V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigia, kad apie didelius pokyčius kalbantis V. Zalenskis yra ir iššūkis, ir galimybė Ukrainai.

„Tai šalis, kuri yra kryžkelėje, kuri turi daug iššūkių, bet ir turi didžiuliais galimybes. Naujasis prezidentas labai daug nori pokyčių, jis tikrai siejamas su didelėmis žmonių viltimis, todėl tie pokyčiai yra galimi, jeigu žmonės jį palaikys“, – po susitikimo su pirmadienį inauguruotu V. Zalenskiu sakė D. Grybauskaitė.
 
Kartu ji pabrėžė, kad jei naujasis Ukrainos vadovas sugebės pasinaudoti susidariusia situacija, galbūt pajėgs ir sutraiškyti ilgus dešimtmečius Ukrainoje egzistavusią oligarchinę sistemą.
 
„Jeigu šis prezidentas gebės pasinaudot tuo palaikymu, gebės pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir galiausiai sutraiškyti oligarchinę sistemą, kokia veikia Ukrainoje beveik 30 metų“, – sakė ji.
 
„Šiandien tai yra iššūkis ir galimybė, linkime Ukrainai ir jos žmonėms, kad jie tuo iššūkiu ir galimybe pasinaudotų geriausiai“, – apibendrino D. Grybauskaitė.
 
Prezidentė D. Grybauskaitė kartu su Europos šalių vadovais, NATO bei ES atstovais pirmadienį dalyvavo Ukrainos prezidento V. Zelenskio inauguracijoje.
 
Po inauguracijos įvyko prezidentės D. Grybauskaitės dvišalis susitikimas su naujuoju Ukrainos prezidentu. Jo metu aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, geopolitiniai iššūkiai ir saugumo situacija, Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir NATO.
 
Susitikimo metu prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra nuosekli ir principinga Ukrainos žmonių rėmėja, tvirtai palaikanti Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir teikianti Ukrainai visokeriopą paramą tiek valstybiniu lygiu, tiek aktyviomis pilietinės visuomenės pastangomis.
 
Šalies vadovės teigimu, per rinkimus išreikštas itin aukštas Ukrainos žmonių pasitikėjimo mandatas yra labai stiprus įpareigojimas naujajam prezidentui atsakingai dirbti savo šalies gerovei ir sutelkti visuomenės paramą gyvybiškai svarbių reformų tęstinumui.
 
Šalies vadovė taip pat akcentavo, kad Lietuva, pati įveikusi sudėtingą euroatlantinės integracijos kelią, yra visuomet pasirengusi padėti Ukrainai pasidalindama savo patirtimi ir teikdama ekspertinius patarimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 18:30

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Politikos naujokas, komikas Vladimiras Zelenskis pirmadienį per ceremoniją sostinėje Kijeve buvo inauguruotas naujuoju Ukrainos prezidentu.

Per ceremoniją Ukrainos parlamente priesaiką duodamas V. Zelenskis žadėjo ginti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę, rūpintis Tėvynės ir Ukrainos žmonių gerove, ginti piliečių teises ir laisves, laikytis Ukrainos Konstitucijos ir įstatymų. 

41 metų amžiaus V. Zelenskis, praėjusį mėnesį laimėjęs Ukrainos prezidento rinkimus, tapo jauniausiu posovietinės Ukrainos prezidentu.

Balandžio 21 d. vykusiame antrajame prezidento rinkimų rate V. Zelenskis triuškinamai įveikė prezidentą Petro Porošenką. V. Zelenskis pelnė 73,22 proc. balsų, o P. Porošenka gavo tik 24,45 proc. balsų.

Dar prieš kelis mėnesius idėja, kad V. Zelenskis iš tiesų taps naujuoju Ukrainos vadovu, atrodė mažai tikėtina. Kai gruodžio 31 d. aktorius ir komikas paskelbė dalyvausiantis šalies prezidento rinkimuose, tik nedidelė dalis žmonių vertino tai rimtai.

P. Porošenka vadovavo Ukrainai penkerius metus. Prezidentas savo kadencijos metu pradėjo įvairias reformas, bet buvo plačiai kritikuojamas dėl to, kad nesugebėjo pagerinti gyvenimo sąlygų didžiajai daliai Ukrainos piliečių ir veiksmingai kovoti su korupcija.

Išrinktasis prezidentas V. Zelenskis žadėjo kovoti su korupcija ir padaryti galą karui su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 10:00

Praėjus kelioms savaitėms po prezidento rinkimų Ukrainoje, šalyje galimi pirmalaikiai parlamento rinkimai.

Penktadienį apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos paskelbė buvusio premjero Arsenijaus Jaceniuko partija „Liaudies frontas“. Jei per 30 dienų nepavyks sudaryti naujos koalicijos, prezidentas gali skelbti pirmalaikius rinkimus.Tačiau to reikia būtinai išvengti, pabrėžė vyriausybės vadovas Vladimiras Groismanas. Eiliniai parlamento rinkimai Ukrainoje numatyti spalį.

Pasitraukdamas iš koalicijos, „Liaudies frontas“, kurio pozicijos apklausose yra ypač silpnos, nori užbėgti už akių parlamento paleidimui. Konstitucija tam numato griežtus terminus: Ukrainos parlamentas negali būti paleistas likus šešiems mėnesiams iki reguliarios kadencijos pabaigos.

Apskritai valdančioji koalicija Ukrainoje silpnėja jau nuo 2016 metų vasario, kai iš jos viena po kitos pasitraukė trys partijos. Ji nebeturi reikalingos 226 balsų daugumos. Todėl vyriausybės priešininkai argumentuoja, kad 30 dienų terminas baigėsi jau prieš trejus metus.

Komikas ir išrinktasis prezidentas Volodymyras Zelenskis iki šiol parlamente neturi savo daugumos, kad įgyvendintų reformas. Jis neatmetė galimybės skelbti pirmalaikius rinkimus. Dėl didelio V. Zelenskio populiarumo jo iki šiol parlamente neatstovaujama partija „Sluha Narodu“ gali patekti į parlamentą ir sustiprinti jo valdžios bazę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.18; 08:28

Išrinktasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį išreiškė pasiruošimą aptarti su Maskva padėtį Rytų Ukrainoje, praėjus dienai po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kad jis yra pasirengęs vesti derybas su Ukrainos prezidento rinkimų laimėtoju dėl konflikto Donbase užbaigimo. 

V. Putinas šeštadienį sakė, kad konflikto Rytų Ukrainoje klausimui būtų skiriama daugiausiai dėmesio, jei jis kada nors susitiktų pasikalbėti su išrinktuoju Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. 

„Jei kada nors susitiktume derybų – aš neatmetu tokios galimybės – mes pirmiausia turėtume aptarti būdus, kaip užbaigti konfliktą Pietryčių Ukrainoje“, – sakė Rusijos vadovas.

Į Rusijos prezidento pareiškimą reaguodamas V. Zelenskis pabrėžė, kad yra pasirengęs deryboms su Rusija Normandijos formatu. 

„Aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad esu pasiruošęs deryboms. Viliuosi, kad kitame susitikime Normandijos formatu Rusija pademonstruos pasirengimą deeskalacijai. Esame pasiruošę aptarti naujas sąlygas, kuriomis vadovaujantis, Ukraina ir Rusija galėtų kartu gyventi“, – sekmadienį sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad santykių normalizavimas įmanomas tik kai Krymo pusiasalis ir Donbaso regionas nebebus okupuoti. 

V. Zelenskis taip pat išreiškė viltį, kad „Rusija yra linkusi daugiau kalbėti nei šaudyti“.

Konfliktas Rytų Ukrainoje tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų prasidėjo 2014 metais. Jungtinių Tautų duomenimis, konflikto metu žuvo apie 13 tūkst. žmonių.

Rusija Krymo pusiasalį aneksavo taip pat 2014 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.29; 02:00

Ukrainos prezidento rinkimus laimėjęs Volodymyras Zelenskis patarė šalies piliečiams kreiptis į teisėsaugos institucijas, jeigu pas juos apsilankys nežinomi žmonės ir prisistatys esą jo atstovai.

„Aš noriu jums papasakoti apie naują „sektą“, kuri vadinasi „Mes esame V. Zelinskio žmonės, mes atėjome pas jus nuo jo“. Dabar tokie aferistai lankosi sričių tarybose, pas teisėjus, prokurorus, verslininkus, sako, kad „dabar mes čia viską sprendžiame“, – pareiškė jis vaizdo įraše, paskelbtame jo oficialioje „Facebook“ paskyroje.

V. Zelenskis pabrėžė nieko neįgaliojęs taip elgtis ir paragino piliečius būti atsargius. „Jeigu pas jus apsilankys tokie žmonės, parodykite jiems šį įrašą, o geriau – nufilmuokite juos, o dar geriau – kreipkitės į teisėsaugą. Šią bjaurastį mes galime nugalėti tik kartu“, – sakė jis.

Partijos „Liaudies tarnas“ kandidatas V. Zelenskis laimėjo antrąjį Ukrainos prezidento rinkimų ratą, surinkęs 73,33 proc. balsų, už dabartinį valstybės vadovą Petro Porošenką balsavo 24,45 proc. rinkėjų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 07:37

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino įstatymą, kuriuo remiantis, ukrainiečių kalbai suteikiamas specialus statusas. Pagal įstatymą, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms ir kitose visuomenės gyvenimo srityse, informuoja „Reuters“.

Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės rusakalbių mažumos pasipriešinimo. Jų manymu, įstatymas yra diskriminuojantis. 

Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė pasirašysiąs įstatymą. Birželį P. Porošenka užleis prezidento postą naujam išrinktam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

„Ukrainiečių kalba yra mūsų žmonių, mūsų valstybės ir tautos simbolis“, – po parlamento balsavimo feisbuke rašė P. Porošenka.

Šis įstatymas įpareigoja visus šalies piliečius mokėti ukrainiečių kalbą, ir jos vartojimas privalomas valstybės tarnautojams, kariams, gydytojams ir mokytojams.

Po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos kalbos klausimas tapo itin jautrus Ukrainoje, kur didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis.

Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.26; 05:30

Česlovas Iškauskas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį vakare Jungtinių Tautų Saugumo Taryba svarstys naują V. Putino įsaką suteikti Rusijos pilietybę Donbaso separatistams.

Nors V. Putinas ir pasveikino V. Zelenskį su išrinkimu Ukrainos prezidentu, bet savo bendravardžiui pasiuntė pirmą išmėginimą: Rusijos prezidentas pasirašė įsaką, kuriuo asmenys, gyvenantys separatinėse Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, turi teisę supaprastinta tvarka gauti Rusijos pilietybę. Tereikia paduoti prašymą teritorinėms Rusijos Federacijos vidaus reikalų tarnyboms, ir per tris mėnesius nuo dokumentų pateikimo tu jau esi Rusijos pilietis.

Dūmos Federacijų Tarybos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas pareiškė, kad tai „humanitarinio, o ne politinio pobūdžio“ įsakas, bet iškart perspėjo, kad Ukrainos reakcija bus „isteriška“, kaip ir jos globėjų Vakaruose, mėginsiančių įžvelgti „DLR ir LLR gyventojų „asimiliaciją“ ir pasikėsinimą į Ukrainos suverenitetą.

Taip ir atsitiko. Ukrainos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kad taip tęsiama Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu ir kišamasi į jos vidaus reikalus, mat, Kijevas Donbaso regioną tebelaiko savo šalies dalimi. Šiuo įsaku Maskva pakerta Minsko susitarimus ir mėgina pritraukti separatines respublikas arčiau Rusijos, kol galų gale šią Ukrainos teritoriją visai integruos į imperijos sudėtį.

P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Iš pradžių sumanyta išdalinti pasus tik išeiviams iš Donbaso, kurių Rusijoje yra apie 77 tūkstančiai. Jie turi pabėgėlio statusą. Tačiau V. Putino stalčiuje nuo praėjusio gruodžio gulėjo įsako projektas dėl pilietybės suteikimo visiems norintiems separatiniuose regionuose.

Šį V. Putino žingsnį politologai vertina nevienareikšmiai. Vieni giria jį, kad tai sutelks rusų pasaulį, suvienys išsibarsčiusius tėvynainius, kiti teigia, kad įsakas tik paskatins 5 metus tebesitęsiantį karą ir „Zelenskį pavers Porošenka“. Jeigu Maskva puoselėjo viltį, kad naujas Ukrainos prezidentas paduos ranką V. Putinui, tai dabar jis bus priverstas nusisukti nuo Kremliaus. Kitaip sakant, sprendimas priimtas ne laiku, kai atsirado galimybė taikiai išspręsti tiek Krymo, tiek Donbaso teritorijų krizę. Kita vertus, buvo atsiradusi dingstis sušvelninti Vakarų sankcijas Rusijai. Dabar gi kompromituojamas jos platinamas teiginys, esą karas Ukrainoje yra jos vidaus reikalas.

Kijevas kreipėsi į JTO Saugumo Tarybos vadovą, prašydamas sušaukti ST neeilinį posėdį šiuo klausimu. Jis numatytas ketvirtadienį 20 val. Lietuvos laiku. Šiuo metu Saugumo Tarybai pirmininkauja Vokietija. Beje, minėtą V. Putino demaršą įvertino ir pats V. Zelenskis. Jo štabas išplatino pareiškimą, kad „šiais veiksmais Rusija visai tarptautinei visuomenei patvirtino savo kaip valstybės – agresorės vaidmenį, kuriuo ketinama tęsti karą Ukrainoje“.

Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius išvyksta į Kijevą, kur susitiks ir su dabartiniu Ukrainos prezidentu P. Porošenka, ir su išrinktuoju jos vadovu V. Zelenskiu. Tikimasi, kad susitikimuose bus aptartas ir naujas Rusijos demaršas prieš Ukrainą.

Kartu reiktų priminti, kad beveik prieš 12 metų, 2007 m. rugsėjo 7 d., Lenkijos Seimas patvirtino vadinamąją Lenko kortą – dokumentą, įteisinantį lenko kilmę ir suteikiantis lengvatų lenkams, gyvenantims ne Lenkijoje, o 15-oje kitų šalių. 2008 m. pirmoji Lenko korta buvo įteikta lenkų kilmės dvasininkui, tuo metu seniausiam Lietuvos lenkui, Vilnijos lenkakalbių gyventojų patriarchui – Juzefui Obremskiui.

Vilnius šį žingsnį vertino negatyviai, kaip mėginimą išskirti Lietuvoje gyvenančių lenkų diasporą, daryti spaudimą Lietuvos valdžiai, silpninti Lietuvos lenkų lojalumą Lietuvai ir naudoti Lenko kortą kaip pasiteisinimą kišimuisi į Lietuvos vidaus politiką.

LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio reklama Buivydiškėse. Slaptai.lt nuotr.

Šį įspūdį sustiprino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai, kurie panašiai interpretavo Lenko kortos reikšmę ir demonstratyviai naudojo ją savo politiniams tikslams. Kadangi 2008 m., kada pradėta dalyti Lenko kortas, dar įvyko Gruzijos-Rusijos karas, kuriam pretekstą suteikė Rusijos noras ginti abchazų ir pietų osetinų separatistus, kuriems prieš tai buvo išdalinti rusiški pasai, ne vienam žmogui iškilo Lenkijos ekspansijos šmėkla ir baimė, užsilikusi nuo 20-ųjų praėjusio amžiaus metų iki šių dienų.  

Naujas Maskvos žingsnis Ukrainos atžvilgiu tik pakerta ir šiaip silpnutes taikos viltis regione.

2019.04.25; 12:58

P.Porošenko ir V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Ukrainoje pasikeitus prezidentams vargu ar keisis ir jos geopolitikos kryptis. L. Linkevičius pažymi, kad iš sekmadienį išrinkto naujo prezidento retorikos galima matyti, jog jis orientuojasi į Vakarus, todėl, sakė jis, baimintis, kad Volodomyras Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.

,,Neatrodo, kad Kremlius labai džiaugtųsi. Pirmiausia priežastis labai paprasta, nemanau, kad tie pokyčiai yra tiek gilūs, kad pasikeistų Ukrainos kursas“, – antradienį ,,Žinių radijui“ teigė L. Linkevičius.

,,Iš V. Zelenskio buvo daug pareiškimų, kad jis nešnekės su V. Putinu, kol jis negrąžins Krymo (…) Žinoma, dar anksti daryti kažkokias išvadas, bet jo nusiteikimas išspręsti konfliktą, nusiteikimas grąžinti areštuotus jūreivius po Kerčės karinės avantiūros ir panašūs pareiškimai dabar turės būti realizuojami“, – teigė ministras.
Linas Linkevičius, Užsienio reikalų ministras. Slaptai.lt nuotr.

Vertindamas rinkimus L. Linkevičius teigė, kad žmonės buvo nusivylę Petro Porošenkos valdymu bei jo nesugebėjimu susitvarkyti su korupcija. 

,,Buvo manoma, kad vis dėlto buvo neįdėtos papildomos pastangos. Pareiškimų bei įsipareigojimų buvo daug, bet išmokti gyventi be korupcijos nėra lengva, nes korupcijos šaknys gilios. Reikia ne tik laiko, bet ir lyderystės bei politinės valios. Žmonės tokių permainų nematė“, – teigė jis.

Suskaičiavus kiek daugiau nei 95 proc. visų per antrąjį rinkimų turą atiduotų balsų, su 73,17 proc. (12,8 mln. rinkėjų balsų) pirmauja V. Zelenskis. Dabartinis prezidentas P. Porošenka yra surinkęs 24,50 proc., arba 4,3 mln. gyventojų balsų.

Ukrainos centrinė rinkimų komisija oficialius rezultatus turi paskelbti per 10 dienų po rinkimų, t. y. iki gegužės 1 d. Naujasis prezidentas bus prisaikdintas iki gegužės 31 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 09:14

Dmitrijus Medvedevas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentu išrinkus Volodymyrą Zelenskį, Maskvai atsirado galimybė pagerinti santykius su šia šalimi, pirmadienį pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas. 

Tai buvo pirmoji aukšto Rusijos pareigūno reakcija po V. Zelenskio, jokios politinės patirties neturinčio komiko, sekmadienį rinkimuose pasiektos triuškinamos pergalės. „Yra galimybė pagerinti bendradarbiavimą su mūsų šalimi“, – po aktoriaus laimėjimo feisbuko įraše mintimis dalijosi D. Medvedevas. 

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Pasak Rusijos premjero, Ukrainos prezidento rinkimų rezultatai, t. y. triuškinama V. Zelenskio pergalė prieš nueinantį Petro Porošenką, „rodo aiškų poreikį rasti naujus būdus, kaip išspręsti Ukrainos problemas“. 

Pasak D. Medvedevo, jis neturi jokių iliuzijų dėl išrinktojo prezidento. 

„Neabejotinai, naujasis valstybės vadovas Rusijos atžvilgiu naudos tą pačią retoriką, kurią demonstravo ir savo rinkimų kampanijos metu“, – rašė Rusijos ministras pirmininkas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.23; 06:00

Nikolas Pašinianas. EPA – ELTA nuotr.

Norint suprasti Armėniją, kartais verta atsiversti armėniškus leidinius. Būtent armėniškuose leidiniuose galima aptikti pareiškimų, palyginimų, skaičių, kurie byloja, kodėl Armėnija mananti, jog ją visi skriaudžia, o ji pati – sąžininga, skaisti, niekad nieko neišdavusi ir nieko nenuskriaudusi mergelė.

Šį sykį pavartykime Armenian Report leidinį.

Niekur nepabėgs

Prieš ateidamas į valdžią Nikolas Pašinianas tvirtino, esą Armėnijos ateitis – tokiose organizacijose kaip NATO ir Europos Sąjunga. Bet, regis, N.Pašinianas tuomet blefavo. Nes dabar, užimdamas svarbiausią postą Armėnijoje – premjero kėdę, elgiasi priešingai. Prisiminkime N.Pašiniano susitikimą su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu, kuris buvo surengtas Austrijos sostinėje Vienoje. Po derybų su Azerbaidžano lyderiu dėl Kalnų Karabacho ateities ponas N.Pašinianas tuoj suskubo skambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. V.Putinui jis kuo smulkiausiai papasakojo, kaip sekėsi šnekėtis su Azerbaidžano vadovais.

Nikolas Pašinianas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Tuo tarpu Azerbaidžano prezidentas nei skambino V.Putinui, nei kaip nors kitaip raportavo apie „pokalbio detales“. Tai kuo N.Pašinianas skiriasi nuo savo pirmtakų – Seržo Sargsiano ir Roberto Kočariano, be Kremliaus palaiminimo nedrįsdavusių žengti nė vienos pėdos į šoną? Kad ir kaip energingai N.Pašinianas dėtųsi esąs stiprus ir savarankiškas, Kremlius ramus – naujasis premjeras taip pat niekur nepabėgs. Bet kokios kalbos apie narystę NATO ir ES, – tik lengvatikiams apdumti.

Tai – ne šių eilučių autoriaus nuomonė. Taip rašoma armėniškame leidinyje Armenian Report (Teva Aršakian).

Pomidorų kainos – Armėnijos žvalgybos rūpestis

Akivaizdu, kad slaptosios tarnybos neturėtų tirti, kodėl turguje brangiai parduodami pomidorai. Tai – ne jų galvos skausmas. Bet premjeras N.Pašinianas viename Vyriausybės posėdyje maždaug taip prašneko: „tegul pomidorų kainomis užsiima Armėnijos saugumas“. Be abejo, N.Pašinianas tąsyk buvo suirzęs, nes jo vadovaujamam Ministrų kabinetui nepavyksta pasiekti apčiuopiamų ekonominių pergalių. Reikia sutikti ir su nuomone, kad kiekvienas valstybės vadovas gali vieną kitą sykį leptelti nesąmonę. Visi mes – žmonės. Kartais susinervuojame ir pažeriame per daug bjaurių epitetų, kartais išguldome pasiūlymą, kuris primena didžiausią kvailystę.

Pomidorai. Vytauto Visocko nuotr.

Ir vis dėlto minėtas armėnų leidinys pastebi, jog N.Pašinianui nederėtų reikalauti, kad slaptojio tarnyba tirtų, kodėl pomidorai brangsta. Nes priešingu atveju N.Pašinianas bus panašus į Vladimirą Putiną, kadaise raginusį oponentus skandinti išvietėse arba jiems grasinus „pasprings ryti dulkes“. Todėl N.Pašinianui nederėtų svaidytis ir grasinimais, esą „užkimš balanda burnas tiems, kurie dirbtinai sukelia pomidorų kainas“.   

Kodėl verta apsimesti gėjumi

Minėtame leidinyje aptikau ir daugiau įdomių vertinimų, kas, apžvalgininkų manymu, dedasi Armėnijoje. Ypač sudomino tvirtinimai, esą šioje šalyje sparčiai gausėja seksualinių mažumų gretos. Manote, jog Armėnijoje prigijo vakarietiškasis požiūris į seksualines mažumas? Bandote spėti, kad tokiam reiškiniui įtakos turi nuo 2003-ųjų šioje šalyje panaikinta bausmė už seksualumą? O gal įsivaizduojate, kad labai svarbus 2008-aisiais oficialiojo Jerevano pasirašytas dokumentas, esą valstybė bus tolerantiška netradicinėms seksualinėms mažumoms?

Neatspėjote. Galust Grigorianas (Armenian Report) mano, kad seksualinių mažumų padaugėjo tik dėl dviejų priežasčių. Armėnijos jaunuoliai nenori tarnauti kariuomenėje. Tiksliau sakant – bijo tarnauti. Armėniškoje kariuomenėje – daug netvarkos. Armėnų jaunuoliai bijo įsigalėjusių nestatutinių santykių (vadinamosios diedovčinos, kai ilgiau tarnaujantys kareiviai skriaudžia mažiau tarnavusius ginklo draugus), korupcijos, karininkų žiaurumo. Be to, jie bijo žūti, nes karinis konfliktas dėl Kalnų Karabacho su Azerbaidžanu – vis dar nesureguliuotas.

Taip pat jaunuolius neramina, jog Armėnijos kariuomenėje – daug mirčių, niekaip nesusijusių su karinėmis operacijomis (tos mirtys – dėl netvarkos). Taigi jaunuoliai stengiasi apsimesti gėjais ir tokiu keistu būdu išvengti būtinosios karo tarnybos Armėnijos ginkluotosiose pajėgose. Mat gėjai į Armėnijos kariuomenę šiuo metu nešaukiami.

Homoseksualų vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Antra priežastis – apsimetus seksualine mažuma lengviau pasprukti į Vakarus ir ten sulaukti leidimo „nuolatiniam gyvenimui“. Pabėgimo schema labai paprasta, kaip be didelio vargo pasitraukti į Vakarus ir ten puikiai įsikurti: jauni armėnai išvažiuoja į Europą, ten apsimeta priklausą seksualinėms mažumoms ir Briuselyje, Berlyne ar Paryžiuje labai graudžiai verkti, girdi, Armėnijoje dėl seksualinės orientacijos jie žiauriai persekiojami. Verkia tol, kol Vakarai – patiki. Šią temą Armenian Report leidinyje narplioja Galust Grigorianas.

Be Armėnijos patirties Ukraina nieko nepasiektų

Ypač įdomu buvo perskaityti tekstą, kuriame išdėstytas įsitikinimas, esą ukrainiečių aktorius – komikas Zelenskis, kurdamas savo rinkiminę kampaniją, rėmėsi būtent Pašiniano atėjimo į valdžią patirtimi. Straipsnio autorė įsitikinusi, jog Porošenko buvo blogas Ukrainos prezidentas, o tai neabejotinai reiškė, kad ukrainiečių tauta pasirinks būtent tokį drąsų, teisingą, sumanų vadovą kaip Pašinianas.

Suprask, V.Zelenskis – N.Pašiniano kopija. Bet ne pati geriausia kopija, nes Zelenskis, skirtingai nei Pašinianas, neturi patirties, įgytos daug metų sėdint opozicijoje. Suprask, Ukraina eina Armėnijos pramintu keliu, Ukraina tampa vis labiau panaši į Armėniją.

Petro Prorošenka ir Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Kad Ukraina galbūt turi savo unikalų kelią, kad ji nebūtinai mėgdžioja Armėniją, – autorei nė motais. Ji šventai įsitikinusi, jog tiek Porošenko, tiek Zelenskis prieš Prezidento rinkimus dieną naktį studijavo Pašiniano patirtį. Ir tas, kuris laimėjo, laimėjo tik todėl, kad sėmėsi patirties iš Armėnijos taikios revoliucijos, kuriai vadovavo Pašinianas.

Štai taip – nei juoktis, nei verkti.

2019.04.22

Petro Prorošenkos ir Volodymyro Zelenskio debatai. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį, likus vos dviem dienoms iki Ukrainos prezidento rinkimų antrojo turo, Kijevo Olimpiniame stadione vyksta Petro Prorošenkos ir Volodymyro Zelenskio debatai.

Burtų keliu buvo nuspręsta, kad debatus pradės V. Zelenskis.

„Niekada negalėjau pagalvoti, kad aš, paprastas berniukas iš Krivyj Riho, kovosiu su 2014 m. išrinktu prezidentu P. Porošenka“, – debatus pradėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskis taip pat pripažino 2014-aisiais pats balsavęs už P. Porošenką ir pareiškė, kad yra du prezidentai P. Porošenkos.

„Aš pats balsavau už P. Porošenką tuose (2014 m.) rinkimuose. Visgi yra du P. Porošenkos. Pirmasis – puikus oratorius, specialistas, ekonomistas, viską žino. Tačiau jis atsiranda tik tada, kai įsijungia kameros, o kai jos išsijungia, įeina antrasis. Pirmasis sako „parodysiu Vladimirui Putinui“, antrasis draugauja su Maskva. Pirmasis atidaro mokyklą, o antrasis tylomis atidaro naujas savo „Roshen“ parduotuves“, – kalbėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskio teigimu, jo paties sėkmė yra P. Porošenkos politikos rezultatas.

„Aš esu jūsų klaidų rezultatas, jūsų neišpildytų pažadų rezultatas“, – P. Porošenką kaltino V. Zelenskis.

P. Porošenka oponentui atsakė itin griežtai. Pasak jo, V. Zelenskis neturi reikiamos patirties įveikti šaliai kylančius iššūkius.

„Pagaliau mums pavyko susirinkti į debatus, (laukėme), kol jis pasirodys. Šiandien mums pavyko susirinkti šiame stadione. Keista vieta surengti debatus, bet aš priėmiau ją. Šiandien mes susiduriame su iššūkiais, ir aš sakau, kaip prezidentas be patirties gali palaikyti tarptautinius susitarimus, kuriuos mes kūrėme 5 metus. Kaip jis (V. Zelenskis) gali tai padaryti?“ – kalbėjo P. Porošenka.

„Kur jis (V. Zelenskis) buvo, kai šalyje kilo karas? Jis slėpėsi. Visgi aš tikiu, kad V. Zelenskis nenori perduoti Ukrainos Rusijai, bet V. Putinas tikrai to nori, o V. Zelenskis negali tam pasipriešinti. (Volodymyre) Zelenskyje turime tik blizgų apvalkalą, kuriame visi mato, ką nori. Jūs pats, Volodymyrai, pasakėte, kad esate katė maiše“, – pareiškė P. Porošenka.

Kandidatų į prezidentus įžanginėms kalboms pasibaigus, P. Porošenka ir V. Zelenskis iš eilės uždavė vienas kitam klausimus.

„Kodėl, P. Porošenka, mes vis dar nežinome Maidano žudikų pavardžių, kaip buvo galima palikti 24 Ukrainos jūrininkus likimo valiai po Kerčės incidento?“ – klausė V. Zelenskis.

„Savo juokais, Volodymyrai, jūs pavertėte Ukrainą prostitute. Mes sukūrėme tarptautinį palaikymą Ukrainai, mes judame integracijos į Europą link. Tarptautiniai lyderiai pritaria, kad per mano kadenciją padarėme daugiau nei bet kada anksčiau. O ką jūs darėte, buvote Maskvoje, ėmėte Rusijos pinigus?“ – atšovė P. Porošenka.

V. Zelenskis į tokius kaltinimus atsakė savais kaltinimais, esą P. Porošenkos konditerijos bendrovės „Roshen“ saldainiai yra tiekiami Luhansko liaudies respublikos kariams.

„Niekada gyvenime nekalbėjau su V. Putinu. Galiu tik įsivaizduoti, kiek kartų jūs kalbėjote su Putinu. Nuo karo pradžios nebuvau Rusijoje, tai melas. Turiu klausimą jums, prezidente Porošenka, ar galima jūsų „Roshen“ saldainių įsigyti Maskvoje? Ar tiesa, kad jūsų saldainiai yra tiekiami Luhansko (liaudies respublikos) kariams?“ – pareiškė V. Zelenskis.

P. Porošenkos teigimu, viskas, ką sako V. Zelenskis, – melas. „Ar jūs priklausomas nuo oligarchų, valdančių televizijos kanalą „1+1“?“ – klausė P. Porošenka.

„Visi TV kanalai Ukrainoje priklauso oligarchams. (Ihoriui) Kolomoiskiui, (Viktorui) Pinčukui, (Rinatui) Achmetovui. Tai, kad aš dirbu televizijoje, nieko nereiškia“, – sakė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukrainos prezidentu „negali būti oligarchas, prezidentu turi būti žmogus iš liaudies, iš Ukrainos liaudies“.

Debatų pabaigoje abu kandidatai turėjo kelias minutes pasakyti paskutinį žodį prieš rinkimus. V. Zelenskis savo laiką išnaudojo aršiai kritikai.

„Noriu pasakyti – P. Porošenka turi daug pasiekimų. Bevizis (režimas su ES), Bažnyčios atskyrimas, kalba, kariuomenė. Bet P. Porošenka priskiria sau šiuos pasiekimus, o tai juk Ukrainos tautos pergalė, o ne jūsų, P. Porošenka. Ukrainiečių kalba egzistavo ir iki jūsų. Dėl armijos – tai yra Ukrainos karių, savanorių, visų ukrainiečių pergalė. Aš tikiu, kad mums pavyks sulaužyti senąją sistemą. Su nauju mentalitetu, XXI a. mentalitetu. Nesvarbu, P. Porošenka, ar jūsų žmonės ima kyšius, svarbiausia yra tai, kad jūsų žmonės iš Ukrainos atėmė penkerius metus“, – kalbėjo V. Zelenskis, užbaigęs savo pasisakymą šūkiu „Padarysime mes juos!„

P. Porošenka į tai atsakė kritika dėl esą neegzistuojančios V. Zelenskio rinkimų programos.

„Negavome nieko iš Volodymyro (Zelenskio) dėl programos, dėl konkrečių žingsnių. Iš jūsų atsakymų, Volodymyrai, akivaizdu, kad jūs gyvenate praeitimi. Mes turime apginti šalį nuo jūsų. Jūs – ne (Vasilijus) Holoborodko (V. Zelenskio kuriamas vaidmuo seriale „Tautos tarnas“). Draugai, balandžio 21 d. mes turime galvoti, kaip išsaugoti valstybę, kaip neatiduoti valstybės (Vladimirui) Putinui ir (Ihoriui) Kolomoiskiui. Negali su Rusijos agresoriumi kovoti aktorius, žinoma, talentingas aktorius, bet be jokios politinės patirties. Aš dėkoju Ukrainos tautai ir tikiu, kad balandžio 22 d. mes gyvuosime. Nepraraskime šalies!“ – kalbėjo P. Porošenka.
Petro Prorošenkos ir Volodymyro Zelenskio debatai. EPA – ELTA nuotr.

Paskutiniuose pusės minutės trukmės pasisakymuose abu kandidatai turėjo paskutinę progą sukritikuoti oponentą ir paraginti ukrainiečius eiti prie balsadėžių.

„Šalyje nėra normalių atlyginimų, nėra normalių vaistinių, kokios čia medicinos reformos. Kas dėl kelių, tai visiškai nieko – jų tiesiog nėra. Mes susigrąžinsime šalį. Šlovė Ukrainai!“ – savo pasirodymą debatuose užbaigė V. Zelenskis.

„Turime susivienyti, kad susigrąžintume Krymą, kad apgintume Donbasą. Neleisime atnaujinti oligarchijos šalyje. Tęsime savo judėjimą pirmyn. Mes žinome, kaip tai padaryti!“ – debatus užbaigė P. Porošenka.

Ukrainos prezidento rinkimų antrasis turas vyks sekmadienį, balandžio 21 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.20; 08:09

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, likus vos trims dienoms iki antrojo šalies prezidento rinkimų turo, kreipimesi į Ukrainos žmones pareiškė, kad šaliai gresia bankrotas, jei 2016 m. nacionalizuotas „PrivatBank“ bus grąžintas oligarchui Ihoriui Kolomoiskiui, kuris yra siejamas su P. Porošenkos konkurentu rinkimuose Volodymyru Zelenskiu.

„Toks beatodairiškas žingsnis gali sukelti bankrotą ir naują ekonomikos krizę. Dešimtys milijonų klientų prarastų savo pinigus“, – kalbėjo P. Porošenka.

Kijevo teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Ukrainos vyriausybės sprendimas 2016 m. nacionalizuoti „PrivatBank“, tuo metu priklausiusį I. Kolomoiskiui, buvo neteisėtas. Bankas buvo nacionalizuotas po to, kai Ukrainos valdžia apkaltino I. Kolomoiskį ir banko vadovybę suteikus paskolas sukčiams.

Ukrainos centrinis bankas tikino, kad teismo sprendimą skųs.

„Teismo sprendimas dar neįsigaliojo, jis bus skundžiamas Nacionalinio banko“, – sakoma Ukrainos centrinio banko pranešime.

„PrivatBank“ yra didžiausias komercinis bankas Ukrainoje, kuriame padėta per trečdalį visų šalyje laikomų indėlių. Ukrainos vyriausybė 2016 m. išleido beveik 140 mlrd. grivinų (4,6 mlrd. eurų) banko nacionalizavimo nuostoliams padengti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.19; 06:00

Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kijeve stebėjęs vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas teigia, kad dabartiniam prezidentui Petro Porošenkai tikėtis būti perrinktam – naivu. Pasak politologo, stebint pirmojo rinkimų turo rezultatus, kandidatų rinkimų kampanijas, debatus bei žmonių emocijas, Volodymyras Zelenskis yra absoliutus lyderis.

Dabartiniam Ukrainos prezidentui P. Porošenkai iššūkį metusį V. Zelenskį politologas vertina skeptiškai. Pasak jo, kandidatas taip ir neišsakė rimtų pozicijų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje. A. Medalinsko teigimu, Ukrainos žmonės, remiantys V. Zelenskį, renkasi ne ką kitą, o visišką enigmą. Pasak politologo, V. Zelenskio politinės gairės yra visiškai neaiškios, nes jas pristato ir komentuoja tik jo patarėjai.

,,Pačio V. Zelenskio kompetencijos mes visiškai nematome, išskyrus sugebėjimą iš politikos daryti šou. Ar jisai žino, ką ruošiasi daryti tapęs prezidentu, ar iš tiesų slepiasi tik po savo patarėjais, kurie iš principo tik ir komentuoja neva jo pozicijas“, – svarstė A. Medalinskas.

Pasak jo, V. Zelenskio elektoratas – išskirtinis. Tai jauni žmonės, kurie visiškai nesidomi politinėmis aktualijomis bei yra pasiekiami tik per socialinius tinklus.
Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
 
,,Nemaža V. Zelenskio rinkėjų dalis nežiūri nei politinių laidų, nei pokalbių laidų, o gyvena tiesiog kelių minučių videoklipais, kuriuos V. Zelenskio štabas nuolat leidžia į eterį. Tai dalis elektorato, kurie nesidomi visiškai jokiomis politinėmis aktualijomis. Tuos, kurie gyvena tik socialiniuose tinkluose, V. Zelenskis per internetinį tinklą ir pagavo – tą dalį jaunimo. Man teko Kijeve važiuoti metro ir prie Olimpinio stadiono jaunimas klausia: gal nusiperkame bilietus ir pažiūrėsime, kaip V. Zelenskis skandins P. Porošenką, ir visi juokiasi“, – įspūdžiais, patirtais Kijeve, dalinosi politologas. 

Kovo 31 dieną vykusiame pirmajame prezidento rinkimų rate V. Zelenskis surinko 30,24 proc., o P. Porošenka – 15,95 proc. balsų. Pasak politologo, atotrūkis dabar dar ryškesnis, todėl tikėtis dabartinio prezidento pergalės – nereikėtų. 

,,Praeitą savaitę, ketvirtadienį, buvo paskelbti duomenys, kad V. Zelenskio populiarumas lenkia jau 61 proc. – tai iš tikrųjų labai daug. Jeigu P. Porošenka nesuras galimybės rasti kelio į V. Zelenskio rinkėjus, tai tikėtis P. Porošenkai laimėti – naivu. Nebent paties rinkėjams pasirodytų keista, kad kandidatas į prezidentus V. Zelenskis taip vengia bet kokių viešų diskusijų“, – teigia A. Medalinskas.

Pasak MRU dėstytojo, V. Zelenskio prezidento vaidmuo seriale ,,Tautos tarnas“ kelia taip pat klausimų, ar šis serialas nebuvo jo kaip rinkimų kampanijos elementas. Pasak politologo, seriale rodoma kova prieš korupciją persikėlė ir į V. Zelenskio rinkimų kampaniją. 

,,Liaudies tarnas“ – tai yra prezidentinės kampanijos filmas. Filmas taip meistriškai padarytas, kaip politinės technologijos elementas, kad abejonių man nekilo. (…) ,,Liaudies tarnas“ – visiškas filmas pagal politinę technologiją. Tai tikrai rinkiminės kampanijos filmas, nes Mariupolyje daugelio paklausus, už ką balsavo, žmonės atsakydavo, kad jie balsavo už V. Holoborodką (Vasyl Petrovych Holoborodko serialo personažas. – ELTA), tai reiškia, kad jie balsavo V. Zelenskį“, – teigė A. Medalinskas.

Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Politologas nesistebi, kodėl pirmajame ture V. Zelenskis surinko daugiausia balsų Kijeve ir centrinėje Ukrainos dalyje. Pasak jo, visuomenė Ukrainoje susiskaldžius ir tik Donbase vyksta karas, o kituose regionuose žmonėms didžiausia problema ne Rusijos hibridinis karas, o korupcija. 

,,Kodėl Kijevas ir centrinė Ukrainos dalis balsavo už Zelenskį – tai iš tikro šalis gyvena labai keistą, siurrealistinį gyvenimą. Karas yra čia pat, Donbase, ir ten nuolat girdi pranešimus, apšaudymus, o Kijevas ir Centrinė Ukraina gyvena visiškai taikiai. Todėl visuomenėje visai palankiai būtų sureaguota į naują veidą prezidento poste, kuris kovoja su korupcija. Žmonės atrodo užmiršę sudėtingą geopolitinę situaciją, susijusią su karu Donbase“, – teigia politologas.

Kita vertus, A. Medalinskas teigia, kad V. Zelenskio populiarumas yra susijęs su didžiuliu gyventojų nepasitikėjimu Ukrainos politine sistema ir politikais apskritai. Pasak politologo, žmonės taip pat balsuoja ne už V. Zelenskį, o prieš dabartinę valdžią.

,,Žmonės nepatenkinti P. Porošenkos valdymu ir tiesiog balsuoja prieš dabartinę valdžią. Žmonės nepatenkinti praktiškai visomis valdžios institucijomis, tarp jų ir pačiu P. Porošenka, nes jis yra aukščiausia valdžia, ir tuomet žmonės nepatenkinti viskuo – tiek korupcija, tiek pakilusiais tarifais, tiek nebaigtu karu. Kalbant apie korupciją, žmonių nepasitenkinimas teisingas, nes korupcija iš tiesų išliko ir tikrai yra aukštame valdžios lygyje“, – teigė politikos ekspertas.

Pasak politologo, pasikeitus prezidentams, kažin ar keistųsi Ukrainos geopolitikos kryptis. Nors socialinėje erdvėje Rusija rodo palaikymą V. Zelenskiui, A. Medalinskas pažymi, kad visi kandidatai į prezidentus orientuojasi į Vakarus, todėl, sakė A. Medalinskas, baimintis, kad V. Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.

,,Dėl prezidento P. Porošenkos Rusija puikiai supranta, kokia politikos linija buvo ir būtų, o dėl V. Zelenskio jie nežino. Iš tiesų tas palaikymas šiam kandidatui per socialinius tinklus ir per kitus kanalus labai didžiulis. Tačiau prisiminkime, kad Rusija labai aktyviai palaikė D. Trumpą, bet vėliau nusivylė. Tai Rusijos palaikymas bei simpatijų reiškimas vienam ar kitam dar nebūtinai reiškia, kad V. Zelenskis yra koks prorusiškas kandidatas, tik tiek, kad jo pozicija nėra labai aiški. Labiausiai Rusijos interesą atitiktų silpnas prezidentas ir sumaištis po prezidento ir parlamento rinkimų“, – apibendrino politologas. 

Antrasis prezidento rinkimų ratas Ukrainoje vyks balandžio 21 d.

Paulina Levickytė (ELTA)

Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.
Kandidatai į Ukrainos prezidentus – dabartinis prezidentas Petro Porošenka ir politikos naujokas, komikas Volodymyras Zelenskis – trečiadienį galiausiai susitarė dėl debatų.

Patvirtinta, kad abu kandidatai penktadienio popietę susitiks 70 tūkst. žmonių talpinančioje sporto arenoje ir susirungs debatuose.

Po pergalės pirmajame Ukrainos prezidento rinkimų rate V. Zelenskis pasiūlė P. Porošenkai surengti debatus, tačiau abu vyrai siūlė skirtingas datas. Dabartinis vadovas siūlė balandžio 14 d., o V. Zelenskis – balandžio 19 d., kai iki antrojo Ukrainos prezidento rinkimų rato bus likusios vos dvi dienos.

Kandidatams taip ir nesusitarus dėl debatų datos, praėjusį sekmadienį P. Porošenka atvyko į Kijevo olimpinį stadioną dalyvauti debatuose. Jo varžovas V. Zelenskis nepasirodė, nes taip ir nebuvo sutikęs su šia debatų data. P. Porošenka vienas atsakinėjo į žurnalistų klausimus. 

V. Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Viešosios nuomonės apklausose V. Zelenskis tvirtai pirmauja prieš P. Porošenką, dėl to šie debatai gali būti paskutinė galimybė dabartiniam vadovui pakelti savo reitingus. 

Antrasis prezidento rinkimų ratas vyks balandžio 21 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18

P. Porošenkos organizme nerasta psichoaktyviųjų medžiagų. EPA-ELTA nuotr.
Kandidato į Ukrainos prezidentus, dabartinio valstybės vadovo Petro Porošenkos organizme nerasta psichoaktyviųjų medžiagų. Tokie penktadienį atlikto greitojo testo rezultatai, praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraine“, remdamasi Kijevo narkologinės klinikinės ligoninės atstovais.

Išsamesnio tyrimo rezultatai bus gauti artimiausiu metu, sakė medikai. Tada paaiškės, ar P. Porošenkos kraujyje esama alkoholio pėdsakų.

Ukrainos prezidentas P. Porošenka ir kitas kandidatas į valstybės vadovo postą šoumenas Volodymyras Zelenskis davė kraujo tyrimams penktadienio rytą. Ukrainos prezidentas tai padarė medicinos punkte Olimpiniame stadione, kur abu kandidatai turėtų surengti debatus, o V. Zelenskis – vienoje iš privačių Kijevo klinikų, priklausančioje jo bičiuliui. Ekspertizė buvo atlikta aktoriaus reikalavimu.

Pirmajame Ukrainos prezidento rinkimų rate V. Zelenskis surinko 30,24 proc. balsų, o P. Porošenka – 15,95 proc. Antrasis rinkimų ratas bus surengtas balandžio 21 d.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.06; 06:30

 

Vladimiras Zelenskis šoko aukščiau. Jis pasiryžo tapti ne antruoju žmogumi valstybėje, o prezidentu. Po įtemptos V. Juščenkos, P. Porošenkos eros tai gana įžūlu, bet juk 41 m. artistui toks elgesys nėra neįprastas. Pirmame Ukrainos prezidento rinkimų ture surinkęs apie 30 proc. balsų – beveik dukart daugiau negu jo patyręs varžovas – jis drąsiai veržiasi vadovauti didžiulei 46 mln. gyventojų turinčiai valstybei. Serialu „Tautos tarnas“ (tiksliau versčiau „Liaudies tarnas“) labiausiai išgarsėjęs komikas taip pavadinęs ir savo partiją, kuri įkurta pernai metų pabaigoje, bet į prezidentus kandidatas išsikėlė pats. Net naudodamas tautos vardą ir čia V. Zelenskis kažkuo panašus į A. Valinską…

Kino komikas gimė 1978 m. sausio 25 d. Krivoj Roge. Motina inžinierė, tėvas – matematikas, programuotojas, technikos mokslų profesorius, 20 metų dirbęs Mongolijoje. Čia 4 metus gyveno ir Volodia. Grįžęs į gimtinę daug sportavo, buvo geras imtynininkas, sunkumų kilnotojas, šoko, grojo pianinu, žaidė krepšinį, pramoko anglų kalbos. 16 metų turėjo galimybę mokytis Izraelyje, tačiau tėvas pasakė: „Tik per mano lavoną“.

Kaip ir A. Valinskas įgijo teisininko diplomą, bet nuo jaunų dienų buvo pramogų mėgėjas. Nuo 11 metų iki 2003-ųjų jis žaidė Linksmųjų ir išradingųjų klube, o iki šių dienų – LIK bazėje įsikūrusios studijos „Kvartalas-95“ režisierius, vedantysis aktorius ir bendrasavininkas. Dalyvavo keliuose TV šou, nusifilmavo keliose komedijose. Sausio 21 d. paskelbė dalyvausiąs prezidento rinkimuose.

V.Zelenskis pritarė Euromaidanui ir koncertuodavo jo dalyviams. Nepriklausomos Ukrainos judėjimui jis paaukojęs keletą milijonų grivenų, tačiau prokuratūra buvo sudariusi jam bylą pagal 356 BK straipsnį (uždraustų priemonių ir metodų naudojimas kare). 2016 m. vasarį jis atsisakė vykti į Maskvą dalyvauti filmo „Aštuoni geriausi pasimatymai“ premjeroje, kurioje jis vaidina vieną pagrindinių vaidmenų.

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau sausį „Laisvės radijas“ pranešė, kad V. Zelenskis turi verslą Rusijoje. Paaiškėjo, kad viena iš trijų jo kontroliuojamų kompanijų filmo gamybai laimėjo dalį finansavimo iš Rusijos valstybės biudžeto. Apžvalgininkai mano, kad tai gali gerokai supančioti artisto rankas ir kojas jo gana patriotiškiems veiksmams.

Tikėdamasis įveikti savo varžovą, jau dabar galimas prezidentas rikiuoja ministrų komandą ir į ją ketina pakviesti Aivarą Abromavičių. Jis skelbia, kad prezidentu bus tik vieną kadenciją. Kaip minėjome, jo politinės pažiūros artimos P. Porošenkai: jis remia Ukrainos armiją, šaiposi iš Rusijos politikų ir Donecko bei Luhansko lyderių. Maskva įšaldė serialo „Svotai“ finansavimą. Tuo tarpu V. Zelenskis pasisakė prieš draudimą Rusijos kultūros veikėjams atvykti į Ukrainą.

2003 m. vedė Jeleną Kijaško, pažįstamą iš paralelinės klasės, turi dukterį Aleksandrą (14 m.) ir sūnų Kirilą (6 m.).

Portalas „Gordon“ skelbia, kodėl V. Zelenskis įsivelė į keletą konfliktų: su Čečėnijos lyderiu R. Kadyrovu, su legendiniu LIK įkūrėju ir vedėju A. Masliakovu; svarsto, kodėl V. Janukovičius jam siūlęs 100 mln. dolerių, bet jis jų neėmė, ir ką Ukrainai reikia rinktis vietoj karinių sąjungų ir patrankų. Savo interviu Gordonua.com jis sako: „Jei mane išrinks prezidentu, iš pradžių apipils purvu, paskui – gerbs, o vėliau, kai išeisiu, verks…“

Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.

Apžvalgininkai nesutaria, ar šis būsimas trečias po Maidano Ukrainos vadovas bus Kremliaus nekenčiamas ar jam naudingas. Bet jau pirmieji V. Zelenskio pasisakymai apie aneksuotą Krymą gerokai suerzino Kremlių.

Informacijos šaltinis – www.iskauskas.lt

2019.04.02; 20:00

Kijeve stebėjęs vykstančius Ukrainos prezidento rinkimus, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad dabartiniam prezidentui Petro Porošenkai tikėtis būti perrinktam – naivu. Pasak parlamentaro, stebint pirmojo rinkimų turo rezultatus bei žmonių emocijas, Volodymyras Zelenskis yra absoliutus lyderis.

,,Nežinau, koks stebuklas turi įvykti, kad laimėtų P. Porošenka. Man atrodo, P. Porošenka gali tikėtis 20 proc. prieš 80 proc., ne daugiau. Niekas nesitikėjo, kad V. Zelenskio elektoratas mobilizuosis ir bus toks aktyvus. V. Zelenskį atėjo palaikyti ir jaunimas, o P. Porošenka laimėjo tik Vakarų Ukrainoje 26 prie 21. Kijevas, kur visi tikėjo, kad P. Porošenka laimės, deja, nedaug, bet pralošė, net nekalbant apie centrinę Ukrainos dalį, kur V. Zelenskis gavo virš 40 proc., o rytinėje – apie 30 proc.“, – rinkimų rezultatus Eltai komentavo L. Kasčiūnas.

Pasak Seimo nario, pasikeitus prezidentams, kažin ar keistųsi Ukrainos geopolitikos kryptis. L. Kasčiūnas pažymi, kad visi kandidatai į prezidentus orientuojasi į Vakarų pusę, todėl baimintis, kad V. Zelenskis darys nuolaidas Rusijai, nereikėtų.

,,V. Zelenskis, be abejo, yra „juodoji dėžė“, bet kalbėti, kad jis yra prorusiškas, kad jį gali kažkas kontroliuoti iš Rusijos pusės, nereikėtų. Tikrai neįsivaizduoju nė vieno Ukrainos prezidento, kuris save norėtų sieti su (Vladimiru) Putinu. Nė vienas iš jų nenori sukti geopolitikos vairo į kitą pusę“, – sakė L. Kasčiūnas. 

Apibendrindamas rinkimų dieną, L. Kasčiūnas džiaugėsi, kad korupcijos požymių Ukrainoje mažėja. Pasak jo, rinkimų diena Kijeve praėjo skaidriai, be didesnių incidentų.

,,Pati rinkimų diena buvo tikrai skaidri ir demokratiška. Nematėme jokių pavėžėjimų, organizuotų grupių ar kažkokių biuletenių išsinešimų. Stebėtojų buvo daug iš įvairių politinių partijų. Pavyzdžiui, atėjo žmona su vyru ir nusprendė kalbėtis einant į kabiną, iš karto juos atskyrė. Viskas giežtai. Slaptumas garantuojamas kartais geriau nei Lietuvoje. Pati rinkimų diena, mano akimis, tikrai skaidri, ir mes parašėme gerą įvertinimą“, – sakė jis.

Kita vertus, parlamentaras pažymi, kad vis dėlto televizijoje buvo galima matyti, koks kanalas kokį kandidatą remia ir kiek eterio skiria.

Suskaičiavus 85 proc. balsalapių, sekmadienį įvykusiuose Ukrainos prezidento rinkimuose pirmauja komikas ir jo įkurtos partijos „Liaudies tarnas“ lyderis Volodymyras Zelenskis, turintis 30,33 proc. balsų. Antrojoje vietoje – dabartinis valstybės vadovas Petro Porošenka, surinkęs 16,01 proc. balsų.

Rinkėjų aktyvumas Ukrainos prezidento rinkimuose siekė 63,52 proc. Iš 29,6 mln. žmonių, įtrauktų į rinkėjų sąrašus, balsalapiai buvo išduoti maždaug 18,8 mln. ukrainiečių. Pasyviausiai buvo balsuojama Užkarpatės srityje, o aktyviausiai – Lvovo ir Voluinės srityse.

Antrasis Ukrainos prezidento rinkimų ratas bus surengtas balandžio 21 d.

Paulina Levickytė (ELTA)
 
2019.04.02; 07:18

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Suskaičiavus trečdalį balsalapių, sekmadienį įvykusiuose Ukrainos prezidento rinkimuose pirmauja šoumenas ir jo įkurtos partijos „Liaudies tarnas“ lyderis Volodymyras Zelenskis, turintis 30,17 proc. balsų. Antrojoje vietoje – dabartinis valstybės vadovas Petro Porošenka, surinkęs 16,69 proc. balsų.

Naujausiais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, trečiąją vietą užima partijos „Batkivščina“ lyderė Julija Tymošenko, turinti 13,17 proc. balsų. Partijos „Opozicinė platforma – Už gyvenimą“ kandidatas Jurijus Boika kol kas surinko 11,44 proc. balsų, partijos „Pilietinė pozicija“ vadovas Anatolijus Hrycenka – 7,06 proc. Iš viso dėl šalies prezidento posto kovojo 39 kandidatai.

Rinkėjų aktyvumas Ukrainos prezidento rinkimuose siekė 63,52 proc. Iš 29,6 mln. žmonių, įtrauktų į rinkėjų sąrašus, balsalapiai buvo išduoti maždaug 18,8 mln. ukrainiečių. Pasyviausiai buvo balsuojama Užkarpatės srityje, o aktyviausi – Lvovo ir Voluinės srityse.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.01; 06:00

Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Kovo 31-ąją dieną Ukrainoje rinkimai greičiausiai tik prasideda, nes kai pretendentų – beveik 40, vargu ar pavyks prezidentą išrinkti iš pirmo karto. Be esamojo, dalyvauja ir „prezidentas iš televizoriaus“ – kaip tik pastarasis, Vladimiras Zelenskis, ir pirmauja rinkėjų apklausose.

Staigmena Naujuosius sutinkant

Prieš dvejus metus sociologai nustatė, kad apie jį nieko negirdėję tik 6 apklaustųjų Ukrainos gyventojų. Kadaise, kai jis pavaizdavo, kas nutinka pasirašius sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu – apie tai pranešęs valstybės vadovas išeina iš tribūnos be kelnių, tuometis prezidentas Leonidas Kučma nepiktai pakritikavo: mano kelnaitės geresnės…

Šių metų pradžioje Kijevo teismas 2014-ųjų pavasarį į Rusiją pabėgusį buvusį šalies prezidentą Viktorą Janukovyčių pripažino kaltu dėl valstybės išdavystės ir skyrė 13 metų nelaisvės. O kai valdė, buvo pasikvietęs šį vyruką į auksu tviskantį interjerą „klubiniame name“ už penkių metrų aukščio tvoros Mežigorėje ir siūlė jam 100 milijonų dolerių – tam, kad imtųsi kokios kitokios kūrybos, o ne jo, prezidento, pajuokimo per TV; reikalas neišdegė ne dėl to, kad prezidentas pirmas nusivaišino, o dėl svečio nusistatymo. Tėvų išugdyta.

Petro Porošenka jį buvo pasikvietęs 2018-ųjų pabaigoje, guodėsi: padėtis šalyje sudėtinga, jis, prezidentas, stengiasi iš paskutiniųjų, o „jūs vis šaipotės“. Tai apie per Ukrainos TV kanalą „1+1″ rodomą pramoginę laidą „Vakarinis bulvaras“, vaizduojančią dabartinius Ukrainos politikus, baigėsi tuo, kad su naujamečiu sveikinimu per tą patį kanalą pirma kreipėsi ne esamasis prezidentas, o tas, kuris „vis šaiposi“. Vladimiras Zelenskis pasakė, kad skirtingai nuo „didžiųjų politikų“ iki šiol nenorėjo žmonėms nieko tuščiai žadėti. O dabar, likus kelioms minutėms iki Naujųjų, jis pažada eiti į Ukrainos prezidentus ir tuoj pat ištęsi savo pažadą – eina. „Imkime ir padarykime tai kartu.“

Ekspertai suklego: manyta ne per seniausiai susikūrusi partija „Liaudies tarnas“ gal taikosi į vasarą įvyksiančius šalies parlamento rinkimus ir pasitenkins sukūrusi Aukščiausioje radoje frakciją – kur ten „komikui“ rungtis su senais vilkais dėl prezidento posto! Vienas dabartinio prezidento Petro Porošenkos bloko parlamente atstovas kirto lažybų: jeigu Zelenskis iškels savo kandidatūrą į prezidentus, tai jis, tas deputatas, pasirodysiąs per TV klouno kostiumu. Prakirto.

Dar praėjusių metų vasarą Ukrainos pramogų pasaulio „žvaigždė“ Vladimiras Zelenskis pasakojo jų studiją „Kvartal 95“ pradedant filmuoti naują filmo „Liaudies tarnas“ dalį – serialą, o gal ir pilno metražo filmą. Prisipažino dėl daugelio dalykų šalyje nerimaujantis, dėl daug ko spaudžia širdį. Negalįs žiūrėti, kaip žmonės rausiasi po šiukšlių konteinerius. „Na tiesiog negaliu į tai žiūrėti!“ Tačiau į politiką kojos nekelsiantis: „Kvartal 95“ gyvena atskirai nuo politikos pasaulio, o ir jam pačiam politika – visiškai kitas, tolimas pasaulis. „Tai jie ten gyvena.“ Sakant sąžiningai, jis nenorintis net greta to pasaulio būti, juo labiau visu tuo purvintis.

Rusijos žiniasklaida iššiepė dantis. „Ukrainos ekspertu“ pristatytas politologas laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ kandžiai aiškino: 40 kandidatų į prezidentus galima palyginti su bulviniais traškučiais: visi kenksmingi, visi vieno skonio, tačiau dėl skirtingų pakelių susidaro pasirinkimo regimybė. Zelenskio perdėtas populiarumas radosi iš liaudies neapykantos senojo elito atstovams. Girdi, „blogiau nebus, o su klounu – nors pasijuoksime.“ Šiam ekspertui akivaizdu, kad bet kuris lyderis, laimėjęs, tęs tokią pat gąsdinimo Rusijos baubu politiką. Valstybinio „Pirmojo kanalo“ vedėjas pranešė pagaliau sulaukęs iš Ukrainos geros naujienos: jam, vedėjui, mieliausias kandidatas ėmė pirmauti rinkėjų apklausose ir jis, šis kandidatas, iš tikrųjų yra geriausias. Mat Zelenskis esąs vienintelis profesionalus komikas, kai tuo tarpu kiti Ukrainos politikai – komikai mėgėjai.

Dar neseniai ir užsienio leidiniai kartojo: komikas paskelbė dalyvausiąs… komikas patvirtino… komikas toliau pirmauja… BBC aiškinasi: kas per vienas yra tas komikas ir kaip jis tapo rinkimų Ukrainoje favoritu? „Deutsche Welle“ praneša, kad televizijos komikas laikomas vienu iš lyderių rinkėjų apklausose ir klausia: „Kas Ukrainos rinkimuose juoksis paskutinis?“ Prancūzų „Le Figaro“: komikas prie Ukrainos valdžios durų („Ukraine: lecomique Zelensky auxportes du pouvoir“). Viena didžiausių pasaulio naujienų tarnybų, „The Reuters“, skelbia: rinkėjų apklausose į pirmą vietą pakilo „komediantas“ („Comedian takes center stagein Ukraine’s presidential race“). Turkų leidinys „TRT Word“ klausia, kas taps Ukrainos prezidentu: komikas, šokolado karalius ar dujų princesė? Tai yra – Vladimiras Zelenskis, Petro Porošenka ir Julija Timošenko.

Komikas nejuokauja

Pats Zelenskis dar vasario pabaigoje Tinkle prisistatė studijos „Kvartal 95“ meno vadovu. Buvo su virtualia raudona nosimi ir su baltomis ašaromis ant skruostų. Kreipėsi rusiškai: esą, kai pasiskelbė kandidatu į prezidentus, iš jo ėmė šaipytis kaip iš klouno. „Aš klounas ir aš tuo labai didžiuojuosi, – pasakė. – Bet aš žinau, kad toks esu ne vienas.“ Ir prirašė ukrainietiškai : „Jie mus laiko klounais. Mūsų 40 milijonų. Papasakok savo istoriją.“ Per parą #яклоун sulaukė apie milijono lankytojų tik „Instagram“ kanalu. Kitą kartą parašė, kad rinkimų rezultatai bus paskelbti balandžio 1-ąją ir kad tai tinkamiausia diena jam laimėti: Aš juk klounas, tiesa?“

Kartais ir žurnalistai stengiasi vaizdingai parašyti: palankumas Zelenskiui didėjo „kaip sniego kamuolys“.

Kovo 27 d. Ukrainos televizijos kanalas „1+1“ pradėjo rodyti serialo „Liaudies tarnas“ trečiąją dalį. Žiūrovas iš pradžių nukeliamas į 2049 metus: studentai medikai istorijos paskaitoje supažindinami su 2019-ųjų ir paskesnių kelerių metų įvykiais. Pagrindinis filmo veikėjas – Kijevo mokyklos istorijos mokytojas. Pirmosios serialo dalies (2015) pradžioje kažin koks mokyklos viršininkėlis nutraukia pamoką, pasiųsdamas moksleivius klijuoti plakatų ir panašiai artėjančių prezidento rinkimų išvakarėse. Išvestas iš kantrybės mokytojas pratrūksta. Jo visokiausiais žodelyčiais perpintą monologą apie valdžios ydas įrašo vienas moksleivių ir iškloja Tinkle. Trumpiau, mokytojo kritika susilaukia milijonų pritarimo „nykščių“… ir vieną rytą atvyksta kortežas jo vežti į naujas pareigas – šalies prezidento.

Apie pradėtą rodyti trečiąją dalį pranešė net Rusijos valstybinė naujienų tarnyba TASS. Mat prezidentą „Liaudies tarne“ vaidina kaip tik dabar rinkėjų apklausose pastebimai pirmaujantis pretendentas į Ukrainos prezidentus, partijos „Liaudies tarnas“ atstovas Vladimiras Zelenskis. Ir ne šiaip mandagiai pranešė, o net pagyrė: šios politinės komedijos pirmoji dalis buvo populiariausias serialas Ukrainoje 2015 metais, per TV ją matė 20 milijonų žiūrovų, o filmą sukūrusios kompanijos Kvartal 95“ YouTube kanalu – 98 milijonai. Ekspertų tikinimu, ukrainiečiai tiesiog įsimylėjo Zelenskio vaidinamą herojų, stojusį į kovą su valdžios sistema. Serialą galima laikyti satyra, paaiškina TASS, nukreipta taip pat ir prieš sistemą, sukurtą dabartinio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos. Ekspertai tikina, kad žmonės renkasi Zelenskį, matydami jame „Liaudies tarno“ herojų, juos atskirti labai keblu.

Petro Porošenko. EPA – ELTA nuotr.

Tik „Novaja gazeta“ laikraščio TV apžvalgininkė (daugelis jai siūlo, kaip senais laikais, nemokamai skirti pieną dėl toksiškos aplinkos) dar kovo pradžioje pristatė jį kaip „vos ne Rusijos liaudies artistą“. Autorė jo energiją palygino su Niagaros kriokliu: parodijuoja, dainuoja, šoka, vaidina, filmuoja, Rusijoje ilgai rodomo serialo («Сваты») prodiuseris… Ir pirmoji „liaudies tarną“ pavartojo be kabučių („Как Владимир Зеленский решил стать слугой народа“). „The Insider“ dar vasario viduryje rašė, kad Kijeve matyti daug skydų su žodžiais: „Prezidentas – liaudies tarnas. Greitai“ – gudri serialo ir kandidato reklama; rinkiminėje svetainėje irgi įdėtas kadras iš serialo. Tačiau rinkėjai (leidinys atkreipė skaitytojų dėmesį į sociologų išvadą) „jau“ nesieja Zelenskio su jo personažu, o priima kaip tikrą politiką.

Ar tiesioginė demokratija pakels nuo sofų

Pirmaisiais „Ze!“ komandos nariais tapo seni, patikrinti bendražygiai: su jais prieš daugiau kaip 20 metų pradėjo artisto karjerą gimtajame Krivoj Rogo mieste (Pietryčių Ukraina) nuo šmaikštuolių varžytuvių (КВН) ir per tuos metus sukūrė daugelyje šalių žinomą kompaniją „Kvartal 95“. Įgėlusiam, kad „vargšą ukrainietį“ ginantis komikas Zelenskis – irgi turtuolis, atsakyta: tai ne nupirkta kompanija, ne tėvų padovanota, ne kaip nors privatizuota – tai jo paties su bendražygiais nuo nulio padaryta (dabar kainuoja $ 2 milijonus su viršum). Zelenskio&Co. kuriamas „Vakarinis bulvaras“ – labiausiai mėgstama televizijos pramoginė laida Ukrainoje. Rusai kraipo galvomis ir pripažįsta: politine drąsa, taiklumu ir sąmojumi kijeviečių satyrai Rusijoje niekas nė iš tolo neprilygsta. Labai nesigilinant, pasakytina dėl kūrybinių pajėgų: dialogus filmams ir scenai kuria šmaikštūs žmonės, kurių iš viso – 70.

Apsiskelbęs per TV, Zelenskis savo šalininkus ėmė telkti per socialinius tinklus. Jis pakvietė prie jo dėtis kiekvieną be tikėjimo, išsilavinimo, kalbos skirtumo, svarbiausia – kad iki tol nebūtų veikęs politikoje. Nestovėk nuošalyje, prisidėk prie mano komandos! Laukiu tavęs! Aš einu  Tu su manimi? Būk mano komandoje. Padarysime tai kartu! Bendravimo socialiniuose tinkluose nesišalina ir veikiantys politikai, antai tas pats Porošenka „Instagram“ kanale turi 194 tūkstančius prenumeratorių. Tačiau Zelenskis – 2,7 milijono!

Dėl rinkimų programos, tai jis paskleidė neisiąs senųjų politikų pramintais takais – kai daug prižadama, žmonių nuomonės nė neišklausius. „Aš padarysiu kitaip. Mes parašysime mano programą kartu su žmonėmis, su visa Ukraina.“ Tokia talka (crowd sourcing) ne naujiena bent dviejose dešimtyse Europos valstybių (Didžiojoje Britanijoje, taip Švedijoje, Norvegijoje, Islandijoje, Suomijoje, kur atsiliepia apie 40 % rinkėjų), tačiau Ukraina „tiesioginės demokratijos“ dar nežinojo. (Be kita ko, Vladimiras Zelenskis siūlo dėl visų svarbių valstybės gyvenimo reikalų sužinoti visuomenės nuomonę – kaip Šveicarijoje, kur praėjusiais metais įvyko 10 referendumų.) „Ze!“ šalininkai ne tik rinko, pavyzdžiui, kokios spalvos turėtų būti rinkiminiai plakatai („Pavasarį sužinosime, kas ir kur vogė“, „Ateis pavasaris – pradėsime sodinti“), tačiau ir atsiuntė daugiau kaip pusę milijono pasiūlymų ir patarimų. Rašyta ir padidinti pensijas 10 kartų, sukišti į kalėjimą visus korupcijos veikėjus, grąžinti mirties bausmę ir panašiai, tačiau anaiptol ne vien tai.

Ukrainoje, apklausų duomenimis, 71 % ukrainiečių mano, kad įvykiai šalyje klostosi netinkama linkme, 61%  – mano, kad politikoje reikalingi nauji lyderiai – dar nebuvę valdžioje. Vieni sako, kad Zelenskio sprendimas dalyvauti rinkimuose įkvėpė jaunesnius (18-35 metai) ir labiau išsilavinusius žmones dalyvauti rinkimuose – pirmą kartą per visą istoriją balsuoti žada 80 % apklaustųjų. Tai esą rodo protesto nuotaikas ir permainų poreikį (tiesa, penktadalis pasirengusių balsuoti dar nebuvo pasirinkę kandidato). Galiausiai – netrukus pamatysime, ar pasitvirtins BBC vieno politologo pasakyta, kad „Ze!“ šalininkai – kaip tik tie žmonės, kurie pasitaikius geram orui važiuos į gamtą, o jeigu bus blogas – tai praleis ant sofos, žiūrėdami serialą su Vladimiru Zelenskiu pagrindiniame vaidmenyje.

Gyvas žmogus prieš kiborgus

Tiesa, ir „dujų princese“ bei kitaip (pavyzdžiui, „politikos kiborge“) vadinama Julija Timošenko irgi pasiūlė rinkėjams kartu rašyti programą. Tačiau tuo menkai susidomėta. Tai todėl, aiškina politologai, kad žmonės Ukrainoje, kaip jau ne vienoje kitoje šalyje, atsigręžė į vadinamuosius nesisteminius politikus („geltonosios liemenės“ Prancūzijoje ir netgi pats Donaldas Trampas). Kitas dalykas, kad ir politikų „charizma“ jau ne taip „veža“. Esama kitokios „dievų dovanos“, vadinamos emociniu intelektu (emotional intelligence, EI) — tai žmogaus gebėjimas persiimti kitų žmonių emocijomis ir lūkesčiais, uždegti dideles žmonių mases viena siekimu. Dabar tai svarbiau, sako žinovai, negu charizma.

Julija Tymošenko. EPA – ELTA nuotr.

Zelenskiui tėvai ar kokios jėgos nepagailėjo EQ ir juo labiau – EI. Kelios replikos iš tūkstančio panašių, kurias paliko komentatoriai, išklausę kandidato į pretendentus ir jo sutuoktinės pašnekesį su žurnalistais: na, nėra nenuoširdumo šiame interviu ir tai labiausiai paperka … ir žmona kukli … malonu klausytis adekvataus žmogaus … geras įspūdis – gyvas žmogus …  labai atviras, geraširdis, išsilavinęs… žavus vyrukas, tiesiog degu baltu pavydu iš Rusijos … persikelsiu iš Kazachstano dėl tokio prezidento … aš iš Baltarusijos pervažiuosiu į Ukrainą, jeigu jį išrinks… Zelenskis taip išgyrė tėvus, įdiegusius jam nepakantumą blogiui, kad vienas komentatorių parašė: „Ukrainiečiai, kuriems galams jums Vladimiras Zelenskis? Išrinkite jo tėtį.“

„Reuters“ korespondentui jis pats pasakė: „Aš neapgaudinėju žmonių. Jie tapatina save su manimi, nes aš atviras, man skaudu, aš piktinuosi, aš nusiviliu. Aš neslepiu savo emocijų prieš kamerą, nesistengiu atrodyti kitoks. Jeigu kuriame dalyke nepatyręs, tai nepatyręs. Jeigu ko nors nežinau, tai taip ir sakau. Kitiems jis atrodo esąs „Ukrainos visuomenės atspindys“: jam pačiam artimesnė rusų kalba, tačiau vaikai kalba ukrainietiškai. Linksmas, atviras ir mėgstamas dar jaunas žmogus siūlo naują kelią jaunajai miestiečių kartai, kuri nedega politiniu aktyvumu, sunkiai verčiasi, pavargo nuo karo ir taiso sparnus į Lenkiją.

Zelenskis buvo protestuotojų gretose 2014-ųjų pavasarį, finansiškai prisidėjo prie antiteroristinės operacijos Ukrainos rytuose. Maskvoje į mikrofoną savo kolegoms labai garsiai pasakė: „Jūsų žmonės užima mūsų Krymą!“ Svajoja apie tą dieną, kai Rusijoje kalinamas ukrainiečių režisierius Olegas Sencovas pastatys naują filmą, karas Donbase pasibaigs (norime ar nenorime, bet ir su pliku velniu tarkimės – kad tik nereikėtų žūti nė vienam žmogui) ir Ukraina surengs olimpines žaidynes Kryme, kai susigrąžins pusiasalį. Ką manantis apie patriotus, galime spręsti iš replikos seriale „Liaudies tarnas“: „Skirtumas tarp patriotų ir ne patriotų tas, kad pirmieji mieliau ima grivnomis“.

Ukrainiečių nacionalistams ne prie širdies jo „pacifizmas“ ir netgi užsienio ekspertai kraipo galvas: juk renkamas ne tik ir ne tiek prezidentas, kiek valstybės ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas (esamo prezidento rinkimų šūkis: «Armija. Kalba. Tikėjimas!“). Gal negirdėjo seriale herojaus pasakyta: „Gynybos ministru bus ne tas, kuris siunčia žmones į karą, o tas, kuris iš ten grįžo.“ Jam primenama 2016 metais koncerto metu Jūrmaloje Ukrainą palyginus su „vokiečių filmų suaugusiems aktore, kuri pasirengusi priimti bet kiek ir iš bet kurios pusės“ (vėliau teisinosi kalbėjęs apie užsienio kreditus, kuriuos turės grąžinti „mūsų vaikai“).

Tuo tarpu šis pretendentas, žiūrėk, gali susilaukti ir šalies rusakalbių gyventojų pritarimo: siūlo tarptautinį rusišką TV kanalą, pasisako prieš draudimą įvažiuoti į šalį kolegoms iš Rusijos ir iš viso – ragina sklaidyti viršum rusų Ukrainoje susitvenkusį nepasitikėjimą ir tirpdyti priešiškumą, nes visi yra Ukrainos valstybės piliečiai ir visi reikalingi, visiems turi būti gerai. Kodėl jaunas politologas ir kandidato strategijos kūrėjas Dmitrijus Razumkovas, tematantis šaliai vieną kelią – Europos link, viešai kalba rusiškai? „Kad niekam nekiltų noras ateiti ir ginti mane kaip rusakalbį asmenį mano valstybės teritorijoje, kol mes neįstengsime nugalėti rytuose ir susigrąžinti Krymo.“ Dėl tokio „Ze!” nusistatymo Rusijos propagandai kaip ir neišeina klykti apie „Ukrainos rusiškųjų pietryčių priešinimąsi rusų nekenčiančiai chuntai“.

Pavasariui atėjus, pradės sodinti

Pati „Ze!“ komanda surimtėjo, žmonės sukluso ir žiniasklaida sujudo, kai prie jos prisidėjo 2014-ųjų vasarą kartu su išrinktu dabartiniu prezidentu pradėję dirbti, tačiau paskesniais metais atsistatydinę ministrai – Aivaras Abromavičius ir Aleksandras Daniliukas – Ukrainos kurso Vakarų link šalininkai, ten žinomi ir gerbiami verslininkai. Trečias – irgi atsistatydinęs Korupcijos užkardymo tarnybos viršininkas (nesutiko pataikauti prezidento administracijai). Jiems stojus greta Zelenskio, smarkiai prasisklaidė rinkėjų abejonės dėl galinčios ateiti naujos valdžios intelektualinių galių ir sąžiningumo.

Lietuvis atsistatydino iš ekonomikos ministro pareigų 2016 metais, apkaltinęs Porošenkai artimą „klausimų sprendėją“ kišimusi į reformas, nukreiptas korupcijos tinklui ardyti. Zelenskis pakvietė jį prisidėti prie šalies ekonomikos gaivinimo savo vadybine patirtimi, pakartodamas „Apple Inc.“ kūrėjo Stivo Džobso žodžius“: „Nėra prasmės samdyti protingus žmones ir jiems sakyti, ką reikia daryti. Mes samdome protingus žmones tam, kad jie pasakytų mums, ką daryti“. Pokalbis apie tai, kokių žygių reikėtų imtis Zelenskiui laimėjus rinkimus, truko apie penkias valandas. Vėliau Abromavičius „Bloomberg“ (JAV) korespondentui pasakė, kad šis kandidatas į prezidentus geba klausytis ir greitai mokytis, „be to, yra padorus žmogus“. Jo nuomone, „Ukrainoje visi žino, ką reikia daryti, bet trūksta politinės valios“. Pretendentas pažadėjo lietuviui sėkmės atveju nesikliausiąs giminystės ar kitais ryšiais skirdamas žmones į postus.

„Vladimiras Zelenskis – vienintelis kandidatas, kuris tikrai gali laimėti rinkimus ir paskatinti Ukrainoje labai reikalingas radikalias reformas, – pasakė „Le Figaro“ žurnalistui buvęs finansų ministras Aleksandras Daniliukas. – Aš nusprendžiau paremti jį ir padėti sukurti reformų programą, suburti komandą, kuri būtų pajėgi ją įgyvendinti. Aš negaliu likti tiesiog stebėtoju. Negalima praleisti tokios galimybės.“ Šis artimiems prezidentui kyšininkams turėjęs nusileisti ministras už visa labiau nenorėtų pakartotinio Porošenkos išrinkimo: „Tai būtų blogai šaliai.“

Dabartinis prezidentas atėjo su šūkiu „Gyventi naujaip“, žadėjo išvaduoti šalį iš korupcijos liūno, tačiau Ukraina per tuos metus nedaug tepasistiepė: tarp 180 valstybių iš 144-os vietos 2013 metais – į 120-ą  („Transparency International)“. Maža to – šalies konstitucinis teismas atšaukė baudžiamąją atsakomybę dėl tarnautojų „neteisėto praturtėjimo“, priimtą norint bendradarbiauti su Tarptautiniu valiutos fondu. „Dabar valdžia, atrodo, nutarė visa iš liaudies pavogta nusinešti su savimi“, – kalba Zelenskis apie „mūsų atsakymą“, neleisiantį išvengti atsakomybės. „Kandidatų daug, tačiau vienas jų tikrai atsidurs kalėjime!“ (Porošenkos rinkiminis šūkis: „Kandidatų daug – prezidentas vienas“).

Zelenskis paskleidė pateiksiąs įstatymo dėl prezidento, įstatymo leidėjų ir teisėjų teisinės neliečiamybės panaikinimo projektą. Ne vieną kandidato užmojis (sumažinti mokesčius, atrišti verslui rankas ir kita) vadinamas populistiniu, tačiau Aivaras Abromavičius su tuo nesutinka: „Jeigu populizmas yra to, ką kiti pažadėjo, bet neįvykdė, įvykdymas, tai aš pritariu tokiam populizmui.“

Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Apie „skaistyklą“. Interviu kanalui ICTV  kandidatas į prezidentus Zelenskis aiškino, kad tuo tarpu visi bijo investuoti Ukrainoje, nes niekuo nepasitiki – netiki teismais, netiki nė pačiu prezidentu. Visi „kiek išgalėdami gynė savo pinigus“ nuo valstybės. Todėl jis siūlysiąs mokestinę amnestiją: atiduodame valstybei tam tikrą dalį (kas 5%, turtingi verslininkai gal daugiau), „ir nuo rytdienos, žmonės, gyvename kitaip“. Jeigu matome, kad nauja valdžia nuo pirmos dienos dirba sąžiningai, visi turime mokėti mokesčius. „Nulinė deklaracija – tai labai svarbu“. Tai, pasak kandidato, „iš tikrųjų „skaistykla“, kai visiems atleidžiama, visi vienas kitam atleidžia ir nuo šito momento pradeda mokėti mokesčius. O kas vis dėlto nemoka – keliauja į kalėjimą. Teisinėje valstybėje kitaip gyventi niekaip neišeina – žmonėms reikia tai paaiškinti ir tuo įtikinti.„Mes nematome, kad valdžia vagia, – kai ir ji mūsų nemato“ – šitai reikės pamiršti, perėjus „Ze!“ projektuojamą „skaistyklą“…

Į Ukrainos prezidento rinkimų antrąjį turą išėjusieji pretendentai turės dar mėnesį užsienio politikai patikslinti. Nes reikės atsakyti, kaip neseniai parašė „Le Fifaro“, „tokiam Vladimirui Putinui“. Dabar – tikrovėje. Bet tai – kita kalba.

2019.03.31; 02:30

Centre – ukrainiečių komikas Vladimiras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Kada prezidento rinkimų kampanija jau nėra prezidento rinkimų kampanija? Kai jos centre – Ukrainos komikas Vladimiras Zelenskis, turintis rimtą šansą per savaitgalio balsavimą tapti šalies lyderiu.

Kai kiti neprognozuojamose lenktynėse dėl prezidento posto dalyvaujantys kandidatai penktadienį kreipėsi į rinkėjus, V. Zelenskis, pirmaujantis sekmadienio pirmojo turo balsavimo apklausose, su savo eskizų trupe pasirodė Kijevo priemiesčio arenoje.

„Mes šiandien nerengiame rinkimų kampanijos“, – sakė jis juokiantis ir plojant daugiau negu 2 tūkst. žmonių auditorijai.

Kai kurie iš jų buvo V. Zelenskio kandidatūros rėmėjai, bet dauguma tiesiog atėjo kaip jo televizinio ir komedijų darbo gerbėjai.

Kaip dažnai nutinka neeiliniuose rinkimuose, riba tarp populiaraus atlikėjo ir prezidentinės vilties yra neryški. Tai tarsi televizinė komedija, kurioje 41 metų aktorius vaidina prezidentą.

V. Zelenskis pateko į ugnį nuo pat pradžių dėl iki galo neatskleisto savo manifesto. Pagrindiniai jo pažadai buvo pasirinkti po balsavimo socialinėje žiniasklaidoje.

Kritikai teigia, kad jis neturi rimtų pasiūlymų, kaip užbaigti konfliktą su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje, šaliai jau kainavusį 13 tūkst. gyvybių.

Kai kurie kaltina V. Zelenskį, kad jis atstovauja oligarcho Igorio Kolomojskio interesams, nes šis valdo kanalą, kuriame transliuojami kandidato šou, nors pats pramogų atstovas neigia bet kokius politinius ryšius.

Rėmėjai sako, kad tik naujas veidas gali išvalyti miglotą Ukrainos politiką.

Irma Baranauskaitė (ELTA)
 
2019.03.31; 07:30