Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) priėmė sprendimą nuo sekmadienio visoje šalyje atverti bažnyčias, reaguodama į Vyriausybės priimtus sprendimus dėl tam tikrų karantino atlaisvinimų. Ministrė pirmininkė viliasi, kad, atnaujinus tiesiogines pamaldas, bažnyčiose bus laikomasi saugumo reikalavimų.
„Esu dėkinga Bažnyčiai už tai, ką ji padarė iki šiol tam, kad tikrai prisidėtų prie viruso plitimo suvaldymo. Labai tikiuosi, kad bus laikomasi saugumo reikalavimų. Matyt, kad Bažnyčia įvertino ir tai, kad ir Vyriausybė priėmė tam tikrų sprendimų dėl galbūt didesnių žmonių susibūrimo vietų atvėrimo“, – žurnalistams penktadienį teigė I. Šimonytė.
„Tai dabar tiesiog turėsime visi stengtis, kad tie sprendimai nei mūsų, nei Bažnyčios netaptų papildomu situacijos apsunkinimu“, – pridūrė premjerė.
ELTA primena, kad Lietuvos vyskupų konferencija nutarė nuo balandžio 18 d. nebetaikyti pamaldų su tikinčiaisiais draudimo ir tų savivaldybių teritorijose, kuriose šios pamaldos laikinai vyko tikintiesiems fiziškai nedalyvaujant. Teigiama, kad sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į paskiepytų ir imunitetą virusui įgavusių žmonių skaičiaus didėjimą bei į sprendimus leisti vėl veikti įvairioms įstaigoms.
Lietuvos vyskupų konferencija akcentuoja, kad visose bažnyčiose privalu ir toliau užtikrinti atstumą tarp besimeldžiančiųjų taip, kad vienam žmogui tektų ne mažiau kaip 15 kv. m bažnyčios ploto. Tikintieji privalo ir toliau dėvėti apsaugines kaukes, dezinfekuoti rankas ir laikytis kitų saugumo reikalavimų.
Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas teigia, kad reaguojant į sudėtingą epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso pandemijos pamaldos bažnyčiose dalyvaujant tikintiesiems dar nebus atnaujinamos.
„Naujieji metai, jų pradžia parodė, kad pandeminė situacija Lietuvoje išlieka labai rimta. Vyriausybė priėmė taip pat griežtesnius apribojimus, ištęsė jų laiką. Todėl atsižvelgdami į esamą situaciją šiandieną priėmėme sprendimą dar neatnaujinti viešų pamaldų bažnyčiose dalyvaujant tikintiesiems“, – nuotolinėje konferencijoje trečiadienį teigė G. Grušas.
„Taigi, tvarka, kuri buvo nuo gruodžio 16 d. bus pratęsta iki sausio 31 d. su galimybe švelninti, jeigu anksčiau situacija pasikeistų. Tokiu būdu solidarizuojamės su visais, kuriems šis laikas itin sunkus, ypač su mūsų ligoniais, gydytojais ir slaugytojais“, – pridūrė jis.
Sprendimas priimtas po konsultacijų su medikais
Arkivyskupas akcentavo, kad sprendimą solidarizuotis ir neatnaujinti pamaldų bažnyčiose nulėmė konsultacijos su medikais.
„Sprendimas atidaryti bažnyčias buvo priimtas gruodžio 30 dieną. Ir mes matėme šiomis dienomis, tokį automatinį įsigaliojimą ankstesniojo sprendimo. Bet konsultuojantis su Vyriausybės ekspertais ir vis labiau su medikais, matėme, kad dar yra per anksti ir nusprendėme, kad palaikysime tą griežtesnę tvarką ir bažnyčioje“, – sakė G. Grušas.
„Turbūt dalykas, kuris nemažai nulėmė ankstesnį sprendimą yra sielovadinis poreikis ir faktas, kad net įprastais ne pandemijos metais sausio mėnuo arba laikas po švenčių labai smarkiai sumažėja tikinčiųjų buvimas bažnyčioje“, – taip pat teigė jis.
G. Grušas pripažįsta, kad neorganizuojant mišių bažnyčioms finansiškai išsilaikyti yra sudėtingiau. Visgi arkivyskupas akcentavo, kad sprendžiant dėl pamaldų bažnyčiose atnaujinimo jis nebuvo iškeltas.
Vilniaus šv. Onos bažnyčia. Vytauto Visocko nuotr.
„Manau, kad mūsų problema yra panaši kaip ir visų verslų, ir žmonių Lietuvoje, žinoma, kad (karantinas – ELTA) turi efektą, bet mūsų svarstymuose, ką daryti dėl atidarymo mišių šis klausimas nebuvo iškeltas, kaip koks nors, kurį vertintume“, – patikino Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas.
Visgi arkivyskupas teigė, kad karantino laikotarpiu nemaža dalis žmonių tiesioginiu ar nuotoliniu būdu užprašo maldų iš kunigų, užprašo mišias ir perveda arba pristato aukas.
„Tai mišių aukojimo žmonių intencijos nenutrūko ir jos vyksta, tik be žmonių dalyvavimo“, – teigė jis.
Nuomonės išsiskyrė, bet konsensusą pavyko pasiekti
Arkivyskupas pripažino, kad prieš priimant sprendimą nuo gruodžio 16 d. stabdyti viešas pamaldas diskusijos Lietuvos vyskupų konferencijoje vyko net 8 val. Visgi G. Grušas akcentuoja, kad abu kartus nors nuomonės ir išsiskyrė, tačiau Lietuvos vyskupų konferencijai pavyko pasiekti konsensusą. Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tai buvo labai plačios diskusijos, tai nėra labai lengvas klausimas, ypač vyskupams prašyti žmonių nedalyvauti mišiose. Nuomonės buvo skirtingos, bet priartėjime prie konsensuso, po ilgų diskusijų atradome bendrą sprendimą. Ir šiandieną įvairios nuomonės buvo, koks geresnis kelias, bet atradome konsensusą su stipria dauguma“, – sakė G. Grušas.
Arkivyskupas taip pat pripažino ir pats pasisakęs už tai, kad pamaldos bažnyčiose nebūtų atnaujintos.
Bažnyčioje. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Nuo pirmadienio, sausio 11 d., atnaujinamos viešos pamaldos su tikinčiaisiais, laikantis visų saugumo reikalavimų, antradienį pranešė Lietuvos vyskupų konferencija.
Mišių dalyviai bus įleidžiami su veido kaukėmis, bažnyčiose bus laikomasi 10 kv. metrų ploto vienam žmogui, išlaikant dviejų metrų atstumą tarp asmenų ar asmenų grupių, kurias sudaro ne daugiau nei penki asmenys arba šeimos nariai.
Tuo metu laidotuvių apeigos bus ir toliau atliekamos tik kapinėse. Jose dalyvauja tik artimiausi šeimos nariai, neskaitant kunigo ir laidojimo paslaugų įstaigų personalo. Laidotuvių šv. Mišios aukojamos be mirusiojo kūno laidotuvių dieną arba kitu laiku, pagal susitarimą su artimaisiais.
Daugėjant sergančiųjų koronaviruso infekcija, Lietuvos vyskupų konferencija viešas pamaldas bažnyčiose sustabdė iki sausio 10-osios.
Vyriausybei gruodžio viduryje sugriežtinus karantiną ir jį pratęsus iki sausio 31 dienos, uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, apribotas žmonių judėjimas ir susirinkimai.
Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė 2014-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos vyskupai velykiniame ganytojiškame laiške sveikina tikinčiuosius su Šv. Velykomis, pažymėdami, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių yra džiugiausia žinia, kokią žmonija yra girdėjusi. Kiaušinis – gyvybės ir vilties simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vyskupai ragina vienytis maldoje šiomis ypatingomis dienomis. „Tegul šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo! Melskimės už ligos paliestuosius ir kenčiančius netektį artimuosius. Ypač prisiminkime maldoje ir remkime mūsų medikus ir medicinos darbuotojus, civilinės valdžios atstovus, mūsų krašto policijos, kariuomenės pareigūnus bei visus, kurie aukojasi padėdami kitiems. Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę! Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą. Teguodžia mus Viešpats, kad ir po sunkiausių išbandymų mūsų laukia Velykos!“, – rašoma ganytojiškame laiške.
„Šiais metais Velykas švenčiame neįprastai. Vienijamės su Jėzumi, kuris taip pat buvo priverstas dėl grėsmės gyvybei keliauti į šventes Jeruzalėje „ne viešai, o tarsi slapčiomis„ (Jn 7, 10). Ir mus karantino sąlygos verčia svarbiausią mūsų tikėjimo šventę išgyventi „tarsi slapčiomis. “Negalime viešai ateiti į Bažnyčią ir susirinkę draugėn švęsti Velykų. Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis. Tačiau visa tai neturi „pavogti„ mūsų džiaugsmo ir ramybės, tų brangių mūsų Prisikėlusio Viešpaties dovanų. Juk Kristus ne kartą savo mokinius guodė ir drąsino pasitikėti Juo, kuris yra istorijos ir pasaulio Viešpats“, – rašoma vyskupų laiške. Šv. Velykos Vilniuje. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
„Jūs nebijokite!„ (Mt 28, 5), – taria Viešpaties angelas susigraudinusioms moterims, kurios atbėgo tą rytą prie Jėzaus kapo. Prisikėlęs Kristus ne kartą pasirodė išsigandusiems mokiniams tardamas: „Ramybė Jums!“ (Jn 20, 19). O tada juos ragino: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai„ (Mk 16, 15). Visus šiuos žodžius šiandien Viešpats taria ir mums. Krikščionio pašaukimas nešti į pasaulį ramybę ir Prisikėlusio Jėzaus paguodą.
Velykos. 2014-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mes, krikščionys, žinome, kad per Kryžių ateina Prisikėlimas. Tai Velykų slėpinys. Krikščioniškas tikėjimas parodo, jog kančia gali būti išganinga, nes net ir joje atsiskleidžia Dievo malonė. Juk neretai išgyvendamas trapumą žmogus atranda Dievą. Ir iš šio pasaulinės pandemijos išbandymo gali rastis be galo daug būdų, kaip Dievas prakalbins žmones. Tikime, kad į gera keisis mūsų pasaulis.
„Jis pamatė ir įtikėjo“, – taip Evangelija apibūdina mokinį, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo (Jn 20, 8). Ir mes nesiliaukime ieškoti Kristaus prisikėlimo ženklų mūsų gyvenime. Bėkime pas savo Mokytoją Kristų, net jei žmogiškai žiūrint atrodytų, kad nėra jokio pagrindo vilčiai, – sakoma Lietuvos vyskupų velykiniame laiške.
Arkivyskupas Gintaras Grušas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad šventosios Mišios visą Didžiąją savaitę bei per šv. Velykas vyks be žmonių.
G. Grušas pažymėjo, kad šventosios Mišios šv. Velykų rytą bus transliuojamos per radiją bei televiziją.
Vilniaus Katedros aikštėje penktadienį Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas G. Grušas žiniasklaidai pristatė, kaip karantino situacijoje pasitiksime ir švęsime šv. Velykas.
„Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Numatyta, kad per Verbas ir per visą šitą laikotarpį Mišios vyks be žmonių. Per Verbas liturgija pakeičiama, kaip ir per visą Didžiąją savaitę, vyks be procesijų. Mūsų visos įprastos procesijos per visą savaitę yra išbrauktos“, – sakė G. Grušas.
Kitos didesnės iškilmės Didžiojoje savaitėje yra Didysis ketvirtadienis. Šią dieną per šv. Mišias paprastai liturgijoje numatytas kojų plovimas neįvyks.
„Didžiojo ketvirtadienio vakare yra Viešpaties paskutinės vakarienės Mišios. Per jas liturgijoje įprastai numatytas kojų plovimas, kadangi bus Mišios be žmonių, ši dalis praleidžiama“ , – teigė arkivyskupas.
Kadaise buvo tokios šv. Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiojo penktadienio pamaldose Vatikano nurodymu bus pridedamos maldos už sergančiuosius, mirusius, medikus bei tuos, kurie yra sutrikę šios pandemijos akivaizdoje.
„Tai pati liturgija bei jos maldos yra pritaikomos pandemijos situacijoje“, – sakė G. Grušas.
Anot jo, Didįjį penktadienį nevyks ir įprastinė rinkliava.
„Įprastinė rinkliava, kuri vyksta Didįjį penktadienį visame pasaulyje dėl šventosios žemės ir jos krikščionių tenai, praleidžiama, nes šv. Mišios vyks be žmonių, tai rinkliavų nebus“, – sakė jis.
Velyknakčio procesijos lauke taip pat atšaukiamos.
„Velyknaktis švenčiamas tik katedrose ir parapijų bažnyčiose. Kur yra bendruomenės, vienuolynai, tose vietose nešvenčiama. Pačios apeigos irgi bus keičiamos pagal Vatikano nurodymą. Lauko apeigos su ugnies šventinimu bus praleidžiamos. Apeigos prasidės nuo žvakės uždegimo prie švento altoriaus ir tęsis su žodžio liturgija“, – sakė G. Grušas.
Šv. Velykos. Taip buvo anksčiau. Vytauto Visocko nuotr.
„Tą vakarą įprastos suaugusiųjų krikšto apeigos, jų Vatikano nurodymo, nebus taip pat. Krikšto sakramentai bus nukeliami vėlesniam laikui“, – sakė jis.
Velykų rytą nebus procesijų, Mišios taip pat vyks be žmonių.
„Daugelis šių Mišių bus transliuojamos per televiziją, radiją bei internetu. Aštuntą valandą ryto bus skambinama varpais“, – sakė arkivyskupas. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Velykinė išpažintis nukeliama iki birželio 29 dienos, t. y. Petro ir Povilo šventės.
„Tai iš tos pusės nėra skubos atlikti išpažintį prieš Velykas, kaip įprastai“, – teigė G. Grušas.
Sutvirtinimo ir Pirmos komunijos sakramentai yra atidėti iki karantino pabaigos.
Popiežiaus Benedikto XVI ypatingas pasiuntinys į palaimintojo Petro To Roto gimimo šimtųjų metinių iškilmę Papua Naujojoje Gvinėjoje pakvietė tikinčiuosius gerbti šeimos ir katalikiškos santuokos vertybes, būti visuomet ištikimus Evangelijai.
Kardinolas Džozefas Zenas vadovavo jubiliejaus iškilmių šv. Mišioms pal. P. To Roto, katalikų katecheto ir kankinio, tėviškėje, Rakunai kaime.
Su popiežiaus ypatinguoju pasiuntiniu kardinolu J. Zenu koncelebravo apaštališkasis nuncijus Papua Naujojoje Gvinėjoje arkivyskupas Santo Gangemi, Rabaulo arkivyskupas Francesco Panfilo, kiti krašto ganytojai ir apie keturiasdešimt kunigų, dalyvaujant valdžios atstovams ir keliems tūkstančiams tikinčiųjų.
Straipsnyje atskleidžiamos dekano pareigos vyskupijoje. Jas apibrėžia dalinė teisė (vietos ordinaro nurodymai, Vyskupų konferencijos nutarimai) ir bendroji, kanonų teisė.
Dekanas yra svarbus tarpininkas tarp vietos ordinaro, dekanato kunigų ir tikinčiųjų.
Kilus problemoms dekanas geriausiai gali patarti, kaip vykdyti Vyskupų konferencijos nuostatas.
The article discusses the duties of a Dean, which arise from the partial law, i.e. instructions from local Ordinary, decisions of the Conference of Bishops, and the common, cannon law. A diligent Dean implements an intermediate, indispensable role among the local Ordinary, the priests of the deanery and the faithful. When the problems arise, he may recommend the best how to implement the regulations of the Conference of Bishops.
