jį traktuoti kaip savotišką išbandymą vaizduotei. Šiaip ar taip, šiuo atveju ,,išvarymo iš rojaus“ vaizdinys neįpareigoja manyti, jog kažkas kažkuriuo momentu privalėjo išvykti iš taško A į tašką B. Gamta esą yra tas pats rojus, tik kitame statuse, yra su žmogaus nuopuoliu pažeminta aplinka. Kita vertus, tas pats Berdiajevas teikia pastabą, leidžiančią užaštrinti vaizduotę naujais iššūkiais. Esą kažkuris iš šventųjų yra atpasakojęs savo viziją, kad į žmogaus pasmerkimą minėto išvarymo situacijoje atskiros gyvūnų rūšys (tarkime, jog tai buvo neįsivaizduojamo pavyzdžio konfigūracijos gyvūnas-idėja) reagavo skirtingai: vieni gyvūnai žmogų be galo barė, bjauriai koneveikė, rodė jam savo panieką ir pasišlykštėjimą, kiti –  bandė užsistoti, užjausti. Neva dabar, šioje ašarų pakalnėje žmogus vis dar atpažįsta šį įvykį būtent savąja grožio pagava gamtos akiratyje.

Vienos gyvosios gamtos apraiškos žmogui iš tiesų yra nesimpatiškos, šleikščios, pavyzdžiui, lipnios kirmėlės, gleivėti šliužai, kažkokie šūdvabaliai ir pan. Tai esą ir yra minėti kaltintojai, piktžodžiautojai. Savo ruožtu, reikia manyti, visas gamtos grožis, margaspalviai sparnuočių būriai, gražiausios jų trelės dar ir dabar teisina žmogų.

Kokerspanielis Kikas. Slaptai.lt nuotr.

Kita vertus, čia mano vaizduotė, teisėtai ar neteisėtai, įsikiša piešdama savuosius pavyzdžius, įpareigodama įsižiūrėti į mūsų likimo bendrakeleivius. Ką čia matome? Lyg ir kažkam priekaištaudamas kinkavo galvą tuomet senasis arklys, kol jo širdį iš karto užliejo kraujas. Galime spėti, kad užsistodamas žmogų labiausiai triukšmavo, nerimavo, draskėsi šuo. Katinėlis visai pasimetęs sukosi apie kojas…

2018.12.23; 10:14

Premjeras Saulius Skvernelis dėl grėsmių, kylančių nacionaliniam saugumui, yra kur kas atsargesnis nei Lietuvos žvalgybos institucijų vadovai. Paklaustas, kodėl pastarieji, priešingai nei premjeras, tvirtina, kad dėl esamos situacijos Lietuvoje nereikia nerimauti, prakalbo apie prieš dešimtmetį netikėtai kilusius neramumus. 

VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Tai tiesiog labai paprastas dalykas, tos institucijos ir tie vadovai, kurie mano, kad nėra pagrindo, tai jie tą ir parašys, ir patvirtins savo parašu, kad nėra pagrindo. Nes panašias kalbas aš girdėjau prieš dešimt metų, kada buvo taikiu profesinių sąjungų mitingu, taikiu, pabrėžiu, pasinaudota, nors prieš tai (žvalgybos struktūrų. – ELTA) žodžiu buvo teigiama, kad jokios nerimastingos informacijos nėra. O po to įvykio kažkas turėjo slėptis ir nuo savo žodžių išsisukinėti. Tai tiesiog reikia parašyti raštu, kaip yra iš tiesų“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo S. Skvernelis.

„Palauksime visų atsakymų, tada apibendrinsime ir informuosime“, – apibendrino Vyriausybės vadovas. Kartu, parėžė S. Skvernelis, jo tariami neramumai nėra susiję su mokytojų streiku.

„Mes kalbame apie situaciją, kuri yra šalies viduje, kuri nėra susijusi nei su mokytojais, nei su profsąjungomis, tačiau, kaip jau minėjau, dešimties metų senumo patirtis parodė, kad tuo bandoma pasinaudoti“, – pabrėžė S. Skvernelis.

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsilankę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas patvirtino gavę premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi. Tuo tarpu VSD atsakymą Vyriausybės vadovui dar rengia, AOTD jį jau pateikė šią savaitę. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

VSD direktorius tvirtino, kad kol kas galimų neramumų Lietuvoje dėl Rusijos įtakos apraiškų jis nemato.

Po NSGK posėdžio AOTD vadovas R. Baltrėnas sakė, kad atsakymą premjerui pateikė šią savaitę, tačiau jo turinio taip pat nekomentavo. 

Paklaustas, ar yra pagrindo Lietuvos gyventojams nerimauti dėl galimų grėsmių, jis patarė ramiai sutikti šventes. 

Tuo tarpu S. Skvernelis anksčiau yra tvirtinęs, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekianti informacija kelia nerimą.

„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.19; 18:00

Saulius Skvernelis kritikuoja prezidentę, esą jo klausimai VSD vadovybei iš piršto laužti. Premjeras Saulius Skvernelis griežtai atmeta prezidentės kritiką dėl to, kad jis įtraukia žvalgybos institucijas į politinius žaidimus. Premjeras tvirtina, kad, priešingai nei sako šalies vadovė, į Valstybės saugumo departamentą (VSD) jis kreipėsi pagrįstai – siekiant išvengti neramumų, panašių į tuos, kurie prie Seimo vyko prieš 10 metų ir tuos, kurie šiuo metu vyksta Prancūzijoje. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Dabar, kai kabama, kad bus kaip Prancūzijoje, sudėjus rankas sėdėti negalima. Mano kompetencija atsakyti už valstybės viešąją tvarką, dėl to yra pateikti standartiniai klausimai. Kažkodėl tai kažkas sau prisitaikė, kad čia yra konservatorių“, – „Žinių radijui“ kalbėjo premjeras.

Kartu jis priminė ir įvykius, kurie vyko prieš 10 metų šaliai išgyvenant ekonominę krizę. 

„Turiu karčią patirtį, tuoj bus 10 metų įvykiams prie Seimo, kai pono Kubiliaus naktinė reforma, drastiškas mokesčių kėlimas ir atlyginimų bei išmokų mažinimas sukėlė riaušes – tai irgi buvo taikus mitingas profesinių sąjungų, kuriuo pasinaudojo tam tikros politinės jėgos ir kriminalinio pasaulio atstovai“, – kalbėjo premjeras. 

Jis kritiškai įvertino prezidentės išsakytą nuomonę, kad Vyriausybės vadovo pasisakymai apie grėsmes nacionaliniam saugumui yra iš piršto laužti. Pasak jo, tai gali pakenkti išvadoms, kurias premjero prašymu turi padaryti VSD.

„Yra išsiųsti paklausimai, mane stebina atsakymas, kad nieko nėra, aš dar atsakymų negavau, o prezidentė pareiškė, kad nieko nėra. Tai kokio man dabar tikėtis iš Valstybės saugumo departamento atsakymo, jeigu jų tiesioginis viršininkas pasakė verdiktą“, – nuogąstavo S. Skvernelis. 

Premjeras Saulius Skvernelis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad VSD paklausimų turinys yra susijęs su kaistančia situacija Lietuvoje. 

„Turinys yra susijęs su apskritai situacija, kas yra šalyje ir tokie paklausimai yra būtini, ypač, kai įtampa kyla ir mes turime realią informaciją žinoti. Tai tarnybos pateiks savo informaciją, jie prisiims atsakomybę, nes po to, grįžtant prie prieš 10 metų vykusių įvykių, kai tradicinis lietuviškas klausimas iškilo – kas dabar dėl to kaltas, visos į krūmus dėjo ir paliko policiją ir Viešojo saugumo tarnybą vienus atsakyti į klausimus“, – apibendrino premjeras.

Prezidentė LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ trečiadienį teigė, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvautų streiko organizavime. Pasak jos, premjeras pirmiau pareiškė apie esamas grėsmes valstybėje, o po to ėmėsi ieškoti pažymos apie grėsmes. 

D. Grybauskaitė nesolidžiu ir desperatišku pavadino S. Skvernelio siekį žvalgybos institucijas įtraukti į politinius žaidimus. Pasak jos, tai nėra solidu. 

„Aš galiu dabar konstatuoti labai viešai: jokių pažymų, jokios informacijos iš žvalgybinių institucijų apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos kartu su konservatoriais dalyvauja streiko organizavime arba kame nors, nėra. Netgi po to, kai šis pareiškimas buvo padarytas premjero, gal pasikarščiavus, gal įkarštyje debatų, jis gi kreipėsi vėliau. Pirma paskelbė, o paskui paprašė, kad jam surastų. Tai nesolidu. Tokio lygio pareigūnui yra neatsakinga ir labai nesolidu“, – LRT laidoje kalbėjo D. Grybauskaitė. 

Premjeras S. Skvernelis antradienį pranešė, kad dėl galimai Kremliaus darytos įtakos kreipėsi į specialiąsias tarnybas. Tai Vyriausybės vadovas antradienį patvirtino žurnalistams. Iš pradžių tvirtinęs, kad Kremliaus specialiosios tarnybos daro įtaką opozicijoje esantiems konservatoriams, vėliau savo kaltinimus premjeras atsiėmė. S. Skvernelis pareiškė, kad į specialiąsias tarnybas kreipėsi „dėl procesų, vykstančių šalyje“, o ne dėl anksčiau minėtų konservatorių veiksmų.

VSD patvirtino premjero raštą gavęs pastarąjį penktadienį.

Premjero sprendimas kreiptis į VSD sukėlė milžinišką pasipiktinimo audrą tarp opozicijos politikų ir politologų.

Pastarąją savaitę didžiulį ažiotažą visuomenėje sukėlė S. Skvernelio teiginys, kad į jo rankas pakliuvo „valstiečių“ valdžios nuvertimo planas. Pasak Vyriausybės vadovo, teisėtai išrinktą valdžią nuversti siekia konservatoriai. Premjeras neatmetė galimybės, kad tai gali būti daroma su Kremliaus pagalba, todėl, tvirtino Vyriausybės vadovas, Lietuvos specialiosios tarnybos turės atsakyti į šiuos keliamus būgštavimus.

„Noriu, kad ir jūs tą žinotumėte (…) Mes turime schematiką, nuo ko tai prasidėjo (…) Tai yra noras sukelti tokį chaosą, o iš kitos pusės galiu pasakyti – tai, kas yra daroma, yra nuoseklus planas – ne tie laimėjo (rinkimus. – ELTA)“, – Liberalų frakcijos posėdyje pastarąją savaitę kalbėjo premjeras. Šiame plane, tikino Vyriausybės vadovas, yra deklaruotas nuoseklus esamos teisėtos „valstiečių“ valdžios nuvertimo siekis.

Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

S. Skvernelis leido suprasti, kad sekmadienį organizuotas žurnalisto Andriaus Tapino mitingas „Paskutinis skambutis“ taip pat yra šio plano dalis. Mitingą, pasak premjero, organizuoja ne profsąjungos, bet pats politiku panoręs tapti žurnalistas A. Tapinas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.13; 09:32

Socialiniuose tinkluose liejasi kritika premjerui Sauliui Skverneliui, nusprendusiam kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimos Kremliaus specialiųjų tarnybų įtakos konservatoriams. 

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

S. Skvernelio sprendimu stebisi ir žengtą žingsnį valstybei pavojinga politine klaida vadina ne tik opozicijoje esantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos lyderiai, bet ir politikos ekspertai. Pasak jų, pastaroji premjero retorika ir sprendimai tik dar labiau didins įtampas valstybėje, kuriomis pasinaudoti nevengs ta pati Rusija. Ekspertai pabrėžia, kad VSD politizuoti jokiu būdu negalima.

„Kol klykia Gražulis, tai dar suprantu – Seime turime klouną. Bet kai taip pat klykia premjeras, darosi neramu. Dar daugiau, šis asmuo į savo isteriką įtraukia ir tarnybas, darosi mažiau juokinga. Reiškia jau visas valstybės aparatas jam yra tiesiog politinis instrumentas oponentams bauginti“, – rašė feisbuke konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir svarstė, ar dar ilgai premjeras liks savo poste.

„Kuo toliau, tuo aiškiau darosi, kad politinė įtampa premjerui nepakeliama ir verčia jį elgtis neadekvačiai. Beliko atsakyti į klausimą, ar ilgai dėl įtampos premjeras liks dar savo poste“, – samprotavo G. Landsbergis. 

Konservatorių kandidatė 2019 m. prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė S. Skvernelio užmojį įvardino kaip prasilenkiantį su vakarietiška demokratija. Pasak jos, pastarieji Vyriausybės vadovo žingsniai rodo, kad kalbos apie S. Skvernelio siekį sukurti „policinę valstybę“ nėra tik kalambūras.

Seimo narė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Kreipimasis į specialiąsias tarnybas dėl opozicinės partijos yra įvykis, kuris nėra vakarietiškos demokratinės valstybės požymis. Jau kuris laikas įvairiausių bandymų keisti demokratiją į iškabų demokratiją buvo, dauguma nesėkmingų. Tačiau tik dabar, valdžios ponams iš esmės nesivaldant dėl problemų, su kuriomis susiduria turbūt bet kuri Vyriausybė, kai sukuria didesnius lūkesčius, nei gali įgyvendinti, imamasi žingsnių, kuriuos galėtum įsivaizduoti tose šalyje, kurių demokratijos būklei tarptautinės organizacijos turi labai rimtų pastabų“, – savo feisbuko paskyroje antradienį rašė I. Šimonytė. Ji apgailestavo, kad, pasak jos, dėl negebėjimo oriai atremti oponentų kritikos specialiosios tarnybos įveliamos į politikų ginčus.

„Specialiosios tarnybos turi užtikrinti saugumą nuo tikrų nedraugų ir tirti nusikalstamas veikas, o ne būti išnaudojamos kitokią nei valdžios nuomonę turinčiųjų „nuraminimui“. Ir tai kvepia jau ne vien kalambūrais apie policinę valstybę. Ten, kur baigiasi politika, tikrai ateina policinė valstybė, viena tiesa ir viena partija. Telieka tikėtis, kad toms tarnyboms užteks išminties atsiriboti nuo šių bandymų“, – teigė I. Šimonytė ir pabrėžė, kad valdžios lyderių kalbėjimas vis labiau panašėja į tai, ką rašo ir kalba kontraversiškai vertinamas Seimo narys Petras Gražulis. 

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kritiškai premjero žingsnį įvertino ir politologai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas premjero kreipimąsi į VSD pavadino milžiniška klaida.

„Premjeras padarė milžinišką klaidą: panoro įvelti žvalgybos tarnybas į politines kovas su opozicine partija. Negalima politizuoti VSD, net jei nuoširdžiai kažkam atrodo, kad opozicija prisideda prie visuomenės įaudrinimo, protestų organizavimo ir taip didina riziką, jog tokiomis nuotaikomis Rusija naudosis ir bandys dar labiau padidinti visuomenės susiskaldymą ar sukelti politinę krizę. Rusija visose šalyse naudojasi tuo pačiu modeliu – ieško silpniausių vietų valstybėse ir jas dar labiau paskatina, sudirgina. Žaidžia abiejose pusėse, nes taip geriausia įsiūbuoti situaciją“, – feisbuke rašė politologas. Pasak jo, aukščiausio lygmens politikams dėl vidaus politinių nesklandumų tiesiog negalima iškart pulti ieškoti išorės kaltininko. 

„Mokytojai pradėjo streikuoti ne dėl Rusijos kišimosi. Mitingai vyksta ne dėl to, kad juose dalyvauja vien tik Kremliaus agentai. Tai tiesiog normali politikos dalis. Labai tikiuosi, kad VSD išliks neutralus ir niekaip neįsitrauks į bandymus pasinaudoti žvalgyba kaip politinės kovos su oponentais instrumentu. Tai būtų visų žvalgybos reformų, kurių esminis tikslas buvo VSD depolitizavimas, nubraukimas ir žvalgybos institucijų nusviedimas į 90-uosius“, – samprotavo TSPMI profesorius. 

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius, komentuodamas premjero žengtą žingsnį, klausė, ar tikrai tai yra klaida, o ne sąmoningas premjero sprendimas. 

Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Buvo daug pašaipų, kai premjeras pirmą kartą prabilo apie neva konservatorių ir Kremliaus bendrai rengiamą perversmą. Jau tada man buvo visai nejuokinga. Tačiau dabar nejuokinga dar labiau, nes dabar jau tenka klausti, ar premjero retorika kartais nebuvo ir nėra tik „klaida“. Dabar jau tenka klausti, ar tai nėra sąmoningas veiksmas. Reikia suprasti, kad RUSIJOS GRĖSMĖS IR REALIŲ RUSIJOS ĮTAKOS OPERACIJŲ DISKREDITAVIMAS YRA VIENAS IŠ KREMLIAUS TIKSLŲ. O tokiais premjero pareiškimais ir net veiksmais ši grėsmė būtent ir yra diskredituojama“, – feisbuke rašė M. Laurinavičius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.12; 06:00

VSD vadovas Darius Jauniškis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pirmadienį koncernas „MG Baltic“ bei su juo susiję asmenys teismui pateikė dar vieną ieškinį Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir asmeniškai jo vadovui Dariui Jauniškiui. Daugiau nei šimto puslapių ieškiniu prašoma atlyginti neturtinę žalą už grubų asmenų nekaltumo prezumpcijos bei reputacijos pažeidimą, VSD savivalę išviešinant privačius asmenų pokalbius bei žvalgybos duomenis. Žalos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) ir kitų tarptautinių tribunolų praktiką.

„Šį procesą inicijavome tam, kad ateityje Lietuvoje nepasikartotų analogiška situacija – kai niekuo neįtariami žmonės ir teisėtai veikiantis verslas sekami dešimtmečiais. Masinis žmonių sekimas ir žvalgybos struktūrų savivalė negali būti toleruojama. Už žvalgybos duomenų išviešinimą bei manipuliavimą jais vaikantis pigaus populiarumo asmeninę atsakomybę turi prisiimti institucijos vadovas. Įstatymų turi laikytis visi, ypač turintys daugiausiai galios“, – teigia „MG Baltic“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos direktorius Tadas Marčiukaitis.

„Trylika metų vykdytas neteisėtas ir nepagrįstas asmenų sekimas. Žvalgybos metu surinkta informacija, pasibaigus aktualumui, nebuvo nedelsiant sunaikinta, kaip to reikalauja įstatymai – priešingai buvo paviešinta, dar ir su iškreipiančiomis realybę išvadomis“, – ieškinio argumentus vardijo „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius.

Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.

Koncerno teigimu, Europos Parlamentas yra pasmerkęs platų, sistemingą, visa apimantį asmens duomenų rinkimą ir pareikalavęs ES valstybių narių nacionaliniuose teisės aktuose griežtai reglamentuoti bei kontroliuoti žvalgybos priemonių taikymą.

MG Baltic. ELTA nuotr.

„Šis ieškinys už teisinės valstybės išsaugojimą ir prieš prievartos aparatą – pareigūnų ir institucijų savivalę, kai piktnaudžiaujant įgaliojimais ne prisidedama prie demokratijos plėtros, o griaunama, perimant teismo funkcijas, paminant nekaltumo prezumpcijos, objektyvumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo imperatyvus. Taip ne tik pakenkiama reputacijai, tačiau ir veikiant KGB metodais grubiai pasikėsinama į privatų gyvenimą. Toks valdžios savivaliavimas pakerta pasitikėjimą valstybe“, – teigia „MG Baltic“ atstovaujanti Tarptautinės investicijų teisės ir Valstybės atsakomybės ekspertė advokatė dr. Solveiga Palevičienė.

Ekspertės teigimu, masinio sekimo žvalgybos priemonės buvo panaudotos grubiai pažeidžiant esminius EŽTT suformuotus tokių priemonių taikymo standartus.

„Lietuvoje egzistuoja nepakankamas itin jautrių sričių – žvalgybos priemonių naudojimo, disponavimo informacija ir Seimo laikinųjų tyrimo komisijų – veiklos reglamentavimas. Tai sukuria didelę riziką pažeisti esmines žmogaus teises“, – teigia L. Belevičius.

Ieškinyje pažymima, kad 2018 m. gegužės 8 d. buvo paviešintas VSD raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) VSD pateikė informaciją apie UAB koncerną „MG Baltic“, Darių Mockų, Ramutį Jancevičių, Zitą Sarakienę bei advokatus – Romaną Raulynaitį ir Ingą Žemkauskienę (VSD pažyma).

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs ieškinį VSD, kuriuo prašo pripažinti tikrovės neatitinkančiais VSD pažymoje išdėstytus teiginius, taip pat yra pateiktas ieškinys Seimo NSGK pirmininkui Vytautui Bakui, kuriuo prašoma V. Bako teiginius, kad „MG Baltic“ veikla atitinka organizuotos nusikalstamos grupės (organizuoto nusikalstamumo) požymius ir „MG Baltic“ padarė valstybei apytiksliai 500 mln. eurų žalą, pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei pažeidžiančiais „MG Baltic“ dalykinę reputaciją.

Visos teismo pagal ieškinius priteistos lėšos bus skirtos Vasario 16-osios fondui, kuris finansuoja šaliai reikšmingus istorinius projektus.

„MG Baltic“ yra viena didžiausių Lietuvoje įmonių grupė, valdanti 78 bendroves. Koncernas vykdo veiklą trijose užsienio rinkose, teikia paslaugas daugiau nei dešimtyje valstybių ir eksportuoja Lietuvoje pagamintą produkciją į daugiau nei 30 pasaulio šalių. „MG Baltic“ grupės apyvarta 2017 m. siekė 607 mln. EUR, o priskaičiuoti mokesčiai į šalies biudžetą daugiau kaip 238 mln. EUR. Koncernui priklausančiose įmonėse 2017 m. pabaigoje dirbo 3920 darbuotojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.27; 07:30

Klausimų daugiau nei atsakymų

Į ketvirtadienio posėdį neįtraukus opozicijos užduotų klausimų premjerui dėl valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinka, Seime kilo chaosas. Visgi, nepaisant valdančiųjų prieštaravimų, po valandą trukusių ginčų nuspręsta, kad klausimai premjerui bus užduoti ateinantį antradienį.

Opozicijai reikalaujant Seimo pirmininko laikytis Statuto ir įtraukti dešimties Seimo narių pasirašytus ir Sauliui Skverneliui užduotus klausimus į plenarinio posėdžio darbotvarkę, kilo aštrūs ginčai ir abipusiai kaltinimai.

Valdantieji aiškino, kad R. Karbauskio verslo ryšiai per tarpininkus su Arkadijui Rotenbergui priklausančia įmone „Minudobreniya“, kuriai taikomos tarptautinės sankcijos, visuomenei nėra įdomios. Pasak jų, Seime yra svarbesnių klausimų ir premjeras aiškintis dėl R. Karbauskio neprivalo. Tuo tarpu opozicija ragino valdančiuosius laikytis Seimo statuto ir savavališkai nespręsti, koks klausimas yra aktualus visuomenei ar opozicijai.

Premjeras neslėpė, kad į opozicijos užduotus klausimus atsakyti nedega noru, ir kaltino pastaruosius piktnaudžiaujant teise. Pasak jo, klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius su V. Putinui artima aplinka visuomenei nėra įdomūs. Kilusiose diskusijose pasisakė ir pats R. Karbauskis, kaltindamas konservatorius šmeižtu.

LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Savo ruožtu opozicija piktinosi, kad valdantieji nesilaiko Seimo statute įtvirtintų nuostatų, numatančių, kad dešimt Seimo narių vieną kartą sesijos metu turi teise užduoti klausimus. Gabrielius Landsbergis būgštavo, kad valdančiųjų nenoras sekti Seimo statutu yra bandymas susidoroti su opozicija.

Po ilgai užtrukusių neplanuotų ginčų Seimo pirmininkas pripažino savo kaltę nukrypstant nuo Statuto ir pažadėjo, kad premjerui užduotus klausimus jis įtrauks į lapkričio 20 d. plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Kilusių diskusijų pradžioje G. Landsbergis teiravosi V. Pranckiečio priežasčių, kodėl dienotvarkėje nėra numatyti klausimai S. Skverneliui.

„Aš norėčiau, kad jūs paaiškintumėte, gerbiamas pirmininke, kodėl nebuvo įtraukti į darbotvarkę ministro pirmininko atsakymai į ypatingai svarbius dešimties Seimo narių pateiktus klausimus, kurie buvo įteikti remiantis Statuto 208 straipsnio 13 punktu“, – kalbėjo G. Landsbergis. Politikas klausė, ar yra rimtų priežasčių, kodėl premjero atsakymai nėra įtraukti į Seimo plenarinio posėdžio dienotvarkę.

Politikas taip pat klausė V. Pranckiečio asmeninės nuomonės, ar jam atrodo svarbu tai, kad „valstiečių“ lyderis apeina Vakarų sankcijas taikomas Rusijai.

„Ar galimybė apeiti ir tikimybė, kad yra apeinamos Europos Sąjungos, Komisijos ir Tarybos įtvirtintos sankcijos, ar jūsų nuomone, tai yra ypatingos svarbos klausimas“, – klausė G. Landsbergis ir dar kartą reikalavo Seimo narių užduotus premjerui klausimus įtraukti į dienotvarkę.

Į klausimą pradėjus atsakinėti ne Seimo vadovui, bet „valstietei“ Agnei Širinskienei, Seime kilo opozicijos nepasitenkinimas. Galiausiai Seimo vadovas paprašė penkių minučių pertraukos.

Po jos Seimo pirmininkas pripažino savo klaidą ir teigė prašysiąs Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti šį jo žingsnį.

Premjeras Saulius Skvernelis. Mariaus Morkevièiaus (ELTA) nuotr.

Į diskusiją įsitraukė ir premjeras. Pasak S. Skvernelio, konservatoriai naudojasi 208 Seimo statuto straipsniu neteisingai, nes, pasak jo, opozicijos užduoti klausimai apie R. Karbauskio verslo ryšius nėra visai visuomenei ypač svarbūs.

„Gerbiami kolegos, mes daug kalbame apie Seimo darbo efektyvumą, sprendimo priėmimą ir elgiamės labai dažnai visiškai kitaip, diskredituodami patį Seimą. Tai aš noriu priminti tą patį 208 straipsnį, kuriame kalbama apie ypatingai svarbius visuomenei klausimus, ir pacituoti keletą klausimų, kurie, pasak konservatorių, yra ypatingai svarbūs. Ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad Rusijos oligarchai Rotenbergai yra laikomi artimiausiais Rusijos Federacijos Vladimiro Putino bendražygiais, o Arkadijus Rotenbergas yra Rusijos prezidento Putino vaikystės draugas ir sambo partneris.

Taip pat klausimas yra, ar ministrui pirmininkui yra žinoma, kad tarptautinėje žiniasklaidoje Karbauskio verslo partneris Rotenbergas yra įvardijamas kaip Rusijos valstybinių užsakymų karalius, ir pasinaudodamas Sočio olimpinėmis žaidynėmis, pralobo (…) Tai šie klausimai yra visiškai nesusiję su visuomenei svarbiais klausimais, o kiti klausimai yra skirti institucijoms, kurios yra atsakingos – „urmui“ (Užsienio reikalų ministerijai. – ELTA), Valstybės saugumo departamentui. Tai yra elementarus pavyzdys, kai piktnaudžiaujama teise“, – teigė premjeras ir frakcijos vardu siūlė balsuoti, ar tai yra svarbus klausimas.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis konservatorių kaltinimus įvardino šmeižtu be teisinės atsakomybės.

„Šmeižtas yra skleidžiamas ir žino, kad už jį atsakyti nereikia, nes viešų asmenų pasisakymai vieni kitų atžvilgiu, pagal mūsų teisminę sistemą nėra vertinami vienodai, kai aš būčiau privatus asmuo ir mane šmeižtų. Jie puikiai supranta, kad meluoja, šmeižia, bet už tai neatsakys. Aš neturiu jokių ryšių, pasakau prie visų šitų žmonių, prieš visą Lietuvą. Neturiu, neturėjau ir šitų įmonių pavadinimų net nežinau. Tai yra šmeižtas“, – teisinosi R. Karbauskis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

„Valstietė“ A. Širinskienė ragino dėl, jos nuomone, nesvarbių klausimų, užduotų premjerui, apsispręsti Seimui balsuojant.

Tačiau Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė skeptiškai įvertino politikų raginimus į teisėtai, pagal Seimo statute numatytą praktiką užduotus klausimus neatsakinėti, nes šie, jų nuomone, yra nesvarbūs visuomenei.

„Aš abejoju, ar į Etikos ir procedūrų komisija įvertins klausimo turinį, patį klausimą ir jo esmę. Pagal Statutą yra surinkti parašai, jie nepasikartojo šioje sesijoje ir tuomet reikalavimas yra teisėtas“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Į valdančiųjų siekį neatsakinėti į klausimus, nes šie, jų nuomone, visuomenei nėra svarbūs, aštriai sureagavo G. Landsbergis. Pasak jo, tokios intencijos yra tiesiog bandymas susidoroti su opozicija.

„Noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad kai mes kalbame apie opozicijai suteiktas teises, tai ši yra labai svarbi. Ji yra apribota – vienas Seimo narys turi teisę pasirašyti tarp dešimties (klausimą užduodančių Seimo narių. – ELTA) tik vieną kartą per sesiją. Jei mes perleisime šią teisę vertinti premjerui, Seimo pirmininkui, Seimo pirmininko pirmininkui ar Seimo pirmininko pirmininko pavaduotojai Agnei, bet kuriam iš jų, jei mes perleisime vertinti tai, kas yra svarbu opozicijai, tai bus traktuojama kaip susidorojimas su opozicija. Ir, gerbiamas pirmininke, šiandien jūsų rankose yra ypatingai svarbus klausimas, kuris brėš demokratijos kryptį į ateitį“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Galiausiai diskusijas užbaigė Seimo vadovas. Jis pažadėjo, kad kitos savaitės posėdyje klausimai premjerui bus įtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

ELTA primena, LRT Tyrimų skyriaus teigimu, Arkadijui Rotenbergui, turinčiam vieną didžiausių Rusijos azotinių trąšų gamyklų „Minudobreniya“, taikomos tarptautinės sankcijos. LRT žurnalistų duomenimis, „Agrokoncernas“ Rosoše gaminamas trąšas perka netiesiogiai iš „Minudobreniya“, o per tarpininkus – iš Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusios DMCC laisvosios ekonominės zonos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.16; 06:10

Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė sako, kad kol kas Valstybės saugumo departamentas (VSD) negali pateikti komisijai prašytos medžiagos, nes Seimo kontrolierius, gavęs Raimondo Kurlianskio skundą, atlieka tyrimą.

„Su VSD yra tokia situacija, kad šiuo metu ten Seimo kontrolierius, gavęs Raimondo Kurlianskio skundą, atlieka tyrimą, ar buvo teisėtai duoti dokumentai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). Kol vyksta tyrimas, VSD dokumentų mums negali pateikti, nes ten labai aktyviai dirba Seimo kontrolierius“, – po trečiadienį už uždarų durų vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė A. Širinskienė.

Paklausta, ar tai nesutrukdys komisijai numatytu laiku baigti darbą, A. Širinskienė sakė, kad, jei taip atsitiktų, komisija gali prašyti darbą pratęsti.

„Mes turėjome patirties LRT veiklą tyrusioje komisijoje, kada vėlavo dokumentų pateikimas, tai Seimas atitinkamai pratęsė mandatą komisijai, ir tyrimas buvo baigtas kažkiek vėliau. Jei čia tikrai bus toks tyrimo laikotarpis, kuris trukdys komisijos darbui, tai komisija apsispręs ir prašys pratęsti tyrimo terminą. Bet aš tikiuosi, kad ir Seimo kontrolieriai pagal nustatytus įstatymų terminus pabaigs tą tyrimą ir išaiškės, ar ten R. Kurlianskio privatus gyvenimas buvo pažeistas ar nebuvo“, – sakė A. Širinskienė.

Pasak jos, laikinoji tyrimo komisija negavo informacijos ir iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK). „Iš NSGK mes gavome atsakymą, kad jie negali pateikti netgi sąrašo dokumentų, kuriais disponavo, nes, jų manymu, tai yra valstybės paslaptis, nors mes prašėme tik datų ir pavadinimų“, – sakė A. Širinskienė.

Jos nuomone, teisės aktai nenumato, kad tai būtų valstybės paslaptis. A. Širinskienė tikisi, kad šią informaciją komisijai pavyks gauti iš VSD.

„Kreipsimės į VSD ir tą informaciją, kurią turėjome gauti iš NSGK, manytume, gausime iš VSD“, – sakė komisijos pirmininkė.

Tyrimo komisijai taip pat nepavyko gauti prašytos medžiagos iš STT.

„Nėra gautas joks raštas, nes nėra suėję terminai“, – paaiškino A. Širinskienė.

Lietuvos saugumas (VSD)

Trečiadienį komisijos posėdyje, į kurį buvo pakviesti VSD ir STT atstovai, buvo taip pat diskutuojama apie darbą su slapta informacija, – kaip ta informacija disponuojama, kokia numatyta atsakomybė.

„Seimo nariai, kurie nėra turėję patirties laikinųjų komisijų darbe, tiesiog norėjo pagilinti tas savo žinias“, – sakė A. Širinskienė.

Spalio 24 d. Seimo laikinoji tyrimo komisija į posėdį buvo pakvietusi Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Žydrūną Bartkų. Komisija paprašė iš šių institucijų medžiagos, su kuria yra susipažinęs parlamentinį tyrimą atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Laikinoji tyrimo komisija Seime buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d.

Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija turėtų tirti 2008-2016 metų laikotarpį.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Tačiau komisijos pirmininkė A. Širinskienė siūlo dvejais metais praplėsti tyrimo laikotarpį. Jei Seimas pritartų, komisija tirtų ir šią Seimo kadenciją, tai reikštų, kad tyrimas apimtų 2008-2018 metus.

Komisijai vadovaujanti „valstiečiams“ atstovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė siūlo į tyrimą įtraukti galimą neteisėtą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą bei bandymus daryti įtaką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.1108; 06:25

Pastarųjų metų Rusijos specialiųjų tarnybų elgesys Vakarų Europoje rodo visišką nekompetenciją arba siekį eskaluoti situaciją, mano Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. 

„Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo arba Rusijos agresyvėjimo požymius, arba visišką neprofesionalumą. Manau, kad mums nereikėtų pamiršti – o gal tai yra karo šauklys. Gal situacija specialiai yra eskaluojama. Juk labai sunku nuspręsti, kas vyksta Kremliaus vadovų galvose“, – Delfi.lt eteryje sakė D. Jauniškis. 

Pasak VSD vadovo, nuolatinis Rusijos bandymas neigti savo veiksmus darosi kiek juokingas. Tačiau tendencija, kad Rusijos valdžia bet kokiomis priemonėmis dangsto tarnybas, turėtų kelti nerimą. Tuo tarpu panašių provokacijų Lietuvoje mažėja. 

„Manau, kad gali būti dabar nusitaikyta į kažkokias silpnesnes grandis Europoje. Lietuvoje visuomenė yra pakankamai sąmoninga, kad atskirtų tikras žinias nuo netikrų, ir nebetiki pasakomis. Tarnybos čia dirba, ir kryptis labai aiški yra“, – tikino D. Jauniškis. 

Tuo tarpu paklaustas pozicijos dėl galimų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimų Lietuvoje, kurių egzistavimą pripažino viename tokių kalėjusiam asmeniui kompensaciją priteisęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), VSD vadovas tiesaus atsakymo vengė ir tikino, kad jo organizacija bendradarbiavo su visomis norėjusiomis institucijomis.

„Turime suprasti, kad EŽTT teisia ne už kriminalinius nusikaltimus, kuriems reikalingi įrodymai. Tai vėl grįžtame prie klausimo, ar buvo kalėjimas. Kamuolys yra Prokuratūros rankose, kuri po dar vieno tyrimo iš esmės turėtų atsakyti. Iš VSD pusės buvo absoliutus bendradarbiavimas“, – tikino D. Jauniškis. 

ELTA primena, kad trečiadienį VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) mini Lietuvos žvalgybos šimtmetį. Pasak žvalgybos vadovo Dariaus Jauniškio, žvalgybos veiklos šimtmetis – puiki galimybė įvertinti visą tarnybų nueitą kelią, viską permąstyti ir išmokti tam tikras pamokas, kad praeities klaidų nekartotume ateityje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-24

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD), minint Lietuvos žvalgybos šimtmetį, kviečia į šventinius renginius. 

Trečiadienį VSD ir AOTD Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidarys virtualią parodą „Lietuvos žvalgybai – 100: institucijos ir žmonės“. Organizatoriai tikina, kad parodos metu bus galima išvysti niekur nematytus istorinius archyvinius kadrus.

Pasak žvalgybos vadovo Dariaus Jauniškio, žvalgybos veiklos šimtmetis – puiki galimybė įvertinti visą tarnybų nueitą kelią, viską permąstyti ir išmokti tam tikras pamokas, kad jų nekartotume ateityje. 

„Šiuo metu galime džiaugtis, kad turime puikias darbo sąlygas, o profesine prasme esame gerose vėžiose – esame modernūs, turintys aiškius tikslus, veiklūs ir efektyvūs. Netikrumo ir mokymosi etapai yra seniai praeityje. Tuo pačiu esame naudinga vakarietiškos žvalgybos bendruomenės dalis“, – įsitikinęs VSD direktorius.

Lietuvos karinė žvalgyba ir kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Darius Jauniškis pabrėžia, kad žvalgyba visais laikais sugebėjo užtikrinti valstybingumą, parėmė valstybę pačiais sunkiausiais momentais. Tiesa, šiomis dienomis nė vienos valstybės žvalgyba negali apsieiti ir be visuomenės pagalbos.

Ketvirtadienį, spalio 25 d., VSD ir AOTD taip pat visus kviečia į Šventąsias mišias Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje, kur bus meldžiamasi už buvusius ir esamus žvalgybos pareigūnus bei jų šeimas. Mišias laikys Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus, o jų metu giedos Vilniaus katedros choras.

Tą pačią dieną LDK Valdovų rūmuose vyks iškilmingas dviejų Lietuvos žvalgybos tarnybų – VSD ir AOTD šimtmečio jubiliejaus minėjimo renginys, kuriame dalyvaus aukščiausi šalies vadovai, politikai, pareigūnai ir iškilūs visuomenės atstovai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-24

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį nutarė kreiptis į VSD ir STT ir jų paprašyti pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo medžiagą, kuri nebuvo vieša ir nepateko į išvadas.

„Ten liko medžiagos, kuri tikrai nebuvo analizuota, nebuvo tirta į gylį (…) Mes turime matyti visą tyrimo apimtį, kurią atliko NSGK. Pasitarėme dėl preliminarių tyrimo objektų energetikos sektoriuje, paprašėme dokumentų, norėdami įvertinti, kiek tie objektai galėtų būti tyrimo objektais“, – trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkė parlamentarė Agnė Širinskienė.

STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.

Kokie tai galėtų būti energetikos objektai, ji atsisakė detalizuoti, tačiau neatmetė, kad energetika gali būti vienas iš komisijos tyrimo akcentų.

Pasak A. Širinskienės, į kitą komisijos posėdį planuojama kviesti VSD ir STT vadovus, siekiant išsiaiškinti teiktinos informacijos apimtį. Taip pat numatoma kviesti ir Seimo NSGK biuro atstovus.

Galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį tarėsi dėl tyrimo objekto. Komisijos posėdis vyko už uždarų durų.

Laikinoji tyrimo komisija buvo sudaryta šių metų rugsėjo 25 d.

Iki 2019 m. gegužės 1 d. dirbsianti komisija tirs 2008-2016 metų laikotarpį.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.18; 10:35

Arkadijus Babčenka, kurį siekė nužudyti Rusijos specialiosios tarnybos. EPA – ELTA nuotr.

Žymus Ukrainos žurnalistas Arkadijus Babčenka socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paviešino Jungtinėje Karalystėje gyvenančio Rusijos disidento laišką, kuriame teigiama, kad pavasarį Vilniuje vykusio Laisvosios Rusijos forumo metu jis turėjo būti nužudytas.

Laiške teigiama, kad pasikėsinimas turėjo įvykti disidento vizito Vilniuje metu. Apie pasikėsinimą jam pranešė kitas Londone gyvenantis Rusijos disidentas, gavęs informaciją iš žmogaus, kuriam už žmogžudystės įvykdymą buvo pasiūlyta 3,5 tūkst. JAV dolerių.

„Susitikime D. pasakojo, kad jį rado tarpininkai iš Ukrainos ir pasiūlė 3,5 tūkst. dolerių už mano likvidavimą. D. sulaukė skambučio (..), jam taip pat pranešė, kad aš būsiu Vilniuje, o tuo metu apie tai galėjo žinoti tik labai ribotas asmenų skaičius“, – rašoma paviešintame laiške.

Pasak laiško autoriaus, Ukrainos pilietis, kuriam buvo pasiūlyti pinigai už žmogžudystę, nesutiko įvykdyti nusikaltimo, tačiau bijojo kreiptis į policiją ir siekė perduoti informaciją pačiam laiško autoriui. Šis galiausiai apie tai informavo JK specialiąsias tarnybas, kurios apie pasikėsinimą informavo Lietuvos specialiąsias tarnybas.

„Atskridus į Vilnių, mane iš prie lėktuvo išėjimo pasitiko Lietuvos pareigūnai, o aš jiems pateikiau visus būtinus nurodymus ir paaiškinimus. Vėliau jie apklausė pilietį D., paskui jį paleido. Nežinau, ką jis pasakė pareigūnams. Atrodo, kad tokiu būdu buvo užtikrinamas saugumas, bet po to įvyko incidentas (galimai užsakyta įvykdyti žmogžudystę. – ELTA) su mano kolega Arkadijumi Babčenka“, – teigiama laiške.

Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė Eltai sakė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos. „Nei teigiame, nei neigiame – nekomentuojame šitos temos. Tiek visos operacijos, tiek mūsų objektai, tiek tyrimas – slapti, tai nieko negalime komentuoti“, – sakė VSD atstovė.

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

ELTA primena, kad Ukrainos tarnybos gegužės pabaigoje inscenizavo Kremliaus kritiko A. Babčenkos nužudymą Kijeve. Taip esą buvo užkirstas kelias Maskvos planuotam pasikėsinimui į žurnalistą. Rusija kaltinimus neigia. Dėl inscenizuotos žmogžudystės Kijevas sulaukė daug kritikos.

Kremliaus kritikas A. Babčenka 2017 metų vasarį išvyko iš Rusijos ir tai argumentavo pakartotiniais grasinimais jį nužudyti. Jis pradžioje gyveno Čekijoje ir Izraelyje, o vėliau apsistojo Kijeve. Čia jis dirbo TV laidų vedėju.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 06:06

Kodėl sovietinė okupacija ištiko Lietuvą visiškai nepasiruošusią, nors žinių apie tikruosius Kremliaus ketinimus būta užtektinai? Kodėl Lietuvos valdžia išdavė savo saugumo pareigūnus pasmerkdama juos kančioms ir mirčiai? Ar šiandien, jei Lietuva patirtų panašią nelaimę į tą, kuri nutiko 1940-aisiais, situacija pasikartos? Ar turėtume daug išdavikų ir kolaborantų?

Šie klausimai buvo keliami Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatant Severino Vaitiekaus veikalą „Lietuvos žvalgyba XX a. viduryje ir antrojoje pusėje“. Ypač įdomios buvusio VSD vadovo Gedimino Grinos pastabos. Diskusijoje taip pat dalyvavo knygos autorius Severinas Vaitiekus bei Violeta Rutkauskienė ir Monika Kareniauskaitė.

Diskusijai vadovavo istorikas, publicistas Vidmantas Valiušaitis. Slaptai.lt skelbia keletą ištraukų.

2018.09.11; 08:30

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį patvirtino šešis kandidatus į Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje. Tai – Irena Haase (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratai), Vigilijus Jukna (Darbo partija), Giedrius Surplys (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, žemės ūkio ministras), Paulius Visockas (Lietuvos socialdemokratų partija) bei save išsikėlęs Mindaugas Bastys. Tačiau VRK dėl M. Basčio dar kreipsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir aiškinsis, ar jis savo anketoje nepateikė melagingų parodymų.

Dėl M. Basčio VRK jau kreipėsi į Gyventojų genocido rezistencijos tyrimo centrą norėdama išsiaiškinti, ar jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Atsakymas buvo neigiamas. Bet, pasak V. Semeškos, reikia kreiptis į atitinkamą instituciją šiuo klausimu – tai į VSD.

„Reikia sulaukti VSD atsakymo, ar kandidatas nepateikė melagingų parodymų savo anketoje. Rezistencijos centras neturi realios informacijos, jie remiasi istoriniais faktais. O mes kalbame apie šių metų įvykius, ir šią informaciją turi VSD“, – teigė VRK narys V. Semeška.

Šiuo klausimu VRK balsavo vienbalsiai ir artimiausiu metu bus kreiptasi į VSD.

Parašus į naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 rinko 8 kandidatai. Turėjo surinkti ne mažiau kaip 1000 Zanavykų apygardos rinkėjų parašų. Pasak VRK, du iš jų – Laura Radzevičiūtė (Lietuvos centro partija) ir Haroldas Glauzeris (Lietuvos laisvės sąjunga) nesurinko reikiamo skaičiaus parašų.

Į VRK posėdį atėjęs Seimo narys Naglis Puteikis išreiškė norą, kad L. Radzevičiūtės parašai būtų perskaičiuoti dalyvaujant VRK nariui bei vienam Lietuvos centro partijos nariui. VRK sutiko perskaičiuoti balsus.

ELTA primena, jog Konstitucinis Teismas pripažino, kad M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Už M. Basčio pašalinimą iš Seimo kovo mėnesį balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 susilaikė, 11 balsų buvo sugadinta. Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai. Nepašalintas apkaltos būdu, M. Bastys turi galimybę toliau dalyvauti rinkimuose į Seimą.

M. Bastys, sulaukęs aukščiausių šalies vadovų spaudimo, kovą pranešė pats pasitraukiąs iš Seimo nario pareigų.

Seimo nario rinkimai Zanavykų apygardoje vyks rugsėjo 16 dieną.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.15; 07:26

Seimo narys Artūras Skardžius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl galimų bandymų paveikti tiriamąją žiniasklaidą. Parlamentarė klausia, ar Seimo narys Artūras Skardžius nepažeidė konstitucinės žurnalistų teisės informuoti visuomenę ir nebūti už tai persekiojamiems.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad Seimo laikinoji tyrimų komisija, sudaryta ištirti Seimo nario A.Skardžiaus veiklą, paties tiriamojo iniciatyva kreipėsi į teisėsaugą – Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Valstybės saugumo departamentą (VSD), Generalinę prokuratūrą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) – dėl tiriamojo interesus atskleidusios žiniasklaidos ir jį kritikavusių asmenų, parlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją ir prašo išnagrinėti Laikinosios tyrimų komisijos posėdžių medžiagą bei visus Komisijos darbo epizodus, ir nustatyti, ar A. Skardžius neperžengė savo kaip Seimo nario įgaliojimų, siekdamas paveikti komisijos darbą ir žiniasklaidą.

Seimo narei kyla klausimas, ar A. Skardžius neperžengė savo kaip Seimo nario įgaliojimų, siekdamas galimai per komisiją paveikti žiniasklaidą, kuri visuomenei pateikė informaciją apie jo interesus. Anot parlamentarės, tokiu paklausimu galėjo būti bandoma išsiaiškinti žurnalistų informacijos šaltinius, nors informacijos šaltinio paslaptis yra viena pagrindinių žiniasklaidos laisvės teisių, ir yra saugoma įstatymu. Be to, kreipiantis į teisėsaugos institucijas galėjo būti siekiama paveikti žurnalistus, atlikusius A. Skardžiaus interesų tyrimą, ir tai gali būti traktuojama kaip spaudimas jiems ir atgrasymas.

cenzura_2
Cenzūra

„Vienintelis deramas kelias politikui, manančiam, kad apie jį žiniasklaidos skleidžiama informacija neatitinka tikrovės, yra kreiptis į teismą, tuo tarpu A. Skardžius tokių pretenzijų nėra pateikęs. Kyla įtarimas, kad Seimo narys, prisidengdamas komisija, galimai siekė surinkti nepalankią informaciją apie žurnalistus, nes teisminiu keliu negalėjo nuginčyti visuomenei atskleistos informacijos teisingumo“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Informaciją pateikė Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

2018.08.10; 08:30

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl galimai Rusijos žvalgybų koordinuojamo puolimo ir šmeižto.

Parlamentarės teigimu, kovo mėnesį ją paskyrus NATO Parlamentinės Asamblėjos prezidente sustiprėjo Kremliaus darbotvarkę Lietuvoje remiančių jėgų puolimas. Vienas pirmųjų signalą davė portalas „Sputnik“, pasipylė negatyvūs straipsniai ir TV laidos, o netrukus Seimo valdančiosios partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pradėjo viešai grasinti skundais ne tik NATO Parlamentinei Asamblėjai, bet ir NATO Generaliniam sekretoriui. Po kelių dienų tuos grasinimus įvykdė ir skundus parašė tos pačios politinės jėgos atstovas Seimo narys Mindaugas Puidokas.

„Galiu paliudyti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala ne tiek mano asmeniui, kiek Lietuvai. Akivaizdu, toks Lietuvos juodinimas yra labai naudingas Kremliui, kadangi dirbtinai kurti iš piršto laužtus kompromatus ir yra Rusijos hibridinio karo prieš Lietuvą sudėtinė dalis. Lygiagrečiai pradėta vėl eskaluoti mano brolio Gintaro Urbono verslo tema. Ši tema prieš mane Rusijos interesus transliuojančioje žiniasklaidoje (taip buvo įvardinta VSD pranešimuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar praėjusiose kadencijose) pradėta eskaluoti dar 2015 metais. Ypatingu aktyvumu šmeižiant mano brolį ir siekiant padaryti politinės žalos man, pasižymėjo atvirai Kremliaus politiką remiantis veikėjas Jurijus Subotinas. Kol šis puolimas buvo Rūtos Janutienės ir J. Subotino lygmens – tai buvo viena, tačiau dabar šių veikėjų šmeižtus pradėjo platinti Seimo daugumos atstovai“, – teigė R. Juknevičienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė kreipimesi į VSD prašo ištirti, ar puolimas prieš ją nėra koordinuotas Kremliaus žvalgybų veikimas per savo tinklą dėl kritiškų R. Juknevičienės pasisakymų Kremliaus politikos ir galimų politinių įrankių Lietuvoje atžvilgiu.

Kartu parlamentarė pažymi, jog jos brolis G. Urbonas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo po praėjusią savaitę LVŽS atstovo M. Puidoko paskleistos melagingos informacijos.

„Pabrėžiu, kad mano brolis neturi ir niekada neturėjo jokio verslo Rusijoje. Jo įmonė geležinkeliais perveža Lietuvoje nupirktus automobilius į Vidurinę Aziją. Tai rodo ir tipinės sutartys su privačiomis Rusijos kompanijomis – vagonų savininkėmis – dėl vagonų padavimo pakrovai, kurių įmonė turi dešimtis su Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Uzbekijos, Kazachstano privačiomis kompanijomis. Tokių Lietuvos įmonių, kurios naudojo ar naudoja Rusijos ar kitų šalių vagonus, yra šimtai ar net tūkstančiai. Į Rusiją kroviniai nebuvo vežami ir jokių reikalų su Rusijos federalinėmis struktūromis įmonė niekada neturėjo“, – sakė R. Juknevičienė.

Kartu pažymima, kad parlamentarės brolio verslas niekaip nėra susijęs su jos darbu, o LVŽS atstovo M. Puidoko metami kaltinimai, neva įmonės pajamos pradėjo didėti, kai R. Juknevičienė tapo ministre – melagingi. Atvirkščiai, kaip rodo duomenys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, pajamos ir pelnas per krizę ženkliai krito.

Teksto autorė – Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

2018.08.07; 10:00