Aktualijų portalas Slaptai.lt savo skaitytojams šiandien pateikia rašytojo Petro Dirgėlos (1947 – 2015) straipsnį „Pasižiūrėk, kas stovi už nugaros“. Šis rašinys parašytas 1998-ųjų metų vasario mėnesį. Esė priklauso ciklui „Suvokimai“. Rašytojas savuosius „Suvokimus“ kūrė 1997 – 1999 metais (paskelbti „Valstiečių laikraštyje“). „Suvokimus“ sudaro per šimtas tekstų.

Daugelis iš jų – nė kiek nepraradę aktualumo. Jie tik patvirtina rašytojo įžvalgumą, pastabumą, gilumą. Tačiau jų nėra internete. Todėl su kai kuriais Petro Dirgėlos „Suvokimų“ ciklo rašiniais supažindiname savo skaitytojus.

Continue reading „Petras Dirgėla. Pasižiūrėk, kas stovi už nugaros“

„Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“? Ar šis kontekstas visada yra vien tik blogis?“ Šis klausimas – iš Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ anketos, pateiktos literatūrologui, literatūros kritikui, humanitarinių mokslų daktarui, rašytojui Algimantui Bučiui. Skelbiame Algimanto Bučio atsakymą.   

Cenzūra Lietuvoje buvo oficialiai panaikinta 1990 metais, ir nuo to laiko išaugo ne viena karta, kuri net nežino, kas tai buvo.

Prieš keletą metų paskambino studentė lituanistė, rašanti mokslinį darbą apie cenzūrą sovietmečiu. Susitikom ir teko kuo vaizdingiau nupasakoti, kas ta išankstinė cenzūra, kuri tikrino laikraščio maketą arba knygos rankraštį, ir tik tada, kai rankraštį ar spaudinio maketą atidžiai perskaitydavo niekam nežinomi cenzoriai ir jų nurodymu iš knygos ar straipsnio būdavo išbraukiama „neleistina“ pastraipa ar koks „įtartinas“ žodis, jie dėdavo savo parašą, be kurio nei laikraštis, nei knyga negalėjo keliauti į spaustuvę.

Continue reading „„Autocenzūra išperės viskam apatiškus vergus““

"Cenzūros formaliai neliko. Bet jos funkciją netiesiogiai atlieka literatūros kontekstas. Ar jaučiate jį ir kaip „apžaidžiate“? Ar šis kontekstas visada yra vien tik blogis?"

Šis klausimas – iš Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ anketos, pateiktos literatūrologui, literatūros kritikui, humanitarinių mokslų daktarui, rašytojui Algimantui Bučiui.

Skelbiame išsamų Algimanto BUČIO atsakymą. 

Cenzūra Lietuvoje buvo oficialiai panaikinta 1990 metais, ir nuo to laiko išaugo ne viena karta, kuri net nežino, kas tai buvo.

Continue reading „Algimantas Bučys: „Autocenzūra išperės viskam apatiškus vergus““

11. Grįžimas į Protėvių žemę

Maža to – mūsų dienomis, XXI a. tebesitęsia intensyvus žydų grįžimas į savo istorinę Tėvynę, kurioje dabar atkurta Izraelio valstybė. Kartoju, šiuo atveju tenka palikti nuošalyje politinius Izraelio valstybės egzistencijos aspektus, kurie dėl politikų bukumo, neapdairumo ir intrigų neretai įgauna Palestinos arabų naikinimo, persekiojimo ir žeminimo pobūdį, neminint nuolatinės žydų–arabų karo Artimuosiuose Rytuose grėsmės.

Šiuo atveju man svarbu ne sionizmo ideologija ir ne antisemitizmo apraiškos. Mane domina nesugriaunama žydų tautos ištikimybė savo biblinių protėvių žemei.

Continue reading „Tėvynės kodas lietuvių ir žydų istorijose ( V )“

satyra_galutiniausia_galutiniausia

“Galiu drąsiai pareikšti: jeigu mėgstate satyrą, jeigu šis žanras jums prie širdies, tai skaitykite prokurorų bei teisėjų nutartis, ir visąlaik turėsite iš ko juoktis. Tai – ne mano pastebėjimas. Šiuos žodžius ištarė rašytojas Vytautas Petkevičius. Nesu didelis V.Petkevičiaus kaip rašytojo ir kaip politiko gerbėjas. Ypač po jo knygos “Durniškės” pasirodymo. Tačiau būtent šiame palyginime įžvelgiu daug karčios tiesos.

Šiuos V.Petkevičiaus kadaise ištartus žodžius prisiminiau nūnai perskaitęs BNS pranešimą, jog “Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas penktadienį išnagrinėjo Generalinės prokuratūros prašymą už akių skirti kardomąjį suėmimą trims įtariamiesiems Medininkų žudynių byloje – Aleksandrui Ryžovui, Česlavui Mlynikui ir Andrėjui Laktionovui”. Puiku, sveikintina, pagirtina. Tačiau kokiais duomenimis remiantis mūsų prokuratūra grindžia šį prašymą?

Continue reading „“Jeigu mėgstate satyros žanrą, skaitykite prokurorų bei teisėjų nutartis”“