Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apie separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose po to, kai per ataką panaudojant granatą žuvo keturi ukrainiečių kariai.
 
Antradienį karo draskomoje Rytų Ukrainoje per ataką panaudojant granatą žuvo keturi ukrainiečių kariai, ir tai didžiausias vienos dienos aukų skaičius nuo liepos 21 dienos, kai įsigaliojo paliaubos.
 
„Paskambinau jam skubiai ir pasakiau, kad tai nepriartina mūsų prie taikos“, – per trumpą spaudos konferenciją po skubaus susitikimo su saugumo pajėgomis sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad paragino V. Putiną paprašyti Maskvos remiamų separatistų „liautis žudyti mūsų žmones“.
 
Ukrainos vadovas sakė, kad paprašė Rusijos prezidento daryti spaudimą separatistams Ukrainos rytuose, bei pridūrė, kad pokalbis su V. Putinu buvo ilgas.
 
Šis abiejų šalių prezidentų pokalbis telefonu yra tik antrasis V. Zelenskiui einant Ukrainos prezidento pareigas.
 
Ukrainos ir Rusijos prezidentų pokalbis telefonu vyko trečiadienį ryte. Kaip pranešama, antradienį V. Zelenskis taip pat paragino Normandijos ketverto šalių lyderius – Rusijos prezidentą V. Putiną, Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną – kaip galima greičiau surengti susitikimą aptarti keturių ukrainiečių karių žūtį.
 
Ukrainos pajėgos ir prorusiški separatistai, kurie įkūrė dvi „liaudies respublikas“ rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kovoja nuo 2014 metų balandžio. Kovos prasidėjo po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.
 
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per kovas žuvo apie 13 000 žmonių.
Vis dėlto Rusija neigia remianti separatistus Rytų Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.07; 03:00

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir aptarė dvišalius santykius, regiono saugumo situaciją, Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą Europos Sąjungoje bei NATO.
 
Prezidento komunikacijos grupės pranešime sakoma, kad pokalbio metu G. Nausėda pasveikino Ukrainos vadovą puikiai pasirodžius rinkimuose ir pabrėžė, kad šis ukrainiečių pasitikėjimas yra didžiausias įpareigojimas ir atsakomybė už visos Ukrainos ir jos žmonių ateitį. „Tai stipriausias mandatas atsakingai dirbti savo šalies gerovei ir dėti visas pastangas užtikrinti gyvybiškai svarbių ekonominių reformų tęstinumą bei formuoti reiklią vyriausybę“, – sakė šalies vadovas.
 
Kalbėdamas su Ukrainos vadovu prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą, ir dar kartą pareiškė visokeriopą mūsų šalies ir jos žmonių, taip pat įveikusių sudėtingą permainų kelią, paramą Ukrainai, parodžiusiai norą eiti dar didesnės integracijos su ES keliu.
 
Savo ruožtu V. Zelenskis padėkojo Lietuvos prezidentui už nuoseklias pastangas, keliant Ukrainos klausimus tarptautinėje arenoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.23; 07:30

Ukrainoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai. Balsavimo teisę juose turi 30 mln. rinkėjų. Jie nuspręs, kam atiteks 424 Aukščiausiosios Rados mandatai.
 
Favorite laimėti rinkimus laikoma naujoji prezidento Volodymyro Zelenskio partija „Tautos tarnas“. Iš viso vietų Aukščiausioje Radoje siekia 22 partijos. Antroji vieta prognozuojama prorusiškai partijai „Opozicijos platforma – Už gyvenimą“.
 
Pagrindinės politinės problemos Ukrainoje ir toliau lieka kerojanti korupcija bei konfliktas su prorusiškais separatistais šalies rytuose.
 
„Tautos tarnas“ savo interneto svetainėje rašė: „Didžiausias prioritetas yra išvaduoti šalį nuo korupcijos, apiplėšinėjimo, kyšininkavimo ir tariamų šventųjų“. Didžioji dalis gyventojų sutinka, kad V. Zelenskio pirmtakui Petro Porošenkai nepavyko pažaboti korupcijos. „Transparency International“ korupcijos indekse Ukraina yra 120 vietoje iš 180 šalių.
 
V. Zelenskis per savo rinkimų kampaniją sustiprino viltis, kad bus užbaigtas penkerius metus trunkantis karas Rytų Ukrainoje. Separatistų teritorijose Donecke ir Luhanske rinkimai nevyksta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.21; 06:00
 
 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasiūlė perduoti Maskvai dabar Ukrainoje sulaikytą Rusijos valstybinės žiniasklaidos žurnalistą mainais už Ukrainos režisierių Olegą Sencovą, kuris kalinamas Rusijos Arkties kolonijoje.
 
Po pirmojo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir V. Zelenskio pokalbio telefonu praėjusią savaitę dabar Rusija ir Ukraina tęsia diskusiją dėl apsikeitimo kaliniais.
 
Režisierius O. Sencovas, žymiausias Ukrainos politinis kalinys, Rusijoje atlieka jam skirtą 20 metų kalėjimo kolonijoje bausmę, kurią gavo už neva planuotus teroristinius išpuolius Kryme, 2014 metais aneksuotame Rusijos. Pernai metais O. Sencovas surengė bado streiką ir be kieto maisto išgyveno 145 dienas.
 
V. Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Kijevo atstovai yra pasiruošę į laisvę paleisti 52 metų Kirilą Višinskį, žurnalistą, dirbusį Rusijos „RIA Novosti“ naujienų agentūroje. Už tai Ukraina prašo grąžinti O. Sencovą.
 
K. Višinskis turi Ukrainos ir Rusijos pilietybę, jis buvo sulaikytas 2018 metais Kijeve ir dabar laukia teismo.
 
Rusijos žmogaus teisių atstovė, ombudsmenė Tatjana Moskalkova sukritikavo V. Zelenskio siūlymą ir teigė, kad K. Višinskis turi būti paleistas be jokių papildomų sąlygų. „Jis pats yra nusiteikęs kategoriškai prieš bet kokį apsikeitimą“, – spaudos konferencijoje teigė T. Moskalkova.
 
V. Zelenskis atsakė, kad V. Putinas prieš tai pasiūlė keistis visais šalyse kalinamais politiniais kaliniais. V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį patvirtino, kad susikeisti visais kaliniais būtų idealus variantas, bet abi pusės turi susitarti dėl sąlygų. D. Peskovas sakė, jog K. Višinskis, jo nuomone, būtų gera pradžia.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.20; 06:00

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį įvykusio pirmojo jųdviejų pokalbio telefonu metu aptarė konfliktą Rytų Ukrainoje, skelbė Kremlius.
 
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas po pirmojo V. Putino kontakto su gegužę inauguruotu Ukrainos prezidentu sakė, kad prezidentai aptarė klausimus, susijusius su konflikto Pietryčių Ukrainoje sureguliavimu, ir abiejose pusėse laikomų kalinių grąžinimu.
 
Ukrainos kariuomenė jau penkerius metus kovoja su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.
 
Prieš du mėnesius inauguruotas V. Zelenskis svarbiausia savo prezidentavimo užduotimi laiko konflikto Rytų Ukrainoje užbaigimą.
 
Jungtinių Tautų (JT) skaičiavimais, per konfliktą nuo 2014 metų žuvo apie 13 000 žmonių.
 
Be kita ko, anksčiau šią savaitę V. Zelenskis pasiūlė V. Putinui surengti taikos derybas, skirtas pasikalbėti konflikto Rytų Ukrainoje ir Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos klausimais. Prezidentas V. Zelenskis pasiūlė susitikimą Minske ir pridūrė, kad norėtų, jog derybose taip pat dalyvautų JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai.
 
„Padiskutuokime, kam priklauso Krymas ir ko nėra Donbase“, – kreipdamasis į V. Putiną sakė V. Zelenskis.
 
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija yra pasiruošusi bet kokio formato deryboms su Ukraina, tačiau prezidentų susitikimui turi būti kruopščiai pasiruošta, o Ukrainoje prieš susitikimą turi būti suformuota nauja vyriausybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.12; 09:00

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su siūlymu surengti susitikimą Minske, kuriame, be judviejų, dalyvautų JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai.
 
„Noriu kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą Vladimirą Putiną. Reikia pasikalbėti? Reikia. Aptarkime, kieno Krymas ir ko nėra Donbase. Pokalbiui kompaniją siūlau tokią: jūs, aš, JAV prezidentas Donaldas Trumpas, Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas“, – savo feisbuko paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
 
Pasak jo, puiki susitikimo vieta būtų Baltarusijos sostinė Minskas.
„Manau, Aliaksandras Lukašenka su malonumu priims mus Minske. Nekeičiame ir neatsisakome jokių diplomatinių formatų. Siūlome pasikalbėti“, – užbaigė Ukrainos prezidentas.
V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
 
V. Zelenskio kreipimasis sekė po to, kai buvo paskelbta apie iniciatyvą liepos 12 d. surengti teletiltą tarp Ukrainos kanalo „NewsOne“ ir Kremliaus ruporo „Rossija 1“. Ši iniciatyva sukėlė itin neigiamą Ukrainos reakciją.
 
Iškart po V. Zelenskio kreipimosi „NewsOne“ paskelbė atšaukiantis planuotą teletiltą dėl esą žurnalistams kilusio pavojaus ir grasinimų TV kanalui.
 
Tuo tarpu Rusijos prezidento V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas tikino, kad Maskva kol kas nėra pasirengusi atsakyti į V. Zelenskio pasiūlymą susitikti, tačiau jį būtinai svarstys.
 
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
„Aš kol kas nesu pasirengęs atsakyti, tai yra absoliučiai naujas formatas. Reikia suprasti, ar yra kokios nors tokio susitikimo perspektyvos, reikia suprasti, kas per formatas yra siūlomas. Tai yra nauja iniciatyva. Žinoma, ji bus apsvarstyta, bet kol kas negaliu pristatyti kokios nors (V. Putino) reakcijos“, – tvirtino D. Peskovas.
 
Pasak jo, daugiausia klausimų kelia JAV dalyvavimas tokiame susitikime.
„JAV nedalyvauja Normandijos formato derybose, kas bus su Minsko susitarimais, kuriuos pasirašė Normandijos formato dalyviai, bet ten nėra JAV atstovų parašų“, – sakė V. Putino atstovas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:46

Ukrainoje, Kijeve, pirmadienį vyko viršūnių susitikimas: prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su Europos Sąjungos vadovais. Aptarti šalies kovos su korupcija būdas ir besitęsiantys mūšiai su Rusijos remiamomis jėgomis Ukrainos rytuose, praneša „Euronews“.
 
Nors šis Ukrainos–ES susitikimas – jau 21-asis, Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui, išrinktam kovą, tai buvo pirmasis.
 
Politikos tyrėjas Peteris Dickinsonas „Euronews“ reporteriams išvakarėse sakė, kad V. Zelenskis, labiausiai tikėtina, sieks svečių, atvažiavusių į Kijevą – Donaldo Tusko ir Jeano-Claudeo Junckerio – užtikrinimo, jog ES šalys tikrai yra Ukrainos pusėje ir gali padėti kovoje su Rusija.
 
„Šis patvirtinimas Ukrainai yra labai reikalingas“, – teigė P. Dickinsonas, primindamas praėjusios savaitės Europos Tarybos sprendimą Rusijai vėl suteikti visišką balsavimo teisę.
 
Taip pat buvo aptarti žingsniai, kuriuos Ukraina turėtų žengti, siekdama potencialios narystės Europos Sąjungoje.
 
Europos Tarybos vadovas D. Tuskas, savaitgalį kartu su V. Zelenskiu apsilankęs karo nuniokotame Luhansko regione, sakė, kad tragedija Rytų Ukrainoje tęsiasi ir tai gali lemti siaubingas humanitarines pasekmes. Pasak Tarybos vadovo, vietiniai žmonės yra įkalinti dėl Rusijos kovojamo karo.
 
Nuo konflikto, įsižiebusio 2014 metais, pradžios, Jungtinių Tautų duomenimis, žuvo maždaug 13 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:18

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Pildosi mano prognozė dėl artimiausios Ukrainos ateities po to, kai Prezidento rinkimuose Volodymyras Zelenskis nugalėjo veikiantį Prezidentą Petro Porošenką, trečioje vietoje palikęs daug vilčių Ukrainos patriotams teikusią ekspremjerę Juliją Tymošenko.

O mano prognozė buvo tokia. Kadangi V. Zelenskis yra toks pats su Rusija tampriai susijusių Ukrainos oligarchų statytinis, kaip ir oligarchas P. Porošenko su visa jo valdžios piramide, kurioje svarbiausią vaidmenį pagal Konstituciją vaidina Parlamentas – Aukščiausioji Rada (AR), tai jis darys viską, kad jo vardo partija “Liaudies tarnas” kuo greičiau laimėtų priešlaikinius rinkimus į AR, kol tauta neatsipeikėjo.

O skubėti jam reikia. Opozicinė žiniasklaida, ir ukrainiečių ir rusų kalba, atskleidžia vis daugiau nemalonių prezidentui V. Zelenskiui faktų apie jo aplinką.

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Na, kad ir tokį. Jo kandidatas į deputatus Aleksandras Kunickis buvo priverstas prisipažinti, kad turi dar ir Izraelio pilietybę.

Arba, štai jo patarėjas ekonomikos klausimais Danyla Getmancevas pareiškė, kad okupuoto Krymo atjungimas nuo vandens tiekimo iš Ukrainos yra klaida, destruktyvus veiksmas piliečių atžvilgiu.

Galima vardinti ir vardinti.

Be to, dar iš anksčiau užsuktas Ukrainos ekonomikos

Julija Tymošenko. EPA-ELTA nuotr.

smukdymo smagratis per milžinišką korupciją tebesisuka, ir rinkėjai vis labiau pradeda suprasti, jog buvo apgauti.

Pažadus, kuriuos žėrė V. Zelenskis rinkiminės kampanijos metu, jis vis labiau transformuoja į bejėgiškumo formatą: aš noriu, bet negaliu, nes trukdo P. Porošenkos piramidė, visų pirma – AR. Tai jis daro visokiais viešais grąsinimais tai piramidei, bet, suprantama, – be rezultatų.

Priešlaikiniai Aukščiausiosios Rados rinkimai Ukrainoje įvyks liepos 21 dieną. Kol kas net pačioje Ukrainoje rinkimų rezultatų prognozės yra labai prieštaringos. Palaukime jų išvakarių.

2019.07.07; 20:25

V.Zelenskis ir A.Merkel. EPA – ELTA nuotr.

Jis ir klounas, ir Porošenkos klonas, nes kalba žodis žodin, ką penkerius metus kalbėjo jo pirmtakas, ir mylimą Putiną pavadino priešu… O dar nepalaikė Merkel už rankos,  kai ji pasijuto blogai jų susitikimo Berlyne metu.

Tai kaip gi Putinas su tokiu gali sėstis prie derybų stalo? – choru klausia Kremliaus propagandistai.

Purvo lavina, žemiausio lygio tyčiojimas užgriuvo V. Zelenskį, nors šis savo poste – vos mėnuo.

Banditų valstybė, skurdžiausia visoje Europoje, kaip mantrą kartoja Kremliaus ruporai.

Ir štai šią savaitę pasaulį apskriejo žinia: jau įvardyti trys aukšto rango rusų kariškiai ir vienas ukrainietis, (pasirodo, jau seniai įtrauktas į Ukrainos išdavikų sąrašą) prisidėję prie Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos, kuri įvyko 2014 m.  Rytų Ukrainoje ir nusinešė visų 298 civilių keleivių gyvybes.

Įtariamieji, dėl kurių kaltės Malaizijos oro linijų orlaivis patyrė katastrofą

Tyrėjai apkaltino prorusiškus separatistus, kurie, jų teigimu, numušė lėktuvą Rusijoje pagaminta raketa. „Boeing 777“ sudužo sukilėlių kontroliuojamoje rytinėje Ukrainos dalyje 2014metais, kuomet konfliktas tarp valstybės karių ir Rusijos remiamų separatistų buvo pačiame įkarštyje.

Rusija lig šiol aršiai neigia prisidėjusi prie katastrofos tvirtindama, kad raketa buvo paleista iš Ukrainai priklausančios teritorijos.

Kas žinoma apie šią katastrofą?

Reisu MH17 skridęs lėktuvas iš Amsterdamo Schiphol oro uosto pakilo 2014 m. liepos 17 d. 13.15 val. Lietuvos laiku ir kitą dieną turėjo nusileisti Malaizijoje, Kvala Lumpūre. Nuo pakilimo praėjus maždaug keturioms valandoms, būdamas maždaug 50 km atstumu nuo Rusijos–Ukrainos sienos, lėktuvas prarado ryšį su skrydžių valdymo centru. Orlaivis nukrito Donecko srityje, separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.

Lėktuvo nuolaužos pasklido maždaug 50 kvadratinių kilometrų plote. 2015 m. spalio mėnesį Olandijos saugumo taryba nustatė, kad į lėktuvą pataikė raketa „Buk“ ir jis subyrėjo ore. 2016 m. jungtinė tyrimo grupė, kurią sudaro pareigūnai iš Olandijos, Australijos, Belgijos, Malaizijos ir Ukrainos, priėjo prie panašios išvados: raketų paleidimo sistema priklausė 53-iajai priešlėktuvinės gynybos raketinei brigadai, įsikūrusiai Rusijoje.

Tyrėjai taip pat nustatė septynis išskirtinius požymius, būdingus šiam konkrečiam „Buk“ kompleksui, įskaitant įrenginio karinį numerį.

O Rusija praėjusiais metais tvirtino, kad raketa buvo paleista Kijevo pajėgų. Pasak Rusijos valdžios, ji į Ukrainą pateko dar Sovietų Sąjungos laikais ir nebuvo grąžinta jai. Štai tas vienintelis „argumentas“, kuriuo Rusija remiasi. Na, dar ir kaltina Ukrainą, kodėl ji, vykstant karui neuždarė savo oro erdvės.

Tuomet, kai negali pagrįsti jai metamų kaltinimų, Rusija visuomet griebiasi melo arba tiesiog atviro tyčiojimosi iš oponentų, vadindama juos nevykėliais, Rusijos priešais, siekiančiais sunaikinti „išskirtinę“ Rusijos civilizaciją.

Raketų paleidimo sistema „Buk“

Regis, JAV jau galutinai suprato, jog priešnuodis tokiam brutaliam Rusijos elgesiui – tai konkreti karinė pagalba jau penkerius metus su okupantu kovojančiai Ukrainoje. Šią savaitę Jungtinės Valstijos pranešė skirsiančios jai 250 milijonų dolerių šalies jūrų ir sausumos pajėgoms stiprinti. JAV pagalbą Ukrainai skiria nuo pat 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą, o Rytų Ukrainoje įsiplieskus kruvinam konfliktui aktyviai rėmė banditus.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją lig šiol siunčiant per sieną karius ir ginklus. Maskva, nepaisydama įtikinamų įrodymų, esą ji niekaip nedalyvauja šiame konflikte, tokius kaltinimus, suprantama, neigia.

Štai šiame konflikte gana apgailėtinai atrodo kai kurių ES valstybių pozicija. Žodžiais Ukraina tarsi ir remiama, tačiau konkrečiais darbais – per menkai. Todėl Paryžiuje šią savaitę lankęsis prezidentas Volodymyras Zelenskis turėjo kone nuolankiai prašyti: „Ukrainos liaudis patikėjo man sudėtingų kompromisų paieškas Minsko derybų procese. Karo užbaigimas ir aneksuotų Ukrainos teritorijų susigrąžinimas – svarbiausia mano užduotis. Tačiau suprantu, kad negalima pasiekti taikos kariniu keliu. Vienintelis kelias į taiką – diplomatinis ir sankcijų spaudimas, todėl prašau jį išsaugoti“.

Tačiau kai kurios ES valstybės, regis, prarandą entuziazmą tai daryti. Ir pirmiausia Vokietija, nors žodžiai ir pasisakanti už sankcijas. Priežastis labai jau merkantilinė: tai rusiškos dujos.

Branderburgo vartai Vokietijos sostinėje Berlyne

Ar atsispirs šiam gundymui Europa? Ar nepalaidos savo nuolat deklaruojamų po naujai tiesiamo Rusijos dujų vamzdžiu“?

Rusija aiškiai nenori, kad būtų užbaigtas karas Rytų Ukrainoje, bet ciniškai kaltina Ukrainą, esą ši nenori. Bet Rusija nenori ir sankcijų pratęsimo, todėl intensyviai ieško sau sąjungininkų.

Ar pavyks naujajam Europos Parlamentui išnarplioti šį Gordijo mazgą, pamatysime.

2019.06.21; 05:45

Vokietijos kanclerė Angela Merkel apkaltino Rusiją „labai neteisėtu elgesiu“ Ukrainos atžvilgiu. Kol nebus pažangos atkuriant Ukrainos suverenumą ir teritorinį integralumą, „sankcijos negalės būti panaikintos“, pareiškė A. Merkel bendroje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferencijoje Berlyne, turėdama omenyje Rytų Ukrainą ir Krymą.
 
„Antra vertus, mes žinome, kad be pokalbių ir be kontaktų neišspręsime problemų“, – pridūrė kanclerė. Prieš tai V. Zelenskio garbei buvo išrikiuota garbės sargyba. Per pietus abu jie be konflikto Rytų Ukrainoje aptarė dvišalius santykius ir reformų procesą Ukrainoje. V. Zelenskis siekia savo šalies narystės ES ir NATO.
 
Ukrainos prezidentas padėkojo už Vokietijos paramą Rytų Ukrainos konflikte ir taip pat kreipėsi į tuos, kurie reikalauja atšaukti sankcijas Rusijai: „Mes nenorime, kad mūsų Europos partneriai kentėtų dėl šių sankcijų, tačiau tai yra vienintelis kelias be kraujo praliejimo užbaigti konfliktą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.19; 08:45

Ukrainos prezidentas šeštadienį vyks į karo su Rusijos remiamais separatistais nusiaubtoje Donecko srityje esantį Mariupolį.
 
„Šeštadienį, birželio 15 d., Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su darbo vizitu lankysis Donecko srityje“, – skelbia V. Zelenskio spaudos tarnyba.
 
Kaip teigiama šalies Prezidentūros pranešime, naujasis Ukrainos lyderis vyks į Mariupolio uostamiestį.
 
Tai bus jau antrasis V. Zelenskio darbo vizitas į karo nusiaubtą Donbaso regioną. Pirmąjį prezidentas surengė prieš kelias savaites, kuomet apžiūrėjo Ukrainos kariuomenės pozicijas Luhansko srityje.
 
ELTA primena, kad V. Zelenskis, kuris Ukrainos prezidentu inauguruotas gegužės 20 d., inauguracinėje kalboje sakė, kad svarbiausia jo prezidentavimo užduotis bus pasiekti taiką Donbase. Prezidentas sakė, kad šiam tikslui pasiekti yra pasiruošęs „dėti visas įmanomas pastangas“.
 
Kruvinas konfliktas tarp vyriausybinių pajėgų karių ir prorusiškų separatistų Donecko ir Luhansko teritorijose, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo 2014 metų pareikalavo daugiau kaip 13 000 žmonių gyvybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.15; 02:00

Vladimirą Putiną smerkiantis plakatas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rusai niršta. Tiksliau, ne rusų liaudis, o Kremliaus propagandistai, tiesiogiai vadovaujami V. Putino. Bandito, nekalto žvėries kailyje.

Nė vieno  žingsnio – be šeimininko žinios. Jam turėjo būti didžiulis pažeminimas, kuomet Vakarai nepakvietė tirono dalyvauti 75-osiose sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje metinėse. Bet jie, šovinistai, turi pasiteisinimą: rusai jau buvo laimėję karą, todėl amerikonų konservai badaujantiems rusų kariams neturėjo jokios reikšmės.

Būtų ir toliau graužę pušų žievę ir kėlę savo kovinę dvasią; ir nugalėję. Deja.

Bet vis dėlto nuo išsekimo ir visiško bado išgelbėjo amerikiečiai.

Rusai nenori to prisiminti. Honoras neleidžia. Tiek to. Apsimesti tuo, kuo neesi, irgi menas.

Kremlius nepasveikino naujai išrinkto Ukrainos prezidento V. Zelenskio, su kuriuo, išrinkto ukrainiečių tautos demokratiniuose rinkimuose, jau šeštus metus kariauja Rytų ordos.

V. Zelenskis apsilankė Donbase. EPA-ELTA nuotr.

Dabar jį lygina su P. Porošenko, atseit jo klonu, kovojusiu su rusų invazija į Ukrainą.

Norėjo turėti marionetę, bet apsiriko, net turėdami aliuzijų į tai, jog Zelenskis, pagal tautybę, yra žydas. Globaliame pasaulyje tai neturi jokios reikšmės.

Susimovė, nes šiuolaikiniame pasaulyje ne tai svarbiausia.

Rusai nenori taikos. Šis įšaldytas konfliktas Rytų Ukrainos naudingas tik Rusijai. Apie tai, jog rusai bandys įšaldyti šį konfliktą, dar 1914-aisiais kalbėjo visi žymiausi Vakarų analitikai.

Ir tai išsipildė. Rusams tai patogu – nei didelis karas, nei taika. Gali spjaudytis ugnimi, bet visuomet kaltinti kitą pusę. O jie tai sugeba, pasikliaudami demagogiją ir melą.

Todėl  Rusija ir nesistengia sureguliuoti konflikto, dėl kurio žūsta visiškai nekalti žmonės.

Paskutiniai duomenys rodo, jog apšaudymai Donbase tik aktyvėja, Rusijos remiamų separatistų koviniai veiksmai intensyvėja.

Iš čia kyla vienas vienintelis klausimas: ar Vakarų Europa ir toliau taikstysis su barbarais, kurie, pagal naujausių tyrimų statistiką, ir toliau sėkmingai vysto prekybinius sandorius su šalimi, kuri aneksavo Krymą ir užgrobė Donbaso žemes?

Kaip rodo ekonominė statistika, po  2014-ųjų metų Europos Sąjungos prekybos apimtys su agresore Rusija tik augo. Liūdna, vien prisiminus garsųjį Šrioderį,  Putino draugą. Kaip ten jo vardas? Vovočka?

Nejaugi gyvename iškreiptų veidrodžių Karalystėje?

2019.06.10; 15:40

Derybos Minske dėl karo Donbase nutraukimo pajudėjo iš mirties taško, o pirmojo žingsnio ėmėsi būtent agresoriaus iš Rytų puolama Ukraina, rašo lenkų laikraštis „Rzeczpospolita“.
 
Nuo 2014-ųjų iki šiol jau beveik dvi dešimtis kartų buvo paskelbtos paliaubos. Prieš rugiapjūtę kariaujančios pusės įprastai skelbdavo „duonos“ paliaubas, o prieš rugsėjo 1-ąją – „mokyklos“. Taip pat buvo paskelbtos kelios Kalėdų ir Velykų paliaubos.
 
Vis dėlto nei vienos paliaubos nepadėjo užbaigti kovų regione. Vien praeitą savaitę fronte žuvo keturi Ukrainos kariai.
 
Dar vieną kartą paliaubas derybininkai bandys pasiekti birželio 19 d. Minske. Baltarusijos sostinėje, be Ukrainos atstovo, lankysis ir taip vadinamų Donecko bei Luhansko liaudies respublikų, Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.
 
Tiesa, šios derybos bus kitokios, rašo „Rzeczpospolita“, mat Ukrainos atstovas derybose, kadenciją baigęs prezidentas Leonidas Kučma, netikėtai pasiūlė atšaukti prekybos embargą, kurį Ukraina yra įvedusi Rusijos remiamiems separatistams.
 
ESBO atstovas derybose Martinas Sajdikas tikino, kad embargo atšaukimas iš Kijevo pusės deryboms suteiktų „didžiulio proveržio“.
 
Vis tik, rašo „Rzeczpospolita“, kol kas neaišku, ką Ukraina gaus mainais į embargo atšaukimą. Pasak lenkų laikraščio, gali nutikti taip, kad „tiesdamas ranką, naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mainais negaus nieko“.
 
Be to, embargo atšaukimas sukeltų tiek teisinių, tiek ir politinių neaiškumų, teigia „Rzeczpospolita“ kalbintas Kijevo Razumkovo viešosios politikos centro analitikas Michailas Paškovas.
 
„Po šios blokados atšaukimo traukiniai ir sunkvežimiai ir vėl galės važiuoti į abi puses. Bet čia kyla problema, nes Ukrainos teisės požiūriu, pseudorespublikų lyderiai – teroristai, todėl draudžiamas bet koks ekonominis bendradarbiavimas su jais. Be to, kaip galima prekiauti su žmonėmis, su kuriais kariaujama?
 
Tai prieštarauja eilei Radoje priimtų teisės aktų. Leonidas Kučma – išmintingas ir patyręs politikas. Tikiuosi, jis žino, ką daro“, – „Rzczespospolita“ sakė M. Paškovas.
 
Pasak eksperto, bandymai atviromis kortomis derėtis su Rusija gali turėti labai neigiamų padarinių.
 
„Rusija pirma išsuka rankas ir tik tada sėdasi prie derybų stalo“, – pareiškė M. Paškovas.
 
2019.06.11; 05:45

Antrajai kadencijai Ukrainos prezidento poste neperrinktas Petro Porošenka ves savo Europos solidarumo partiją į liepos viduryje vyksiančius parlamento rinkimus. Jis sąraše įrašytas pirmuoju numeriu. Tai nuspręsta sekmadienį Kijeve vykusiame partijos suvažiavime.
 
P. Porošenka vėl žadėjo savo šalies narystę ES ir NATO. Tai pagrindiniai jo tikslai buvo ir einant prezidento pareigas. „Mes padarysime viską, kad galėtume įgyvendinti žmonių lūkesčius dėl pokyčių“, – rašė P. Porošenka tviteryje.
 
Volodynyras Zelenskis po savo inauguracijos prieš daugiau kaip dvi savaites paleido parlamentą. Čia P. Porošenkos stovykla iki šiol turėjo daugumą.
 
V. Zelenskis gali tikėtis sėkmės liepos 21-ąją vyksiančiuose parlamento rinkimuose – panašiai kaip per prezidento rinkimus.
 
Antradienį Konstitucinis teismas pradės svarstymus, ar parlamento paleidimas buvo teisėtas.
 
Informacijos šaltinis –  ELTA
 
2019.06.10; 08:00

Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Kas vyksta Ukrainoje, tarp naujojo Prezidento Volodymyro Zelenskio ir „senosios gvardijos“ – eksprezidento Petro Porošenko, jį rėmusios daugumos Aukščiausioje Radoje (mūsų Seimo beveik visiškas analogas), jo sukurtų institucijų vadovų, – karas, ar tai, ką stebime, yra spektaklis.

Priminsiu, V. Zelenskis triuškinančiai laimėjo antrajame ture prieš tuometinį prezidentą P. Porošenko, gavęs 73,23 % atėjusių balsuoti rinkėjų balsų.

Aš įdėmiai sekiau įvykius Ukrainoje dar iki Gorbačiovo „perestroikės“, vėliau – Seimo informacijos tarnyboje, vėliau jau, kaip privatus asmuo, suprantantis ukrainietiškai. Turiu dar ir asmeninį imperatyvą – mano senelės giminės įrodomoji kilmė Ukrainoje siekia LDK amžių.

Tai, ką aš čia kalbu, mano asmeninė nuomonė, anaiptol ne tvirtinimas. 

Mano pagrindinės išvados iš to, ką aš pastebėjau, tokios:

1)    V. Zelenskis yra tos pačios oligarchinės Ukrainos grupuotės atstovas arba statytinis. Maža to, ta grupuotė tampriai susijusi su Rusiją valdančiaisiais oligarchais. Turtingi žmonės bet kur, ir Lietuvoje, oligarchais vadinami tik tada, jei jie yra „solidarūs“ vienas kito atžvilgiu ir veikia išvien visuose rinkimuose ne visai sąžiningais metodais.

2)    Pagrindinis V. Zelenskio tikslas artimiausiu metu – atsivesti į Aukščiausiąją Radą (AR) per rinkimus savo „partiją“, kurios dar niekas nematė, tuo tikslu, kad oligarchinė grupuotė ir toliau valdytų Ukrainą (spėju, ir pas mus, deja, partijos sėkmė rinkimuose daugiausiai priklauso nuo lyderio įvaizdžio). Tuo suinteresuota ir „senoji gvardija“, kuri tai pačiai grupuotei priklauso. Kaip ir pas mus Parlamentas Ukrainoje pagal Konstituciją yra padėties šeimininkas.

3)    Tam tikslui pasiekti, garantuotai surenkant reikalingą skaičių rinkėjų balsų AR rinkimuose, V. Zelenskis sudaro nesutaikomos Prezidento opozicijos „senajai gvardijai“ ir P. Porošenko įvaizdį. Tie atsako, neva aštrindami padėtį, bet abiems pusėms naudingai. Rinkėjų dauguma kol kas tiki lyderio sąžiningumu.

Štai per tokią prizmę aš žvelgiu kol kas į tai, kas vyksta Ukrainoje.  Aš, aišku, galiu ir klysti.

Jokių kalbų nėra, kad ne tik istorinis Lietuvos ir Ukrainos bendrumas (aš vietoj vartojamo Dviejų Tautų Respublikos pavadinimo oficialiai pagrįsčiau Seime – Keturių, ko jau vien Ostrogiškiai LDK verti) mus sieja, bet ir dabartis. Tik reikia būti atsargiems sprendžiant, ką reikia remti Ukrainoje konkrečiai.

2019.06.08; 09:01

Michailas Sakaasvilis
Michailas Saakašvilis. Slaptai.lt nuotr.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasirašė įsaką, kuriuo Ukrainos pilietybė grąžinama buvusiam Sakartvelo prezidentui ir Odesos srities gubernatoriui Michailui Saakašviliui.
 
Žinia paskelbta Ukrainos prezidentūros interneto svetainėje.
 
V. Zelenskis savo įsaku panaikino kadenciją baigusio prezidento Petro Porošenkos 2017-ųjų sprendimą atimti Ukrainos pilietybę iš M. Saakašvilio. Pats M. Saakašvilis savo tviterio paskyroje padėkojo V. Zelenskiui. „Ačiū prezidentui Zelenskiui! Šlovė Ukrainai!“ – rašo M. Saakašvilis.
 
M. Saakašvilis gegužės 22 d. parašė laišką Ukrainos prezidentui, kuriame paprašė sugrąžinti šalies pilietybę. Pasak M. Saakašvilio, P. Porošenkos sprendimas atimti pilietybę buvo neteisėtas, nes Ukrainos konstitucija tai daryti esą draudžia.
 
2019.05.29; 06:00

V. Zelenskis apsilankė Donbase. EPA-ELTA nuotr.
Naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pirmą kartą surengė darbo vizitą į Donbasą (Rytų Ukrainoje), kurio metu prezidentas apžiūrėjo Ukrainos kariuomenės pozicijas Stanicos Luhanskajos kaime ir Sčastios miestelyje, Luhansko regione.
 
V. Zelenskis susitiko su Ukrainos kariais ir klausinėjo jų apie gyvenimo sąlygas, maisto kokybę, klausė, ar jiems buvo suteikta pakankamai įrangos, būstas, socialiniai privalumai bei kita.
 
Stanicos Luhanskajos kaime prezidentas apsilankė fronto linijoje. Nuo čia artimiausia priešo pozicija yra už 400 metrų.
 
Kaip teigiama, Ukrainos prezidentas pabrėžė būtinybę užtikrinti geresnes sąlygas kariuomenei.
 
„Kariuomenės, ginančios Ukrainą, sąlygos turėtų būti normalios“, – sakė V. Zelenskis.
 
V. Zelenskis, kuris Ukrainos prezidentu inauguruotas gegužės 20 d., inauguracinėje kalboje sakė, kad svarbiausia jo prezidentavimo užduotis bus pasiekti taiką Donbase. Prezidentas sakė, kad šiam tikslui pasiekti yra pasiruošęs „dėti visas įmanomas pastangas“.
 
Kruvinas konfliktas tarp vyriausybinių pajėgų karių ir prorusiškų separatistų Donecko ir Luhansko teritorijose, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, nuo 2014 metų pareikalavo daugiau kaip 13 000 žmonių gyvybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.28; 16:00

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakeitė šalies ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininką – atleido armijos generolą Viktorą Muženką ir paskyrė į jo vietą generolą leitenantą Ruslaną Chomčaką.
 
Atitinkami įsakai paskelbti Ukrainos valstybės vadovo administracijos tinklalapyje.
 
Pasak žiniasklaidos, 1967 metais gimęs R. Chomčakas yra Maskvos aukštosios karinės vadų mokyklos absolventas, karininko karjerą pradėjo SSRS kariuomenės grupėje Vokietijoje. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, tarnavo Ukrainos sausumos kariuomenės dalyse. Pirmąjį generolo laipsnį gavo 2011 metais, kai Ukrainos prezidento pareigas ėjo Viktoras Janukovyčius. Iki naujo paskyrimo R. Chomčakas buvo Ukrainos sausumos kariuomenės štabo viršininkas.
 
Pirmadienį po inauguracijos V. Zelenskis Aukščiausiosios Rados plenarinių posėdžių salėje paragino atleisti Ukrainos saugumo tarnybos vadovą Vasilijų Hrycaką, generalinį prokurorą Jurijų Lucenką ir gynybos ministrą Stepaną Poltoraką.
 
Tą pačią dieną S. Poltorakas parašė atsistatydinimo prašymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.22; 01:00

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigia, kad apie didelius pokyčius kalbantis V. Zalenskis yra ir iššūkis, ir galimybė Ukrainai.

„Tai šalis, kuri yra kryžkelėje, kuri turi daug iššūkių, bet ir turi didžiuliais galimybes. Naujasis prezidentas labai daug nori pokyčių, jis tikrai siejamas su didelėmis žmonių viltimis, todėl tie pokyčiai yra galimi, jeigu žmonės jį palaikys“, – po susitikimo su pirmadienį inauguruotu V. Zalenskiu sakė D. Grybauskaitė.
 
Kartu ji pabrėžė, kad jei naujasis Ukrainos vadovas sugebės pasinaudoti susidariusia situacija, galbūt pajėgs ir sutraiškyti ilgus dešimtmečius Ukrainoje egzistavusią oligarchinę sistemą.
 
„Jeigu šis prezidentas gebės pasinaudot tuo palaikymu, gebės pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir galiausiai sutraiškyti oligarchinę sistemą, kokia veikia Ukrainoje beveik 30 metų“, – sakė ji.
 
„Šiandien tai yra iššūkis ir galimybė, linkime Ukrainai ir jos žmonėms, kad jie tuo iššūkiu ir galimybe pasinaudotų geriausiai“, – apibendrino D. Grybauskaitė.
 
Prezidentė D. Grybauskaitė kartu su Europos šalių vadovais, NATO bei ES atstovais pirmadienį dalyvavo Ukrainos prezidento V. Zelenskio inauguracijoje.
 
Po inauguracijos įvyko prezidentės D. Grybauskaitės dvišalis susitikimas su naujuoju Ukrainos prezidentu. Jo metu aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, geopolitiniai iššūkiai ir saugumo situacija, Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir NATO.
 
Susitikimo metu prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra nuosekli ir principinga Ukrainos žmonių rėmėja, tvirtai palaikanti Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir teikianti Ukrainai visokeriopą paramą tiek valstybiniu lygiu, tiek aktyviomis pilietinės visuomenės pastangomis.
 
Šalies vadovės teigimu, per rinkimus išreikštas itin aukštas Ukrainos žmonių pasitikėjimo mandatas yra labai stiprus įpareigojimas naujajam prezidentui atsakingai dirbti savo šalies gerovei ir sutelkti visuomenės paramą gyvybiškai svarbių reformų tęstinumui.
 
Šalies vadovė taip pat akcentavo, kad Lietuva, pati įveikusi sudėtingą euroatlantinės integracijos kelią, yra visuomet pasirengusi padėti Ukrainai pasidalindama savo patirtimi ir teikdama ekspertinius patarimus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 18:30

V.Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Politikos naujokas, komikas Vladimiras Zelenskis pirmadienį per ceremoniją sostinėje Kijeve buvo inauguruotas naujuoju Ukrainos prezidentu.

Per ceremoniją Ukrainos parlamente priesaiką duodamas V. Zelenskis žadėjo ginti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę, rūpintis Tėvynės ir Ukrainos žmonių gerove, ginti piliečių teises ir laisves, laikytis Ukrainos Konstitucijos ir įstatymų. 

41 metų amžiaus V. Zelenskis, praėjusį mėnesį laimėjęs Ukrainos prezidento rinkimus, tapo jauniausiu posovietinės Ukrainos prezidentu.

Balandžio 21 d. vykusiame antrajame prezidento rinkimų rate V. Zelenskis triuškinamai įveikė prezidentą Petro Porošenką. V. Zelenskis pelnė 73,22 proc. balsų, o P. Porošenka gavo tik 24,45 proc. balsų.

Dar prieš kelis mėnesius idėja, kad V. Zelenskis iš tiesų taps naujuoju Ukrainos vadovu, atrodė mažai tikėtina. Kai gruodžio 31 d. aktorius ir komikas paskelbė dalyvausiantis šalies prezidento rinkimuose, tik nedidelė dalis žmonių vertino tai rimtai.

P. Porošenka vadovavo Ukrainai penkerius metus. Prezidentas savo kadencijos metu pradėjo įvairias reformas, bet buvo plačiai kritikuojamas dėl to, kad nesugebėjo pagerinti gyvenimo sąlygų didžiajai daliai Ukrainos piliečių ir veiksmingai kovoti su korupcija.

Išrinktasis prezidentas V. Zelenskis žadėjo kovoti su korupcija ir padaryti galą karui su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.20; 10:00