Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 3 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalies dalyvavimas artėjančiame NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų beprasmiškas, jeigu Ukrainai nebūtų pasiųsta aiški žinia dėl stojimo į Aljansą terminų, praneša „Unian“.
Tai jis pasakė duodamas interviu „The Wall Street Journal“. Prezidentas taip pat pabrėžė suprantąs, kad, vykstant karui, Ukraina negalės tapti NATO nare, tačiau itin svarbu išgirsti tai, kad ji bus priimta į Aljansą pasibaigus karui su Rusija. NATO vėliava. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Kai kurios NATO valstybės taip bijo Rusijos Federacijos, kad jos net nepasiruošusios matyti Ukrainos šiame bloke. Jeigu mūsų nemato ir neduos signalo Vilniuje, tai Ukrainai šiame samite nėra ką veikti“, – sakė V. Zelenskis.
„Sakykite, kiek gyvybių kainuoja viena frazė Vilniaus samite: „Ukraina pateks į NATO po šio karo“, „po to, kai bus saugu?“, – klausė šalies prezidentas.
Jis taip pat sakė nežinąs, ar Ukrainai bus pasiųsta konkreti žinia dėl narystės NATO per viršūnių susitikimą Vilniuje liepos mėnesį.
V. Zelenskis Japonijoje susitiko su E. Macronu. EPA-ELTA nuotr.
Hirošima, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo darbo vizitą Japonijoje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, su darbo vizitu lankydamasis Japonijoje, kur dalyvavo G-7 viršūnių susitikime, susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijai už svarbius sprendimus dėl karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai“, – praneša prezidento kanceliarija.
V. Zelenskis pažymėjo Prancūzijos paramos naikintuvų koalicijai ir šalies dalyvavimo Ukrainos pilotų apmokymo misijoje svarbą.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad prioritetas yra įgyvendinti Ukrainos „Taikos formulę“ ir į šį procesą įtraukti kuo daugiau valstybių.
Jis informavo Prancūzijos prezidentą apie savo vaisingą vizitą Arabų lygos viršūnių susitikime.
V. Zelenskis padėkojo E. Macronui už tai, kad pradėti įgyvendinti susitarimai, pasiekti jo gegužės 13 d. vizito Prancūzijoje metu, ir tęsiamas bendradarbiavimas gynybos srityje.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Japonijoje, susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku ir Indijos premjeru Narendra Modi.
O. Scholzas ir V. Zelenskis susitinka Hirošimoje: „Visada malonu“. EPA-ELTA nuotr.
Hirošima, gegužės 20 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas susitiko antrą kartą per savaitę šeštadienį Japonijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime.
Beveik prieš savaitę O. Scholzas priėmė V. Zelenskį per trumpą vizitą Berlyne. Abu pasaulio lyderiai vėl susitiko šeštadienio vakarą Hirošimos viešbutyje „Grand Prince“, kuriame vyksta aukščiausiojo lygio susitikimas.
„Malonu jus matyti, taigi susitinkame gana dažnai“, – į V. Zelenskį kreipėsi O. Scholzas. „Visada malonu“, – atsakė V. Zelenskis.
Abu lyderiai kalbėjosi apie 20 minučių viešbučio 22-ajame aukšte. O. Scholzas ir V. Zelenskis pirmą kartą viešai neoficialiai kreipėsi vienas į kitą vardais.
V. Zelenskis netikėtai į Hirošimą atskrido šeštadienio popietę, kur dalyvauja G-7 viršūnių susitikime po to, kai JAV leido perduoti Ukrainai pažangius karo lėktuvus.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 20 d. (Ukrinform-ELTA). Jungtinės Valstijos gali perduoti Ukrainai orlaivius F-16 su sąlyga, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenaudos jų smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje. Atitinkamą pareiškimą padarė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, praneša Baltieji rūmai.
Jis pažymėjo: ukrainiečiai ne kartą teigė, kad yra pasirengę laikytis šių reikalavimų, ir JAV mato, kad Ukraina jų laikosi. Jungtinės Valstijos nesudaro sąlygų išpuoliams prieš Rusijos teritoriją ir jų neremia. J. Sullivanas pridūrė, kad priėmus sprendimą aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais nustatys, kada lėktuvai bus pristatyti, kas ir kiek jų pristatys.
„Įvykdėme tai, ką pažadėjome. Ukrainai suteikėme tai, ko jai reikia, remdamiesi glaudžiomis konsultacijomis tarp mūsų ir jų kariškių. Dabar pradedame diskusijas dėl to, kaip patobulinti Ukrainos karines oro pajėgas, kurios yra mūsų ilgalaikio įsipareigojimo Ukrainos savigynai dalis“, – pabrėžė jis.
Kaip pranešama, JAV prezidentas Joe Bidenas patikino Didžiojo septyneto (G–7) lyderius, kad Jungtinės Valstijos rems pastangas apmokyti ukrainiečių pilotus naudotis vakarietiškais orlaiviais, įskaitant F-16 naikintuvus.
Remiantis Vakarų žiniasklaidos informacija, kiek anksčiau JAV administracija aiškiai leido suprasti Europos sąjungininkams, kad JAV netrukdys jiems tiekti Ukrainai naikintuvus F-16.
Ukraina ilgą laiką siekė gauti pažangių naikintuvų, ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą juos perduoti vadino istoriniu.
V. Zelenskis atvyko į Prancūziją. EPA-ELTA nuotr.
Paryžius, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Prancūziją. Tai sekmadienio vakarą pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.
Kaip teigiama, V. Zelenskį į pietvakarius nuo sostinės Paryžiaus esančioje Vilakublė oro bazėje pasitiko šios šalies premjerė Elisabeth Borne.
Eliziejaus rūmai kiek anksčiau patvirtino, kad Ukrainos lyderis čia susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Numatoma abiejų prezidentų darbo vakarienė. Remiantis rūmų pranešimu, V. Zelenskis ir Macronas aptars Prancūzijos paramą Ukrainai, taip pat taikos grįžimo į Senąjį žemyną perspektyvas.
Anksčiau sekmadienį žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad V. Zelenskis netrukus gali atvykti į Prancūziją.
Sekmadienio vakarą V. Zelenskis savo tviteryje parašė: „Paryžius. Su kiekvienu vizitu plečiasi Ukrainos gynybiniai ir puolamieji pajėgumai. Ryšiai su Europa stiprėja, o spaudimas Rusijai didėja. Susitiksiu su savo draugu Emmanueliu, drauge aptarsime svarbiausius dvišalių santykių aspektus.“
Prancūzija yra jau trečioji Ukrainos vadovo per šį savaitgalį aplankyta Europos šalis. V. Zelenskis šeštadienį viešėjo Italijoje, o sekmadienį su vizitu lankėsi Vokietijoje.
Vladimirą Putiną pajuokiantis plakatas Ukrainoje. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 12 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos valdžios institucijos nori užbaigti dabartinį Rusijos sukeltą karą iki žiemos. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu naujienų agentūrai „Report“ pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
„Iki žiemos norime visiškai užbaigti karą“, – tvirtino pareigūnas.
Atsakydamas į klausimą, ar karo veiksmai baigsis visapusiškai atkūrus Ukrainos teritorinį vientisumą, įskaitant okupuoto Krymo išlaisvinimą, O. Danilovas nurodė: „Turime bendrą planą išvaduoti visas mūsų teritorijas iš mus užpuolusių teroristų. Vienintelis klausimas yra susijęs su laiku.“
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius pabrėžė, kad Ukraina kausis „tiek, kiek reikės“.
Kaip jau rašė „Ukrinform“, gegužės 11 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Kyjivui dar reikia šiek tiek laiko pasiruošti kontrpuolimui prieš įsiveržusias Rusijos karines pajėgas, laukiant papildomos Vakarų paramos.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 3 d. (ELTA). Ukrainos pareigūnų nuomone, informacijos apie prezidento Volodymyro Zelenskio planus apsilankyti Vokietijoje nutekinimas žiniasklaidai yra neatsakingas elgesys.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „The Guardian“.
Pasak laikraščio, paaiškėjus V. Zelenskio vizito į Vokietiją datai, gali kilti skandalas.
Žurnalistai tvirtina, kad Ukrainos vyriausybei artimi šaltiniai informacijos apie vizitą paviešinimą laiko neatsakingu. Dabar kyla abejonių, ar Ukrainos valstybės vadovo kelionė apskritai įvyks.
Anksčiau Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad esą V. Zelenskis atvyks į Vokietiją su oficialiu vizitu gegužės 13 d.
Trečiadienį Ukrainos prezidentas su darbo vizitu lankosi Suomijoje.
Esama reiškinių, įvykių, tendencijų, kurių užmiršti nevalia. Ar galima atleisti padariusiems klaidas? Žiūrint – kokie klystkeliai. Grubios klaidos – nedovanotinos. Jas padariusieji turi būti baudžiami. Bent jau moraliai.
Šiandieninė JAV, vadovaujama Džo Baideno, nuo 2022-ųjų vasario daug pagelbėjo Rusijos agresiją patyrusiai Ukrainai (kaip nutiks šiais, 2023-aisiais, metais – dar nežinome, dar anksti brėžti išvadas). Jei ne proukrainietiška Vašingtono politika, Kijevui šiandien būtų daug sykių sunkiau. Nes Baltiesiems rūmams palikus ukrainiečius bėdoje kitų NATO bei Europos Sąjungos šalių pagalba greičiausiai taip pat būtų kur kas kuklesnė, nei dabar. JAV – tarsi vedlys.
Tačiau ar Džo Baideno (Joe Biden) administracija padarė viską, ką privalėjo ir ką galėjo nuveikti stiprindama Ukrainos kariuomenę? Kol kas teprisimenu nuolatinius Dž. Baideno verkšlenimus, kokių ginklų jis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms neatgabens. Tai neatveš oro gynybos sistemų, tai nedovanos toliašaudžių pabūklų, tai nelinkęs perduoti kelių šimtų tankų. Dabar senasis Džo ožiuojasi dėl modernių naikintuvų F – 16. Džo Baideno administracija, remiantis viešais pranešimais, ragina Ukrainos prezidentą Volodymirą Zelenskį pereiti į kontrpuolimą … be stiprios aviacijos.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Dar būtinai pridėkime faktą, kad Dž. Baidenas nuo Rusijos puolimo didvyriškai besiginančios Ukrainos sostinę Kijevą aplankė vienas iš paskutiniųjų Vakarų lyderių. Lietuvos viešojoje erdvėje kaip iš gausybės rango tuomet pasipylė džiūgavimų – štai koks drąsus Amerikos lyderis. Bet, jei lyginsime, kada ir kokiomis aplinkybėmis karo metu Kijeve svečiavosi Baltijos šalių, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos vadovai, būsime priversti konstatuoti, jog šis JAV prezidentas – bailys. Koks didvyriškumas, koks pasiaukojimas, jei tu – paskutinis?
Taigi kirba rimtas galvosūkis. Gal Dž. Baidenas kažin ko bijo, kad taip nenoriai, taip lėtai padeda į bėdą pakliuvusiai Europos valstybei? Štai dėl Taivano, Pietų Korėjos šis Amerikos vadovas pasiruošęs panaudoti visas savo galias, visus savo ginklus, kad tik išgelbėtų demokratiją. Net branduolinio karo nebijo. Gins šias šalis visomis rankomis ir kojomis. O štai dėl Ukrainos – kardinaliai priešingas požiūris. Kiek sykių per pastaruosius pusantrų metų Dž. Baidenas viešai, garsiai šaukė: ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, neleisime Kinijai užpulti Taivano salos (nors, kaip bežiūrėsi, Taivanas – tai Kinija), bet štai dėl Ukrainos mūsų kariai tikrai nesivels į karą su Rusija. Ekonomistas, analitikas Andrėjus Ilarionovas viešojoje youtube.com erdvėje ne sykį komentavo, jog tokie Dž. Baideno patikinimai – tai tarsi skatinimas Kremlių dar žiauriau, dar bjauriau pulti Ukrainą.
Joe Bideno kritimai
Šių eilučių autorius nėra toks kategoriškas, kaip A. Ilarionovas, bet meluočiau, jei tvirtinčiau, jog manęs nekamuoja keisti įtarimai. Visus pastaruosius tris dešimtmečius dirbdamas žurnalistu visur ir visada gyriau, liaupsinau „savo mylimą Ameriką“. Nuo 2022-ųjų pradžios – vis labiau abejoju. Nuo aštresnių pareiškimų sulaiko tik tai, kad ginklų tiekimai – sudėtinga, paini tema. Neleistina atmesti gudravimų. Gal oficialusis Vašingtonas užtektinai dovanoja Ukrainai ir tankų, ir naikintuvų, ir toli lekiančių sviedinių, tik apie tai garsiai nešneka, slepia tikruosius skaičius? Jei taip iš tiesų, – labai šaunu, labai gražu.
Bet viešojoje erdvėje paskelbti ir nerimą keliantys faktai: Ukraina sulaukė ginkluotės iš Vakarų partnerių dešimt sykių mažiau, nei jai šiuo metu reikėtų. Kaip tai suderinti su NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo tvirtinimu, jog Ukraina iš Vakarų gavo net 98 proc. to, ko jai reikia pergalingam kontrpuolimui? Kas meluoja?
Beje, Lietuvoje sutikau ne vieną kolegą, kurie barė mane dėl neva per didelės meilės Ukrainai. Aš jiems atkirsdavau, jog meilė Ukrainai čia niekuo dėta. Aš labiausiai myliu Lietuvą. Man atrodo, jog Vladimiras Putinas turėjo ypač bjaurų planą: greitai okupuoja Ukrainą, tuomet prie rusiškųjų resursų prijungia jau senokai pavergtos Baltarusijos ir ką tik suvalgytos Ukrainos jėgas, iš Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos sulipdo vienalytį kumštį ir tuomet drąsiai, įžūliai klibina Baltijos šalių bei Lenkijos vartus. O NATO, išvydusi iš trijų valstybių sulydytą brutalią jėgą, iš baimės bejėgiškai skėstelna rankomis – dėl šventos ramybės Kremliaus banditui paaukoja Lietuvą, Latviją bei Estiją. Taigi šiandien Ukraina, mano įsitikinumu, gina ne tik savo, bet ir Lietuvos laisvę. Toks mano požiūris.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Tai, kad Lietuvoje dislokuotas Vokietijos karinės brigados štabas, – tai dar nieko nereiškia. Jau šiandien matome, kaip oficialusis Berlynas muistosi, nenorėdamas į Lietuvą permesti visos brigados. Mums nuolat priekaištauja dėl kažin kokių „neparuoštų namų darbų“, tarsi būtume nesusipratę mokinukai. O juk slepia tikrąsias priežastis: vokiečiai nenori dėl mūsų susikibti su Rusija ginklais. Net nesvarbu, kodėl – dėl istorinių klaidų ar dėl nepilnavertiškumo kompleksų. Svarbiausia, kad nenori ir artimiausiu metu, regis, nenorės.
Na, pastatysime vokiečių brigadai reikalingas kareivines, sandėlius, garažus, saugyklas. Nenoriu tapti juodu metraštininku, tačiau įtariu, jog galimos Rusijos agresijos prieš Lietuvą išvakarėse vokiečių brigada kukliai spruks iš mūsų žemių sukurpusi neįtikėtinų pasiteisinimų. Mūsų pastatyti angarai, kareivinės, sandėliai tuomet liks tuštutėliai. Būkime atidūs, atsargūs: Vokietijos kanclerio, Vokietijos užsienio reikalų ministro ar Lietuvoje reziduojančio Vokietijos ambasadoriaus pažadai galbūt tėra … pažadai. Neverti nė sudilusio skatiko. Nenorės – negins. Mes jų nepriversime laikytis duotų pažadų, mat už sulaužytą garbės žodį – jokios atsakomybės. Jei susitarimuose būtų numatyta, kokia griežta bausmė laukia Vokietijos prezidento ir Vokietijos kanclerio, šiems išdavus Lietuvą, net tuomet abejočiau.
Kodėl toks pesimistas? 1994-aisiais metais JAV, Didžioji Britanija ir Rusija pasirašė Budapešto memorandumą. Šios trys valstybės įsipareigojo gerbti bei saugoti Ukrainos teritorinį saugumą mainais į Kijevo pažadą nusiginkluoti atiduodant atominį ginklą. 2022-aisiais metais šį savo įsipareigojimą Kremlius labai grubiai, bjauriai ir ciniškai sulaužė. Bet 2022-ųjų vasarį ir JAV bei Didžioji Britanija pamynė savo įsipareigojimus. JAV prezidentas Dž. Baidenas nepuolė vykdyti JAV prezidento Bilo Klintono maždaug prieš tris dešimtmečius iškilmingai duotų įsipareigojimų globoti Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę. Sakydamas, jog šiandieninė Baltųjų rūmų administracija šauniai padeda Ukrainai, – mintyse neturiu liūdnai pagarsėjusio Budapešto memorandumo. Jeigu prisimenu Budapešto memorandumą, tuomet JAV prezidento Dž. Baideno pagalba Ukrainai šiandien man atrodo niekingai menka. Labai panaši į išdavystę.
Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
Jei man primesite, jog esu Donaldo Trampo (Donald Trump) gerbėjas, – būsite neteisūs. Peržvelkite ankstesnius mano straipsnius apie D. Trampą, kai šis bandė bičiuliautis su Šiaurės Korėjos lyderiu, Suomijos sostinėje Helsinkyje liaupsino V. Putiną ar viešame renginyje grubiai nustūmė šalin mažos pagal teritoriją valstybės prezidentą, ir pamatysite, kaip anuomet vertinau D. Trampą. Bet šiandien neįmanoma nepripažinti tiesos: kol Baltuosiuose rūmuose šeimininkavo D. Trampas, tol V. Putinas niekur nežvangino ginklais – nei Sirijoje, nei prieš Gruziją (Sakartvelas), nei prieš Ukrainą. Vos tik į valdžią Amerikoje įžengė Dž. Baidenas, Kremliaus banditas netrukus pradėjo plataus mąsto karą prieš Ukrainą. Sutapimas? Tegul bus sutapimas. Leistina net taip svarstyti: jei vis dar prezidentautų D. Trampas, būtų dar blogiau. Galbūt.
Bet Lietuvai nedera pamiršti, ko kartais verti net JAV įsipareigojimai. Dar pridėkime karčią tiesą, kokio garbaus amžiaus yra antrosios kadencijos siekti sumanęs Dž. Baidenas, kaip dažnai jis klupinėja lipdamas lėktuvo trapu, užmiega konferencijose ar pamiršta, kur einąs, tuomet turėsime tragikomišką situaciją. Antrasis Leonidas Brežnevas. Skirtumas tik toks, kad nepuola bučiuotis.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ką jau bekalbėti apie Angelos Merkel laikais nusikalstamai nuginkluotos Vokietijos įsipareigojimus. Drįstu manyti, jog Lietuvai labai nepasisekė, jog būtent vokiečiai įpareigoti saugoti mūsų teritoriją. Jausčiausi kur kas ramiau, jei mūsų apsauga būtų patikėta valstybei, kuri, skirtingai nei Berlynas, pati baiminasi Kremliaus agresijų. Vokietija nebijo Rusijos, per toli, todėl ir gudrauja dėl tos brigados. Vokiški priekaištai, esą patys lietuviai kalti, nes neatliko visų jiems skirtų užduočių, – primityvi demagogija. Tegul pirmiausia Vokietija ištaiso visas savo klaidas. Lietuvos klaidos – kur kas menkesnės. Lengviau ištaisomos.
Sakote, rašau per daug aštriai? Jei gyvename demokratinėse šalyse, jei esame partneriai, sąjungininkai, kolegos, tai ir ginčykimės atvirai, sąžiningai. Mūsų partnerių pikti šantažai verčiau prikąsti lietuviškąjį liežuvį, nes neužsičiaupus Lietuvoje nebus ne tik vokiškos brigados, bet ir vokiško štabo, – nepriimtini. Jei aš, NATO aljansui priklausančios šalies pilietis, neturiu teisės piktintis naikintuvų F-16 į Ukrainą nesiunčiu JAV prezidentu Dž. Baidenu, tai liaukimės pliurpę apie pagarbą ir ištikimybę demokratijos principams. Jei aš negaliu viešai pareikšti, kad Briuselio ir Strasbūro vinguriavimai, esą Ukraina dar nenusipelnė narystės NATO ir ES struktūrose, yra tik niekingi sapaliojimai, tai ko tada vertos šios organizacijos?
Jei atvirai, labai noriu, kad šių metų liepos mėnesį Vilniuje organizuojamas NATO viršūnių susitikimas išsklaidytų visas mano abejones. Bet pesimizmas kol kas stelbia optimizmą.
Kanados premjeras Justinas Trudeau. EPA – ELTA nuotr.
Kyjivas, gegužės 1 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau aptarė ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą ir didesnį spaudimą Rusijai, taip pat suderino pozicijas prieš artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir kitus tarptautinius renginius. Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“ kanale, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Kalbėjausi telefonu su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau. Aptarėme ilgalaikio bendradarbiavimo gynybos srityje programą. Atkreipiau dėmesį į prasidėjusį Rusijos turto konfiskavimą ir paraginau didinti sankcijų spaudimą Rusijai. Derinome pozicijas prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą ir kitus tarptautinius renginius“, – rašė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbta, balandžio 21 dieną Kanada pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – beveik 39 mln. JAV dolerių.
Kanados ginkluotosios pajėgos
NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas vyks Vilniuje 2023 m. liepos 11-12 dienomis.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 26 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per pokalbį telefonu apsikeitė nuomonėmis ir pristatė vienas kitam savo planus, kaip pasiekti taiką Ukrainoje.
Ukrainos prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nykyforovas tai pranešė per nacionalinį žinių teletiltą.
„Tai buvo tiesioginio dialogo aukščiausiu lygiu atnaujinimas ir, kaip sako mūsų diplomatai, apsikeitimas nuomonėmis. Kinijos prezidentas jau asmeniškai pristatė Kinijos taikos planą, o Ukrainos prezidentas kalbėjo apie mūsų taikos formulę, kurią sudaro 10 žingsnių ir kuri yra mūsų prioritetas siekiant taikos. Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad jau yra tam tikrų momentų, kai turime sąlyčio taškų, jie susiję, pavyzdžiui, su branduolinio ginklo neplatinimu, draudimu užgrobti civilinius branduolinius objektus. Ir tai yra Ukrainos bei Kinijos pozicijų sąlyčio taškai, nuo kurių galima pradėti ir toliau plėtoti dialogą“, – sakė Prezidento atstovas spaudai. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Pasak jo, iš šio pokalbio nesitikima konkrečių susitarimų, tačiau pats jo faktas yra svarbus, nes tai gali būti pirmas žingsnis ir postūmis Ukrainos bei Kinijos santykiams atkurti ir plėtoti.
S. Nykyforovas taip pat pažymėjo, kad Ukraina buvo informuota apie tai, jog Kinija paskyrė specialųjį atstovą, kuris turėtų atvykti į Ukrainą.
„Pažiūrėsime, ką jis atveš. Manau, kad jis atvyks išsamiau suprasti mūsų poziciją. Kad ir kaip ten būtų, mes labai teigiamai vertiname tokį tiesioginį dialogą su Kinija“, – pridūrė jis.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
S. Nykyforovas pažymėjo, kad Ukraina jau seniai norėjo kalbėtis su Kinija. Tačiau paklaustas, kas inicijavo dabartinį pokalbį, jis atsakė: „Tai buvo abipusis interesas“.
Jau pranešta anksčiau, kad trečiadienį V. Zelenskis pirmą kartą nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios telefonu kalbėjosi su Kinijos Liaudies Respublikos prezidentu Xi Jinpingu.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Varšuva, balandžio 5 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė susitaręs su Lenkija dėl naujo gynybos paketo.
Jis tai pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Susitarta dėl naujo gynybos paketo, kuris šiuo metu labai reikalingas mūsų kariams, ginantiems ne tik Ukrainos, Lenkijos, Europos, bet ir viso pasaulio laisvę ir nepriklausomybę. Labai svarbu, kad tie, kurie šiuo metu yra apkasuose Ukrainos rytuose, ten, kur karšta, taip pat šalies pietuose, žinotų, kad čia, Varšuvoje, mes susitarėme dėl to, kas suteiks Ukrainai ir kiekvienam mūsų kariui daugiau jėgų“, – sakė V. Zelenskis, pavadindamas „pergalingais“ vizitą ir derybas Lenkijoje.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad omenyje turima ne tik parama, bet ir bendradarbiavimas, taip pat pirkimų formatas, kas, anot jo, stiprina tiek Ukrainos, tiek Lenkijos gynybinį potencialą.
„Šiandien pasirašome dokumentą dėl lenkiškų šarvuočių „Rosomak“, savaeigių minosvaidžių „Rak“, oro gynybos sistemų, ypač efektyvių, kaip sakė ministras pirmininkas, ir tai tiesa, naikintuvų MiG ir kitos reikalingos ginkluotės tiekimo“, – informavo prezidentas.
Jis taip pat sakė, kad vizito metu buvo kalbama apie bendrų ginklų ir šaudmenų gamybos įmonių steigimą.
Kaip jau buvo pranešta, prezidentas V. Zelenskis ir jo žmona balandžio 5 d. lankosi Lenkijoje su oficialiu vizitu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, kovo 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo kvietimą į NATO viršūnių susitikimą liepos mėnesį, tačiau kokiu konkrečiai formatu jis dalyvaus, dar nenuspręsta.
Tai antradienį per spaudos konferenciją Briuselyje pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, praneša portalas „eurointegration“.
„Dėl NATO viršūnių susitikimo. Mes dar galutinai neapsisprendėme dėl formato, bet aš pakviečiau į susitikimą prezidentą V. Zelenskį. Kokiu konkrečiai formatu mes susitiksime, dar nenuspręsta”, – sakė jis. Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kovo pradžioje NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pranešė pakvietęs prezidentą V. Zelenskį dalyvauti Aljanso viršūnių susitikime Vilniuje. Jis išreiškė viltį, kad Lietuvos sostinėje bus susitarta dėl skubios pagalbos ir ilgalaikės paramos Ukrainai.
Ukrainos prezidento biuras savo ruožtu tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Ukrainai bus suteiktos saugumo garantijos.
V. Zelenskis mano, kad šiame susitikime Aljansas turėtų pasiūlyti tolesnius žingsnius dėl Ukrainos narystės organizacijoje.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 10 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį surengė Vyriausiosios karinės vadovybės posėdį. Viena iš svarstytų temų – padėtis Bachmute.
Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis vakariniu Ukrainos valstybės vadovo kreipimusi.
„Ką tik baigėsi Vyriausiosios karinės vadovybės posėdis. Vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas, krypčių vadai informavo apie situaciją priešakinėse linijose, apskritai apie valstybės gynimą. Rytai ir pietūs, siena. Bachmutas ir mūsų galimybės sustiprinti ten savo pozicijas. Mūsų atsakymai į teroristų smūgius“, – papasakojo prezidentas.
Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, jog Ukraina tęsia Bachmuto gynybą, kad rusams neatsivertų kelias okupuoti kitas Donecko srities gyvenvietes.
Penktadienį Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pareiškė, kad padėtis Bachmute labai įtempta, bet gynėjai daro visa, kas įmanoma, kad okupantams nepavyktų prasiveržti.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Anot jo, viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis – bus siekiama susitarti dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo.
„Pakviečiau prezidentą Zelenskį dalyvauti NATO viršūnių susitikime Vilniuje. Esu tvirtai įsitikinęs, tai bus stiprus mūsų solidarumo, sąjungininkų teikiamos paramos Ukrainai ženklas. Ir viliuosi, kad Zelenskis galės ten atvykti. Žinoma, tai priklausys nuo padėties Ukrainoje. Šalis vis dar pačiame karo įkarštyje“, – LRT laidoje „Savaitė“ transliuotame interviu teigė J. Stoltenbergas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Jis pažymėjo manantis, kad vienintelė kalba, kurią supranta Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, yra Aljanso vienybė ir galia. Todėl tai yra priežastis, kodėl NATO turi „laikytis kartu“.
„Bijau, kad vienintelė kalba, kurią supranta prezidentas Putinas, yra mūsų vienybė ir galia. Tai priežastis, kodėl turime laikytis kartu. Prezidentas Putinas padarė dvi dideles strategines klaidas, kai įsiveržė į Ukrainą. Jis visiškai neįvertino ukrainiečių, jų drąsos, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, ir vadovybės ryžto. Tačiau jis taip pat visiškai neįvertino NATO sąjungininkų ir partnerių pasiryžimo remti Ukrainą“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
J. Stoltenbergas akcentavo, kad Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių. Anot jo, Lietuva teikia reikšmingą paramą.
„Lietuva yra tarp šalių, teikiančių reikšmingą paramą Ukrainai. Jūs daugelį metų teikėte paramą Ukrainai, bet po invazijos – ypač daug. Atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą, Lietuva yra tarp daugiausia paramos Ukrainai skiriančių šalių sąjungininkių“, – nurodė generalinis sekretorius.
Susitikimas Vilniuje bus istorinis
J. Stoltenbergo teigimu, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje šių metų liepą bus istorinis. Jis dėkojo Lietuvai už tai, kad ji ėmėsi organizuoti šį renginį.
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas bus labai svarbus. Norėčiau padėkoti Lietuvai, kad organizuoja tokį svarbų renginį“, – sakė generalinis sekretorius.
„Jau pradėjome pasirengimą ir, manau, susitikimas Vilniuje parodys mūsų vienybę teikiant paramą Ukrainai. Tikiuosi, kad susitarsime dėl naujų žingsnių ir priemonių, ilgalaikės paramos Ukrainai, plečiant partnerystę su Aljansu“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis tikisi, kad sąjungininkai Vilniuje susitars dėl naujų regioninių saugumo planų ir investicijų į gynybą didinimo. Pasak jo, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) turėtų būti minimalios išlaidos gynybai.
„Turime stiprinti savo atgrasymą ir gynybą. Tikiuosi, kad sąjungininkai susitars dėl naujų regioninių saugumo planų, naujo pajėgų modelio, ir dėl to, kad turime didinti investicijas į gynybą. Kol kas jokių sprendimų nepriimta, bet, manau, 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) riba turėtų būti ne lubos, o grindys, minimalios išlaidos gynybai“, – akcentavo NATO generalinis sekretorius.
„Greta didesnių pajėgumų, svarbiausi dalykai, kuriuos dabar rengiame ir sutarsime Vilniuje – nauji gynybos planai, pajėgų modelis. Taip pat didinsime išlaidas gynybai, siekdami užtikrinti mūsų pajėgų pasirengimą, kad prireikus, jau esantys pajėgumai greitai būtų dar sustiprinti“, – pažymėjo J. Stoltenbergas.
Jis pridūrė, kad NATO jau yra reikšmingai sustiprinusi pajėgas Rytuose, tačiau yra nuolat svarstoma, ką dar būtų galima padaryti šiuo klausimu.
„Pastaraisiais metais matėme, kad Aljansas žymiai sustiprino buvimą rytų flange, taip pat Baltijos šalių regione. Dislokuotos kovos grupės su daugiau karių, skirta reikšmingai daugiau oro ir jūrų pajėgų. Visada darysime tai, kas būtina, siekiant užtikrinti patikimą atgrasymą ir gynybą. Taip siųsdami aiškią žinią Maskvai, jog esame čia, kad apsaugotume ir gintume visus sąjungininkus, ir ataka prieš vieną sukels aljanso atsaką. Tai darome, žinoma, ne tam, kad išprovokuotume konfliktą, o kad užkirstume kelią konfliktui, atakai prieš NATO sąjungininkę“, – aiškino J. Stoltenbergas.
„Svarbiausia turėti reikšmingo dydžio labai aukšto parengtumo pajėgas, kurias prireikus būtų galima greitai perdislokuoti“, – teigė generalinis sekretorius.
ELTA primena, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks 2023 metų liepos 11–12 dienomis. Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
2023-ųjų pradžioje NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, jog bus surengtos naujos derybos dėl išlaidų gynybai, nes kai kurios narės nori padidinti dabartinį minimalų lygį.
Dabar NATO narių prašoma, kad iki 2024 m. išlaidos gynybai pasiektų bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Lietuvos lyderiai taip pat ne kartą akcentavo, jog Vilniaus susitikime Aljanso narės turėtų susitarti dėl 2 proc. nuo BVP „grindų“. Šiuo metu Lietuvos gynybos biudžetas siekia 2,52 proc. BVP.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, vasario 7 d. (ELTA). Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė pasitarimą su karine vadovybe ir žvalgybos vadovu Kyrylu Budanovu, praneša portalas „rbc.ua“.
Pasak prezidento, per susitikimą buvo svarstomas galimo pakartotinio Rusijos puolimo klausimas.
„Skiriame kuo didžiausią dėmesį tam, ką rezga okupantai. Ir tam, ko reikia mūsų kariams, kad jie galėtų efektyviai priešintis, ir visuose ruožuose“, – pareiškė V. Zelenskis vaizdo kreipimesi.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu blogiausia situacija fronte yra Donecko srityje. Bet ukrainiečiai daro visa, kad apgintų savo teritorijas.
„Donecko sritis ir rytai, kur karščiausia. Aš apie juos kasdien kalbu. Pietūs prisimenami rečiau, nors strateginė šios krypties reikšme ne mažesnė. O valstybę stipriname palei visą perimetrą“, – pabrėžė jis.
Pasak portalo, rusai gali pradėti naują puolimą Luhansko srityje po vasario 15 d. Iki to laiko jie turėtų rengti mobilizuotą rezervą.
Anksčiau Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei iki kovo užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Jeruzalė, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Pasak buvusio Izraelio premjero Naftali Bennetto, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas karo prieš Ukrainą pradžioje pažadėjo nežudyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, informuoja dpa.
Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto
Duodamas interviu Izraelio žurnalistui, N. Bennettas sakė, kad V. Putinas tai pažadėjo susitikimo metu 2022 m. kovo mėnesį.
Tuometinis Izraelio premjeras buvo pirmasis Vakarų lyderis susitikęs su V. Putinu Maskvoje po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tačiau tolesnės pastangos tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos baigėsi nesėkme.
Apie pokalbį su žurnalistu N. Bennettas paskelbė šeštadienio vakarą savo feisbuko puslapyje. Anot jo, lyderio gyvybė karo metu yra svarbiausia. „Žinojau, kad V. Zelenskiui kilo grėsmė. Jis buvo bunkeryje, kurio vieta nežinoma“, – teigė Izraelio politikas.
Vladimiro Putino fizionomija
Pasak buvusio Izraelio premjero, po 3 ar 4 valandų pokalbio jis paklausė V. Putino ar šis nori nužudyti V. Zelenskį, tačiau V. Putinas tai paneigė. N. Bennettas sako gavęs V. Putino pažadą, kad jis nenužudys V. Zelenskio.
Anot buvusio premjero, jis paskambino Ukrainos prezidentui vis dar važiuodamas iš Kremliaus į oro uostą ir pranešė naujienas, kad į jo gyvybę nebus kėsinamasi. V. Zelenskis neva paklausė ar N. Bennettas tuo tikras, o šis atsakė esąs „šimtu procentu“ tuo įsitikinęs.
Teigiama, kad praėjus dviem valandoms Ukrainos prezidentas paskelbė vaizdo įrašą iš savo kabineto ir užtikrino žmones nesibaiminantis dėl savo gyvybės.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. EPA – ELTA foto
Kyjivas, sausio 25 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodomyras Zelenskis mažai pasikeitė nuo tada, kai buvo septyniolikos, išskyrus tai, kad mažiau šypsosi, trečiadienį savo vyro 45-ojo gimtadienio proga tviteryje parašė Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska.
„Manęs dažnai klausia, kaip tu pasikeitei per šiuos metus. Ir aš visada atsakau: „Jis nepasikeitė. Jis tebėra toks pats. Tas pats vaikinas, su kuriuo susipažinau, kai buvome septyniolikmečiai“, – tviteryje ukrainiečių kalba ir angliškai parašė O. Zelenska.
„Bet iš tikrųjų kai kas pasikeitė: dabar tu šypsaisi daug rečiau“, – pridūrė ji.
Paskelbusi nerūpestingesnių laikų nuotrauką, O. Zelenska palinkėjo vyrui daugiau priežasčių šypsotis. Ji pagyrė jį už tvirtybę ir palinkėjo sveikatos ateinančiais metais.
„Visuomet norėčiau su tavimi juoktis. Suteik man šią galimybę“, – tviteryje parašė ji.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
700-ojo gimtadienio proga sostinėje antradienį vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Champion Cities Summit 2023“ Vilniui už paramą Ukrainai suteiktas Prezidento Volodymyro Zelenskio dekretu pasirašytas „Miesto gelbėtojo“ garbės titulas.
„Norėčiau paviešinti prezidento Volodymiro Zelenskio įsakymą, kurį jis pasirašė šiandieną. Dėl humanizmo, atjautos ir solidarumo su Ukrainos tauta, visapusiškos pagarbos Ukrainos piliečiams, kurie turėjo palikti savo namus dėl Rusijos karinės agresijos, dėl reikšmingos paramos ukrainiečiams, ginantiems savo nepriklausomybę, Vilniui yra suteiktas garbingas „Miesto gelbėtojo“ titulas“, – renginio metu akcentavo Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius, priimdamas apdovanojimą miesto vardu, paskelbė, kad sostinė pasirengusi Ukrainai skirti dar daugiau humanitarinės pagalbos – simbolinės, su jubiliejine sukaktimi siejamos, 700 tūkst. eurų vertės. Ji bus panaudota Vilniaus miestų partnerių Kyjivo ir Lvivo poreikiams, rašoma pranešime spaudai.
„Mūsų taryba ką tik patvirtino biudžetą ir nusprendėme dedikuoti bent 700 tūkst. eurų Ukrainai kaip mūsų gimtadienio dovaną“, – sakė R. Šimašius, akcentuodamas, kad Ukraina pati galės nuspręsti, kokiai kam konkrečiai šios lėšos galės būti paskirtos.
Vilniui „Miesto gelbėtojo“ garbės vardas suteikiamas už humanizmą ir solidarumą su nuo karo kenčiančiais Ukrainos žmonėmis, už visapusišką pagalbą jiems ir reikšmingą paramą šaliai, ginančiai savo nepriklausomybę ir suverenitetą. Ukrainos vėliava. Slaptai.lt portalo foto
„Miesto gelbėtojo“ statusas anksčiau buvo suteiktas Žešuvo ir Peremislio miestams Lenkijoje ir Čekijos sostinei Prahai.
Sostinės savivaldybė akcentuoja, kad Vilniaus miestas nuo pirmųjų karo dienų aktyviai teikia pagalbą Ukrainai: organizavo karo pabėgėlių apgyvendinimą, ukrainiečių vaikams buvo suteiktos galimybės mokytis, atvykusiems taikoma nemažai pragyvenimo kaštus mažinančių lengvatų. Sostinės savivaldybė prisideda ir prie įvairių Ukrainos palaikymo akcijų.
Rankas šalin nuo Ukrainos. Slaptai.lt foto
Gegužės mėnesį sostinės savivaldybė organizavo žmonėms nebereikalingų stiklų langams siuntą į Kyjivo priemiestį Borodianką. Gruodį Vilniaus miesto Savivaldybė į Ukrainą pristatė humanitarinės pagalbos siuntą, kurios vertė siekė apie 100 tūkst. eurų. Dar 400 tūkst. eurų miesto Tarybos sprendimu buvo pervesta į specialiai paramos grynaisiais pinigais priėmimui įkurtą fondą „Future Kyiv“. 200 tūkst. eurų skirta humanitarinei pagalbai medikamentais ir medicinos priemonėmis. Bendra paramos suma su savivaldybės įmonėmis jau viršijo milijoną eurų, rašoma pranešime spaudai.
Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, sausio 24 d. (Ukrainform-ELTA). Ukraina neplanavo ir neplanuoja pulti Baltarusijos ir mano, jog svarbu, kad Baltarusija neprarastų savo nepriklausomybės ir neįsijungtų į Rusijos sukeltą gėdingą karą.
Tai antradienį Kyjive per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauliu Niinistö pareiškė Ukrainos valstybės vadovas Volodymyras Zelenskis.
„Mes neketinome ir neketiname pulti Baltarusijos. Tai svarbiausia visos ukrainiečių tautos žinia baltarusių tautai. Mums labai svarbu, kad Baltarusija neprarastų savo nepriklausomybės ir neįsijungtų į šį absoliučiai gėdingą karą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Paklaustas, ar Ukraina tikrai siūlė Baltarusijai vadinamąjį „nepuolimo paktą“, jis atsakė: „Visa, ką Ukraina siūlo oficialiai, jūs girdite“.
Pasak V. Zelenskio, dauguma Baltarusijos gyventojų, dauguma nepriklausomos Baltarusijos kariškių, „kurie yra būtent Baltarusijos kariškiai“, nenori pulti ir eiti su ginklu prieš ukrainiečius.
„Todėl, žinoma, mes labai nustebsime, jei šia kryptimi bus pradėtas puolimas… Būtent Baltarusijos kariuomenės (puolimas)“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
O štai Rusijos kareiviai, pasak V. Zelenskio, „gali atsidurti bet kurios valstybės teritorijoje, nes jie mano turį tokį „karinį Šengeną“.
Kaip jau buvo pranešta, Baltarusijos žiniasklaida išplatino apsišaukėlio šios šalies prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimą, kad esą Ukraina jam pasiūlė sudaryti „nepuolimo paktą“.
Kyjivas, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį savo tradiciniame vakariniame kreipimesi pažadėjo ateityje griežtai reaguoti į galimus korupcijos atvejus valstybės institucijose.
„Visuomenei bus pateikta visa informacija, o valstybė imsis reikiamų galingų veiksmų“, – pareiškė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad anksčiau šią savaitę Nacionalinio antikorupcijos biuro sulaikytas savivaldybių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros viceministras Vasylis Losynskis jau buvo paleistas.
Anot žiniasklaidos, jis kaltinamas paėmęs 400 tūkst. eurų kyšį, kai buvo perkami elektros generatoriai.
V. Zelenskis savo kreipimesi taip pat užsiminė apie pasirodžiusius pranešimus, kuriuose Gynybos ministerija kaltinama sudariusi sutartį dėl maisto produktų įsigijimo kelis kartus didesnėmis nei įprastinės kainomis. Oficialiais duomenimis, šiuo klausimu numatytas gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo kreipimasis į parlamentą Kyjive.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad esą jau buvo parengti „atitinkami sprendimai“. „Dar nenoriu jų skelbti, bet viskas bus teisinga, – kalbėjo V. Zelenskis. – Noriu aiškiai pabrėžti: daugiau nebebus taip, kaip buvo praeityje.“
