Prezidentas Gitanas Nausėda, remdamasis Konstitucija, Žvalgybos įstatymu ir atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo nuo birželio 2 d. skiria Giedrių Krupauską VSD direktoriaus pavaduotoju penkeriems metams ir suteikia jam antrą rangą.
Vilniaus universiteto politikos mokslų magistras G. Krupauskas tarnybą VSD pradėjo 2010 m., ėjo Analizės skyriaus inspektoriaus pareigas.
2014 m. G. Krupauskas buvo deleguotas į nacionalinio eksperto pareigybę Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos žvalgybos padalinyje. Nuo 2018 m. G. Krupauskas buvo VSD Analizės valdybos viršininkas.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Seimas po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pataisoms, numatančioms didesnius žvalgybos pareigūnų atlyginimus, naują patarėjo pareigybę, draudimą filmuoti ir fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas.
Už projektą balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 25 parlamentarai.
Patarėjo pareigybė
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti patarėjo pareigybę. Ši pareigybė leistų spręsti praktines personalo administravimo problemas. Viena iš jų susijusi su galimybe užtikrinti lygiavertes pareigas žvalgybos pareigūnams, pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui.
Projekto rengėjai pažymi, kad žvalgybos įstatymas numato teisę perkelti žvalgybos pareigūnus į kitas institucijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, žvalgybos institucijoms kyla problema, kad vadovaujamas pareigas ėjusiam žvalgybos pareigūnui nėra laisvų lygiaverčių pareigų. Todėl didelę patirtį turintys bei ypač kvalifikuoti pareigūnai pasibaigus perkėlimo į kitą instituciją laikotarpiui skiriami į žemesnes pareigas. Tokiu būdu neišnaudojamas šių pareigūnų potencialas bei įgyta patirtis.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad patarėjo pareigybė leistų spręsti šią problemą bei sudarytų galimybę efektyviam personalo administravimui.
Įstatymo projektu taip pat įtvirtinama galimybė, pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojų skyrimo į pareigas laikotarpiui, sudaryti galimybę jiems toliau tarnauti žvalgybos institucijoje, t. y. priimti juos į tarnybą netaikant Žvalgybos įstatyme nustatytų amžiaus apribojimų ir neatliekant atrankos procedūrų.
Siūlo didesnius atlyginimus
Įstatymo projekte numatoma ne tik iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus į Žvalgybos įstatymą, tačiau ir juos nustatyti tokius, kurie atitiktų žvalgybos pareigūnų tarnybos specifiką. Pažymima, kad tai ne tik užtikrintų didesnę žvalgybos pareigūnų motyvaciją tarnauti žvalgybos institucijose, tačiau ir atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą.
Žvalgyba – sudėtingas užsiėmimas. Slaptai.lt nuotr.
„Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnams nustatyti didžiausi draudimai ir apribojimai, lyginant su kitais valstybės pareigūnais, bei įtvirtinamas specialus tarnybos režimas, t. y. nenormuotas tarnybos laikas, neteisinga ir nepagrįsta, kad žvalgybos pareigūnų atlyginimai šiuo metu yra mažesni už kitose institucijose (tokiose kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Vadovybės apsaugos tarnyba) tarnaujančių pareigūnų tarnybinius atlyginimus“, – rašoma aiškinamajame projekto rašte.
Siekiant užtikrinti laipsnišką žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemos tobulinimą, Įstatymo projektu žvalgybos pareigūnų pareiginių algų koeficientus siūloma keisti trimis etapais: nuo 2022 m. liepos 1 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d.
Be to, siekiant užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principą, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, Žvalgybos įstatyme numatant priemokas: už darbą, kai esant žvalgybos pareigūno sutikimui, raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.
Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti galimybę mokėti didesnę priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą. Taip institucijoms būtų sudaryta galimybė pritraukti ir išlaikyti išskirtinės kvalifikacijos ir patirties personalą, kurio atliekamos ypatingos specifikos funkcijos svariai prisideda prie institucijų pajėgumų plėtros ir veiklos efektyvumo.
Draudimas filmuotiir fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti draudimą asmenims filmuoti, fotografuoti ar kitokiu būdu vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, įskaitant jose esančius statinius, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba jei turimas žvalgybos institucijos vadovo išduotas leidimas.
Siūloma, kad žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš kurių draudžiama vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius, įsakymu, kuris bus skelbiamas teisės aktų registre, tvirtins žvalgybos institucijos vadovas, o patenkančių į karines teritorijas – krašto apsaugos ministras.
Atsižvelgiant į tai, kad bepiločių orlaivių skrydžiai kelia grėsmę ne tik įskridę į konkrečią teritoriją, bet ir skrisdami jos prieigose, siūloma nustatyti, kad bepiločių orlaivių skrydžiai taip pat draudžiami 200 metrų spinduliu aplink žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, o patenkančių į karines teritorijas – kaip nurodyta karinių teritorijų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Šnipai, žvalgyba, kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Atitinkamai Žvalgybos įstatymas papildomas nuostata, suteikiančia teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš bepilotį orlaivį, jei jo skrydis vykdomas nesilaikant nustatyto draudimo. Taip pat Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) siūloma nustatyti baudas už neteisėtą žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų, įskaitant jose esančius statinius, filmavimą, fotografavimą ar kitokį vizualizavimą ir neteisėtą bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą, taip pat galimybę konfiskuoti surinktą informaciją ir tam naudotas priemones.
ANK pakeitimo projektu taip pat siūloma suteikti teisę Valstybės saugumo departamentui pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus minėtų pažeidimų atveju.
Skaičiuojama, kad įstatymo projektui įgyvendinti Valstybės saugumo departamentui (VSD ) bus reikalingos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto – 2022 m. papildomai reikės apie 2,2 mln. eurų, o 2023 m. – apie 1,2 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – 2 mln. eurų, lyginant su 2023 m.
Tuo tarpu Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos įstatymo projekto įgyvendinimui reikės – 2022 m. apie 1,85 mln. eurų, 2023 m. – apie 0,73 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – papildomai 1,6 mln. eurų, lyginant su 2023 m. tačiau planuojama, kad šios lėšos bus skiriamos iš Krašto apsaugos sistemai skirtų asignavimų.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo Algirdo Paleckio gynėjų apeliacinį skundą ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Paleckis pagrįstai pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto šnipinėjimo, kadangi jis kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu, veikdami organizuota grupe su Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos darbuotoju, Rusijos Federacijos piliečiais, Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį ir kitokį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybos instituciją dominančią informaciją, rašoma pranešime spaudai.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija, ją patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Apygardos teismas pagrįstai Federalinę saugumo tarnybą laikė kitos valstybės žvalgybą vykdančia organizacija, o asmenį, su kuriuo bendravo nuteistasis, – šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovu. Federalinė saugumo tarnyba buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo asmens kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę ir pareigūnų, dalyvavusių minėtos baudžiamosios bylos ir kitų su SSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. susijusių baudžiamųjų bylų procesuose, gyvenamosiomis vietomis. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Teismas taip pat pritarė apygardos teismo išvadai, kad Rusijos Federacijos žvalgybos organizaciją dominanti informacija buvo renkama. Tai patvirtina tokios aplinkybės – buvo surastas asmuo, surinkti duomenys apie galintį padėti asmenį, aptartas mokėjimas už ,,paslaugas“, duomenys perduoti užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovui ir pan.
Pranešime spaudai pažymima, kad apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad A. Paleckis šnipinėjimo veiksmus atliko už atlygį, kadangi jam ir šių veiksmų vykdymo bendrininkui buvo sumokėta 6 000 Eur, taip pat buvo sudarytos verslo vystymo sąlygos Rusijoje, pagalba gaunant nemokamas Rusijos vizas, nemokama viešnagė sodyboje. Tai tipiški metodai, kuriuos naudoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos užsienio valstybių (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos) piliečius ir atsilygindamos jiems už bendradarbiavimą.
Federalinės saugumo tarnybos, su kuria glaudžius ryšius palaiko, t. y. jai atstovauja, asmuo, kurio nurodymus vykdė nuteistasis, ir asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslas – neigti sovietinių jėgos struktūrų agresijos faktus, diskredituoti Lietuvoje vykstantį teisminį procesą (Sausio 13-osios įvykių byla), o tai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir interesus.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Priešiškų žvalgybos tarnybų susidomėjimą keliančio asmens charakteristika
Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad, padidėjus įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje, išaugo rizikos ir keliaujantiems į Rusiją ir Baltarusiją. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į Rusiją ir Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius.
Efektyvios Lietuvos žvalgybos institucijų taikomos kontržvalgybinės priemonės apsunkino priešiškų valstybių žvalgybų galimybes vykdyti veiklą Lietuvoje, todėl priešiškų valstybių tarnybos paskutiniais metais aktyviai veikia iš savo teritorijos – kontaktus su Lietuvos piliečiais užmezga ir bando verbuoti tuo metu, kai jie lankosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
Rusijos teritorijoje operacijas prieš Lietuvos piliečius vykdo visos trys Rusijos žvalgybos tarnybos: Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU). Svarbiausia Rusijos sąjungininkė, vykdanti žvalgybą prieš Lietuvą, yra Baltarusija. Šių valstybių tarnybos aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje ir teikia pagalbą.
Tarp pagrindinių verbavimo taikinių yra asmenys, kurie turi galimybę nuolat lankytis Rusijoje ar Baltarusijoje. Atrenkant potencialų taikinį, yra įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas. Prioritetas teikiamas tiems asmenims, kurie dėl galimų sąsajų su Rusija ar Baltarusija ir ideologinių motyvų galėtų būti palankūs šių valstybių režimams.
Pažymėtina, kad priešiškų valstybių žvalgybos domisi ne vien tik prieiga prie įslaptintos informacijos turinčiais ar aukštas pareigas užimančiais asmenimis. Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose.
Siekdamos užmegzti kontaktą su asmeniu, tarnybos gali imtis įvairių agresyvių priemonių: sumodeliuoti incidentą su teisėsaugos, migracijos ar kitomis institucijomis, konfliktus su nusikaltėliais, dėl biurokratinių priežasčių grasinti apriboti galimybes atvykti į Rusiją ar Baltarusiją.
Valstybės saugumo departamentas ragina į Rusiją ir Baltarusiją keliaujantiems Lietuvos piliečiams būti budriems ir atsakingiems.
Gyventojai, kurie turi informacijos apie priešiškus veiksmus prieš Lietuvos valstybę ir bandymus kenkti jos interesams, raginami susisiekti su Valstybės saugumo departamentu (pranesk@vsd.lt arba 8 700 70 007).
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Algimantas Matulevičius
Jau trečias mėnuo, kai visas pasaulis gyvena karo Ukrainoje įtampoje. Mes visi stebimės ir didžiuojamės ukrainiečių Tautos didvyriškumu ir pasiaukojimu. Bei esame pašiurpę nuo Rusijos kariuomenės žiaurumų ir nusikaltimų žmogiškumui. Negana to Rusijos fiureris Putinas grasina visam pasauliui branduoliniais ginklais ir trečiu pasauliniu karu. Tikėkimės, iki to neprieis. Ir Vakarų padedami ukrainiečiai apgins savo Laisvę, o mes jiems ir toliau vieningai padėsime.
Tačiau be ukrainiečių Vienybės ir Divyriškumo mes privalome suprasti, ir jie apie tai neslėpdami taip pat paskelbė, kad karas apnuogino ir jų vidines problemas, kurios dalį jų niekšelių atvedė net prie išdavystės. Visi matėme jų politiko ir oligarcho Medvėčiuko pasakiškus prisivogtus turtus, kurie užgožia net buvusio jų prezidento Janukovičiaus prabangą. Arba kai kurių generolų dviveidiškumą išduodant savo Tėvynę. Ką jau kalbėti apie smulkesnius veikėjus, kurie prisigrobtus pinigus vežėsi grynais per valstybės sieną, o korumpuoti muitininkai juos praleisdavo.
Šiame kontekste kaip perkūnas iš giedro dangaus sudrebino ir mūsų Tėvynės padangę Vilniaus apygardos teismo išteisinantis vediktas taip vadinamoje Eligijaus Masiulio korupcijos byloje. Verdiktas verdiktu, bet dar iškalbingesnis akiplėšiškas savo piliečių atžvilgiu daugumos teisininkų bendruomenės totalus puolimas prieš visuomenę. Net konkrečiai neišsiaiškinę tos visuomenės nuomonės, nes jokių reprezenatatyvių apklausų nebuvo. Jie apriori tą nuomonę pasmerkė iki padebesų iškeldami teisėjų, paskelbusių nuosprendį, drąsą ir nuopelnus jų vienų suprantamam teisingumui. Supraskite, mes čia visi marginalai, nieko teisėje neišmanantys, net negalime suabejoti 3 super drąsių moterų-teisėjų sprendimu. O jų tarpe moralė, padorumas, kaip jau priimta, ne jų pasaulio dimensija…
Politinė korupcija
Nežinau, gal tikrai mūsų dalis, kurie tuo rūpinamės, esame atsilikę ir nebesuspėjame su modernėjančiu pasauliu, kuriame ne tik narkotikai yra laisvės išraiška, o ir kyšio ėmimas arba davimas pasinaudojus teisine abrakadabra gali tapti paprastu asmenų pinginių lėšų apsikeitimu. Kai akyvaizdžiai duotas šimtatūktantinis kyšis tampa, mūsų teisėjų ir teisininkų „vidinio įsitikinimo“ dėka, tik smulkutė paskola, kurios net nereikia savalaikiai įteisinti. Tą įtesinimą paslaugiai atlieka mūsų geranoriški teisėjai. Iš iš kur jie tokie geri bei paslaugūs atsirado. Nes prieš kokius dešimt metų jų kolegos Alytaus rajone vargšą žmogelį, už netyčia sudegintą kaimyno šieno kupetą, net dvejiems metams įkišo už grotų. Jis vargšelis neturėjo pinigų brangiems advokatams. Jei būtų turėjęs, garantuotai būtų įrodyta, kad ta kupeta supleškėjo pati.
Nors ko čia stebėtis, jeigu per visus 32 atkurtos nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus nei vienas kyšininkas, nors ir pagautas už rankos, nebuvo nuteistas. Valio lai švenčia Laisvė. Laisvė vogti, vartoti narkotikus, imti kyšius, meluoti, apgaudinėti ir ciniškai teigti, kad gyvename teisinėje, demokratinėje valstybėje. Tik ar tokios Laisvės siekė, ar tokią ją įsivaizdavo tie, kas už ją galvas sudėjo? Kategoriškai drįstu teigti – tikrai ne už tokią.
Beje, visi jau dabar švenčiania pergalę. O taip vadinamų figūrantų šioje garsioje korupcijos byloje pamiršo esminę aplinkybę, kad šio teismo sprendimas dar ne pabaiga. Nors, gal mes klystame taip manydami. Nes gali tai tapti ir pabaiga, jeigu prokuroras Justas Laucius neapskųs šio nuosprendžio Apeliaciniam teismui. Tai gal, kad jis taip ir pasielgtų, sąmoningai nuo pat pirmos akimirkos prasidėjo viešas spaudimas jo adresu, kad jis to ir nedarytų.
Pirmąjį žingsnį žengė antra pagal rangą LR Valstybės pareigūnė Seimo pirmininkė, teisiamos partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nilsen, pareiškusi, kad ji ir tikėjosi tokio teismo nuosprendžio. Išvertus į žmonių kalbą, kas galėtų paneigti, kad gal ir žinojo, kad jis toks ir bus? Kas jei ne aiškus signalas prokurorui, kuriam reikia priimti sprendimą dėl apeliacijos? Dar toliau ir drąsiau pastūmėjo šį procesą laikinai einanti Aukščiausio teismo pirmininkės pareigas ir Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, nevienareikšmiai įvertinusi, kad teismo nuosprendis tik toks ir galėjo būti. Ji šiuo ir vėlesniu savo interviu portale Delfi.lt aiškiai suformulavo bet kokių tolimesnių šios bylos nagrinėjimų baigtį. Supraskite, kolegos, nieko kitaip nebus ir jokie „lochai“ bei „vatnikai“ mūsų neįveiks. Kyšis buvo, bet jis virto paskola. Tik tokį leitmotyvą išgirdome mes iš visų šių teisinių mandrų išvedžiojimų.
Dar šauniau pasielgė E.Masiulio protežė ir jo vyresnysis kolega per visą karjerą jį šefavęs ponas Eugenijus Gentvilas aiškių aiškiausiai pareiškęs ,,Lietuvos ryto“ pirmojo puslapio (o tai išskirtinis pono Gedvydo Vainausko kontrolės objektas) straipsnyje į „smulkius miltus sumaldamas“ prokurorą J.Laucių. Dalinai reikia sutikti, kad pačio pono prokuroro karjeroje buvo gan slidžių ir nevienareikšmių poelgių ir klyskelių. Geriau būtų, kad tokias rezonansines bylas nagrinėtų nepriekaištingos ir skaidresnės reputacijos prokurorai. Tačiau tai nieko bendro neturi su šia byla. Deja, faktinės aplinkybės yra tokios, kad dabar nuo jo vieno apsiprendimo priklauso, ar apeliacija bus pateikta, ar ne. Tai visus šiuos pasvarstymus ir pasisakymus vienareikšmiai privalome vertinti, kaip akyvaizdų masinį spaudimą, kad apeliacijos nebūtų.
O apelicija labai reikalinga. Nors sunku tikėtis, kad po didžiulio teisėjų korupcijos skandalo, ypač palietusio šį teismą, jie tikrai apsivalė ir tapo principingesni. Bet vis gi, o gal atsiras vienas kitas teisėjas, kuris iš esmės perkratys šią bene chrestomatine tampančią akyvaizdžios korupcijos bylą ir ne tik nuteis kaltus, bet ir privers patį prokurorą atlikti tai, ko jis nepadarė. O nepadarė jis esminio dalyko. Jis išsigando „užkabinti“ „tulpio paštą“ ir ponią buvusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Beje, šias teisėjas, kurios neįžiūrėjo kyšio, šio teismo teisėjomis paskyrė butent ji. Kas gali paneigti, kad čia ir slepiasi šios bylos esmė?
Gyvenant tokiu geopolitiškai įtemptu laikmečiu mes sau leidžiame taip supriešinti, sukiršinti Tautą, kad ji nebūtų vieninga. Bei bandome pademonstruoti, kad kyšininkavimas – tai normalus reiškinys. O juk tai tikrų tikriausia bomba po valstybės pamatais. Patikėkite, priešiškos valstybės apie visus stambius kyšininkus rinko ir renka informaciją ir ja pasinaudoja juos šantažuodamos būtent tada, kada jiems reikia.
Negi reikia geresnių pavyzdžių, kokius dabar matome Rusijos armijoje ir jos saugumo struktūrose, kur didžiulės korupcijos dėka ji nesugeba kariauti. Taip, mums ir ukrainiečiams rusų korupcija išėjo į naudą. Tačiau mūsų valstybei tai pavyzdys, kaip tai silpnina pačią valstybės kovinę parengtį ir potencialiai gimdo penktą išdavikų koloną jos viduje.
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
Prisiminkime „Rubikono“ juodąją buhalteriją su Abonentu priešakyje ir keleto Seimo narių korupciją. Tarp kurių jau 2004 m. figūravo ponai E.Masiulis ir G.Steponavičius. Garsioje darbo partijos ir Viktoro Uspaskicho byla, kur VSD aiškiai buvo surinkęs įkalčius dėl virš 24 milijonų litų nelegalių lėšų, panaudotų užgrobiant Lietuvos politinę sistemą. Joje tarp kitko figūravo ir šios bylos figūrantas Vytautas Gapšys. Prie šio vaizdelio organiškai įsikomponuoja garsioji VSD pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno nužudymo byla. Po to sekęs, istorinės reikšmės Seimo NSGK parlamentinis tyrimas išaiškinęs antikonstitucinę grupuotę taip vadinamą „valstybininkų“ klaną uzurpavusią valstybines institucijas ir dariusią neteisėtą įtaką visai politinei ir teisėsaugos sistemai. Po to sekusį LEO.lt skandalą, bei apie 2 milijardus nuostalio valstybei atnešusį bereikalingas brangias paskolas, bei „Snoro“ ir „Ūkio“ banko bankrotus. Neskaidrų jų gerųjų aktyvų perdavimą ir eilę kitų smulkesnių korupcinio pobūdžio bylų sužlugdytų tyčia ar per kvailumą, tačiau vienareikšmiai kvalifikuotai ir sąžiningai neišnagrinėtų. Čia paminėjau tik pačias skambiausias, tačiau ir to užtenka, kad suprasti, jog mūsų valstybei nėra nei teisinė, nei skaidri. O po eilnio skandalo bandymai aiškinti, kad reikia tvarkyti įstatymus, net sudilusio skatiko neverti. Įstatymų pakanka. Trūksta sąžiningų teisėsaugos pareigūnų. Ir būtinas pripažinimas, kad valstybės teismų sistema pilnai sukompromituota.
Valstybėje negali būti teingumo, jeigu jis perkamas tik už didžiulius pinigus. Kaip ir negalima bandyti aiškinti, kad teisėta tai, kas neteisinga. Panagrinėkite, kas laimi bylas. Tas, kas įgali pasisamdyti armiją aukštai apmokamų advokatų, dalis kurių buvę prokurorai arba net teisėjai. Tai apie kokią teisingumą galima kalbėti. O valstybė be teisingumo yra pasmerkta korupcijos vėžiui, nuo kurio vakcina dar neišrasta.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Vienintelis vaistas, kuris gali mus nuo viso šito pagydyti, tai Tautos – piliečių kontrolė. Būtina valstybėje įsteigti Valstybės Tribunolą, kurio pusė narių būtų renkami, o pusė skiriama Seimo/Prezidento. Jis turėtų teisę kontroliuoti visą teisėsaugos sistemą bei spręsti politikų bei teisėsaugos(visų) pareigūnų teisminės atsakomybės klausimus. Negali valstybėje būti institucijų, kurios niekam neatsakingos. Dabar mes tą turime su teismais. Jie turi išskirtines teises. Jie turi teisą atimti asmens laisvę, ją apriboti. Tokios teisės neturi jokia kita valstybės institucija. Ir šie žmones turintys tokias galias ir privilegijas, nes jiems negalima pritaikyti net administracinę atsakomybę, jau neklabant apie baudžiamąją. Jie niekam neatsiskaito. Jų niekas nerenka. Jų sprendimų negalima kritkuoti. Patikėkite, tokioje situacijoje net doras žmogus gali paslysti. Be to, jie tik žmonės ir visiškai neapsaugoti nuo klaidų. Kartais net nepiktybinių, bet nusprendžiančių žmogaus likimą arba jį išvis sužlugdantys. O mums sekamos pasakos apie teismų nepriklausomumą veda visuomenę į aklavietę. Šiais materializmo siautėjimo laikais, kai dorovė ir moralė baigia dingti iš mūsų gyvenimo naratyvo, tai toks absurdo spektaklis, kuris išdidžiai vadinamas Teisingumu, o realiame gyvenime Didžiule Neteisybe. Ir kiek šis, nežinia kokiu tikslu ir kieno, sukurtas spektaklis žmonėms sveikatos kainuoja, kiek žmonių dėl jo kenčia ir patiria NETEISYBĘ, niekam iš mūsų garsių pamokslautojų nė motais. Nes vargšų problemos – ne ponų reikalas. Kaip teisingai sako liaudies išmintis, … sotus niekada alkano nesupranta…
Išvada peršasi pati savaime – gelbėti valstybę nuo šios betvarkės, nuo įteisintos korupcijos, kaip ir nuo priešų gali ir privalo tik patys piliečiai. Tai negi mums reikia svetimo priešo, kad mus pastūmėtų veikti. Gal pradėkime nieko nelaukdami. Pradžiai pareikalaukime skaidraus visų valstybės grandžių atsiskaitymo visuomenei. Ir jie pagaliau privalo pradėti vykdyti LR Konstituciją, pagal kurios 4straipsnį šeimininkais šioje valstybėje esame mes, jos piliečiai, o ne korumpuoti politikai ir arogantiški teisininkai.
Daktaras Algimantas Matulevičius Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, poltikos ir verslo ekspertas. LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras ir Seimo NSGK pirmininkas.
Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius teigia, kad buvęs Seimo narys Zbignevas Jedinskis, pagarsėjęs prorusiškais pareiškimais, turi Valstybės saugumo departamento (VSD) išduotą leidimą dirbti su slapta informacija. Šis 2016 metais Z. Jedinskiui išduotas leidimas, pasak politiko, galioja iki šiol.
„Praėjusią savaitę kreipiausi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas įvertinti, ar buvusio Seimo nario Česlavo Olševskio patarėjo Zbyszeko Jedzińskio darbas Seime nekelia grėsmės nacionalinio saugumo ir gynybos interesams. Nors atsakymo dar negavau, istorijoje aiškėja naujos aplinkybės“, – savo feisbuko paskyroje rašo T. V. Raskevičius.
Seimo narys teigia, kad Z. Jedinskiui dar 2016 metais buvo išduotas leidimas dirbti su slapta informacija, kuris galioja iki šiol.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Pasirodo, kad Zbyszekas Jedzińskis, kuris teigia, kad Lenkija turėtų išstoti iš ES ir NATO bei sudaryti sąjungą su Rusija, nuo 2016-11-18 turi teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „SLAPTAI“. Šis leidimas jam galiojo iki 2016-2020 metų Seimo kadencijos pabaigos. Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kad VSD tikrinimo išvada, kad šis žmogus gali dirbti su įslaptinta informacija, GALIOJA IKI 2023-03-04“, – rašo T. V. Raskevičius.
„Kitais žodžiais tariant, jei Zbyszekas Jedzińskis šiandien pradėtų eiti pareigas, kuriose reikėtų gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, toks leidimas jam būtų išduotas jo net papildomai nepatikrinus. Po 2016 metų gali atsigulti į lovą nors ir su pačiu Putinu, tačiau mūsų VSD tas menkai tedomina“, – pažymi jis.
T. V. Raskevičiaus teigimu, Z. Jedinskis, kaip buvęs Seimo narys, turi neribotą galimybę patekti į Seimo rūmus.
„Įdomu ir tai, kad 2016 metais Seimo valdyba yra priėmusi sprendimą, kad į Seimo rūmus gali patekti visi buvusių kadencijų Seimo nariai. Tai nors Zbygis Seimo nario padėjėju jau nebedirba, po Seimo rūmus ir toliau vaikštinėja laisvai. Suprantu, kad leidimus patekti į Seimą neribotai turėtų turėti signatarai, buvę Seimo pirmininkai ar kiti valstybės vadovai, tačiau visi visų buvusių kadencijų Seimo nariai? ČIA JŪS RIMTAI?“ – atkreipia dėmesį Seimo narys.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Panašu, kad Seime yra susiformavęs nemenkas užutekis, kurį reikia padėti išardyti. Pagalvosiu, kaip galima tą efektyviai padaryti“, – pažymi jis.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Z. Jedinskis savo feisbuko paskyroje pareiškė, kad Lenkija turi palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija.
„Lenkija turi kuo skubiau palikti NATO ir ES ir sukurti sąjungą su Rusija. Tai bus stipriausia slavų šalių sąjunga, paremta krikščioniškomis ir šeimos vertybėmis, kuri bus naudinga Lenkijos piliečiams, o ne kažkam iš kitos vandenyno pusės“, – asmeninėje feisbuko paskyroje teigė Z. Jedinskis.
Visgi viešos kritikos sulaukęs Z. Jedinskis apsisprendė stabdyti savo narystę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungoje. Apie tai feisbuke informavo LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.
Rusijos ir Baltarusijos valdantieji režimai didina spaudimą nesisteminės opozicijos organizacijoms, kurios dėl didelio valdžios ir teisėsaugos spaudimo bei persekiojimo veiklą perkelia į užsienio valstybes. Šios valstybės pritraukia Rusijos ir Baltarusijos teisėsaugos institucijų, propagandą skleidžiančių žurnalistų ir žvalgybos tarnybų dėmesį.
Rusijos žvalgybos tarnybos, ypač Rusijos FSB, aktyviai veikia prieš opozicijos organizacijas ir aktyvistus tiek Rusijos teritorijoje, tiek užsienyje. Pagrindinis Rusijos žvalgybos tarnybų padalinys, dirbantis prieš Rusijos opozicijos aktyvistus, yra FSB Konstitucinės santvarkos ir kovos su terorizmu tarnybos Konstitucinės santvarkos apsaugos valdyba. Ji atsakinga už politinių, visuomeninių, religinių, ekstremistinių organizacijų ir procesų Rusijoje priežiūrą ir kontrolę. Šios FSB valdybos pareigūnai vykdo opozicijos aktyvistų sekimą, klausosi telefoninių pokalbių, siekia infiltruotis į jų artimą aplinką, organizuoja provokacijas ir netgi pasikėsinimus į gyvybę. 2020 m. šios valdybos pareigūnai organizavo bandymą nužudyti Rusijos opozicijos lyderį A. Navalną.
Lietuva yra viena iš pagrindinių Rusijos opozicijos aktyvistų emigracijos krypčių. Lietuvoje gyvena keli šimtai prieglobstį gavusių Rusijos piliečių, taip pat asmenų, kurie nesikreipia dėl specialaus statuso, tačiau užsiima politine ar žurnalistine veikla. Lietuvoje nuolat lankosi Rusijos valdžiai oponuojančių politinių, visuomeninių ir žiniasklaidos organizacijų atstovai iš Rusijos ar ES valstybių, vyksta Rusijos opozicionierių renginiai. Rusijos žvalgybos tarnybas domina informacija apie Lietuvoje gyvenančius Rusijos opozicionierius ir jų organizacijas, veiklos kryptis ir planuojamus veiksmus, naujus projektus. Rusijos žvalgybos tarnybos gali siekti infiltruoti agentus į Lietuvoje veikiančias Rusijos opozicines organizacijas, į Lietuvą deleguoti žvalgybos darbuotojus su netradicine priedanga, kibernetinėmis priemonėmis skverbtis į opozicijos aktyvistų ir organizacijų IT sistemas. Tikėtina, kad, augant politinėms represijoms Rusijoje ir didėjant politinių emigrantų iš Rusijos skaičiui, didės ir Rusijos žvalgybos tarnybų dėmesys Lietuvoje esantiems opozicijos aktyvistams.
Šnipų paieška. Slaptai.lt nuotrauka
Nuo politinės krizės Baltarusijoje pradžios, kai Lietuva tapo vienu iš Baltarusijos politinės opozicijos veiklos centrų, auga Baltarusijos žvalgybos tarnybų aktyvumas Lietuvoje. Baltarusijos žvalgybos tarnybos dalyvauja suvaldant politinę krizę, identifikuoja politinę opoziciją ir ją remiančius asmenis, siekia juos įbauginti, o surinktą žvalgybos informaciją naudoja jų, kaimyninių valstybių ir jų žvalgybos tarnybų diskreditavimo ir propagandos kampanijose. Baltarusijos žvalgybos tarnybos neapsiriboja tik žvalgybos informacijos rinkimu ir vis agresyviau veikia prieš Baltarusijos režimo oponentus Baltarusijoje ir užsienyje. Labai tikėtina, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos suplanavo ir įvykdė „Ryanair“ lėktuvo, skridusio iš Atėnų į Vilnių, nukreipimą į Minsko oro uostą, kad sulaikytų Lietuvoje gyvenusį Romaną Protasevičių.
Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) baltarusių diasporai ir Baltarusijos politinei opozicijai Baltarusijoje ir užsienyje diskredituoti išnaudoja Lietuvos piliečius, skleidžiančius Baltarusijos režimui palankų naratyvą. KGB stebi Lietuvoje gyvenančius Baltarusijos opozicijos aktyvistus, renka apie juos informaciją, fiksuoja jų veiklą ir ieško svertų daryti jiems poveikį. Prieš opoziciją veikia ne tik KGB, bet ir Baltarusijos vidaus reikalų ministerijai pavaldžios tarnybos (pavyzdžiui, GUBOPIK – Vyriausioji kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdyba), ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU). Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos prieš politinę opoziciją, bendradarbiauja su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje Baltarusijos žvalgybos tarnybų žvalgybos ir ardomoji veikla prieš Baltarusijos politinę opoziciją ir diasporą intensyvės, o užsienio valstybės, iš kurių aktyviausiai veikia opozicija, išliks propagandos, diskreditavimo ir dezinformacijos kampanijų taikiniais.
A. NAVALNUI LANKANTIS LIETUVOJE JĮ SEKĖ IŠ RUSIJOS ATVYKĘ ASMENYS
Romašinas ViačeslavasMalikovas Andrejus
Rusijos valdžios institucijos ir žvalgybos tarnybos A. Navalną ir jo organizaciją vertina kaip pavojingiausią opozicinę jėgą, kuri gali stipriai paveikti Rusijos politinius procesus. Dėl to A. Navalnas dar iki pasikėsinimo į jo gyvybę buvo persekiojamas ne tik Rusijoje, bet ir užsienio valstybėse.
2019 m. balandį ir spalį, A. Navalnui lankantis Lietuvoje, tuo pačiu metu ir tam pačiam laikotarpiui paskui jį iš Rusijos atvyko keturių Rusijos piliečių grupė, kurios užduotys Lietuvoje buvo stebėti A. Navalną ir jo aplinką.
Tuo pačiu metu kaip A. Navalnas jie lankėsi ir kitose ES valstybėse. Šie Rusijos piliečiai oficialiai deklaravo, kad yra pensininkai ir į Europos Sąjungą atvyko kaip turistai. Visi asmenys buvo susiję su Rusijos Riazanės mieste veikiančia privačių detektyvų agentūra „Tenj“ (rus. Тень) ir praeityje turėjo darbo Rusijos teisėsaugos bei karinėse institucijose patirties.
Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos sumažinti rizikas nesėkmės atveju, užsienio operacijose dažnai naudoja įvairius tarpininkus ir netiesiogiai su žvalgybomis susijusius asmenis, įmones ar organizacijas.
Zarubinas AleksandrasBorzunovas Aleksandras
Pastaraisiais metais Vakarų žvalgybos atskleidė ne vieną Rusijos tarnybų specialiąją operaciją, kai buvo pasikėsinta į Rusijos režimui oponuojančius ar dėl kitų priežasčių neįtikusius asmenis Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Bulgarijoje ir kitose Vakarų valstybėse.
Rusijos žvalgybos planuojamos ir įvykdytos operacijos rodo, kad Rusijos politinė vadovybė ir žvalgybos tarnybos su šių operacijų įgyvendinimu ir galimu atsaku susijusias rizikas vertina kaip priimtinas.
Informacijos šaltinis – VSD.lt
Portretinėse nuotraukose: A. Navalną Lietuvoje sekę Rusijos piliečiai: Aleksandras Borzunovas (g. 1976), Viačeslavas Romašinas (g. 1973), Andrejus Malikovas (g. 1977), Aleksandras Zarubinas (g. 1982)
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Gan nelauktai į viešumą išėjusi buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė prabilo kaip karo šauklys. Daug kam kilo klausimas, kaip reikėtų vertinti jos žodžius – kaip provokaciją ar tik kaip pasiruošimą neteisėtai trečiajai Prezidento kadencijai? Nepriklausomai nuo to, koks variantas būtų teisingas, šioje kraujo apokalipsėje tai būtų vis tiek ciniška. Nes net didžiausiems karjeristams šiandien ne tai turėtų rūpėti. Manykime, kad ponia suprato pasikarščiavusi, o tautiečiai savo ruožtu tai teisingai įvertins.
Deja, turime didesnių bėdų, susijusių su mūsų šalies nacionaliniu saugumu. Paminėsiu vieną kitą iš jų.
Prieš kelias dienas kilo triukšmas dėl darbo partijos atstovo, Seimo nario Mindaugo Puidoko viešai išsakytų minčių. Pacituosiu jas. „Ukrainai ir jos žmonėms buvo suteikti apgaulingi pažadai apie greitą NATO ir ES narystę, bet jokių realių saugumo garantijų, – rašo M.Puidokas. Ir tęsia: – Visi, kas supranta geopolitiką, žinojo, kad Rusija sutinka tik su neutraliu Ukrainos statusu, o bet koks judėjimas link NATO bus sustabdytas bet kokiomis priemonėmis. Išglebę Vakarai nenorėjo girdėti, kas sakoma. Donaldas Trumpas atvirai sakė, kad prie jo toks karas būtų neįmanomas ir jis visada rasdavo būdų susitarti su Vladimiru Putinu. J. Baidenas to negeba ir yra silpniausias prezidentas JAV istorijoje.“ (Citatos pabaiga – A.M.) Kilus triukšmui, darbo partija nuo M.Puidoko lyg ir atsiribojo, kas baigėsi pastarojo išėjimu iš partijos ir jos frakcijos Seime. Bet tai ir buvo viskas, nors už šio atvejo slypėjo nepalyginamai didesnė problema, kurios niekas nesiima spręsti.
Omenyje, be abejo, turiu odiozinę darbo partijos įkūrėjo bei jos dabartinio vadovo figūrą. Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Apie Rusijos įsiveržimą į suverenią Ukrainos valstybę jis ligi šiol taip ir nepasisakė – apsiribota bendromis frazėmis grįstu partijos pranešimu spaudai. Jis kritiškai neįvertino ir labiau nei abejotinų M.Puidoko geopolitinių „įžvalgų“, nors šiaip jau nuolat skelbia apmokamus straipsnius ir su didžiausiu malonumu kritikuoja kitus. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas – tyli. Manau, tyli dėl tam tikros savo priklausomybės, apie kurią dar 2006 metais buvo viešai prabilęs tuometis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jis aiškiai pasakė, kad mūsų VSD jį ne kartą informavo apie V.Uspaskicho ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis – nei daugiau, nei mažiau. Esu tikras, kad ne vienas televizijos kanalas šį Seimo pirmininko pasisakymą ligi šiol tebesaugo savo archyvuose – kaip ir visą epopėją neskaidrių V.Uspaskicho verslo ryšių su Rusija, kurie irgi veda prie A.Paulausko paminėtų tarnybų.
Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
Kas galėtų paneigti prielaidą, kad kai V.Uspaskichas tiekė į Lietuvą gamtines dujas, jas gauti jam padėjo asmenys būtent iš tų pačių jau paminėtų tarnybų? Bent taip teigė aukšti ,,Gazpromo“ pareigūnai Kovo 11-osios Akto signatarui ir buvusiam ,,Achemos“ savininkui Bronislovui Lubiui. Nes V.Upaskichas, iš ,,Gazpromo“ gavęs dujų kvotas mainais į lietuviškas kiaules (tuo metu valstybė už dujas mokėjo doleriais, kurių jai labai trūko), pasiūlė žymiai pigesnių dujų B.Lubiui. Šis nustebęs pats nuvyko į Maskvą ir pareiškė irgi galintis atsiskaityti lietuviškais produktais už rusiškas gamtines dujas. Tai ,,Gazpromo“ pareigūnai neva prisivedę jį prie lango ir parodę į ,,Lubianką“ (taip vadinamas buvęs KGB, o dabar FST pastatas) ir pasakę, kad mes tai galėsime padaryti tik tuo atveju, jei iš ten ateis „komanda“ – įsakymas. Taip kad B.Lubiui nebeliko kito pasirinkimo, kaip pirkti dujas iš V.Uspaskicho.
Rusijos spec. tarnybų pėdsakas šioje istorijoje ir beveik visoje V.Uspaskicho veikloje buvo patvirtintas ir 2006-2007 m.m. Seimo NSGK atliktame parlamentiniame tyrime, kuriam man kaip šio komiteto pirmininkui teko vadovauti. Tai tapo ypač akivaizdu po jo organizuoto 15 Seimo narių iš darbo partijos demaršo į Maskvą, į V.Uspaskicho spaudos konferenciją, kurioje buvo pilamos pamazgos ant Lietuvos valstybės ir šaipomasi iš jos teisėsaugos institucijų. Tolimesni įvykiai parodė, kad mes su savo išvadomis neklydome.
Bet V.Uspaskichas nebūtų V.Uspaskichas, jeigu nesugebėtų eilinį kartą prikabinti „makaronų“ ant ausų žurnalistams ir, suprantama, mūsų tautiečiams. Prieš kelis mėnesius apie jo verslo aferas jau būnant Seimo nariu (o Seimo nariui griežtai draudžiama užsiimti bet kokia kita veikla) viešai prabilo influenceris Skirmantas Malinauskas. Jis pabandė panagrinėti jo apgaulingą veiklą per ofšorinę kompaniją ,,Jangila“, registruotą Didžiosios Britanijos jurisdikcijoje esančiose lengvatinio apmokestinimo Mergelių salose. Tačiau veikla buvo vykdoma Lietuvos Respublikoje, nors neregistruotoms Lietuvoje įmonėms tokia veikla užsiimti neleidžia įstatymas. Jeigu jos vis dėlto tuo užsiima, turtas privalo būti konfiskuotas valstybės – juo labiau kad ,,Jangila“ dujas pardavinėjo būtent Lietuvoje. Tačiau iškalbinga tai, kad po paminėto S.Malinausko reportažo Delfi TV buvo suorganizuotas tikras V.Uspaskicho benefisas, kurio metu jis, iškraipydamas faktus, juos traktuodamas taip, kaip jam naudinga, tiek įsijautė, jog net pareiškė, kad už tą nesąžiningą, o gal ir nusikalstamą veiklą jam priklauso Lietuvos valstybės apdovanojimas! Tačiau, kaip pas mus įprasta, giliau šių dalykų niekas nenagrinėjo – kaip ir jo buvusios kompanijos ,,Vikonda“ prekybinio tinklo pardavimo už simbolinį 1$. Irgi – per ofšorinę kompaniją, nors pirkėjas buvo Lietuvos įmonė. O tyliai buvo kalbama, kad neva parduota už 30 milijonų litų, tačiau tai patvirtinti arba paneigti galėtų tiktai teisėsauga. Bet negi ji ims vargintis ir vėl trikdyti ramybę V.Uspaskichui?
Skaitytojui čia gali kilti klausimas: o ką gi bendra ekonominė veikla, paskui kurią driekiasi įtarimų šešėlis, gali turėti su politika, juo labiau su dabartine geopolitine situacija? Atsakysiu: bendrumo čia yra net daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Todėl, kad Rusijos specialiosios tarnybos labai aktyviai panaudoja verslą, per kurį daroma didžiulė įtaka, realizuojant jų tikslus. Ir todėl labai gaila, kad didžiulis mūsų VSD karininkų darbas išaiškinant V.Uspaskicho siekį užgrobti Lietuvos politinę valdžią, tam panaudojant neaiškios kilmės lėšas, nuėjo perniek. Be abejo, turiu galvoje garsiąją darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, kurioje figūravo net 24 milijonai litų (tik įrodytų) nelegalių lėšų (faktas, kad ne lietuviškų) ir kurią teisėsauga ,,tempė“ virš dešimt metų ir realiai taip ir nieko nenuteisė. Nors net ir ne teisininkui buvo aišku, kad viskas baltais siūlais siūta. Tačiau ne be reikalo V.Upsaskichas pabėgo iš Lietuvos ir net pusantrų metų slapstėsi Rusijoje nuo Lietuvos teisėsaugos. Ko bėgo? Bijojosi. Tiesa, dabar jis sukūrė naują versiją – kad nebėgo. Bėgo ir jau pabėgęs parašė atsistatydinimo pareiškimus iš ūkio ministro ir Seimo nario pareigų! Čia nežinantiems tų įvykių reikia paaiškinti, kad jei ne Algirdas Brazauskas, kurio autoriteto V.Uspaskichas privengė, šis visai realiai galėjo tapti Lietuvos Vyriausybės vadovu. Man tuo metu teko bendrauti su padoriais Rusijos Dūmos deputatais ir raudonuoti, kai jie klausdavo, o kodėl gi mes, lietuviai, šį Rusijos spec. tarnybų ,,draugą“ taip aukštai iškėlėme. Į tai aš net nežinojau, ką ir atsakyti.
VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.
O V. Uspaskichas, po savanoriškos ,,tremties“ grįžęs į Lietuvą, gana greitai atgavo buvusią įtaką ir dabar ir vėl taikosi į ministro pirmininko pareigas. Ne Rusijos – Lietuvos. Tačiau jo ryšiai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis taip ir liko nepaneigti. Po mano tiesmukiško klausimo vienoje televizijos laidoje – o kodėl gi jis nepadavė į teismą Artūro Paulausko, jeigu šis sakė netiesą – V.Uspaskichas išsisuko teigdamas, kad jis nieko į teismą neduoda. O tai yra visiškas melas, nes už principingas laidas, demaskuojančias jo aferas, mano brolis žinomas žurnalistas Vytautas buvo V.Uspaskicho tampomas po teismus ir net prarado darbą.
Buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas prieš pusantrų metų interviu interneto portalui Lrt.lt aiškiai pasakė, kad V.Uspaskichas nuolat iš Maskvos gaudavo didžiules piniginių lėšų sumas. Ir kad jas naudojo pirmiausia žiniasklaidai papirkti – kad save kuo labiau išsireklamuotų bei kitai jam nežinomai veiklai. Apie tai yra viešai prasitarusi ir žurnalistė Indrė Makaraitytė – kad ji mačiusi, kaip V.Uspaskichas vaikščiodavo su lagaminu, pilnu pinigų, ir siūlydavo tuos pinigus jos kolegoms.
Tačiau nemaža dalis žurnalistų, politikų, politologų vis dar privengia įvardyti daiktus ar reiškinius jų tikraisiais vardais. Tuo tarpu nereikia būti išminčiumi, kad suprastum, jog šio pono darbai labai jau primena tai, ką VSD karininkai įprastai apibūdina kaip įtakos agento veiklą. Bet gal čia tik man susidaro toks įspūdis ir aš klystu? Juk su juo visi elgiasi išskirtinai pagarbiai, jam kaip kitiems neklijuojamos etiketės ir net teisėsauga, ir ta jo akivaizdžiai privengia. Štai jis pernai finansavo mitingą, po kurio įvyko riaušės prie Seimo, bet ligi šiol net nėra apklaustas policijos. Kiti apklausti, o jis – ne. Lyg gyventų pagal kitus įstatymus.
Jis pats yra viešai sakęs, kad vysto platų verslą Rusijoje ir su Rusija. Įdomu, kokia ofšorine kompanija ar kokiu žmogumi jis šį sykį prisidengė? Tačiau pradžioje bent jau reikėtų iš jo išgauti atsakymą į klausimą, kaip jis vertina kruviną ir beprasmišką V.Putino agresiją prieš taikius Ukrainos piliečius. Priversti duoti atsakymą aš negaliu – tai gali padaryti tik žurnalistai. Jis yra parlamentinės darbo partijos pirmininkas bei Lietuvą atstovaujantis Europos parlamento narys, ir mūsų piliečiai, kaip tokiais atvejais sakoma, turi teisę žinoti. Kaip ir apie jo uodegas, kurių yra ne viena. Pateiksiu dar vieną pavyzdį.
Rankas šalin nuo Ukrainos. Slaptai.lt foto
Kaip 2014 metų gegužę rašė Delfi.lt, V.Uspaskichas, komentuodamas situaciją Ukrainoje ir Kryme, buvo itin atsargus: ,,Tiesos vienos nėra. Kitas dalykas, jei kalbėtume apie Rusijos padalinį ( Juodosios jūros Rusijos laivyną), tai jis ten egzistuoja jau daugiau nei 150 metų, – teigė V. Uapaskichas.(???) Kitas dalykas, tai aš galvoju, kad reikia pagal visus tarptautinius susitarimus, chartijas, tarptautinę teisę ir taip toliau leisti žmonėms – ne kariškiams – o patiems žmonėms apsispręsti, kokios jie valdžios nori. <(Kalba kaip Putinas – A.M.)> Krymas tai ką padarysi… Istorinis dalykas, istorinis faktas, kad ten gyvena daug rusų. <…> Krymas buvo perduotas administruoti, o Sevastopolis niekada nebuvo perduotas<( Štai tau boba ir devintinės, ką čia daugiau be pridursi)> nors tame pačiame pusiasalyje yra. Sunku pasakyti. Aišku, niekas tuo metu neklausė gyventojų, ar nori, kad juos perduotų, ar ne. Ir perdavė ne tik žemę, bet ir žmones. Tie žmonės gyvi ir dabar, nes ten 1954 m. perdavė. O niekas neklausė – perdavė ir viskas, sėdėkit ir tylėkit – svarstė Darbo partijos atstovas.<…> V. Uspaskichas aiškina, kad Krymo žmonės esą patys nori apsispręsti, su kuo jiems pakeliui. „Aš galvoju, kad čia teisingas dalykas“, – teigia politikas.
Štai visa jo mąstymo esmė ir atsikleidė. Buvo jo viešų pasamprotavimų, kad Donecke žmonės irgi lai apsisprendžia, nes rusus ukrainiečiai skriaudžia. Ir nuo 2014 metų jis nė sykio nepasmerkė Putino karinės invazijos į suverenią Ukrainą.
Kyla ne retorinis o labai konkretus klausimas: ar jis taip pat tylėtų, jei agresija būtų nukreipta prieš Lietuvą? Atsakymo nežinau. Bet greičiausiai ir vėl prisimintų istoriją – jog mes net 123 metus priklausėme carinei Rusijos imperijai ir kitus panašius dalykus.
Solidarumo su Ukraina akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tai, ką čia parašiau, tėra tik vienas iš ryškesnių pavyzdžių, kaip mūsų valstybė ir visuomenė laiko testą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Bet tokių pavyzdžių, ir ne mažiau iškalbingų, yra ir daugiau. Paminėtina plačiai nuskambėjusi UAB ,,Dujotekana“, kurios įkūrimui Lietuvoje buvo net priimtas Rusijos Vyriausybės nutarimas, pasirašytas tuomečio premjero V.Putino. Ir nors VSD karininkai buvo surinkę pakankamai medžiagos, kad ją pripažinti Rusijos spec. tarnybų priedangos organizacija, to padaryti neleido tuometė ir vėlesnį VSD vadovybė. Šiandien ji jau likviduota, bet jos šeimininkai iš Lietuvos niekur nedingę. O kas gali paneigti, kad už uždirbtus milijonus (nes ji veikė apie 20 metų) pumpuojant ,,Gazpromo“ dujas, nereikės ,,atidirbti“ šeimininkams. Kaip po paslapties skraiste iki dabar slypi Jurijui Borisovui šalia Trakų priklausančio sklypo su sraigtasparnių aerodromu bei karinio lygio šaudykla likimas. Apie kurio egzistavimą tapo žinoma tik per jo skyrybas dalijantis turtą. Tokių pavyzdžių sąrašą galime tęsti ir tęsti. Tik norisi šios realios grėsmės akivaizdoje paklausti, garbingais save laikančių, teisėsaugos, politikos bei žiniasklaidos atstovų, ar ir toliau galime apsimesti, kad nematome ir nesuprantame, kas už viso to stovi. To nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga.
Daktaras Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ir Seimo narys
Rusijos propaganda
Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms užpuolus Ukrainą, Lietuvoje veikiančios prokremliškų radikalų grupės pradėjo platinti šiuos Kremliaus režimo veiksmus pateisinančius pareiškimus, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Dalis šių grupių lyderių jau daug metų bendradarbiauja su Kremliaus režimo atstovais ir praeityje buvo išnaudojami bandant legitimizuoti šio režimo įvykdytą Krymo pusiasalio aneksiją ir karą Donbaso regione“, – rašoma VSD pranešime. Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
„Labai tikėtina, kad šiuo tikslu šie asmenys bus išnaudojami ir Rusijos Federacijos pradėto karo prieš Ukrainą kontekste. Kremliaus režimui lojalių propagandistų sukurtoje produkcijoje ir Rusijoje organizuojamuose renginiuose šių grupių atstovai bus bandomi pateikti kaip didelės dalies Lietuvos visuomenės paramą turintys politiniai veikėjai, nors realiai jų politinė įtaka yra labai maža“, – tvirtina institucija.
Valstybės saugumo departamentas teigia įdėmiai stebintis procesus valstybės viduje ir pasirengęs įstatymų nustatyta tvarka užkardyti galimus bandymus destabilizuoti padėtį valstybėje.
Apsnigtas policijos automobilis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nuogąstaujant dėl galimų provokacijų trečiadienį sostinėje organizuojami Vasario 16-osios minėjimai vyks patruliuojant sustiprintoms policijos pajėgoms. Kaip Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo išvakarėse teigė generalinis policijos komisaras Renatas Požėla, taip pat bus tikrinamos atvykstančiųjų į Vilnių transporto priemonės.
Nors Vilniaus miesto savivaldybė leidimų mitingams Vasario 16-ąją nėra išdavusi, tačiau Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, trečiadienį per oficialius minėjimo renginius yra tikėtinos provokacijos.
VSD teigimu, protestais gali bandyti pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios neramumus visuomenėje.
„Tiesiogiai arba užuominomis provokacijoms, ypač socialiniuose tinkluose, ragina prokremliškai nusiteikę veikėjai, su COVID pandemija susijusių sąmokslo teorijų platintojai, visuomenės nuotaikų radikalizavimu bei padėties valstybėje destabilizavimu suinteresuoti asmenys“, – antradienį pranešė VSD.
Kaip antradienį teigė R. Požėla, didžiausias policijos dėmesys bus skiriamas Pilies gatvėje vyksiančiam oficialiam Vasario 16-osios minėjimui.
Pasak jo, šioje gatvėje kai kuriose vietose ketinama statyti ir fizinį barjerą, taip pat policija pasilieka teisę tikrinti atvykstančių į renginį asmenų kuprines bei esant būtinumui riboti asmenų patekimą į renginio vietą dėl asmenų skaičiaus.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Vasario 16-ąją gyventojai į renginį prie Signatarų namų galės patekti tik Pilies gatve nuo Katedros aikštės, arba leidžiantis gatve žemyn nuo Didžiosios ir Bokšto gatvių sankirtos.
ELTA primena, kad leidimų Vilniaus centre Vasario 16-ąją rengti mitingus prašė Šeimų sąjūdis bei Algirdas Paleckis.
Minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai šūksniais ir švilpimu sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Švilpti minia ėmė ir kalbant vienai iš „Kronikos“ bendradarbių Bernadetai Mališkaitei. Būtent „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbiams per vykusį minėjimą buvo įteikta Laisvės premija.
Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žiniasklaidai pranešus, kad prezidento komandą palieka šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius, Prezidentūra išplatino pranešimą, kuriame informavo, jog vyriausiuoju patarėju skiriamas Kęstutis Budrys. Jis vyriausiojo patarėjo pareigas pradės eiti nuo vasario 17 d.
„Dėkoju Dariui Kuliešiui, kurio pastangomis buvo parengtas ir priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas, svarbūs Valstybės gynimo tarybos sprendimai. Kęstučio Budrio patirtis esant sudėtingai geopolitinei padėčiai regione yra labai reikalinga sprendžiant Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus“, – išplatintame pranešime sakė valstybės vadovas.
K. Budrys nuo 2015 m. dirba Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotoju. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį.
Kaip teigė prezidento komunikacijos grupė, D. Kuliešius į Prezidentūrą buvo deleguotas pagal vidaus tarnybos statutą. Šį mėnesį sueina įstatyme numatytas maksimalus galimo buvimo vidaus reikalų rezerve terminas, todėl pagal galiojančią tvarką VRM informavo apie delegavimo pabaigą. Šiuo pagrindu D. Kuliešius priėmė sprendimą trauktis iš pareigų Prezidentūroje.
ELTA primena, kad šių metų sausio pradžioje portalas LRT skelbė, jog G. Nausėdos komandą palikti nusprendė Komunikacijos grupės vadovė, prezidento vyriausioji patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji darbą Prezidentūroje turėtų baigti vasario viduryje. Pasirodžius šiai naujienai Prezidentūra pranešė, kad prie prezidento komandos jungiasi naujas patarėjas komunikacijos klausimais – tai ekspremjero Sauliaus Skvernelio buvęs atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Tai ne vieninteliai pokyčiai prezidento Komunikacijos grupėje. 2020-ųjų vasarą Prezidentūrą paliko prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas. Jį šiose pareigose pakeitė žurnalistas Ridas Jasiulionis. Kiek vėliau G. Nausėdos komandą komunikacijos grupėje palikti nusprendė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Tą kartą pranešta ir apie tai, kad R. Stanaitytė-Česnulienė taps naująja šalies vadovo vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove, o iki tol šiai grupei vadovavęs R. Jasiulionis bus atsakingas už bendravimą su visuomeninėmis organizacijomis.
Prezidentas susitiko su buvusiais žvalgybos tarnybų vadovais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su buvusiais Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD) vadovais. Tokio formato susitikimas įvyko pirmą kartą.
Prezidentas su buvusiais tarnybų vadovais aptarė Lietuvos žvalgybos institucijų veiklą ir šiandienius joms tenkančius iššūkius, vaidmenį geopolitinių grėsmių akivaizdoje.
Šalies vadovas akcentavo, kad stipri ir efektyviai veikianti žvalgyba yra mūsų nacionalinio saugumo pagrindas.
Pasak prezidento, keliant žvalgybos kontrolės standartus, turi būti atsižvelgta į žmogaus teisių apsaugos užtikrinimą, tačiau pokyčiai neturėtų silpninti pačių institucijų veiklos proceso ir efektyvumo.
„Šiandieninių grėsmių akivaizdoje žvalgybos tarnyboms turi būti užtikrinta galimybė įgyvendinti joms suformuotus uždavinius, taip užtikrinant šalies nacionalinį saugumą“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas susitiko su buvusiais žvalgybos tarnybų vadovais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotrauka
Prezidentas domėjosi, kaip buvę tarnybų vadovai vertina iniciatyvas steigti Žvalgybos kontrolieriaus įstaigą, kokius įžvelgia tokio sprendimo privalumus, trūkumus ir rizikas. Žvalgybos ekspertai susitikime pasidalijo savo patirtimi ir išsakė pozicijas dėl tokio kontrolės mechanizmo steigimo efektyvumo – jiems daugiausia klausimų kelia galimos politinės įtakos ir nepriklausomumo rizikos.
Susitikime dalyvavo buvę VSD vadovai Mečys Laurinkus, Jurgis Jurgelis, Arvydas Pocius, Povilas Malakauskas ir Gediminas Grina bei buvę AOTD vadovai Gintaras Bagdonas ir Juozas Kačergius.
Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad spalio 19-ąją, vos prieš mėnesį, Berlyno policija prie daugiaaukščio Rusijos ambasados pastato aptiko vyro kūną. Žuvusiojo apžiūra leido manyti, kad jis iškrito pro langą ar persisvėręs per balkoną iš viršutinių pastato aukštų. Iškrito būtent iš Rusijos ambasadai priklausančių kabinetų.
Kuo čia dėta Rusijos ambasada? Žuvęs vyriškis buvo antrasis Rusijos ambasados sekretorius Kirilas Žalo, į Berlyną dirbti atsiųstas 2019-ųjų vasarą. Jam tebuvo 35-eri. Tai – ne šiaip diplomatas. Neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiojo tėvas – aukšto rango Rusijos FSB karininkas – generolas-leitenantas Aleksejus Žalo, atsakingas už Rusijos Konstitucinės santvarkos apsaugą ir kovą su teroristais. Dar kitaip – žuvusiojo tėvas priklausė Antrąjai FSB tarnybai. Vokietijos specialiosios tarnybos neabejoja, kad ir K.Žalo dirbo pirmiausia kaip Rusijos žvalgybininkas ir tik po to – kaip diplomatas.
Iki tarnybos Vokietijoje Kirilas turėjo trečiojo Rusijos atstovybės Austrijoje sekretoriaus pareigas. Į Berlyną jį perkėlė 2019-ųjų vasarą. O po dviejų mėnesių Berlyne buvo nužudytas Gruzijos pilietis Zelimchanas Changošvili, kadaise kariavęs prieš Rusiją ir medžiotas Rusijos specialiųjų tarnybų. Sutapimas? Z.Changošvilį nušovė 2019 metų rugpjūčio 23 dieną. Vokiečiams pavyko žudiką pagauti. Vokietijos policija sulaikė tūlą Vadimą Krasikovą. Vokietijos kontržvalgyba neabejoja: likviduoti Z.Changošvilio jį atsiuntė Maskva.
Zelimchanas Changošvilis
Vokietijos kontržvalgyba taip pat mano, kad V.Krasikovas turėjo pagalbininką. Mat į Berlyną jis atvyko likus vos kelioms valandoms, kai paleido mirtinus šūvius. Taigi V.Krasikovui kažkas turėjo nurodyti, kur esanti auka, o paskui – padėt pasprukti.
Įtariama, kad iki žmogžudystės V.Krasikovas keletą sykių svečiavosi antiteroristiniame FSB centre Maskvoje.
Ar į šiuos žaidimus buvo įsipainiojęs pro langą iškritęs (arba išstumtas) K.Žalo, – kol kas lieka neišaiškinta paslaptimi. Beje, Rusija atsisakė Vokietijos tyrėjų paslaugų ir žuvusiojo diplomato kūną skubiai pargabeno į Maskvą.
Besidomintiems K.Žalo mirties aplinkybėmis siūlau prisiminti lietuviškąją istoriją, kai Baltarusijoje iš viešbučio per langą iškrito Lietuvos diplomatas, Lietuvos saugumo karininkas Vytautas Pociūnas. Šios dvi istorijos turi panašumų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina, kad partijos kolega, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis su juo nederino ketinimų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl Prezidentūros viešai aptarinėto galimo buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio skyrimo ambasadoriumi Europos Sąjungoje. Nors Ž. Pavilionis mano, kad Prezidentūros komunikacija leidžia svartyti, ar nereikia inicijuoti tyrimo dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo, G. Landsbergis abejoja, ar tam yra pagrindo.
„Ponas Pavilionis nederino su manimi tokio sprendimo. Nežinau, ar yra daug pagrindo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Esu anksčiau pasakęs, kad praktika viešai, per žiniasklaidą diskutuoti apie dar nepaskirtų ir galimai skiriamų kandidatų pavardes nėra teisingiausias dalykas. Aš sau taikysiu kitas taisykles“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Ž. Pavilionis, kaip Seimo narys, turi teisę pasirinktu būdu kelti klausimus.
„Jis yra išrinktas politikas, Seimo narys. Matyt, jis vertina tai, kad turi labai plačias erdves politinei saviraiškai. Jis tai daro taip, kaip mano, kad yra tinkama. Jeigu tai yra pagal Seimo nario etiką ir įstatymus, tai jis turi tam teisę“, – pridūrė G. Landsbergis.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad šalies vadovas G. Nausėda pastarąją savaitę užsiminė, jog rimtai apsvarstytų buvusio krašto apsaugos ministro R. Karoblio kandidatūrą, dėl kurios anksčiau buvo išsakęs „politinio atšalimo“ poreikį. Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentui G. Nausėdai pareiškus, kad jis yra pasirengęs svarstyti buvusio ministro R. Karoblio kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius ES, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis užsiminė, kad šį klausimą reikėtų „uždaryti“ kaip įprasta – „tyliųjų derybų“ būdu. Tačiau prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė nebemano, kad „tyliosios derybos“ yra įmanomos.
„Ambasadoriaus ES pozicija jau seniai buvo tiek politizuota, kad tyliųjų derybų būdu turbūt neįmanoma to toliau tęsti – taip pat ir konservatorių partijos pajėgomis. Turbūt visiškai normalu, kad apie tas kandidatūras, apie kurias metai laiko jau visi kalba, galima kalbėti ir viešai“, – LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
Šią savaitę Ž. Pavilionis pranešė žadąs kreiptis į VSD, kad būtų inicijuotas tyrimas dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo. Politiko teigimu, viešai aptarinėdama galimą R. Karoblio skyrimą ambasadoriumi ES, Prezidentūra pažeidė diplomatinės tarnybos įstatymą.
Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės partizanai. LGGRTC nuotr.
Valstybės saugumo departamentas kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru bei Vytauto Didžiojo karo muziejumi trečiadienį organizuoja diskusiją „Lietuvos partizanų žvalgyba okupacijos metais“. Renginys skirtas 100-osioms legendinio partizano ir žvalgo Juozo Lukšos gimimo metinėms ir Lietuvos žvalgų dienai paminėti.
Renginyje pranešimą „Juozas Lukša: žvalgas iš būtinybės ir pašaukimo“ skaitys istorijos mokslų daktaras ir publicistas, knygos apie Lietuvos žvalgybą autorius Severinas Vaitiekus. Juozas Lukša – Daumantas. Legendinis Lietuvos partizanų vadas. LGGRTC nuotr.
Žvalgyba ir kontržvalgyba buvo neatsiejama partizaninės kovos dalis. Vakaro metu įvyks diskusija, kurioje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai dalinsis savo moksliniais tyrimais: J. Lukšos tyrinėtojas dr. Darius Juodis pristatys Lietuvos partizanų žvalgybos sritis, dr. Mingailė Jurkutė pažvelgs į J. Lukšą kaip į JAV specialiųjų operacijų karį, dokt. Enrika Kripienė pasidalins įžvalgomis apie okupacinių režimų saugumo darbuotojus kaip rezistencinių judėjimų dalyvius. Diskusiją moderuos dr. Bernardas Gailius.
J. Lukša – vienas iš ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę. 2021-ieji paskelbti Juozo Lukšos – Daumanto metais, taip pažymint jo nuopelnus ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, veiklą prasiveržus pro geležinę uždangą, besąlyginę ištikimybę valstybei, partizano priesaikai ir kovos draugams.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) siūloma suteikti daugiau įgaliojimų, praplėsti jo veiklos kryptis.
Tai numatančias Seimo Statuto pataisas įregistravęs Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo numatyti, kad NSGK svarsto pasiūlymus ir teikia išvadas dėl Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Respublikos gynybos atašė ir atstovų karinėse misijose skyrimo užsienio valstybėse, Valstybės saugumo departamento direktoriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus skyrimo.
Taip pat siūloma numatyti, kad NSGK teikia Seimo pirmininkui išvadas dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo.
Projektu siūloma nustatyti, kad NSGK svarsto ir rengia įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ne tik krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos, bet ir kovos su korupcija bei kitais Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytais klausimais.
Seimo NSGK, pagal siūlomą projektą, svarstytų ir teiktų pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo politikos formavimo, visuomenės ir valstybės saugumą užtikrinančių struktūrų kūrimo ir tobulinimo.
Jeigu Seimas pritartų, NSGK atliktų krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos parlamentinę kontrolę, teiktų pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.
Seimo statuto pataisų projektą kartu su NSGK pirmininku L. Kasčiūnu teikia jo pavaduotojas Dainius Gaižauskas ir šio komiteto nariai Jonas Jarutis, Dovilė Šakalienė, Saulius Skvernelis, Andrius Mazuronis, Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Valdas Rakutis, Arvydas Pocius.
Rizika
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarp neteisėtų migrantų asmenų, siejamų su teroristinėmis ar nusikalstamomis organizacijomis, skaičius yra labai mažas.
Ministro teigimu, šie asmenys buvo identifikuoti pasitelkiant ir Lietuvos partnerių pagalbą bei technines galimybes.
„Kiekvienas suaugęs migrantas, kuris nelegaliai pateko į Lietuvą savo laiku, tai jau senokai, buvo patikrintas. Buvo patikrintas ir mūsų galimybėmis, ir VSD, ir partnerių galimybėmis“, – žurnalistams teigė A. Anušauskas.
„Žmonių, dėl kurių kilo klausimų, skaičiaus aš neįvardinsiu, tačiau tai yra dalys vieno procento (visų migrantų – ELTA). Konkrečių jų biografijos bruožų taip pat negalėčiau įvardinti“, – pridūrė ministras.
Ministro teigimu, nustačius tuos keletą asmenų buvo imtasi visų reikiamų priemonių, kad jie nekeltų grėsmių visuomenei ir nacionaliniam saugumui.
Visgi A. Anušauskas teigia negalintis įvardinti, su kokiomis teroristinėmis organizacijomis identifikuoti asmenys siejami.
„Jeigu mes neturime savų galimybių pasitikrinti, tai mes remiamės partnerių galimybėmis. Partnerių informacija, tai ne mūsų informacija, dėl to mes visą sužinotą informaciją turime išlaikyti paslaptyje“, – tikino jis.
Ministro teigimu, kai kurie su teroristinėmis organizacijomis galimai susiję asmenys iš Lietuvos jau išsiųsti. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie neteisėti migrantai taip pat yra siejami su nusikalstamomis organizacijomis.
„Buvo iškelti klausimai dėl jų praeities. Tai nebūtinai kokia nors sąsaja su kokia nors sukarinta grupuote Artimuosiuose Rytuose ar dar kur nors. Tai yra ir kriminalinė praeitis, kurią stengdavosi nuslėpti“, – paaiškino A. Anušauskas. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Bet kokiu atveju, visa tai mums jau yra žinoma ir tai yra labai mažas skaičius žmonių“, – sakė jis.
A. Anušausko teigimu, su nusikalstamomis arba teroristinėmis organizacijomis siejami asmenys buvo atpažinti pasitelkiant ir technines priemones.
„Pirštų atspaudai, veidų atpažinimo galimybės, viskas egzistuoja, techninės priemonės irgi buvo tam panaudotos“, – sakė jis.
Ministro teigimu, 90 proc. į šalį patekusių neteisėtų migrantų tikslas yra kitos Europos Sąjungos valstybės, o ne Lietuva.
„Vokietija, Švedija, Austrija, Prancūzija – tai yra pagrindinės valstybės, į kurias jie siekia patekti. Tai šiuo atveju vėlgi, jeigu mes nesustabdome ties Europos Sąjunga grėsmės (…), tai tos grėsmės, susijusios su nacionaliniu saugumu, gali persikelti tiesiog į kitas valstybes“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Apie tai, kad tarp į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų buvo užfiksuota keliolika su teroristinėmis organizacijomis siejamų asmenų, pranešė naujienų portalas „Delfi“, portalą apie tai informavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į pasirodžiusią informaciją apie tarp neteisėtų migrantų identifikuotus asmenis, siejamus su teroristinėmis organizacijomis, tikina, kad dėl to nereikėtų kelti panikos. Ministrės teigimu, atsakingos institucijos vertina šias rizikas ir prireikus imasi visų reikiamų saugumo priemonių.
VSD – svarbi įstaiga. Slaptai.lt nuotr.
Atsižvelgiant į tendencijas Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse, smurto išpuolių tikimybė protesto akcijų metu dabar yra padidėjusi. Tokį vertinimą Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuri prašė įvertinti galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, galinčias kilti ateityje organizuojamuose protestuose.
„Pastaruoju metu tokie renginiai Lietuvoje, be taikių dalyvių, pritraukia ir politinio ekstremizmo propaguotojus, Kremliaus bei Minsko valdančiųjų režimų rėmėjus ir smurtą naudoti linkusius asmenis“, – rašoma VSD vertinime.
Analizuojant rugpjūčio 10 d. prie Seimo rūmų vykusios protesto akcijos eigą, konstatuota, kad dalies jos dalyvių veiksmų, pažeidžiančių teisės aktų normas, sustabdyti nesugebėjo nei renginio organizatoriai, nei visuomenės veikėjai, turintys autoritetą tarp protestuoti linkusių gyventojų. „Tokia įvykių eiga yra tikėtina ir kitose panašaus pobūdžio akcijose“, – teigiama VSD pateiktame vertinime.
Jame taip pat konstatuojama, kad per COVID-19 pandemiją įvairiose Vakarų valstybėse suintensyvėjo sąmokslų teorijų apie „visuotinę kontrolę“ sklaida, nepasitikėjimas institucijomis ir protestai prieš įvestus viešo bei privataus gyvenimo apribojimus.
Tokių spontaniškai iškilusių protesto judėjimų organizatoriai paprastai nesiekia įgyvendinti savo tikslų neteisėtomis priemonėmis, tačiau protestais bando pasinaudoti neįtakingos, bet agresyviai nusiteikusios grupės, kurstančios socialinius neramumus. Vykstant taikiems masiniams protestams agresyviai nusiteikusios ir ekstremistinės grupės dažnai siekia užimti valstybės institucijų pastatus, nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir sukelia riaušes.
Panašios tendencijos fiksuojamos Lietuvoje. Protestuojama prieš COVID-19 prevencijai skirtus apribojimus, „Stambulo konvenciją“, iniciatyvą priimti tos pačios lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, nelegalių migrantų apgyvendinimą ir kitus Lietuvos visuomenei aktualius klausimus“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikto atsakymo neįslaptintoje dalyje. Atsakyme taip pat pateikiama ir riboto naudojimo informacija. VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
VSD ir anksčiau šiemet (kovą ir gegužę) yra pateikusi įslaptintų žvalgybos produktų, kuriais informavo Vilniaus merą apie protesto judėjimų susikūrimą ir socialinių neramumų rizikų atsiradimą.
VSD pagal savo kompetenciją renka ir analizuoja žvalgybos informaciją apie antikonstitucinių grupių ir priešiškų užsienio valstybių bandymus išnaudoti protesto judėjimą bei sukelti socialinius neramumus. Bendradarbiaudamas su Lietuvos teisėsaugos institucijomis, VSD siekia užkardyti antikonstitucinę veiklą, analizuoja ir prognozuoja socialinius procesus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis teigia, kad Lietuvos žvalgyba sprendimų priėmėjams jau nuo sausio teikė informaciją apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, susijusius su skiepijimo procesais ir pandemijos suvaldymu. Jo teigimu, informacija apie „Šeimų sąjūdžio“ veiklą ir su ja susijusiomis rizikomis buvo pateikta dar kovo mėnesį.
„Sprendimų priėmėjams nuo sausio buvo teikiama informacija apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, susijusius su skiepijimo procesais bei kitais pandemijos suvaldymo veiksmais. Kovo mėnesį pateikta informacija apie organizuojamą Šeimų maršą ir su tuo susijusias socialinės įtampos rizikas“, – teigė D. Jauniškis.
„Tai teigti, kad Valstybės saugumo departamentą tai pagavo kažkaip nepasiruošusį, yra absoliučiai neatsakinga“, – pridūrė jis.
VSD direktorius taip pat patikimo, kad kol kas nėra jokių įrodymų, kad pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjusių sąjūdžių ir visuomeninių organizacijų veikla būtų kaip nors susijusi su užsienio valstybių įtaka.
„Dėl užsienio šalių mes jau buvome pareiškę, kad neturime duomenų apie kažkokią antivalstybinę veiklą, kaip tai yra aprašyta Baudžiamajame kodekse. Lygiai taip pat, kaip sakėme, mes neturime jokių įrodymų, kad už to stovi užsienio jėgos“.
Visgi D. Jauniškis galimybės, kad tokių įrodymų gali atsirasti, neatmeta.
„Jeigu tie įrodymai bus, o aš neatmetu ir to varianto, tai, be jokios abejonės, bus tiriama, analizuojama ir bus pateikiama visuomenei, jeigu mes turėsime įrodymų“.
VSD direktorius akcentuoja, kad žvalgyba turi veikti atsakingai, pasak jo, turi būti pateikiamos tik tos žinios, kurios grįstos įrodymais. „Mes negalime neatsakingai švaistytis pasvarstymais tiesiog žiniasklaidoje ar dar kažkur“, – akcentavo D. Jauniškis.
Jis taip pat patikino neturįs duomenų, kad riaušės prie Seimo ir neramumai Rūdninkuose yra susiję.
Vis tik VSD direktorius pažymi, kad pastarųjų savaičių neramumuose galima įžvelgti hibridinio karo apraiškų.
„Dar kartą sakau, kad hibridinio karo elementų galima įžvelgti, ką mes ir pasakėme, kad yra apraiškų, ypač po riaušių. Yra tam tikrų apraiškų, kurios jau kelia tam tikrą neramumą ir jau reikėtų pervertinti tą situaciją, nes jau kai išvirsta į riaušes, į smurtą, tai čia jau yra visai kiti dalykai“, – teigė D. Jauniškis.
„Dėl to ir sakome, kad yra jau tokių antivalstybinių veiklos apraiškų, kurias reikėtų tirti, žiūrėti ir pateikti tam tikras išvadas“, – pridūrė jis. D. Jauniškis taip pat teigė, kad pradinių signalų nebuvo, jog mitingas prie Seimo galėtų pavirsti į riaušes.
„Galvoju, kad policijos tokia pati išvada turėtų būti, nes nebuvo signalų, kad tai būtinai išvirs į maištus, riaušes ar smurtą“, – sakė jis.
VSD vadovas Darius Jauniškis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) sako, kad po antradienio vakarą ir naktį vykusių riaušių prie Seimo rūmų yra pagrindo vertinti, jog antivyriausybiniai protestai virsta valstybę destabilizuojančiais veiksmais.
Puolimas prieš parlamentą ir parlamentarus, taip pat ir viešąją tvarką palaikančius pareigūnus, apsiginklavus lazdomis ir akmenimis, įgauna antivalstybinės veiklos bruožų. Tokiais veiksmais yra peržengiama riba tarp teisės į taikius protestus ir atsakomybės už smurtinius išpuolius.
Šiuo metu VSD renka ir tikrina papildomą informaciją apie protesto Vilniuje ir neramumų neteisėtų migrantų sulaikymo vietoje aplinkybes, galimą šių įvykių koordinavimą, sąsajas tarp asmenų, dalyvaujančių pastarojo meto protestuose, nepriklausomai nuo jų vietos ir turinio.
Surinkta informacija, įskaitant ir apie įtampą visuomenėje galinčius sukelti veiksnius, tarp jų – ir susijusius su skiepijimo procesais bei kitais pandemijos suvaldymo veiksmais, nuolat teikiama sprendimų priėmėjams ir kompetentingoms institucijoms.
VSD kol kas nėra fiksavęs įrodymais pagrindžiamo užsienio šalių veikimo pastarojo meto protestuose, tačiau juose aktyviai dalyvauja už antivalstybinę veiklą nuteisti ir antilietuviškos retorikos nevengiantys asmenys bei atkartojami Lietuvai priešiški Rusijos ir Baltarusijos naratyvai. Įgarsinti protestuose Lietuvoje, jie vėl tiražuojami minėtų šalių žiniasklaidoje.
Pažymėtina, kad nuotaikų radikalizavimu Lietuvos visuomenėje, priešpriešos eskalavimu gali būti suinteresuotos priešiškos užsienio valstybės, nepatenkintos Lietuvos vykdoma užsienio politika, o neramumai visuomenėje ir jos grupių susidūrimai su teisėsauga gali būti išnaudojami siekiant susilpninti Lietuvos gebėjimus įgyvendinti paramą demokratiniams procesams kaimynystėje.
VSD taip pat atkreipia dėmesį, kad, kaip parodė pastarieji įvykiai prie Seimo, neatsakingos manipuliacijos protestuotojų emocijomis gali juos paskatinti radikaliems veiksmams.
