Volodymiras Zelenskis kreipėsi į Italijos parlamentą. EPA – ELTA foto
Kyjivas, kovo 22 d. (ELTA). Antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Italijos parlamentą ir teigė, kad tam, jog išgyventų milijonai, turi būti sustabdytas tik vienas žmogus. Tai praneša portalas „Ukrinform“.
„Tad reikia daugiau sankcijų, dar daugiau spaudimo, kad Rusija pradėtų siekti taikos. Kad tas vienas žmogus pradėtų siekti taikos. Šio karo padariniai jau juntami ne tik Europoje, o ir daugelyje pasaulio dalių. Ukrainiečiai visada atsimins jūsų šilumą, jūsų rūpestį ir jūsų stiprybę sustabdyti šį žmogų. Tik vieną žmogų, kad išgyventų milijonai“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, Rusija ilgą laiką ruošėsi užpulti Ukrainą. „Tai karas, kuriam Rusija ruošėsi ilgą laiką. Kuriam vienas žmogus ruošėsi ilgą laiką. Vienas! Kelis dešimtmečius. Jis uždirbo beprotiškai didelius pinigus iš naftos ir dujų eksporto ir nurodė skirti juos rengtis karui, nukreiptam ne tik prieš Ukrainą. Jų tikslas – Europa. Jie nori daryti lemiamą įtaką jūsų gyvenimui, kontroliuoti jūsų politiką ir sunaikinti ne tik mūsų, o ir jūsų vertybes“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pradedamą plataus masto Ukrainos invaziją. Nuo tada rusų kariai, naudodami artileriją, daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir balistines raketas naikina svarbius infrastruktūros objektus ir masiškai apšaudo Ukrainos miestų gyvenamuosius rajonus ir kaimus.
Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
Kyjivas, kovo 22 d. (dpa-ELTA). Ukrainos kontržvalgyba, jos pačios teigimu, užkirto kelią galimam išpuoliui prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Užhorodo mieste sulaikyta rusų diversantų grupė, vadovaujama vieno žvalgybininko, naktį į antradienį pranešė agentūra „Unian“.
25 vyrų uždavinys esą buvo ne tik Kyjive pasikėsinti į V. Zelenskį, bet ir surengti virtinę sabotažo aktų vyriausybiniame kvartale bei kitose Ukrainos dalyse. Jie esą norėję apsimesti Ukrainos teritorinės gynybos dalinio nariais ir taip patekti į Kyjivą.
Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Ukrainos duomenimis, Rusijos diversantai nuo karo pradžios jau keliskart mėgino įsiveržti į Kyjivą ir likviduoti prezidentą.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, kovo 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pakartojo, kad NATO atmeta karinės intervencijos Ukrainoje galimybę, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vokietijos parlamentą, prašydamas daugiau pagalbos ginant jo šalį nuo Rusijos invazijos.
O. Scholzas padėkojo V. Zelenskiui už „įspūdingus žodžius“, kuriuos šis ketvirtadienį išsakė Bundestage.
„Tačiau taip pat reikia aiškiai pasakyti vieną dalyką: NATO nesikiš į šį karą karinėmis priemonėmis“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Berlynas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis emocingame vaizdo kreipimesi į parlamentą ragino Vokietiją padėti sugriauti naują „sieną“, kurią Rusija stato Europoje.
„Tai ne Berlyno siena – tai siena Vidurio Europoje tarp laisvės ir vergijos, ir ši siena didėja su kiekviena bomba, numesta ant Ukrainos”, – sakė V. Zelenskis parlamentarams.
„Gerbiamasis pone Scholzai, nugriaukite šią sieną“, – maldavo jis Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, primindamas JAV prezidento Ronaldo Reagano šaltojo karo laikų kreipimąsi Berlyne.
Vokietijos deputatai ketvirtadienį stovėdami plojo Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui prieš jo vaizdo kalbą, kurią jis pasakė Bundestagui – parlamento žemiesiems rūmams kitą dieną, kai paprašė pagalbos kreipdamasis į JAV Kongresą.
„Suteikite Vokietijai lyderės vaidmenį, kurio jūs Vokietijoje nusipelnote“, kalbėjo V. Zelenskis, ekrane pasirodęs su dabar jau jo prekės ženklu tapusiais chaki spalvos marškinėliais ir tamsiais ratilais paakiuose.
Tačiau jis ne tik meilikavo, bet ir smarkiai priekaištavo Berlynui dėl ilgus metus trukusio nenoro atsispirti Maskvai ir nutraukti tvirtus energetinius bei verslo ryšius su Rusija.
„Mes į jus kreipėmės, – kalbėjo jis. – Mes jums sakėme, kad „Nord Stream“ (dujotiekiai) yra tam tikras pasirengimas karui. Ir atsakymas, kurį gavome, buvo grynai ekonominis – tai ekonomika, ekonomika, ekonomika, nors tai buvo cementas naujai sienai“.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos invazija į Ukrainą vasario 24 d. paskatino esmines permainas Vokietijos energetikos, ekonomikos ir saugumo politikoje, kuri mažai keitėsi nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Vokietija sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, prisijungė prie sąjungininkių įvedant baudžiančias sankcijas dėl Ukrainos ir pažadėjo labai padidinti išlaidas gynybai bei, siekdama padėti Ukrainai, panaikino draudimą eksportuoti ginklus į konflikto zonas. Vokietija taip pat pareiškė, kad iki šių metų pabaigos ketina beveik išsilaisvinti nuo Rusijos naftos importo, nors vis dar yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų.
Tačiau Berlynas priešinasi visiškam Rusijos energijos importo stabdymui ir perspėja, kad tai sukels trūkumą žiemai nepasibaigus bei padidins infliaciją, o tai sukels potencialų nestabilumą didžiausioje Europos ekonomikoje.
V.Zelenskis kreipiasi į JAV Kongresą. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į JAV Kongresą ir pakartojo savo raginimą virš jo šalies paskelbti neskraidymo zoną.
„Rusija pavertė Ukrainos padanges tūkstančių žmonių mirties šaltiniu“, – kreipimesi iš Kyjivo teigė V. Zelenskis. Pasak jo, Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu jau beveik tris savaites vykstantys bombardavimai yra „teroras, kurio Europa nebuvo regėjusi 80 metų“.
V. Zelenskis nurodė, kad, jei yra „per daug prašyti“ neskraidymo zonos, tuomet Jungtinės Valstijos turėtų atsiųsti Ukrainai naikintuvų, „kad galėtume apginti savo žmones“.
„Sprendžiama dėl mūsų šalies likimo“, – V. Zelenskis teigė savo kreipimesi, kuriame taip pat paminėjo Japonijos ataką Perl Harbore, rugsėjo 11-osios įvykius ir Martiną Liuterį Kingą jaunesnįjį.
JAV ir NATO jau kelis kartus atmetė galimybę virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, teigdamos, kad tai įtrauktų jas į konfliktą.
Kyjivas, kovo 12 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį spaudos konferencijoje Kyjive pranešė, kad per pirmąsias 17 Rusijos invazijos dienų jau žuvo apie 1 300 Ukrainos karių.
Tokius V. Zelenskio komentarus cituoja BBC.
Vakarų šaltinių skaičiavimu, per tą patį laikotarpį žuvo apie 6 000 Rusijos karių.
V. Zelenskis: Ukraina juda pergalės link. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 11 d. (ELTA). Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, juda pergalės link. Šalis kare su Rusija pasiekė „strateginį lūžio tašką“, – sakė V. Zelenskis penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje, praneša „Reuters“.
Anot V. Zelenskio, dar reikia laiko ir kantrybės, kol bus iškovota pergalė. „Neįmanoma pasakyti, kiek dienų mums dar reikės, kad išlaisvintume Ukrainos žemę. Bet mes galime pasakyti, kad mums tai pavyks. Nes mes jau pasiekėme strateginį lūžio tašką“, – pažymėjo prezidentas.
Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Londonas, kovo 10 d. (ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad dėl Vakarų šalių neveiklumo Ukrainoje gali žūti milijonai žmonių. Jis tai pareiškė trečiadienį parodytame interviu Didžiosios Britanijos televizijos kanalo „Sky News“ specialiajai korespondentei Alex Crawford.
Paklaustas apie Vakarų būgštavimus, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos įvedimas gali padidinti įtampą ir sukelti tiesioginę konfrontaciją su Rusija, jis atsakė: „Kam (nuo to) būtų blogiau? Mūsų šeimoms? Ne. Jiems? Kas žino? Niekas nežino. Bet mes žinome, kad dabar yra labai blogai, o ateityje bus per vėlu. Jeigu viskas tęsis, tai jos (Vakarų šalys) uždarys dangų, bet mes jau būsime praradę milijonus žmonių. Prasidės trečiasis pasaulinis karas, ir tik tada jūs įvesite neskraidymo zoną, bet bus jau per vėlu“.
V. Zelenskis apkaltino NATO šalis dedant nepakankamas pastangas sureguliuoti konfliktą. „Mes vieni negalime viso šito nutraukti. Pasaulis turi susivienyti su Ukraina, bet tai vis dar vyksta labai lėtai“, – sakė jis. Ukrainos prezidento nuomone, JAV ir Europos gyventojams sunku suvokti tragedijos jo šalyje mastą.
V. Zelenskis vėl pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos prezidento Vladimiru Putinu.
Ukrainos prezidentas priminė Churchillį, sakydamas kalbą Jungtinės Karalystės parlamentarams. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Winstono Churchillio laikyseną karo metais, kai antradienį sakydamas istorinę virtualią kalbą Jungtinės Karalystė įstatymų leidėjams pažadėjo „kovoti iki galo“.
„Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Kovosime iki galo, jūroje, ore. Ir toliau kovosime už savo žemę, kad ir kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – kalbėjo jis sausakimšai salei, pasitikusiai jį gausiomis ovacijomis pradžioje ir vėl pakilusiai plojimams pabaigoje.
Ši kalba buvo sąmoningas aidas Churchillio kreipimosi į Bendruomenių rūmus 1940 m. birželio mėnesį, kai britų pajėgos buvo priverstos trauktis iš Prancūzijos, nacistinei Vokietijai puolant. „Kovosime paplūdimiuose, kovosime išsilaipinimo aikštelėse, kovosime laukuose ir gatvėse, kovosime kalvose; mes niekada nepasiduosime“, – sakė Churchillis po atsitraukimo Diunkerke.
Vinstonas Čerčilis
V. Zelenskis, vilkėjęs kariškais žaliais marškinėliais ir sėdėdamas šalia mėlynos ir geltonos spalvos Ukrainos vėliavos, pasitelkė ir Williamą Shakespeare’ą, sakydamas pirmąją virtualią užsienio lyderio kalbą Bendruomenių rūmuose. „Klausimas mums dabar yra būti ar nebūti“, – sakė jis. V. Zelenskio kalba truko 10 minučių, anksčiau jis panašiai kreipėsi į JAV Kongreso ir Europos Parlamento narius. „Dabar galiu jums duoti aiškų atsakymą: taip, būti“.
Dėkodamas Vakarų šalims už atsaką Rusijai, V. Zelenskis taip pat pažymėjo, kad NATO nesugebėjo patenkinti jo reikalavimų nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną. Kreipdamasis tiesiai į Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, jis pasakė: „Tačiau prašau padidinti sankcijų spaudimą šiai šaliai. Ir prašau pripažinti šią šalį teroristine valstybe. Ir prašau pasirūpinti, kad mūsų dangus būtų saugus. Prašau garantuoti, kad padarysite tai, ką reikia padaryti ir ko reikalauja jūsų šalies didybė.“
„Sujaudino mūsų širdis“
Atsakydamas B. Johnsonas teigė, kad „niekada anksčiau per visus mūsų parlamentinės demokratijos šimtmečius Bendruomenių rūmai dar nesiklausė tokio kreipimosi“. „Jis sujaudino visų šiuose rūmuose esančių žmonių širdis“, – sakė jis ir pažadėjo, kad Vakarai stiprins ginklų tiekimą Ukrainai ir tolesnes sankcijas, kai JAV ir Jungtinė Karalystė jau paskelbė naftos importo iš Rusijos draudimą.
Borisas Džonsonas. JK premjeras. EPA – ELTA foto
Tačiau, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, B. Johnsonas perspėjo, kad paskelbusi neskraidymo zoną NATO rizikuotų įsitraukti į tiesioginį karą su branduolinius ginklus turinčia Rusija. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Užsienio valstybių vadovų kalbos yra retas reiškinys „visų parlamentų motinoje“, ovacijos – dar retesnės. Pastarąją tokią kalbą 2018 m. spalį pasakė Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis, kai asmeniškai kreipėsi bendrame Bendruomenių ir Lordų rūmų posėdyje.
V. Zelenskio kreipimasis nuskambėjo po to, kai Ukrainos ambasadorius Londone Vadymas Prystaiko sulaukė minutės trukmės parlamentarų ovacijų, kovo 2 d. apsilankęs parlamento žemuosiuose rūmuose.
V. Zelenskis kasdien palaiko ryšius su Vakarų lyderiais nuo tada, kai Rusija vasario 24 d. pradėjo visus šokiravusią invaziją. Jis laimėjo visuomenės simpatijas, jei net gauna ne visą praktinę paramą, kurios prašo. Kovo 5 d. V. Zelenskis per „Zoom“ kreipėsi į beveik 300 JAV Kongreso narių, prašydamas finansinės pagalbos ir sovietinių laikų lėktuvų iš NATO narių Rytų Europoje. Kovo 1 dieną jis kreipėsi į Europos Parlamentą ir emocingai prašė „nedelsiant“ suteikti Ukrainai narystę ES. Tuokart net vertėjas iš anglų kalbos susigraudino, kai V. Zelenskis pasakojo, kaip Rusijai bombarduojant jo miestus žūva civiliai.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė, pasak jo, neištesėtus Vakarų „pažadus“ apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.
„Jau 13 dienų girdime pažadus. 13 dienų mums sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums pristatyti“, – V. Zelenskis sakė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas programėlėje „Telegram“.
„Atsakomybė dėl to taip pat tenka tiems, kurie Vakaruose 13 dienų nesugebėjo priimti sprendimų, – pridūrė V. Zelenskis. – Tiems, kurie neapsaugojo Ukrainos padangių nuo Rusijos žudikų.“
Ronaldas Reiganas. Ronald Reagan. JAV prezidentas
Kyjivas, kovo 7 d. (ELTA). Ukrainos ambasadorei Jungtinėse Valstijose Oksanai Markarovai perduotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtas Ronaldo Reigano (Ronaldo Reagano) Laisvės medalis, praneša naujienų agentūra UNIAN, remdamasi valstybės vadovo spaudos tarnyba.
Apdovanojimą Ukrainos diplomatei perdavė R. Reagano prezidento fondo vadovas Frederickas Ryanas.
Jis pabrėžė, kad šiuo garbingu apdovanojimu įvertinama V. Zelenskio lyderystė ir nepalaužiama dvasia milijonų ukrainiečių, ginančių teisę pasirinkti savo ateitį ir įkvepiančių visą civilizuotą pasaulį kovoti už laisvės ir demokratijos vertybes, kurioms savo gyvenimą paskyrė R. Reaganas. Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Pasak F. Ryano, būtent JAV prezidentas R. Reaganas suteikė galingą impulsą „blogio imperijos“ griovimui ir nutiesė kelią į laisvę ir demokratiją jos pavergtoms tautoms buvusios SSRS teritorijoje.
R. Reagano prezidento fondas Laisvės medalį įsteigė 1992 metais. Jis įteikiamas įžymiems veikėjams už didelį indėlį į laisvės plėtrą pasaulyje. Iki šiol jį pelnė tik 10 žmonių, tarp kurių – Lechas Walęsa, Margaret Thatcher, Colinas Powellas.
Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Kijivas, kovo 8 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nepaisant mūšių dėl Kijivo, neketina palikti sostinės. „Aš liksiu Kijive“, – pareiškė jis pirmadienio vakarą paskelbtoje vaizdo žinutėje. V. Zelenskis pareiškė, kad nesislapsto ir nieko nebijo.
„Šiandien yra dvyliktasis mūsų kovos, mūsų gynybos vakaras. Mes visi esame vietoje, visi dirbame. Kiekvienas ten, kur turi būti. Aš esu Kijeve, su savo komanda“, – teigė jis. V. Zelenskis, anot CNN, pirmą kartą nuo karo pradžios vėl pasirodė savo biure.
Prezidentūros duomenimis, V. Zelenskis atšaukė Ukrainos karius, esančius užsienio misijose. „Labai profesionalūs kariai“ reikalingi kovoje su „rusų agresoriumi“. Pasak Ukrainos žiniasklaidos, šalis dalyvauja misijose Kosove, Konge ir Dramblio Kaulo Krante.
V. Zelenskis griežtai sukritikavo oro antskrydį į vakarus nuo Kijivo, per kurį, ukrainiečių duomenimis, žuvo mažiausiai 13 civilių: „Šiandien jie Makarive Kijevo srityje apšaudė kepyklą. Už ką? Kepyklą. Pagalvokite: jie apšaudo kepyklą. Kuo turi būti, kad tai darytum?“
Rusų daliniai yra į šiaurės vakarus nuo Kijevo ir mėgina prasiveržti į sostinę ir iš vakarų. Rusija ir toliau tikina, kad nepuola civilinių taikinių Ukrainoje.
V. Zelenskis sakė, kad su Rusija bus kalbama toliau. „Mes realistai. Todėl kalbėsime. Reikalausime derybų, kol rasime būdą savo žmonėms pasakyti: taip mes pasieksime taiką“, – pabrėžė V. Zelenskis. Kiekviena kovos dieną sukuria „geresnes sąlygas“ Ukrainai. „Stiprią poziciją. Kad užtikrintume savo ateitį. Po šito karo“, – kalbėjo prezidentas.
Zelenskis Volodymiras. Ukrainos prezidentas
Kijevas, kovo 5 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį itin kritiškai atsiliepė apie NATO sprendimą nesukurti neskraidymo zonos Ukrainoje. Anot jo, NATO puikiai žino, kad Rusija tęs karą, informuoja AFP.
Penktadienį NATO atmetė Ukrainos prašymą dėl neskraidymo zonos, kuri sustabdytų Rusijos vykdomą šalies bombardavimą pasitelkiant lėktuvus. Tačiau Vakarų sąjungininkai perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie naujas sankcijas, jeigu jis nenutrauks karo.
„Žinodami, kad bus nauji smūgiai ir aukos, NATO nusprendė neuždaryti dangaus virš Ukrainos, – prezidentas sakė vaizdo įraše. – Manome, kad NATO šalys pačios susikūrė naratyvą, kad Ukrainos dangaus uždarymas neva išprovokuotų Rusijos agresiją prieš NATO.“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad Aljansas nesikiš į konfliktą su Maskva nuogąstaujant, kad tokiu atveju karas išplistų.
„Vienintelis būdas, kaip įgyvendinti neskraidymo zoną, yra siųsti NATO naikintuvus į Ukrainos oro erdvę ir numušinėti Rusijos lėktuvus“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
„Jei taip padarytume, Europoje galėtų kilti didelis karas, kuriame dalyvautų daug daugiau valstybių ir kentėtų daug daugiau žmonių“, – sakė jis.
Tačiau Ukrainos prezidentas mano, kad NATO parodė savo silpnumą.
„Visi žmonės, kurie mirs pradedant nuo šiandien, mirs taip pat ir dėl jūsų. Dėl jūsų silpnumo, dėl jūsų nesuvokimo. Šiandien atsisakydama sukurti neskraidymo zoną Aljanso vadovybė „uždegė žalią šviesą“ tolesniam Ukrainos miestų ir kaimų bombardavimui“, – sakė V. Zelenskis.
Nūnai madinga viešojoje erdvėje skelbti argumentus, kodėl NATO negali virš Ukrainos skelbti neskraidymo zonos, kodėl nei JAV, nei Didžioji Britanija nesiųs savo karių ginti Kijevo ir Charkovo, kodėl prieš vasario 24-ąją Vakarų ambasadoriai pabėgo iš Kijevo.
Vakarų argumentai, žinoma, plieniniai. Jų nepaneigsi, neužginčysi: Ukraina nėra NATO narė, todėl Aljansas nėra įsipareigojęs ginti Ukrainos. Be to, atviras karinis įsikišimas galįs sukelti dar didesnį pavojų Europai. Šiuos pasiteisinimus tarsi maldą kartoja NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, JAV prezidentas Joe Bidenas. Štai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atvirai paaiškino: Vašingtonas nenori karo su Rusija.
Tačiau kodėl Vakarai nė akimirkai atvirai neprabyla apie argumentus, kodėl NATO kariai nūnai privalo Ukrainą ginti visomis įmanomomis priemonėmis? Nejaugi tokių argumentų nėra?
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
Pirma, Ukraina jau senų seniausiai beldžiasi į NATO duris, o NATO niekad nėra pasakiusi ukrainiečiams – niekad jums nepraversime šių durų. Tad NATO norom nenorom įsipareigojusi rūpintis kandidatės bėdomis. Antra, Ukraina – čia pat, Europoje. Trečia, Ukrainos teritorinį vientisumą 1994-aisiais Vašingtonas, Londonas ir Maskva įsipareigojo saugoti kaip savo akies vyzdį, pasirašydami Budapešto memorandumą (padorūs žaidėjai trečiąjį už taisyklių pažeidimus skaudžiai nubaustų). Ketvirta, Kuveitas, Vietnamas, Afganistanas, Irakas net nenorėjo būti priimti į NATO, tačiau amerikiečiai šiais atvejais savo karių gyvybių negailėjo. Penkta, visi pripažįsta, kad tokio plataus pobūdžio karas, kurį V. Putinas užvirė Ukrainoje, kelia grėsmę visai Europai. Tad Europos saugumu šiandien mūšio lauke turėtų rūpintis ne vien ukrainiečių kariai. Šešta, puldama Ukrainoje esančias atomines elektrines rusų kariuomenė grasina sukelti atominę katastrofą Europoje.
Tad kurių argumentų daugiau, kurie iš jų svaresni, – spręskite patys.
Politiniai oponentai, žinoma, prieštaraus: nejaugi Vakarai nepadeda Ukrainai? Taip, padeda. Tiekia humanitarines pagalbas, negaili pinigų, siunčia net pačių tikriausių ginklų. Nuoširdžiausia padėka už tai. Bet juk Vakarai nežengė svarbiausiojo žingsnio: 2021-ųjų pabaigoje į Ukrainą nepermetė savo kariuomenių. Galėjo savo karius dislokuoti, kaip dabar matome, bent jau aplink ukrainietiškas atomines elektrines. Ar tuomet V. Putinas būtų ryžęsis atakuoti Ukrainoje įsitvirtinusius amerikiečių ir britų karius?
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis
Todėl, vadovaudamas man suteikta spaudos laisve, turiu teisę bent klausti: kas tai – patalogiškas Vakarų bailumas ar tarp Joe Bideno ir Vladimiro Putino išties egzistuoja kažin kokie slapti susitarimai? O gal čia esama buitinio egoizmo: tegul Rusijos pajėgos nusilpsta Ukrainos fronte, tegul nukraujuoja Ukraina, tuomet ateisime mes, amerikiečiai, tuomet išdidžiai ištiesime pagalbos ranką?
Įsiminė keli Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio interviu, įrašyti prieš keletą dienų kažkur apšaudomame Kijeve. Negirdėjote? V. Zelenskis apgailestavo, kad pagalba Ukrainai ateina, bet ji nuolat vėluoja ir ne visuomet tokia, kokios jis prašęs. O kare – kiekviena minutė lemiama. Kiekvienas ne itin modernus šovinys vietoj modernaus šovinio galįs nulemti žūtį.
Be kita ko, V. Zelenskis perspėjo: jei kris Ukraina, tuomet V. Putinas ims terioti Baltijos valstybes. Tai – ne triukšmingas lozungas. Aš tikiu V. Zelenskiu, kuris sako, jog, deja, dabar atėjo mirtinas pavojus Lietuvai, Latvijai ir Estijai. O štai JAV prezidentu, NATO generaliniu sekretoriumi, kurie net užkimę šaukia, esą Aljansas gins kiekvieną savo teritorijos centimetrą, – jau nebetikiu.
Kaip ir Ukraina, taip ir mes būsime paaukoti. Vardan to, kad nekiltų trečiasis pasaulinis karas, juolab – atominis karas.
Štai kaip viskas klostysis. Jei po bjaurios karinės avantiūros Ukrainoje ponas V. Putinas vis dar bus gyvas, jei vis dar turės energijos ir noro, jei rusų kariuomenė dar turės bent keletą sveikų divizijų, jis paskelbs Vakarams ultimatumą: arba man atiduodate Baltijos šalis, arba po 48 valandų rusiškos atominės bombos sproginės Paryžiuje, Berlyne, Madride, Briuselyje.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip tuomet pasielgs NATO? Taip pat, kaip šiandien elgiasi dėl Ukrainos. Rinksis neva mažesniąją blogybę.
Ar prisimenate, ką yra pasakiusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė: karą sustabdyti gali tik karas. Prezidentės vertinimu, NATO retorika, esą aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“. Prezidentė taikliai pastebėjo: „Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, esą „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome“…
Man šiandien taip pat labai gėda: jau prabėgo beveik du dešimtmečiai, kai NATO drebina kinkas prieš agresyviai besielgiančią, kaimynines šalis puldinėjančią Rusiją išduodama svarbiausius moralės, padorumo ir demokratijos principus.
Jei šiandien kas nors vertas narystės NATO aljanse, tai tik Ukraina.
Kovo 3 dieną britų leidinys „The Times“ pranešė, kad į Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio gyvybę buvo kėsintasi net tris sykius. Nužudyti V.Zelenskį pavesta dviems viena nuo kitos nepriklausomoms grupės – R.Kadyrovo smogikams ir kariams iš „Wagner“ struktūrų.
Manoma, kad Ukrainos žvalgybos sėkmei apsaugant šalies preziedentą įtakos turėjo ir nutekėjusi informacija iš Rusijos slaptųjų tarnybų (omenyje turima ir FSB), nes tarp Rusijos žvalgybų karininkų esama tokių, kurie nepritaria Kremliaus karinei operacijai prieš Ukrainą.
Beje, R.Kadyrovo elitinių žudikų grupė jau sunaikinta. Likviduoti ir smogikai iš „Wagner“ struktūrų (jie Ukrainoje tykojo apie šešias savaites, laukdami progos nušauti V.Zelenskį). Jie irgi likviduoti.
Ukrainos SBU mano, kad Kijeve šiuo metu dar slapstosi apie 400 rusų smogikų, kuriams duotas įsakymas nužudyti V.Zelenskį.
Informacijos šaltinis – „The Times”, gordonua.com ir slaptai.lt
Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Kijevas, kovo 4 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį apkaltino Maskvą, kad ši ėmėsi „branduolinio teroro“ ir nori „pakartoti“ Černobylio katastrofą, kai įsiveržusios Rusijos pajėgos atakavo atominę elektrinę.
Jis maldavo pasaulio lyderių pabusti ir neleisti Europai „mirti nuo branduolinės nelaimės“, kai po apšaudymo užsidegė didžiausia žemyno branduolinė jėgainė.
„Nė viena kita šalis, išskyrus Rusiją, niekada nešaudė į branduolinius blokus“, – sakoma jo biuro išplatintame vaizdo pranešime. „Tai pirmas kartas mūsų istorijoje. Žmonijos istorijoje. Teroristinė valstybė dabar griebėsi branduolinio teroro“.
Pietryčių pramoniniame Zaporožės mieste esanti stotis tiekia maždaug 40 proc. šalies branduolinės energijos ir, kaip sakė V. Zelenskis, joje yra šeši iš 15 Ukrainos reaktorių.
Kijevo teigimu, gaisras kilo Rusijos kariuomenei apšaudžius objektą. „Tai rezervuarai su termovizoriais, todėl jie žino, kur šaudo“, – sakė V. Zelenskis.
Tačiau „svarbiausia“ stoties įranga nebuvo paveikta, o radiacijos lygis buvo normalus, vietos pareigūnai sakė Jungtinių Tautų atominės elektrinės priežiūros tarnybai.
Ukrainos branduoliniai objektai kelia didžiausią susirūpinimą, kai praėjusią savaitę į šalį įsiveržė Rusijos kariškiai, sviediniais bei raketomis pradėję bombarduoti miestus.
„Jei įvyks sprogimas, tai bus visko pabaiga. Europos pabaiga“, – sakė V. Zelenskis. „Tik neatidėliotini Europos veiksmai gali sustabdyti Rusijos kariuomenę“.
V. Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kijevas, kovo 3 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Vakarus padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sakydamas, kad priešingu atveju Rusija užpuls likusią Europą.
„Jei neturite galios uždaryti dangų, tai duokite man lėktuvų!“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.
„Jei mūsų nebeliks, tai tada, sergėk Dieve, ateis eilė Latvijai, Lietuvai, Estijai“, – sakė jis ir pridūrė: „Patikėkite manimi“.
Jis paragino surengti tiesiogines derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, sakydamas, kad tai „vienintelis būdas sustabdyti šį karą“.
„Mes nepuolame Rusijos ir neketiname jos pulti. Ko jūs iš mūsų norite? Palikite mūsų žemę“, – sakė jis, kreipdamasis į V. Putiną.
„Atsisėskite su manimi. Tik ne 30 metrų atstumu, kaip su (Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu)“, – sakė Ukrainos lyderis, turėdamas omenyje, kad V. Putinas pasaulio lyderius priima prie išgarsėjusio itin ilgo stalo.
V. Zelenskis, kuris vos prieš kelias savaites stengėsi nuraminti ukrainiečius dėl JAV teiginių, kad Rusija planuoja užpulti jo šalį, sakė: „Niekas nemanė, kad šiuolaikiniame pasaulyje žmogus gali elgtis kaip žvėris“.
Rusija tvirtina, kad nesitaiko į civilius gyventojus, nors daugybė įrodymų rodo priešingai.
Trečiadienį Ukraina pranešė, kad Rusijos lėktuvai pataikė į mokyklą šiauriniame Černihivo mieste, kur žuvo devyni žmonės.
Kijevas teigia, kad nuo tada, kai V. Putinas pradėjo invaziją, žuvo daugiau kaip 350 civilių gyventojų.
Turiu prisipažinti klydęs: netikėjau, kad Vladimiras Putinas pradės plataus pobūdžio karinę invaziją į Ukrainą. Iki paskutinės minutės maniau, jog, žvangindamas ginklais, Kremlius tik blefuoja: manipuliuodamas didelio karo pabūgusiais Vakarais prievartauja Ukrainą politiškai kapituliuoti.
Nutiko priešingai: nebuvo nei smulkių provokacijų, nei teroro aktų. Vasario 24-ąją po skatlingų apšaudymų iš oro rusiškoji kariauna ankstų rytą pradėjo veržtis į Ukrainą beveik iš visų pusių be jokių formalių pretekstų.
Tačiau dėl kitų aspektų, regis, būsiu teisus. Rusijos kariuomenė Ukrainoje stringa. Ukrainiečiai šauniai priešinasi. Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis, į kurį anksčiau žvelgdavau skeptiškai, pasirodė esąs tikras vyras.
Volodimyras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. Slaptai.lt foto
Taip pat esu maloniai nustebęs dėl Vakarų reakcijos. Po Rusijos invazijos nepraėjus nė kelioms dienoms Vakarai puolė remti Ukrainą. Remia ne tik skelbdami užtektinai rimtas ekonomines sankcijas, bet ir tiekdami Ukrainai tai, ko labiausiai jai reikia, – modernius ginklus. Net Vokietija, iš pradžių vapėjusi, jog ukrainiečiams tegali padėti siųsdama medicininę įrangą ir šalmus, šiandien siunčia siuntas, kuriose – tikri ginklai, naikinantys rusiškus tankus ir rusiškus lėktuvus.
Džiugina ir visuomenės reakcija: tiek Lietuvoje, tiek kituose Europos miestuose – gausūs protestai prie Rusijos ambasadų ir konsulatų. Į protestus susirenka ne dešimtys, o šimtai, tūkstančiai žmonių. Net Rusijos miestuose spontaniškai kyla protestai: rusai smeria karą prieš Ukrainą (tiesa, represinių struktūrų smogikai juos čia pat suima).
Džiugina ir tai, kad tiek JAV, tiek kitos NATO valstybės į Baltijos šalis suskubo siųsti kovinius pastiprinimus. Dabar Lietuvoje – dar daugiau NATO lėktuvų, tankų ir kariškių. Lietuvos vyriausybė net skuba padidinti išlaidas, skiriamas karinėms reikmėms. Vis mažiau tikėtina, kad V. Putinas, bepuldamas Ukrainą, sumanys tuo pačiu užimti dar ir Vilnių, Rygą bei Taliną.
Laimė, Vakarai atsikvošėjo. Bet ar ilgam šis prablaivėjimas? Kremliaus psichopatas jau žvangina branduoliniu ginklu. Tai dar vienas pretekstas, kuomet Vašingtonas ir Briuselis gali išsigąsti. Tikiuosi, jog taip neatsitiks – neišsigąs. Ukrainos kariai demonstruoja, kad rusų karinės armados nėra ko bijoti.
Ir vis tik įsiminė buvusio Lietuvos saugumo vadovo, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Mečio Laurinkaus prisiminimai, kaip 2008-aisiais nutiko po Rusijos invazijos į Gruziją (Sakartvelą). Vakarai pirmosiomis dienomis itin garsiai piktinosi Kremliaus karine avantiūra, bet vėliau jų pasipiktinimas išblėso.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Todėl klausimas, ar buvo įmanoma sustabdyti Kremliaus beprotį kur kas anksčiau, – išlieka aktualus. Tai, kad dabartinis Vokietijos kancleris tapo aršiu Vladimiro Putino kritiku, – sveikintina. Bet tai – tik pusė darbo. Vokietijos intelektualams, politologams, žurnalistams, politikams privalu atidžiai peržvelgti dešimtmečius trukusius buvusios kanclerės Angelos Merkel flirtus su V. Putinui. Jei ponia A.Merkel būtų rečiau bučiavusi V.Putiną, gal šiandieninės invazijos į Ukrainą nebūtų buvę? Gal gi dabar Vokietija pasmerks savo gerhardus šrioderius, atimdama iš jų Europos Sąjungos pilietybę, įšaldydama jų asmenines sąskaitas, – nešdinkitės į Rusiją, jei jau taip patinka V.Putinas? Sakote, išvijus gerhardus šrioderius iš Europos Sąjungos būtų nusižengta demokratinėms normoms?
Tokį patį klausimą knieti pateikti ir Prancūzijos intelektualams. Ar galų gale supratote, kokią kvailą, primityvią, idiotišką politiką kurpė jūsų emanueliai macronai, nuolaidžiaudami V.Putinui? Kodėl būtina patirti milžinišką katastrofą, kad suprastumėte – savo pokalbiais, savo maniera pataikauti jūs skatinote V.Putiną elgtis agresyviai.
Kodėl V. Putinas per susitikimą Kremliuje pasodino E. Macroną kelių metrų atstumu nuo savęs. EPA-ELTA nuotr.
O su Vašingtono ir Londono politikais – ypatinga šneka. Kai „žalieji žmogeliukai“ įsiveržė į Krymą, JAV ir Didžioji Britanija privalėjo į Ukrainą nedelsiant permesti savo karinius dalininius. Daug dalinių. Toks drastiškas amerikiečių ir britų žingsnis būtų pademonstravęs, jog šios dvi įtakingos pasaulio valstybės laikosi Budapešto memorandume užfiksuotų įsipareigojimų saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Bet tuomet Vašingtone ir Londone sėdėję politikai šitaip nepasielgė, ir tuo pačiu paskatino V.Putiną elgtis dar bjauriau, dar įžūliau.
Net paskutinėmis dienomis, kai iki rusiškos invazijos buvo belikusios kelios ar keliolika valandų, dabartinis JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas), man regis, elgėsi neatsakingai. Jis neturėjo teisės garsiai sakyti, jog amerikiečių kariai tikrai negins Ukrainos, nes Ukraina, tik pamanyk, nėra NATO narė. JAV prezidentas turėjo kalbėti taip, jog V.Putinui nebūtų aišku, kaip iš tikrųjų pasielgs amerikiečiai. Kaip vertinti tokį Baltųjų rūmų vadovo akibrokštą – kaip V.Putino tramdymą ar kaip V.Putino skatinimą pulti?
Džo Baidenas
O kaip derėtų apibūdinti Amerikos, Jungtinės Karalystės, kitų Vakarų šalių ambasadų evakuavimą iš Kijevo? Ar taip nebuvo skatinamas V.Putinas pulti Ukrainą? Ar V.Putinas būtų ryžęsis bombarduoti Kijevą, veržtis į Kijevą, jei visi Vakarų diplomatai būtų drąsiai pasilikę savo ambasadose Ukrainos sostinėje? Vakarų šalių diplomatai – bailiai? Jie drąsūs tik prašmatniuose restoranuose, tik prabangiuose penkių žvaigždučių viešbučiuose?
Man patinka, kai Vakarai reikalauja, jog V.Putinas būtų teisiamas tarptautiniuose teismuose už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Tai padaryti privalu. Tačiau visąlaik pirmiausia analizuokime savas, o ne svetimas klaidas. Taigi: ko nepadarė Vakarų pasaulis trokšdamas išvengti didelio karo Ukrainoje? Kokios asmeninės Vakarų lyderių klaidos? Pavyzdžiui, lygindami Rusijos ir Šiaurės Korėjos vadovų nusikaltimus turime akivaizdžius dvigubus standartus: svetimų teritorijų nepuolantis, tik saviškius žudantis Šiaurės Korėjos išsigimėlis sulaukė beveik viso pasaulio izoliacijos, o su ukrainiečius, moldavus, gruzinus, čečėnus dešimtmečiais žudančiu Kremliaus diktatoriumi dar prieš keletą dienų veržte veržėsi pasišnekėti JAV, JK, Vokietijos, Prancūzijos politikai.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Žodžiu, Vakarai labai bijojo didelio karo, visomis išgalėmis stengėsi jo išvengti, tačiau karas į Ukrainą atėjo.
JAV leidžiamas lietuvių laikraštis www.draugas.org
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, kovo 3 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per savaitę Rusijos armijos gyvosios jėgos nuostoliai pasiekė maždaug 9 tūkst. žmonių, praneša naujienų agentūra UNIAN.
Valstybės vadovas naktį į ketvirtadienį pasirodžiusiame vaizdo kreipimesi pabrėžė, jog Ukrainos armija daro visa, kad galutinai palaužtų priešą.
„Beveik 9 tūkst. nukautų rusų per vieną savaitę“, – sakė jis.
Prezidentas teigė, kad, pavyzdžiui, Mykolajivo ruože okupantams tenka dešimtimis sraigtasparnių išgabenti savo kariškius – žuvusius ir sužeistus.
„19-mečiai, 20-mečiai – ką jie matė gyvenime, išskyrus šitą įsiveržimą į svetimą žemę?“ – klausė valstybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nenori būti padengta kareivių lavonais.
„Nešdinkitės namo – visa armija. Pasakykite savo vadovybei, kad norite gyventi, kad nenorite mirti“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.).
Lietuvai dvi kadencijas vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė svarsto, kad pakankamo atsako Kremliaus agresijai Ukrainoje nesiėmusios Vakarų valstybės gali būti laikomos Vladimiro Putino karo nusikaltimų bendrininkėmis.
„Sankcijos Putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų. Jų reikia, bet be išimčių, kokias matome dabar taikant SWIFT atjungimą ir paliekant nuošalyje energetikos sektorių bei jį aptarnaujančius bankus“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė D. Grybauskaitė.
„Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. Nereikia apsimetinėti ir mėginti nuraminti savo sąžinę Ukrainai tiekiant tik ginklus ir dar pavėluotai. Už mus karą kariauja Ukrainos žmonės, jos vaikai pridenginėja mus nuo Putino beprotybės“, – tvirtino ji.
Prezidentės vertinimu, NATO retorika, esą aljansas negali padėti Ukrainai, „skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą“.
„Tai mato ir Putinas. Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas. Jame arba dalyvauji ir kovoji su agresoriumi, arba stovėdamas ir stebėdamas, kaip jis naikina Ukrainą ir jos žmones, tampi karo nusikaltimų bendrininku. Taip. Bendrininku“, – tikino D. Grybauskaitė.
Pasak jos, nesustabdžius V. Putino karinės agresijos Ukrainoje, vėliau teks kariauti ir Vakarų šalyse.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Ukraina prašo realios pagalbos, o mes stebime TV ekranuose sprogdinamus gyvenamuosius kvartalus ir prisiekinėjame, kad „labai palaikome Ukrainą“, – teigė prezidentė.
„Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome“, – retoriškai klausia dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi politikė.
Pasak prezidentės, dabar Ukraina kovoja ir už savo tautos išlikimą ir už visos Europos ramybę, todėl ji svarstė, ar Vakarų valstybės ir toliau liks tik stebėtojomis.
„Slava Ukraini. Slava jos Didvyriams, kol kas tik jos didvyriams, nes kitų horizonte dar nesimato“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.
