Tolumoje – Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

„Rail Baltica“ projekte nebeliko plano naujomis vėžėmis sujungti europinę vėžę su Klaipėdos uostu, antradienį Briuselyje informavo Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.

„Dingo viena jungtis Lietuvoje – Klaipėdos uosto, kur dėjau daug pastangų, kaip įtraukti šią jungtį. Ir dabar, kada pradėjome nagrinėti „Rail Baltica“ projektą, kažkas nusprendė, kad jos nereikia. Praktiškai mes visą gyvenimą liksime priklausomi nuo baltarusiškų krovinių. Todėl turėjome sudaryti krovinių vežimo alternatyvią sistemą. (…) Bet, matyt, ateityje bus kiti, kurie sugrįš prie šito klausimo“, – sakė Z. Balčytis.

Pasak jo, įtraukti šią jungtį nebuvo lengva, nes tam būtų reikėję papildomo finansavimo.

„Ne taip lengva padaryti, nes tai – papildomi pinigai iš bendro europinio fondo. Tačiau jei šalia atkarpos turėtume supratimą, kad būtų privaloma pasistatyti giliavandenį uostą, būtume nukovę visus. O dabar „Rail Baltica“ tarnaus Rygai ir Talinui“, – teigė europarlamentaras.

Kaip žurnalistams Briuselyje sakė Z. Balčytis, jei geležinkelis nebus sujungtas su uostu, ateityje jis galimai praras savo galią.

„Sostinės turi būti sujungtos, bet turime galvoti, iš ko ateityje gyvensime. (…) Klaipėdos uostas, jei tokio dalyko („Rail Baltica“. – ELTA) nepadarysime, ateityje jis tiesiog užaks, kaip kad Antverpeno uostas, nors buvo visame regione vienas pagrindinių uostų“, – nerimavo Z. Balčytis.

Europarlamentaras sakė, kad nors į „Rail Baltica“ žadama įtraukti ir Vilnių, tačiau finansavimas tam vis dar nenumatytas.

ELTA primena, kad „Rail Baltica“ – svarbiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos regione, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Projektų investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks apie 5,7 mlrd. eurų, vien Lietuvoje investicijos, planuojama, viršys 2,4 mlrd. eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.21; 06:30

Prezidento rinkimai mažiausiai dar keletą savaičių liks viena iš svarbiausių lietuviškų temų.

Beje, kas pasakė, kad jie – nuobodūs? Paskutinieji įvykiai  bylote bylojo, kiek daug jėgų susivienijo prieš antrosios kadencijos siekiančią Prezidentę, tarsi ji būtų bloga ar net labai bloga Lietuvos vadovė.

Ar gali dvikova būti nuobodi, jei „visi kaunasi prieš vieną“? Nejaugi nėra keista, jog šiuose rinkimuose būta tokio tarsi natūraliai plataus „kandidatų pasirinkimo“? Ar tik prieš dabartinę vadovę nusiteikusių kandidatų gausa pirmąjame ture nebuvo paženklinta dirbtinumo, tendencingumo ženklu?

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kas atsitiktų, jei D.Grybauskaitė nelaimėtų rinkimų…”

Šiandien Slaptai.lt svečias – politikos apžvalgininkas Virgis Valentinavičius.

Dėmesio centre – Lietuvos prezidento rinkimai.

Kuo jie ypatingi? Kaip derėtų vertinti rinkiminę kampaniją? Kaip susiklostys antrasis turas? Kokie priekaištai buvo dažniausiai keliami Prezidentei Daliai Grybauskaitei ir kokių priekaištų susilaukė jos opoentai?

Politikos apžvalgininkas V.Valentinavičius vertina tiek Dalios Grybauskaitės, tiek Zigmo Balčyčio privalumus ir trūkumus.

Politikos apžvalgininką Virgį Valentinavičių kalbina Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas (pokalbio trukmė – 22 minutės).

Continue reading „Ką apie Lietuvos prezidento rinkimus mano politikos apžvalgininkas Virgis VALENTINAVIČIUS?”

Lietuva vėl gali tapti ES skambiausioji styga. Panašiai, kaip su laukinių referendumu dėl žemės nepardavimo doriems europiečiams, pamilusiems Lietuvą. Taigi, II ture išrinksime prezidentą. Nepartinę Dalią Grybauskaitę arba partinį Zigmantą Balčytį.

Esminis skirtumas tarp kandidatų – ilgametė partinė Z. Balčyčio priklausomybė nuo visų Mykolo Brazausko machinacijų sau ir draugeliams, "Draugysčių", "Alitų" ir t.t., ir visiška Grybauskaitės nepriklausomybė nuo klanų ir oligarchų.

Kai dėl D. Grybauskaitės, tai čia viskas aišku. Laimėjusi ji tiesiog toliau eis savo pareigas. O štai laimėjus Z. Balčyčiui ne viskas taip paprasta.

Continue reading „Replika prieš II prezidento rinkimų turą”