V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kremliaus propagandistai jau seniai garsėja savo įžūlumu ir nuolat, diena iš dienos skleidžiamu akiplėšišku melu. Paversti norimą į esamą, – štai kur tikrasis menas! Ypatingai tuo pasižymi vieni ryškiausių Putino chalujų – laidos „60 minučių“ viena iš vedėjų Olga Skabejeva ir „valanda su Vladimiru Solovjovu“ vedėjas Vladimiras Solovjovas, kurių laidos transliuojamos viename pagrindinių Putino kontroliuojamų Rusijos TV kanalų.

Artėjant Normandijos formato  ketvirtuko susitikimui gruodžio 9 d. dėl padėties Rytų Ukrainoje sureguliavimo, kuriame dalyvaus V. Zelenskis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kremliniai neriasi iš kailio, stengdamiesi kuo labiau sukompromituoti Kijevo valdžią. Fašistai, nacistai – šaukia  jie. Ukrainiečiai ir toliau žudo rusus, jie nenori taikos, jie nori karo ir pan.

Įvairios provokacijos, norint sužlugdyti derybas, laiminant Kremliui pilasi lyg iš gausybės rago.

Likus mažiau nei savaitei iki Ukrainos viršūnių susitikimo, prorusiški separatistai konflikto regione šalies rytuose nustatė „valstybės sieną“. Ligšiolinė fronto linija nuo dabar yra „valstybės siena“, – nusprendė užsienio nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos parlamentas. Taip vadinamo parlamento vadovas Vladimiras Bidiovka teigė, kad ateityje Donecko Liaudies Respublika apims visą Donecko srities teritoriją. Dabar Rusijos remiami separatistai kontroliuoja mažiau nei pusę istorinės Donecko srities.

Separatistai ir toliau provokuoja Kijevą, apšaudydami jo kontroliuojamas teritorijas ir tuo pačiu kaltindami jį nenorint taikos.

Jie siekia, kad jų valdomoms teritorijoms būtų suteiktas ypatingas statusas, kad valstybine sričių kalba būtų rusų, kad jiems atitektų sienų su Rusija kontrolė.

Tai raudonos linijos, kurių Ukraina niekaip neleis peržengti.

Atsargiai – tendencingasis Solovjovas

Žibalo į rusenančią ugnį vakar NATO viršūnių jubiliejiniame susitikime įpylė ir Ukrainos užsienio ministras Vadymas Prystaiko, pareiškęs, jog Rusija yra teroristinė valstybė, kuri aktyviai remia Rytų Ukrainos separatistus siekdama savo politinių tikslų.

Ir to paneigti neįmanoma. Rusija nuo pat 2014-ųjų, kuomet užgrobė Krymą ir įžengė į Rytų Ukrainą, ekspansyviai ir labai nesislėpdama demonstravo savo siekį neleisti Ukrainai integruotis į ES ir NATO.

Ypač rusus įsiutino Ukrainos Konstitucijoje įvestos pataisos, kuriose įrašyta, jog šalies vienas iš pagrindinių tikslų – siekti narystės NATO.

Ir štai artėja metas, kai vienokiu ar kitokiu būdu turės būti perkirstas šis Gordijo mazgas. Prieš vykstant Zelenskiui į Normandijos formato susitikimą Prancūzijoje, patriotinės Ukrainos jėgos pasirašė deklaraciją, kurioje nubrėžė raudonas linijas, kurių nevalia peržengti.

Zelenskis gerai supranta, jog nors vieną jų peržengus Ukrainoje gali kilti dar vienas Maidanas.

Atsargiai – tendencingoji Olga Skabajeva ir Jevgenijus Popovas

O to niekas nenori.

Vakar Olgos Skabejevos šešėlis Jevgenijus Popovas (jis ir jos vyras) laidoje „60 minučių“ paskelbė anonsą: „Netrukus parodysime ir pasiklausysime, kaip Olga telefonu kalbėsis su Ukrainos prezidentu Zelenskiu“.

Ir Zelenskis pakėlė ragelį. Priplonintu balseliu propagandistė Skabejeva kreipėsi į Zelenskį: mielas Volodymyrai, jūsų ofiso darbuotojai man niekaip neleidžia su jumis pasikalbėti, todėl radusi jūsų asmeninį telefoną, skambinu jums ir noriu užduoti keletą klausimų…

Iš kitos ragelio pusės: klausau, ar kas atsitiko? Gal kas serga? A, visi sveiki? Tada… Pypt, pypt.

Studijoje susižavėjimas drasiąja „žurnaliste“. Skabejeva švyti pergalinga šypsena: štai ir pasikalbėjome…

2019.12.05; 10:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentų susitikimas Paryžiuje

Prancūzijos sostinėje gruodžio 9 dieną vyks keturšalis viršūnių susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, penktadienį pranešė prancūzų prezidentūra. Paryžiuje įvyks pirmas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pranešė Eliziejaus rūmai. 

Žinomas Vokietijos politikos ekspertas Bonos universiteto prof. dr. Andreas Heinemann-Grüder įspėja, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui pasvarstyti variantą, įteisinantį Krymo aneksiją mainais už ramybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą jo Rytuose. Jo nuomone, vargu ar A. Merkel ir E. Macronas vyktų į susitikimą, jei neturėtų jau tarpusavyje aptartų galimų kompromisų variantų. 

https://glavred.info/politics/10126247-zabyt-pro-krym-v-obmen-na-mir-na-donbasse-merkel-i-makron-mogli-tayno-dogovoritsya-s-putinym.html                                                       

https://inform-ua.info/politics/1575194931-chego-zhdat-ot-normandskoy-vstrechy-na-zapade-ozvuchyly-svo-vydenye

„Aš manau, kad susitikimas – tik proceso pradžia. Viena vertus, nereikia per daug tikėtis iš jo. Kita vertus, nemanau, kad A. Merkel ir E. Macronas sutiko susitikti be preliminarinio susitarimo įveikiant aklavietę“, – įsitikinęs politologas. Jo nuomone, kertiniu derybų klausimu taps rinkimai okupuotame Donbase. Pasak jo, V. Zelenskis, E. Macronas ir A. Merkel pasisakys už rinkimus ne su Kalašnikovo automatais, t.y., po Rusijos kariuomenės pasitraukimo ir „sukilėlių“ nuginklavimo.

„Prancūzija ir Vokietija, galbūt, pažadėjo sušvelninti sankcijas mainais už kompromisus iš Rusijos pusės. Bet ir Rusija jau pati supranta, kad Europos Sąjungoje vienybės sankcijų atžvilgiu nebėra ir nėra reikalo leistis į per didelius kompromisus. Gali būti, kad Kremlius mano taip – „o kuo jūs aplamai galite mums grasinti?“ – sakė politologas.

Kartu jis neatmetė varianto, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui sąlygą – „užmiršti Krymą“. „Taip gali būti. Nes visi supranta, kad niekam negali pavykti pakeisti Krymo status-quo, o visi nori nutraukti karinius susidūrimus. Rusija taip pat puikiai supranta, kad laikas bėga ne Ukrainos naudai todėl, kad kuo ilgiau žmonės Donbase gyvena ne Ukrainos jurisdikcijoje, tuo sunkiau bus sugrąžinti okupuotą regiono dalį Ukrainai“, – pabrėžė jis.

Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sunku bus Volodymyrui Zelenskiui artimiausiu metu, kai ir be teritorinių problemų daugelis ukrainiečių nepatenkinti tragiška situacija šalyje, kai oligarchai toliau kovoja dėl valdžios.

V. Zelenskio susitikimo su V. Putinu išvakarėse šalyje anonsuojamos Maidano tipo protesto įspėjamosios akcijos prieš bet kokias nuolaidas Rusijai. Žinomas tarptautinis apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis mano, kad V. Zelenskis kapituliuos, o gruodžio 10 d. Kijevas vėl gaus „Maidaną“, gal net kruviną ne be Kremliaus agentų pagalbos, reikalaujantį Prezidento atsistatydinimo. https://www.obozrevatel.com/politics/priglashenie-na-kazn.htm

Kam priklausys žemė

“Situacija Ukrainos viduje yra tragiška”, – komentuoja Lietuvos politologas Vadimas Volovojus. “Jeigu vertintume Ukrainą pagal kriterijus, kurie akademinėje literatūroje taikomi vadinamosioms „žlugusioms“ valstybėms, didelių skirtumų nerastume. Kitaip tariant – politinis chaosas ir netvarka, absoliutus teisinis nihilizmas (kas stipresnis, tas ir teisus), milžiniška korupcija, labai sunki ekonominė padėtis ir pan.”, – sako jis. https://m.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/vzelenskiui_siunciami_pavojingi_signalai/. Įdėmiai sekdamas įvykius Ukrainoje negaliu su juo nesutikti.

Šiuo metu vienas aštriausių klausimų Ukrainoje – vyriausybės siūlomas moratoriumo žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nutraukimas.

https://lenta.ru/articles/2019/11/11/ukraine/

2000 metais 28 milijonų pajų buvo išdalinta buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių nariams, nuo dviejų iki penkių hektarų kiekvienam iš septynių milijonų būsimų fermerių. 2001 metų spalį buvo patvirtintas Žemės kodeksas, pagal kurį visi pajai buvo paversti privatine nuosavybe, tačiau 2002 metų sausį žemės pardavimui buvo paskelbtas moratoriumas. Šiuo metu ukrainiečių nuosavybėje yra 30 mln. ha žemės, 83,5 procento – ariamos.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte žemės pirkimo ir pardavimo moratoriumas nutraukiamas 2020 m. spalio 1 d.

Didžioji dauguma fermerių baiminasi, kad jų eksploatuojamas žemes pusvelčiui supirks neaiškios tautybės ir pilietybės oligarchai.  

Ilgametė kovotoja prieš oligarchų įsigalėjimą Ukrainoje, partijos “Batkivščina” (“Tėvynė”) ir parlamentinės frakcijos Parlamente lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad neleis “Zelenskiui ir Co” (suprantama, kokį “Co” ji turi omeny) įvykdyti nusikaltimą prieš Ukrainą. “Ir kas galėtų pagalvoti, kad praėjus 28 metams po referendumo už Nepriklausomybės paskelbimą (gruodžio 1 d.) mūsų pačių valdžia planuos atimti iš savo piliečių žemę! Atiduoti „rinkos“ sudraskymui paskutinį strateginį neliečiamą Ukrainos resursą. To negalima leisti! Tai būtų nusikaltimas prieš istoriją, prieš valstybę, prieš ateinančias kartas! Ir mes to neleisime! Bet kuri valdžia ateina ir išeina. O Ukraina išliks”, – parašė ji feisbuke.

Nors numatomose žemės pirkimo ir pardavimo sąlygose numatyta nemažai saugiklių, kad ji nepatektų tiems, kuriems neturėtų patekti, teisininkai įžvelgia juose daug spragų, leidžiančių juos apeiti, jau nekalbant apie tai, kad šalyje šiuo metu  vyrauja teisinis nihilizmas.

2019.12.02; 13:28

Ukrainos visuomenės nuomonė apie savo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį prastėja, rodo Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atlikta apklausa.
 
„52 proc. apklaustų žmonių palaiko V. Zelenskį, tuo metu 19 proc. respondentų vertina prezidentą neigiamai. Rudens metu dalis Ukrainos piliečių, palaikančių V. Zelenskį, mažėjo, nuo 73 proc. rugsėjį iki 66 proc. spalį, 64 proc. lapkričio pradžioje ir iki 52 proc. lapkričio pabaigoje“, – nurodė institutas.
 
Tuo pačiu metu – nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos, procentas ukrainiečių, neigiamai vertinančių prezidentą V. Zelenskį išaugo nuo 7 iki 19 proc.
 
Kaip rodo apklausos rezultatai, populiarumą praranda ir kiti valdantieji Ukrainos politikai. KIIS apklausos duomenis, 25 proc. apklaustų Ukrainos piliečių neigiamai vertina premjerą Aleksejų Gončaruką. Visuomenės nepasitenkinimas premjeru išaugo nuo 9 proc. rugsėjį iki 25 proc. lapkričio pabaigoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.29; 00:15

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, kad neturėjo tikslo įtikinti Ukrainos prezidentą pirkti ar nepirkti ateityje elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE), o kaip tik siekė išdėstyti priežastis, kodėl Lietuva susirūpinusi dėl Astravo AE statybos.
 
„Tikrai neturėjau tikslo įkalbinėti Ukrainos pusę pirkti, ar nepirkti. Mūsų poziciją išdėsčiau, išaiškinau priežastis, kodėl mes esame labai susirūpinę dėl Astravo AE statybos. Pateikiau konkrečius faktus ir įrodymus, kurie rodo, kad statybos kultūra toje elektrinėje yra visiškai nepatenkinama, čia taip švelniai išsireiškus. Tie saugumo reikalavimai, kurie turi būti įgyvendinami ir kurie keliami ne tik Lietuvos, bet vis labiau ir visos ES bendrijos, mūsų aktyvių pastangų dėka. Kaip visai neseniai ir Vokietijos kanclerės pozicija nuskambėjo labai aiškiai šiuo klausimu, kad negali būti jokių kalbų apie nuolaidas ar pereinamuosius laikotarpius saugumo standartų įgyvendinimui atominėje elektrinėje, visi jie turi būti įgyvendinti iki AE eksploatacijos pradžios. Šioje vietoje niekas nesikeičia“, – teigė šalies vadovas.
 
Tuo metu Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad iš G. Nausėdos signalą dėl Astravo AE gavo.
 
„Viskas, kas jums svarbu, kas liečia iš saugumo pusės, ukrainiečiams taip pat labai svarbu. Aš išgirdau prezidento signalą, ir aš labai atvirai apibūdinau mūsų situaciją. Pasakiau, kokių monopolininkų turime savo rinkoje, kurie diktuoja kainas, ir kaip būtent mes su jais kovojame. (…) Aš pasakiau, kad aš išgirdau tą signalą ir pasakiau, kad aš būtinai atsisėsiu su energetikos ministru ir mes aptarsime šitą klausimą“, – teigė V. Zelenskis.
 
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
 
Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
 
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma atominė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
 
Kol kas planuojama, kad pirmasis Astravo AE reaktorius bus įjungtas 2020 metų pirmą ketvirtį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 06:33

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino Ukrainos ir Lietuvos ekonomikos forumo dalyvius, trečiadienį susirinkusius Prezidentūroje aptarti šalių ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos.
 
Verslo forumas, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas įmonių atstovų, organizuotas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oficialaus vizito Lietuvoje metu.
 
Anot Prezidento komunikacijos grupės, Lietuvos vadovas akcentavo glaudžius Ukrainos ir Lietuvos santykius, paremtus broliška parama siekti laisvės ir nepriklausomybės.
 
Pasak šalies vadovo, valstybių santykius dar labiau sustiprina bendras siekis kurti tvarią regiono verslo rinką. Tam ypač pasitarnautų dalijimasis gerąja verslo bendruomenių patirtimi.
 
„Lietuva daug ir sunkiai dirbo, siekdama politiškai sugrįžti į Europą – ten, kur visada buvo mūsų vieta. Vykdyti reformas nebuvo lengva, tačiau mums padėjo mūsų draugai. Šiandien jau mes esame tie draugai, pasiryžę padėti Ukrainai įgyvendinti būtinas reformas ir tvirčiau susieti savo likimą su Europa“.
 
Prezidentas akcentavo, kad Lietuva pasiryžusi prisidėti prie Ukrainos siekio tapti konkurencingesne rinkos dalyve regione.
 
Pasak šalies vadovo, auganti Lietuvos ir Ukrainos prekyba ir investicijos atveria galimybių naujai pažvelgti į bendradarbiavimą tradiciniuose ekonomikos sektoriuose – energetikos ir transporto srityse bei pastūmėti jį į naują etapą, atrandant bendrų taškų inovatyviuose sektoriuose, tokiuose kaip informacinės, finansinės technologijos, kibernetinis saugumas, atsinaujinančios energijos rinkos plėtra.
 
Ypač pabrėžtas dvišalis bendradarbiavimas energetikos, energetinio saugumo ir branduolinės saugos srityse.
 
Prezidentas paskatino Ukrainą ir toliau aktyviai siekti energetinės nepriklausomybės bei elektros tinklų sinchronizacijos su Europos sistemomis, nes tai sustiprintų Ukrainos atsparumą Rusijos įtakai.
 
G. Nausėda pasiūlė Ukrainai alternatyvų dujų tiekimą, išnaudojant esamą ir būsimą infrastruktūrą – tiek veikiantį suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, tiek Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį.
 
Prezidentas atkreipė dėmesį į glaudžius Ukrainos ir Lietuvos žmogiškuosius ryšius ir paskatino verslo bendruomenes aktyviau bendradarbiauti siekiant bendrų regiono ekonominės plėtros planų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.28; 03:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Pagrindinis išskirtinis šiuolaikinės tautos bruožas yra gimtoji kalba. Ne nosies ar akių forma, ne plaukų ar odos spalva, ne religija, ne vietiniai papročiai. Netrukus į Lietuvą žada atvykti Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis, kurio gimtoji kalba – rusų, tačiau nors sunkiai, bet ukrainietiškai jis kalba.

Pasidžiaukime. 2020 metais Ukrainoje nebus nei vienos rusakalbės mokyklos. Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „theБабель“

https://thebabel.com.ua/texts/37170-nastupnogo-roku-vsi-rosiyskomovni-shkoli-pereydut-na-ukrajinsku-movu-vikladannya-poyasnyuyemo-yak-ce-bude

2020 metų rugsėjį visos Ukrainos vidurinės mokyklos privalo pereiti prie dėstymo ukrainiečių kalba.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis šiemet, palyginus su 2014 metais rusakalbių mokyklų skaičius sumažėjo trissyk – buvo 621, tapo 194 (iš jų 43 – privačios). Daugiausiai tokių mokyklų išlieka Charkovo srityje (66), Zaporožės (35), Odesos (34) ir Dniepropetrovsko (31) srityse.

Žinoma, gimtąja kuri nors kalba tampa ne savarankiškai ją studijuojant, net ne mokyklose žinias ta kalba įgyjant. Ji tokia tampa tik su motinos pienu. Praeis dar nemažai laiko, kol visų ukrainiečių gimtąja taps ukrainiečių kalba.

Myliu Ukrainą

Labai liūdna mokyklų kalbinė padėtis yra Baltarusijoje. Baltarusių patriotams kol kas belieka pavydėti Ukrainos kolegoms.

Praėjusių metų vasarį spaudos konferencijoje Minske Švietimo ministerijos Bendrojo vidurinio, ikimokyklinio ir specialaus išsilavinimo valdybos vyriausioji specialistė Irina Bulavkina pranešė, kad Švietimo ministerija žino nepakankamo mokyklų su dėstomąja baltarusių kalba miestuose skaičiaus problemą. Jos žodžiais, šalyje veikia 2845 bendrojo vidurinio išsilavinimo mokyklos, iš kurių 1325 (46,6%) mokymas vyksta baltarusių kalba. „Tokių baltarusiškų mokyklų skaičius didelis, tačiau jos daugiausiai veikia kaimo vietovėse. Mes turime vidurinio išsilavinimo su dėstoma baltarusių kalba mokyklų steigimo sričių centruose, miestuose, kurių skaičius nežymus, problemą“, – sakė pareigūnė.

Ji pažymėjo, kad Baltarusijoje veikia įstatymas, pagal kurį tėvai gali pasirinkti, į kokią mokyklą leisti savo vaiką. „Mes atkreipiame tėvų dėmesį, kad jie turi teisę pateikti pareiškimą, nurodant baltarusių kalbą, kaip dėstomąją“, – sakė ji.

https://news.tut.by/society/581852.html

Galima padaryti liūdną išvadą, kad dauguma miestų gyventojų – tėvų jau nesieja Baltarusijos ateities su baltarusių kalba, net ir turėdama šalia savęs puikų Ukrainos pavyzdį.

Taip jau atsitiko, kad 2000 m. teko išklausyti  Saugumo studijų kursą vadovaujantiems darbuotojams Džordžo Maršalo Europos Centre Vokietijoje (Garmisch-Partenkirchen‘e netoli Miuncheno ir sienos su Austrija) su pažintinėmis išvykomis į JAV ir NATO gynybos būstines Pentagone, Briuselyje ir Berlyne.

Tautinės Baltarusijos vėliavos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Studentų“ kontingentas buvo labai margas. Daugumą sudarė Rytų Europos valstybių piliečiai, atstovaujantys demokratines idėjas.

Susidraugavau su viena ukrainiete ir viena baltaruse. Kadangi tuometiniame Seimo Informacijos ir analizės skyriuje šalia kitų užduočių „kuravau“ Ukrainą ir Baltarusiją, tai teko pramokti skaityti ir klausyti ukrainietiškai ir baltarusiškai. Atsitiktinai tapau tų dviejų merginų gana ilgo pokalbio liudininku. Kiekviena iš jų kalbėjo savo kalba ir puikiai viena kitą suprato. Pagalvojau, vargu ar taip susišnekėtų jos su ruse, nemokančia jų kalbos.

Neretai mūsų žiniasklaidoje priekaištaujama mūsų užsienio politikos formuotojams ir vykdytojams, kad jie deda per mažai pastangų „traukiant Baltarusiją už ausų“ iš Rusijos liūno, stipriau remiant opoziciją, kokia maža ji bebūtų, Aleksandrui Lukašenkai. Tik ką jau kalbėti apie mus, jei ir Ukrainoje, tikrai broliškoje Baltarusijai bent jau kalbiniu požiūriu, aš nematau, nors seku įvykius joje, pastangų tai daryti.

Gal, sakau, bendromis jėgomis?

2019.11.25; 06:00

Lapkričio 27 d. Vilniuje vyks Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų Tarybos posėdis. Dvišalė Prezidentų Taryba rengiama jau dvylika metų, pirmą kartą joje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Su Ukrainos vadovu Prezidentas aptars dvišalius politinius ir ekonominius santykius, saugumo ir gynybos, Ukrainos euroatlantinės integracijos klausimus, bendradarbiavimą energetikos, inovacijų, transporto ir socialinės politikos srityse.

Taip pat Prezidentai susitikime didelį dėmesį skirs Ukrainoje vykdomoms reformoms, ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties praktiniam įgyvendinimui. Šalių vadovai aptars ES Rytų partnerystę ir Ukrainos bendradarbiavimą su  NATO. Susitikime šalių vadovai kalbėsis apie santykius su Rusija, situaciją Donbase bei planuojamą Normandijos ketverto susitikimą.

Prezidentų Tarybos metu ketinama pasirašyti Prezidentų deklaraciją bei du tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimus dėl kibernetinio saugumo bei elektroninės atpažinties ir  elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.  

Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
 
2019.11.24; 00:30

Rinkimai Donbase gali įvykti tik tada, kai Ukraina kontroliuos visą jo teritoriją. Tai trečiadienį lankydamasis Luhansko Stanicos gyvenvietėje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
„Galimybė surengti rinkimus jau Ukrainos teritorijoje, o ne okupuotoje teritorijoje – štai pagrindinis klausimas“, – sakė jis, komentuodamas savo lūkesčius, susijusius su planuojamu vadinamojo Normandijos formato susitikimu.
 
Ukrainos prezidentas taip pat informavo, kad šiame viršūnių susitikime jis ketina apsvarstyti Donbaso sienos su Rusija kontrolės perdavimo Kijevui klausimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.21; 03:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pagyrė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, pavadindamas jį „maloniu“. Tai Rusijos vadovas sakė artėjant ilgai lauktam viršūnių susitikimui dėl konflikto Rytų Ukrainoje, kuriame ir susitiks abu prezidentai.
 
Viršūnių susitikimas Ukrainos krizei sureguliuoti vyks gruodžio 9 dieną.
 
Į susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Rusijos prezidentą V. Putiną ir Ukrainos prezidentą V. Zelenskį.
 
„Mes nepažįstame vienas kito, kalbėjomės tik telefonu“, – investicijų forume Maskvoje sakė V. Putinas, tačiau pridūrė, kad nors neturi „jokio ryšio“ su kolega iš Ukrainos, jis mano, kad „V. Zelenskis yra malonus žmogus ir nuoširdus“.
 
„Manau, jis tikrai nori pakeisti padėtį į gera, įskaitant Donbase“, – teigė Rusijos prezidentas, omenyje turėdamas teritoriją Rytų Ukrainoje, kurią valdo Rusijos remiami separatistai.
 
„Kiek jis yra pajėgus tai padaryti, kol kas nežinau. Jau buvo žengti tam tikri teigiami žingsniai“, – pridūrė V. Putinas, paminėdamas dalies karinių pajėgų ir įrangos atitraukimą nuo kontaktinės linijos, skiriančios Ukrainos pajėgas ir separatistus.
 
Tarp kitų pastarųjų veiksmų, kurių buvo imtasi, siekiant sumažinti įtampą, yra rugsėjį įvykęs Rusijos ir Ukrainos apsikeitimas belaisviais. O šią savaitę Rusija dar grąžino Ukrainai tris prieš metus užgrobtus jos laivus.
 
Gegužę Ukrainos prezidentu tapęs V. Zelenskis teigė, kad karo Rytų Ukrainoje užbaigimas bus svarbiausia jo kadencijos užduotis.
Viršūnių susitikimas konflikto Rytų Ukrainoje klausimu vyks Paryžiuje. Antradienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Pristaika teigė, kad Kijevas viliasi pasiekti Paryžiuje „realią pažangą“. Pasak ministro, Ukraina į derybas vyks „be išankstinio nusistatymo“.
 
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Netrukus po Rusijos įvykdytos aneksijos Rytų Ukrainoje kilo karinis konfliktas. Ukrainos vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų balandžio kovoja su Rusijos remiamais separatistais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.21; 02:00

Ilgai lauktas viršūnių susitikimas Ukrainos krizei sureguliuoti gruodžio 9 dieną vyks Paryžiuje.
 
Į susitikimą vadinamuoju Normandijos formatu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, penktadienį pranešė Eliziejaus rūmai. E. Macrono biuras kalbėjo apie „reikšmingą pažangą“ siekiant taikos Rytų Ukrainoje.
 
Eliziejaus rūmų duomenimis, Paryžius siekia naujų impulsų įgyvendinant Minsko susitarimus, kad Rytų Ukrainoje būtų pasiekta taika. E. Macronas apie Ukrainos viršūnių susitikimą paskelbė jau po dvišalių pokalbių su V. Putinu G7 viršūnių susitikime rugpjūčio pabaigoje Bjarice, tačiau tada datos neįvardijo.
 
Praėjusią savaitę Ukrainos vyriausybiniai daliniai ir prorusiški separatistai pradėjo pajėgų išvedimą iš vienos teritorijos Rytų Ukrainoje. Tai buvo viena Maskvos sąlygų viršūnių susitikimui.
 
Pastarąjį kartą Ukrainos pokalbiai Normandijos formatu 2016 metais vyko Berlyne. Tada juose be A. Merkel ir V. Putino dalyvavo tuometinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka bei tuometis Prancūzijos vadovas Francois‘as Hollande. Tada buvo susitarta dėl naujo taikos proceso tvarkaraščio, kuris Donbaso konflikto regione numatė ir ginkluotą policijos misiją.
 
Tačiau nuo tada diplomatinės pastangos vis strigo.
 
Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų prorusiški separatistai kaunasi su Ukrainos vyriausybiniais daliniais. Vokietija ir Prancūzija penkerius metus mėgina tarpininkauti tarp Ukrainos ir Rusijos. Gegužės pabaigoje prie Ukrainos vairo stojus V. Zelenskiui, vėl įsižiebė viltis, kad konflikto sprendimas pajudės į priekį.
 
Nuo konflikto Rytų Ukrainoje pradžios 2014 metų pavasarį žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių. Kijevas ir Vakarų šalių vyriausybės kaltina Maskvą separatistus remiant ginklais. Maskva tai neigia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.16; 07:26

Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiurkščiai užsipuolė jo apkaltos siekiančius demokratus.
 
„Turime reikalą su keliais tikrai ligotais ir pamišusiais žmonėmis“, – pareiškė jis ketvirtadienio vakarą Minesotos valstijoje pirmajame savo rinkimų kampanijos renginyje po to, kai demokratai dėl vadinamosios Ukrainos aferos inicijavo pasirengimą jo apkaltos procesui.
 
Demokratai, anot D. Trumpo, yra „išprotėję“, „pikti“ ir „šėtoniški“.
 
„Demokratai yra kryžiaus žygyje, kad sugriautų mūsų demokratiją, – kalbėjo D. Trumpas. – Mes to niekada neleisime padaryti. Mes juos įveiksime“. Demokratai esą per prezidento rinkimus 2020-aisiais bus nubausti už savo mėginimą nuversti vyriausybę. Tai, ką jie daro, yra ne kas kita, kaip „raganų medžioklė“ ir „sabotažas“, sakė D. Trumpas.
 
Kalbėdamas apie demokratų lyderę, Atstovų Rūmų pirmininkę Nancy Pelosi, D. Trumpas teigė, kad ji arba „iš tikrųjų kvaila“, „nebesusigaudanti“, arba nesąžininga. Prezidentas asmeniškai užsipuolė ir kitus demokratus, tarp jų – kongresmeną Ilhamą Omarą iš Minesotos ir savo potencialių priešininką rinkimuose, buvusį viceprezidentą Joe Bideną.
 
D. Trumpas kaltinamas piktnaudžiavęs valdžia, kai siekė, kad užsienio šalies vyriausybė jo naudai kištųsi į rinkimų kampaniją. Jis per pokalbį telefonu ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti tyrimą prieš J. Bideną ir jo sūnų Hunterį. Ant demokratų, D. Trumpas kuriam laikui net sustabdė karinę paramą Ukrainai, taip mėgindamas ją paspausti dėl tyrimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.11; 09:53

Česlovas Iškauskas, komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Vadinamasis „Ukrageitas“ įgauna apsukas. D. Trumpui šis skandalas, susijęs su artėjančia nuožmia rinkimine kova, kaip nuo žąsies vanduo, o štai Ukraina nuo jo gali smarkiai nukentėti.

Įsivėlęs į vidines peštynes JAV, V. Zelenskis ne nepajuto, kad Ukrainos fronte jis praranda pozicijas. Galbūt iš didelio noro įtikti Vakarams, ypač D. Trumpui, skubėdamas vykdyti savo rinkiminius pažadus – atkurti taiką Donbase, jis net nepastebėjo, kad ima pataikauti V. Putinui. Teisingai kritikuodamas Paryžių ir Berlyną ir priešpastatydamas juos Vašingtonui, buvęs komiško serijalo herojus praranda populiarumą kaip prezidentas. Jis dar labiau pastūmėjo Merkel ir Macroną į Putino draugiją, o šis trina rankomis: jo Kijevui numestas „Stainmeierio formulės“ kabliukas nepatyrusio 41-rių metų V. Zelenskio buvo tučtuojau prarytas…

Jis žino, ko laukia ukrainiečiai: taikos Donbase, kad nežūtų ten jų sūnūs ir vyrai, kad pagaliau liautūsi sproginėti minos, poškėti šūviai, kad būtų galima nekliudomai susisiekti su ten gyvenančiais artimaisiais. Krymas palauks, nes pusiasalio susigražinimas – nereali arba ne šio laikmečio idėja. Ir V. Zelenskis verčiasi per galvą, atsisakydamas savo rinkiminių pažadų – besąlygiškai išvesti Rusijos karines pajėgas iš separatistų kontroliuojamo regiono ir jame atkurti Ukrainos jurisdikciją. Dabar juos pakeičia „kompromisine“ „Stainmeierio formule“, kuri, pasirodo, tenkina ir konjuktūrinę Europą, ir Maskvą, ir diplomatijos subtilybių nepramokusį buvusį komiką.

V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Kijevas mano, kad pirmas laimėjimas pasiektas – rugsėjį su Rusija apsikeista kaliniais. Kita pergalė turėtų būti keturių lyderių – Putino, Macrono, Zelenskio ir Merkel – susitikimas vadinamuoju „Normandijos ketverto“ formatu. Jo data dar nenumatyta, bet jis turėtų patvirtinti taikos proceso Ukrainoje pažangą ir iš esmės revizuoti Minsko susitarimus, kurie nėra vykdomi. Kol kas vykęs gynybos ir užsienio reikalų ministrų pokalbis formatu “2+2”, kaip pastebi Paržiaus „Le Monde“, praėjo šaltai…

„Bet dabar kamuolys yra Putino rankose, – komentuoja prancūzų laikraštis. – Jis mano, kad yra gera proga užbaigti krizę Donbase. Bet kokiomis sąlygomis? Amerikos demokratijos suterštas įvaizdis ir Trumpo diplomatijos traukimasis iš Ukrainos tik stiprina tą Putino ranką…“

Buvusio Vokietijos užsienio reikalų ministro Franko-Walterio Steinmeierio pateiktas Ukrainos krizės sureguliavimo planas numato Donbasui suteikti ypatingą Ukrainos teritorijos statusą, kurį jis gautų po ESBO pripažintų rinkimų. Bet kodėl jis dar vadinamas „Putino planu“?

Apžvalgininkai daro septynias Kremliui palankias išvadas:

1.Neabejojama, kad ESBO pripažins rinkimų į vietinius valdžios organus teisėtumą, galų gale abi separatines respublikas toliau kontroliuos prorusiška administracija, o tvarką palaikys vietos policija.

2.Ukrainos-Rusijos sieną Donbaso ir Luhansko respublikose saugos „savanorių korpusai“, suformuoti DLR ir LLR, o ne Ukrainos pasienio tarnyba.

3.„Normandijos formato“ susitikime V. Zelenskis pakartos pritarimą „Stainmeierio formulei“, po to jis jau negalės trauktis atgal, nes Kremlius iškart sakys Vakarams: štai perspėjome, kad su Ukraina negalima turėti reikalų…

4.Ukrainiečiai negali masiškai priešintis naujiems susitarimams, nes jie yra pavargę nuo karo. Vidaus reikalų ministrui A. Avakovui nebus problemų atskirus protestus, kurie Ukrainoje jau prasidėjo, neutralizuoti.

5.V. Zelenskis bandys visuomenei šį žingsnį pateikti kaip „taiką vietoj reformų ir pagreitintos kovos su korupcija“, o šis delsimas padės ateiti Rusijos verslui.

6.Po šios pergalės Rusija gali tikėtis sankcijų sušvelninimo ir galimybės daryti įtaką Ukrainos politinei sistemai, dabar jau – per įmontuotą „Donbaso saugiklį“.

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Taigi, Ukraina pateko į pavojingą pasaulinio masto akivarą. Skandalas JAV ją aptaškė purvu, nepatyręs V. Zelenskis, atrodo, gavo gerą diplomatijos pamoką, tačiau daug svarbiau, kad jis nebūtų „išdurtas“ kitame – visos Ukrainos likimą galinčiame nulemti – fronte.

Kai Vakarų šalys mieliau spaudžia ranką V. Putinui, o nusisuka nuo Ukrainos krizės, reiktų prisiminti taurią trijų Rytų ir Vidurio Europos lyderių misiją, kai Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos vadovai – Adamkus, Kwasniewskis ir Juščenka – derindavo savo pagalbos šiai šaliai veiksmus ir taip ją atvedė į Maidaną.

Nejaugi šiandien kaimynai liks tik stebėtojais, kaip Ukraina vėl slysta į Rusijos glėbį?

Skaitykite – www.iskauskas.lt

2019.10.05; 07:17

Kurtas Volkeris. EPA – ELTA nuotr.
Paskelbus neįvardyto JAV specialiųjų tarnybų darbuotojo skundą dėl Amerikos prezidento Donaldo Trumpo pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, atsistatydino JAV specialusis atstovas Ukrainai Kurtas Volkeris.
 
Tai penktadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis trimis su situacija susipažinusiais šaltiniais.
 
„K. Volkeris, diplomatas, D. Trumpo administracijoje sprendžiantis su Ukraina susijusias problemas ir minimas informatoriaus skunde, netikėtai atsistatydino“, – pranešė televizijos kanalas.
 
JAV valstybės departamentas kol kas oficialiai nepatvirtino, kad K. Volkeris atsistatydino.
 
Anksčiau penktadienį demokratai JAV Kongreso Atstovų Rūmuose iškvietė K. Volkerį į klausymus dėl D. Trumpo ir V. Zelenskio kontaktų, turėjusius įvykti spalio 3 d.
 
Pranešimai, jog Baltųjų rūmų šeimininkas, telefonu kalbėdamasis su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu, grasino nutrauksiąs pagalbą Ukrainai, jeigu nebus pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš pagrindinį D. Trumpo konkurentą 2020 metais įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose Joe Bideną ir jo sūnų Hunterį, kuris turėjo reikalų su viena Ukrainos kompanija, sukėlė didelį skandalą Vašingtone.
 
Trečiadienį Baltieji rūmai paskelbė liepos mėnesį įvykusio dviejų šalių lyderių pokalbio stenogramą. Iš penkių puslapių dokumento matyti, kad D. Trumpas ragino V. Zelenskį pradėti tyrimą, kuris galėtų pakenkti jo politiniam priešininkui, demokratų kandidatui į JAV prezidentus J. Bidenui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 05:00

JT Generalinės Asamblėjos sesijoje V. Zelenskis pasakė emocingą kalbą. EPA-ELTA nuotr.
Trečiadienį JT Generalinės Asamblėjos sesijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė emocingą kalbą. Valstybės vadovas iš tribūnos pademonstravo auditorijai šovinį, simbolizuojantį Rusijos agresiją prieš jo šalį.
 
„Nuo tokio šovinio, kainuojančio 10 dolerių, gindamas Ukrainą nuo Rusijos agresijos, Donbase žuvo ukrainiečių dainininkas Vasilijus Slipakas, – pareiškė V. Zelenskis. – Penkerius metus Donbase vyksta karas, jau penkeri metai, kai Rusija aneksavo Krymą. Šiandien, kai prirašyti tūkstančiai tarptautinės teisės puslapių ir yra šimtai organizacijų, turinčių ginti taiką, mūsų šalis su ginklu rankoje, prarasdama savo piliečius, gina savo suverenitetą ir teritorijos vientisumą“.
 
V. Zelenskis pateikė oficialius duomenis apie karo Rytų Ukrainoje aukas. „Daugiau kaip 13 tūkstančių žmonių žuvo, 30 tūkstančių buvo sužeisti, 1,5 milijono turėjo palikti savo namus, – sakė jis. – Šie skaičiai čia skamba kasmet, ir kasmet jie tik didėja“.
 
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad šiandien niekas negali likti nuošalyje nuo šių įvykių.
 
„Šiandieniniame pasaulyje, kuriame mes su jumis gyvename, nebėra svetimo karo, – pareiškė jis. – Nė vienas iš jūsų negali jaustis saugus, kai Ukrainoje vyksta karas, kai Europoje vyksta karas. Pražūtinga gali tapti mintis, kad jūsų visa tai neliečia ir niekada nepalies“.
 
V. Zelenskis dar sykį pabrėžė, kad svarbiausias jo uždavinys – „užbaigti karą ir susigrąžinti visas okupuotas Ukrainos teritorijas“. „Bet ne mūsų piliečių gyvybės kaina, ne Ukrainos laisvės ar jos teisės pasirinkti savo kelią kaina“, – pridūrė jis.
 
Pasak Ukrainos prezidento, dabartiniai tarptautinių santykių mechanizmai stringa. „Mes neabejojame tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, JT autoritetu, bet turime pripažinti, kad mechanizmai veikia ne be sutrikimų, jie stringa ir todėl turi būti atnaujinti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.26; 02:55

Netylant diskusijoms dėl jo pokalbio telefonu su Ukrainos vadovu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas smarkiai užsipuolė demokratų kandidatą į prezidentus Joe Bideną ir jo sūnų. D. Trumpas pirmadienį dar kartą atmetė visus kaltinimus, esą jis su Ukrainos vyriausybės pagalba mėgino pakenkti J. Bideno sūnui, o kartu ir savo galimam varžovui rinkimuose J. Bidenui.
 
D. Trumpas abiem jiems metė sunkius kaltinimus. „Joe Bidenas ir jo sūnus yra korumpuoti“, – sakė JAV prezidentas politinių pokalbių Jungtinėse Tautose kuluaruose. Tačiau melaginga žiniasklaida esą nenori apie tai skelbti, nes abu jie yra demokratai.
 
Jei tai, ką padarė Bidenas, kada nors būtų padaręs respublikonas, tai ji būtų atsidūręs ant elektros kėdės, kalbėjo D. Trumpas, kuris pats yra respublikonas. Anot jo, yra taikomi dvigubi standartai. D. Trumpas patikino, kad jis pats nieko nederamo nepadarė. Jo pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu esą buvo „puikus“ ir „garbingas“. Jis taip pat niekam nedaręs spaudimo.
 
Jau kelias dienas JAV diskusijas kelia pokalbis telefonu tarp D. Trumpo ir V. Zelenskio. JAV žiniasklaida skelbė, jog D. Trumpas per pokalbį liepą keliskart paragino V. Zelenskį bendradarbiauti su jo advokatu Rudy‘iu Giulianiu, kad būtų pradėtas tyrimas prieš J. Bideno sūnų Hunterį.
 
Buvusio JAV viceprezidento sūnus vienu metu dirbo vienoje Ukrainos bendrovėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.24; 10:21

Aiškėja naujų detalių apie galimai skandalingą JAV prezidento  Donaldo Trumpo pokalbį telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.
 
D. Trumpas prieš šį pokalbį nurodė įšaldyti žadėtą karinę paramą Ukrainai, rašo „The New York Times“ („NYT“) ir „The Washington Post“. „NYT“ informacija, tai buvo 391 mln. JAV dolerių vertės pagalba. „The Washington Post“ rašo apie „beveik 400 mln. dolerių“.
 
Laikraščiai remiasi neįvardytais aukštais JAV pareigūnais. Prezidento nurodymas esą per jo štabo vadovą MIcką Mulvaney‘į buvo perduotas Valstybės departamentui ir Pentagonui. Argumentuota, kad D. Trumpas turi „dvejonių“, ar parama tikrai turi būti skirta. Pasak laikraščio, lėšas leista skirti tik po daugiau kaip mėnesio  – rugsėjo 11-ąją.
 
D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbis telefonu vyko liepos 25-ąją. Jis jau kurį laiką kelia didelį ažiotažą JAV. Anot žiniasklaidos, D. Trumpas per pokalbį kelis kartus ragino V. Zelenskį bendradarbiauti su jo advokatu Rudy Giulianiu, kad būtų pradėtas tyrimas prieš Joe Bideno sūnų Hunterį.
 
Buvusio viceprezidento sūnus kurį laiką dirbo vienoje Ukrainos bendrovėje.
 
Pats J. Bidenas yra potencialus D. Trumpo varžovas būsimuose JAV prezidento rinkimuose.
 
Vis dėlto „Washington Post“ cituoja savo šaltinius, teigusius, kad nebuvo tiesioginio ryšio tarp paramos lėšų Ukrainai ir tariamo mėginimo daryti įtaką V. Zelenskiui. „Tai nebuvo atlygis“, – teigė šaltiniai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.24; 10:12

Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas apkaltino prezidentą Donaldą Trumpą „didžiuliu piktnaudžiavimu valdžia“ ir paragino pradėti tyrimą dėl įtarimų, kad JAV vadovas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pradėti J. Bideno sūnaus tyrimą.
 
J. Bideno kaltinimai sulaukė greito atsako iš D. Trumpo, kuris savo ruožtu kaltina buvusį viceprezidentą savo laiku taip pat darius spaudimą Ukrainai.
 
Abipusiai kaltinimai prasidėjo po „The Washington Post“ publikacijos, kurioje teigiama, kad vienas JAV žvalgybos pareigūnas pateikė skundą, nes D. Trumpas pokalbio telefonu su V. Zelenskiu esą spaudė Ukrainos lyderį pradėti tyrimą dėl J. Bideno ir jo sūnaus Hunterio galimai korupcinės veiklos. H. Bidenas, jo tėvui ėjus viceprezidento Baracko Obamos administracijoje pareigas, bendradarbiavo su Ukrainos gamtinių dujų bendrove.
 
D. Trumpas savo ruožtu paragino žiniasklaidą „pasižiūrėti į“ J. Bideno pasisakymus 2016 m. Tuo metu viceprezidentas grasino įšaldyti 1 mlrd. dolerių JAV paskolą Ukrainą, nebent Kijevas nušalins aukšto rango prokurorą, tuo metu tyrusį gamtinių dujų bendrovę, su kuria susijęs H. Bidenas.
 
„Regis, turime didžiulį piktnaudžiavimą valdžia – telefonu kalbėtis su užsienio šalies lyderiu, kuris laukia Jungtinių Valstijų pagalbos ir klausti apie mane“, – rinkimų kampanijos renginyje Ajovoje reporteriams sakė J. Bidenas.
Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Žinau, prieš ką aš einu – serijinį piktnaudžiautoją. Šis vyrukas būtent toks ir yra. Jei jis mato kokią grėsmę savo valdžiai, jis padarys viską, ką gali. Bet šitai jau peržengia bet kokias ribas“, – tęsė J. Bidenas.
 
Buvęs viceprezidentas penktadienį pareikalavo D. Trumpą nedelsiant paskelbti liepos 25 d. įvykusio pokalbio su V. Zelenskiu transkripciją. Pasak J. Bideno, jei žiniasklaidos publikacijos, kuriose teigiama, kad D. Trumpas galimai spaudė Ukrainos lyderį, yra tiesa, tuomet toks D. Trumpo elgesys yra „akivaizdi korupcija“.
 
Pats D. Trumpas kaltinimus vadino juokingais ir šeštadienį tviteryje apkaltino J. Bideną tuo metu, kai šis buvo viceprezidentu, reikalavus, „kad Ukrainos vyriausybė nušalintų prokurorą, tyrusį jo sūnaus veiklą“.
 
Jis taip pat pareiškė, kad žiniasklaidos priemonės sufabrikavo „istoriją apie mane ir tiesiog įprastą bei rutininį mano pokalbį su naujuoju Ukrainos prezidentu. Nebuvo pasakyta nieko bloga, o J. Bideno reikalavimas, kita vertus, yra visiška ir absoliuti katastrofa“.
 
Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaiko paneigė, kad D. Trumpas pokalbio metu spaudė V. Zelenskį.
 
„Žinau, apie ką jie kalbėjo, ir manau, kad spaudimo nebuvo. Tai buvo ilga ir draugiška diskusija, joje aptarta daugelis klausimų, kuriems, daugeliu atvejų, reikėjo rimtų atsakymų“, – televizijos stočiai „Hromadske“ sakė V. Prystaiko.
 
„Piktnaudžiavimas valdžia“
 
Šeštadienį D. Trumpas paskelbė vaizdo montažą, kuriame – žiniasklaidos pranešimai ir J. Bideno pasisakymas apie tai, kad jis prašė nušalinti Ukrainos prokurorą.
 
J. Bidenas tvirtino, kad jo pasisakymas neturi nieko bendra su jo sūnumi.
 
„Niekada nekalbėjau su savo sūnumi apie jo verslo reikalus užjūryje. Visi tai matė ir sakė, kad nieko ten nėra. D. Trumpas taip daro, nes žino, kad rinkimuose jį lengvai sutaršysiu. Jis piktnaudžiauja valdžia ir kiekviena savo, kaip prezidento, galia, kad mane apjuodintų“, – sakė apklausose prieš D. Trumpą pirmaujantis J. Bidenas.
 
D. Trumpas, kaip ir įprasta, pasipiktino ir istoriją į dienos šviesą iškėlusia žiniasklaida.
 
„Melagingų naujienų žiniasklaida šiomis dienomis ne tik netikrina faktų teisingumo, jie tyčia klastoja faktus. Jie net klastoja šaltinius, kad apsaugotų savo partnerius – demokratus“, – tviteryje rašė JAV prezidentas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.23; 07:31

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose po to, kai per ataką panaudojant granatą žuvo keturi ukrainiečių kariai.
 
Antradienį karo draskomoje Rytų Ukrainoje per ataką panaudojant granatą žuvo keturi ukrainiečių kariai, ir tai didžiausias vienos dienos aukų skaičius nuo liepos 21 dienos, kai įsigaliojo paliaubos.
 
„Paskambinau jam skubiai ir pasakiau, kad tai nepriartina mūsų prie taikos“, – per trumpą spaudos konferenciją po skubaus susitikimo su saugumo pajėgomis sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad paragino V. Putiną paprašyti Maskvos remiamų separatistų „liautis žudyti mūsų žmones“.
 
Ukrainos vadovas sakė, kad paprašė Rusijos prezidento daryti spaudimą separatistams Ukrainos rytuose, bei pridūrė, kad pokalbis su V. Putinu buvo ilgas.
 
Šis abiejų šalių prezidentų pokalbis telefonu yra tik antrasis V. Zelenskiui einant Ukrainos prezidento pareigas.
 
Ukrainos ir Rusijos prezidentų pokalbis telefonu vyko trečiadienį ryte. Kaip pranešama, antradienį V. Zelenskis taip pat paragino Normandijos ketverto šalių lyderius – Rusijos prezidentą V. Putiną, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – kaip galima greičiau surengti susitikimą aptarti keturių ukrainiečių karių žūtį.
 
Ukrainos pajėgos ir prorusiški separatistai, kurie įkūrė dvi „liaudies respublikas“ rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kovoja nuo 2014 metų balandžio. Kovos prasidėjo po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.
 
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per kovas žuvo apie 13 000 žmonių.
Vis dėlto Rusija neigia remianti separatistus Rytų Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 03:00

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarė dvišalius santykius, regiono saugumo situaciją, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą Europos Sąjungoje bei NATO.
 
Prezidento komunikacijos grupės pranešime sakoma, kad pokalbio metu G. Nausėda pasveikino Ukrainos vadovą puikiai pasirodžius rinkimuose ir pabrėžė, kad šis ukrainiečių pasitikėjimas yra didžiausias įpareigojimas ir atsakomybė už visos Ukrainos ir jos žmonių ateitį. „Tai stipriausias mandatas atsakingai dirbti savo šalies gerovei ir dėti visas pastangas užtikrinti gyvybiškai svarbių ekonominių reformų tęstinumą bei formuoti reiklią vyriausybę“, – sakė šalies vadovas.
 
Kalbėdamas su Ukrainos vadovu prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą, ir dar kartą pareiškė visokeriopą mūsų šalies ir jos žmonių, taip pat įveikusių sudėtingą permainų kelią, paramą Ukrainai, parodžiusiai norą eiti dar didesnės integracijos su ES keliu.
 
Savo ruožtu V. Zelenskis padėkojo Lietuvos prezidentui už nuoseklias pastangas, keliant Ukrainos klausimus tarptautinėje arenoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 07:30

Ukrainoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai. Balsavimo teisę juose turi 30 mln. rinkėjų. Jie nuspręs, kam atiteks 424 Aukščiausiosios Rados mandatai.
 
Favorite laimėti rinkimus laikoma naujoji prezidento Volodymyro Zelenskio partija „Tautos tarnas“. Iš viso vietų Aukščiausioje Radoje siekia 22 partijos. Antroji vieta prognozuojama prorusiškai partijai „Opozicijos platforma – Už gyvenimą“.
 
Pagrindinės politinės problemos Ukrainoje ir toliau lieka kerojanti korupcija bei konfliktas su prorusiškais separatistais šalies rytuose.
 
„Tautos tarnas“ savo interneto svetainėje rašė: „Didžiausias prioritetas yra išvaduoti šalį nuo korupcijos, apiplėšinėjimo, kyšininkavimo ir tariamų šventųjų“. Didžioji dalis gyventojų sutinka, kad V. Zelenskio pirmtakui Petro Porošenkai nepavyko pažaboti korupcijos. „Transparency International“ korupcijos indekse Ukraina yra 120 vietoje iš 180 šalių.
 
V. Zelenskis per savo rinkimų kampaniją sustiprino viltis, kad bus užbaigtas penkerius metus trunkantis karas Rytų Ukrainoje. Separatistų teritorijose Donecke ir Luhanske rinkimai nevyksta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.21; 06:00