Jevgenijaus Prigožino samdiniai juda Maskvos link. EPA – ELTA nuotrauka
Londonas, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos tviteryje paskelbtoje žvalgybos informacijos suvestinėje sakoma, kad birželio 24-osios rytą samdinių grupuotės „Vagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino ir Rusijos gynybos ministerijos priešiškumas peraugo į atvirą karinę konfrontaciją, privačios karinės bendrovės daliniai ketina pasiekti Maskvą.
„Rostove prie Dono „Vagner“ beveik neabejotinai užėmė svarbius saugumo objektus, įskaitant štabą, vykdantį Rusijos karines operacijas Ukrainoje“, – nurodė ministerija.
Žvalgybos duomenimis, kiti karinės bendrovės daliniai juda į šiaurę per Voronežo sritį, jų tikslas – pasiekti Maskvą.
„Yra labai mažai įrodymų apie „Vagner“ ir Rusijos saugumo pajėgų kovas, panašu, kad jos daugiausia itin pasyviai pasitiko „Vagner“, – sakoma Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.
Manoma, kad artimiausiomis valandomis Rusijos saugumo pajėgų, o ypač Rusijos nacionalinės gvardijos lojalumas bus „svarbiausias veiksnys, lemsiantis įvykių raidą“.
„Tai didžiausias pastarojo meto iššūkis Rusijos valstybei“, – sakoma ministerijos suvestinėje.
Anksčiau pranešta, kad samdinių grupuotės „Vagner“ vadovui Jevgenijui Prigožinui pareiškus grasinimus Rusijos karinei vadovybei padėtį Rusijoje stebi ir Baltieji rūmai.
Jevgenijus Prigožinas tvirtina sėkmingai žygiuojantis Maskvos link. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 24 d. (AFP-ELTA). Ukraina šeštadienį pareiškė, kad neramumai Rusijoje, paskatinti ginkluoto Rusijos grupuotės „Wagner“ maišto, suteikia galimybę Kyjivui, prieš kelias savaites pradėjusiam atsakomuosius puolimo veiksmus prieš Rusijos pozicijas.
„Ką tai reiškia mums? Tai galimybių langas“, – sakė gynybos viceministrė Hanna Maliar ir pridūrė, kad Rusijos karinė ir politinė vadovybė, pradėjusi karą Ukrainoje „sunaikins pati save“.
Prie Italijos krantų sudužus valčiai nuskendo 43 migrantai, žuvusių skaičius dar gali augti. EPA-ELTA nuotr.
Roma, kovo 13 d. (dpa-ELTA). Italijos gynybos ministras Guidas Crosettas augantį Viduržemio jūra atvykstančių migrantų skaičių sieja su Rusijos samdinių vykdomu „hibridiniu karu“. Smarkiai augantį atvykėlių iš Afrikos skaičių lemia rusų samdinių grupuotės „Vagner“ įtaka kai kuriose Afrikos šalyse, sakė ministras pirmadienį.
Italija jau daug savaičių diskutuoja apie tūkstančių migrantų, kurie daugiausiai prastomis valtimis iš Afrikos Viduržemio jūra atvyksta į Italiją. Žiniasklaida kalba apie „migrantų bumą“.
Savaitgalį Italiją pasiekė per 1 200 žmonių. Prie Libijos krantų sekmadienį, be to, apvirto valtis – 30 žmonių vis dar laikomi dingusiais. Prieš dvi savaites prie Pietų Italijos krantų žuvo dešimtys migrantų.
Iš viso Italija nuo sausio pradžios, oficialiais duomenimis, jau registravo daugiau kaip 20 000 migrantų. Per dvejus ankstesnius metus šiuo laikotarpiu jų buvo po maždaug 6 000. Migrantų antplūdis. EPA-ELTA nuotr.
Rusija, anot G. Crosetto, nori pakenkti kai kurioms šalims, pirmiausiai – Italijai, ir bando daryti įtaką jų geostrateginiams sprendimams.
Rusija mėgina plėsti savo įtaką Afrikoje. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šiais metais, be kita ko, lankėsi Pietų Afrikoje, Botsvanoje, Angoloje, Svazilande ir Malyje. Pernai jis buvo Egipte, Kongo Respublikoje, Ugandoje ir Etiopijoje. Šie vizitai demonstruoja Maskvos dalyvavimą „lenktynėse dėl Afrikos“ su Kinija ir JAV.
Samdinių grupuotė „Vagner“ veikia tokiose Afrikos šalyse, kaip Malis, Libija, Centrinė Afrikos Respublika ir Mozambikas.
Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 22 d. (ELTA). Rusijos samdinių grupė „Wagner“ įsigijo ginklų iš Šiaurės Korėjos, kad padėtų sustiprinti rusų pajėgas Ukrainoje. Apie tai ketvirtadienį pranešė agentūra „Reuters“. JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby‘is patvirtino šią informaciją.
Vienas aukštas JAV vyriausybės pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad ginklų įsigijimas yra stiprėjančių „Wagner“ pozicijų kare ženklas. „Galime patvirtinti, kad Šiaurės Korėja perdavė pirmąją ginklų siuntą „Wagner“ grupei, kuri už įrangą sumokėjo. Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėja tiekė į Rusiją pėstininkų raketų ir raketų, kurias turėjo naudoti „Wagner“, – teigė pareigūnas.
Pareigūnas taip pat sakė, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas kiekvieną mėnesį skiria daugiau kaip 100 mln. dolerių, kad finansuotų „Wagner“ operacijas Ukrainoje. Tačiau jis esą susiduria su problemomis verbuojant rusus kovai.
Praėjusiomis savaitėmis „Wagner“ per mūšius dėl Ukrainos Bachmuto miesto patyrė didelių nuostolių – neteko apie 1 000 kovotojų.
JAV žvalgybos vertinimu, Šiaurės Korėjos ginklų tiekimas nepadarys įtakos dinamikai mūšio lauke, „tačiau esame sunerimę, kad Šiaurės Korėja planuoja perduoti „Wagner“ daugiau karinės įrangos“, – teigė pareigūnas.
J. Kirby‘is patvirtino ir šį vertinimą ir pareiškė, kad Šiaurės Korėja, tiekdama ginklus, pažeidė JT sankcijas. JAV pareigūnai, „Reuters“ informacija, šį klausimą ketina kelti Saugumo Taryboje.
Maskva, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos samdinių grupė „Wagner“, kovojanti Ukrainoje, siekia verbuoti Rusijoje įkalintas moteris ir pasiųsti jas į frontą, trečiadienį pareiškė su Kremliumi susijęs jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.
„[Jos gali būti] ne tik slaugytojos ir ryšių darbuotojos, bet ir sabotažo grupėse bei snaiperių porose. Visi žino, kad tai jau buvo daroma anksčiau“, – sakė 61 metų vyras, turėdamas omenyje Antrojo pasaulinio karo laikų moteris snaiperes, kurias šlovino sovietų propaganda.
„Mes prie to artėjame. Yra tam tikras pasipriešinimas, bet manau, kad mes jį įveiksime“, – pridūrė J. Prigožinas socialinėje žiniasklaidoje.
Jo komentarai buvo atsakas į vieno Rusijos pareigūno iš rytinės Rusijos dalies žodžius, esą Nižnij Tagilo mieste įkalintos moterys prašė jo būti išsiųstos į Ukrainą padėti Rusijos kariuomenei.
Pastaraisiais mėnesiais „Wagner“, kaip manoma, masiškai verbavo kalinius vyrus iš Rusijos kalėjimų kovoti Ukrainos fronto linijose, žadėdamas sumažintas bausmes ir didelius atlyginimus.
Vašingtonas, lapkričio 30 d. (ELTA). JAV prezidento Joe Bideno administracija svarsto galimybę pripažinti Rusijos privačią karinę bendrovę „Wagner“ užsienyje veikiančia teroristine organizacija.
Tai trečiadienį pranešė stotis „Sky News“, remdamasi neįvardytu JAV pareigūnu.
„Wagner“ samdiniai kaltinami įvykdę karo nusikaltimų Afrikos šalyse ir Sirijoje. Jie dalyvauja dabartiniame Rusijos plataus masto kare prieš Ukrainą.
Anot šaltinio, J. Bideno administracija galutinio sprendimo dar nepriėmė.
Ši bendrovė jau yra įtraukta į JAV sankcijų sąrašus.
Britų žvalgyba
Londonas, lapkričio 6 d. (ELTA). Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad dar vienas Rusijos pajėgų vadas buvo atšauktas iš pareigų, mėginant dėl kariuomenės nesėkmių Ukrainoje apkaltinti jos vadovybę.
Atnaujintame kasdieniame britų žvalgybos pranešime teigiama, kad generolas majoras Aleksandras Linkovas pakeitė generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną Rusijos Centrinės karinės apygardos vado pareigose.
Pranešime sakoma: „Jei tai pasitvirtins, nuo invazijos pradžios 2022 metų vasario mėnesio bus atleista daug aukštų Rusijos kariuomenės vadų. Rytų, Pietų ir Vakarų karinių apygardų vadai buvo pakeisti anksčiau šiais metais“.
„Lapiną plačiai kritikavo dėl prasto vadovavimo mūšio lauke Ukrainoje tiek Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, tiek „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas. Šie atleidimai yra kaltės permetimo aukštiems Rusijos kariniams vadams dėl nesėkmių siekiant Rusijos tikslų mūšio lauke modelis. Iš dalies tai greičiausiai yra bandymas apsaugoti aukščiausią Rusijos valdžią ir nukreipti kaltę nuo jos“, – sakoma žvalgybos pranešime.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU
Kyjivas, liepos 29 d. (dpa-ELTA). Ukrainos žvalgybos tarnybos teigia, kad mirtina ataka prieš karo belaisvių kalėjimą Rytų Ukrainoje buvo tikslinis Rusijos pajėgų sprogdinimas.
„Sprogimai įvyko naujai pastatytame pastate, specialiai paruoštame „Azovstal” kaliniams“, – penktadienį sakoma Ukrainos pranešime. „Azovstal” yra plieno gamykla Mariupolyje, kurioje Ukrainos kariai buvo įsitvirtinę prieš patekdami į Rusijos nelaisvę.
Ukrainos žvalgyba apkaltino Rusijos samdinių grupuotę „Wagner“ surengus incidentą, kad prieš artėjantį patikrinimą būtų sunaikinti įrodymai apie grobstymą vykstant statyboms. Rusijos gynybos ministerija Maskvoje teigė nieko apie tai nežinanti.
Taikinys. Budrooo. News
Kyjivas, kovo 20 d. (ELTA). Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos duomenimis, Rusija į Ukrainą siunčia dar vieną kovotojų grupę su užduotimi sunaikinti aukščiausią Ukrainos karinę ir politinę vadovybę, skelbia internetinis Ukrainos dienraštis „Ukrayinska Pravda“.
Pranešama, kad Ukrainoje jau pasirodė kovotojų grupės, susijusios su verslininku Jevgenijumi Prigožinu, kuris yra Vladimirui Putinui artimas propagandistas ir Rusijos privačios karinės samdinių grupės „Liga“ („Wagner“) savininkas. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Vyriausiosios žvalgybos valdybos teigimu, pagrindiniai samdinių taikiniai yra prezidentas Volodymyras Zelenskis, Prezidentūros vadovas Andriy’us Jermakas ir ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis.
„Nepasiekę savo tikslų vykdydami plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Rusijos okupantai toliau bando destabilizuoti šalies valdžią, demoralizuoti visuomenę, sutrikdyti pasipriešinimo judėjimą ir sulėtinti Ukrainos tarptautinį bendradarbiavimą. Aukščiausių valstybės veikėjų nužudymas yra okupantų strategijos dalis. Ukrainos kariuomenė, specialiosios tarnybos ir teisėsaugos institucijos puikiai žino apie šiuos Kremliaus planus,“ – pareiškime sako Vyriausioji žvalgybos valdyba.
Kovo 3 dieną britų leidinys „The Times“ pranešė, kad į Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio gyvybę buvo kėsintasi net tris sykius. Nužudyti V.Zelenskį pavesta dviems viena nuo kitos nepriklausomoms grupės – R.Kadyrovo smogikams ir kariams iš „Wagner“ struktūrų.
Manoma, kad Ukrainos žvalgybos sėkmei apsaugant šalies preziedentą įtakos turėjo ir nutekėjusi informacija iš Rusijos slaptųjų tarnybų (omenyje turima ir FSB), nes tarp Rusijos žvalgybų karininkų esama tokių, kurie nepritaria Kremliaus karinei operacijai prieš Ukrainą.
Beje, R.Kadyrovo elitinių žudikų grupė jau sunaikinta. Likviduoti ir smogikai iš „Wagner“ struktūrų (jie Ukrainoje tykojo apie šešias savaites, laukdami progos nušauti V.Zelenskį). Jie irgi likviduoti.
Ukrainos SBU mano, kad Kijeve šiuo metu dar slapstosi apie 400 rusų smogikų, kuriams duotas įsakymas nužudyti V.Zelenskį.
Informacijos šaltinis – „The Times”, gordonua.com ir slaptai.lt
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
Emi Makinon / Foreign Policy
Praėjusių metų pabaigoje videojuostoje buvo užfiksuota žiauri žmogžudystė. Ją parodė socialiniuose tinkluose, ji sulaukė labai daug peržiūrų. Joje užfiksuota, kaip netoli Palmiros miesto Sirijoje (prie dujų gamyklos Al-Šajer) rusakalbiai samdiniai kankina ant žemės pargriautą sirą, vėliau įvardytą kaip Hamdi Butas. Rusakalbiai samdiniai kūju daužė per nelaimėlio kojas ir rankas, po to – nupjovė galvą ir kūną padegė.
Šiuos rusų samdinių iš vadinamosios Vagnerio (Wagner) grupės žiaurumus aprašo Foreign Policy leidinys (autorius – Emi Makinonas). O rusų leidinys „Nezavizimaja gazeta“ tiesiai šviesiai sako: tie, kurie nukankino sirą Mamdi Butą – kariniai rusų samdiniai iš grupės Vagner. Belieka priminti, kad šiems liūdnai pagarsėjusiems samdiniams vadovauja Jevgenijus Prigožinas, labai artimas Vladimiro Putino sąjungininkas.
Karnegio fondo ataskaitoje pabrėžiama, kad pačioje Rusijoje karinių samdinių (privačioms struktūroms priklausančių karių) veikla uždrausta, tačiau Rusija juos panaudoja užsienyje tiek dalyvaujant kariniuose veiksmuose, tiek instruktuojant užsienio šalių kariškius, tiek prekiaujant nelegaliais ginklais.
Jevgenijus Prigožinas – pirmas iš kairės. Nuotrauka: ap/Misha Japaridze
Naujojoje Frontline Forensics ataskatoje (drauge su Arizonos valstijos universitetu ir New America analitiniu centru) smulkiai aprašomos siro Hamdi Buto mirties aplinkybės, pastebima, kad mobiliojo telefono kamera nufilmuotos siro kankinimo akimirkos tapo ypač populiarios tarp socialiniuose tinkluose savo kategorišką nuomonę reiškiančių rusų ultranacionalistų.
Arizonos universiteto profesorius Kendis Rondo pastebi pavojingas tendencijas: niekieno Rusijoje nekontroliuojami rusų ultranacionalistai vienijasi su rusų kariniais samdiniais, kuriuos Kremlius panaudoja smogiamosiose, diversinėse, provokacinėse operacijose už šalies ribų.
Ir vis tik esama paradoksų. „Vagnerio grupė tapo legenodomis ir mitais apaugusia organizacija ir Rusijos, ir užsienio spaudoje, tačiau nėra nė vienos oficialiai Vagnerio vardu užregistruotos organizacijos.“ Tai – Džeko Margolino, nekomercinio perspektyviųjų tyrimų gynybos srityje centro (C4ADS) vyriausiojo analitiko, žodžiai.
Vagnerio grupės veikla – labai naudinga Rusijos valdžiai. Ji leidžia samdiniams praturtėti, o valdžiai oficialiai nesusitepti rankų, atliekant žiaurius, nusikalstamus karinius išpuolius užsienio valstybėse.
Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Beje, Vagnerio grupė – ne vienintelė. Tiksliau tariant, ji turi itin daug padalinių skirtingiausiais pavadinimais. Todėl ją taip sunku demaskuoti. Manoma, kad tą nelaimėlį sirą nukankino samdiniai iš „EvroPolis“ („ЕвроПолис”) kompanijos.
„Korporatyviniai rusų duomenys ir muitinių ataskaitos, kurias analizavo C4ADS, leidžia manyti, jog „EvroPolis“ samdiniams buvo pasiūlyta 25 proc. pelno nuo sirijos naftotiekių, atimtų iš „Islamo Valstybės“. Taigi spėjama, kad vien 2017-aisiais ši kompanija uždirbo apie 162 milijonus JAV dolerių. Oficialusis Kremlius, be abejo, neigia turįs ryšių su Vagnerio grupe.
Šių įvykių analizė taip pat išryškino pavojingą tendenciją: Rusijoje sparčiai auga karinių samdinių populiarumas. Vis daugiau jaunų Rusijos vyrų norėtų tapti samdiniais – dalyvauti kariniuose mūšiuose anapus Rusijos sienų. Jie didžiuojasi esą žiaurūs, negailestingi. Jie tvirtina esą turtingi ir įtakingi. Jie mano, kad Rusija privalo plėsti savo teritorijas tiek į Vakarus, tiek į Rytus.
Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Jau rašėme, kad Lietuvos saugumui kyla nauji iššūkiai, kurie iš pirmo žvilgsnio neatrodo keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Tokiu iššūkiu galėtų būti ir kilęs skandalas dėl Kremliaus „trolio“ ir baudėjų grupuotės „Wagner“ kuratoriaus Jevgenijaus Prigožino, kuriam JAV paskelbusios sankcijas, lėktuvo atsiradimo Vilniaus oro uoste ir jo remonto. Kita vertus, daug minčių kelia nevaržomas svetimos šalies politikų, tegul ir aršių V. Putino kritikų, tokių kaip A. Navalnas, vaikštinėjimas Vanaginės kariniame poligone…
Pirmiausiai priminsime, kad paprastai tokie dokumentai sukelia didžiulį susierzinimą kaimyninėse šalyse. Antai, Rusijos ambasada Lietuvoje gana piktai sureagavo į paskelbtą žvalgybos institucijų ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui, kurioje pagrindine grėsme Lietuvai yra įvardyta būtent Rusija. Kaip pranešė Baltnews.lt, pasiuntinybei šis dokumentas kelia „slogų įspūdį ir greičiau primena ligos istoriją“.
O Rusijos Dūmos Federacijų tarybos narys Francas Klincievičius pareiškė, jog ataskaita „neišlaiko jokios kritikos, nes lietuviai iš principo kaip objektas neįdomūs Rusijos specialiosioms tarnyboms“. „Kaip kariškis pasakysiu, – su ironija tęsia senatorius, – kokią informaciją mums gali teikti užverbuotas lietuvis, juk ten tėra trys tankai, du šarvuočiai ir aštuoni keturračiai…“ Tačiau logiškai galima paklausti: kam Maskvai analizuoti VSD ataskaitą ir piktintis ja, jeigu jos nedomina Lietuvos karinis pajėgumas?..
AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas ir VSD direktorius Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad ataskaitą negatyviai vertina ne tik mūsų ideologiniai oponentai užsienyje. Antai, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila portale Alkas.lt piktinasi VSD vadovo D. Jauniškio ataskaitos pristatymu Seime, kai šis „leptelėjo“, jog minėti vertinimai skirti Lietuvos politinės sistemos, o ne žmonių, ne valstybės apsaugai. Signataras prikaišioja ataskaitos autoriams, kad jie pernelyg užsipuola Rusiją, o nemato kitų šalių, be to, nepastebi „1997 m. Rusijos ir NATO sudarytos sutarties, pagal kurią buvo susitarta, kad NATO nesiplės į Rytų Europą ir tokios teisės bei faktinės kolizijos galimos įtakos Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Būtent tai esą ir erzina Rusiją…
Galima būtų ginčytis dėl formuluočių, požiūrio į grėsmes iš Rusijos, kitų šalių vertinimų, bet mes pažvelkime į pačios ataskaitos kelis išskirtinius momentus.
Kokie grėsmių prioritetai?
Žvelgiant į VSD dokumentą, susidaro įspūdis, kad į pirmą vietą šį kartą iškelti mūsų krašto saugumą veikiantys šalutiniai faktoriai. Pavyzdžiui, gyventojų vizitai į Rusiją ir Baltarusiją. Rašoma, kad ten išvykę asmenys automatiškai atsiduria grėsmės lauke ir gali tapti taikiniu. Nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš atvykstančių turistų rinkti informaciją ir ieškoti taikinių verbavimui. Nekyla abejonių, kad VSD ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) turi faktų, patvirtinančių mūsų gyventojų verbavimą ar kitokį apdorojimą. Tačiau išryškinti šį momentą ir iškelti į pirmą vietą grėsmių sąraše vargu ar buvo tikslinga.
Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina, vertindamas ataskaitą, net pamoko, kaip lietuviai turi elgtis tokiais atvejais. Jei ši grėsmė tapo ataskaitos prioritetu, tai ženkime toliau: kiekvienam turistui ar verslininkui, vykstančiam į Sankt Peterburgą ar Maskvą, tarsi sovietiniais laikais, paruoškime instrukcijų paketą, kaip elgtis kaimyninėje šalyje, kad jo neužverbuotų ir nepadarytų Lietuvos priešu… Ir gink Dieve, venkime nemokamų elektroninių vizų… Naiviai skamba, tiesa? Tokį įspūdį sudaro šis specialistų parengtas dokumentas.
Kur kas rimčiau atrodo kita eilutė: didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toliau kelia Rusijos bandymai didinti karinį potencialą, politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione. Vėlgi: ataskaitoje būtų neprošal pagrįsti šią grėsmę turimais faktais arba tendencijomis, nenurašant jų nuo ankstesnių dokumentų. Protingas konkretumas tarnauja kaip solidus argumentas ir padidina kiekvieno tyrimo reikšmę.
Buvęs VSD direktorius Gediminas Grina. Slaptai.lt nuotr.
G. Grinos vertinime išskiriamas svarbus grėsmių aspektas – technologinis, kibernetinis. Šiuolaikiniame informaciniame kare IT sudaro vieną pagrindinių faktorių, keliančių grėsmę valstybių saugumui, nors negalima atmesti ir tiesioginės karinės agresijos, kaip atsitiko Rusijos kare Ukrainoje ar Krymo aneksija. Ataskaitoje teisingai akcentuojama, kad šios grėsmės kartais konfliktuoja su verslu, ypač kinišku.
Bet čia aiškumo trūksta. Ar turima galvoje apskritai KLR verslo invazija į Lietuvą ar konkretus atvejis – Kinijos kibernetinių pajėgumų veržimasis į mūsų rinką? Kaip aiškina G. Grina, greičiausiai tai pernai kilęs JAV konfliktas su Kinija dėl jos technologijų kompanijos „Huawei“. Ir jau visai neaiški kita šio skyriaus formuluotė: „Nauju rizikos veiksniu gali tapti 5G technologijų vystymas, jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui.“ Eiliniam ataskaitos skaitytojui tai tampa tikra „abrakadabra“…
Beje, atskira grėsmių pastraipa dokumente galėjo tapti mūsų verslo priešprieša su politine nacionalinio saugumo dalimi: daugelis įtakingų verslininkų, net patekusių į aukštus valstybės postus, nepaisančių rimtų perspėjimų, toliau plečia kontaktus su Kremlius proteguojamomis įmonėmis, o tai kelia tiesioginę grėsmę mūsų saugumui.
Fotoaparatai. Slaptai.lt nuotr.
VSD ataskaitoje ne kartą pabrėžiama Kinijos įtaka pasaulyje ir keliama grėsmė. Kinų sukelti recidyvai Katedros aikštėje Vilniuje ar kinų turistės akibrokštas Kryžių kalne vargu ar galėjo tapti rimtais tokios įtakos argumentais rimtame dokumente.
Apskritai metinis VSD pranešimas apie grėsmes padeda suprasti, kokioje geopolitinėje aplinkoje mes gyvename. Ankstesniuose dokumentuose daugiau vietos buvo skiriama vidinėms grėsmėms, vadinamosios Penktosios kolonos veiksmams. Šių dienų įvykiai (pavyzdžiui, Klaipėdos mokytojos palankios paskaitos apie SSRS laikus) rodo, kad ši giluminė grėsmė – nematoma ir ypač pavojinga – per mažai domina mūsų specialiąsias tarnybas.
Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į premjerą Saulių Skvernelį, užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių ir Valstybės saugumo departamentą dėl Vilniaus oro uoste remontuojamo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu susijusio oligarcho Jevgenijaus Prigožino lėktuvo.
JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris yra pareiškęs kaltinimus J. Prigožinui, kad jo finansuojama „Interneto tyrimų agentūra“, vadinamoji „trolių ferma“, bandė kištis į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus. Dėl to nuo 2019 m. rugsėjo J. Prigožinui, su juo susijusiems asmenims, įmonėms ir turtui yra taikomos JAV Iždo departamento sankcijos. Į juodąjį sąrašą įtrauktos trys Seišeliuose registruotos bendrovės, trys privatūs lėktuvai, jachta, priedangos bendrovės, taip pat šeši žmonės, siejami su J. Prigožino finansuota „Interneto tyrimų agentūra“.
Jevgenijus Prigožinas (dešinėje) ir Vladimiras Putinas. vitalidrobishev.livejournal.com
Taip pat L. Kasčiūnas nurodė, kad J. Prigožinas yra siejamas su privačia karine bendrove „Wagner“, kurios nariai įtariami vykdę žiaurias egzekucijas Sirijoje, o 2015 m. dalyvavo kariniuose veiksmuose Rytų Ukrainoje, prie Debalcavės miesto, kur padėjo prorusiškiems separatistams. Ši bendrovė iš Rusijos nemokamai gauna karinę techniką, jos kovotojus apmoko Rusijos karinės žvalgybos tarnyba (GRU).
„Taigi J. Prigožinas yra vienas tų Putino aplinko žmonių, kuris padeda Rusijai įvairiomis formomis kištis į užsienio valstybių demokratinius procesus, prisideda prie Kremliaus imperialistinių ambicijų įgyvendinimo. Tačiau svarbiausia tai, kad toks jo vaidmuo yra įrodytas ir jam už tai JAV taikomos sankcijas. Tuo tarpu dabar susidaro situacija, kai toks asmuo naudojasi Vilniaus tarptautiniu oro uostu kaip savo lėktuvų remonto baze. Strateginių partnerių akyse tai gali atrodyti kaip Lietuvos pažeminimas“, – sakė L. Kasčiūnas, prašydamas pateikti informaciją, ar J. Prigožinas yra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu J. Prigožinui neuždrausta atvykti į Lietuvą, Seimo narys siūlo apsvarstyti tokį draudimą. Parlamentaro teigimu, Lietuvai taip pat tikslinga siūlyti J. Prigožiną įtraukti į ES juodąjį sąrašą.
Atsižvelgdamas į tai, kad J. Prigožinas yra įtrauktas į NATO narės sankcijų sąrašą, prisidėjęs prie Rusijos agresijos ir karinių veiksmų Ukrainoje bei Sirijoje, L. Kasčiūnas papašė įvertinti galimybes bent laikinai, kol bus atliekamas jo vertinimas, areštuoti Vilniaus tarptautiniame oro uoste esantį jam priklausantį lėktuvą. Taip pat, siekiant didesnio skaidrumo, prašoma paviešinti, kokia įmonė remontuoja J. Prigožinui priklausantį lėktuvą.
Naudodamasis proga, L. Kasčiūnas dar kartą priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi parengti naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatytos nacionalinės sankcijos užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvą. Būtų galima užsieniečiams, kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu, įšaldyti Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomas jų pinigines lėšas ir kitą finansinį turtą, o Lietuvoje veikiantiems fiziniams asmenims ir įmonėms būtų draudžiama turėti verslo ryšių su šiais užsieniečiais ar įmonėmis, kuriose tie užsieniečiai yra naudos gavėjai. Deja, įstatymo projektas vis dar dūla Vyriausybės stalčiuose.
Venesuelos prezidento Nicolaso Maduro valdymo perspektyvoms vis labiau prastėjant, Rusija rizikuoja prarasti ilgalaikį sąjungininką Lotynų Amerikoje ir milijardus dolerių, investuotus į naftos sektorių ir ginkluotę.
Ispanija, Prancūzija ir Vokietija pateikė Venesuelos prezidentui N. Madurui ultimatumą. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ilgus metus kuravo aljansą su buvusiu Venesuelos lyderiu Hugo Chavezu ir jo įpėdiniu N. Maduru, dažnai priimdamas Venesuelos vadovus Maskvoje.
Venesueloje kilus pastarųjų savaičių krizei, kai parlamento pirmininkas Juanas Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu, savo sąjungininką mūru užstojo Kremlius. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pažadėjo, kad Maskva „padarys viską“, kad apgintų savo sąjungininką.
Tuo tarpu ekspertai tikina, kad Kremlius supranta, jog, praradus draugus Venesueloje, Maskva nebeturės patikimų sąjungininkų Lotynų Amerikoje.
„Venesuela yra praktiškai paskutinis dalykas, kurį Vladimiras Putinas dar turi Lotynų Amerikoje“, – mano Rusijos tarptautinių santykių analitikas Kolumbijos Icesio universitete Vladimiras Rouvinskis.
Venesueloje per protesto akcijas jau žuvo mažiausiai 35 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
V. Rouvinskio teigimu, Maskva mėgsta pristatyti save kaip „alternatyvia supervalstybe“ Vašingtono užpakaliniame kieme – Pietų Amerikoje. Nors Maskvos santykiai su Venesuela ir tradicine sąjungininke Kuba yra itin artimi, santykiai su kitomis regiono valstybėmis, tokiomis kaip Brazilija, Ekvadoras ir Argentina, prastėjo po neseniai įvykusių valdžios pasikeitimų šalyse, neabejoja ekspertas.
Rusija sustiprino savo aljansą su Venesuela skolindama šaliai, tiekdama tankus ir Kalašnikovo automatus bei investuodama į didžiausią šalies turtą – naftos pramonę. Rusija yra antra pagal dydį, po Kinijos, investuotoja Venesueloje.
Gruodį N. Maduras vizito Maskvoje metu paskelbė, kad Rusija investuos papildomus 6 mlrd. dolerių į Venesuelos naftos ir kalnakasybos sektorius.
Šiuo metu Rusija „rizikuoja, kad šie ilgai puoselėti saitai neteks savo vertės“, teigia Maskvos aukštesniosios ekonomikos mokyklos profesorius Nikolajus Petrovas.
Rusijos ir Venesuelos ryšiai siekia H. Chavezo laikus, kuris bandė sukurti tai, ką jis pats vadino „XXI amžiaus socializmu“.
Santykiai tarp Rusijos ir Venesuelos ir toliau buvo plėtojami po to, kai N. Maduras perėmė valstybės vairą į savo rankas po H. Chavezo mirties 2013 m. Tarp 2005 ir 2017 m. Karakasas įsigijo rusiškų ginklų ir karinės įrangos už 11 mlrd. dolerių.
Venesuela apimta protestų ir neramumų. EPA – ELTA nuotr.
Maskva kartu su Kinija ir Turkija ir toliau palaikė N. Madurą po paskutinių prezidento rinkimų gegužę ir opozicijos lyderio J. Guaido pasiskelbimo prezidentu sausį.
Jungtinėms Valstijoms ir tuzinui Lotynų Amerikos šalių pripažįstant J. Guaido laikinuoju prezidentu, o Europos šalims reikalaujant naujų rinkimų, V. Putinas praėjusią savaitę paskambino N. Madurui, siekdamas pareikšti paramą „teisėtai valdžiai“.
Tuo tarpu žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad šimtai Rusijos privačios bendrovės „Wagner“ samdinių yra dislokuojami Venesueloje. Maskva neigia pranešimus, tačiau V. Rouvinskis tikina, kad samdinių dislokavimo Venesueloje scenarijus yra tikėtinas.
„Ženklai rodo, kad Rusijos samdiniai jau kurį laiką veikia Venesueloje, tačiau manau, kad jų ten kur kas mažiau, nei rašoma žiniasklaidoje“, – sakė V. Rouvinskis.
Rusijos televizijos plačiai nušvietė protestus Karakase, palygindamos įvykius Pietų Amerikos šalyje su 2014 m. įvykiais Ukrainoje, kai buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Pasak V. Rouvinskio, žinant Rusijos nepasitenkinimą tokiais žmonių mitingais, „gana ribotos, tačiau gerai parengtos Rusijos karinės operacijos šalyje galimybė negali būti atmesta“. Tačiau, patikino ekspertas, tokia karinė operacija būtų paskutinė priemonė, kurios imtųsi Maskva.
„Toks scenarijus būtų itin neigiamas pačiai Rusijai. Tai daugeliui metų nuteiktų visą Lotynų Ameriką prieš Rusiją“, – neabejojo Rusijos politikos analitikas.
V. Rouvinskio teigimu, nepaisant Rusijos ilgalaikių strateginių interesų, milijardai šalies dolerių yra investuoti į Venesuelos pramonę.
Valstybinė Rusijos naftos korporacija „Rosneft“, vadovaujama V. Putino sąjungininko Igorio Sečino, yra paskolinusi apie 6 mlrd. dolerių Venesuelos valstybinei naftos pramonės įmonei PDVSA. Tačiau pinigų stokojantis Karakasas nesugebėjo grąžinti paskolos nafta dėl prastos PDVSA naftos apdirbimo terminalų būklės.
Pasak analitikų, Rusija investavo į Venesuelą, žinodama, kad investicijos yra itin rizikingos, tačiau, sako ekspertai, Rusija tikisi, jog investicijos atsipirks.
„Rosneft“ pasiliko Venesueloje, nes bendrovė buvo pasiruošusi ten investuoti ilgam“, – sako Maskvos Lotynų Amerikos instituto ekspertas Danielis Rozentalis.
Tačiau, jei N. Maduro vyriausybė vis dėlto bus nuversta, Rusija „neabejotinai kovos dėl sandorių ir skolų“, – teigia V. Rouvinskis, pridurdamas, kad Rusija investicijas ne į naftos sektorių „tikriausiai praras“.
Jo teigimu, politiniai santykiai su naująja Venesuelos valdžia priklausys nuo Maskvos elgesio dabartinės krizės metu. Paprasti venesueliečiai Rusiją mato kaip N. Maduro vyriausybės sąjungininkę.
Tuo tarpu opozicinės jėgos mąsto pragmatiškai, tikino V. Rouvinskis, o Kremlius užsiminė galintis palaikyti „legitimų valdžios perdavimą“.
D. Rozentalis pritarė kolegai ir tikino, kad Rusijoje vyrauja pragmatinis požiūris, o darbiniai santykiai su Venesuela gali išlikti, net jei šalies opozicija nuvers N. Madurą ir perims valdžią.
„Rusijos lyderiai palaiko Venesuelos vyriausybės, šiuo atveju išrinktą prezidentą (N. Madurą). Tačiau tai nereiškia, kad Rusija nepalaikys ryšių su opozicija“, – pabrėžė D. Rozentalis.
