V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu aptarė galimą apsikeitimą kaliniais, penktadienį pranešė Kijevas.
Abiejų šalių prezidentai pirmą kartą susitiko gruodį Paryžiuje vykusioje konferencijoje, kuriai tarpininkavo Vakarų valstybių vadovai.
Susitikimo metu V. Zelenskis ir V. Putinas susitarė dėl priemonių konfliktui Ukrainoje nutraukti. Dabar abu lyderiai daugiausiai dėmesio skyrė pasirengimui dar vienam jų susitikimui.
„V. Zelenskis ir V. Putinas ypatingą dėmesį skyrė Rusijoje, Kryme ir separatistų kontroliuojamuose Ukrainos regionuose kalinamų Ukrainos piliečių paleidimo klausimui“, – teigiama pareiškime.
Pasak Kijevo, abiejų valstybių vadovai susitarė paspartinti derybininkų darbą, kad būtų greičiau įgyvendinti jau egzistuojantys susitarimai.
Kremlius pranešimo apie prezidentų pokalbį telefonu kol kas neskelbė.
V. Zelenskiui anksčiau jau yra pavykę susitarti dėl ilgai laukto pasikeitimo kaliniais su Rusija. Rugsėjį abi valstybės apsikeitė iš viso 70 kalinių. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Paskutinį kartą V. Zelenskis su V. Putinu telefonu kalbėjosi gruodžio 31 d.
Prancūzijos prezidentūros pareigūno teigimu, Kremlius šią savaitę paskelbė paskyręs naują politiką Ukrainos atžvilgiu kuruojantį pareigūną. Manoma, kad jis yra nuosaikesnių nei jo pirmtakas pažiūrų, dėl to naujasis įgaliotinis esą gali nulemti naują derybų etapą.
Karas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 m. po Krymo aneksijos. Konfliktas įsiplieskė tarp Kijevo ir prorusiškų separatistų ir nulėmė daugiau nei 13 000 žmonių žūtis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su popiežiumi Pranciškumi paprašė jo padėti išlaisvinti Ukrainos karo belaisvius, kurie yra laikomi nelaisvėje Rusijoje ir Donbaso teritorijose, skelbia „Reuters“.
„Popiežius daro viską, kas įmanoma, kad pasaulyje būtų pasiekta taika ir harmonija. Paprašiau jo pagalbos išvaduoti ukrainiečius, paimtus į nelaisvę Donbase, Kryme ir Rusijoje“, – teigė V. Zelenskis ir pabrėžė, kad Šventasis Sostas galėtų atlikti svarbų vaidmenį atkuriant taiką Ukrainoje.
Rusijos ir Ukrainos santykiai nutrūko 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje. Vatikaną sieja diplomatiniai santykiai tiek su Ukraina, tiek su Rusija.
Nors gruodžio 29 d. Donbase Ukrainos vyriausybės pajėgos ir Rusijos remiami separatistai apsikeitė belaisviais, neaišku, kiek Ukrainos vyriausybės karių vis dar yra laikomi nelaisvėje. Aktyvistai teigia, kad jų yra apie 100.
V. Zelenskis pernai balandį laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus, žadėdamas užbaigti penkerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje ir sugrąžinti belaisvius namo.
Ukrainos prezidento spaudos tarnyba skelbė, kad Vatikane lankydamasis V. Zelenskis taip pat pakvietė popiežių Pranciškų apsilankyti Donbase.
„Pakviečiau jį į Ukrainą. Esu tikras, kad jis apsilankys Ukrainoje, ir ne tik sostinėje. Aš sakiau, kad, norint visiškai suprasti, kas vyksta rytuose, turime apsilankyti Ukrainos rytuose“, – sakė Ukrainos vadovas.
D. Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais per uždarą susitikimą su savo šalininkais domėjosi, ar ilgai Ukraina atsilaikytų prieš Rusiją be Vašingtono pagalbos. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“.
Jos žurnalistai gavo įrašą, kuris, kaip teigiama, buvo padarytas per susitikimą Vašingtono viešbutyje „Trump International Hotel“. Pasak agentūros, juostoje užfiksuotas D. Trumpo balsas. JAV prezidentas klausia: „Kaip sekasi Ukrainai?“
„Jie puikūs kariai, – sako D. Trumpas, turėdamas omenyje ukrainiečius. – Jie taip ilgai kovojo. Jie jau nežinotų, ką daryti, jeigu nekovotų“. „Ar Ukraina turi naftos?“ – vėl teiraujasi prezidentas. Gavęs teigiamą atsakymą, Baltųjų rūmų šeimininkas konstatuoja: „Jie visiškai neturi pinigų“. „Kodėl ten neina kompanijos? Ar tai pernelyg rizikinga?“ – domisi JAV prezidentas. „Ar ilgai jie išsilaikytų kovodami su Rusija?“ – klausia D. Trumpas. „Be mūsų nelabai ilgai“, – pakartoja jis gautą atsakymą.
Į repliką, kad Petro Porošenkai, tuometiniam Ukrainos prezidentui, reikalinga JAV parama, D. Trumpas atsako: „Mums visada tenka visus remti“. „Įdomu, kodėl jo neremia Vokietija, kodėl neremia kiti?“ – pareiškia jis.
D. Trumpas taip pat kritikavo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo projektą. „Kaip jums patinka tai, kad Vokietija atidaro dujotiekį Rusijai? Ir dar sakoma, kad mes turime kovoti su Rusija. O Vokietija moka Rusijai po 2 milijardus dolerių per mėnesį. Ir jie yra NATO nariai“, – piktinasi JAV prezidentas.
Sprendžiant iš įrašo, D. Trumpas taip pat paragino atleisti iš pareigų Marie Yovanovitch, kuri tuo metu buvo JAV ambasadorė Ukrainoje.
Dalį įrašo paskelbė kai kurie JAV televizijos kanalai. Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Pasak AP, susitikime dalyvavo verslininkai Levas Parnasas ir Igoris Frumanas. Jie Ukrainoje vykdė JAV prezidento asmeninio advokato Rudy`io Giulianio įpareigojimus. Praėjusių metų spalį L. Parnasas ir I. Frumanas buvo sulaikyti Jungtinėse Valstijose. Niujorko valstijos Pietų apygardos prokuratūra pateikė jiems ir dar dviem asmenims kaltinimus pažeidimais atliekant lobistinę veiklą.
L. Parnasas pareiškė R. Giulianio nurodymu įtikinėjęs Ukrainos valdžią pradėti tyrimą buvusio JAV viceprezidento Joe Bideno ir jo sūnaus atžvilgiu. D. Trumpas neigia pažintį su L. Parnasu ir tvirtina, kad tikriausiai niekada su juo nėra kalbėjęsis.
Praėjusių metų liepos mėnesį įvykęs D. Trumpo pokalbis telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sukėlė skandalą Vašingtone ir davė dingstį pradėti apkaltos procedūrą. Kaip teigia Baltųjų rūmų šeimininko politiniai oponentai, jis pokalbio metu mėgino įtikinti V. Zelenskį pradėti tirti Hunterio Bideno, buvusio JAV viceprezidento J. Bideno sūnaus, veiklą Ukrainoje mainais į finansinę ir karinę pagalbą Kijevui.
J. Bidenas laikomas vienu iš labiausiai tikėtinų D. Trumpo varžovų šįmet įvyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose.
Ukrainą šiandien valdo globalinių finansinių korporacijų statytiniai, veikiantys prieš žmonių lūkesčius ir šalies nacionalinius interesus. Tam, kad išgelbėti Ukrainą, būtina nedelsiant keisti valdžią ir strateginį kursą. Tai telekanalo ICTV programoje „Žodžio laisvė“ sausio 20 d. pareiškė partijos „Tėvynė“ („Batkivščina“) pirmininkė Julija Tymošenko.
„Mes judame link absoliučios išorės finansinių grupių įtakos Ukrainoje. Prezidento, kuris savo rankose šiandien turi visą valdžią, dėka, jos gali daryti, ką nori, pasinaudojant patyrimo stoka, nekompetencija ir negebėjimu apginti šalį nuo tokių išorinių iššūkių“, – tvirtino Julija Tymošenko
„Tėvynės“ lyderė teigė, kad vietoj prezidento pažadėto liaudies savivaldos įstatymo vyriausybė “turborežime” priima įstatymus, tiesiogiai keliančius grėsmę nacionaliniams interesams – strateginių objektų sąrašo panaikinimui, faktiniam Dujų-transporto sistemos privatizavimui, Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės pardavimui užsieniečiams praktiškai be apribojimų (įstatymui po pirmojo skaitymo jau pritarta), lošimų verslo legalizavimui, prostitucijai ir narkotikų pardavimui.
Šie įstatymai surašyti ne Ukrainoje. Mūsų silpna valdžia nesiorientuoja tarp to, ką reikia daryti. Ji pasirėmė patarimais iš išorės, – pabrėžė Julija Tymošenko.
Maidano gynėjai
Kai atėjo nauja valdžia, Ukraina ir taip jau buvo oligarchinė valstybė su visomis grėsmėmis nacionaliniams interesams, eilinių žmonių skurdu. Klanai jau buvo išsidalinę beveik viską, kas įmanoma, – sakė J. Tymošenko.
Ukrainiečių skausmas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
Bet egzistuoja tarptautinės spekuliatyvinės aferistinės finansinės kompanijos, korporacijos, kurios ir dabar godžiai žvelgia į Ukrainą, jos resursus – žemę su puikiu klimatu, naudingas iškasenas ir t.t. Ir ką jos pirmiausiai daro? Pirmiausiai įtaiso savo kadrus dabartinėje Ukrainos vyriausybėje, finansinėse ekonominėse institucijose.
Daugiau negu pusė Vyriausybės narių kartu su Premjeru, dalis jėgos struktūrų, beveik visas Nacionalinis bankas atsidūrė rankose žmonių, jau anksčiau susijusių su subsidijomis iš užsienio, – tvirtina J. Tymošenko.
O kas dar liko Ukrainai? Mums liko valstybinės korporacijos, kaip antai “Naftogaz”, “Ukrainos geležinkeliai”, “Energoatom”, “Ukroboronprom” ir dar kažkiek, tai, kas dar liko po korupcinės privatizacijos, – sake ji.
Ukrainos laisvės byla. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
Ir kas dabar vyksta esant naujai valdžiai? Steigiamos šių kompanijų Stebėtojų tarybos, faktiškai pakeičiančios Vyriausybės funkcijas, su pasakiškais atlyginimais, didesniais negu panašiais Vakaruose. J. Tymošenko pateikė oficialius duomenis. Pagal juos “Naftogaz” Stebėtojų taryboje – 100 procentų užsieniečių, jų rankose ir Dujų-transporto sistema. Ir kitų valstybinių monopolinių korporacijų Stebėtojų tarybose “kontroliniai paketai” – piliečių su užsienio pasais rankose.
Ukroboronprom – tai ne tik ginklų gamyba, bet ir moksliniai institutai, su jais susiję, ir jos Stebėjimo tarybai vadovauja užsienietis, anaiptol ne iš ES ar NATO struktūrų, kai vyksta karas, – pažymėjo ji.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
„Tėvynės“ lyderė mano, kad Zelenskio komanda, toliau imdama paskolas su precedento neturinčiomis palūkanų normomis, plauna pinigus iš Ukrainos biudžeto ir varo ukrainiečius į skolų jungą.
„2019 m. gegužės – gruodžio mėnesiais mes vėl pasiskolinome 218 milijardų grivinų su 15% palūkanų per metus. Pasaulyje nebėra tokių šalių, kuriose investuojant skolintą kapitalą gaunami tokie turtai ir pelnas. Tai reiškia, kad jie ir toliau stumia mus į skolų skylę, nes jiems tai yra milijardų grivinų uždarbis iš mūsų bėdų “, – perspėjo Julija Tymošenko.
Julija Tymošenko įsitikinusi, kad šiandien Ukrainai reikalinga kitokia strategija, nukreipta į žmonių interesus ir šalies plėtrą, o ne į antiukrainietiškų scenarijų iš anapus įgyvendinimą.
Pasauliniai finansų spekuliantai pamatė, kad esame be vairo ir burių, ir iškart paėmė visa tai į savo „globą“, ir dabar jie iš šalies traukia viską, ką nori pasiimti. Mes turime nedelsdami tai nutraukti ir įvesti šalyje tvarką. Mums reikia stiprios nepriklausomos valstybės, veikiančios visų ukrainiečių labui, – pabrėžė Julija Tymošenko.
Oleksijus Hončarukas. EPA – ELTA nuotr.V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nepriėmė šalies premjero Oleksijaus Hončaruko atsistatydinimo pareiškimo ir pareiškė suteikiantis jam antrą šansą.
„Nusprendžiau suteikti jums ir jūsų Vyriausybei antrą šansą“, – susitikime su O. Hončaruku sakė V. Zelenskis.
O. Hončarukas atsistatydinimo pareiškimą pateikė anksčiau penktadienį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gavo ministro pirmininko Oleksijaus Hončaruko atsistatydinimo pareiškimą, penktadienį patvirtino V. Zelenskio kanceliarija.
„Valstybės vadovas apsvarstys atsistatydinimo pareiškimą. Ukrainos prezidento kanceliarija atskirame pranešime informuos visuomenę apie prezidento sprendimą“, – nurodoma pranešime.
Kaip skelbia agentūra AFP, Ukrainos premjeras atsistatydinimo pareiškimą pateikė po to, kai buvo nutekintas garso įrašas, kuriame, turimomis žiniomis, O. Hončarukas kritikuoja prezidento V. Zelenskio supratimą apie ekonomiką. Nutekintas garso įrašas yra iš neoficialaus ministrų ir vyresniųjų Nacionalinio banko pareigūnų susitikimo, vykusio gruodį.
Remiantis Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, neoficialaus susitikimo metu pareigūnai diskutavo apie tai, kaip paaiškinti V. Zelenskiui – komikui ir politikos naujokui – pastarojo meto ekonomikos pokyčius.
Kaip nurodoma, O. Hončarukas atsakė, kad paaiškinimai turi būti paprasti, nes „V. Zelenskio supratimas apie ekonomiką yra labai primityvus.“
Pasak premjero, garso įrašas „dirbtinai sudarė įspūdį, kad mano komanda ir aš negerbiame prezidento. Tai netiesa. Į šį postą atėjau vykdyti prezidento programą.“
„Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl mūsų pagarbos ir pasitikėjimo prezidentu, parašiau atsistatydinimo pareiškimą ir įteikiau jį prezidentui“, – feisbuke rašė O. Hončarukas.
Kijevo Boryspilio oro uostas, į kurį negrįžo Irane katastrofą patyręs Ukrainos avialinijų orlaivis. Slaptai.lt nuotr.
JAV pareigūnai suteikė Kijevui „svarbių duomenų“ apie Irane sudužusį Ukrainos oro linijų lėktuvą, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika.
„Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir aš susitikome su Jungtinių Valstijų atstovais, – tviteryje parašė V. Prystaika. – Gavome svarbių duomenų, kuriuos išnagrinės mūsų ekspertai.“
Ministro teigimu, vėliau penktadienį V. Zelenskis lėktuvo katastrofą telefonu aptars su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo.
Trečiadienį nukrito iš oro uosto Teherane pakilęs Ukrainos lėktuvas, žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
Ketvirtadienį Kanados premjeras Justinas Trudeau, remdamasis Kanados ir kitų šaltinių žvalgybos duomenimis, teigė, esą labiausiai tikėtina, kad lėktuvą numušė Irano raketa.
Kiek anksčiau ketvirtadienį išsamia palydovo duomenų analize rėmęsis JAV pareigūnas nurodė, kad Vašingtonas labai užtikrintai padarė išvadą: lėktuvą numušė priešlėktuvinės raketos. Pareigūnas teigė, jog „Boeing 737-800“ lėktuvą užfiksavo Irano radarai.
Iranas šiuos kaltinimus neigė.
Ketvirtadienį V. Zelenskis apie lėktuvo katastrofos tyrimą šnekėjosi su Irano prezidentu Hassanu Rouhani, kuris pabrėžė, kad Teheranas Ukrainos ekspertų grupei suteiks priėjimą prie visų turimų duomenų.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas išreiškė viltį, kad Rytų Ukrainoje greitai pavyks įgyvendinti visiškas paliaubas, antradienį pranešė V. Zelenskio atstovai.
Pokalbio telefonu metu Ukrainos ir Rusijos lyderiai pasveikino vienas kitą su Naujaisiais metais. Pastarasis pokalbis interpretuojamas kaip dar vienas ženklas, patvirtinantis, kad nuo mėnesio pradžioje Paryžiuje vykusio tarptautinio viršūnių susitikimo įtampa tarp dviejų šalių mažėja.
Praėjusį savaitgalį Ukrainos vyriausybė ir prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje apsikeitė kaliniais – tai buvo viena iš Paryžiaus konferencijoje numatytų priemonių regione siekiant taikos.
Viršūnių susitikimo metu V. Putinas ir V. Zelenskis taip pat pažadėjo iki 2019 m. pabaigos rytiniame Donbaso regione visiškai nutraukti ugnį.
Antradienį Ukrainos prezidento kabinetas nepateikė naujos datos, kada žadama sudėti ginklus. V. Zelenskio atstovai tik informavo, kad lyderiai sutarę, jog tai turėtų įvykti „netolimoje ateityje“.
V. Zelenskis į V. Putiną kreipėsi po to, kai 2019 m. pirmojoje pusėje buvo išrinktas Ukrainos prezidentu, vėliau žengta konkrečių žingsnių: patraukti kariškiai, pasikeista kaliniais. Ukraina ir Rusija taip pat pasirašė naują dujų tiekimo susitarimą. Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Separatistai Rytų Ukrainoje sukilo po to, kai 2014 m. buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir Rusija prarado dalį įtakos.
Tarptautinėse derybose dėl taikos Ukrainoje V. Putinas atstovauja Donbaso prorusiškus separatistus, nors Kremlius nuosekliai neigia Rusijos įsitraukimą į karą.
Rusija ir Ukraina pasirašė dujų tranzito sutartį. Rusijos valstybinis koncernas „Gazprom“ ir Ukrainos „Naftogaz“ susitarimą pasirašė pirmadienio vakarą. Tai feisbuke pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Sutarties pasirašymą patvirtino ir „Gazprom“ vadovas Alekesejus Milleris, pranešė rusų naujienų agentūros.
Tai pirmasis Kijevo ir Maskvos susitarimas po daugiau kaip penkerių metų visiškos konfrontacijos Ukrainos konflikte. Tranzito sutartis dėl saugaus Europos aprūpinimo dujomis galios penkerius metus. Ji pasirašyta praktiškai paskutiniu momentu, nes dabartinė dešimties metų sutartis baigia galioti šį antradienį.
Rusija ir Ukraina apie tarpininkaujant ES pasiektą susitarimą paskelbė jau gruodžio 19-ąją. Dujų tranzito kiekiai ateityje bus gerokai mažesni nei anksčiau.
Ukraina siekė kiek įmanoma didesnių tranzito kiekių, nes tai finansiškai silpnai šaliai reikštų didesnes pajamas. Vietoj 90 mlrd. kubinių metrų dujų per metus, kaip iki šiol, 2020-aisiais per Ukrainą Europą pasieks tik 65 mlrd. kubinių metrų rusiškų dujų. Nuo 2021 iki 2024 metų kasmet planuojama po 40 mlrd. kubinių metrų tranzitu tiekiamų dujų. Rusija ateityje tiesioginiam dujų tiekimui į Vokietiją nori naudoti „Nord Stream 2“ dujotiekį, kurio tiesimą šiuo metu paralyžiavo JAV sankcijos.
Rusijos žiniasklaida pastaruoju metu kritikavo, kad Rusija naujoje sutartyje Ukrainai padarė per daug nuolaidų.
Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – du neatskiriami draugai. EPA – ELTA nuotr.
Naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su oficialiu vizitu viešėjo Azerbaidžane. Oficiali Ukrainos vadovo išvyka į Azerbaidžaną laikytina sėkminga.
Beje, lankydamasis kankinių alėjoje Baku V.Zelenskis pagerbė visus, kurie krito už Azerbaidžano nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą. Taigi pagerbė ir tuos, kurie žuvo nuo Armėnijos – Rusijos agresijos ginant Azerbaidžanui priklausantį Kalnų Karabachą. Tarp tokių asmenų – Ukrainos sūnus Viktoras Sereginas, kurio kapas yra Kankinių alėjoje. Po mirties jam suteiktas Azerbaidžano nacionalinio didvyrio vardas. Azerbaidžano nacionalinio didvyrio vardas, be kita ko, suteiktas ir dar vienam Ukrainos sūnų – Ruslanui Polovinkai. Jie abu atidavė savo gyvybes gindami Azerbaidžaną.
O kokia buvo Armėnijos reakcija? Oficialusis Jerevanas ir vėl pademonstravo, kad jam labiau miela Kremliaus politika, kad jam – nusispjauti į Ukrainos lūkesčius susigrąžinti ne tik Krymo pusiasalio, bet ir rytinių Ukrainos teritorijų kontrolę. Pavyzdžiui, po Ukrainos prezidento V.Zelenskio vizito Azerbaidžane pasirodė pikta Armėnijos politologų, komentatorių, žurnalistų reakcija. Armėnijos žiniasklaida nurodinėjo, ką Ukrainos prezidentas, susitikęs su Azerbaidžano valdžia, privalėjo šnekėti. Suprask, Ukraina turėtų palaikyti ne azerbaidžaniečių, o armėnų teisę į Kalnų Karabachą. Nors NATO ir Europos Sąjunga kategoriška: Kalnų Karabachas nėra Armėnijos žemė, tai – Azerbaidžano teritorija. Tad jei gerbi tarptautinius šalių teritorino vientisumo principus, privalai gerbti ir Azerbaidžano teisę į Kalnų Karabachą.
Bet būtent tokia oficialiojo Kijevo laikysena dėl Kalnų Karabacho Armėnijos valdžiai labai nepatinka.
Kai kurių armėnų politologų ir žurnalistų pyktis dėl principingos V.Zelenskio pozicijos remiant Azerbaidžano teritorinį vientisumą ciniškas dar ir dėl to, kad premjero Nikolos Pašiniano vadovaujama Armėnija demonstratyviai negerbia … Ukrainos teritorinio vientisumo. Štai tik vienas iš paskutiniųjų pavyzdžių: šių metų liepos mėnesį ESBO Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų ir saugumo komiteto posėdyje Armėnija atsisakė balsuoti dėl rezoliucijos, raginančios gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą jos istorinėse sienose, įskaitant Krymą. Žodžiu, Armėnija dabar ignoruoja ne tik JT Saugumo tarybos rezoliucijas dėl Kalnų Karabacho konflikto, bet ir niekina rezoliucijas, liepiančias Rusiją traukti iš Krymo ir rytinių Ukrainos žemių.
Įsidėmėtina ir dar viena aplinkybė: tuoj po V. Zelenskio vizito Baku Armėnija leido Rusijos aviacijos kompanijai „Ikar“ skraidyti tiesiogiai iš Krymo į Jerevaną bei atgal. Tokiu savo žingsniu oficialusis Jerevanas dar sykį nusispjovė į civilizuoto, demokratinio pasaulio nuostatą, jog Krymą galinti teisėtai kontroliuoti tik Ukraina. Juk visiems aišku, kad tiesioginiai skrydžiai Krymas – Jerevanas yra neteisėti. Leidimą tokiems skrydžiams duoti gali tik Ukainos valdžia.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasijuokė iš Rusijos televizijos kanalo, kai šis populiarų serialą, kuriame V. Zelenskis vaidina pagrindinį vaidmenį, transliavęs tik vieną vakarą, staiga jį atšaukė. Prezidentas teigė, kad serialas turėjo įtakos „kažkam, turinčiam branduolinį ginklą“.
Po aukšto lygio viršūnių susitikimo, kuriame V. Zelenskis kalbėjosi su Vladimiru Putinu, trečiadienį Rusijoje įvyko serialo „Tautos tarnas“ premjera.
Tačiau pramogų kanalo TNT, priklausančio Rusijos gamtinių dujų milžinei „Gazprom“, atstovai ketvirtadienį pareiškė, kad daugiau serialo neberodys.
Apgailestauju, kad šou buvo atšauktas, vėlyvo vakaro pokalbių laidos metu sakė V. Zelenskis.
„Žinote, vieni turi branduolinį ginklą, kiti – tautos tarną, – sakė Ukrainos prezidentas. – Jie parodė dvi serijas, o dabar visi, kurie pasinaudojo proga pažiūrėti šias dvi serijas, tikrai žiūrės (visą likusį serialą) „YouTube“ (platformoje).“
„Tautos tarnas“, kuriame V. Zelenskis vaidina istorijos mokytoją, staiga tampantį prezidentu, atsikratantį korupcijos ir pasipriešinantį oligarchams, Ukrainoje pradėtas rodyti 2015 m.
V. Zelenskis, rinkimuose nugalėjęs varžovą Petro Porošenką, prezidentu tapo gegužę.
Prognozės – pačios įvairiausios. Viena iš tokių turėtų rūpėti ir Lietuvai – ruoškimės karui. Ji išdėstyta žinomo Ukrainos politikos ir ekonomikos eksperto Andrejaus Golovačiovo straipsnyje „Normandiškasis viršūnių susitikimas buvo pirmasis ir paskutinis, dalyvaujant Zelenskiui. Po metų vėl prasidės didelio masto karo veiksmai Donbase.“, 2019 m. gruodžio 10 d. Tegul pasvarsto Respublikos Prezidentas, ar leistina mažinti mūsų kariuomenės finansavimą.
Susitikimas Paryžiuje, kaip ir tikėtasi, baigėsi niekuo. Šalys apsikeitė bendrais, neįpareigojančiais pareiškimais, sutarė tartis toliau, o Zelenskis pažadėjo Konstitucijoje įgyvendinti Steinmeierio formulę, nors pačioje formulėje nėra kompromiso, kuris jo pažadą paverčia tiesiog profanacija. Drąsiausia pasirodė tradiciškai konservatoriška A. Merkel, kuri teigė, kad Minsko susitarimai „nebuvo griežta dogma ir šalys galėjo jiems suteikti daugiau elastingumo“. Šviežia, bet nevaisinga.
Šiuo atžvilgiu iškyla įdomus klausimas: „Ar visi aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai žinojo, kad susitikime nebus jokios pažangos?“
Atsakymas: Žinoma, kad jie tai žinojo! Netgi rengiantis aukščiausiojo lygio susitikimui, visos šalys jau suprato, kad lūžių nebus. Be to, visi dalyviai puikiai supranta, kad Minsko susitarimai ir Steinmeierio formulė yra mirę dokumentai, kurie nepadės išspręsti konflikto Donbaso mieste. Trumpas, grynai protokolinis Putino ir Zelenskio susitikimas tik patvirtina šią išvadą.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Tada kokia buvo aukščiausiojo lygio susitikimo prasmė?
Nedelsdami atmeskime tokius naivius paaiškinimus, kaip:
– Merkel ir Macronas norėjo padėti Zelenskiui užmegzti tiesioginius ryšius su Putinu. Na ir kas? Zelenskis sutinka prisijungti LDNR (Lugansko Donecko liaudies respubliką) konfederacijos teisėmis ir tokiu būdu sukelti galingo separatizmo bangą Vakarų Ukrainoje ar net gauti pilietinį karą? Naivu taip manyti. O Putinas nesutinka su kitomis LDNR grąžinimo sąlygomis.
V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
– Visi dalyviai norėjo geriau pažinti Zelenskį ir, kaip sakoma, iš pirmų lūpų sužinoti apie jo poziciją LDNR klausimu. Taip pat naivus paaiškinimas. Visi supranta, kad Zelenskis neturi pažiūrų, jis nėra misijos žmogus. Zelenskis yra laikina, atsitiktinai praeinanti figūra, kuri tiesiog manevruoja tarp visų, kad kuo ilgiau išliktų valdžioje. Visos partijos taip pat supranta, kad po metų Zelenskio reitingas nebus didesnis kaip 20 proc., ir politiškai jis taps bejėgis.
– Spauskime spaudimo nepatyrusį Zelenskį ir priverskime jį laikytis Minsko susitarimų ir Steinmeierio formulės, atsižvelgiant į tai, kad Zelenskis dabar turi daugumą parlamente. Tai naivu. Kol Ukrainą kontroliuoja JAV, nei Vokietija, nei Prancūzija ir net Rusija (šalis agresorė, remiantis Ukrainos įstatymu, kuris buvo priimtas 2014 m. vasario 20 d.) nesugebės priversti Ukrainos ką nors daryti pagal savo norus. Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse JAV Valstybės departamento pareigūnų atvykimas į Kijevą buvo labai iškalbingas.
– Macronas ir Merkel yra naivūs keistuoliai, kurie nesupranta, kas vyksta. Tai yra paaiškinimas idiotams.
Kokia tad buvo susitikimo esmė, jei visos šalys iš anksto žinojo, kad dėl nieko neįmanoma susitarti?
V. Zelenskis, A.Merkel, E.Macronas ir V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Atsakymas akivaizdus: „Išlošti laiko“.
Naudinga pasinaudoti analogija su 1938 m. Miuncheno susitarimu. Tiek Daladieras, tiek Chamberlainas puikiai suprato, kad karas su Hitleriu yra neišvengiamas, ir, atiduodami Sudetus Vokietijos aneksijai, abu tiesiog bandė nusipirkti laiko savo šalims karui pasiruošti.
Tas pats Daladieras, grįžęs į Paryžių ir sutikęs besilinksminančias prancūzų, kurie buvo tikri, kad jis atnešė jiems taiką, minias, pasakė sūnui: „Naivūs, jie nesupranta, kad karas su Hitleriu yra neišvengiamas ir jis bus ne vėliau kaip po metų “. Taip ir atsitiko!
O Chamberlainas, šokiravęs Londoną specialiu susitarimu su Hitleriu, iškilmingai paskelbė: „Aš atnešiau jums taiką“. Ir jis pradėjo … tuoj pat ruoštis karui. Jis buvo priverstas pasirašyti Miuncheno susitarimą, kad gautų laiko, nes 1938 m. rugsėjo mėnesį Anglija nebuvo pasirengusi karui.
Tačiau kodėl laiko prireikė Merkel, Macronui, Putinui ir Zelenskiui?
Labai trumpai:
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Merkel: Baigti „Nord Stream -2“ statybą ir išeiti iš priklausomybės nuo Rusijos dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Tuo pat metu Vokietija vadovaujasi prielaida, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos (JAV + Lenkija) yra neišvengiamas.
Macronas: Prancūzijoje prasidėjo gerovės valstybės žlugimas, ir Macronas supranta, kad per ateinančius 2–3 metus jis bus priverstas spręsti tik vidines problemas ir kovoti už savo politinį išgyvenimą.
Putinas: Baigti statyti Nord Stream-2, okupuoti Azovo jūrą, visiškai kontroliuoti Baltarusiją, militarizuoti Krymą, neutralizuoti Moldovą ir skaldyti toliau Europos Sąjungą. Tikslas: pasirengimas blico karui su Ukraina (JAV) ir „Novorosijos“ suformavimas pagal jo rezultatus.
Zelenskis (JAV): Laiko išlošimas reformoms ir pasiruošimui karui.
Po Paryžiuje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo visos šalys leido sau laikinai atsipalaiduoti kitiems metams, kurių metu visi pareikš savo ištikimybę neveikiantiems Minsko susitarimams ir Steinmeier formulei.
Cinizmas? Žinoma! Bet visa tarptautinė diplomatija pastatyta ant cinizmo ir veidmainystės. Tokios yra žaidimo taisyklės.
Po metų vėl prasidės didelio masto karo veiksmai Donbase.
Kaip ir prognozavau, dabartinis „Normandijos“ viršūnių susitikimas buvo pirmasis ir paskutinis, kuriame dalyvavo Zelenskis.
Šiaip pritardamas autoriaus minčių eigai, suabejočiau dėl JAV vaidmens Ukrainos ir Rusijos konflikte, vien dėl jo paties išsakyto tvirtinimo, kad „visa tarptautinė diplomatija pastatyta ant cinizmo ir veidmainystės.“
Po Paryžiuje vykusio Ukrainos viršūnių susitikimo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja suteikti amnestiją separatistams šalies rytuose. Jei Kijevas perims sienos kontrolę nesuteikęs gyventojams saugumo garantijų, gali įvykti „antroji Srebrenica“, – pareiškė jis antradienį Maskvoje.
V. Putinas omenyje turėjo genocidą Bosnijoje, kai 1995-aisiais serbai išžudė tūkstančius Bosnijos musulmonų.
„Amnestijos įstatymas dar nepriimtas“, – kalbėjo V. Putinas. Dėl to esą sutarta dar 2015-aisiais derybose dėl taikos plano. Susitikime Paryžiuje pirmadienį, be kita ko, buvo patvirtinta, kad rusakalbiams Luhansko ir Donecko regionams ateityje turi būti suteiktas specialusis statusas.
„Mes matėme, kaip prezidentas V. Zelenskis diskutuoja su nacionalistais. Neaišku, kas ten stipresnis“, – sakė V. Putinas. Anot jo, neaišku, kas būtų, jei nacionalistai įžengtų į minėtus regionus.
400 km ilgio sieną su Rusija kontroliuoja separatistai.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitarė dėl visiško ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje, tai numatyta įgyvendinti iki metų pabaigos. Pirmadienį V. Putinas ir V. Zelenskis susitiko pirmą kartą.
Tačiau Ukrainos prezidentas, kurio prioritetas, kaip pats sako, yra išspręsti konfliktą ir nutraukti karą, perspėjo, kad ne vienos paliaubos su Rusijos remiamais separatistais jau yra žlugusios. V. Zelenskis patikino, kad „reikia tikrų faktų“.
Abu lyderiai, taip pat deryboms tarpininkavusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad pažanga politiniais klausimais, siekiant užbaigti penkerių metų konfliktą, buvo mažesnė, nei viltasi.
Nebuvo išspręstas rinkimų separatistų kontroliuojamose teritorijose klausimas: V. Zelenskis teigia, kad, pirma, Kijevas turi atgauti pasienio su Rusija kontrolę ir tik tada gali įvykti rinkimai, o V. Putinas reikalauja, kad viskas vyktų atvirkštine tvarka.
Tačiau A. Merkel teigė, kad derybos vis dėlto padėjo „pergalėti sąstingį“. Lyderiai susitarė dėl „realistinių dalykų“ ir, „žinoma, ir toliau eisime šiuo keliu“, sakė Vokietijos kanclerė.
E. Macronas gyrė V. Zelenskį už jo „politinę drąsą ir ryžtą“ ir teigė tikėjęsis didesnės pažangos, tačiau tai esą bus galima pasiekti per antrą viršūnių susitikimą po keturių mėnesių. A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Lyderiai taip pat susitarė dėl kalinių apsikeitimo, nuspręsta, kad iki metų pabaigos abi pusės turėtų paleisti visus sulaikytuosius dėl konflikto.
Taip pat sutarta patraukti karius iš dar trijų teritorijų konflikto zonoje ir įsteigti daugiau išvažiavimo-įvažiavimo punktų, kuriais galėtų naudotis gyventojai.
V. Putinas pareiškė, kad procesas juda tinkama linkme: „Pažengėme daugeliu klausimu“.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos sostinėje Paryžiuje prasidėjo vadinamojo „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko Eliziejaus rūmuose. Kaip skelbia „Deutsche Welle“, tai pirmas per trejus metus susitikimas Normandijos formatu dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kuris pirmą kartą asmeniškai susitiks su V. Putinu, pagrindine savo prezidentavimo užduotimi laiko karinio konflikto Donbase užbaigimą. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per 5,5 metų trunkantį konfliktą žuvo 13 tūkst. žmonių, maždaug du mln. ukrainiečių buvo priversti persikelti. Konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos karių kilo 2014 metais.
Derybos Normandijos formatu prasidėjo 2014 metais, jomis buvo siekiama rasti konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą, tačiau vėliau derybos nutrūko ir nebuvo rengiamos daugiau nei trejus metus. Šių metų gegužę Ukrainos prezidentu tapęs V. Zelenskis išreiškė norą atnaujinti derybas Normandijos formatu.
Ankstesnės politinės patirties neturėjęs V. Zelenskis teigė, kad taikos derybos su Rusija – svarbiausia jo užduotis ir liepą pakvietė V. Putiną į tiesiogines derybas dėl konflikto.
„Aptarkime, kam priklauso Krymas, ir ko nėra Donbaso regione“, – tuo metu sakė V. Zelenskis, kreipdamasis į Rusijos prezidentą.
A.Merkel ir E.Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kiek vėliau po to buvo imtasi veiksmų, padėjusių sumažinti dvišalę įtampą ir atvedusių iki „Normandijos ketverto“ susitikimo. Rugsėjį Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais, o praėjusį mėnesį Rusija grąžino Ukrainai tris prieš metus užgrobtus jos laivus.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais. Netrukus po Rusijos įvykdytos aneksijos Rytų Ukrainoje kilo karinis konfliktas. Ukrainos vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų balandžio kovoja su Rusijos remiamais separatistais. NATO ir Vakarų šalių žvalgybos ekspertai kaltina Rusiją padedant separatistams Rytų Ukrainoje ir siunčiant jiems sunkiąją ginkluotę ir karius. V.Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį susitikę Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai bandys rasti užsitęsusio konflikto Rytų Ukrainoje sprendimą. Pirmiausiai rengiami atskiri dvišaliai V. Zelenskio ir V. Putino susitikimai su A. Merkel ir E. Macronu. Po to įvyks bendras visų keturių lyderių susitikimas, po jo bus surengta spaudos konferencija, o galiausiai įvyks pirmasis akis į akį V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas.
Vokietija ir Prancūzija laikomos šalimis tarpininkėmis.
D.Trump. EPA – ELTA nuotr.
JAV Atstovų rūmų Teismų komitetas pirmadienį apibendrino prezidento Donaldo Trumpo apkaltos tyrimo įrodymus.
Manoma, kad tai buvo paskutinis viešasis apkaltos svarstymas ir komitetas netrukus parengs išvadą.
Šiandien čia susirinkome todėl, kad Donaldas J. Trumpas, 45-as JAV prezidentas, piktnaudžiavo savo, kaip Amerikos prezidento, valdžia, siekdamas politinės ir asmeninės naudos“, – įžanginiame pareiškime teigė Danielis Goldmanas, demokratų advokatas Atstovų rūmų Žvalgybos komitete.
Demokratai tvirtina, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis pradėtų tyrimą prieš JAV prezidento politinį varžovą Joe Bideną ir ištirtų klausimus, susijusius su 2016 m. prezidento rinkimais, mainais už milijonų dolerių vertės JAV karinę paramą Ukrainai. Demokratai teigia, kad tokiu būdu prezidentas, siekdamas asmeninių tikslų, pamynė valstybės saugumo interesus.
D. Trumpas bet kokius kaltinimus neigia, o respublikonai Kongrese pareiškė, jog pristatyti įrodymai nėra pakankamai reikšmingi, apkaltos procesas – nesąžiningas.
D. Goldmanui pasakius įžanginę kalbą, komitetas išklausė ir respublikonų advokato, veikiančio abiejuose komitetuose, Stepheno Castoro parodymus. Jis teigė, kad procesas yra „nepagrįstas“ įrodymais – trūksta „įtikinamų argumentų“, kad būtų teisinga perimti sprendimą „iš rinkėjų rankų“.
Atstovų rūmai, kuriuose dominuoja demokratai, dėl apkaltos aktų balsuoti galėtų penktadienį. Proceso lyderiai dar neįvardijo konkrečių apkaltos pažeidimų, dėl kurių artimiausiu metu galėtų balsuoti.
Kremliaus propagandistai jau seniai garsėja savo įžūlumu ir nuolat, diena iš dienos skleidžiamu akiplėšišku melu. Paversti norimą į esamą, – štai kur tikrasis menas! Ypatingai tuo pasižymi vieni ryškiausių Putino chalujų – laidos „60 minučių“ viena iš vedėjų Olga Skabejeva ir „valanda su Vladimiru Solovjovu“ vedėjas Vladimiras Solovjovas, kurių laidos transliuojamos viename pagrindinių Putino kontroliuojamų Rusijos TV kanalų.
Artėjant Normandijos formato ketvirtuko susitikimui gruodžio 9 d. dėl padėties Rytų Ukrainoje sureguliavimo, kuriame dalyvaus V. Zelenskis, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kremliniai neriasi iš kailio, stengdamiesi kuo labiau sukompromituoti Kijevo valdžią. Fašistai, nacistai – šaukia jie. Ukrainiečiai ir toliau žudo rusus, jie nenori taikos, jie nori karo ir pan.
Įvairios provokacijos, norint sužlugdyti derybas, laiminant Kremliui pilasi lyg iš gausybės rago.
Likus mažiau nei savaitei iki Ukrainos viršūnių susitikimo, prorusiški separatistai konflikto regione šalies rytuose nustatė „valstybės sieną“. Ligšiolinė fronto linija nuo dabar yra „valstybės siena“, – nusprendė užsienio nepripažintos Donecko Liaudies Respublikos parlamentas. Taip vadinamo parlamento vadovas Vladimiras Bidiovka teigė, kad ateityje Donecko Liaudies Respublika apims visą Donecko srities teritoriją. Dabar Rusijos remiami separatistai kontroliuoja mažiau nei pusę istorinės Donecko srities.
Separatistai ir toliau provokuoja Kijevą, apšaudydami jo kontroliuojamas teritorijas ir tuo pačiu kaltindami jį nenorint taikos.
Jie siekia, kad jų valdomoms teritorijoms būtų suteiktas ypatingas statusas, kad valstybine sričių kalba būtų rusų, kad jiems atitektų sienų su Rusija kontrolė.
Tai raudonos linijos, kurių Ukraina niekaip neleis peržengti.
Atsargiai – tendencingasis Solovjovas
Žibalo į rusenančią ugnį vakar NATO viršūnių jubiliejiniame susitikime įpylė ir Ukrainos užsienio ministras Vadymas Prystaiko, pareiškęs, jog Rusija yra teroristinė valstybė, kuri aktyviai remia Rytų Ukrainos separatistus siekdama savo politinių tikslų.
Ir to paneigti neįmanoma. Rusija nuo pat 2014-ųjų, kuomet užgrobė Krymą ir įžengė į Rytų Ukrainą, ekspansyviai ir labai nesislėpdama demonstravo savo siekį neleisti Ukrainai integruotis į ES ir NATO.
Ypač rusus įsiutino Ukrainos Konstitucijoje įvestos pataisos, kuriose įrašyta, jog šalies vienas iš pagrindinių tikslų – siekti narystės NATO.
Ir štai artėja metas, kai vienokiu ar kitokiu būdu turės būti perkirstas šis Gordijo mazgas. Prieš vykstant Zelenskiui į Normandijos formato susitikimą Prancūzijoje, patriotinės Ukrainos jėgos pasirašė deklaraciją, kurioje nubrėžė raudonas linijas, kurių nevalia peržengti.
Zelenskis gerai supranta, jog nors vieną jų peržengus Ukrainoje gali kilti dar vienas Maidanas.
Atsargiai – tendencingoji Olga Skabajeva ir Jevgenijus Popovas
O to niekas nenori.
Vakar Olgos Skabejevos šešėlis Jevgenijus Popovas (jis ir jos vyras) laidoje „60 minučių“ paskelbė anonsą: „Netrukus parodysime ir pasiklausysime, kaip Olga telefonu kalbėsis su Ukrainos prezidentu Zelenskiu“.
Ir Zelenskis pakėlė ragelį. Priplonintu balseliu propagandistė Skabejeva kreipėsi į Zelenskį: mielas Volodymyrai, jūsų ofiso darbuotojai man niekaip neleidžia su jumis pasikalbėti, todėl radusi jūsų asmeninį telefoną, skambinu jums ir noriu užduoti keletą klausimų…
Iš kitos ragelio pusės: klausau, ar kas atsitiko? Gal kas serga? A, visi sveiki? Tada… Pypt, pypt.
Studijoje susižavėjimas drasiąja „žurnaliste“. Skabejeva švyti pergalinga šypsena: štai ir pasikalbėjome…
Prancūzijos sostinėje gruodžio 9 dieną vyks keturšalis viršūnių susitikimas, kuriuo siekiama užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, penktadienį pranešė prancūzų prezidentūra. Paryžiuje įvyks pirmas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas, kuriame taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pranešė Eliziejaus rūmai.
Žinomas Vokietijos politikos ekspertas Bonos universiteto prof. dr. Andreas Heinemann-Grüder įspėja, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui pasvarstyti variantą, įteisinantį Krymo aneksiją mainais už ramybę ir Ukrainos teritorinį vientisumą jo Rytuose. Jo nuomone, vargu ar A. Merkel ir E. Macronas vyktų į susitikimą, jei neturėtų jau tarpusavyje aptartų galimų kompromisų variantų.
„Aš manau, kad susitikimas – tik proceso pradžia. Viena vertus, nereikia per daug tikėtis iš jo. Kita vertus, nemanau, kad A. Merkel ir E. Macronas sutiko susitikti be preliminarinio susitarimo įveikiant aklavietę“, – įsitikinęs politologas. Jo nuomone, kertiniu derybų klausimu taps rinkimai okupuotame Donbase. Pasak jo, V. Zelenskis, E. Macronas ir A. Merkel pasisakys už rinkimus ne su Kalašnikovo automatais, t.y., po Rusijos kariuomenės pasitraukimo ir „sukilėlių“ nuginklavimo.
„Prancūzija ir Vokietija, galbūt, pažadėjo sušvelninti sankcijas mainais už kompromisus iš Rusijos pusės. Bet ir Rusija jau pati supranta, kad Europos Sąjungoje vienybės sankcijų atžvilgiu nebėra ir nėra reikalo leistis į per didelius kompromisus. Gali būti, kad Kremlius mano taip – „o kuo jūs aplamai galite mums grasinti?“ – sakė politologas.
Kartu jis neatmetė varianto, kad A. Merkel, E. Macronas ir V. Putinas susitikimo metu gali pasiūlyti V. Zelenskiui sąlygą – „užmiršti Krymą“. „Taip gali būti. Nes visi supranta, kad niekam negali pavykti pakeisti Krymo status-quo, o visi nori nutraukti karinius susidūrimus. Rusija taip pat puikiai supranta, kad laikas bėga ne Ukrainos naudai todėl, kad kuo ilgiau žmonės Donbase gyvena ne Ukrainos jurisdikcijoje, tuo sunkiau bus sugrąžinti okupuotą regiono dalį Ukrainai“, – pabrėžė jis.
Ukrainos simboliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sunku bus Volodymyrui Zelenskiui artimiausiu metu, kai ir be teritorinių problemų daugelis ukrainiečių nepatenkinti tragiška situacija šalyje, kai oligarchai toliau kovoja dėl valdžios.
V. Zelenskio susitikimo su V. Putinu išvakarėse šalyje anonsuojamos Maidano tipo protesto įspėjamosios akcijos prieš bet kokias nuolaidas Rusijai. Žinomas tarptautinis apžvalgininkas Andrejus Piontkovskis mano, kad V. Zelenskis kapituliuos, o gruodžio 10 d. Kijevas vėl gaus „Maidaną“, gal net kruviną ne be Kremliaus agentų pagalbos, reikalaujantį Prezidento atsistatydinimo. https://www.obozrevatel.com/politics/priglashenie-na-kazn.htm
Kam priklausys žemė
“Situacija Ukrainos viduje yra tragiška”, – komentuoja Lietuvos politologas Vadimas Volovojus. “Jeigu vertintume Ukrainą pagal kriterijus, kurie akademinėje literatūroje taikomi vadinamosioms „žlugusioms“ valstybėms, didelių skirtumų nerastume. Kitaip tariant – politinis chaosas ir netvarka, absoliutus teisinis nihilizmas (kas stipresnis, tas ir teisus), milžiniška korupcija, labai sunki ekonominė padėtis ir pan.”, – sako jis. https://m.respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/vzelenskiui_siunciami_pavojingi_signalai/. Įdėmiai sekdamas įvykius Ukrainoje negaliu su juo nesutikti.
Šiuo metu vienas aštriausių klausimų Ukrainoje – vyriausybės siūlomas moratoriumo žemės ūkio paskirties žemės pardavimui nutraukimas.
2000 metais 28 milijonų pajų buvo išdalinta buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių nariams, nuo dviejų iki penkių hektarų kiekvienam iš septynių milijonų būsimų fermerių. 2001 metų spalį buvo patvirtintas Žemės kodeksas, pagal kurį visi pajai buvo paversti privatine nuosavybe, tačiau 2002 metų sausį žemės pardavimui buvo paskelbtas moratoriumas. Šiuo metu ukrainiečių nuosavybėje yra 30 mln. ha žemės, 83,5 procento – ariamos.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte žemės pirkimo ir pardavimo moratoriumas nutraukiamas 2020 m. spalio 1 d.
Didžioji dauguma fermerių baiminasi, kad jų eksploatuojamas žemes pusvelčiui supirks neaiškios tautybės ir pilietybės oligarchai.
Ilgametė kovotoja prieš oligarchų įsigalėjimą Ukrainoje, partijos “Batkivščina” (“Tėvynė”) ir parlamentinės frakcijos Parlamente lyderė Julija Tymošenko pareiškė, kad neleis “Zelenskiui ir Co” (suprantama, kokį “Co” ji turi omeny) įvykdyti nusikaltimą prieš Ukrainą. “Ir kas galėtų pagalvoti, kad praėjus 28 metams po referendumo už Nepriklausomybės paskelbimą (gruodžio 1 d.) mūsų pačių valdžia planuos atimti iš savo piliečių žemę! Atiduoti „rinkos“ sudraskymui paskutinį strateginį neliečiamą Ukrainos resursą. To negalima leisti! Tai būtų nusikaltimas prieš istoriją, prieš valstybę, prieš ateinančias kartas! Ir mes to neleisime! Bet kuri valdžia ateina ir išeina. O Ukraina išliks”, – parašė ji feisbuke.
Nors numatomose žemės pirkimo ir pardavimo sąlygose numatyta nemažai saugiklių, kad ji nepatektų tiems, kuriems neturėtų patekti, teisininkai įžvelgia juose daug spragų, leidžiančių juos apeiti, jau nekalbant apie tai, kad šalyje šiuo metu vyrauja teisinis nihilizmas.
Ukrainos visuomenės nuomonė apie savo šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį prastėja, rodo Kijevo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atlikta apklausa.
„52 proc. apklaustų žmonių palaiko V. Zelenskį, tuo metu 19 proc. respondentų vertina prezidentą neigiamai. Rudens metu dalis Ukrainos piliečių, palaikančių V. Zelenskį, mažėjo, nuo 73 proc. rugsėjį iki 66 proc. spalį, 64 proc. lapkričio pradžioje ir iki 52 proc. lapkričio pabaigoje“, – nurodė institutas.
Tuo pačiu metu – nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos, procentas ukrainiečių, neigiamai vertinančių prezidentą V. Zelenskį išaugo nuo 7 iki 19 proc.
Kaip rodo apklausos rezultatai, populiarumą praranda ir kiti valdantieji Ukrainos politikai. KIIS apklausos duomenis, 25 proc. apklaustų Ukrainos piliečių neigiamai vertina premjerą Aleksejų Gončaruką. Visuomenės nepasitenkinimas premjeru išaugo nuo 9 proc. rugsėjį iki 25 proc. lapkričio pabaigoje.
Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu teigė, kad neturėjo tikslo įtikinti Ukrainos prezidentą pirkti ar nepirkti ateityje elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE), o kaip tik siekė išdėstyti priežastis, kodėl Lietuva susirūpinusi dėl Astravo AE statybos.
„Tikrai neturėjau tikslo įkalbinėti Ukrainos pusę pirkti, ar nepirkti. Mūsų poziciją išdėsčiau, išaiškinau priežastis, kodėl mes esame labai susirūpinę dėl Astravo AE statybos. Pateikiau konkrečius faktus ir įrodymus, kurie rodo, kad statybos kultūra toje elektrinėje yra visiškai nepatenkinama, čia taip švelniai išsireiškus. Tie saugumo reikalavimai, kurie turi būti įgyvendinami ir kurie keliami ne tik Lietuvos, bet vis labiau ir visos ES bendrijos, mūsų aktyvių pastangų dėka. Kaip visai neseniai ir Vokietijos kanclerės pozicija nuskambėjo labai aiškiai šiuo klausimu, kad negali būti jokių kalbų apie nuolaidas ar pereinamuosius laikotarpius saugumo standartų įgyvendinimui atominėje elektrinėje, visi jie turi būti įgyvendinti iki AE eksploatacijos pradžios. Šioje vietoje niekas nesikeičia“, – teigė šalies vadovas.
Tuo metu Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad iš G. Nausėdos signalą dėl Astravo AE gavo.
„Viskas, kas jums svarbu, kas liečia iš saugumo pusės, ukrainiečiams taip pat labai svarbu. Aš išgirdau prezidento signalą, ir aš labai atvirai apibūdinau mūsų situaciją. Pasakiau, kokių monopolininkų turime savo rinkoje, kurie diktuoja kainas, ir kaip būtent mes su jais kovojame. (…) Aš pasakiau, kad aš išgirdau tą signalą ir pasakiau, kad aš būtinai atsisėsiu su energetikos ministru ir mes aptarsime šitą klausimą“, – teigė V. Zelenskis.
ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km.
Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija.
Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.
2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma atominė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.
Kol kas planuojama, kad pirmasis Astravo AE reaktorius bus įjungtas 2020 metų pirmą ketvirtį.
