Youtube
Vaizdo įrašų dalijimosi platforma „Youtube“ neribotam laikotarpiui užblokavo Donaldo Trumpo kanalą ir taip pat užkirto kelią buvusio JAV prezidento advokatui Rudy’iui Giuliani užsidirbti iš savo skelbiamų vaizdo įrašų, pranešė JAV žiniasklaida.
Tokio žingsnio platforma ėmėsi, praėjus savaitei po to, kai patvirtino, kad savaite pratęsia D. Trumpo kanalo, turinčio kiek mažiau nei 3 mln. prenumeratorių, blokavimą. Taip „Youtube“ prisijungė prie ilgėjančio sąrašo socialinių tinklų bendrovių, užblokavusių D. Trumpo paskyras po mirtino sausio 6 d. Kapitolijaus šturmo.
„Google“ valdoma platforma sulaukė kritikos dėl pernelyg lėtos reakcijos į smurtą Vašingtone ir netiesioginį leidimą platformoje skleisti sąmokslo teorijas.
„Atsižvelgiant į nerimą, susijusį galimu smurtu, Donaldo J. Trumpo kanalas išliks blokuojamas“, – laikraščiui „Politico“ sakė „Youtube“ atstovas spaudai. Donaldas Trumpas. EPA – ELTA nuotr.
Platforma atskirai pranešė, kad dėl pakartotinių platformos taisyklių prieš dezinformaciją, susijusią su JAV prezidento rinkimais, pažeidimų nebeleis D. Trumpo advokato R. Giuliani kanalui dalyvauti programoje „Partner Program“, leidžiančioje kūrėjams užsidirbti iš savo skelbiamo turinio.
76-erių advokato „Youtube“ kanale, turinčiame apie 600 tūkst. prenumeratorių, buvo paskelbti tokie vaizdo įrašai, kaip „The Biden Crime Family’s Payoff Scheme“ (liet. Bidenų nusikaltimų šeimos kyšių schema) ir „Election Theft of the Century“ (liet. Šimtmečio rinkimų vagystė).
Draudimas R. Giuliani užsidirbti iš savo turinio įvestas po to, kai buvusiam Niujorko merui įmonė „Dominion Voting Systems“ pateikė 1,3 mlrd. dolerių (1 mlrd. eurų) ieškinį, jam socialiniuose tinkluose pareiškus, kad bendrovė prisidėjo prie sukčiavimo 2020 metų prezidento rinkimuose.
Pasak „Youtube“, R. Giuliani šį sprendimą galės apskųsti per 30 dienų, tačiau tik tokiu atveju, jei išspręs pagrindines problemas.
Turkijos Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad daugiau nei 2 metus galiojantis „Vikipedijos“ draudimas šalyje pažeidžia teisę į saviraiškos laisvę, praneša valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Šis sprendimas leis atkurti prieigą prie internetinės enciklopedijos Turkijoje. KT šią bylą sprendė gavęs „Vikipedijos“ fondo skundą dėl vyriausybės įvesto draudimo.
2017 m. balandį Turkijos vyriausybė uždraudė prieigą prie „Vikipedijos“ dėl „nacionalinio saugumo sumetimų“. Jau kitą mėnesį – gegužę – „Vikipedijos“ fondas pateikė skundą Turkijos KT.
Šiemet gegužę „Vikipedijos“ fondas taip pat padavė Turkiją į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Turkijos vyriausybė turi iki sausio 10 d. pateikti atsakymą EŽTT.
„Nenuostabu, kad Konstitucinis Teismas nusprendė, jog „Vikipedijos“ draudimas pažeidžia saviraiškos laisvę, – teigė Stambulo Bilgi universiteto teisės profesorius Yamanas Akdenizas. – Stebina tik tai, kad Konstituciniam Teismui prireikė dvejų su puse metų šiai bylai išnagrinėti.“
Y. Akdenizo teigimu, KT delsimas buvo politiškai motyvuotas: „Teismas tikriausiai tik dabar priėmė sprendimą, kad sumenkintų laukiamą EŽTT nutartį, kurioje bus kritikuojama vyriausybė.“
Turkija jau anksčiau buvo apribojusi prieigą prie „YouTube“ ir „Twitter“.
„Teismui prireikė tik 10 dienų paskelbti sprendimą „Twitter“ byloje ir 45 dienų „YouTube“ byloje“, – pridūrė Y. Akdenizas.
Pasak profesoriaus, Turkijoje blokuojama prieiga prie daugiau nei 288 tūkst. interneto svetainių.
Vaizdo įrašų portalas „Youtube“ balandžio mėnesį prarado apie 5 proc. besireklamuojančių Kanados ir JAV įmonių, teigia analitikos įmonė „MediaRadar“.
Kovo pabaigoje pasirodė pranešimai, kad tokių prekių ženklų kaip „Mercedes-Benz“ ar „Waitrose“ reklamos „Youtube“ portale pasirodydavo šalia neonacistinio ar kitokio ekstremalaus arba įžeidžiančio turinio.
Skandalui iškilus į viešumą, kai kurios įmonės nusprendė išimti savo reklamas iš „Youtube“. Pavyzdžiu, reklamos agentūra „Havas“ nusprendė išimti visas arba dalį savo klientų „L’Oreal“, „McDonalds“, „Audi“, „Starbucks“ bei „Pepsi“ reklamų.
„MediaRadar“ pastebi, kad 5 proc. prarastų reklamos klientų yra gana reikšmingas skaičius, tačiau tam, kad „Youtube“ iš tikro pajustų skandalo pasekmes, reklamas iš portalo turėtų išimti virš 10 proc. klientų.
Taip pat pažymima, kad kai kurios kompanijos, po skandalo nusprendusios išimti savo reklamas iš „Youtube“, bent jau iš dalies reklamas į portalą grąžina.
Gintaras Beresnevičius kažkada rašė: „Nebe tokios šiandien imperijos, jos ne visada sutelpa į tas teritorijas, kurias jos užima žemėlapyje. […] Imperijos dabar būna ir virtualios“. Gintaras Beresnevičius kalbėjo apie regioną, kuris apimtų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritoriją, – čia skleidžiasi lietuviškasis „imperializmas“.
Ši idėja yra yra įdomi, daugeliui priimtina. Tačiau didysis eseistas nekalbėjo apie dar vieną erdvę, kur gali skleistis lietuviškumas – tai iš tiesų virtuali erdvė: internetas.
